Naujienos

Kviečiame į 6 – ąjį VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gimtadienį!

6as gimtadienis ggi
Mieli draugai, ar žinote, kuo ypatinga šių metų rugpjūčio 25 diena? Ogi, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ švęs savo 6 – ąjį gimtadienį! Taip taip, mums jau šešeri metai – daug nuveikta per šį laikotarpį ir dar daugiau nuveiksime ateityje, kad mūsų keturkojams bičiuliams būtų gera gyventi šalia mūsų. Na, o rugpjūčio 25 dieną kviečiame visus: didelius ir mažus, į Vingio parką nuo 12 val. iki 17 val. kartu paminėti mūsų šventės. Pažadame, kad netruks pramogų, konkursų, edukacinių pamokėlių. Laukiami visi gyvūnų mylėtojai, įvairių projektų dalyviai, norintys susipažinti, savanoriai, palaikantys bei norintys palaikyti – nepamirškite savo keturkojų draugų, jų taip pat lauks užsiėmimai ir staigmenos: konsultuos gyvūnų mitybos specialistai, veterinarai ir dresuotojai, šventėje darbuosis gyvūnų kirpėjai, prisistatys augintinių viešbučiai bei įvairios gyvūnų globos organizacijos, tad rasite visus atsakymus į iškilusius bei rūpimus klausimus. Žinoma, kad bus organizuojamos jau GGI tradicija spėjusios tapti žymiosios lenktynės – registraciją paskelbsime artimiausiu laiku. Tikslesnė renginio programa jau netrukus – sekite naujienas mūsų Facebook paskyroje. Praėjusio gimtadienio akimirkos:
skaityti daugiau

Laukiniams gyvūnams palankios šienavimo technologijos

šienavimas ir gyvūnų išsaugojimas
Artėja šienapjūtė. Žolė suguls į pradalges arba bus „supakuota“ į ritinius. Per patį darbymetį net prietemoje pievose gaus technika. Ir niekas nežinos, koks gyvūnas susirado laikiną prieglobstį viename ar kitame žolyne. Šienavimas neatsiejamas nuo praradimų, ypač, jei tai daroma netinkamu būdu – važiuojant spirale nuo pievos krašto jos centro link. Ne visi pabaidyti gyvūnai išdrįsta sprukti į ramesnę vietą per atvirą jau nušienautą plotą, ne visi ir suspėja. Dalis jų, slėpdamiesi aukštoje žolėje, traukiasi link nenušienauto ploto centro. Šienaujant paskutines pradalges, jų daugiausia ir žūsta. Netinkamo šienavimo pasekmės skaudžios: sutraiškyti, sužaloti, ritiniuose atsidūrę gyvūnai, daugiausia – jaunikliai. Gal Jūsų pievoje jauniklius augina griežlė, gal putpelė ar kurapka? Gal žolyne prigulęs stirniukas, elniukas, o gal maitinasi kiškių šeimynėlė? Pasistenkite, kad po šienapjovės ašmenimis jie nepakliūtų, taikydami ekologiškas šienavimo technologijas, sumažinančias paukščių ir žinduolių žuvimo, suluošinimo atvejų. Prie motorinės šienavimo priemonės įrenkite specialius baidytuvus (triukšmui sukelti). Pradėkite pjauti nuo lauko centro, judėkite spirale į pakraščius arba nuo lauko vidurinės linijos važiuokite kraštų link. Šienauti galima ir iš vienos lauko pusės judant kitos pusės link. Visais minėtais atvejais gyvūnai turi daugiau galimybių išlikti gyvi ir sveiki, nes jie gali pasitraukti iš šienaujamos pievos. Pasirinkus vėlesnę šienavimo datą (liepos pradžią), kai jau būna ūgtelėję jaunikliai, šienaujant ne visas pievas iš karto, taip pat galima išsaugoti daugiau gyvūnų. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų, ūkininkaujančiųjų. Kiekviena jūsų pievoje išsaugota gyvybė, nebyliai jums padėkos. Šaltinis: alkas.lt
skaityti daugiau

GGI inicijuotas draudimas laikyti gyvūną

sadpup
Šiandien Seimo vakarinėje darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl Baudžiamojo kodekso pataisų XIIIP-988, kuriomis somis siūloma: - reglamentuoti sunkinančias žiauraus elgesio su gyvūnu aplinkybes, kuomet gyvūnas kankinamas vaikų akivaizdoje, kuomet kankintojas platina smurto akto prieš gyvūną vaizdus (siūlomos griežtesnės bausmės atitinka kitų Europos ir Vakarų šalių praktiką, daugelyje jų įvestos ar planuojamos įvesti griežtesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais, pvz, tokia pat maksimali 2 metų laisvės atėmimo bausmė numatyta Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, 3 metų – Norvegijoje, Italijoje, 5 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose); - įvesti papildomos baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose bei draudimas nuo 3 iki 5 metų laikyti gyvūną už žiaurų elgesį baustiems asmenims (taikomas pvz. Lenkijoje, Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Maltoje). ! Draudimas laikyti augintinį yra inicijuotas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ idant nuolat susiduriame su situacija, kuomet gyvūną konfiskavus nusikaltęs asmuo įsigyja kitą, kurio dažniausiai laukia tokia pati lemtis, o jos sulaukti turime ir mes, nes kol gyvūnas sveikas – jo perėmimas neįmanomas. „Šiandien Jūs galite prisidėti prie saugesnės ir jautresnės Lietuvos kūrimo“ – sako mūsų kolegė, Seimo narė Dovilė Šakalienė. Moksliniai tyrimai liudija, kad žiauriai besielgiantys su gyvūnais linkę smurtauti ir prieš žmones, o vaikai, kurių gyvūnėlį grasino nužudyti ar su juo žiauriai elgėsi šeimos narys, turi beveik 6 kartus didesnę riziką turėti sunkių elgesio ir emocijų sutrikimų (McDonald, 2016). Šiandiena išplatinome individualius laiškus kiekvienam Seimo nariui su prašymu palaikyti šias pataisas, laikome špygas ir laukite naujienų! Papildyta:
skaityti daugiau

Šuns ir katės augintojo atmintinė

O32A3721
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Pirmą kartą įsigijote keturkojį draugą ir norite tapti pačiu geriausiu šeimininku? Auginate šunį ar katę, bet vis pamirštate, kada juos reikėtų skiepyti? Dvejojate dėl augintinio ženklinimo? Nežinote, kaip apsaugoti augintinį nuo erkių? Apie visa tai ir dar daugiau trumpai šiame straipsnyje. Įsigijus naują augintinį nuo 1 iki 6 mėn. amžiaus, svarbu kas mėnesį suduoti vaistus nuo kirminų pagal gyvūno svorį. Praėjus 10 d. nuo nukirminimo, augintinį reikia paskiepyti. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais skiepyti reikia tris kartus: 6, 9, 12 sav. arba 8, 11, 14 sav. amžiaus. Toliau augintinį reikia skiepyti kas metus, prieš skiepą sudavus vaistus nuo kirminų pagal gyvūno svorį. Vaistai nuo kirminų suaugusiam gyvūnui duodami 3-4 kartus per metus. Po skiepų, kaip ir atlikus kiekvieną medicininę procedūrą, galimas nedidelis šalutinis poveikis. Tačiau šalutinis poveikis kur kas mažesnė blogybė nei rizika susirgti pavojingomis ligomis. Tikimybė, kad paskiepytas nuo infekcinės ligos gyvūnas ja susirgs, minimali (2-4%). Tačiau remdamasi naujausiais tyrimais, Pasaulinė smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija (WSAVA) paskelbė rekomendacijas, kuriose patariama skiepyti kas trejus metus. Naująja augintinių skiepijimo schema siūloma remtis ir Lietuvos gydytojams. Tačiau tokia schema puikiai tinka tik iš namų praktiškai neišeinančioms katėms bei mieste gyvenantiems, po laukus ir miškus nelakstantiems šunims, taip pat gali negalioti, keliaujant su augintiniu tam tikrose ES šalyse. Todėl dėl gyvūno vakcinavimo būtinai pasikonsultuokite su veterinaru, kuris, įvertinęs augintinio sveikatos istoriją, parinks geriausias jo sveikatos apsaugos priemones. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo privalomas pasiutligei imlių gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschema ir registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Kodėl reikalingas ženklinimas? Kad ir kaip atidžiai ir uoliai mes prižiūrėtume savo augintinus, kartais nutinka visko: jie pabėga, pasiklysta, yra vagiami. Kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai augintinių, todėl, siekiant to išvengti, ženklinimas yra puikus šios problemos sprendimas būdas. Teisę ženklinti šunis ir kates Lietuvoje turi tik galiojančią veterinarinės praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai. Augintinio šeimininkas, norintis paženklinti savo gyvūną, turi kreiptis į veterinarijos gydytoją ar veterinarijos kliniką, kurioje jam už nustatytą kainą bus atlikta paslauga. Šunys ir katės yra ženklinami mikroschema, kuri nėra kenksminga augintiniui. Mikroschema yra mažas ryžio grūdo dydžio elementas, kuriame užkoduotas unikalus numeris, nuskaitomas elektroniniu skaitytuvu. Pridėjus skaitytuvą prie gyvūno, jis siunčia žemo dažnio bangas į mikroschemą, leidžiančias perskaityti jos unikalų numerį, kuris padeda identifikuoti augintinio šeimininką ir jo gyvenamąją vietą. Tokius skaitytuvus turi daugelis veterinarijos gydyklų ir gyvūnų prieglaudų. Dėl savo ir gyvūno gerovės nepamirškite suženklinti savo augintinių. Vienas didžiausių keturkojų augintojų galvos skausmas – erkės. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daugybė šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria dideles išlaidas bandydami išgelbėti gyvūno gyvybę. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkusios ne tik suaugusios erkės, bet ir nimfos (ankstyvoji vystymosi stadija). Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip erkinis encefalitas, Laimo liga, erlichiozė, kelių rūšių babeziozė. Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Identifikuoti, kokia liga apsikrėtęs gyvūnas, padeda kraujo tyrimai. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau geriau užkirsti joms kelią ir naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai. Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite, ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite nemalonių ligų ir skaudžių netekčių. Tai tėra pagrindiniai dalykai, kuriuos svarbu žinoti keturkojų augintojams. Po didele meile gyvūnui slypi nuoširdi ir atidi šeimininko priežiūra bei rūpestis. Tačiau net ir pačius didžiausius rūpesčius atperka sveikos ir žibančios gyvūno akys. Rūpinkitės savo augintiniais, o daugiau informacijos ir patarimų galite rasti www.ggi.lt/duk/.
skaityti daugiau

Apie neBrisius.lt savanorę-fotografę Gretą bei jos veiklas

greta ir nebrisius
Kviečiame skaityti apie aktyviausią mūsų projekto neBrisius.lt savanorę-fotografę Gretą bei jos veiklas. Didžiuojamės tokia komanda! Skaityti galite ČIA arba paspaudę ant paveikslėlio žemiau:
skaityti daugiau

Žurnalas „Ji“ ir projekto neBrisius.lt vadovė Elena Rutkauskaitė

30849123_10157307228654128_1801221351_o
Žurnalas "Ji" rašo apie vieną pagrindinių mūsų organizacijos žmonių - projekto neBrisius.lt vadovę Elena Rutkauskaitė. Didžiuojamės ir kviečiame skaityti! :)  
skaityti daugiau

Pamatyk parodą „Išgelbėti augintiniai“ AKROPOLIS | Vilnius

AKROPOLIS nebrisius paroda 1
Jau galite aplankyti ir pamatyti parodą "Išgelbėti augintiniai" Vilniaus "AKROPOLYJE". Parodos rėmėjas: #MarsLietuva Parodos globėja: Dovilė Šakalienė
skaityti daugiau