Naujienos

Donaldas Trampas įteisino žiemojančių lokių medžioklę

cartoon-2026568_960_720
Aliaskos medžiotojai nuo dabar gali nušauti žiemojančius lokius bei naudotis orlaiviais, kad galėtų lengviau susekti savo taikinius, kadangi D. Trampo administracija panaikino iš prezidento Obamos laikų likusius gyvūnų apsaugos įstatymus. Pagal ankstesnius įstatymus, medžiotojams buvo uždrausta tokia agresyvi medžioklė kaip šaudymas ar spąstų naudojimas prieš vilkus, kol šie su savo jaunikliais, orlaivių naudojimas susekti pilkuosius lokius, žiemojančių lokių žudymas, vielinių kilpų naudojimas, norint sugauti lokius, ar šių viliojimas maistu. Naujasis medžioklės Aliaskoje įstatymas šią savaitę buvo oficialiai pasirašytas prezidento. D. Trampo administracija dirbo ties Obamos aplinkosaugos paveldo išardymu, panaikindami krūvą kitų federalinių klimato ir aplinkosaugos įstatymų. Praėjusią savaitę JAV prezidentas pasirašė vykdomąjį įstatymą, kuris praskynė kelią Švarios energijos plano panaikinimui, Obamos klimato politikos pasididžiavimui, kuris būtų įpareigojęs korporacijas gerokai pažaboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į aplinką. Savo kampanijos metu prezidentas Trampas taip pat buvo pažadėjęs išbraukti Jungtines Amerikos Valstijas iš Paryžiuje priimtų susitarimų dėl pasaulinės klimato kaitos, kurie būtų privertę vyriausybę sumažinti išmetamų teršalų kiekį bent 26%. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos, remiantis Independent.co.uk informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. http://www.independent.co.uk/
skaityti daugiau

Naujosios Zelandijos gyventojai prašo sugriežtinti bandymų su gyvūnais sąlygas

beagled
Naujosios Zelandijos Antivivisekcijos bendruomenės (The New Zealand Anti-Vivisection Society, toliau NZAVS) ir gyvūnų prieglaudos „Padedame tau padėti gyvūnams“ (Helping You Help Animals; toliau HUHA) atstovai savo vizito Velingtone metu leido Parlamentui suprasti, jog Naujosios Zelandijos gyventojai pasisako už gyvūnų gyvenimą už laboratorijos ribų. NZAVS ir HUHA iš šimtų Naujosios Zelandijos gyventojų žinučių miesto aikštėje sukūrė instaliaciją. Šios žinutės buvo užrašytos ant letenėlių formos plakatų, prašant Parlamento atkreipti dėmesį į organizacijų bendrai paruoštą peticiją „Paleisti iš laboratorijų.“ Peticijoje vyriausybės prašoma įvesti amžiaus senaties įstatymą gyvūnams, kurie naudojami tyrimams, bandymams bei mokymams. Amžiaus senaties įstatymas taip pat galiotų ir gyvūnams, kurie naudojami veisimo tikslais. „Šiuo metu tyrėjams ir veisykloms nėra jokio stimulo surasti naujus namus gyvūnams, kai tyrimai su jais yra užbaigti, ir dauguma jų užmigdomi”, – teigė Cressida Wilson, NZAVS kampanijos vadovė. „Tie gyvūnai gali būti reabilituoti, jiems gali būti randami nauji namai. 2011 m. HUHA išgelbėjo ir surado namus skalikams iš Slėnio gyvūnų tyrimų centro (Valley Animal Research Centre). O štai NZAVS rūpinosi dviem laboratorijų žiurkėmis, kurios neseniai numirė. Šie gyvūnai nusipelnė antro šanso gyvenime.“ Tara Jackson, NZASV vykdomojo komiteto vadovė, pakomentavo: „Peticija turi daugiau nei 10 000 parašų. Aišku, kad tai yra problema, kuri skaudina Naujosios Zelandijos gyventojus.” Peticija „Paleisti iš laboratorijų” bus pristatyta parlamente balandžio 27 d. Daugiau apie peticiją galite sužinoti čia: http://www.outofthelabs.org.nz/. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis Scoop informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šaltinis: http://www.scoop.co.nz/stories/PO1704/S00085/let-animals-live-out-of-the-labs.htm
skaityti daugiau

„Kudliaus” projekto dalyvis – Dreikas

17992052_1338082886285427_2937349307207901156_n
"Kudliaus" projektas pasirūpino dar vienu bėdžiumi. Šis šunelis kol kas nedrąsus, bet kartu ir labai norintis žmogaus meilės. Atradęs savąjį šeimininką, bus labai prieraišus ir mielas. Taigi atsiliepk, gerasis žmogau  Už grožio procedūras ir maudynes dėkojame kirpyklai "Dog Pearl", o dėl šunelio globos galite kreiptis į "Lesės" prieglaudą: http://www.lese.lt/lt/dovanoju/type.2;g.17287
skaityti daugiau

Lankėmės Seime

17861815_1333414496752266_8482767040553852593_n
Vakar GGI komanda su Seimo nare Dovile Šakaliene, Lesės ir Beglobio prieglaudų atstovais aptarė veiksmingesnio valstybinių institucijų darbo gyvūnų gerovės srityje strategiją. Sudėliotas darbų planas pusmečiui į priekį, kimbame į darbus, apie kuriuos informuosime eigoje. :)
skaityti daugiau

Taivanas – pirmoji valstybė Azijoje, uždraudusi katienos ir šunienos valgymą

borders-2099227_960_720
Taivanas priėmė gyvūnų apsaugos įstatymus, pagal kuriuos nuo šiol šunienos ir katienos valgymas bus baudžiamas baudomis, taip pat tiems, kurie žudys ir kankins gyvūnus, gresia kalėjimas. “Gyvūnų apsaugos akto” pakeitimai kartu su piniginėmis baudomis nuo 50 000 iki 2 mln. dolerių antradienį buvo patvirtinti įstatymų leidžiamosios valdžios. Šio pokyčio rėmėja, guomindanų (politinės pakraipos, vert. past.) šalininkė, įstatymų leidžiamojo organo narė Wang Yu-min teigė, jog, nors kai kuriose vietovėse jau buvo imtasi priemonių uždrausti šunieną ir katieną, nacionalinis teisės aktas vis tiek buvo būtinas. Ji pažymėjo, jog Taivanas tapo pirmąja valstybe Azijoje, priėmusia tokį teisės aktą. Pakeitimai taip pat sugriežtino bausmes tiems, kurie sąmoningai kenkia gyvūnams, - šiems gresia iki dvejų metų kalėjimo ir baudos nuo 50 000 iki 2 mln. dolerių. Pakartotinai sulaikomiems asmenims grės kalėjimas nuo vienerių iki penkerių metų ir baudos nuo 500 000 iki 5 mln. dolerių. Taip pat uždrausta “vedžioti” šunis, naudojantis motorinėmis transporto priemonėmis. Šios nuostatos pažeidėjų laukia 15 000 dolerių bauda. Šie pakeitimai, kurie dar turės būti įregistruoti vyriausybės ir prezidentūros, gali pradėti galioti jau nuo šio mėnesio pabaigos. Besikeičiantis žmonių suvokimas apie gyvūnų gerovę Taivane paskatino tuos, kurie siekė griežtesnių gyvūnų apsaugos įstatymų. Iki šiol gyvūnų skriaudėjų, nesulaukiančių atitinkamos bausmės, skaičius šalyje tik augo, tačiau pastaraisiais metais tokios bylos, kuriose nukentėjusieji yra gyvūnai, pradėjo atkreipti visų dėmesį ir kėlė visuomenės pasipiktinimą. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis Chinaposts informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. http://www.chinapost.com.tw/taiwan/national/national-news/2017/04/11/495349/Taiwan-becomes.htm
skaityti daugiau

Nepritarkime kartu gyviems gyvūnams Oze

17903760_1329320517161664_6082025994925297324_n
Triukšme besiblaškantys, į langus besidaužantys viščiukai, susigūžę triušiukai - ar Jums tai skamba kaip pramoga, tinkama moraliai subrendusiai visuomenei? Ar apie tokias Velykas svajoja gyvūnai? Kažin. Kviečiame savo nuomonę išreikšti komentaru tiesiai po Ozo įrašu, kurį rasite čia: http://bit.ly/2oYz4oP - galbūt kartu pasieksime, kad bent kitąmet tokių pramogų būtų atsisakyta. Peticija (autorinės teisės ne mūsų): http://www.e-peticija.lt/peticija/583/del-pc-ozas-apsigyvendintu-burio-velykiniu-kiskuci
skaityti daugiau

Naikins kovinių šunų veislių sąrašą: pavojingiausi – ne jie

3bulldog
Planuoja sugrąžinti ir privalomą gyvūnų ženklinimą Žemės ūkio ministerija siekia naujai reglamentuoti kovinių ir pavojingų šunų bei jų mišrūnų laikymo taisykles – bus naikinamos įstatymo nuostatos dėl kovinių šunų ir jų mišrūnų sąvokų, jų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos jais, taip pat neteisėto laikymo. Šią savaitę ministerijoje įvykusio pasitarimo dalyviai – žemės ūkio viceministras Darius Remeika, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos kinologų draugijos, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos, Teisingumo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai – vienbalsiai sutarė, kad kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašai, patvirtinti VMVT, bei kai kurios įstatymo nuostatos – neveiksmingos, todėl ŽŪM ketina panaikinti „juodąjį“ šunų veislių sąrašą bei jame esančių šunų veislių veisimo, prekybos bei laikymo reikalavimus. Žemės ūkio viceministras Darius Remeika pastebi, kad įvykiai įrodo, jog žmonėms pavojingi ne konkrečių veislių šunys ar jų mišrūnai, bet augintiniai, kurie netinkamai auginami ir prižiūrimi, į kurių veislės ypatumus, poreikius šeimininkai neatsižvelgia. Pasak jo, visuomenė būtų kur kas saugesnė, jei būtų įvestas privalomas visuotinis šunų ženklinimas ir registracija, taip pat akcentavo visuomenės švietimo poreikį. „Kuo daugiau žmogus žinos apie šunų elgseną, fiziologinius poreikius, auklėjimą, veislių ypatumus, prieš įsigydamas augintinį, tuo saugesni būsime mes visi. Dresūra, šuns socializacija – tai turėtų būti įprasta kiekvienam šeimininkui, turinčiam šunį, nesvarbu, kokia jo veislė. Neatsakingas, nežinantis elgesio su gyvūnais abėcėlės, veislės ypatumų ir poreikių šeimininkas gali sugadinti bet kokios veislės šunį, ir iš mielo kambarinio šunelio gali išaugti agresyvus augintinis. Tad žmogus turi suvokti savo atsakomybę, tuomet mes visi būsime saugesni“, – mano viceministras. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, turinčių kovinių ir pavojingų šunų sąrašus, kurie, kaip parodė patirtis, niekaip neapsaugo visuomenės. 2013 m. uždraudus daugiabučiuose laikyti kovinius bei pavojingus šunis ir jų mišrūnus, išskyrus atvejus, kai šeimininkai turi savivaldybių administracijos išduotus leidimus, padaugėjo žmonių skundų dėl tokių šunų laikymo butuose. Susiklostė paradoksali situacija – kaip patikrinti, ar šuo yra mišrūnas, t. y. vienas jo tėvų yra kovinis ar pavojinga laikomos veislės, jei šuo neturi jokių dokumentų? Kaip įrodyti, kad šuo yra priskiriamas koviniams, jei neturi dokumentų? Žmonės, net ir turėdami grynaveislius kovinius ar pavojingus šunis, gali išvengti prievolės turėti savivaldybės administracijos leidimą, tiesiog nuslėpdami, kad šuo turi dokumentus. VMVT, Lietuvos kinologų draugija ir dauguma savivaldybių pasisako už šio sąrašo naikinimą, nes teisinės nuostatos tiesiog neveikia, kontroliuoti neįmanoma, o leidimų išdavimą žmonės tiesiog apeina, pamatę, kokia biurokratija jų laukia. Ne paslaptis, kad dažniausiai žmonės nukenčia ne nuo šių pavojingomis laikomų veislių šunų, tad svaraus atsakymo, kam reikalingas toks sąrašas, tiesiog nėra. Žemės ūkio viceministras D. Remeika pastebi, kad per kelis dešimtmečius visuomenės nuomonė apie gyvūną kaip augintinį ženkliai pasikeitė ir artėja prie Vakaruose įprasto šuns – draugo, kompaniono, o ne sargybinio, modelio. Didėja ir visuomenės tolerancija gyvūnams. „Joks pavojingų ar kovinių šunų sąrašas nepadės, jei gyvūnas nuo mažens nebus socializuojamas bei dresuojamas. Įvykiai įrodo, kad netinkamose rankose ir į jokius sąrašus neįtraukti šunys tampa agresyvūs. Svarbiausias yra pats šeimininkas – tai, kaip atsakingai jis augins gyvūną, suvoks savo, kaip šeimininko atsakomybę, kiek pastangų ir laiko skirs augintinio socializacijai ir dresūrai, o ne popierinis „juodasis“ šunų veislių sąrašas, niekaip nesprendžiantis problemų“, – teigia žemės ūkio viceministras. Atkreipiame dėmesį, kad rengiami įstatymo pakeitimai nesusiję su šunų vedžiojimo ar saugumo reikalavimais. Šaltinis: augintinis.lrytas.lt
skaityti daugiau

Už cirkus be gyvūnų!

circus
Cirkas atvyksta į miestą! Daugeliui mūsų apsilankymai cirke – vieni linksmiausių vaikystės prisiminimų. Tačiau šiandien vis dažniau tenka skaityti ar išgirsti apie cirkuose laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygas, apie jų kasdienybę, kuri toli gražu nėra linksma. Svarbu paminėti, kad tai liečia VISUS gyvūnus, ne tik laukinius. Nuo netinkamų gyvenimo sąlygų ir sunkių treniruočių kenčia arkliai, šunys, lamos, ožkos ir kiti gyvūnai. Cirkas galėtų būti (kai kuriais atvejais ir yra) nuostabus dalykas. Šio teiginio niekas nenuginčytų – tai yra puikūs šou, kvapą užgniaužiantys numeriai, tačiau tik tada, kai juos atlieka žmonės, o ne verčiami tai daryti gyvūnai. Tai pabrėžti yra labai svarbu auklėjant savo vaikus ir anūkus. Todėl prašome: nesilankykite cirke, kurio pasirodymuose dalyvauja gyvūnai. Daug nuostabiau yra žavėtis puikiais, artistiškais pasirodymais, kuriuos ištobulina ir atlieka žmonės, svajojantys apie cirko atlikėjo gyvenimą. Daugiau kaip tūkstantis gyvūnų vien Vokietijoje savaitėmis vežiojami po šalį ir treniruojami naudojant botagą. Smurtas ir prievarta yra jų kasdienybė. Kadangi cirkuose jie yra laikomi kaip inventorius, dauguma jų turi elgesio sutrikimų, yra neprižiūrimi ir greitai miršta. Cirkai vis keliauja į naujus miestus, todėl gyvūnų aptvarai yra tik laikini. Jie nėra nei pakankamai dideli, nei pakankamai saugūs. Miestuose cirkams apsistojant asfaltuotose stovėjimo aikštelėse, neįmanoma patenkinti natūralių gyvūnų poreikių. Kiekvienais metais girdime apie gyvūnus, ištrūkusius iš savo aptvarų ir susižeidusius ar sužalojusius žmones. Didžiulę savo gyvenimo dalį jie yra priversti praleisti krovininėse transporto priemonėse ir ankštuose narvuose. Pavyzdžiui, arkliai yra labai jautrūs ir socialūs gyvūnai, o cirkuose jie laikomi daug kartų mažesniuose garduose nei turėtų. Pagal taisykles, dvi valandas per dieną jie turėtų praleisti lauke esančiame aptvare, tačiau realybėje jie dažnai netenka ir šio pasivaikščiojimo. Tam turėtų būti paskirtas veterinarijos gydytojas, kuris stebėtų, ar tinkamai laikomasi šių nurodymų. Netgi ir didžiausiame Vokietijos „Krone“ cirke žirgai su elgesio sutrikimais yra tikrai ne retenybė. Dresuojant arklius reguliariai naudojamas plakimas net ir pačiame manieže. Gyvūnai paklūsta iš išgąsčio ir bijodami būti nubausti – o ne todėl, kad tai jiems teiktų malonumą. Frankfurte buvo uždrausta nuomoti miesto žemę cirkams, kurie vis dar tebekeliauja su gyvūnais. Tai buvo pirmas ženklas Vokietijos žmonėms, kad apie tai pradedama galvoti ir politiniame lygmenyje. Kai kuriose šalyse (Graikijoje, Maltoje, Bolivijoje) gyvūnai cirkuose jau yra visiškai uždrausti. Panašu, kad Ryga jau taip pat yra ant pokyčių slenksčio. Kovo 30 d. Latvijos parlamentas pirmą kartą prisėdo prie įstatymo, kuris numato uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus cirkuose, projekto. Tiesa, šis draudimas negalios naminiams gyvūnams ir gyvuliams. Beje, šis įstatymas numato ir pataisą dėl gyvūnų išnaudojimo mokslo tikslams. Pranešama, kad Latvijos gyvūnų gerovės organizacija „Dzivnieku Briviba“ („Gyvūnų laisvė“) pateikė parlamentui peticiją dėl gyvūnų išnaudojimo cirkuose. Peticiją pasirašė 26 000 žmonių. Verta paminėti, kad vietiniai Latvijos cirkai nelaiko savo gyvūnų. Visi laukiniai žvėrys, kurie dalyvauja cirkų pasirodymuose Latvijoje, atkeliauja į šalį su trupėmis iš svečių šalių. Vis didesnė visuomenės dalis prieštarauja gyvūnų laikymui cirkuose. Dresūra plakant taip pat vis rečiau toleruojama. Norėdami išlikti, cirkai turėtų prisitaikyti prie visuomenės pokyčių ir išleisti savo gyvūnus į pensiją. Pavyzdžiu galėtų būti tokie modernūs cirkai, kaip „Cirque du Soleil“ arba „Flic Flac“, kurie neišnaudoja gyvūnų ir, nepaisant to, nuolat surenka didžiulę žiūrovų auditoriją. Sąrašas, kuriose šalyse ir kokia apimtimi yra uždrausti cirkai: http://www.stopcircussuffering.com/circus-bans/ Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis PETA ir Baltic times informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. http://www.peta.de http://www.peta50plus.de http://www.baltictimes.com
skaityti daugiau