10 dažniausių problematiško šuns elgesio priežasčių

Paskelbta: liepos 24, 2017 8:30

Dirbdamas veterinaru kiekvieną savaitę sutinku šimtus šeimininkų su šunimis. Mačiau daug ilgalaikių klientų, kurie pasiimdavo mažus šuniukus, augindavo juos iki pat senatvės bei mirties, o tada vėl įsigydavo naują šuniuką.  Šis nenutrūkstamas rūpinimasis būnant veterinaru – vienas iš didžiausių pliusų, mat galiu pažinti kelias žmonių bei šunų kartas.

Pastebėjau įdomią tendenciją: žmonės, kurie turi blogai besielgiantį šunį, dažniausiai ir su kitu augintiniu turi problemų. O žmonės, kurie turi gerai besielgiantį šunį, visada ir turės tokį.  Tai nėra sutapimas: žmonės linkę kartoti tuos pačius veiksmus, rinktis to paties tipo šunis ir jais panašiai rūpintis. Stebėdamas šią tendenciją,  turiu aiškesnį supratimą, kodėl šunys elgiasi blogai ir ką šeimininkai gali padaryti, kad to išvengtų.

Kai kurie šunys turi genetinį polinkį agresyviai elgtis

Šunys, kaip ir žmonės, būna panašūs į tėvus ne tik išvaizda, bet ir elgesiu. Gyvūnų asmenybės, kaip ir žmonių, yra nulemiamos genų. Jeigu abu tėvai ramūs, paklusnūs, švelnūs šunys, tikėtina, kad šuniukai irgi bus geri. Bet jeigu nors vienas tėvas padūkęs, išdykęs energijos kamuolys, tai labiau tikėtina, kad šuniukas bus panašus į tokio tipo gyvūną. Mano paprasčiausias patarimas žmonėms įsigyjant šuniuką – pasistengti susipažinti su jo tėvais.

Blogai socializuoti šunys dažniausiai elgiasi netinkamai 

Šuniukams labai svarbus periodas nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus. Šiuo metu formuojami santykiai tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais, taip pat mokomasi, kokių vaizdų, garsų ir potyrių nereikia bijoti. Jie taip pat mokosi, kaip bendrauti su kitais, naudojant kūno kalbą ir balsą. Šuniukai, kurie būna gerai socializuoti per šį laikotarpį (pvz., gyvena šeimos namuose, susiduria su daug žmonių, gyvūnų ir situacijų), būna ramūs, savimi pasitikintys, gerai besielgiantys suaugę šunys. Tačiau šuniukai, kurie nebūna tinkamai socializuoti (pvz., šuniukai, gyvenantys intensyvioje šunų fermos aplinkoje), dažniausiai išauga į šunis, kurie bijo žmonių, kitų šunų bei su baikščiai reaguoja į garsus, objektus ar tam tikrą aplinką. Dauguma atvejų tokia baimė pereina į agresiją su rimtomis pasekmėmis žmonėms ir patiems gyvūnams.

Šunys, kurie nėra gerai ištreniruoti, pradeda blogai elgtis

Dauguma žmonių klysta manydami, kad šunys patys kažkaip “natūraliai” išmoksta gerai elgtis. Tiesa ta, kad geras elgesys priklauso nuo žmogaus: šunys negali žinoti skirtumo tarp gero ir blogo elgesio. Jie turi būti treniruojami elgtis taip, kaip jo šeimininkas nori, kad jis elgtųsi, ir tai reikalauja daug laiko, kantrybės bei pasiryžimo. Paprastai šeimininkai per dieną turi skirti 15 min. šunims treniruoti (nebūtinai visas iš karto, gali būti ir 5 min. tris kartus per dieną). Tai turi būti daroma kiekvieną dieną, savaitę ir mėnesį. Treniruotės gali būti kombinuojamos su įvairiomis veiklomis, pvz., pasivaikščiojimais. Negalite tikėtis, kad šuo išmoks gerai elgtis, jeigu jūs reguliariai jo nemokote.

Senamadiški, dominavimo pagrindu vykdomi mokymai neveikia

Dauguma žmonių vis dar naudoja dominavimo pagrindu pagrįstą dresavimą. Jeigu baugštus šuo urzgia ar puola ir bandant sustabdyti tokį elgesį naudojami skausmingi fiziniai veiksmai, situacija gali tik pablogėti. Norint išvengti blogo elgesio nuo pat pradžios ir išgydyti šunis, kurie jau blogai elgiasi, svarbu pasikonsultuoti su elgesio ekspertais, kurie padeda suprasti šuns smegenis.

Neigiami įvykiai šuniui palieka ilgalaikius emocinius randus

Kai kurie šunys pradeda drebėti iš baimės net tada, kai šeimininkas juos veža pro veterinarijos kliniką. Tai puikus pavyzdys, kuris parodo, kad šuo turi ilgalaikę atmintį. Šiuo metu veterinarai bando užtikrinti, kad apsilankymai pas juos nekeltų nei skausmo, nei baimės. Blogą elgesį dažniausiai sukelia baimė ir nerimas (nuo išsiskyrimo baimės iki fejerverkų ar agresijos baimės). Jeigu šeimininkai užtikrina, kad šuo nepatirs stiprių neigiamų emocijų, blogas elgesys neturėtų pasireikšti.

Testosteronas sukelia agresiją

Hormonai turi stebėtinai didelį poveikį šunų elgesiui. Testosteronas šunis verčia dominuoti, saugoti teritoriją ir veltis į konfliktus su kitais šunimis. Dauguma šunimis besirūpinančių centrų atsisako priimti nekastruotus šunis, nes didelė rizika, kad šunys susipeš vienas su kitu. Taigi daugeliu atvejų iškastruotas šuo bus geras ir ramus.

Pastaraisiais metais mokslininkai dar aiškiau suprato testosterono įtaką šuns elgesiui: mažai socializuotam, baikščiam šuniui tikėtina, kad testosteronas darys gerą įtaka ir padidins jo pasitikėjimą savimi. Taigi šuniui, kuriam agresija kyla iš baimės, kastracija gali tik pabloginti situaciją. Taigi dėl tokios operacijos visada reikia pasitarti su veterinaru.

Elgimasis su šunimis kaip su žmonėmis – nepadeda

“Jis supranta kiekvieną žodį”, “jis žino, kad pasielgė blogai”‚ ”jis nenorėjo įkąsti”, – šeimininkai dažnai teisina savo šunis vien dėl to, kad galvoja, jog jie, kaip ir žmonės, turi tokį pat supratimą, kas vyksta aplink juos. Tiesa ta, kad šunys yra šunys, nors jie ir turi nepakartojamą pažinimo gebėjimą, jie negali suprasti visų kalbos subtilumų ir jie negyvena pagal žmonių moralės taisykles. Jeigu žmonės bando pakoreguoti jų elgesį kaip vaikų – problema nebus išspręsta.

Šunys, neturintys ribų, dažniausiai elgiasi blogai

Šeimininkai, auginantis agresyvius šunis, kartais sako, kad jų šuo niekada nesielgia blogai namuose. Tada jie prisipažįsta, kad niekada nebando priversti šuns daryt tai, ko jis nenori. Taigi šuo visiškai neturi ribų: jis gali daryti, ką nori ir kada nori. Tai skatina šunį elgtis be jokių apribojimų, taigi, kai bandoma apriboti šunį (pvz., veterinarijos klinikoje), šuo reaguoja agresyviai. Svarbu, kad šuo išmoktų taisykles ir kad šeimininkai griežtai tai kontroliuotų.

Nepakankamai mankštindamasis šuo tampa irzlus

Paprastai šuo turi mankštintis 2 kartus per dieną po pusę valandos. Paleidimas kieme pabėgioti – nesiskaito kaip treniruotė.  Šunims reikia pakankamai energingos, įdomios treniruotės, lankyti naujas vietas, susitikti su kitais gyvūnais, bėgioti aplinkui be pavadėlio. Jeigu jie to negauna, tampa suirzę, pradeda nuobodžiauti ir netinkamai elgtis.

Pačiam šeimininkui sudėtinga išspręsti šuns elgesio problemas

Šunys ne patys išmoksta blogai elgtis: jie to išmoksta bendraudami su savo šeimininkais. Taigi jeigu turite blogai besielgiantį šunį, tikėta, kas jūs patys netyčia padarėte jam neigiamą įtaką. Neįmanoma objektyviai stebėti savo bendravimo su šunimi, todėl geriau pasisamdyti elgesio ekspertus ar kinologus. Profesionalas, stebėdamas jūsų ir augintinio bendravimą, galės nustatyti pagrindinius veiksmus, kaip gali daryti gerą įtaką savo gyvūnui. Laikui bėgant tai išspręs šuns elgesio problemas.

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ remiantis “The Telegraph” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Šaltinis: http://www.telegraph.co.uk/pets/news-features/dog-behaviour-problems-ten-common-causes/