B. Vaitiekūnaitė: „Norėčiau, kad gyventi kartu būtų gera ir žmogui, ir gyvūnui“

Paskelbta: balandžio 10, 2014 20:54

 

Beatričia-150x150

Viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėją ir vadovę Beatričę Vaitiekūnaitę (25 m.) nesunku pastebėti. Gyvas žvilgsnis ir nuoširdi šypsena žada įdomų pokalbį. „Į problemas, susijusias su benamiais, miestų ir kaimų gatvėse paliktais gyvūnais, žmonės per daug nesigilina, nes gyvūnai nėra prioritetas. Tačiau toks mąstymas – klaidingas“,– teigia B. Vaitiekūnaitė.

Meilė gyvūnams – iš tėvų

„Gimiau Kaune, tačiau vos ketverių su tėvais persikraustėme į Vilnių, – pasakoja B. Vaitiekūnaitė. – Baigusi mokyklą pasirinkau dabar itin perspektyviomis laikomas maitinimo verslo organizavimo studijas. Vis dėlto su šia sritimi gyvenimo nesusiejau. Kai pasakoju apie save, žmonės nuolat stebisi mano pasirinkimų įvairove: ir maitinimas, ir politika, ir gyvūnai.“

Anot jos, vadovaujant VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ padeda politikos srityje įgyta patirtis.

„Prieš organizacijos įkūrimą daugiau nei trejus metus buvau Lietuvos gyvūnų globos draugijos savanorė. Kaip kilo tokia mintis? Ko gero, norą padėti gyvūnams paveldėjau iš šeimos. Gyvūnus myli mano tėvai, myliu ir aš,– sakė B. Vaitiekūnaitė. – Jeigu prakalbome apie savanorišką veiklą, galiu pasakyti, kad niekas manęs neskatino, pati nuolat pamąstydavau: „Bus laiko – savanoriausiu.“ O laiko vis neatsirado. Vieną dieną supratau, kad pasiteisinimų bus visą gyvenimą, o jei nori būti savanoris, toks ir būk. Veiklai, kuria nori užsiimti, laiko visada rasi.“

Šviečiamoji misija nėra lengva. Kartais tenka bendrauti su žmonėmis, į kuriuos atsimušame tarsi į sieną. Dažniausiai jie vyresni, jų požiūris į gyvūnus jau susiformavęs, jiems šuo turi būti pririštas prie būdos.
B. Vaitiekūnaitė

B. Vaitiekūnaitės savanorystės istorija prasidėjo pasitelkus „Google“. Ji domėjosi institucijomis, besirūpinančiomis gyvūnų globa, vaikų bei senyvų žmonių padėtimi, ir joms išsiuntė begalę laiškų bei anketų. „Didelei mano nuostabai, niekas neatrašė,– prisiminė jauna moteris. – Tiesa, po pusmečio gavau laišką dėl renginio, kuriame reikia svečius registruojančio žmogaus, bet tai viskas.“

„Tuomet šias organizacijas susiradau socialiniame tinkle „Facebook“ ir ėmiau sekti jų veiklą. Kartą pamačiau žinutę, kad reikia transporto nuvežti gyvūną pas veterinarą. Tą kartą atsiliepiau ir kaip reikiant įklimpau,– nusišypsojo pašnekovė.– Taip ir savanoriavau. Tapau šios organizacijos projektų vadove. Visą laiką dirbau šiek tiek kitaip nei visi, nes didžioji dalis mūsų rūpinosi gyvūnų gelbėjimu, o mano sritis – žmonių švietimas.“

Reikia kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis

„Lietuvoje atidaroma vis daugiau gyvūnų prieglaudų, tačiau priežastys, lemiančios poreikį, nesprendžiamos. Reikia įsisąmoninti, kad prieglaudos – ne išeitis,– aiškino pašnekovė. – Augantis prieglaudų skaičius ir jų užimtumas yra akivaizdus įrodymas, kad kol kas problemos sprendžiamos netinkamai.“

„Visas mūsų darbas yra nukreiptas į žmogaus mąstyseną ir ugdymą tų dalykų, kurių šiuo metu stinga ir dėl kurių gyvūnai tampa benamiai, yra neprižiūrimi, dėl tų pačių priežasčių gausu žiauraus elgesio istorijų. Norėdami spręsti šią problemą švietimu užsiimame mokyklose, per žiniasklaidą, kreipiamės į vyresnius žmones,– organizacijos veiklą trumpai apibūdino B. Vaitiekūnaitė. – Šviečiamoji misija nėra lengva. Kartais tenka bendrauti su žmonėmis, į kuriuos atsimušame tarsi į sieną. Dažniausiai jie vyresni, jų požiūris į gyvūnus jau susiformavęs, jiems šuo turi būti pririštas prie būdos.“

Kai kūrėme „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ interneto puslapį, norėjau teigiamas emocijas sukeliančio dizaino. Pamenu, sakiau: „Noriu, kad gyvūnėliai būtų linksmi, apvalūs, galbūt animaciniai.“

Nors iš pradžių šie prašymai kitiems atrodė keisti, dizainerė greitai pagavo mano mintį“,– sakė pašnekovė ir prasitarė labai nenorėjusi, kad organizacijos simboliu taptų liūdno Rekso veidas, verčiantis žmogų jausti kaltę.

Dalijasi gerosios praktikos pavyzdžiais

„Turime daug ir įdomių projektų. Vienas jų – neseniai pradėtas projektas neBrisius.lt, sukurtas pagal amerikiečių išbandytą modelį. Svetainėje rasite įkvepiančių išgelbėtų gyvūnų istorijų,–
idėją pristatė pašnekovė. – Kitaip nei pirmtakas, lietuviškas projektas bus be pabaigos.“

B. Vaitiekūnaitė prasitarė, kad savo istoriją papasakoti jau panoro daugiau nei 350 gyvūnus mylinčių žmonių.

„Taip pat šiuo metu kuriame naują projektą, kuris pasirodys visai netrukus. Tai bus internetinė parduotuvėlė, kurioje pardavinėjami drabužiai, aksesuarai ir kiti daiktai, susiję su gyvūnų tematika, bet skirti žmonėms“,– planus atskleidė pašnekovė.

Šaltinis: bznstart.lt
Straipsnio nuoroda