Gyvūnai žino, kai su jais elgiamasi nesąžiningai ir jiems tai nepatinka

Paskelbta: 31 gegužės, 2017 11:11

Kaip ir žmonių, gyvūnų sąžiningumo jausmas yra labai gerai išsivystęs.

Žmonėms yra labai svarbu būti teisingiems. Nuo pat evoliucijos pradžios laikų matoma, kad žmonės linkę siekti naudos tiek sau, tiek savo šeimos nariams bet kokiomis aplinkybėmis. Tačiau sąžiningumas žmogui svarbus ne tik dėl savanaudiškos naudos, bet ir dėl to kad padėtų kitiems. Žmonių bendravimas grindžiamas abipusiu altruizmu – mes padedame žmonėms, nes jie mums padėjo praeityje arba padės ateityje.

Ši bendradarbiavimo forma yra įmanoma tik tada, kai žmonės gali sekti kitų asmenų pastangas ir nuopelnus – ir sąžiningumo jausmas tam padeda. Tačiau kaip dėl gyvūnų? Ar sąžiningumo jausmas yra būdingas tik žmonėms, ar ir gyvūnai turi šį jausmą?

Yra daug bandymų tai sužinoti, vienas iš jų – „neteisingumo atpažinimas“. Vienas iš testuojamų subjektų už tai, kad įvykdo užduotį, gauna apdovanojimą, kitas testuojamas subjektas už atliktą užduotį taip pat gauna apdovanojimą, tačiau ne tokį gerą kaip pirmasis.

Beždžionėlė kapucinas – viena iš pirmųjų rūšių, su kuriomis buvo atliktas šis bandymas. Užduotyje beždžionė norėdama gauti prizą, šiuo atveju – agurko gabaliuką, turėjo atiduoti žetoną, tuo tarpu kita beždžionė, esanti šalia narve, už tokią pat atliktą užduotį gaudavo vynuogę. Kapucinams vynuogės patinka labiau nei agurkai, todėl individas gaunantis agurkus, netrukus ėmė „protestuoti“, mėtydamas agurko gabaliukus į eksperimentatorių.

Kapucinai taip pat pastebėjo nesąžiningumą, kai jie „dirbdavo“ dėl atlygio, tačiau matydavo, kaip kitas eksperimento partneris gaudavo dovanas už dyką. Tuomet kapucinai nustodavo bendradarbiauti.

Dauguma kitų primatų rūšių, įskaitant šimpanzes, rezusus ir karabaėdes makakas, parodė atsaką į nesąžiningą elgesį. Prie jų prisijungė ir šunys bei žiurkės.

Paukščių smegenys

Pastaraisiais metais varninių šeima tapo viena iš pagrindinių tiriamų paukščių rūšių. Varniniai – labai didelė šeima, kurioje yra 120 rūšių, įskaitant ir varnas, kranklius, šarkas ir kėkštus. Varniniai yra labai socialūs ir turi lanksčią bendravimo sistemą. Pavyzdžiui, didieji krankliai gyvena savo teritorijose poromis, o kuosos – didelėmis bendruomenėmis. Kai kurių rūšių, pavyzdžiui, juodųjų varnų socialumas priklauso nuo aplinkos – jos gali perėti tik porose, bet taip pat bendradarbiauti ir grupėse.

Įvairias bendravimo formas galima pastebėti skirtingose varninių šeimos rūšyse. Jie padeda vieni kietiems agresyviuose susitikimuose ir dalinasi ištekliais, tokiais kaip maistas ar informacija apie plėšrūnus. Taigi matant šiuos bendravimo atvejus galima manyti, kad jie turės sąžiningumo ir nesąžiningumo jausmą.

Buvo atliktas lygiai toks pat testas. Testo subjektais tapo keturi krankliai ir šešios juodosios varnos. Paukščiai už atliktą užduotį gavo sūrio gabaliuką (jiems labai patinka sūris), o kitas, ne taip mėgstamas prizas buvo vynuogė. Paukštis, su kuriuo buvo „netinkamai“ elgiamasi, nustojo imti menkesnį prizą. „Pastangų kontrolės“ metu paukščiai nustojo keisti žetoną į prizą, kai pamatė, kad kitas paukštis gauna tą patį prizą be jokių pastangų. Abiem atvejais paukščiai matė, kad su jais yra elgiamasi nesąžiningai, ir nustojo bendradarbiauti.

Taigi šiuo atžvilgiu varniniai yra tokie pat kaip žinduoliai – sudėtingumas ir lankstumas bendraujant evoliucijos eigoje padėjo suvokti, kas yra teisinga, o kas ne. Faktas, kad nesąžiningą elgesį pastebėjo ne tik didelis skaičius primatų, bet ir varninių šeimos paukščiai, parodo, kad bendravimo ir sąžiningumo jausmas tarp gyvūnų yra bendras bruožas, kuris jiems leidžia socialiai tobulėti.

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis “Independent” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

http://www.independent.co.uk/news/science/animals-know-when-they-are-being-treated-unfairly-and-they-don-t-like-it-a7592881.html