Koks maistas katėms ir šunims – nuodingas?

Paskelbta: balandžio 30, 2014 21:04

 

katinas_suo-150x150

 

Kas gi mums gelbsti, kai suserga mūsų auginami gyvūnai? Žinoma, į pagalbą skuba veterinarijos gydytojai. Minint pasaulinę veterinarijos dieną, kuri šiais metais skirta gyvūnų gerovei, norisi dar kartą pakalbėti apie kartu su mumis gyvenančius augintinius – šunis ir kates. Tiek šunys, tiek katės mūsų namus pripildo džiaugsmu, jaukumu, ramumu, šalia jų pailsime po sunkios darbo dienos, su jais išeiname pasivaikščioti (ir tuo pačiu leidžiame pailsėti savo pavargusioms akims nuo įtempto darbo kompiuteriu) aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Snieguolė Trumpickaitė Dzekčiorienė.

Subalansuota mityba

Šunų ir kačių gera savijauta yra tiesiogiai susijusi su sveika subalansuota mityba. Tinkamai šeriami mūsų augintiniai yra sveiki ir žvalūs. Augintinių pašare neturi trūkti būtinų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių.

Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Juos gyvūnai gali gauti gyvūninių ir augalinių baltymų pavidalu. Turint galvoje, kad šunys yra mėsėdžiai, lengva suprasti, kad jiems reikia žymiai didesnio kiekio baltymų nei žmonėms. Katėms reikalingas dar didesnis baltymų kiekis racione, o taip pat didesnis jų kiekis turėtų būti gaunamas gyvūninių baltymų pavidalu. Yra 10 svarbių amino rūgščių, kurių šunų ir kačių organizmas negali sintetinti, todėl visas jas mūsų augintiniai turėtų gauti su pašare esančiais baltymais. Kačių organizmas nesugeba gaminti amino rūgšties taurino, kurios trūkumas sukelia daugybę medžiagų apykaitos o tuo pačiu ir sveikatos problemų. Taurino gausu žuvyse, paukštienoje, smulkiuose graužikuose, tuo tarpu augaliniuose produktuose jo randami tik pėdsakai.

Riebalai yra gausus energijos šaltinis, kaip ir baltymai jie gali būti gyvūninės ir augalinės kilmės. Riebaluose yra svarbių riebiųjų rūgščių, kurios nėra gaminamos gyvūnų organizme ir kurios yra labai svarbios ir tarnauja kaip riebaluose tirpių vitaminų nešėjai, vaidina svarbų vaidmenį ląstelėse vykstančiuose procesuose. Nors riebalų svarba yra didžiulė, tačiau taip pat nereikia pamiršti, kad per didelis jų kiekis gali sukelti sveikatos problemas.

Mineralinės medžiagos ir vitaminai dalyvauja daugybėje svarbių organizmo biologinių procesų, jie svarbūs kaulų ir dantų formavimuisi, nervinių impulsų perdavimui.

Angliavandeniai taip pat yra energijos šaltinis, tačiau reikia nepamiršti, kad duodant per didelį jų kiekį gyvūną galima lengvai nutukinti.

Atkreiptinas dėmesys

Surasti tinkamą maistą savo šuniui ar katei nėra taip paprasta. Renkantis ėdalą, visada reikia atkreipti dėmesį į sudėtines jo dalis, į baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių kiekį. Žiūrėkite, kad pašaras atitiktų gyvūno amžių, energijos poreikį, fiziologinę būklę ar net veislę. Mažo svorio, nepasižymintiems dideliu aktyvumu šunims per dieną reikia gauti žymiai mažesnį kalorijų kiekį nei didesniems ir labai aktyviems šunims. Namuose laikomos katės paprastai sunaudoja mažiau energijos, nei tos, kurios išleidžiamos į lauką, todėl ir jų su maistu gaunamas kalorijų kiekis turėtų būti mažesnis. Visoms situacijoms tinkančios kalorijų skaičiavimo formulės nėra, kadangi kiekvieno gyvūno gyvenimo būdas ir medžiagų apykaita yra saviti, todėl savo augintinio svorį turite nuolat stebėti patys. Net ir mažo kaloringumo pašaruose esantis kalorijų kiekis gali smarkiai skirtis.

Dienos racionas

Amerikos nacionalinė mokslo akademija nurodo, kad šuniukai per dieną turėtų gauti 56 g žalių baltymų ir 21 g riebalų, apie 15 kg sveriantys suaugę šunys – 25 g baltymų ir 14 g riebalų, apie 15 kg sveriančios vaikingos ar žindančios kalės – 69-158 g baltymų ir 29-67 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 296 kilokalorijų (nedidelių iki 5 kg sveriančių ir aktyvumu nepasižyminčių šunų) iki 3170 kilokalorijų (apie 40 kg sveriančių vaikingų kalių) per dieną. Kačiukui per dieną reikia apie 10 g žalių baltymų ir 4 g riebalų, apie 4 kg sveriančiam suaugusiam katinui – apie 12,5 g žalių baltymų ir 5,5 g riebalų, apie 4 kg sveriančiai žindančiai katei – 41 g žalių baltymų ir 12 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 170 kilokalorijų (šiek tiek virš 2 kg sveriančių nenutukusių namuose auginamų kačių) iki 1091 kilokalorijos (apie 9 kg sveriančių vaikingų ar žindančių kačių) per dieną. Tačiau kai kurioms egzotinėms laukinėms katėms kalorijų poreikis gali būti netgi mažesnis arba didesnis nei nurodyta.

Pavojingi produktai

Anot specialistės, maistas, kurį mes valgome neatitinka mūsų augintinių mitybos poreikių. Kuo daugiau augintinius lepinsime savo maistu, tuo mažiau jie norės ėsti savąjį. Taig, jūsų augintinis gaus nepakankamą jam reikalingų vitaminų, mineralų, amino rūgščių kiekį ir per didelį tų medžiagų kiekį, kurio jam nereikia. Pavyzdžiui tiek šunims, tiek katėms negalima duoti svogūnų ir česnakų (bet kokia forma – žali, virti, kepti, miltelių pavidalo), nes jie gali sukelti anemiją. Pavienė nedidelė gauta dozė tokio poveikio neturės, tačiau didelė dozė ar nedidelės nuolatinės dozės gali sukelti apsinuodijimą. Šerdami gyvūną savo maistu sudarome visas prielaidas greitam jo nutukimui arba gyvūnas gali tapti itin išrankus maistui (ir ne būtinai pačiam geriausiam maistui). Vėliau labai sunku atpratinti šunį ar katę nuo tokio įpročio.

Yra produktų, kurių, kad ir kaip norėtumėme įtikti savo augintiniui, geriau neduoti net ir lepinimo tikslais. Nors atrodo įprasta katėms duoti pieną, tačiau pasirodo, kad dauguma kačių netoleruoja piene esančios laktozės, jų virškinimo sistema nesugeba perdirbti pieno produktų, dėl ko gali sutrikti virškinimas ir pasireikšti viduriavimas. Kai kuriems šunims pieno produktai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą ir alergiją maistui.

Vynuogės ir razinos šunims bei katėms sukelia inkstų veiklos sutrikimus, net nedidelis jų kiekis sukelia sveikatos problemas, kurių pirmas požymis   vėmimas. Didelės kofeino dozės katėms ir šunims gali būti mirtinos. Apsinuodijimo kofeinu požymiai – neramumas, padažnėjęs kvėpavimas, smarkus širdies plakimas, raumenų drebėjimas. Kofeino gausu arbatoje ir kavoje, kakavoje, šokolade, kai kuriuose gaiviuosiuose ir tonizuojančiuose gėrimuose. Taigi, prieš duodami savo augintiniams produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, gerai pagalvokite. Šokolade be kofeino, taip pat yra panašios į jį medžiagos teobromino, kuris yra pavojingas šunims ir katėms. Duodant savo augintiniams bet kokios rūšies šokoladą (nors pavojingiausias yra tamsusis šokoladas), jame esantis teobrominas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, traukulius ir net mirtį. Šunims ir katėms taip pat pavojingi yra saldumynai, į kurių sudėtį įeina saldiklis ksilitolis. Ksilitolis kačių ir šunų organizme didina insulino kiekį, kuris savo ruožtu mažina cukraus kiekį kraujyje ir sukelia kepenų veiklos sutrikimus.

Jeigu namuose kepate mielinius kepinius, o šalia sukiojasi jūsų augintinis, nesugalvokite numesti jam gabalėlio mielinės tešlos. Mielinė tešla turi savybe kilti, ji tai darys ir jūsų augintinio skrandyje. Tempdamas skrandžio sieneles, tešlos kilimas sukels stiprų skausmą. Be to dėl tešloje vykstančios fermentacijos gaminasi alkoholis, kuris gali sukelti apsinuodijimą.

Kačių nereikėtų pernelyg dažnai šerti kepenimis, nes toks racionas gali sukelti apsinuodijimą viatminu A. Šio apsinuodijimo simptomai – kaulų deformacija, osteoporozė.

Šunims negalima duoti avokadų, makadamijų riešutų, persimonų, persikų, slyvų. Avokaduose esanti medžiaga persinas yra toksiška šunims. Vos keli makadamijų riešutai jūsų augintiniui gali sukelti apsinuodijimą. Jeigu šunį šersite šokoladu, kurio sudėtyje yra makadamijų riešutų, patys to nenorėdami, galite likti kalti dėl savo šuns mirties. Persimonų, persikų ir slyvų sėklos sukelia šunims plonųjų žarnų uždegimą.   Nepatartina su savo augintiniais dalinti sūriais maisto produktais, per didelis druskos kiekis sukelia apsinuodijimą natriu, kurio simptomai yra vėmimas, viduriavimas, apatija, drebulys, pakilusi kūno temperatūra.

Kaip pastebi S. Trumpickaitė Dzekčiorienė,viena dažniausių augintinių apsinuodijimo priežasčių – žmonėms skirtų vaistų prarijimas. Todėl vaistus reikia laikyti gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Niekada gyvūnams neduokite savo vaistų, kai kurios vaistuose esančios veikliosios medžiagos tinka žmonėms, tačiau yra labai pavojingos gyvūnams.

Šaltinis: augintinis.lrytas.lt
Straipsnio nuoroda