GGI projektas “Elkis atsakingai, moksleivi”: pradėkime nuo vaikų

Paskelbta: balandžio 24, 2017 7:30

GGI tikslas – šalinti gyvūnų gerovės pažeidimų priežastis. Organizacija siekia užkirsti kelią žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams, skatinti atsakomybę, atjautą, savanorystės idėjas.

Projekto „Elkis atsakingai, moksleivi“ metu buvo aplankyta 21 mokykla ir susitikta su 1800 mokinių. Projekto savanoriai vykdavo į mokyklas ir vesdavo pamokas apie gyvūnų gerovę.

Kodėl projektas skirtas būtent moksleiviams?

„Pokyčiai visuomenėje prasideda nuo vaikų. Suaugusiųjų požiūrio į gyvūnus nepakeisi. Jei suaugęs mano, kad gyvūnas nėra vertas pagarbos, meilės, tai tu jo neišmokysi galvoti kitaip. O vaikai yra beprotiškai imlūs visai informacijai, todėl viena įdomi pamoka gali pakeisti viską – vaikas gali pradėti domėtis, atkreipti dėmesį į netinkamą elgesį su gyvūnais ir ieškoti būdų, kaip padėti keturkojams draugams“, – apie projekto atsiradimo idėją pasakojo savanorė Monika, kuri inicijavo projektą, ruošė medžiagą pamokoms ir jas vedė.

Pasitikdavo noriai

„Elkis atsakingai, moksleivi“ projekto savanorius mokyklos pasitikdavo šiltai. „Paprastai mokytojos džiaugdavosi ir labai laukdavo šių pamokų. Ne sykį esu išėjus po pamokų su lauktuvėmis“, – dalijosi įspūdžiais ir Aistė. Pasak merginų, vedusių pamokas, jaunesnio amžiaus moksleivius pavykdavo sudominti labiau nei vyresniuosius. Mažieji mielai kalbėdavosi apie gyvūnus. „Man rodos, tai buvo vienos pirmųjų mano vestų pamokų. Vienos jų metu mergaitė pakėlė ranką ir sako: ką man daryti, kai mano tėtis muša ir spardo mūsų šunelį? Kiekvienas vaiko apkabinimas pasibaigus pamokai man giliai įsirėžė į širdį. Kad ir šiandien, po pravestų pamokų išlydėdami iš mokyklos mane apsikabino net trys vienos klasės ketvirtokai. Jausmas tiesiog neapsakomas“, – atviravo Aistė.

Tad pradėti nuo vaikų yra labai svarbu. Ypač kaimo vietovėse, kur žmonės laiko daug gyvūnų ir gyvulių; kur matyti šunį, pririštą prie būdos, ir skandinti kačiukus vis dar yra normalu. Tikime, kad jei veikla būtų vykdoma nuolat ir sistemingai, būtų pasiekti apčiuopiami rezultatai. Žmonių, norinčių užsiimti moksleivių švietimu, yra nemažai. Lietuvoje, deja, tam trūksta objektyvaus  poreikio įvertinimo ir lėšų.

Pasakoti tikrai yra ką

Iš pirmo žvilgsnio pamokos vykdavo panašiai kaip ir įprastinės, savanoriai pasakodavo įvairias istorijas iš savanorystės gyvūnų prieglaudose patirties, uždavinėdavo klausimus, vaikai atsakinėdavo ir sužinodavo negirdėtų dalykų. „Dažnas nežinojo, kad jų naudojama kosmetika, namų ūkio priemonės yra bandomos su gyvūnais žiauriais būdais“, – prisiminė Monika. Apie tai, tiesą pasakius, susimąstome ir retas iš mūsų, suaugusiųjų.

Kas toliau?

Kokios mintys užplūdo projektui pasibaigus? Pasak Aistės ir Monikos, noras ir ateityje važiuoti pas mokinius ir pasakoti apie gyvūnų gerovę niekur nedingo. „Tokių projektų iš tiesų labai reikia. Ar projektas pavyko, dabar sunku pasakyti, nes jo rezultatus greičiausiai būtų galima pamatyti tik vaikams paaugus, subrendus naujai jaunų žmonių kartai“, – svarsto Aistė. „Gaila. Galbūt ateityje, jei turėsime tam resursų, projektą kartosime“, – rankų nenuleidžia Monika.

-Luka Šeštokienė