Naujienos

Kupiruojantys gyvūnus labiau linkę juos beširdiškai žudyti?

Panašu, kad taip. Jei širdies neskauda žaloti dėl savo asmeninių poreikių patenkinimo (nes jau seniai išsiaiškinome, kad kupiravimas nieko gero pačiam šuniui neatneša), tai ir užmigdyti nebereikalingu tapusį gyvūną, panašu, kad problemų nemato. Štai daugintojas A.M. nužudė savo šunį Hugo (2021.10.04-2024.02.10) galimai todėl, kad tapo nebereikalingu, nes dabar veiėjas veis american bully šunis. Dėl šio atvejo esame parašę pareiškimą policijai ir, kaip dėl daugumos atvejų, kurie susiję su kupiruotais gyvūnais, dirbame kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja. „Kad jo anksčiau turėta kalytė Luna yra užmigdyta, aš jau žinojau. O dėl Hugo pasitikrinau šunų registre ir pamačiau, kad ši informacija yra teisinga – šuo taip pat užmigdytas. Tai buvo padaryta Klaipėdoje“, – naujienų portalui tv3.lt sakė organizacijos vadovė Skaistė. Visą straipsnį skaitykite: https://www.tv3.lt/.../kovotojas-arnoldas-misiunas...
skaityti daugiau

Ko nusipelnė šunelis Uodas?

Pamenate istoriją, kaip be proto mielus, mažus, gražius, draugiškus šunelius gelbėjome nuo būdų iš Pasvalio? Tai štai šis mažytis trumpaplaukis šunelis gyveno savo gyvenimą and grandinės prie sutriušusios būdos! Sunku patikėti? Sunku ir mums, bet pridedame nuotraukas, kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką jam teko patirti. Po gelbėjimo operacijos ir teisinio darbo jis nebe prie būdos ir jau ieško namų, dabar jis yra pas mūsų draugus VšĮ "Naminukai"prieglaudoje. Taip, juo ten rūpinasi ir myli, bet po to, ką Uodas išgyveno, jam reikia ne prieglaudos, o tikrų namų ir savo žmogaus, užtikrintumo, kad gyvenimas niekada nebebus toks baisus, kaip buvo. Uodas yra apie 3 metų šuo, kuris jau yra skiepytas, ženklintas bei kastruotas, o savo nuostabiu charakteriu žada padovanoti daug meilės. Galbūt atrodytų, kad Uodas niekuo neišsiskiria, bet turi itin gerą būdą, yra labai draugiškas, linksmas, visada geros nuotaikos, tvarkingas šunelis. Ką galite padaryti? 1. PRIGLAUSTI UODĄ. Jeigu ieškote nedidelio, naujo šeimos nario, galite skambinti telefonu 8 670 27275 (nuo 12 iki 19val), Vilnius, VšĮ Naminukai. 2. PADĖTI JAM SURASTI NAMUS. Pasidalinkite skelbimu su draugais, įkelkite jo nuotraukas į savo story, papasakokite savo bendradarbiams. Kartu galime padaryti stebuklą. 3. PAREMKITE PRIEGLAUDĄ, kurioje Uodas leidžia savo dienas, nes procedūros ir išlaikymas kainuoja: VšĮ Naminukai. 4. PAREMKITE GGI, kad laimingų istorijų atsitiktų daugiau: www.ggi.lt/parama Primename, kad istoriją apie Uodo ir kitų šuniukų paėmimą rašėme čia: https://www.facebook.com/share/p/CXRj69ikyP1RRNkU/
skaityti daugiau

Klausiame Jūsų nuomonės apie atsakomybę dėl vilkų

Matant vis daugiau informacijos apie vilkų užpultus šunis, kurie buvo pririšti prie grandinės, kyla klausimas: kodėl savo gyvūno (augintinio ir ne tik) neapsaugojimas nuo grėsmių, tuo tarpu ir vilkų, nėra traktuojamas žiauriu elgesiu su gyvūnu? Jei gyvūnas neprižiūrimas išbėgo į gatvę ir buvo partrenktas, tai šeimininko atsakomybė. Ar neturėtų būti analogija taikoma ir šiuo atveju? Jei šeimininkas paliko gyvūną ne tik be priežiūros, bet dar ir pririštą prie lenciūgo be galimybės pabėgti, kodėl liūdnas šuns likimas yra ne šeimininko atsakomybė? Šiandien klausiame nuomonės visų trijų institucijų, kurios yra atsakingos už gyvūnų gerovę Lietuvoje - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,Lietuvos policija bei Lietuvos savivaldybių asociacija bei kviečiame visuomenę taip pat išsakyti savo nuomonę komentaruose. Kaip skirti 1,2% GPM? www.ggi.lt/gpm AČIŪ
skaityti daugiau

Nesuvokiamos pramogos su gyvūnais – ar esate tokias matę?

Šiandien norim aptarti du dalykus: prekybą gyvais gyvūnais ir pramogas su jais. Pirmiausia, dėl pačios prekybos gyvūnais turgavietėje ir jų laikymo sąlygų iš savo pusės mes jau kreipėmės į atsakingas institucijas su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 straipsnį, tačiau norime labai stipriai atkreipti dėmesį, kad tokius gyvūnus perkantys asmenys nėra nei kiek mažiau kalti nei juos pardavinėjantys. Supraskite, kad PIRKDAMI JŪS SUKURIATE PAKLAUSĄ, o iš to atsiranda ir pasiūla. Jei tik bus kas perka, visada bus, kas norės iš to uždirbti pinigų ir tai darys pačiais blogiausiais būdais gyvūnams, kaip kad matote čia: ant lauko, šaltame ore, kažkokiose bonkėse. Antra, mus nustebino antroje nuotraukoje (su dviem rutuliukais) matoma protu nesuvokiama pramoga. Asmuo įkišo ten gyvus gyvūnus, kad rutuliukai ridentųsi ir linksmintų žmonės. Ar galima sugalvoti dar kažką beširdiškiau ir durniau? Ar šiais laikais dar nėra išrastos inovacijos, kad rutuliukai ritinėtųsi be į juos sukištų gyvų būtybių? Prašome Jūsų: 1. NEPIRKITE, nes kol pirksite, tol pardavinės. 2. NESIDŽIAUKITE TOKIOMIS PRAMOGOMIS, jas pamatę praneškite atsakingoms institucijoms arba mums. 3. Paremkite GGI veiklą skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm arba kitais Jums patogiais būdais per www.ggi.lt/parama ir aukok.lt. Ačiū.
skaityti daugiau

Baltas pūkuotas radinys tamsiame sandėlyje

Į GGI kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad Vilniaus mieste esančio bendrabučio bendrame sandėlyje baisiomis sąlygomis laikomas katinas. Kaip Pranešėjas nurodė, katinas priklauso asmeniui, kuris šiuo metu yra ligoninėje, galimai turi problemų su alkoholiu. Prisiskambinti jam nepavyksta. Pranešėjas nurodė, kad atvykęs aptvarkyti nuomojamo buto, pamatė, kad daiktais apkrautame sandėlyje laikomas gyvūnas. Kaip kalbama, katinas jau pusė metų neišeina iš tamsios patalpos. Yra įbaimintas. Vandens ir maisto gauna tik iš kaimynystėje gyvenančių moterų. Katino „tualetas“ nėra valomas, iš sandėlio sklinda smarvė. GGI kreipėsi į VMVT. Iš pradžių pareigūnams nepavyko susisiekti su galimu gyvūno savininku tam, kad būtų galima pradėti administracinę teiseną, todėl VMVT kreipėsi į policiją dėl galimo gyvūno savininko buvimo vietos išaiškinimo ir galimo jo atvesdinimo. Pažymėtina, kad gauta informacija, jog asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. VMVT informavo, kad administracinė teisena nutraukta nenustačius asmens, kuriam priklauso gyvūnas, kadangi galimai asmens laikytas gyvūnas buvo neženklintas ir neregistruotas, todėl asmuo negali būti pripažintas Gyvūno teisėtu savininku. Geroji istorijos dalis: gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti buvo imtasi skubių priemonių – jis nedelsiant buvo paimtas iš netinkamų laikymo sąlygų ir perduotas laikinajai gyvūnų globai. Blogoji: su gyvūnu šitaip pasielgęs asmuo liko nenubaustas, o oficialius atsakymus iš VMVT pavyko gauti tik po metų laiko. Kantrybės mums paaukoti neįmanoma, bet galite skirti 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm, prisidėti per aukok.lt ir kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama Dėkojame už Jūsų gerumą!
skaityti daugiau

Erkės jau čia. Kaip apsaugoti augintinius?

Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.        Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.      Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.        Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.       Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Seimo posėdyje svarstytas GGI siūlymas uždrausti veisti, parduoti ir renginiuose eksponuoti kupiruotus gyvūnus augintinius – projektui pritarta, liko lemiamas balsavimas

Vakar Seimo posėdyje buvo pritarta mūsų inicijuotam ir Seimo narės Ieva Pakarklytė pateiktam projektui, kuriuo siekiama galutinai sustabdyti gyvūnų kupiravimą. Liko paskutinis balsavimas kitą savaitę, kad projektas būtų galutinai priimtas. Dėkojame Ievai Pakarklytei, Antanui Vinkui už išsakytus argumentus, kodėl tokios pataisos turėtų būti priimtos. Valdemarui Valkiūnui ačiū, kad pralinksmino, jo pasisakymą siūlome pažiūrėti įraše, tačiau sutrumpintai cituojame, jis skamba taip: “Žmones žaloti galima, o va gyvūnų ne. Daugiau kreipkime dėmesį į žmones. Tai gyvūnų augintojų reikalas, ką jie daro su savo augintiniais. Neužkrėskime saves jokiom ligom, žiūrėkim, kaip mes atrodom, o ne kaip gyvūnai atrodo”. Linkime gyvūnams kuo mažiau susidurti su tokio požiūrio žmonėmis, kuriems, panašu, gyvūnas tai daiktas, su kuriuo savininkas gali elgtis kaip panorėjęs. Taip pat linkime ir daugiau sveiko proto atskirti, kada žmonės save žaloja laisva valia, nes jiems taip gražu ir tai yra jų pačių pasirinkimas, ir kada jie žaloja kitus, kurie šių operacijų visai nenori, pvz. vargu, ar Valdemarui patiktų, jei mes dabar visi nuspręstume be jo sutikimo nuvežti jį plastinei operacijai ir įdėtume kokius ten nors implantus, nes mums taip vat gražu :)) Posėdžio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=RQDyCHIlO5M... Svarstytas: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas: Ieva Pakarklytė, pateikimo data 2023-04-25 Susiję dokumentai: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIVP-2606*&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus= Jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai www.ggi.lt/gpm, paremti per @aukok_lt arba kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Liūdna diena gyvūnams – įteisinti naktiniai taikikliai

Įsivaizduokite, kad esate gyvūnas, kuris turi būti budrus ir bijoti žmonių ne tik dienos metu, bet nuo šiol nebeturės galimybės pailsėti bei pasislėpti net naktį. Smagu? Tikrai ne. Kaip rašo Seimo narė Ieva Pakarklytė, naktiniai taikikliai įteisinti, nes tokia yra faktinė Seimo dauguma. Laisvės frakcija vienintelė vieningai nepalaikė šio siūlymo, o projektui daugiausia balsų atnešė ir Premjerės pasiūlymą neįteisinti taikiklių jaun anksčiau sutriuškino būtent konservatoriai, kurie kaip ir dažniausiai nutinka vertybiniais klausimais, skilo perpus. Liberalų sąjūdis, demokratai, socialdemokratai - absoliuti dauguma balsavo UŽ. Dėkojame Ieva Pakarklytė , Aiste Gedviliene , Andriui Vyšniauskui ir kitiems, kurie Seimo salėje pasisakė prieš naktinių taikiklių įteisinimą. Dėkojame visiems, kurie balsavo prieš. Tačiau to, deja, nepakako, nepakako net Prezidento veto, kad būtų leidžiama gyvūnams ilsėtis bent naktimis. Su balsavimo rezultatais galite susipažinti čia: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067...
skaityti daugiau

Paseksime jums pasaką, tik neišgalvotą

Atokiame Lietuvos kampelyje gyveno geraširdis pekinesas Ričis. Ričio šeimininkė visada leisdavo savo šuneliui laisvai pačiam klajoti po sodų teritoriją. Jis nuolat ateidavo į Gerojo Dėdės sodybą. Mat šioje sodyboje Ričis buvo susiradęs draugą, panašaus amžiaus pekinesą - mylimą Gerojo Dėdės augintinį. Ričis ir jo veislės brolis labai susidraugavo. Bendravimas tarp kaimynų - Gerojo Dėdes ir Ričio šeimininkės iki tam tikro momento buvo pakankamai draugiškas. Jei Ričio šeimininkė turėdavo išvykti, ji visada palikdavo Ričį Gerojo Dėdės priežiūrai. 2023 m. gruodžio mėnesio pradžioje, Ričis susirgo, o visiškai valdyti galines kojas nustojo prieš pat Kalėdas. Ričį užmigdyti į veterinarijos kliniką šeimininkė nuvežė nedelsiant. Klinikoje ji ėmė guostis, kad pati serga onkologine liga, o jos vyrui amputuota koja ir nėra kam prižiūrėti sergančio, kojų nevaldančio šuns. Veterinaras atsisakė tai daryti motyvuodmas tuo, kad tik kraštutiniu atveju galima migdyti šunį. Tąkart moteris išėjo. Tačiau šeimininkė nepasidavė. Nuvežė ir antrą kartą į tą pačią kliniką su tuo pačiu prašymų ir ta pačia aimana. Veterinaras ir tąkart atsisakė užmigdyti Ričį. Pastatė jam lašinę ir pasakė, kad šunį galima pagydyti. Šunį galima pastatyti ant letenų. Kad ne tik galima, bet ir reikia tai daryti. Ričio šeimininkė ir vėl atsisakė jį gydyti. Moteris nepasidavė. Slapčia nuo savo vyro nuvežė į kitą kliniką, į kitą miestą. Ir vėl su tuo pačiu prašymu migdyti, su ta pačia aimana. Vietoje to, kad suleistų mirtiną dūrį, šios klinikos veterinaras pradėjo leisti injekcijas, kurios, jo manymu, turėtų padėti Ričiui atsistoti ant visų keturių letenų. Beje. Riči gydomųjų injekcijų suleisti jau vežiojo Gerasis Dėdė. Šios klinikos veterinaras jam ir pasakė, kad buvo apsilankiusi šeimininkė, bei prašė užmigdyti šunį, tačiau jis tai daryti atisakė. Gerasis Dėde savo iniciatyva parekomendavus Gargždų veterinarui, užrašė šeimininkės šunį Ričį į Vilniaus Jakovo veterinarijos kliniką. Vizitas buvo paskirtas. Į Vilnių Ričį ir vėl nuvežė Gerasis Dėdė. Jakovo klinikoje buvo atlikta MRT. Gydytojas paskyrė operaciją, kurios preliminari kaina 800 eur. Šeimininkė sutiko, kad už operaciją sumokės Gerasis Dėdė (o ko čia nesutikti, ane?) Pas Gerąjį Dėdę pinigai irgi neauga ant medžių. Bet Gerasis Dėdė, jo šeima bei kaimynai pamilo geraširdį Ričį kaip savo. Tad surėmė pečius ir surinko reikiamą sumą operacijai. Tačiau po kelių dienų šeimininkė kategoriškai atsisakė šunį operuoti. Šeimininkė savo atsisakymą suteikti šuniui būtiną veterinarinį gydymą, motyvuoja tuo, kad ji nenori priimti “labdaros“, dėl šios priežasties ji atsisako pati vykti su šuniu į Jakovo kliniką bei neleidžia nuvežti šuns operacijai ir Gerajam Dėdei. O taip pat griežtai atsisako ir duoti raštišką leidimą/įgaliojimą, Gerajam Dėdei, motyvuodama tuo, kad tai jos šuo ir ji sprendžia migdyti jį ar leisti jam gyventi. Dėl to mes visą pasakojimą moterį vadiname šeimininke. Šiai Ričis tik daiktas: noriu maitinu, noriu migdau. Taip pat, moteris atsisako suteikti informaciją Gerajam Dėdei apie gautus iš Jakovo veterinarijos gydyklos medicininius šuns ligos aprašus, rekomendacijas bei išvadas. Gerasis Dedė praradęs viltį susisiekia su GGI. Mes turime vieną komandos narę, kuri tam tikrais momentais gali būt tokia pikta, kad vien nuo jos žvilgsnio griūna sienos.. Tad GGI ir ponios šeimininkės pokalbis tąkart buvo itin nemalonus. Nemalonus šeimininkei. Bet su gera pabaiga Ričiui. Tiesą sakant, GGI pareiškimas šeimininkės adresu dėl žiauriaus elgesio su gyvūnu be penkių minučiu buvo jau bepasiekiąs Lietuvos policijos elektroninį paštą, kai atskriejo puiki žinia iš Gerojo Dėdės - gautas šeimininkės raštiškas leidimas/įgaliojimas Gerajam Dėdei būti teisėtu laikinu Ričio atstovu operacijos metu bei pooperaciniam gydymui. Visi, kas buvo prisilietę prie Ričio bėdos, laikėm kumščius, kad tik pavyktų. Ir jiems pavyko. Ričis vaikšto ant visų savo keturių lapcių. Dar geriau - Ričis oficialiai tapo Gerojo Dėdės teisėtu šeimos nariu ir nuo šiol gyvena su juo! Gerasis Dėdė mūsų prašė padėkoti Veterinarijos gydytojui, neurologui, traumatologui-ortopedui, veterinarijos mokslų daktarui Dr. Mariui Aniškevičiui, nes jeigu ne jo auksinės rankos vargu bau, ar Ričis dabar vaikščiotų. O mes norime padėkoti Gerajam Dėdei ir visai jo aplinkai, kurie nunuleido rankų ir kovojo dėl Ričio teisės gyventi, dėl Ričio teisės vaikščioti. Kurie nenuleido akių bei nesidangstė po anonimiškumo skraiste - tiesiog ėmė ir darė. Neužsimerkime. Nepraeikime. Nenutylėkime. Viešumas ir viešas netoleravimas žiauraus elgesio yra mūsų visų visuomeninė pareiga! Primename, kad jau galite skirti 1,2% GGI veiklai, kad tokių istorijų būtų kuo daugiau: www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Kodėl draudžiamos šunų kupiravimo operacijos negalima lyginti su kastravimu?

Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos. Šunų ausų, uodegos trumpinimas (kupiravimas) yra visoje Europos Sąjungoje draudžiama operacija, daugeliu atveju atliekama tam tikrų veislių šunims tik dėl kosmetinių priežasčių. Lietuvoje kupiruoti gyvūnus draudžiama nuo 2004 m. Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Šunų kupiravimo šalininkai šią procedūrą lygina su kastracija – neva, jei galima operuoti šunis juos kastruojant / sterilizuojant, tai kodėl kupiravimas trumpinant ausis ar uodegas yra griežtai draudžiamas? Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunų kupiravimas jokiu būdu negali būti lyginamas su kastracija / sterilizacija: „Kastracija yra visame pasaulyje pripažinta saugia operacija, kuria ne tik kontroliuojama gyvūnų populiacija, bet ir gali padėti išvengti sveikatos problemų. Kastravimas ir sterilizavimas sprendžia Lietuvoje itin opią beglobių šunų ir kačių problemą. Tai daroma ir visose pažangiose šalyse. Jokio kito humaniško būdo kaip būtų galima kontroliuoti keturkojų augintinių skaičių – nėra. Tuo tarpu kupiravimas – tik dėl grožio ir mados atliekama operacija, sukelianti gyvūnui kančią, neigiamai veikianti gyvūno elgesį ir sveikatą“ – apie tai, kodėl Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šunų kupiravimas yra draudžiamas, pasakoja GGI vadovė. Šiame straipsnyje kviečiame pasigilinti į argumentus, kodėl keturkojų augintinių kastracijos negalima lyginti su kupiravimu. Sprendžiamos su keturkojų augintinių laikymu susijusios problemos Kastracija / sterilizacija: • Kontroliuojama keturkojų augintinių populiacija • Mažinamas beglobių gyvūnų skaičius • Gyvūnai humanišku būdu apsaugomi nuo beprasmės kančios bandant atsikratyti nepageidaujama gyvūnų vada Kupiravimas: • Atliekama šunims tik dėl „mados“ ir kosmetinių priežasčių • Nesprendžia jokios su keturkojų augintinių laikymu susijusios problemos Poveikis gyvūnų sveikatai Kastracija / sterilizacija: • JAV atliktas tyrimas rodo, kad kastruoti / sterilizuoti katės ir šunys gyvena ilgiau • Kastracija padeda išvengti su reprodukcine sistema susijusių ligų ir vėžinių susirgimų • Visuotinai pripažinta ir legaliai atliekama operacija, atliekama pažangiose valstybėse Kupiravimas: • Apart šeimininkų „tuštybės“ patenkinimo, neturi jokio medicininio pagrindo • Sukelia gyvūnui beprasmį skausmą ir kančią • Dėl pašalintos uodegos, ausų, gyvūnas gali kęsti fantominius skausmus visą gyvenimą • Kupiravimas siejamas su padidinta ausų uždegimo rizika ir kitomis ligomis • Tai visoje Europos Sąjungoje ir kitose pažangiose valstybėse draudžiama operacija Kastruojant kontroliuojama beglobių gyvūnų populiacija. Nesterilizuotas kates ir šunis reikia nuolat saugoti, kad jie per rują nepabėgtų. Nenusaugojus augintinio ir jam nors trumpam palikus namus, didelė tikimybė, kad šuns ar katės patelė atsives nepageidaujamų palikuonių. Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, ypatingai nuo didesnių miestų nutolusiose vietovėse, rajonuose gyvūnai nėra sterilizuojami. Vis dar pasitaiko atvejų, kai patelei susilaukus šuniukų, jais brutaliais būdais atsikratoma. Surasti namus visiems šeimininkų ieškantiems beglobiams šunims, ypač mišrūnams, – labai sudėtinga, prieglaudos perpildytos. Deja, namų ieškančių beglobių gyvūnų kelis kartus daugiau nei žmonių, kurie būtų pasirengę juos priimti į savo namus. „Vienintelis kelias sumažinti beglobių, bešeimininkių ir niekam nereikalingų, prastomis sąlygomis laikomų šunų ir kačių skaičių – yra juos sterilizuoti, kastruoti. Tik taip galima kontroliuoti naminių gyvūnų populiaciją šalyje, kitu atveju, ir toliau turėsime perpildytas prieglaudas ir girdėsime istorijas apie miške paliktus mažus šuniukus, valkataujančius, neprižiūrėtus, sergančius gyvūnus“ – apie būtinybę sterilizuoti ir kastruoti naminius gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė. Nesterilizuojant ir nekastruojant gyvūnų, jų populiacija auga labai sparčiai. Pavyzdžiui, viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jei tokių kačių mieste yra 1 000, tai benamių kačių populiacija mieste per metus gali išaugti net iki 18 tūkstančių. Kai kuriuose Lietuvos miestuose ir rajonuose organizacijos, bendradarbiaujančios su savivaldybe, vykdo programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ (PSP), kurios metu sterilizuojamos beglobės katės, kastruojami beglobiai katinai. Tai labai veiksminga programa, kurios metu gyvūnų populiacija yra mažinama humanišku metodu. Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, nes ne visos savivaldybės skiria biudžeto lėšų minėtos programos vykdymui. Todėl tam tikruose taškuose, kuriuose didelė beglobių kačių sterilizacija, šią programą vykdo ir pavieniai savanoriai apmokėdami veterinarines procedūras asmeninėmis lėšomis. Tuo tarpu šunų ausų, uodegos trumpinimo operacija yra beprasmė procedūra, kuria nėra sprendžiamos jokios su gyvūnų auginimu ar jų sveikata susijusios problemos. „Šunys kupiruojami tik dėl mados. Įsivaizduojama, kad tam tikrų veislių šunys turėtų atrodyti „grėsmingai“, todėl siekiama, kad jų ausys būtų „stačios“. Ir tik dėl tokių kosmetinių priežasčių imamasi gyvūnus nelegaliai žaloti. Veterinarai, atliekantys tokias nelegalias procedūras net gali prarasti licenciją, tačiau net tai dalies veterinarijos specialistų nuo nelegalių operacijų neatgraso“ – apie kupiravimo žalą pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Kastruoti ir sterilizuoti šunys ir katės gyvena ilgiau. Atlikti tyrimai rodo, kad kastruotų ir sterilizuotų šunų ir kačių vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie nebuvo sterilizuoti. JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti daugiau nei 70,000 gyvūnų parodė, kad kastruotų šunų patinų gyvenimo trukmė buvo 13.8 proc. ilgesnė nei tų, kurie nebuvo kastruoti. Tuo tarpu sterilizuotų šuns patelių gyvenimo trukmė buvo 26.3 proc. ilgesnė nei tų, kurios nebuvo sterilizuotos. Vidutinė nekastruotų ir nesterilizuotų šunų gyvenimo trukmė yra 7,9 metų, o kastruotų ir sterilizuotų – 9,4 metų. Trumpesnė nekastruotų šunų ir kačių gyvenimo trukmė iš dalies susijusi su rujos sąlygotu elgesiu. Rujos metu nekastruoti gyvūnai dažnai pabėga dėl ko gali pakliūti po automobilio ratais, pasiklysti, susižaloti. Taip pat patinai įsivelia į muštynes dėl ko kyla susižalojimų ir infekcijų rizika. Kastruojant ir sterilizuojant gyvūnus sumažėja tam tikrų ligų, vėžinių susirgimų rizika. Nesterilizuotos šuns patelės patiria didesnę riziką sirgti pūlingu gimdos uždegimu, pieno liaukų vėžiu ir kitomis, su reprodukcine sistema susijusiomis ligomis. Nekastruoti patinai kur kas dažniau serga prostatos vėžiu. Veterinarai šunų kupiravime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą. Ausų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui. Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ –teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Kastruojant ir sterilizuojant išvengiama netinkamo naminių gyvūnų elgesio. Lytiškai subrendę nekastruoti šunys dėl poreikio poruotis gali būti agresyvūs, nubėgti toli nuo namų ieškant patelės dėl to dažnai pakliūva į avarijas, susižaloja. Kačių patinai konkuruoja dėl teritorijos, todėl peštynėse su kitais katinais patiria traumas bei kaip ir šunys yra linkę sprukti iš namų dėl ko iškyla rizika papulti po automobilio ratais. Nekastruoti katinai taip pat šlapimu žymi teritoriją ir taip apgadina interjerą, įsismelkia nemalonus kvapas. Kupiravimas neigiamai veikia emocinę gyvūno sveikatą ir elgesį. Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas. Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys. „Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti VMVT arba GGI apie šunų savininkus arba užpildyti VšĮ “Šuniukų fėja” parengtą anketą www.nukirpoausis.org, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“ – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI arba pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org
skaityti daugiau

Įspūdžiai iš dar vieno reido, šį kartą Nemenčinės rajone

Savaitgalį, kol vieni vilniečiai ir miesto svečiai vyko žmonėtis į Kaziuko mugę, GGI nariai laisvą dieną skyrė apžiūrėti gyvūnų laikymo sąlygų Nemečinės rajone, po to, kai gavome pranešimą, kad ten yra šunys, laikom itin prastomis sąlygomis. Mūsų akimis informacija pasitvirtino dėl vieno šuns, dėl kurio vaizdo medžiaga bei aplinkybės yra perduotos organizacijos teisininkei, kuri paruoš pranešimą VMVT. Kito šuns laikymo sąlygos nepasirodė itin prąstos - grandinė ganėtinai ilga, teritorija buvo švari, netioliese matėsi du indai, kurie buvo patraukti tokiu atstumu, kad šuo juos pasiektų, tačiau yra menkesnė galimybė juos išversti. Iš pastebėtų trūkumų tik būda nėra atkelta nuo žemės. Iš toliau taip pat buvo sunku pastebėti šuns įmitimą. Neramina šioje istorijoje tai, kad pasak pranešusių asmenų, gyvūną, kai sutemsta, maitina kaimynai. Šuns laikytojas, pasak pranešėjų, dažnai išeina į daugiadienius susitikimus su alkoholiu, kurie tęsiasi po dvi savaites. GGI parašys pranešimą VMVT ir dėl šio atvejo. Taip pat, vienoje namo teritorijoje buvo matomas pririštas Azijos aviganių veislės šuo su kupiruotomis ausimis, tačiau šio šuns amžius jau toks, kad jam galioja senaties terminas, todėl teisinių veiksmų nepradėsime. Apie tolimesnius rezultatus pranešime atskirai. * Jau galite skirti GGI 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm bei paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama. Ačiū!
skaityti daugiau

Kažkas neišmoko pamokos dėl pelėdų

Penktadienio vakarą GGI sulaukė ne vieno pranešimo apie tai, kad Vilniuje vykstančioje Kaziuko mugėje du vyrai, pasikeisdami, praeivims siūlo už pinigus fotografuotis su pelėda. Pasisekė, kad tuo metu, lygiai su tuo pačiu pranešimu į mus kreipėsi organizacijos draugas @Deivydas Celencevičius, su kuriuo buvome ryšyje ir patarėme kaip elgtis. Lietuvos policija pareigūnai, nustatė asmenis, patikrino dokumentus. Tačiau, didelei mūsų nuostabai, leido jiems toliau veikti, t.y. išnaudoti pelėdą siekiant sau finansinės naudos. Primename, kad: 1. Turi būti gautas leidimas nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. 2. GGAĮ 4 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas“) 1 dalyje nustatyta, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalyjek yra išvardintas veiksmų, laikytinų žiauriu elgesiu su gyvūnais, sąrašas. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punkte – „gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis“, 21 punkte – „gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami;“, o 25 punkte – „kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus“. GGI raštiškai kreipsis į AM ir informuos apie tolimesnę eigą visus, kurie šia situacija domisi. Dėkojame už Jūsų neabejingumą.
skaityti daugiau

Ego niekada neturėjo būti prie grandinės, bet buvo. Dabar jis jau pasiruošęs keliauti į naujus namus. Ar atversi jam savo duris?

Penktadienis - daugumai lengva ir linksma diena, darbų užbaigimas prieš savaitgalį. Tačiau gyvūnams, kurie neturi savo namų ir savo šeimos, visos dienos vienodos ir jos nėra labai linksmos. Ar pamenate, kai rašėme apie iš Pasvalio paimtus šuniukus, mažyčius mieliakus, kurie buvo pririšti ant sunkių grandinių? (paskutinės nuotraukos). Vienas jų, šunelis Ego, jau labai labai nori savų namų, kur pagaliau bus mylimas. Šunelis yra pas mūsų draugus @VšĮ Naminukai ir štai ką jie sako: "Vardas Ego tikrai jam kliuvo ne be priežasties! Tai šuo su savo tvirta nuomone ir tikrai ne iš blogosios pusės. Šunelis labai tvarkingas, draugiškas, tiesa, pradžioje galite pasirodyti jam neįdomūs, bet jeigu pakasysite jo purų kailiuką, tikrai Ego atkreips į jus dėmesį." Ego šiuo metu apie 5 metus, jis yra skiepytas, ženklintas bei kastruotas. Jeigu norite susipažinti, galite skambinti telefonu 8 670 27275 (nuo 12 iki 19 val.) į VšĮ ,,Naminukai", Vilnius. Taip pat, kviečiame paremti prieglaudą, kuri rūpinasi šuneliu iki kol jis ras laimę.
skaityti daugiau

Šuo be pasivaikščiojimų, kaimynai fekalijų karalystėje

Gavome pranešimą apie nevedžiojamą šunį. Pasak pranešėjo šuo tik išleidžiamas į balkoną pasituštinti ir, kaip matome iš nuotraukos, tai tiesa. Gyvūno laikytojas - senyvo amžiaus asmuo, sunkiai paeinantis, tad iš vienos pusės suprantama, kad vedžioti šunį sunku, tačiau ar dėl to turi kentėti tiek šuo, tiek aplinkiniai gyventojai? Susirūpinęs gyvūno gerove ir sveikata Pranešėjas kreipėsi į savivaldybę, VMVT, tačiau niekas neveikė, todėl galiausiai kreipėsi į GGI. Mes su pagalbos prašymu kreipėmės į Vilniaus m. sav., VMVT ir Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą. Atsakyme iš VMVT: "<...> teisena nepradėta, nes nepavyko atlikti patikrinimo ir įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, tačiau tyrimas bus tęsiamas ir bendradarbiaujant su Vilniaus miesto socialinių paslaugų skyriumi bus mėginama suteikti pagalba gyvūnui ir žmogui <...>." VMVT pakartotinai buvo nuvykę Prašyme nurodytu adresu, kad atliktų patikrinimą, tačiau patikrinimai neatlikti dėl to, kad ir vėl nepavyko patekti į patalpas, kuriose galimai laikomas gyvūnas. "Atsižvelgiant į tai kad Jūsų Prašyme aprašyti ir viešosios tvarkos pažeidimai bei matomos socialinės problemos, VMVT bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais, taip pat su susisiekę su socialiniais darbuotojais pakartotinai mėgino atlikti patikrinimą aukščiau nurodytu adresu gyvūno laikymo vietoje, tačiau patekti į patalpas ir įvertinti gyvūno laikymo sąlygas nepavyko." Iš Vilniaus savivaldybės gavome atsakymą, kad patikrinimo metu buvo švaru, gyvūną vedžioja šeimos draugas, o nesant nusižengimo sudėties, teisena nepradėta. Papildomai ir iš VMVT gauta informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovams susisiekus su mūsų Prašyme nurodytu asmeniu pranešusiu apie pažeidimą, gauta informacija, kad savininkai pradėjo tvarkytis ir ekskrementus susitvarko. Ir iš tiesų, gavome ir mes patvirtinimą iš Pranešėjo, kad situacija pasikeitė. Balkonas tvarkingas, šuo balkone karts nuo karto drauge su šeimininku pasirodo. Tikėkimės, kad tai laiminga istorijos pabaiga.Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Niekam nereikalingas, bet vis tiek reikalingas?

Gyveno šuo Rokantiškėse niekam nereikalingas, pririštas prie kiaurai perpučiamos pašiūrės, be maisto, vandens ir meilės. Savininkė, kuriai jis priklauso teoriškai, šuns nematė 4 metus. Neva buvęs draugas ar kokie ten jų ryšiai šuns neatidavė ir todėl ji jo nematė. Na, mes šį šunį matėme net kelis kartus per vieną savaitę, tai, matyt, turint noro būtų ne tik pamačiusi, bet ir pasiėmusi. Sklypo, kuriame šuo pririštas, savininko nebūna. Jis sako, kad būna ir išvažiuoja tik savaitgaliais (net jei tai būtų tiesa, nelabai aišku, kaip jis įsivaizduoja, kad šuo gali likti visam savaitgaliui vienas nevalgęs ir negėręs), na bet aplinkiniai teigia, kad sklypo savininko ten nebūna niekada, o šuo išgyveno tik jį maitinančių kaimynų dėka, nes nors šuns ir bijo (jis nėra draugiškai nusiteikęs), jo gaila ir maistą nešė nuolat. Mes, beje, sklypo savininko taip pat nesutikome nei karto, o mums atvykus šuo tikrai nepasitiko draugiškai. Žinoma, tokioje situacijoje siekiame teisenos, gyvūno konfiskacijos, draudimo laikyti kitus gyvūnus. Tačiau čia pasirodo šuns savininkė, ta pati, kuri jo nematė 4 metus, ir visais būdais bando gyvūną atsiimti. Atvyksta ji su draugu, abu galimai neblaivūs, na alkotesterio neturėjom, bet jie šlitinėjo, griuvinėjo ir nerišliai kalbėjo. Sakė, šuns jai reikia, bet jis jos vieno kambario bute netilps, tai gal nuveš pas draugą, su kuriuo atvyko (minėjo, kad jį pažįsta 3 savaites). Kol kas šuo Vilniaus gyvūnų globos namuose. Ačiū pranešusiam asmeniui, taip pat mūsų Giedrei ir Linai bei VšĮ "Naminukai" Simonai. Dėkojame ir Lietuvos policija, kurie vyko kartu su mumis ir padėjo gyvūną paimti iš šių sąlygų. Taip pat, aukok.lt už galimybę padėti gyvūnams. Kol laukiame sprendimo, o procesai, kaip visada ilgi ilgi, ką manote jūs? Ar reikėtų atiduoti šunį neva oficialiai šeimininkei? Ar reikėtų jį palikti tokiam laikytojui, kurio ten nebūna ir visas vargas krenta ant kaimynų pečių? Ar manote, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuspręs, jog šuo taip ir su tokiais asmenimis gyventi neturėtų? * Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai: www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

ERKĖS. Kaip apsaugoti augintinį? Kada kreiptis į veterinarą?

Vienas didžiausių Jūsų gyvūno lauke tykančių priešų, kuris gali jį net pražudyti, yra erkės. Pagrindiniai dalykai, ką turite žinoti: - apsauga reikalinga beveik visus metus; - kartu su veterinaru parinkite tinkamas apsaugos nuo erkių priemones; - tikrinkite augintinį grįžę iš lauko; - jei jau erkė įsisiurbė – tinkamai ją ištraukite; - stebėkite savo augintinį ir pastebėję nors menkiausią ligų požymį, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją pagalbos. Prisiminkite bei supažindinkite su šia informacija kitus augintinių šeimininkus, ypač gyvenančius kaimuose, miškingose, pievingose teritorijose. Saugokite savo augintinius, nes jie savęs patys nuo erkių apsaugoti negali, tai yra jūsų pareiga!
skaityti daugiau

Kas pažįstate šį šunį mušantį asmenį?

Klaipėda, I. Simonaitytės gatvė. Pranešėja jau pusmetį mato tokį ir panašų šuns šeimininko elgesį, kas reiškia, kad jis smurtauja nuolat, o ne tik šį vieną kartą, tačiau pirmą kartą pavyko užfiksuoti vaizdo įrašu. Būsime dėkingi už bet kokią informaciją. PAPILDYMAS. Vienas asmuo nurodė žinantis šuns savininką, informacija pridėta prie mūsų pareiškimo policijai, išsiųsto vakar. Tikimės, kad informacija pasitvirtins, apie tai būtinai informuosime. Dėkojame visiems už pagalbą ieškant šuns skriaudėjo, tačiau kol informacija nepasitvirtino, rankų nenuleiskime.
skaityti daugiau

Papūgėlės – kieno atsakomybė?

Pamačius netinkamai laikomas papūgėles neabejingas asmuo kreipėsi su pagalbos prašymu į VMVT. VMVT, kaip dėl galimai egzotinių gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimo, prašymą persiuntė AAD. Iš AAD gautas atsakymas, kad buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad laikomiems paukščiams nereikalingas leidimas nelaisvėje laikyti gyvūnus, o dėl nurodytų galimų pažeidimų, t. y. papūgėlių laikymo sąlygų, tolimesniam tyrimui TAS PATS prašymas vėl persiųstas VMVT ir savivaldybės administracijai.  Susirūpinęs pranešėjas kreipėsi į GGI su pagalbos prašymu, kadangi taip ir neaišku, ar kažkas patikrins gyvūnų laikymo sąlygas? Įvertins, ar tokios sąlygos yra tinkamos?  Na, mes irgi pabandėme kreiptis pakartotinai ir gauti atsakymą dėl papūgų laikymo sąlygų. Visų pirma kreipėmės į VMVT, tuomet VMVT persiuntė prašymą AAD, galiausiai atsakymą gavome iš AAD. Atsakymas toks: “<...> Primename, kad AAD kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Domestikuotų gyvūnų priežiūra ir kontrolė nėra priskirta jiems.” Žinoma, kreipėmės privačiai ir institucijas su klausimu, tai kieno gi atsakomybė, kas patikrins ir nustatys, ar tikrai tokios sąlygos tinkamos? Kiekvienai institucijai siunčiant prašymą pridėjome ir rekomendacijas dėl šios rūšies papūgų laikymo sąlygų, maitinimo ir pan., kurios taikomos užsienio valstybėse. Tačiau panašu, kad institucijoms neįdomu.  Šiuo atveju dėl papūgėlių jau ramu, sąlygos joms yra pagerintos, tačiau tai įvyko tik dėl pranešėjo neabejingumo gyvūnų gerovei. Tačiau klausimas išlieka, tai kas tokioje situacijoje atsakingas? Ar iš tiesų toks mechanizmas teisinėje valstybėje yra teisingas, kai gyvūnai paliekami likimo (arba pranešėjų, arba NVO) valiai, nes institucijos stumdo darbą nuo vienos ant kitos? Kadangi atsakymų iš institucijų negauname, esame priversti ieškoti atsakymų viešai. Juk tokios situacijos ateityje tikrai kartosis, tad problema turi būti išspręsta.  Viliamės, kad VMVT ir AAD pasisakys ir klausimas bus pagaliau išspręstas, o jūs galite pažymėti juos komentaruose ir paraginti sudalyvauti diskusijoje * Nuotrauka asociatyvi, kadangi iš atvejo nuotraukas turime, tačiau neturime leidimo jų viešinti.Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai: https://ggi.lt/gpm/ bei prisidėti kitais Jums patogiais būdais www.ggi.t/parama
skaityti daugiau

Reidas. Baltoji Vokė, Šalčininkų rajonas

Savaitgalį padėjom kolegoms iš VšĮ "Naminukai" ieškoti kalytės, kuri vis atsiveda šuniukų. Dalis šuniukų išgelbėta, dalis nerasta, kartu su jų mama. Ką nors žinančius kviečiame atsiliepti, įrašas čia: https://www.facebook.com/share/p/nDDaQ8wrQy362sKi/?mibextid=WC7FNe Taip pat atlikome dar vieną reidą. Galime tik pasidžiaugti: iš viso radome du šunis toje teritorijoje, vienas jų buvo puikiai įrengtame voljere, o kitas laisvai lakstė dienos metu po aptvertą teritoriją. GGI veiklą paremti galite skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm ir kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Klebono šuniukas sveikas gyvas, naujuose namuose

Vasario 20 dieną buvo atliktas šuns atsekamumo, sveikatingumo ir laikymo sąlygų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad prieš tai buvusio patikrinimo metu fiksuoti gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės pažeidimai yra pašalinti. Už šiuos pažeidimus šuns laikytojui V. V. pritaikyta administracinė teisena. Naujoje šuns laikymo vietoje, Rietavo sav, patikrinimo metu gyvūnų gerovės ar sveikatingumo pažeidimų nenustatyta. VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams atvykus, šuo buvo laikomas aptvertoje valdoje palaidas, šuns laikymui valdoje įrengtas voljeras su būda. Patikrinimo metu tikslu geriau apžiūrėti šunį ir patikrinti mikroschemos numerį jam buvo prisegtas pavadėlis. Įvertinta, kad šuo pakankamo įmitimo, žvalus, nerodė baimės ar agresijos požymių. Dėkojame Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už bendradarbiavimą ir atliktus patikrinimus. Nors ir norėtume, kad šunelis niekada nebegyventų voljere, deja, to įpareigoti teisiškai galimybės nėra. Tačiau galime džiaugtis, kad šunelis nuo šiol gyvens su kitais žmonėmis, turės galimybę palakstyti ir, tikimės, nebegyvens fekalijų krūvoje.  Tiek klebonas, tiek naujoji šuniuko laikymo vieta (mums žinoma) įtraukta į stebėtinų sąrašą. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei.GGI jau galite skirti 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm ar prisidėti kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau