„Kudliaus“ projekto dalyviai rado namus!

Paskelbta: vasario 4, 2015 17:00

Norime pasidžiaugti: sulaukėme tos akimirkos, kai pagaliau „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projektas „Kudlius“ davė pirmuosius rezultatus. Laimingieji šuneliai – Alanija, Bielka ir laikinus globėjus suradusi Knopkytė.

Pradžia dažniausiai būna sunki, mums ji tokia ir buvo. Nelengva būdavo žiūrėti į namų neturinčius šunelius, kurių net ir išvaizda bylodavo apie sunkų gyvenimą. Kelionė automobiliu iš prieglaudos į kirpyklą, nors ir trumpa, tačiau reikalaudavo nemažai stiprybės žiūrėti į kudliuką, kurio širdelė daužosi, nesuprasdama, kas vyksta. Iš kirpyklos šuneliai visada išeidavo gražūs ir daug laimingesni. Lyg ir keista, juk keturkojis ką tik buvo maudomas, kerpamas, džiovinamas nepažįstamų žmonių, tikriausia nesuprato, kas su juo daroma, o dabar išeina laimingas, pakelta uodega ir kaskart vizgina ją vis stipriau. Šuneliai patenkinti grąžinami į prieglaudas gyvūnus mylintiems žmonėms. Visada žinome, kad šunelį grąžiname į patikimas rankas, kur jis bus ne tik mylimas, bet ir pamaitintas bei prižiūrėtas. Sunku būdavo tik atsisveikinti, pasakyti šuneliui, kad kartu namo nevažiuosime, kad tikrųjų šeimininkų dar teks palaukti.

Paskutinis etapas visada viltingiausias, nes jis reiškia, kad jei atliksime viską tinkamai,  kažkas pastebės kudliuką ir šunelis ras namus. Tad nuotraukos, straipsnio rašymas, informacijos platinimas ir visi kiti su projektu susiję darbai atliekami labai operatyviai ir kokybiškai. Taigi kirpyklų, kurios prisideda prie mūsų projekto, prieglaudų, kurios informuoja mus apie šuniukus, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir, žinoma, savanorių pastangų dėka, projektas pagaliau davė pirmuosius rezultatus.

Pirmiausia sužinojome apie Bielkos sėkmės istoriją ir nieko nelaukdami susisiekėme su jos naujaisiais šeimininkais. Laiškas, kurį gavome, mus be galo nudžiugino, tad dalinamės:

Laba diena, Vaida.

Šiandien suėjo lygiai savaitė, kai Bielka atkeliavo į mūsų šeimą.  Mes ją savo draugams ir kolegoms taip ir pristatėme: kaip jauniausiąją šeimos narę. Kaip Jūs ir rašėte ankstesniame savo straipsnyje,  ji iš tiesų mėgsta važiuoti ir tikrai iki mūsų namų atomobiliu atvyko sėdėdama dukrai ant kelių, bet visiškai ramiai. Šis mūsų šeimos sprendimas, mūsų vaikų iniciatyva buvo puoselėjamas ir brandimas jau kurį laiką. Dukra ir sūnus nusprendė, jog labai nori šuniuko, bet būtinai iš prieglaudos, nes kartu jie svajojo padaryti ir gerą darbą. Todėl po keletą mėnesių trukusių paieškų interneto portaluose, vis dažnėjančių apsilankymų šalia Vilniaus „Akropolio“ įsikūrusiame „SOS gyvūnų“ namelyje, mes vieną dieną pamatėme Bielką. Mums ji labai patiko, tik pasirodė labai jau liūdna, todėl buvo vidinio nerimo, kad galbūt ji serga ir po to gali greitai kas nors negero nutikti.  Tačiau savanorė labai mielai mums papasakojo jos istoriją bei pasakė, kad kitoje aplinkoje ji būna guvesnė ir žaismingesnė. Mes ją pavedžiojome aplink esančiame miškelyje, grįžę namo niekaip negalėjome jos pamiršti. Todėl dar po savaitės, atsikėlę sekmadienio rytą, tiesiog visi pajautėme, kad norime, jog ji kuo greičiau būtų su mumis. Todėl sėdome ir parsivežėme ją namo. Pirmąsias dienas ji daugiau gulėdavo po stalu, bendravo gan santūriai. Tačiau apsupta dėmesiu ir meile ji vis labiau įsidrąsina ir darosi vis žaismingesnė. Aišku, jog ji vis dar liūdnoka, nes, kiek mes jaučiame, ji prabuvusi tokį ilgą laiką prieglaudoje, buvo prisirišusi prie ja besirūpinusių žmonių. Tai, kad ji jau nebėra jaunas šunytis, aš laikau netgi privalumu, nes ji nekvailioja, nedergia namuose, negraužia daiktų ir pan. Vaikai labai stengiasi ją paglostyti, paniurkyti, netgi atrado vaikystės minkštą žaisliuką, bet ji kol kas nereaguoja niekaip nei į jį, nei į siūlomą kamuoliuką. Mes tikrai nesigailime savo sprendimo ir esame labai laimingi – ji tiesiog įsiliejo į mūsų šeimą, nesukeldama jokių problemų, nes ji neišlepinta gero gyvenimo, todėl yra neįkyri, santūri ir be galo miela. Ji tokia graži, kad mes tikriausiai ją perkrikštysime į Bella, ir būtinai pasidarysime pavasarį tokią pačią nuostabią šukuoseną. Gal kokiame grožio konkurse sudalyvausime.

 

Tikrai palinkėčiau visiems nebijoti imti augintinius iš prieglaudų, nes tokiu būdu ir patys, ir vaikai gali pajausti, jog tikrosios vertybės yra amžinos ir už gėrį visuomet atsidėkojama gerumu – emocijomis, ištikimybe, besąlygiška meile, ko tarp žmonių pasitaiko vis rečiau. Labai tikiu, jog tokie sprendimai vaikams ir mums padės ateityje būtį dėmesingesniais ne tik gyvūnams, gamtai, bet ir vieni kitiems. Linkiu kantrybės savanoriams, veterinarams ir visiems geranoriškai padedantiems žmonėms, kurie rūpinasi namų netekusiais gyvūnais. Stiprybės Jums!

Rasa

Labai gera, kad vis dažniau ir dažniau atsiranda neabejingų žmonių. Apie Alanijos istoriją sužinojome kiek vėliau ir susisiekėme su jos naująja šeimininke Svetlana. Pokalbio metu ji džiaugėsi, kad šunelis labai geras:

Lana (Alanijos naujasis vardas) jau beveik mėnesį gyvena su mumis ir kuo toliau, tuo geriau mums sekasi, ji labai linksmutė, energinga bei miela mergaitė.  Kol kas dar nelabai susidraugavo su senbuve katyte Mosia, bet viskas prieš akis.

 

Knopkytės laikina globėja Eglė Laurinavičiūtė mums parašė ilgą ir gražią istoriją, nes šuneliui reikia surasti namus. Eglė papasakojo, kaip šiuo metu sekasi šunytei ir ką būsimieji jos šeimininkai turėtų žinoti. Eglės laiškas apie Knopkytę:

Apie Knopkytę (aš ją vadinu Frėja) kalbėti yra labai malonu, tai nepaprastai mielas ir malonus šunelis. Svetimų prisibijo, minioje be pavadėlio būna tik šalia pažįstamų kojų, o pašaukus iškart atbėga.  Žinoma, kad taptum savu,  gali reikėti savaitės ar kelių, bet už mielumą ir kantrybę ji atsilygina nepaprasta šiluma. Lauke su pavadėliu vaikšto labai tvarkingai – jei pavadėlis trumpas, eina šalia iškėlusi galvą ir purią uodegą. Jei pavadėlis laisvas, šmirinėja smalsiai pakrūmėmis, uostinėja žemę, tačiau per toli niekada neina. Su kitais šunimis draugauja labai gražiai – jei ir suurzgia, tai tiesiog ramindama įkyruolius, jei ją vejasi, tai skuodžia pažeme, nespėji žiūrėti. Žaisdama, nors ir vaidina, kad kanda, tačiau tiesa tokia, kad ji vos vos apžioja ranką ir daugiau juda pati, nei kanda. Su ja žaisti labai smagu. Ji labai sargi, bet koks šurmulys yra aplojamas, tačiau, jei atėję ją džiugiai pasveikina, tuoj pradeda vizginti uodega ir šokti džiaugsmo šokį. Labai tvarkinga – nieko nedaro namie ir visada išlaukia iki paskutiniųjų visą naktį ar visą darbo dieną. Valgo visokį maistą: ar tai konservai, ar tai sausas maistas. Akytės neašaroja, dantukai irgi tvarkingi, tačiau būsimiesiems šeimininkams reikės nepamiršti jų tinkamai prižiūrėti. Kad kailis nesiveltų ir gražiai žvilgėtų, būtina kasdien pašukuoti, o ji tai labai mėgsta, išsiriečia ant lovos visų ūgių ir priima tai kaip SPA lepinimus. Būdama pati tvarkinga, skatina tvarkytis ir šeimininką – bet koks maisto kąsnelis, paliktas ant nesvarbu kokio aukščio stalo, bus paimtas.  Kartą ir vytintų dešrų visos lekštės pasigedome, ir kibinas yra „išgaravęs“. Juk kas ant bendro stalo, tas ir bendra. Be galo mielo charakterio šunelis, tačiau truputį pavydi. Ji turėtų būti namų lepūnėlė.

Eglė

 

Visos GGI komandos vardu dėkojame kirpykloms, kurios prisideda prie mūsų projekto:

„Dog Pearl“ (Perkūnkiemio g. 19, Vilnius), 867343083;

„Baltos uodegos“ (Vytauto g. 39, Vilnius), 864664329;

„Pet Spa“ (Laisvės pr. 115A, Vilnius), 867239318;

„Jurgos šunų kirpykla“ (Šeškinės g. 22, Vilnius), 862075219.

Ačiū ir prieglaudoms, kurios nelieka abejingos ir dirba su mumis petys į petį dėl šuniukų gerovės:

VšĮ „Lesė“ (Klinikų g. 1, Buivydiškės, Vilniaus raj.), 860533452;

VšĮ „SOS gyvūnai“ (Minsko pl. 33A, Vilnius), 852662190;

VšĮ „Tautmilės globa“ (Rasų g. 39, Vilnius), 865071786;

VšĮ „Gyvybės vagonėliai“ (Skydo g. 44A, Naujoji Vilnia, Vilnius), 865244093.

Ir, žinoma, padėka savanoriams, kurie geranoriškai padeda mums transportuoti šunelius, fotografuoja juos ir padeda visais kitais klausimais. Belieka palinkėti didelės kantrybės ir smagių nuotykių naujiems Alanijos ir Bielkos šeimininkams bei sėkmės ir tikėjimo Knopkytės globėjai. Nebūkime abejingi, pasidalinkime šiuo straipsniu su draugais bei artimaisiais. Iš gausybės skaitytojų vienas galbūt bus naujasis Knopkytės šeimininkas.

„Kudliaus“ projektas ir toliau tęsis. Jei nori prisijungti prie GGI savanorių komandos ir padėti šuniukams rasti namus, susisiek su projekto „Kudlius“ koordinatore Vaida (tel. nr.: 862282321). Laukiami visi aktyvūs žmonės, kurie padėti gali ne tik transportu, bet ir fotografavimu, reklamos kūrimu bei atliekant kitus darbus. Nelikite abejingi ir galbūt šiandien išgelbėsite vieną gyvybę.

Taip pat galite skaityti, kaip „Kudliaus” projekte dalyvavo Badis,PienėAtasSaimonas ir Trepsis.