Naujienos

Mums jau 5-eri!

5candle
Šiandien yra lygiai penki metai nuo mūsų organizacijos įsikūrimo dienos. Buvo visko: linksmų ir liūdnų dienų, laimėtų ir pralaimėtų bylų, pasiteisinusių ir nepasiteisinusių projektų, pasimetimo darbų kelyje ir grįžimo į jį, didelių ir mažesnių laimėjimų. Tikime, kad per šį laiką, būdami paprasti žmonės savanoriai, vedami bendro tikslo, padarėme labai daug ir tikimės, kad padarysime dar tiek Organizacija dėkoja kiekvienam, vienaip ar kitaip prisidėjusiam prie veiklos gyvavimo. Triskart valio valio valio!     
skaityti daugiau

„Atsakinga kosmetika“ kviečia tave į Karklę 2017

Bunny-Web
Mes labai laukiame! Rožinis triušelis jau pasiruošęs! Kartu su The Body Shop dovanosime Jums prizus, rinksime parašus prieš kosmetikos testavimą su gyvūnais ir žaisime!
skaityti daugiau

Atsakingų tarnybų abejingumas Lietuvoje nustelbia žmogiškumą

DSCF0844
  Vilniuje, lyg simboliškai, Džiaugsmo gatvėje įsikūrusiame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Biologinės įvairovės priežiūros ūkio skyriuje (toliau – Gamtininkų centre) laikomiems gyvūnams, džiaugsmo gyventi, deja, nedaug. Taip galėtume įvardinti liūdną kasdienybę, kurią išvydome šioje, misiją šviesti ir lavinti moksleivius, bei rodyti tinkamą gyvūnų gerovės pavyzdį turinčioje įstaigoje. Po gautų skundų apie galimą žiaurų elgesį su gyvūnais, Žirgų globos asociacijos (ŽGA) ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) atstovams bei nepriklausomam veterinarijos gydytojui apsilankius Gamtininkų centre, įvertintos 6-ių ponių, 2-jų asilų ir kitų gyvūnų laikymo bei priežiūros sąlygos. Vizito metu nustatyti daugybiniai ir ilgą laiką besitęsiantys gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai, tokie kaip netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos, per maži, netinkamai įrengti aptvarai, nesuteikiama galimybė fiziškai bendrauti su gentainiais, kurti bandą, sutrikusi gyvūnų psichologinė būklė, neteisinga mityba, nekontroliuojamas centro lankytojų vykdomas gyvūnų šėrimas, sveikatos sutrikimai, negrįžtami fiziologiniai pakitimai dėl laiku ir tinkamai neužtikrintos veterinarinės priežiūros- ilgą laiką netvarkytos kanopos, nesuteiktas būtinas jų gydymas. Stebėti gyvūnai aplinkoje aiškiai išreiškia patiriamą fizinį ir psichologinį stresą, sunkiai juda ir vaikšto, stipriai priglaustos ausys, daužymas kanopomis į tvorą, apatija, blaškymasis aptvare, agresyvi reakcija į žmogų. Šie pažeidimai vizito metu buvo užfiksuoti vaizdinėje medžiagoje. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis numato, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikomi šie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 16, 18, 20 dalys ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais bei numato, kad gyvūnai, su kuriais žiauriai elgiamasi, gali būti konfiskuojami. Atkreipiame dėmesį, kad pažeidimai pastebėti iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamoje švietimo įstaigoje, kur minėtos laikymo sąlygos atvirai pristatomos lankytojams, rengiamos ekskursijos vaikams, o pati įstaiga turi veterinarijos gydytojo etatą ir yra reguliariai tikrinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Veterinarijos gydytojas, dirbantis Gamtininkų centre, neatsakingai ir aplaidžiai vykdantis savo pareigas ir gaunantis už tai piniginį atlygį, nesutinka su kitų specialistų pateikiamomis išvadomis apie laikomų gyvūnų būklę ir tvirtina, kad savo darbą išmano, pareigas atlieka sąžiningai, laikydamasis visų gydytojo etikos normų. Po apsilankymo Gamtininkų centre, nuvykome pasimatyti su Biologinės įvairovės priežiūros ūkio skyriaus vedėju Egidijumi Jasinskiu. Gamtininkų centro atstovas bendravo geranoriškai, teigia suprantantis, kad situacija yra bloga, netinkamą gyvūnų priežiūrą sąlygoja per mažas darbuotojų skaičius, jų kompetencijos stoka, finansinių resursų trūkumas. Įstaigos teritorija yra per maža, kad būtų galima užtikrinti tinkamą, visaverčius gyvūnų poreikius atitinkančią aplinką (vienam kanopiniam gyvūnui turi būti skiriama bent apie 500 kv. m. ploto). Žirgų globos asociacija kartu su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Gamtininkų centrui pateikė išsamų raštą (peržiūrėti dokumentą) apie vizito metu užfiksuotus pažeidimus ir galimus tų pažeidimų sprendimo būdus. Kitą dieną sulaukėme Gamtinio ir ekologinio ūkio skyriaus vedėjo Almanto Kulbio skambučio, kuris taip pat geranoriškai pripažino, kad susidariusi situacija yra nepatenkinama ir visais laikomais gyvūnais Gamtininkų centras tinkamai pasirūpinti neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių. Gyvūnai yra stipriai sužaloti ir tolimesnis jų laikymas reikalaus daug finansinių investicijų į gydymą bei priežiūrą, taip pat turi būti pertvarkytos laikymo sąlygos, suteikiant galimybę būti gryname ore, turėti laisvą judėjimą. Abipusiu susitarimu buvo nuspręsta, kad tolimesnį gyvūnų- 6-ių ponių, bei 2-jų asilų laikymą ir gydymą gali perimti Žirgų globos asociacija. Biologinio valstybinio turto (gyvūnų) nuosavybės teisė nustatyta tvarka gali būti perduodama tik vienos švietimo įstaigos kitai arba perleidžiama aukciono būdu, todėl iškart susidūrėme su problema, kaip šiuos gyvūnus teisėtai perimti savo globai. Argumentuodami tuo, kad tinkamai savo funkcijų neatliekanti įstaiga turėtų būti suinteresuota bendrauti geranoriškai, siekdama išvengti didesnės atsakomybės ir savo iniciatyva ieškoti teisėto būdo perleisti gyvūnų nuosavybės teisę, kad šiems kuo skubiau būtų užtikrinta visavertė priežiūra. Atsižvelgiant į bendrą situaciją, tikėjomės operatyvios reakcijos ir noro bendradarbiauti. Nesulaukus jokių žinių dėl sutarto dalies gyvūnų perdavimo ir įstaigos iniciatyvos spręsti vizito metu užfiksuotus pažeidimus, mūsų prašymu, Seimo narė Dovilė Šakalienė raštiškai kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, pateikdama išsamią įvykio ir užfiksuotų pažeidimų detalizaciją. (peržiūrėti dokumentą); Gautas Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas šokiruoja (peržiūrėti dokumentą). Rašte teigiama, kad akivaizdūs, vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti gyvūnų gerovės pažeidimai nėra pagrįsti jokiais galiojančiais teisės aktais, o ŽGA ir GGI atstovų vizitų metu nebuvo atsižvelgta į papildomą svarbią informaciją apie gyvūnams suteikiamą laisvą judėjimą aptvertame 2 hektarų žemės plote šiltuoju metų laiku. Bendraudami su Gamtininkų centro darbuotojais išgirdome prieštaraujančią versiją. Jų teigimu, suteikti erdvų ganyklos plotą nėra jokių galimybių dėl per mažos Gamtininkų centrui priklausančios teritorijos. Kas šioje situacijoje kalba netiesą, nesiryžtame spręsti, tačiau kokiu tikslu Gamtininkų centro darbuotojai norėtų nuslėpti geresnes gyvūnų laikymo sąlygas užtikrinančius veiksnius, suprasti yra sunku.(peržiūrėti dokumentą) Bendros gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygos Gamtininkų centre įvertintos kaip atitinkančios teisės aktų nustatytas normas, argumentuojant tuo, kad privalomų, periodiškai atliekamų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų metu jokių pažeidimų nenustatyta, o į tarnybos išsakytas pastabas, Gamtininkų centras atsižvelgia ir sąlygas gerina pagal esančias galimybes. Paskutinio patikrinimo metu, 2017 gegužės 10 d., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė Gamtininkų centro patikrinimo aktą (peržiūrėti dokumentą) ir padarė išvadą, kad teisės aktų pažeidimų, dėl kurių būtų taikomos poveikio priemonės, nenustatyta. Akte pažymėta, kad gyvūnų laikymo vietos valomos ir dezinfekuojamos, gyvūnai šeriami pagal patvirtintas šėrimo normas, gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygos atitinka tos rūšies fiziologinius ir ekologinius poreikius. Akte taip pat pažymėta, kad praėjusio tikrinimo metu (2016-05-05) nustatyti trūkumai yra pašalinti. Žirgų globos asociacija ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pateikė raštą (peržiūrėti dokumentą) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai su teisėtu reikalavimu pateikti informaciją apie visus 2012-2017 metų laikotarpiu Gamtininkų centre atliktus patikrinimus, juos atlikusius asmenis ir gautas tų patikrinimų išvadas. Pastebime, kad Žirgų globos asociacijos ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovai Gamtininkų centre apsilankė 2017 gegužės 20 d., t.y praėjus vos dešimčiai dienų po įvykusio ir pažeidimų nenustačiusio paskutinio VMVT patikrinimo. Vizito metu, net kompetencijos neturintis žmogus, gyvūnų kanopų būklę iš pažiūros būtų galėjęs įvertinti kaip labai prastą. Akivaizdu, kad Gamtininkų centre tinkama kanopų priežiūra ir reikalingas gydymas nėra vykdomi jau labai seniai. Nepriklausomas veterinaras iš Latvijos, įvertinęs gyvūnų būklę, atlikęs pažeistų galūnių rentgeno nuotraukas, savo išvadoje teigia (peržiūrėti dokumentą), kad nepriežiūra galėjo tęstis penkis ar daugiau metų, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, šis veterinaras, negali būti laikomas kvalifikuotu ir jo išvada negali būti svariu argumentu vertinant šią situaciją. Galime tik spėlioti, kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų gerovės skyriaus specialistai – veterinarai, vykdyto patikrinimo metu šių akivaizdžių pažeidimų nesugebėjo ar nenorėjo užfiksuoti. (peržiūrėti dokumentą) Istorijos eigoje, profesionalaus kalvio dėka buvo suteikta privaloma skubi pagalba ir sutvarkytos Gamtininkų centre laikomų gyvūnų kanopos, kiek tai buvo įmanoma padaryti, atsižvelgiant į komplikuotą jų būklę. Džiaugiamės, kad specialistų vizitų finansines išlaidas geranoriškai padengė pats Gamtininkų centras. Ši situacija pasiekė aklavietę. Gyvūnai vis dar gyvena Gamtininkų centre, neturėdami laisvės pakankamai judėti, maitinami praeivių jiems kenksmingu maistu, nesulaukiantys būtinos veterinarinės priežiūros, palaužti psichologiškai. Mes siūlome savo pagalbą ir geranoriškai siekiame bendradarbiavimo, kad situacija būtų pakeista ir gyvūnams būtų padėta. Tam pasiūlyti net keli sprendimo būdai ir vienas iš jų – dalies gyvūnų perėmimas, atlaisvinant dalį teritorijos, kitų gyvūnų gyvenimo sąlygoms pagerinti. Tačiau atsakingų tarnybų abejingumas bei Švietimo ir mokslo ministerijos neveiksnumas šiandien Lietuvoje, atrodo, nustelbia žmogiškumą.  
skaityti daugiau

Gyvūnų žinios: 2017 rugpjūtis

rugpjnaujienlaiskis17
Žiūrėti visas naujienas: ČIA
skaityti daugiau

10 dažniausių problematiško šuns elgesio priežasčių

angrydog1
Dirbdamas veterinaru kiekvieną savaitę sutinku šimtus šeimininkų su šunimis. Mačiau daug ilgalaikių klientų, kurie pasiimdavo mažus šuniukus, augindavo juos iki pat senatvės bei mirties, o tada vėl įsigydavo naują šuniuką.  Šis nenutrūkstamas rūpinimasis būnant veterinaru - vienas iš didžiausių pliusų, mat galiu pažinti kelias žmonių bei šunų kartas. Pastebėjau įdomią tendenciją: žmonės, kurie turi blogai besielgiantį šunį, dažniausiai ir su kitu augintiniu turi problemų. O žmonės, kurie turi gerai besielgiantį šunį, visada ir turės tokį.  Tai nėra sutapimas: žmonės linkę kartoti tuos pačius veiksmus, rinktis to paties tipo šunis ir jais panašiai rūpintis. Stebėdamas šią tendenciją,  turiu aiškesnį supratimą, kodėl šunys elgiasi blogai ir ką šeimininkai gali padaryti, kad to išvengtų. Kai kurie šunys turi genetinį polinkį agresyviai elgtis Šunys, kaip ir žmonės, būna panašūs į tėvus ne tik išvaizda, bet ir elgesiu. Gyvūnų asmenybės, kaip ir žmonių, yra nulemiamos genų. Jeigu abu tėvai ramūs, paklusnūs, švelnūs šunys, tikėtina, kad šuniukai irgi bus geri. Bet jeigu nors vienas tėvas padūkęs, išdykęs energijos kamuolys, tai labiau tikėtina, kad šuniukas bus panašus į tokio tipo gyvūną. Mano paprasčiausias patarimas žmonėms įsigyjant šuniuką - pasistengti susipažinti su jo tėvais. Blogai socializuoti šunys dažniausiai elgiasi netinkamai  Šuniukams labai svarbus periodas nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus. Šiuo metu formuojami santykiai tiek su žmonėmis, tiek su kitais gyvūnais, taip pat mokomasi, kokių vaizdų, garsų ir potyrių nereikia bijoti. Jie taip pat mokosi, kaip bendrauti su kitais, naudojant kūno kalbą ir balsą. Šuniukai, kurie būna gerai socializuoti per šį laikotarpį (pvz., gyvena šeimos namuose, susiduria su daug žmonių, gyvūnų ir situacijų), būna ramūs, savimi pasitikintys, gerai besielgiantys suaugę šunys. Tačiau šuniukai, kurie nebūna tinkamai socializuoti (pvz., šuniukai, gyvenantys intensyvioje šunų fermos aplinkoje), dažniausiai išauga į šunis, kurie bijo žmonių, kitų šunų bei su baikščiai reaguoja į garsus, objektus ar tam tikrą aplinką. Dauguma atvejų tokia baimė pereina į agresiją su rimtomis pasekmėmis žmonėms ir patiems gyvūnams. Šunys, kurie nėra gerai ištreniruoti, pradeda blogai elgtis Dauguma žmonių klysta manydami, kad šunys patys kažkaip “natūraliai” išmoksta gerai elgtis. Tiesa ta, kad geras elgesys priklauso nuo žmogaus: šunys negali žinoti skirtumo tarp gero ir blogo elgesio. Jie turi būti treniruojami elgtis taip, kaip jo šeimininkas nori, kad jis elgtųsi, ir tai reikalauja daug laiko, kantrybės bei pasiryžimo. Paprastai šeimininkai per dieną turi skirti 15 min. šunims treniruoti (nebūtinai visas iš karto, gali būti ir 5 min. tris kartus per dieną). Tai turi būti daroma kiekvieną dieną, savaitę ir mėnesį. Treniruotės gali būti kombinuojamos su įvairiomis veiklomis, pvz., pasivaikščiojimais. Negalite tikėtis, kad šuo išmoks gerai elgtis, jeigu jūs reguliariai jo nemokote. Senamadiški, dominavimo pagrindu vykdomi mokymai neveikia Dauguma žmonių vis dar naudoja dominavimo pagrindu pagrįstą dresavimą. Jeigu baugštus šuo urzgia ar puola ir bandant sustabdyti tokį elgesį naudojami skausmingi fiziniai veiksmai, situacija gali tik pablogėti. Norint išvengti blogo elgesio nuo pat pradžios ir išgydyti šunis, kurie jau blogai elgiasi, svarbu pasikonsultuoti su elgesio ekspertais, kurie padeda suprasti šuns smegenis. Neigiami įvykiai šuniui palieka ilgalaikius emocinius randus Kai kurie šunys pradeda drebėti iš baimės net tada, kai šeimininkas juos veža pro veterinarijos kliniką. Tai puikus pavyzdys, kuris parodo, kad šuo turi ilgalaikę atmintį. Šiuo metu veterinarai bando užtikrinti, kad apsilankymai pas juos nekeltų nei skausmo, nei baimės. Blogą elgesį dažniausiai sukelia baimė ir nerimas (nuo išsiskyrimo baimės iki fejerverkų ar agresijos baimės). Jeigu šeimininkai užtikrina, kad šuo nepatirs stiprių neigiamų emocijų, blogas elgesys neturėtų pasireikšti. Testosteronas sukelia agresiją Hormonai turi stebėtinai didelį poveikį šunų elgesiui. Testosteronas šunis verčia dominuoti, saugoti teritoriją ir veltis į konfliktus su kitais šunimis. Dauguma šunimis besirūpinančių centrų atsisako priimti nekastruotus šunis, nes didelė rizika, kad šunys susipeš vienas su kitu. Taigi daugeliu atvejų iškastruotas šuo bus geras ir ramus. Pastaraisiais metais mokslininkai dar aiškiau suprato testosterono įtaką šuns elgesiui: mažai socializuotam, baikščiam šuniui tikėtina, kad testosteronas darys gerą įtaka ir padidins jo pasitikėjimą savimi. Taigi šuniui, kuriam agresija kyla iš baimės, kastracija gali tik pabloginti situaciją. Taigi dėl tokios operacijos visada reikia pasitarti su veterinaru. Elgimasis su šunimis kaip su žmonėmis - nepadeda “Jis supranta kiekvieną žodį”, “jis žino, kad pasielgė blogai”‚ ”jis nenorėjo įkąsti”, - šeimininkai dažnai teisina savo šunis vien dėl to, kad galvoja, jog jie, kaip ir žmonės, turi tokį pat supratimą, kas vyksta aplink juos. Tiesa ta, kad šunys yra šunys, nors jie ir turi nepakartojamą pažinimo gebėjimą, jie negali suprasti visų kalbos subtilumų ir jie negyvena pagal žmonių moralės taisykles. Jeigu žmonės bando pakoreguoti jų elgesį kaip vaikų – problema nebus išspręsta. Šunys, neturintys ribų, dažniausiai elgiasi blogai Šeimininkai, auginantis agresyvius šunis, kartais sako, kad jų šuo niekada nesielgia blogai namuose. Tada jie prisipažįsta, kad niekada nebando priversti šuns daryt tai, ko jis nenori. Taigi šuo visiškai neturi ribų: jis gali daryti, ką nori ir kada nori. Tai skatina šunį elgtis be jokių apribojimų, taigi, kai bandoma apriboti šunį (pvz., veterinarijos klinikoje), šuo reaguoja agresyviai. Svarbu, kad šuo išmoktų taisykles ir kad šeimininkai griežtai tai kontroliuotų. Nepakankamai mankštindamasis šuo tampa irzlus Paprastai šuo turi mankštintis 2 kartus per dieną po pusę valandos. Paleidimas kieme pabėgioti - nesiskaito kaip treniruotė.  Šunims reikia pakankamai energingos, įdomios treniruotės, lankyti naujas vietas, susitikti su kitais gyvūnais, bėgioti aplinkui be pavadėlio. Jeigu jie to negauna, tampa suirzę, pradeda nuobodžiauti ir netinkamai elgtis. Pačiam šeimininkui sudėtinga išspręsti šuns elgesio problemas Šunys ne patys išmoksta blogai elgtis: jie to išmoksta bendraudami su savo šeimininkais. Taigi jeigu turite blogai besielgiantį šunį, tikėta, kas jūs patys netyčia padarėte jam neigiamą įtaką. Neįmanoma objektyviai stebėti savo bendravimo su šunimi, todėl geriau pasisamdyti elgesio ekspertus ar kinologus. Profesionalas, stebėdamas jūsų ir augintinio bendravimą, galės nustatyti pagrindinius veiksmus, kaip gali daryti gerą įtaką savo gyvūnui. Laikui bėgant tai išspręs šuns elgesio problemas.
skaityti daugiau

Šunų terapija nuteistiesiems

prisondogcover
Daugelis esame girdėję apie gyvūnų terapijos naudą žmonėms. Pasaulyje praktikuojamos įvairios gyvūnų terapijos rūšys: delfinų terapija, hipoterapija, felinoterapija ir netgi terapija, pasitelkiant egzotinius gyvūnus. Gyvūnų terapija taikoma siekiant padėti gydyti fizines ir psichologines ligas. Šį kartą plačiau pakalbėsime apie pasaulyje sparčiai besivystančią gyvūnų terapijos rūšį – šunų terapiją kalintiems asmenims. Nagrinėjant šunų terapijos klausimą, išskiriamos dvi sąvokos: dogoterapija ir kaniterapija, kurios apibrėžiamos skirtingai. Anot Kauno kaniterapinės pagalbos centro prezidentės I. Šikšniuvienės, dogoterapija – tai vaikų, senyvo amžiaus žmonių susitikimai su šunimis, skatinantys teigiamus jausmus, emocijas. Kaniterapija – tai profesionalus, moksliškai pagrįstas reabilitacijos būdas sergantiems asmenims, kuriame dalyvauja specialiai apmokyti, testus išlaikę šunys. Šunų terapijos pritaikymo galimybės didžiulės. Kaniterapija padeda sergantiems autizmu, depresija, disleksija, Alzheimerio liga, įvairius psichologinius sukrėtimus išgyvenusiems asmenims. Šunų terapija taikoma ligoninėse, senelių, vaikų namuose bei įkalinimo įstaigose. Dažnas reiškinys, kai asmuo, atlikęs bausmę, pakartotinai prasikalsta ir grįžta atgal į įkalinimo įstaigą. Šio reiškinio priežastys įvairios: neigiamas, smerkiantis visuomenės požiūris, perspektyvų, ateities nematymas, nutrūkę tarpasmeniniai ryšiai, todėl grįžimas į įkalinimo įstaigą atrodo vienas lengviausių ir patogiausių sprendimų. Kodėl tai tampa užburtu ratu? Daugelis valstybių nėra sukūrusios tinkamos iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų integravimo į visuomenę sistemos. Įkalinimo įstaigos tikslas nėra tik apriboti asmens laisvę, norint jį nubausti. Be šito turi būti siekiama ir grąžinti į visuomenę visavertį pilietį. Taip pat labai svarbu išlaikyti kalinčių asmenų socialinius gebėjimus, tikėjimą ir viltį, jog gyvenimas gali būti kitoks. Tai svarbu ne tik kalinčiam asmeniui, jo šeimai bei artimiesiems, bet ir visai visuomenei. Šunų terapijos taikymas įkalinimo įstaigose yra vienas iš būdų tai pasiekti. Tokiose šalyse kaip Amerika, Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ukraina, Australija, Gruzija taikomos įvairios šunų terapijos programos kaip reabilitacijos ir resocializacijos priemonė kalintiems asmenims. Priemonės yra įvairios: nuo reguliarių, tačiau trumpalaikių terapinių šunų apsilankymų įkalinimo įstaigose, šunų dresiravimo mokymų kalintiems asmenims iki stipriai įtraukiančių priemonių, tokių kaip prieglaudoje gyvenančio šuns globos ir priežiūros perleidimas nuteistajam. Teisę globoti augintinį gavę kaliniai yra atsakingi už kasdieninę jo priežiūrą, maitinimą, auklėjimą, paklusnumo mokymą. Visi asmenys, dalyvaujantys gyvūnų programose, turi atitikti griežtus kriterijus bei reikalavimus, išlaikyti psichologinius testus. Šunys nuolat stebimi ir, jei gyvūnui kyla kokia nors grėsmė, privilegija nedelsiant panaikinama. Asmenys, vartojantys narkotikus, negali dalyvauti šiose programose. Atlikti tyrimai, parodė, jog kaliniai, kuriems leidžiama auginti gyvūnus, yra mažiau linkę į pakartotines nusikalstamas veikas ir smurtinius išpuolius. Štai keli faktai apie šunų terapijos taikymo įkalinimo įstaigose naudą. Italijoje, Bollate mieste esančiame kalėjime taikomos įvairios gyvūnų terapijos priemonės, taip pat ir šunų terapija. 78% asmenų, kalinčių kituose Italijos kalėjimuose, išėję į laisvę pakartotinai nusikalsta, o iš Bollate kalėjimo išėjusių asmenų pakartotinas nusikalstamumas tik 20%. Gruzijoje iš 35 kalinčių asmenų, kurie dalyvavo šunų mokymo programoje, atgal į įkalinimo įstaigą grįžo tik 4 asmenys. Programos koordinatorių skaičiavimais, be programos šis skaičius siektų apie 17 asmenų. Vašingtono valstijoje esančiame moterų pataisos centre, kalinčioms moterims buvo suteikta galimybė prižiūrėti ir rūpintis beglobiais šunimis. Nei viena moteris, dalyvavusi programoje, nebuvo pakartotinai nusikaltusi. JAV kalinys Ericas Robertsonas, 1992 metais nuteistas už žmogžudystę, padėjo apmokyti ir socializuoti 22 šunis. Anot Robertsono, bendraudami su šunimis, mes suteikiame jiems galimybę grįžti į gyvenimą, į kurį, kai kurie iš mūsų galbūt niekada nebegrįš. Beglobių šunų ir kalinčių asmenų programos metu, kuomet susitinka du visuomenės atstumti pasauliai, sukuriama abipusė (angl. win-win) nauda. Kalintys asmenys prisideda prie geresnės ateities kūrimo gyvūnui, tai didina jų pasitikėjimą savimi ir kitais, lavina ir ugdo socialinius gebėjimus, atsakomybės jausmą ir kartu suteikia gyvūnui antrą šansą gyventi, išgelbsti šunis nuo utilizavimo, nes dresiruotus šunis žmonės linkę greičiau priglausti. Ar Lietuvoje mes turime šunų terapijos pritaikymo įkalinimo įstaigose pavyzdžių? Negalime pasigirti įspūdinga šios srities praktika kaip kitos šalys, tačiau užuomazgų yra. 2012 m. Panevėžio pataisos namuose suorganizuotas kelių terapinių šunų apsilankymas sektoriuje, kuriame gyvena moterys su mažais vaikais. 2016 m. įvyko Kaniterapijos asociacijos narių suorganizuotas terapinių šunų vizitas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Tačiau kaniterapija, kaip reabilitacijos priemonė, Lietuvoje nėra reglamentuota, priskiriama alternatyviems gydymo metodams. Kaniterapijos asociacija daro titaniškus darbus, siekdami įteisinti kaniterapiją Lietuvoje. Geriausiai šunų terapijos naudą įkalintiems asmenims atskleidžia ne statistika ir ne skaičiai, o švytinčios nuteistųjų akys, kalbant apie savo naujuosius augintinius. Žvilgtelkite - nuostabu pamatyti, kaip net didžiausiais nusikaltėliais laikomi žmonės keičiasi gyvūnų dėka. Video nuorodos: https://www.youtube.com/watch?v=9UZQihb86tA https://www.youtube.com/watch?v=YHkik7KSvi0&t=17s https://www.youtube.com/watch?v=S4ZmkP7pfgU Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šaltiniai: http://www.kaniterapija.eu/ http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-36769/straipsnis/Kas-tai-yra-dogoterapija-ir-kaniterapija https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4636386/ http://www.mass.gov/eopss/docs/doc/research-reports/prisonanimalprogramsliteraturereviewfinal.pdf http://www.huffingtonpost.ca/get-leashed-magazine/animal-therapy-prison_b_13011860.html http://www.petmd.com/news/strange-but-true/therapy-dogs-help-prisoners-cope-and-learn-new-skills-32391# http://online.alvernia.edu/how-dog-training-is-affecting-prison-rehabilitation/
skaityti daugiau

Dalis Vilniaus senjorų savo pensiją skiria katėms

20182543_10159036488810026_742226291_n
Vilniuje jau seniai vykdoma benamių kačių sterilizacijos programa, kurioje aktyviai dalyvauja ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, tapdama pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams, nevyriausybinės gyvūnų gerovės organizacijos, bet ir atsakingi gyventojai bei verslo įmonės. Šį kartą VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir „Mars Lietuva“ aplankė dalį Vilniaus gyventojų, kurie turi savivaldybės leidimą šerti ir prižiūrėti sterilizuotas Vilniaus benames kates. Buvo išdalinta apie 250 „Sheba“ konservų dėžių. „Mars Lietuva“ yra nuolatinis mūsų organizacijos draugas ir projektų rėmėjas. Projekto neBrisius.lt dalyviams dovanojame šios įmonės įsteigtas dovanas kaip padėką už gyvūnams suteiktą naują gyvenimą ir viešai papasakotą savo istoriją. Tačiau nepamirštame, kad yra ir daugybė žmonių, kurie rūpinasi viso miesto problema - benamėmis katėmis. Dažniausiai jiems niekas nei padėkoja, nei padeda. Kiekvieną mėnesį išmaitinti 10-20 ar daugiau kačių jaunam dirbančiam žmogui būtų iššūkis, o senjorams - juo labiau. „Džiaugiuosi, kad yra tų, kuriems ne vis vien. Katės pačios tikrai nepasirinko gyvenimo gatvėje. Tokia situacija tiesiog yra neatsakingų žmonių veiksmų pasekmė. Jei problema nebūtų sprendžiama kačių priežiūros, sterilizacijos ir tinkamos maitinimo būdu, ji taptų apskritai nevaldoma dauginimosi ir ligų atžvilgiu.“ – sakė organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Neretai žmonėms kyla klausimas, kodėl negalima kačių tiesiog pagauti ir užmigdyti. Taip beglobių populiacijos problemą jau buvo bandoma spręsti. Tačiau penkerių metų patirtis (UAB „Grinda“ statistika) parodė, kad beglobių skaičius nė kiek nesumažėjo. Benamių gyvūnų populiaciją suvaldyti galima tik sterilizuojant gyvūnus. Ši veiksminga ir humaniška praktika plačiai taikoma visame pasaulyje. Sterilizuotos katės į savo teritoriją neįsileidžia naujų gyventojų bei pačios nemigruoja. Jei sterilizacija atliekama negaluojančiam gyvūnui, jis būna gydomas. Keturkojai tokių akcijų metu skiepijami, todėl jie neplatina ligų. Skatiname gyventojus suprasti, kad už benamių gyvūnų skaičių atsakingi ne tie asmenys, kurie užsiima jų sterilizacija, priežiūra ir maitinimu, o tie, kurie leidžia į lauką savo nesterilizuotus augintinius arba tiesiog išmeta juos į gatvę. Vilnietė Birutė iš Žirmūnų sako, kad kartu su kaimynais stengiasi pasirūpinti visomis kiemo katėmis. Deja, yra ir tokių kaimynų, kurie savo nesterilizuotus augintinius paleidžia, o atsivestus jauniklius išmeta į kiemą. Įtikinti žmones, kad jie patys yra atsakingi už kačių prieauglį yra sunku. Toks neatsakingas gyventojų požiūris tampa visos kaimynystės problema. Girtaujantys asmenys taip pat nepasirūpina savo augintinių gerove. Stanislavas – vienas žymiausių Vilniaus miesto kačių globėjų, gyvenantis Viršuliškėse. Jis ne tik nuolat prižiūri penkiolika itin draugiškų blizgančio kailio kačių, bet ir buria aplink save atsakingų žmonių bendruomenę. Vyras žino, kas, kuriame kieme atsakingas už kačių maitinimą, kur yra nesterilizuotų kačių, kokia katė yra naujai atklydusi. Stanislavas savo pastangomis ir lėšomis yra sterilizavęs jau daugiau nei 70 kačių. Aplink Stanislavo namus ne tik katėmis pasirūpinta – kaimynai džiaugiasi ir dideliais prižiūrėtais gėlynais. Liudmila gauna 100 eurų pensiją, o prižiūri per 40 kačių keliuose Pašilaičių kiemuose. Jai padeda su katėmis itin susidraugavusi šunytė Džesė, kurią dar visai mažytę žiemos metu stotelėje išmetė žmonės. Tuo tarpu Larisa Justiniškėse prižiūri apie 20 kačių, kurioms verda košę ir sumaišo su konservais, kai randa jų parduotuvėje su akcija. Larisos tolima kaimynė ir draugė Meilė turi negalią, todėl sunkiai juda, tačiau tai jai netrukdo pasirūpinti daugiau nei 20 kačių. Sunkiau yra tai, kad pinigų neužtenka ir vaistams, ir kačių maistui. Jauna moteris Vesta juokiasi, kad gyvūnai žino, pas ką eiti: tik padeda maistelio vienam, atsiranda dar keli. Tad moteris ne tik važinėja maitinti kelių kiemų kačių, bet ir gydo, sterilizuoja, ženklina, suranda joms naujus namus. Kartais tenka gelbėti gyvūnus iš ekstra situacijų gaisrininkų pagalba. „Gaila, kad per vienų žmonių neatsakingą elgesį kiti turi aukoti savo laiką ir pinigus. Kalbėti su vaikais apie atsakomybę yra būtina, tai turėtų būti privaloma pamoka švietimo ir ugdymo įstaigose.“ – sako Vesta. „Daugiau gerų darbų ir visiems gyventi bus smagiau! Kad ir kaip trūksta laiko, negalima nepadėti žmonėms, kurie iš savo mažų pensijų mėgina išmaitinti gyvenimo nuskriaustus katinukus. Smagu matyti nustebusius šių žmonių veidus ir didžiulį džiaugsmą juose, kai sulaukia pagalbos ir maisto katėms. Šios geros emocijos atperka viską. Beje, labai smagu žinoti, kad benamių priežiūros ir maitinimo iniciatyva užsiima ir vyrai. Ir jie tai daro su didžiuliu įkvėpimu!“ – teigia neBrisius.lt projekto koordinatorė Elena Rutkauskaitė. Anksčiau VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pastatė 45 žiemos namelius benamėms katėms. Vėliau šią iniciatyvą perėmė Vilniaus miesto savivaldybė. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau