Kodėl gyvūnai turi turėti teises?

Paskelbta: 30 kovo, 2017 7:30

animal-rights-1721908_960_720

Beveik visi mes užaugome valgydami mėsą, dėvėdami odos gaminius ir eidami į cirkus bei zoologijos sodus. Dauguma mūsų pirko pamiltus „augintinius“ gyvūnų parduotuvėse, laikė jūrų kiaulytes ir nuostabius paukščius narvuose. Mes dėvėjome vilną ir šilką, valgėme „McDonald’s“ mėsainius ir žvejojome. Mes niekada nesusimąstėme apie tai, kiek šie mūsų įpročiai turi įtakos gyvūnams, kurie yra į visa tai įtraukiami. Kad ir kaip bebūtų, jūs dabar klausiate: kodėl gyvūnai turi turėti teises?

Savo knygoje „Gyvūnų išlaisvinimas“ Peteris Singeris teigia, kad pagrindinis lygybės principas nereikalauja vienodo traktavimo, jis reikalauja lygiavertiškumo. Tai yra pagrindinis skirtumas kalbant apie gyvūnų teises. Žmonės dažnai klausia, ar gyvūnai turi turėti teises. Ir visai paprasta – atsakymas yra „Taip“! Gyvūnai tikrai nusipelnė gyventi laisvi nuo kančių ir neišnaudojami. Pasak Jeremy Benthamo, reformacinės moraline filosofija pagrįstos utilitarinės mokyklos įkūrėjo, sprendžiant apie gyvos būtybės teises, klausimas yra ne „Ar jie gali mąstyti?“ ir ne „Ar jie gali kalbėti?“, o „Ar jie gali kentėti?“. Šiuo teiginiu Benthamas nurodo gebėjimą kentėti kaip gyvybiškai svarbų rodiklį, kuris suteikia gyvybei teisę į lygiavertiškumą. Gebėjimas patirti kančią yra ne kalbos ar aukštosios matematikos gebėjimas. Visi gyvūnai geba kentėti taip pat, kaip ir žmonės. Jie jaučia skausmą, malonumą, baimę, nusivylimą, vienatvę ir motinišką meilę. Kai mes žinome darą kažką, kas trukdo jų poreikių patenkinimui, mes esame moraliai įsipareigoję į tai atsižvelgti.

Gyvūnų teisių šalininkai tiki, kad gyvūnai turi įgimtą vertę, kuri turi būti visiškai atskirta nuo žmonių naudojimosi jais. Mes tikime, kad kiekvienas gyvas padaras, norintis gyventi, turi teisę tai daryti be skausmo ir be kančios. Gyvūnų teisės – tai nėra tik filosofija – tai socialinis judėjimas, kuris tampa iššūkiu tradiciniam visuomenės mąstymui, kad visi gyvi padarai, kurie nėra žmonės, egzistuoja tik žmonių naudai. PETA įkūrėja Ingrida Newkirk yra pasakiusi: „Kai tai yra apie skausmą, meilę, džiaugsmą, vienatvę ir baimę, žiurkė tampa paršeliu, šis – šunimi, o pastarasis – berniuku. Kiekvienas brangina savo gyvenimą ir kovoja už jį.

Tik dėl savo išankstinių nuostatų mes neigiame kitų teises, kurias tikimės patys turį. Ar kalbėtume apie rasę, lytį, seksualinę orientaciją ar rūšį, išankstinės nuostatos yra moraliai nepriimtinos. Jei jūs nevalgytumėte šuns, kam valgyti paršiuką? Šunys ir paršeliai turi tokį pat gebėjimą jausti skausmą. O mes turime išankstinę nuostatą, kuri mums leidžia vienos rūšies gyvūnus laikyti kompanionais, o kitos – pietumis.

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis PETA informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

http://www.peta.org/about-peta/why-peta/why-animal-rights/