Balti balandžiai: tai grįžta jie namo, ar ne?

Paskelbta: lapkričio 6, 2016 14:08

Visi esame girdėję ar matę, kaip romantiškai atrodo balti balandžiai (karveliai), paleisti per šventes: vestuves, krikštynas ar kokį paminėjimą. Juk balti balandžiai – tai taika, laisvė, grožis. Tačiau ši pramoga turi ir kitą pusę.

Paleidžiamasis karvelis priklauso Uolinių karvelių grupei (tai pačiai, kurią nuolatos matome lauke) ir yra naudojamas apeigų metu. Šie dailūs ir specialiai veisiami, todėl naminiai, karveliai dažnai naudojami įamžinti svarbius gyvenimo etapus ir aukas: vestuves, gimtadienius, sporto renginius, grand atidarymus ar kaip sielą atstovaujantis simbolis paskutinėje kelionėje per laidotuves.

pigeonrescue.org – organizacija, kurios tikslas gelbėti karvelius, padėti surasti jiems namus bei šviesti visuomenę apie šią gražią, tačiau žiaurią pusę turinčią pramogą. Organizacijos atstovai puikiai pažymi, jog karvelių nuoma šventėms ir paminėjimams yra verslas, kuris parduodamas paslaugą formuoja suvokimą, jog karveliai yra išvaduojami iš narvų, kuriuose gyveno, paleidžiami į orą, į laisvę ir toliau gyvena ilgai ir laimingai (visai kaip ir planuoja daryti jaunavedžiai).  Tačiau net susiklosčius geriausioms aplinkybėms, yra begalės trukdžių karvelių laimingai pabaigai. Štai keli jų:

  • Šie balandžiai yra naminiai paukščiai, kurie niekada negyveno lauko sąlygomis, visuomet buvo pamaitinti, neturėjo kovoti su plėšrūnais ar gamtos stichijomis ir paleisti juos į laisvę yra tas pats, kas susirinkti visų kaimynų mylimus šunis ar kates, nuvežti į kitą miesto ar šalies dalį ir paleisti juos į laisvę. Atrodo kvaila, tiesa?
  • Neretai dėl didelio užsakymo kiekio balandžių nespėjama apmokyti sugrįžti į namus. Tačiau tai nedaug ką keičia, nes net ir paleisti apmokyti „vestuvių balandžiai“, bandydami sugrįžti namo susižeidžia, pasiklysta ar būna užpulti.
  • Dar blogiau, kai siekdami sutaupyti, švenčių organizatoriai tiesiog nusiperka baltų balandžių ir juos paleidžia „į laisvę“.
  • Balandžiai yra bandos paukščiai. Paleidžiant jie yra atskiriami nuo savo bandos, su kuria gyveno. Paleistiems į laisvę balandžiams reikia ieškotis naujos bandos. Kitaip jie pasmerkti.
  • Staigus paleidimas ir po jo lydintis triukšmas sukelia didelį stresą balandžiams, todėl dalį laiko jie skrenda nesiorientuodami aplinkoje.
  • Balandžiai yra dienos paukščiai, todėl, jei paleidimas vyksta vakare, dažniausiai iki ryto jie neturi šansų pradėti kelionę link namų.
  • Jei paleidžiama visa banda paukščių, kurie nėra išmokyti rasti savo namus, išgyvenę ir įsikūrę jie gali iš ekosistemos išstumti kitus, pokyčiams jautrius tos ekosistemos gyventojus: paukščius, vabalus ir pan.

Trumpiau tariant bėda yra tame, kad karvelių nuoma ir pardavimas yra verslas, kurio statistikos – kiek balandžių negrįžta pas šeimininką – verslininkai pateikti nenori, nes tai nėra patrauklu. Taip pat nėra tinkamos įstatyminės bazės, kuri traktuotų karvelių paleidimą, kaip naminių gyvūnų nepriežiūros atvejį, kuomet jie paleidžiami į lauką, kuris nėra pritaikytas jų gyvenimui. Kol to nėra, galime tik didinti Jūsų įsitraukimą. Tiesiog atsisakykit šios pramogos. Kaip ir balionų ar degančių žibintų leidimo. Jie kažkur nusileidžia, teršia aplinką ir žudo gyvūnus.

Keli pavyzdžiai apie karvelius. Pirmasis –2014 metais Vatikane paleistų paukščių likimas.

vatican

Antrasis – apie parke iš bado mirštančius karvelius. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje turime 4 metų laikus iš kurių keli žiemos mėnesiai tikrai priverčia ieškoti itin šilto kampo. Jei paukščiai dar išgyveno iki to laiko, žiemą jiems menki šansai.

pvz-2

balandziaiparke

Šaltiniai:

dailymail.co.uk

lancasteronline.com