Naujienos

Pramogos, išnaudojant gyvūnus: ar malonumas tikrai vertas tokios kainos? (II dalis)

aquarium-725798_960_720
Ar mes turime teisę laikyti jūrų gyvūnus nelaisvėje? Didžiuliai akvariumai, delfinariumai ir vadinamieji jūrų pasauliai yra didžiulės industrijos dalis. Industrijos, kurią sudaro inteligentiškų, socialių gyvūnų kančios. Šie gyvūnai yra netekę visko, kas jiems priklauso nuo gimimo. Laukinės orkos ir delfinai gyvena didžiulėmis grupėmis, atvirame vandenyne jos kasdien nuplaukia daugybę kilometrų. Nelaisvėje šie gyvūnai tegali plaukti nesibaigiančius ratus baseinuose. Jie neturi galimybės elgtis natūraliai, pagal prigimtį. Vietoje to jie priversti demonstruoti beprasmius triukus ir gyventi atskirai nuo savo šeimos narių, kurie taip pat išskirstyti po jūrų parkus ir delfinariumus. Dauguma šių gyvūnų gyvena itin trumpai. Nesuskaičiuojama daugybė jūrų gyvūnų yra pagaunami savo tikruosiuose namuose – vandenyne – ir išgabenami. Per pasaulį nuskambėjo istorija apie orką Tilikum, kuri buvo atskirta nuo savo šeimos Islandijoje ir daugiau kaip trisdešimt metų praleido ankštame baseine. Ji nužudė trenerį, dirbusį jūrų parke, ir dar du žmones. Orka Lolita tame pačiame akvariume Majamyje praleido beveik pusę amžiaus. Kai kurios valstybės, tarp jų Rusija, Kuba ir Japonija, vis dar gaudo ir įkalina laukinius delfinus ir banginius. Daug delfinariumų turi Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Meksika. Tuo tarpu kitos valstybės – Graikija, Vengrija, Kroatija, Bolivija, Čilė ir daug kitų – vienaip ar kitaip riboja gyvūnų išnaudojimą pramogai arba yra uždraudusios gaudyti laisvėje gyvenančius gyvūnus ir juos laikyti. Kai kurios valtybės toleruoja tik išgelbėtų sužeistų jūrų gyvūnų laikymą. Nelaisvėje gyvenančios orkos kenčia tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Kai kurios orkos susižaloja dantis į metalines baseinų konstrukcijas. Gyvūnai, gyvenantys baseinuose, dažnai kenčia nuo nudegimų saulėje. Kadangi vandens talpos yra nedidelės ir nepakankamai gilios, dienas gyvūnams dažnai tenka leisti atokaitoje, tiesiog vandens paviršiuje. Dažniausiai tokie nudegimai nuo publikos yra slepiami įvairiais maskuojamaisiais tepalais. Delfinams, banginiaims ir kitiems jūrų gyvūnams dažnai maitinami medikamentai, mažinantys stresą, agresyvų elgesį. Mūsų kaimynė Latvija yra viena iš dvylikos Europos Sąjungos šalių, kuriose nėra delfinariumų. Jų neturi ir Estija. Ji taip pat remia komercinio banginių išnaudojimo draudimą. Klaipėdoje esantis delfinariumas buvo neseniai rekonstruotas ir kol kas nėra vykdoma jokių veiksmų dėl delfinariumo likvidavimo. Gyvūnų gyvenimo sąlygomis čia tebuvo susidomėta 2013 m., kai atgal buvo pargabenti delfinai, delfinariumo rekonsrukcijos metu gyvenę Graikijoje. Tačiau tai jokių pokyčių neatnešė. Laukinių jūrų gyvūnų laikymas ir pasirodymai Lietuvoje nėra uždrausti. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šaltiniai: http://www.peta.org/issues/animals-in-entertainment/zoos-pseudo-sanctuaries/aquariums-marine-parks/ http://www.takepart.com/article/2014/04/10/all-states-countries-and-cities-ban-orcas-captivity http://foraeuropedolphinariumfree.weebly.com/index.html
skaityti daugiau

Škotijoje pristatytas laukinių gyvūnų naudojimą keliaujančiose cirkuose draudžiantis įstatymas

tiger
Škotijos aplinkosaugos ministrė nubrėžia naujas gyvūnų gerovės ribas. Buvo paskelbtas įstatymų paketas, pilnas priemonių, skirtų gyvūnų gerovei, bei įstatymas, uždraudžiantis laukinių gyvūnų naudojimą cirke. Įstatymas dėl etinių priežasčių draudžia bet kokio laukinio gyvūno naudojimą keliaujančiuose cirkuose Škotijoje. Cunningham sakė: „Šios priemonės buvo kruopščiai parengtos tam, kad pagerintų gyvūnų padėtį Škotijoje. Škotija - gyvūnų mylėtojų tauta ir mes priimame šią problemą labai rimtai. Įstatymų projektas, kurį pristatėme šiandien, uždraudžia laukinius gyvūnus cirkuose - uždraudžia tai, kas daugumos laikoma moraliai nepriimtinu elgesiu šiais laikais. Mes konsultavomės ir dėl daugybės kitų problemų, kadangi ketiname tobulinti įstatymus ir esamas priemones, skirtas gyvūnui gerovei.“ Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos, remiantis “gov.scot” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. https://news.gov.scot/news/wild-animals-in-travelling-circuses-bill-introduced
skaityti daugiau

Dvigubi standartai: kodėl laboratorinė žiurkė saugoma labiau nei karvė?

cowmice
Britų visuomenė gerai žinoma dėl savo meilės gyvūnams. Istoriškai Jungtinė Karalystė iki šiol buvo viena iš aršiausiai diskutuojančių apie žiaurumą prieš gyvūnus ir gyvūnų naudojimą tyrimuose. Keletas gerai žinomų JK įsikūrusių organizacijų, tokių kaip NAVS ir RSPCA, itin efektyviai švietė visuomenę žiaurumo prieš gyvūnus klausimais ir užsitarnavo žmonių palaikymą diskutuojant dėl palankesnių sąlygų gyvūnams tyrimų metu reglamentavimo. Pavyzdžiui, didelio atgarsio sulaukė 1975 m. išspausdinta “rūkytų skalikų” nuotrauka, kuri sukėlė skaitytojų pasibaisėjimą ir stulbinamai pakeitė požiūrį į bandymus su gyvūnais. Ir nors nuo to laiko etikos standartai tyrimuose su gyvūnais žymiai pakito, Jungtinė Karalystė vis dar yra viena iš šalių Europoje, kurios atlieka daugiausiai eksperimentų su gyvūnais. Vien 2015 m. buvo atlikta 2,08 mln. tokių bandymų. Su gyvūnais atliekamų bandymų etikos kodeksai dažniausiai yra paremti trimis principais: pakeitimo (replacement), mažinimo (reduction) ir tobulinimo (refinement) - kitaip vadinamų “3R”. Pagal “3R” formuojama dauguma egzistuojančių įstatymų visame pasaulyje, įskaitant ir ES direktyvą 2010/63/EU.  Tarp visų reikalavimų šioje direktyvoje yra numatyti minimalūs laikymo ir priežiūros standartai, nurodyta, jog gyvūnų streso, kančios, skausmo bei ilgalaikės žalos sukėlimo atvejais gresia bausmės. Taigi bent jau Europoje tik patyrę darbuotojai turėtų prižiūrėti laboratorijos žiurkę, laikyti ją tokiomis sąlygomis, jog galėtų užtikrinti jos sveikatą ir gerovę, ir tik minimaliai apriboti jos poreikius. “3R” yra plačiai naudojamos mokslininkų ir visuomenės atžvilgiu šis modelis yra priimamas kaip tinkamas ir pagrįstas etikos normų rinkinys.  Tačiau, nors “3R” yra taikomos kaip vienos iš pagrindinių nuostatų vykdant bandymus su gyvūnais, šio modelio pritaikymas vienoje sferoje kelia klausimą, kodėl tik čia - bandymuose su gyvūnais - to laikomasi. Kodėl tai nepritaikoma žemės ūkyje ar skerdyklose? Skerdyklos Palyginus gyvūnų, kurie naudojami bandymams, ir gyvūnų, kurie nužudomi maistui Jungtinėje Karalystėje, skaičius, nužudytųjų maistui kiekis - milžiniškas. Pavyzdžiui, 2014 m. buvo nužudyta beveik vienas milijardas gyvūnų. Vadinasi, gyvūnai, kurie naudojami bandymams, te sudaro 0,2% nužudytųjų maistui skaičiaus. Neseniai atlikta MORI apklausa parodė, jog daugiau nei 26% britų palaikytų visišką eksperimentų su gyvūnais uždraudimą, ir visgi, remiantis Iposos MORI apklausa, tik 3,25% britų niekada nevalgo mėsos. Kodėl vyrauja toks skirtumas? Ar žmonėms mažiau rūpi gyvūnai, kuriuos jie valgo, nei gyvūnai, kurie naudojami eksperimentuose? Jei mes norime taikyti moralinius principus, tuomet turėtume juos taikyti vienodus visiems gyvūnams, kurie išnaudojami žmonių, ir nesvarbu kokioms reikmėms. Tačiau, jei mes pradėtume taikyti tuos pačius etikos principus, kitaip tariant “3R”, mėsos pramonėje išnaudojamiems gyvūnams, tai reikštų, jog: 1) kur įmanoma, gyvulinės kilmės produktai turi būti pakeisti kitais produktais (pakeitimas, angl. replacement); 2) jeigu nėra alternatyvų mėsai, tuomet turi būti suvartotas toks gyvulinės kilmės produktų kiekis, kuris patenkintų minimalius mitybos poreikius (mažinimas, angl. reduction); 3) kai gyvūnai valgomi, turi būti imtasi visų veiksmų, siekiant sumažinti nežmogišką elgesį su jais (tobulinimas, angl. refinement). Jeigu pritaikytume šiuos principus, mėsos pramonė iš esmės išnyktų. Šie dvigubi standartai įsišakniję mūsų kultūroje ir teisės aktuose.  Tačiau yra požymių, jog britų visuomenė pradeda taikyti “3R” principus savo gyvenime, galimai to net nesuvokdama. Anot “Vegan Society”, veganų skaičius Jungtinėje Karalystėje nuo 2006 m. patrigubėjo, o veganizma pavirto greičiausiai plintančiu gyvenimo būdu. Mėsos pakaitalų Jungtinėje Karalystėje tik daugėja, kaip ir visame pasaulyje. Belieka tik nustoti taikyti dvigubus standartus ir skirstyti gyvūnus į neegzistuojančias kategorijas. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos, remiantis “Phys.Org” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. https://phys.org/news/2017-04-standards-animal-ethicswhy-lab-mouse.html
skaityti daugiau

Pasauliniai kosmetikos gamintojai Kinijoje pardavinėja produktus, kurie yra testuojami su gyvūnais

snow fox skin
Kai verslininkė Phoebe Song išleido savo organišką, veganišką odos priežiūros liniją, ji planavo ją pardavinėti visame pasaulyje, įskaitant ir Kiniją, turinčią didžiausią pasaulyje vartotojų rinką. Tačiau jai teko savo planų atsisakyti, kai sužinojo, jog Kinijos vyriausybė reikalauja importuojamas kosmetikos ir odos priežiūros priemones testuoti su gyvūnais. „Kaip veganiška kompanija, mes nesutinkame su tuo, jog gyvūnai būtų išnaudojami”, -  teigia Song, kuriai priklauso “Snow Fox Skincare”. „Aišku, tai nervina, nes Kinijoje milžiniška rinka, kuri atneštų daug pelno.“ Kinija reikalauja kosmetikos firmų atlikti privalomus bandymus su gyvūnais vyriausybinėse laboratorijose, prieš patvirtinant produktų pardavimą šalyje. Tokioms firmoms kaip “Snow Fox” tai reiškia, jog jie turi arba atlikti bandymus su gyvūnais, arba prarasti 29 milijardų dolerių vertės rinką (pasak “Euromonitor”). Ekspertai teigia, jog firmos, parduodančios savo produktus Kinijos vartotojams, atlieka bandymus su gyvūnais. Tarp jų ir “L‘Oreal”, “Estee Lauder”, “Shiseido” bei “Proctor & Gamble”. Nei viena iš šių firmų nesutiko komentuoti situacijos. Šios firmos internete teigia, jog neatlieka bandymų su gyvūnais, tačiau atskirai nurodo, jog, kur reikia, daromos išimtys. Pavyzdžiui, “Estee Lauder” savo internetiniame puslapyje teigia: „Mes neatliekame bandymų su gyvūnais ir niekada neprašome, jog kiti tai darytų mūsų vardu.“  Tačiau taip pat rašoma, jog „jei reguliuojanti institucija reikalauja, dėl saugumo gali būti daromos išimtys“. 2013 m. PETA nustatė, jog dėl Kinijoje galiojančių nuostatų kosmetikos produktai buvo testuojami su daugiau nei 300 000 gyvūnų. Pasak organizacijos prezidento Kathy Guillermo, po kiekvieno testo gyvūnas yra nužudomas. Nors yra alternatyvų patikrinti, ar grožio produktai yra saugūs, pavyzdžiui, 3D audinių modeliai, ekspertai teigia, jog šiuo metu Kinijai trūksta apie tai žinių. „Jie labai atsilieka naujuose gamtos moksluose“, - teigia Erin Hill, Amerikoje įkurto “In Vitro Sciences” instituto, kuris moko Kinijos vyriausybės mokslininkus apie naujus metodus, direktorė. Institutas taip pat bendradarbiauja su kompanijomis, pardavinėjančiomis savo produktus Kinijoje, siekdamas stabdyti bandymus su gyvūnais. Šiokie tokie pokyčiai jau vyksta: pernai vyriausybė sutiko priimti informaciją, gaunamą atliekant saugumo testą ne su gyvūnais, kuris išmatuoja chemikalo saugumą po sąveikos su šviesa. Tačiau valdžia dar nepatvirtino, ar šie testai yra naudojami iš tiesų. Taip pat kai kuriose provincijose šalies viduje galima atsisakyti bandymų su gyvūnais, gaminant kasdienius produktus: muilą, balzamus ir pan. “L‘Oreal” buvo viena iš pirmųjų firmų, pasinaudojusių šiuo leidimu, ir tokie produktai kaip šampūnai ar dušo želė daugiau nėra testuojami su gyvūnais (tokia informacija skelbiama jų internetiniame puslapyje). Vis tik sunku suprasti miglotą Kinijos reguliacinę sistemą ir ekspertai teigia, jog apie tokius leidimus trūksta informacijos bei jų patikimumo. „Visa tai pakeisti yra didelis užmojis - tai priklauso nuo tinkamų laboratorijų, žmonių, kurie yra kvalifikuoti šioje srityje, bei priėjimo prie reikiamų medžiagų“, - teigia Hill. Spaudimas Kinijai prisitaikyti didėja, kadangi atlikti bandymus su gyvūnais yra draudžiama vis daugiau pasaulio vietų: Europoje, Australijoje, Indijoje bei Izraelyje, Amerikoje. Be to, jeigu Kinijos vidaus gamintojai nori pardavinėti savo produktus užsienyje, ypač šalyse, kuriose bandymai yra uždrausti, turi produktų saugumą įrodyti nenaudodami gyvūnų. Nacionalinė Kinijos maisto ir vaistų administracija nesutiko pateikti savo komentaro. Hong Konge gyvenanti Song nusprendė šiuo metu nepardavinėti savo veganiškos kosmetikos Kinijoje, nepaisydama rinkos potencialo. Bet išsiskyrimas iš kitų sumažina jos pirkėjų laisves. „Jie klausia, jeigu mūsų firma didelė ir globali, tai kodėl nepardavinėjame produktų Kinijoje?“ - pasakoja Song. „Ir mes turime paaiškinti, jog tai darome, nes nenorime kankinti triušių“. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis “Cnbc” informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. http://www.cnbc.com/2017/04/19/in-china-big-cosmetics-firms-are-selling-products-tested-on-animals.html
skaityti daugiau

GGI šeimos savaitgalyje su augintiniais

18361328_10158660251240026_1233715511_n
Saulėtą gegužės šeštadienį GGI komanda su savo keturkojais jau tradiciškai vyko į Kaune vykstantį renginį "Šeimos savaitgalis su augintiniais". Smagu, kad žmonės ne tik nepalieka augintinių liūdėti namie, bet yra renginių, kur jų laukia galybė pramogų!
skaityti daugiau

10 rūšių laukinių gyvūnų, kurie yra dažniausiai medžiojami dėl mėsos

dolphins
Mes visi žinome, jog mėsos pramonė kasmet nužudo milijardus ūkinių gyvūnų, bet ar žinojote, jog ši pramonė taip pat nužudo milijardus laukinių gyvūnų? Pasak “Banginių ir delfinų išsaugojimo” (Whale and Dolphin Conservation), daugiau nei 300 000 banginių, delfinų ir jūrų kiaulių kasmet miršta, nes yra pagaunami tinkluose ir kitais būdais. Nesuskaičiuojami kiekiai žuvų, vėžlių ir kitų jūros gyvūnų įsipainioja žvejybos įrangoje ir taip pat žūsta. Deja, kasmet taip pat nužudoma ir milijonai laukinių sausumos gyvūnų. Fermos užima daug vietos, tiesą pasakius, beveik pusė žemės, kuri sudaro žemesniąsias 48 JAV valstijas, yra naudojama gyvulininkystei. O laukiniai gyvūnai - didelė grėsme mėsos industrijai, taigi Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė turi visą valstybinį departamentą, skirtą laukiniams gyvūnams žudyti. USDA skyrius, t. y. Laukinių gyvūnų tarnyba, yra atsakinga už kiekvieno gyvūno, kurį ūkininkas laiko grėsme savo galvijams, nužudymą.  2013 m. Laukinių gyvūnų tarnyba nužudė daugiau nei 2 milijonus gyvūnų, įskaitant lokius, kojotus, vilkus, lapes ir prerinius šuniukus. Lyg vien tai jau nebūtų pakankamai šiupu, Laukinių gyvūnų tarnyba naudoja tokius žiaurius metodus kaip kojų spąstai, kilpiniai spąstai bei nuodai, siekdami sugauti ir nužudyti laukinius gyvūnus.   Štai skaičiai, parodantys žudynių mastą. 1. Daugiau nei 300 000 banginių, delfinų ir jūrų kiaulių 2. 385 pilkieji vilkai 3. 480 juodieji lokiai 4. 3 437 lapės 5. 68 905 kojotai 6. 20 777 preriniai šuniukai 7. 284 pumos 8. 731 rudoji lūšis 9. Du baltagalviai ereliai 10. 3 819 laukinių arklių ir mažų asiliukų (burros) Taigi neturėtų stebinti, jog laukinių gyvūnų gretos nuolat retėja. Pasaulio laukinių gyvūnų fondo ataskaitoje matyti, jog gyvūnų populiacijos tarp 1970 m. ir 2012 m. sumažėjo 58%, ir spėjama, jog iki 2020 m. pasieksime 67% procentus. Laimei, dar ne per vėlu imtis veiksmų. Mes visi galime neberemti žiauraus pramoninio žemės ūkio vietoje mėsos vartodami sveikas, humaniškas alternatyvas. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“,remiantis Mercy for animals informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. http://www.mercyforanimals.org/10-animals-you-wont-believe-are-killed-for
skaityti daugiau

Stereotipinis dramblių elgesys (Šiauliuose)

e120255ad1e23891a9448b182515e680
Kol vieni džiūgauja Šiaulių mieste vaikštančiu drambliu, nemažai žmonių jau supranta – drambliui nei cirke, nei Šiauliuose ne vieta, o jo elgesys, matomas Šiaulių televizijos socialiniame tinkle Facebook išplatintame video, yra ne kas kita kaip sutrikimas, vadinamas stereotipiniu elgesiu, kuris iš gero ar natūralaus gyvenimo neatsiranda. Kas yra stereotipinis elgesys? Besilankant zoologijos soduose ar cirkuose galima pastebėti įvairių rūšių gyvūnų elgesio sutrikimus ir stereotipinį jų elgesį: šimpanzės, draskančios savo pačių kailį; papūgos ir gulbės, labiau susidomėjusios savo prižiūrėtojais nei savo rūšimi; žirafos ir kupranugariai laižantys tam tikras tvoros vietas; stručiai, vaikštantys išilgai savo aptvaro, besisukantys ratu savo narvuose plėšrūnai ir pagaliau drambliai, ritmingai judinantys galvas tai į vieną, tai į kitą pusę. Ar šis elgesys yra normalus? Daugumai zoologijos sodo ar cirko lankytojų, dramblys, judantis ar judinantis savo galvą iš vienos pusės į kitą, pasirodytų visiškai normalu. Suaugusieji savo vaikams aiškina, kad dramblys taip šoka.Yra ir tokių cirko vadovų, kurie savo publikai teigia, kad drambliai snausdami turi linguoti savo širdies ritmu ir kad šis judesys juos ramina. Kaip bebūtų, šis stereotipinis elgesys nėra natūralus. Laukinėje gamtoje drambliai neturi laiko vystyti šio stereotipinio elgesio, nes jiems kasdien rūpi išgyvenimas. Kaip pavadintumėte šį siūbavimą iš vienos pusės į kitą? Dramblių augintojai šiuos stereotipinius judesius vadina “mojavimu”. Yra įvairių tokio mojavimo tipų. Yra tokių zoologijos sodų ir cirkų dramblių, kurie  lengvai linguoja iš vienos pusės į kitą arba pirmyn ir atgal, nepakeldami kojų. Kiti linguoja visu torsu, praskėtę kojas.Yra net ir tokių dramblių, kurie galva suka ratus ar žengia žingsnius į priekį ir atgal. Kokios yra dramblių stereotipinio elgesio priežastys? Jei, pavyzdžiui, dramblys siekia fizinio kontakto su kitu drambliu ir jam tai nėra leidžiama jį supančiojant grandinėmis, tai gali iššaukti stereotipinį gyvūno elgesį. Dramblys pradės linguoti ir tai tęs, kol nepasieks savo tikslo, t.y. kol negalės paliesti kito dramblio ar kol nebus išblaškytas naujo stimulo. Jei šio stimulo taip pat neleidžiama patenkinti, nusivylimų ratas vėl įsisuka ir dramblys gali išsigimti į liūdną, nusivylusį padarą. Sveika dramblių išvaizda ir natūralus jų elgesys geriausiai parodo,kad jų poreikiai yra patenkinami. Nenormalaus elgesio modelis gali atsirasti dėl zoologijos sode ir cirke esančios aplinkos, kurioje nėra aktyviai veikti skatinančio stimulo. Kasdieniame zoologijos sodų ir cirkų gyvenime drambliams stinga laukinės gamtos iššūkių. Stengimasis išvengti plėšrūnų, ieškojimas maisto ir vandens yra pagrindiniai stimulai, kurie neegzistuoja zoologijos soduose ir cirkuose. Štai kodėl yra svarbu tinkamos dramblių laikymo sąlygos, jų užimtumas ir siekiamybės suteikimas. Ar drambliai liausis siūbavę, jei bus užimti? Net jei ir drambliai yra aprūpinami šviežiomis šakomis, šienu ir tinkamais žaislais, dauguma dramblių, ypač vyresni, vėl ir vėl siūbuos. Jei vienoje ar kitoje gyvenimo stadijoje dramblys įgijo įprotį siūbuoti, bus beveik neįmanoma to sustabdyti. Tai yra kaip priklausomybė, stereotipinis elgesys tiesiog įsuks dramblį. Beje, šis įprotis gali persiduoti ir kitiems drambliams. Jei maistas jiems yra ruošiamas vakare, drambliai siūbuos belaukdami, kol prižiūrėtojas atidarys vartus. Tokiomis akimirkomis, dramblių elgesys gali ne ką skirtis nuo žmonių, laukiančių vakarienės restorane ar traukinio stotyje. Ar gali būti siūbavimas drambliams kenksmingas? Nepaisant fakto, kad stereotipinis elgesys nėra normalus, siūbavimas nėra tiesiogiai kenksmingas drambliams. Jis yra ilgalaikis ir kaip bebūtų, tęstiniai supamieji judesiai gali pažeisti dramblio sąnarius, padus ir kojų pirštus. Visgi siūbavimas yra pakaitinė veikla, atsirandanti dėl nuobodulio, nusivylimo ir apleidimo. Kiekvienas dramblio savininkas turėtų suteikti savo gyvūnui įdomų ir įvairų gyvenimą, tinkamą šiai rūšiai. Kai kuriose šalyse - Graikijoje, Maltoje, Bolivijoje, visai neseniai ir Venesueloje -gyvūnai cirkuose jau yra visiškai uždrausti, kitose šalyse galioja daliniai draudimai. Daugiau apie juos galite skaityti čia. Ankstesnį VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pranešimą apie gyvūnus cirkuose galite skaityti čia. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis Elephant encyclopedia informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau