Naujienos

Ohajo valstijos teisėjas sugalvojo naujas bausmes gyvūnų skriaudikams

teisejas uz gyvunus ohajus
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Kaip gyvūnų mylėtojams, mums skaudu galvoti apie skriaudžiamus, neprižiūrimus gyvūnus. Ir atrodo, labai dažnai tai nutinka be jokių pasekmių skriaudikams. Tačiau pagaliau atsirado teisėjas, kuriam jau įgriso gyvūnų skriaudikai, gaunantys per švelnias bausmes, tad jis nusprendė pasitelkti naujus metodus. Teisėjas Michael Cicconetti iš Ohajo valstijos gyvūnų skriaudikams pradėjo taikyti kitokias bausmes, tikėdamasis, jog tai juos šio to pamokys. Teisėjo meilė gyvūnams prasidėjo nuo pirmojo jo šuns. Hermanas buvo takso mišrūnas, kuris labai greitai tapo pačiu geriausiu jo vaikystės draugu. Dabar teisėjas Maiklas turi 10 metų Berno zenenhundų veislės kalytę Kasey ir jo meilė gyvūnams labai stipri. Ohajo valstijos Painesvilio miesto teisėjo meilė gyvūnams niekur nedingsta net teismo salėje. Žinoma, bausmės turi atitikti reikalavimus (o tai reiškia, jog jis negali bausti žiauriai ar netinkamai), bet nereiškia, jog jis negali būti inovatyvus ir kūrybiškas, jas skirdamas. Teisėjas Maiklas sako, jog jo bausmės nesukels niekam grėsmės, bet tai nereiškia, jog nusikaltusieji negali pakelti šiek tiek diskomforto ir pažeminimo. Pavyzdžiui, viena moteris buvo teisiama už tai, jog savo šunį laikė antisanitarinėmis sąlygomis. Taigi teisėjas sugalvojo teisiamajai kitokią bausmę: ji turėjo praleisti dieną vietiniame sąvartyne. Teisiamoji, žinoma, buvo visai nesužavėta tokiu nuosprendžiu, bet teisėjas Maiklas turėjo ką jai pasakyti: “Aš noriu, jog vyktum į miesto sąvartyną, kur tau bus parinkta labiausiai dvokianti vieta, ir aš noriu, jog tu ten sėdėdama praleistum 8 valandas. Kol kvėpuosi tuo tvaiku, apmąstyk, ką teko patirti tavo šuniui. Jei vemsi, tai vemsi, bet turėsi tą laiką ten išbūti.” Kitoje byloje buvo teisiama moteris už tai, kad paliko miške 35 kačiukus. Teisėjas jai nurodė praleisti naktį šaltame miške vienai, vietoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir baudos. “Ar tau patiktų praleisti naktį metro parke, klausantis staugiančių kojotų, krebždančių naktinių padarų tamsoje, tiesiog sėdint tame šaltyje, nežinant, kada gausi maisto, ar kada kas nors atvažiuos tavęs gelbėti?” Teisėjas Maiklas tikisi, kad jo unikalūs nuosprendžiai padės geriau suvokti piktnaudžiavimo gyvūnų gerove pasekmes ne tik skriaudikams, bet ir likusiems žmonėms. Jis nori, kad žmonės suvoktų, jog tai yra nusikaltimas. Sumanus gyvūnus mylintis teisėjas sako niekada nekuriantis schemų bei iš anksto negalvojantis tokių neeilinių nuosprendžių, tačiau jis pradėjo juos priimti dažniau po to, kai pastebėjo, kad gyvūnų skriaudikai dažnai kartoja nusikaltimus ir iš bausmių nepasimoko. Todėl jis nori, jog bausmės būtų efektyvesnės, tačiau teisėjas prisipažįsta, kad tokie verdiktai nebūna iš anksto suplanuoti. Jis juos priima tik tada, kai susipažįsta su visa bylos medžiaga. Galiausiai teisėjas Maiklas tikisi, kad ateityje bylose, susijusiose su gyvūnų kankinimu, bus taikomas teisiamųjų psichologinės būklės įvertinimas. Papildomai jis nori sukurti gyvūnų skriaudikų sąrašą (analogišką seksualinių maniakų sąrašui), kad kaimynai ir prieglaudos galėtų žinoti, ar žmogus buvo praeityje baustas už gyvūnų kankinimus. Šaltiniai: https://animalchannel.co/ohio-judge-fed-up-with-animal-abusers/ https://youtu.be/EAGhPsmF5Bs
skaityti daugiau

Kviečiame parašyti laišką Ozui

sad bunny 3
Triušiukai Oze. Ar šie gyvi sutvėrimai jums atrodo laimingi? Prie tiek nenatūralios šviesos, garsų, žmonių, barbenimų į stiklą, be vietos pasislėpti, susigūžę ir prisiploję vienas prie kito? Prisidengiama švietimu, bet ar tikrai taip yra? Kviečiame parašyti laišką Ozo PC vadovybei ir išsakyti savo nuomonę apie tokias "pramogas", sutraukiančias pirkėjus. El. paštas: info@ozas.lt, adresuoti generalinei direktorei Ingai Navickaitei.
skaityti daugiau

Eitynės už gyvūnus 2018

Eitynės už gyvūnus 2018 Kamanė
Kovo 24 d., šeštadienį Vilniuje įvyko jau tradicija tampančios #Eitynėsužgyvūnus2018, skirtos atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į kailių fermas Lietuvoje. Katedros aikštėje prasidėjusias ir Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės besitęsusias eitynes surengė gyvūnų teisių organizacija Tušti narvai. Prie renginio prisijungė ir mūsų komandos nariai, kadangi "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" kategoriškai pasisako prieš kailinių žvėrelių išnaudojimą.
skaityti daugiau

Sukišti į maišus ir paruošti virti: Vietnamo turguje bejėgiai naminiai gyvūnai parduodami už 50 svarų ir vadinami „mažojo tigro“ delikatesu

4 Sukišti į maišus ir paruošti virti Vietnamo turguje bejėgiai naminiai gyvūnai
Kačių gelbėtoja filmavo Ho Chi Minh miestelio turguje praėjusį mėnesį; Kačių mėsa Vietname laikoma delikatesu, patiekalų kainos siekia iki 57 svarų; Dalis kačių, pardavinėjamų šiame mėsos turguje, yra pavogtos iš mylinčių šeimininkų; Pasak pranešimų, Vietnamas uždraudė kačių mėsos restoranus dar 1997 m., tačiau šios mėsos industrija klesti, nepaisant įstatymų. Šios siaubingos nuotraukos rodo, kas dedasi Vietnamo turguje, kur katėms lupamas kailis, jos verdamos, kapojamos ir ruošiamos delikatesui “mažasis tigras”. Kačių gelbėtoja, prisistatanti kaip Quyen, filmavo Ho Chi Minh miesto Quan Binh turguje praėjusį mėnesį tam, kad atkreiptų dėmesį į tai, kas čia vyksta. Kačių mėsa arba patiekalas, žinomas pavadinimu “mažasis tigras”, vartojama Vietname tam, kad žmogus įgautų jėgos, katės gyvybingumo, bei norint apsisaugoti nuo nesėkmių. Tokių patiekalų kaina siekia iki 57 svarų. Kaip matosi savanorės Quyen video, kai kurios katės yra su antkakliais. Tokios katės, manoma, yra pavogtos iš jas mylinčių šeimininkų ir dabar laukia savo žiauraus likimo. Michele Brown, kovos prieš šunų mėsos vartojimą organizacijos vadovė, paviešino šį kraupų video tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį, nes apie kačių mėsos turgus yra mažai žinoma. Katės yra pamirštos aukos šunų mėsos turguose. Kol šunų mėsos turgūs sulaukia labai daug visuomenės dėmesio, kačių mėsos turgūs nesulaukia jokio. Todėl savanorė nusprendė paviešinti, kas dedasi tokiose vietose. Dažniausiai toks mėsos naudojimas yra apipintas prietarais, pagal kuriuos kiekvieno mėnesio pradžioje tokius patiekalus suvalgęs žmogus nuveja nuo savęs nelaimes, padidina savo libido ir netgi įgauna katės judrumo. Situacija išties yra tragiška. Mėsininkai nori kietos mėsos, dėl to jie terorizuoja kates prieš jas nužudydami tam, kad jų mėsoje būtų kuo daugiau adrenalino. Katės yra jautrios erdvei, tad jie sumeta jas visas į vieną mirties narvą, tada užmušę vieną iš jų uždeda ją ant narvo viršaus, taip įvarydami nesuvokiamą stresą viduje likusioms katėms. Restoranai, pardavinėjantys kačių mėsos patiekalus, Pietryčių Azijos šalyse klesti, patiekalų kaina vyrauja nuo 43 iki 57 svarų. Pasak šaltinių, Vietnamas uždraudė kačių mėsos restoranus 1997 m., po žiurkių maro epidemijos, tačiau M. Brown sako, jog ši industrija klesti, nepaisant įstatymo. Anot jos, kačių patiekalai tokie populiarūs, jog katės netgi gabenamos iš kaimyninės Kinijos ir Laoso tam, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai. Tokios mėsos vartojimas yra pavojingas sveikatai, nes neretai patiekalai gaminami iš laukinių benamių kačių. Kaip ten bebūtų, to nepakanka, kad smalsūs turistai nesusigundytų paragauti šių patiekalų ir savo keliones paįvairintų šiokia tokia egzotika. Yra atvejų, kuomet žmonės Vietname mirė nuo tokių patiekalų, be to, lieka labai didelė rizika susirgti ateityje, kadangi dauguma kačių yra ligų nešiotojos. Vis dėlto, M. Brown vis dar sutinka turistų, kurie pasiryžę išbandyti tokius egzotinius patiekalus savo kelionių metu, dėl to tai tik dar didesnė paskata viešinti šią informaciją ir taip padėti kovoti gyvūnų gelbėjimo organizacijoms bei šviesti visuomenę. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šaltinis: http://www.dailymail.co.uk/news/article-5504559/Inside-sickening-Vietnamese-CAT-meat-market.html#ixzz5AB34OTgb 
skaityti daugiau

Augantis VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projektas „neBrisius.lt“

cover nebrisius ypatingas
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Projekto „neBrisius.lt“ tikslas – šviesti visuomenę ir skatinti gelbėti gyvūnus bei užmegzti su jais ryšį, nesvarbu, ar šį pasiėmėte iš prieglaudos, ar iš gatvės. Šių metų vasario pradžioje VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savo projektą „neBrisius.lt“ papildė nauja skiltimi apie ypatingus gyvūnus. Čia bus pasakojamos istorijos apie gyvūnus, kurie neįgalūs nuo pat gimimo ar tapo tokiais dėl patirtų traumų, amžiaus. Apie tokius gyvūnus ir visuomenės požiūrį į juos, pasak VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanorių, kalbėti būtina, ypač žinant, kad būtent neįgalūs gyvūnai dažnai pasmerkiami užmigdyti. Turbūt daugelis bent kartą yra matę vaizdo įrašą, kuriame gyvūnas, sergantis reta liga, patyręs amputaciją ar atrodantis kaip piratas, yra viešinamas, siekiant įkvėpti kitus žmones priglausti tokius gyvūnus, nenuleisti rankų juos gydant ar kartais netgi išpopuliarėti. Štai viena iš žinomesnių istorijų yra apie kalytę Naki, kuriai pirmajai buvo protezuotos visos galūnės. Naki gimė žiemą ir buvo rasta sušalusi taip stipriai, kad apsilankius pas veterinarą buvo nuspręsta amputuoti visas jos letenas bei nosies ir uodegos dalį. Tokių istorijų gausu ir Lietuvoje, tik šios galbūt nėra sulaukusios pasaulinio susidomėjimo. Tačiau VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ užsimojo tai pakeisti – juk neįgalus nereiškia mažiau mylintis ir mylimas. Projekto „neBrisius.lt“ koordinatorė Elena Rutkauskaitė paklausta, kaip gimė idėja išskirti ypatingų gyvūnų istorijas, emocijų neslėpė: „Pirmiausia dar 2017 metais pastebėjome, kad publikavome keletą tokio tipo istorijų, o auditorija į tai reagavo jautriai. Tuomet, kiek vėliau, asmeniškai teko pačiai guosti draugę, kuriai buvo labai sunku po jos šuns akies operacijos – šiam ji buvo išoperuota neseniai, nors nematė ja jau kurį laiką. Tada supratau, kad ne tik gyvūnui reikia iš naujo prisitaikyti prie gyvenimo, bet ir šeimininkui reikia laiko priprasti prie pasikeitusios gyvūno išvaizdos. Mūsų komanda siekia, kad žmonės nebijotų tokių augintinių, ir, prireikus, rinktųsi operaciją, kuri leis laisviau gyventi augintiniui, o ne kankintų jį vien dėl to, jog šis liktų „visavertis“. Manau, jog tai vis dar labai jautri tema, – iš nežinios žmonės linkę prisigalvoti nebūtų dalykų, o juk iš tiesų tokie gyvūnai gyvena normalų ir laimingą gyvenimą! Mūsų projekto tinklalapyje jau yra trylika tokių istorijų ir iš kiekvienos galima pasisemti patirties, stiprybės ir kantrumo.“ Mūsų istorijos Viena iš “neBrisius.lt” naujos skilties „Ypatingi gyvūnai“ istorijų – Jurgitos ir jos dviejų augintinių – Lilės ir Tutsi. Kuomet Jurgitos gyvenimo ritmas nusistovėjo, ji pradėjo dairytis į prieglaudų skelbimus ir taip atrado savo būsimas šeimos nares – vieną visiškai be akių, o kitą su viena akimi. Vienaakę Jurgita su šeima nutarė pavadinti Lile, o akląją – Tutse. Jurgita, pasakodama savo istoriją, neneigė, jog sunkumų tikrai buvo, o pirmas dvi savaites Tutsi teko vis raminti, tačiau katytės apsiprato ir dabar gyvena visiškai  normalų kačių gyvenimą. Istorijos fotografė Rūta Karčiauskaitė pasakoja, jog tokios gyvūnų istorijos tikrai paveikia: „Aklos ir vienaakės katyčių fotosesija buvo vienas nuostabiausių potyrių per visus savanoriavimo „neBrisiuje“ metus. Aklos katės prisitaikymas ir orientavimasis aplinkoje tiesiog stulbino. Paprastai fotografuodama kates pagrindinį dėmesį sutelkiu į akis, jų žvilgsnį. Ši fotosesija buvo šioks toks iššūkis, bet kartu ir galimybė – kates galėjau pristatyti pabrėždama jų aplinką, elgesį ir mėgstamus žaidimus. Supratau, kad bijoti gyvūno su negalia – nereikia. Jis gali būti toks pat judrus, žaismingas, meilus bei ramus kaip ir sveikas gyvūnas.” Veterinaro komentaras “Vaidos veterinarijos klinikoje” dirbanti veterinarė Jurgita Mažeikytė, paklausta apie gyvūnus su negalia, pritarė, kad tai tikrai aktuali ir skaudi tema: „Gaila, bet dažnai tenka susidurti su noru eutanazuoti”. Kartais žmonės renkasi eutanaziją net ne dėl gyvūno neįgalumo. Kartą susidūriau su tokia situacija, kuomet šeimininkas paliko eutanazuoti nė dvejų metų nesulaukusį katiną, kurio gydymas būtų kainavęs 300 €. Šeimininkas nusprendė, kad tai nemaži pinigai ir kad katinas nėra vertas gyventi, nes neseniai naktį padegė jų virtuvę, užlipęs ant indukcinės viryklės. O štai kuomet reikia spręsti, ar palikti su trimis kojomis ar viena akimi, pasitaiko visko. Anksčiau šeimininkai dažniausiai rinkdavosi eutanaziją, dabar greičiausiai žmonės tampa atsakingesni ir protingesni, nes renkasi operuoti ir taip prailginti savo šeimos nario gyvenimą. Paprastai pranešus šeimininkui, kad reikia amputuoti koją ar šalinti akį, pirminė reakcija būna išgąstis. Po kiek laiko paklausia: „Kaip jis su tuo gyvens? Ar jam toks gyvenimas nebus kančia?“. Iš savo praktikos ir patirties drąsiai galiu teigti, kad augintinis gali susigyventi su negalia ir toliau tęsti visavertį gyvenimą. Esu net banguotajai papūgėlei amputavusi kojytę, kuri ir toliau sėkmingai gyveno ir šeimininkai buvo laimingi.“ Paklausus, kokių gyvūnų praktikoje pasitaiko dažniausiai, veterinarė Jurgita Mažeikytė teigė, kad tai, visgi, yra vienaakiai ir trikojai gyvūnai. Gyvūnų globos organizacijų komentarai Lietuvoje įsikūrusios gyvūnų prieglaudos taip pat sutiko išsakyti nuomonę apie Lietuvoje susidariusią situaciją ir apie tai, kokie gyvūnai apleidžiami dažniausiai. Vienos didžiausių savanoriškų gyvūnų globos organizacijų  Lietuvoje - „Lesės“ - savanoriai teigė, jog gyvūnų, kurie jau būtų su negalia iki patekimo į prieglaudą, pasitaiko retai, tačiau pripažįsta, jog yra buvę atvejų, kai tokius gyvūnus išmeta prie prieglaudos. Visgi „Lesės“ atstovai patikina, kad įprastai tokie gyvūnai randa namus netgi greičiau nei „sveiki“ gyvūnai, mat žmonės jų gailisi, nori jiems padėti greičiau palikti prieglaudos narvą. Gyvūnų globos organizacijos atstovai taip pat pridūrė, jog jų praktikoje dažniausiai tenka susidurti su vienaakėmis katėmis. VšĮ „Penkta koja“ atstovai teigė, kad gyvūnai dažniausiai tampa neįgaliais jau pačioje prieglaudoje – dėl pritaikyto gydymo ar atliktų operacijų, dėl išgyventų traumų. O štai aklų ar dalinai aklų gyvūnų daugiausiai pasitaiko senjorų tarpe. Klausos negalią turinčių gyvūnų išvis nėra daug. Kaip greitai gyvūnas suras namus, priklauso ir nuo kitokių faktorių, o ne vien nuo to, ar turi negalią, ar ne. Daugeliui svarbus gyvūno amžius, išvaizda ir charakteris. Gyvūnus su negalia dažniausiai priglaudžia kiek platesnių pažiūrų žmonės, kuriems estetinė pusė nėra viskas, ir „trūkumus“ šie vertina labiau kaip charizmos suteikiančius privalumus, o ne atvirkščiai. „neBrisius.lt“ VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ komanda, švęsdama jau ketvirtuosius projekto metus, nori priminti, jog istorijas apie gyvūnus, netapusius „brisiais“, galite rasti paspaudę šią nuorodą. Nebijokite, mūsų istorijos nėra liūdnos, mūsų istorijos linksmos! Pasakojimus rašo patys jų herojai, o jų istorijos suredaguojamos organizacijos savanorių. Projekto organizatoriai taip pat nori atkreipti dėmesį į Lietuvoje dažnai pasitaikančius nelegalaus gyvūnų dauginimo atvejus (apsigimimai ir nestabili keturkojų psichika dažnai būna tokio gyvūnų dauginimo pasekmė). Jei nusprendėte įsigyti veislinį šunį ar katę, ieškokite jo „Lietuvos kinologijos draugijos“ patvirtintuose veislynuose.
skaityti daugiau

Projektas neBrisius.lt švenčia 4 gimtadienį

nebrisius4metai
Daug gėrio ir pozityvo atnešusiam projektui neBrisius.lt jau 4 metai. Norime pasidžiaugti ir sušukti VALIO! Per šiuos metus buvo papasakota daugybė istorijų, įamžinta tūkstančiai nuotraukų ir tai tik pradžia! Gėrio užkratas stiprus, tegu jis plinta ir paliečia kiekvieno širdį! Be Jūsų nebūtų mūsų! Padėka savanoriams, pozuotojams - gyvūnams ir svarbiausia žmonėms, kurie atrado vietos likimo nuskriaustiesiems. :)  
skaityti daugiau

Projektas “neBrisius.lt”: žmonės, priglaudę gyvūną, įsigyja patį geriausią gyvenimo palydovą

nebrisius straipsns interview4
Lietuvos žmonės vis dažniau nusprendžia priglausti beglobius gyvūnus, suteikti jiems naujus namus ir šilumą. Tokias laimingas istorijas jau nuo 2014 metų įamžina VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” projekto “neBrisius.lt” komanda. Savanoriai vyksta lankyti keturkojų ir jų naujų šeimininkų, juos fotografuoja ir aprašo jų istorijas. Iliustruoti pasakojimai talpinami puslapyje www.nebrisius.lt. Apie projekto atsiradimą, jo sėkmingą vystymą ir ateities planus, kalbėjomės su VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” įkūrėja ir vadove Beatriče Vaitiekūnaite – Pliuske bei projekto vadove Elena Rutkauskaite. Įkvėpimo projektui „neBrsisius.lt“ sėmėtės iš amerikietiškojo „Why we rescue“ (dabar „This wild idea“). O kokia buvo pirminė idėja? Kokios problemos, galbūt įsivyravę stereotipai skatino vykdyti kažką panašaus ir Lietuvoje? Beatričė: „Kai pradėjome šį projektą, vis dar buvo gaji nuomonė, kad beglobis gyvūnas būtinai yra purvinas, blusėtas, ne socialus, luošas na ir apskritai baisu prie jo liestis. Tačiau žmonių, priglaudusių gyvūnus, istorijos bylojo visai ką kitą. Norėjome jomis pasidalinti. Projekto tikslas yra skatinti žmones priglausti gyvūnus, keisti požiūrį tiek į beglobius, tiek apskritai į visus gyvūnus, skatinti empatiją ir skleisti pozityvias mintis, kurių Lietuvoje taip trūksta.“ Ką gyvūno atėjimas į naujus namus suteikia patiems žmonėms? Kokiais įspūdžiais žmonės dalinasi? Elena: „Patirčių yra įvairių. Kartais naujų dalykų tenka mokytis ir pačiam žmogui, ir priglaustam keturkojui. Tačiau pirmiausia žmonės, priglaudę gyvūną, įsigyja patį geriausią gyvenimo palydovą. Toks draugas gyvenimą pripildo džiaugsmu, nuotykiais. Kartais toks žmogaus sprendimas tiesiog pakeičia visą jo gyvenimą. Ypač, jei žmogus priglaudė gyvūną jam pačiam sunkiu laiku. Atsiranda gyvenimo džiaugsmas ir prasmė. Tikiu, kad gyvūnai turi kažkokių laimę gaminančių hormonų. Pati turiu pilnus namus gyvūnų. Kai būna labai sunku, jie prajuokina, priverčia eiti pasivaikščioti ir džiaugtis gyvenimu! Mano priglausto jorkšyro mišrūno istorija yra viena sudėtingesnių. Jis buvo agresyvus tiek žmonių, tiek gyvūnų atžvilgiu. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad būtent jį atradau ir kad kartu įveikėme tiek daug sunkumų. Gaila, tačiau dažnai šunų, turinčių agresijos problemų, likimas yra labai liūdnas – eutanazija.“ Kokių minčių turite ateičiai? Elena: „Netrukus startuos nauja projekto skiltis „Ypatingi gyvūnai“. Joje žmonės pasakos apie savo kitokius augintinius. Kai kurie jų mato tik viena akimi ar yra absoliučiai akli, kiti vaikšto trimis kojomis ar turi kitokią negalią. Norime, kad tokių gyvūnų šeimininkai pasidalintų savo patirtimi. Vieni jų su iššūkiais susidūrė susirgus jų jau laikomam augintiniui. Jiems teko priimti sprendimą, ką daryti toliau, susitaikyti su pasikeitusiu gyvenimu. Tikriausiai retai susimąstome, kaip gyvūnai geba prisitaikyti prie negalios. O jie tai padaryti sugeba daug lengviau nei mes, žmonės! Kiti nusprendžia priglausti jau sužalotą ar negalią turintį gyvūną. Tad kviečiame papasakoti, ką reiškia suteikti namus tokiam naujam šeimos nariui. Džiaugiamės, kad projektas gyvuoja jau ilgai ir mūsų lūpomis papasakotos laimingos istorijos įkvepia kitus! Aš pati neįsivaizduoju gyvenimo be „neBrisius.lt“ istorijų, o ir mūsų visa komanda yra nuostabi.“ Kaip manote, kaip dar galima būtų šviesti Lietuvos žmones gyvūnų gerovės srityje? Kokių resursų trūksta? Beatričė: „Visi mūsų vykdyti ir vykdomi projektai - "Elkis atsakingai, moksleivi!", "Žiemos nameliai beglobėms katėms", „Draugiški gyvūnams“, „neBrisius.lt“, „Atsakinga kosmetika“, „Gyvūnų nepriežiūros atvejai“ vykdo švietimo ir požiūrio į gyvūnus keitimo misiją. O labiausiai trūksta finansavimo, nes didžioji mūsų savanorių gyvenimo laiko dalis atitenka tiesioginiams darbams ir, deja, savanorystei liekantis laikas yra labai limituotas.“ Elena: „Tikiu, kad vieną dieną žmonės labiau įvertins tokius švietimo projektus ir pamatys jų tiesioginę naudą. Kaip bebūtų liūdna, tenka išgirsti, kad geriau eitume į gatvę gelbėti gyvūnų...Vis dar gyvename visuomenėje, kuri gyvūno gelbėjimą suvokia kaip jo paėmimą iš gatvės... Bet jei bent vieno žmogaus nuomonę pavyksta pakeisti, tai mums yra jau labai daug. Kaip minėjo Beatričė, labai trūksta finansavimo. Prieglaudos šiuo atveju yra kiek stipresnės už mus, nes atlieka tiesioginius gelbėjimo darbus. Tikiu, kad plačiau mąstančių žmonių atsiras vis daugiau ir daugiau. Jau ir dabar jų daugėja! O tuo tarpu aš labai didžiuojuosi mūsų projektais, nes ir trūkstant finansavimo mes padarom daug didelių darbų.“ Elena, pati vyksti fotografuoti priglaustų gyvūnų. Kokie tavo įspūdžiai iš šių vizitų? Elena: „Man vykstant į fotosesiją, visada tenka planuoti, kiek laiko žadu skirti. Visuomet nusiteikiu 30 minučių, bet praleidžiu 2-3 valandas. Žmonės būna nuostabūs, su jais gera bendrauti, smagu praleisti laiką kartu ir pažinti naują laimingą augintinį.“ Optimistiškas laimingų gyvūnų istorijas iš naujų namų galite rasti puslapyje www.nebrisius.lt.
skaityti daugiau