Naujienos

10 dažniausių problematiško šuns elgesio priežasčių

angrydog1
Dirbdamas veterinaru kiekvieną savaitę sutinku šimtus šeimininkų su šunimis. Mačiau daug ilgalaikių klientų, kurie pasiimdavo mažus šuniukus, augindavo juos iki pat senatvės bei mirties, o tada vėl įsigydavo naują šuniuką.  Šis nenutrūkstamas rūpinimasis būnant veterinaru - vienas iš didžiausių pliusų, mat galiu pažinti kelias žmonių bei šunų kartas. Pastebėjau įdomią tendenciją: žmonės, kurie turi blogai besielgiantį šunį, dažniausiai ir su kitu augintiniu turi problemų. O žmonės, kurie turi gerai besielgiantį šunį, visada ir turės tokį.  Tai nėra sutapimas: žmonės linkę kartoti tuos pačius veiksmus, rinktis to paties tipo šunis ir jais panašiai rūpintis. Stebėdamas šią tendenciją,  turiu aiškesnį supratimą, kodėl šunys elgiasi blogai ir ką šeimininkai gali padaryti, kad to išvengtų. Kai kurie šunys turi genetinį polinkį agresyviai elgtis Šunys, kaip ir žmonės, būna panašūs į tėvus ne tik išvaizda, bet ir elgesiu. Gyvūnų asmenybės, kaip ir žmonių, yra nulemiamos genų. Jeigu abu tėvai ramūs, paklusnūs, švelnūs šunys, tikėtina, kad šuniukai irgi bus geri. Bet jeigu nors vienas tėvas padūkęs, išdykęs energijos kamuolys, tai labiau tikėtina, kad šuniukas bus panašus į tokio tipo gyvūną. Mano paprasčiausias patarimas žmonėms įsigyjant šuniuką - pasistengti susipažinti su jo tėvais. Blogai socializuoti šunys dažniausiai elgiasi netinkamai  Šuniukams labai svarbus periodas nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus. Šiuo metu formuojami santykiai tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais, taip pat mokomasi, kokių vaizdų, garsų ir potyrių nereikia bijoti. Jie taip pat mokosi, kaip bendrauti su kitais, naudojant kūno kalbą ir balsą. Šuniukai, kurie būna gerai socializuoti per šį laikotarpį (pvz., gyvena šeimos namuose, susiduria su daug žmonių, gyvūnų ir situacijų), būna ramūs, savimi pasitikintys, gerai besielgiantys suaugę šunys. Tačiau šuniukai, kurie nebūna tinkamai socializuoti (pvz., šuniukai, gyvenantys intensyvioje šunų fermos aplinkoje), dažniausiai išauga į šunis, kurie bijo žmonių, kitų šunų bei su baikščiai reaguoja į garsus, objektus ar tam tikrą aplinką. Dauguma atvejų tokia baimė pereina į agresiją su rimtomis pasekmėmis žmonėms ir patiems gyvūnams. Šunys, kurie nėra gerai ištreniruoti, pradeda blogai elgtis Dauguma žmonių klysta manydami, kad šunys patys kažkaip “natūraliai” išmoksta gerai elgtis. Tiesa ta, kad geras elgesys priklauso nuo žmogaus: šunys negali žinoti skirtumo tarp gero ir blogo elgesio. Jie turi būti treniruojami elgtis taip, kaip jo šeimininkas nori, kad jis elgtųsi, ir tai reikalauja daug laiko, kantrybės bei pasiryžimo. Paprastai šeimininkai per dieną turi skirti 15 min. šunims treniruoti (nebūtinai visas iš karto, gali būti ir 5 min. tris kartus per dieną). Tai turi būti daroma kiekvieną dieną, savaitę ir mėnesį. Treniruotės gali būti kombinuojamos su įvairiomis veiklomis, pvz., pasivaikščiojimais. Negalite tikėtis, kad šuo išmoks gerai elgtis, jeigu jūs reguliariai jo nemokote. Senamadiški, dominavimo pagrindu vykdomi mokymai neveikia Dauguma žmonių vis dar naudoja dominavimo pagrindu pagrįstą dresavimą. Jeigu baugštus šuo urzgia ar puola ir bandant sustabdyti tokį elgesį naudojami skausmingi fiziniai veiksmai, situacija gali tik pablogėti. Norint išvengti blogo elgesio nuo pat pradžios ir išgydyti šunis, kurie jau blogai elgiasi, svarbu pasikonsultuoti su elgesio ekspertais, kurie padeda suprasti šuns smegenis. Neigiami įvykiai šuniui palieka ilgalaikius emocinius randus Kai kurie šunys pradeda drebėti iš baimės net tada, kai šeimininkas juos veža pro veterinarijos kliniką. Tai puikus pavyzdys, kuris parodo, kad šuo turi ilgalaikę atmintį. Šiuo metu veterinarai bando užtikrinti, kad apsilankymai pas juos nekeltų nei skausmo, nei baimės. Blogą elgesį dažniausiai sukelia baimė ir nerimas (nuo išsiskyrimo baimės iki fejerverkų ar agresijos baimės). Jeigu šeimininkai užtikrina, kad šuo nepatirs stiprių neigiamų emocijų, blogas elgesys neturėtų pasireikšti. Testosteronas sukelia agresiją Hormonai turi stebėtinai didelį poveikį šunų elgesiui. Testosteronas šunis verčia dominuoti, saugoti teritoriją ir veltis į konfliktus su kitais šunimis. Dauguma šunimis besirūpinančių centrų atsisako priimti nekastruotus šunis, nes didelė rizika, kad šunys susipeš vienas su kitu. Taigi daugeliu atvejų iškastruotas šuo bus geras ir ramus. Pastaraisiais metais mokslininkai dar aiškiau suprato testosterono įtaką šuns elgesiui: mažai socializuotam, baikščiam šuniui tikėtina, kad testosteronas darys gerą įtaka ir padidins jo pasitikėjimą savimi. Taigi šuniui, kuriam agresija kyla iš baimės, kastracija gali tik pabloginti situaciją. Taigi dėl tokios operacijos visada reikia pasitarti su veterinaru. Elgimasis su šunimis kaip su žmonėmis - nepadeda “Jis supranta kiekvieną žodį”, “jis žino, kad pasielgė blogai”‚ ”jis nenorėjo įkąsti”, - šeimininkai dažnai teisina savo šunis vien dėl to, kad galvoja, jog jie, kaip ir žmonės, turi tokį pat supratimą, kas vyksta aplink juos. Tiesa ta, kad šunys yra šunys, nors jie ir turi nepakartojamą pažinimo gebėjimą, jie negali suprasti visų kalbos subtilumų ir jie negyvena pagal žmonių moralės taisykles. Jeigu žmonės bando pakoreguoti jų elgesį kaip vaikų – problema nebus išspręsta. Šunys, neturintys ribų, dažniausiai elgiasi blogai Šeimininkai, auginantis agresyvius šunis, kartais sako, kad jų šuo niekada nesielgia blogai namuose. Tada jie prisipažįsta, kad niekada nebando priversti šuns daryt tai, ko jis nenori. Taigi šuo visiškai neturi ribų: jis gali daryti, ką nori ir kada nori. Tai skatina šunį elgtis be jokių apribojimų, taigi, kai bandoma apriboti šunį (pvz., veterinarijos klinikoje), šuo reaguoja agresyviai. Svarbu, kad šuo išmoktų taisykles ir kad šeimininkai griežtai tai kontroliuotų. Nepakankamai mankštindamasis šuo tampa irzlus Paprastai šuo turi mankštintis 2 kartus per dieną po pusę valandos. Paleidimas kieme pabėgioti - nesiskaito kaip treniruotė.  Šunims reikia pakankamai energingos, įdomios treniruotės, lankyti naujas vietas, susitikti su kitais gyvūnais, bėgioti aplinkui be pavadėlio. Jeigu jie to negauna, tampa suirzę, pradeda nuobodžiauti ir netinkamai elgtis. Pačiam šeimininkui sudėtinga išspręsti šuns elgesio problemas Šunys ne patys išmoksta blogai elgtis: jie to išmoksta bendraudami su savo šeimininkais. Taigi jeigu turite blogai besielgiantį šunį, tikėta, kas jūs patys netyčia padarėte jam neigiamą įtaką. Neįmanoma objektyviai stebėti savo bendravimo su šunimi, todėl geriau pasisamdyti elgesio ekspertus ar kinologus. Profesionalas, stebėdamas jūsų ir augintinio bendravimą, galės nustatyti pagrindinius veiksmus, kaip gali daryti gerą įtaką savo gyvūnui. Laikui bėgant tai išspręs šuns elgesio problemas.
skaityti daugiau

Šunų terapija nuteistiesiems

prisondogcover
Daugelis esame girdėję apie gyvūnų terapijos naudą žmonėms. Pasaulyje praktikuojamos įvairios gyvūnų terapijos rūšys: delfinų terapija, hipoterapija, felinoterapija ir netgi terapija, pasitelkiant egzotinius gyvūnus. Gyvūnų terapija taikoma siekiant padėti gydyti fizines ir psichologines ligas. Šį kartą plačiau pakalbėsime apie pasaulyje sparčiai besivystančią gyvūnų terapijos rūšį – šunų terapiją kalintiems asmenims. Nagrinėjant šunų terapijos klausimą, išskiriamos dvi sąvokos: dogoterapija ir kaniterapija, kurios apibrėžiamos skirtingai. Anot Kauno kaniterapinės pagalbos centro prezidentės I. Šikšniuvienės, dogoterapija – tai vaikų, senyvo amžiaus žmonių susitikimai su šunimis, skatinantys teigiamus jausmus, emocijas. Kaniterapija – tai profesionalus, moksliškai pagrįstas reabilitacijos būdas sergantiems asmenims, kuriame dalyvauja specialiai apmokyti, testus išlaikę šunys. Šunų terapijos pritaikymo galimybės didžiulės. Kaniterapija padeda sergantiems autizmu, depresija, disleksija, Alzheimerio liga, įvairius psichologinius sukrėtimus išgyvenusiems asmenims. Šunų terapija taikoma ligoninėse, senelių, vaikų namuose bei įkalinimo įstaigose. Dažnas reiškinys, kai asmuo, atlikęs bausmę, pakartotinai prasikalsta ir grįžta atgal į įkalinimo įstaigą. Šio reiškinio priežastys įvairios: neigiamas, smerkiantis visuomenės požiūris, perspektyvų, ateities nematymas, nutrūkę tarpasmeniniai ryšiai, todėl grįžimas į įkalinimo įstaigą atrodo vienas lengviausių ir patogiausių sprendimų. Kodėl tai tampa užburtu ratu? Daugelis valstybių nėra sukūrusios tinkamos iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integravimo į visuomenę sistemos. Įkalinimo įstaigos tikslas nėra tik apriboti asmens laisvę, norint jį nubausti. Be šito turi būti siekiama ir grąžinti į visuomenę visavertį pilietį. Taip pat labai svarbu išlaikyti kalinčių asmenų socialinius gebėjimus, tikėjimą ir viltį, jog gyvenimas gali būti kitoks. Tai svarbu ne tik kalinčiam asmeniui, jo šeimai bei artimiesiems, bet ir visai visuomenei. Šunų terapijos taikymas įkalinimo įstaigose yra vienas iš būdų tai pasiekti. Tokiose šalyse kaip Amerika, Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ukraina, Australija, Gruzija taikomos įvairios šunų terapijos programos kaip reabilitacijos ir resocializacijos priemonė kalintiems asmenims. Priemonės yra įvairios: nuo reguliarių, tačiau trumpalaikių terapinių šunų apsilankymų įkalinimo įstaigose, šunų dresiravimo mokymų kalintiems asmenims iki stipriai įtraukiančių priemonių, tokių kaip prieglaudoje gyvenančio šuns globos ir priežiūros perleidimas nuteistajam. Teisę globoti augintinį gavę kaliniai yra atsakingi už kasdieninę jo priežiūrą, maitinimą, auklėjimą, paklusnumo mokymą. Visi asmenys, dalyvaujantys gyvūnų programose, turi atitikti griežtus kriterijus bei reikalavimus, išlaikyti psichologinius testus. Šunys nuolat stebimi ir, jei gyvūnui kyla kokia nors grėsmė, privilegija nedelsiant panaikinama. Asmenys, vartojantys narkotikus, negali dalyvauti šiose programose. Atlikti tyrimai, parodė, jog kaliniai, kuriems leidžiama auginti gyvūnus, yra mažiau linkę į pakartotines nusikalstamas veikas ir smurtinius išpuolius. Štai keli faktai apie šunų terapijos taikymo įkalinimo įstaigose naudą. Italijoje, Bollate mieste esančiame kalėjime taikomos įvairios gyvūnų terapijos priemonės, taip pat ir šunų terapija. 78% asmenų, kalinčių kituose Italijos kalėjimuose, išėję į laisvę pakartotinai nusikalsta, o iš Bollate kalėjimo išėjusių asmenų pakartotinas nusikalstamumas tik 20%. Gruzijoje iš 35 kalinčių asmenų, kurie dalyvavo šunų mokymo programoje, atgal į įkalinimo įstaigą grįžo tik 4 asmenys. Programos koordinatorių skaičiavimais, be programos šis skaičius siektų apie 17 asmenų. Vašingtono valstijoje esančiame moterų pataisos centre, kalinčioms moterims buvo suteikta galimybė prižiūrėti ir rūpintis beglobiais šunimis. Nei viena moteris, dalyvavusi programoje, nebuvo pakartotinai nusikaltusi. JAV kalinys Ericas Robertsonas, 1992 metais nuteistas už žmogžudystę, padėjo apmokyti ir socializuoti 22 šunis. Anot Robertsono, bendraudami su šunimis, mes suteikiame jiems galimybę grįžti į gyvenimą, į kurį, kai kurie iš mūsų galbūt niekada nebegrįš. Beglobių šunų ir kalinčių asmenų programos metu, kuomet susitinka du visuomenės atstumti pasauliai, sukuriama abipusė (angl. win-win) nauda. Kalintys asmenys prisideda prie geresnės ateities kūrimo gyvūnui, tai didina jų pasitikėjimą savimi ir kitais, lavina ir ugdo socialinius gebėjimus, atsakomybės jausmą ir kartu suteikia gyvūnui antrą šansą gyventi, išgelbsti šunis nuo utilizavimo, nes dresiruotus šunis žmonės linkę greičiau priglausti. Ar Lietuvoje mes turime šunų terapijos pritaikymo įkalinimo įstaigose pavyzdžių? Negalime pasigirti įspūdinga šios srities praktika kaip kitos šalys, tačiau užuomazgų yra. 2012 m. Panevėžio pataisos namuose suorganizuotas kelių terapinių šunų apsilankymas sektoriuje, kuriame gyvena moterys su mažais vaikais. 2016 m. įvyko Kaniterapijos asociacijos narių suorganizuotas terapinių šunų vizitas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Tačiau kaniterapija, kaip reabilitacijos priemonė, Lietuvoje nėra reglamentuota, priskiriama alternatyviems gydymo metodams. Kaniterapijos asociacija daro titaniškus darbus, siekdami įteisinti kaniterapiją Lietuvoje. Geriausiai šunų terapijos naudą įkalintiems asmenims atskleidžia ne statistika ir ne skaičiai, o švytinčios nuteistųjų akys, kalbant apie savo naujuosius augintinius. Žvilgtelkite - nuostabu pamatyti, kaip net didžiausiais nusikaltėliais laikomi žmonės keičiasi gyvūnų dėka. Video nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=9UZQihb86tA https://www.youtube.com/watch?v=YHkik7KSvi0&t=17s https://www.youtube.com/watch?v=S4ZmkP7pfgU Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šaltiniai: http://www.kaniterapija.eu/ http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-36769/straipsnis/Kas-tai-yra-dogoterapija-ir-kaniterapija https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4636386/ http://www.mass.gov/eopss/docs/doc/research-reports/prisonanimalprogramsliteraturereviewfinal.pdf http://www.huffingtonpost.ca/get-leashed-magazine/animal-therapy-prison_b_13011860.html http://www.petmd.com/news/strange-but-true/therapy-dogs-help-prisoners-cope-and-learn-new-skills-32391# http://online.alvernia.edu/how-dog-training-is-affecting-prison-rehabilitation/
skaityti daugiau

Dalis Vilniaus senjorų savo pensiją skiria katėms

20182543_10159036488810026_742226291_n
Vilniuje jau seniai vykdoma benamių kačių sterilizacijos programa, kurioje aktyviai dalyvauja ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, tapdama pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams, nevyriausybinės gyvūnų gerovės organizacijos, bet ir atsakingi gyventojai bei verslo įmonės. Šį kartą VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir „Mars Lietuva“ aplankė dalį Vilniaus gyventojų, kurie turi savivaldybės leidimą šerti ir prižiūrėti sterilizuotas Vilniaus benames kates. Buvo išdalinta apie 250 „Sheba“ konservų dėžių. „Mars Lietuva“ yra nuolatinis mūsų organizacijos draugas ir projektų rėmėjas. Projekto neBrisius.lt dalyviams dovanojame šios įmonės įsteigtas dovanas kaip padėką už gyvūnams suteiktą naują gyvenimą ir viešai papasakotą savo istoriją. Tačiau nepamirštame, kad yra ir daugybė žmonių, kurie rūpinasi viso miesto problema - benamėmis katėmis. Dažniausiai jiems niekas nei padėkoja, nei padeda. Kiekvieną mėnesį išmaitinti 10-20 ar daugiau kačių jaunam dirbančiam žmogui būtų iššūkis, o senjorams - juo labiau. „Džiaugiuosi, kad yra tų, kuriems ne vis vien. Katės pačios tikrai nepasirinko gyvenimo gatvėje. Tokia situacija tiesiog yra neatsakingų žmonių veiksmų pasekmė. Jei problema nebūtų sprendžiama kačių priežiūros, sterilizacijos ir tinkamos maitinimo būdu, ji taptų apskritai nevaldoma dauginimosi ir ligų atžvilgiu.“ – sakė organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Neretai žmonėms kyla klausimas, kodėl negalima kačių tiesiog pagauti ir užmigdyti. Taip beglobių populiacijos problemą jau buvo bandoma spręsti. Tačiau penkerių metų patirtis (UAB „Grinda“ statistika) parodė, kad beglobių skaičius nė kiek nesumažėjo. Benamių gyvūnų populiaciją suvaldyti galima tik sterilizuojant gyvūnus. Ši veiksminga ir humaniška praktika plačiai taikoma visame pasaulyje. Sterilizuotos katės į savo teritoriją neįsileidžia naujų gyventojų bei pačios nemigruoja. Jei sterilizacija atliekama negaluojančiam gyvūnui, jis būna gydomas. Keturkojai tokių akcijų metu skiepijami, todėl jie neplatina ligų. Skatiname gyventojus suprasti, kad už benamių gyvūnų skaičių atsakingi ne tie asmenys, kurie užsiima jų sterilizacija, priežiūra ir maitinimu, o tie, kurie leidžia į lauką savo nesterilizuotus augintinius arba tiesiog išmeta juos į gatvę. Vilnietė Birutė iš Žirmūnų sako, kad kartu su kaimynais stengiasi pasirūpinti visomis kiemo katėmis. Deja, yra ir tokių kaimynų, kurie savo nesterilizuotus augintinius paleidžia, o atsivestus jauniklius išmeta į kiemą. Įtikinti žmones, kad jie patys yra atsakingi už kačių prieauglį yra sunku. Toks neatsakingas gyventojų požiūris tampa visos kaimynystės problema. Girtaujantys asmenys taip pat nepasirūpina savo augintinių gerove. Stanislavas – vienas žymiausių Vilniaus miesto kačių globėjų, gyvenantis Viršuliškėse. Jis ne tik nuolat prižiūri penkiolika itin draugiškų blizgančio kailio kačių, bet ir buria aplink save atsakingų žmonių bendruomenę. Vyras žino, kas, kuriame kieme atsakingas už kačių maitinimą, kur yra nesterilizuotų kačių, kokia katė yra naujai atklydusi. Stanislavas savo pastangomis ir lėšomis yra sterilizavęs jau daugiau nei 70 kačių. Aplink Stanislavo namus ne tik katėmis pasirūpinta – kaimynai džiaugiasi ir dideliais prižiūrėtais gėlynais. Liudmila gauna 100 eurų pensiją, o prižiūri per 40 kačių keliuose Pašilaičių kiemuose. Jai padeda su katėmis itin susidraugavusi šunytė Džesė, kurią dar visai mažytę žiemos metu stotelėje išmetė žmonės. Tuo tarpu Larisa Justiniškėse prižiūri apie 20 kačių, kurioms verda košę ir sumaišo su konservais, kai randa jų parduotuvėje su akcija. Larisos tolima kaimynė ir draugė Meilė turi negalią, todėl sunkiai juda, tačiau tai jai netrukdo pasirūpinti daugiau nei 20 kačių. Sunkiau yra tai, kad pinigų neužtenka ir vaistams, ir kačių maistui. Jauna moteris Vesta juokiasi, kad gyvūnai žino, pas ką eiti: tik padeda maistelio vienam, atsiranda dar keli. Tad moteris ne tik važinėja maitinti kelių kiemų kačių, bet ir gydo, sterilizuoja, ženklina, suranda joms naujus namus. Kartais tenka gelbėti gyvūnus iš ekstra situacijų gaisrininkų pagalba. „Gaila, kad per vienų žmonių neatsakingą elgesį kiti turi aukoti savo laiką ir pinigus. Kalbėti su vaikais apie atsakomybę yra būtina, tai turėtų būti privaloma pamoka švietimo ir ugdymo įstaigose.“ – sako Vesta. „Daugiau gerų darbų ir visiems gyventi bus smagiau! Kad ir kaip trūksta laiko, negalima nepadėti žmonėms, kurie iš savo mažų pensijų mėgina išmaitinti gyvenimo nuskriaustus katinukus. Smagu matyti nustebusius šių žmonių veidus ir didžiulį džiaugsmą juose, kai sulaukia pagalbos ir maisto katėms. Šios geros emocijos atperka viską. Beje, labai smagu žinoti, kad benamių priežiūros ir maitinimo iniciatyva užsiima ir vyrai. Ir jie tai daro su didžiuliu įkvėpimu!“ – teigia neBrisius.lt projekto koordinatorė Elena Rutkauskaitė. Anksčiau VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pastatė 45 žiemos namelius benamėms katėms. Vėliau šią iniciatyvą perėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Pristatome GGI brandbook

howwggi
Pilną GGI BRANDBOOK’ą galite matyti ir išsisaugoti paspaudus ČIA arba ant paveikslėlio žemiau:
skaityti daugiau

Gyvūno nutukimas – tyliai tiksinti bomba

petfitorfat
Stebėtina, bet nutukimas yra labai paplitęs tarp augintinių, įskaitant šunis, kates, žiurkėnus, jūrų kiaulytes bei paukščius. Tyrimai parodė, kad maždaug trečdalis augintinių turi per daug riebalų. Tai sudėtinga tema: savininkai nesąmoningai piktnaudžiauja maitindami savo augintinį, tiesiog paveikti jų žavesio. Potencialios problemos Gyvūnams nutukimas taip pat kaip ir žmonėms sukelia daug problemų. Svorio augimas gali būti kaip užburtas ratas. Kuo gyvūnas storesnis, tuo jis mažiau nori judėti ir mažiau sunaudoja energijos. Vienu iš didžiausiu gyvenimo džiaugsmų tampa valgymas, todėl jie valgo dar daugiau, o juda vis mažiau. Nutukę augintiniai yra linkę sirgti įvairiausiomis ligomis, kurių gali būti išvengiama ar bent jau sumažinta jų tikimybė, jeigu bus saugomasi nutukimo. Gyvūnai, kurie yra nutukę, visą laiką su savim nešiojasi nereikalingą papildomą svorį, tai tarsi žmogus visada nešiotųsi didelę kuprinę ant nugaros. Dėl šios priežasties jie greitai pavargsta ir nesimankština tiek, kiek normalų svorį turintis gyvūnas. Tai, žinoma, veda į užburtą ratą – mažiau pratimų, mažiau sudeginamų kalorijų ir padidėjęs kūno svoris. Dažniausiai pasitaiko tokios sveikatos problemos: Sunkus kvėpavimas Papildomas riebalinis audinys, kuris atsiranda kaklo ir krūtinės srityje, sukelia papildomą spaudimą gerklei, trachėjai ir plaučiams. Tai gyvūnams labai apsunkina kvėpavimą. Karščio netoleravimas Kūno riebalai veikia kaip izoliacija, todėl nutukę gyvūnai labiau linkę perkaisti. Dar labiau viską apsunkina tai, kad jų kvėpavimas yra sutrikęs, ir tai stabdo normalų vėsinimąsi. Padidėjęs kraujo spaudimas (hipertenzija) Didelis riebalų kiekis sukelia aukštą vidinį spaudimą, todėl pasikeičia kraujo dinamika bei padidėja kraujo spaudimas. Cukrinis diabetas Nutukę gyvūnai dažnai suserga diabetu. Tai gyvenimą trumpinanti liga, kuriai gydyti reikalingos kasdienės injekcijos. Kepenų ligos Didelis riebalų kiekis apsunkina kraujotaką, todėl nutukusiam gyvūnui padidėja kepenų ligų tikimybė. Degeneracinė sąnarių liga (artritas) Gyvūnai, kurie turi antsvorio, kenčia nuo per didelio spaudimo sąnariuose. Tai sukelia didelį stresą ir kenkia sąnariams, dažnai sukelia skausmingą artritą. Tai labai svarbu, nes pasveikti nuo šios ligos galima tik numetus svorio. Komplikacijos anestezijos ir operacijos metu Papildomas kūno svoris sukelia anatominius pakitimus, todėl operacijų baigtis gali būti nesėkminga. Silpna imuninė sistema Yra įrodymų, kad nutukusio gyvūno imunitetas gali būti silpnesnis ir vangiau kovoti su ligomis. Padidinta rizika susirgti vėžiu Yra specifinių vėžio rūšių, kurios būdingos nutukusiems gyvūnams. Be šių ligų, kurias sukelia antsvoris, nutukę gyvūnai gyvena daug trumpiau ir ne tokį malonų gyvenimą. Blogiausia tai, kad tai ne jų kaltė, ir ne atsitiktinis atvejis. Nutukimas yra tiesiogiai sukeltas žmogaus, kuris netinkamai prižiūri savo gyvūną. Požymiai, kad jūsų augintinis turi antsvorio Ar galite jausti savo augintinio stuburą? Kai glostote augintinio nugarą, turėtumėte jausti augintinio stuburą. Jeigu gyvūnas per storas, per riebalų sluoksnį ant nugaros sunku pajausti normalius aštrius stuburo slankstelių kampus. Ar galite jausti augintinio šonkaulius? Liesdami augintinio šonus turėtumėte jausti jo šonkaulius. Šonkauliai neturėtų būti ryškiai matomi, tačiau glostant šonus jie turi jaustis. Ar jūsų augintinis smėlio laikrodžio formos? Pažiūrėkite į savo augintinį iš viršaus. Liesi augintiniai yra smėlio laikrodžio formos: krūtinė plačiausia, aplink juosmenį siaura ir tada plačiau ties dubeniu. Nutukę gyvūnai atrodo lyg beformės pagalvėlės: platūs ties krūtine, juosmeniu, bei dubeniu. Ar jūsų augintinio forma iš šono atrodo kaip trikampio? Jūs taip pat galite savo augintinį įvertinti iš šono. Augintiniai turėtų būti trikampio formos, t. y. turėti pleištišką liniją: gilesni ties krūtine ir siaurėjantys iki galūnių. Apkūnios katės ypač linkusios prarasti šią formą, iš šono matosi apvali linija, dažnai pilvai siekia žemę. Nesupratimas apie gyvūno poreikius ir sveikatą Dažnai žmonės nesupranta gyvūno mitybos poreikių, įpročių, žinoma, prisideda ir tai, kad žmogus negali gyvūnui pasakyti ”ne” ir duoda taip mėgstamų skanėstų, kurie nėra tinkami gyvūnams. Taigi ką mes galime padaryti, kad gyvūnas būtų sveikas ir liesas? Pirmas žingsnis - suprasti mitybos įpročius, biologiją, prisiminti tai, kad, netgi jeigu mes juos ir laikome savo šeimos nariais, jie nėra maži žmogučiai. Nors modernioje visuomenėje gyvūnams nereikia elgtis taip, kaip jie užprogramuoti - viską valgyti iš karto -  jie vis tiek tai daro, dėl to yra linkę tukti. Jie nežino, kada sustoti, tai visiškai priklauso nuo žmonių. Jūs tiesiogiai galite reguliuoti maistą ir energijos sąnaudas, kad palaikytumėte gerą gyvūno sveikatos būklę. Svorio metimas Šis procesas tikrai nėra lengvas, nebent prie gerų įpročių pradedama pratinti jau nuo mažens. Kai gyvūnas jau nutukęs, tai daug sunkiau. Lengviausias būdas - dirbti kartu su veterinaru. Pradžioje labai svarbios griežtos maisto kiekio ir kalorijų normos. Mityba bei makšta turi būti suplanuota, tačiau tikslui pasiekti gali prireikti kelių mėnesių. Jūs turite išmokti tam tikrus būdus, kaip susitvarkyti su savo augintiniu ir kaip išugdyti tinkamus įpročius. Dažnai gyvūnai išmoksta maldauti, naudodami snukio išraiškas ir kūno kalbą, todėl jiems sunku atsispirti. Kad išugdytumėte gerus įpročius, būtinas nuolatinis svėrimas pas veterinarus bei veterinarijos slaugytojų pagalba. Kai tik pamatysite, kad svoris krenta, pastebėsite ir augantį gyvūno judrumą. Nauji, sveikesni įpročiai įsitvirtins ir jūs vėliau galvosite, kodėl viskas atrodė taip sunku.   Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ remiantis “Allianz.ie” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šaltinis: https://www.allianz.ie/blog/pet-insurance/obesity-in-pets.html
skaityti daugiau

Pamokos apie gyvūnų gerovę vasarą

web-pamokos-vaikams-1
Nors projektas “Būk atsakingas, moksleivi“ jau baigėsi, kartas nuo karto vedame pamokas vaikams apie gyvūnų gerovę. Labai smagu, kad savo edukacines pamokėles galime vesti ir vasarą. Šį kartą mus pakvietė į Kaune kalba.lt organizuojamą vaikų vasaros dienos stovyklą. Tikimės, kad greitai ir vėl ten sugrįšime!
skaityti daugiau

Bibliotekos tampa draugiškos gyvūnams

draugiskagyvunamsbiblioteka3
Šiandien mums didi diena. Žinote kodėl? Nes pirmą kartą Draugiški gyvūnams istorijoje prie mūsų prisijungė... biblioteka! Taip, taip! Pirmoji Draugiška gyvūnams Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka ir net 8 jos filialai! Mums kaip knygų mylėtojams, bibliotekos yra šventa vieta, o dar kai ten gali ateiti su augintiniu... tiesiog kažkas stebuklingo! Su pavydu žvelgiame į panevėžiečius ir tikimės, kad kitos bibliotekos paseks jų nuostabiu pavyzdžiu! Plačiau galite skaityti: ČIA
skaityti daugiau