Naujienos

Temperatūrai nukritus žemiau nulio, lauke gyvenančio šuns vanduo greitai užšąla, todėl jam tenka kęsti ne tik šaltį, bet ir troškulį. Dažnas to rezultatas - šuo, neturintis kito pasirinkimo, kaip tik graužti ledą iš dubenėlio ir taip bandyti pasiekti užšalusį vandenį. Kad būtų galima to išvengti, turime pasirūpinti, kad: - augintinio vanduo būtų keičiamas keletą kartų per dieną, o ypač svarbu tai padaryti ryte ir vakare; - šaltuoju metų laiku rekomenduojama metalinį šuns vandens dubenėlį keisti į storesnių sienelių ir dugno plastikinį dubenėlį - plastikiniame inde vanduo neužšals ilgiau. Be to, dubenėlį galima apgaubti putplasčiu, taip jis ilgiau išlaikys teigiamą temperatūrą. - kitas būdas ilgiau išlaikyti neužšalusį vandenį dubenėlyje - į vandenį įdėti porą stalo teniso kamuoliukų, kurie pučiant vėjui sukels nedidelius vandens bangavimus. Tokiu būdu nuolat banguojantis vanduo neleidžia vandeniui nusistovėti, o būtent dėl to vanduo ir neužšals.

Į Lietuvos policiją kreipėmės ne mes vieni. Galime pasidžiaugti, kad dėl šios situacijos Lietuvos policija sulaukė pranešimų ir iš VŠĮ „Kauno katės“ bei trijų socialinio tinklapio „Facebook“ skaitytojų. Iš policijos gavome atsakymą, kad 𝐚𝐬𝐦𝐞𝐧𝐢𝐮𝐢 𝐛𝐮𝐯𝐨 𝐬𝐮𝐫𝐚𝐬̌𝐲𝐭𝐚𝐬 𝐚𝐝𝐦𝐢𝐧𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐜𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐧𝐮𝐬𝐢𝐳̌𝐞𝐧𝐠𝐢𝐦𝐨 𝐩𝐫𝐨𝐭𝐨𝐤𝐨𝐥𝐚𝐬 𝐩𝐚𝐠𝐚𝐥 𝐋𝐑 𝐀𝐍𝐊 𝟑𝟒𝟔 𝐬𝐭𝐫𝐚𝐢𝐩𝐬𝐧𝐢𝐨 𝟏𝟖 𝐝𝐚𝐥𝐢̨ (𝐙̌𝐢𝐚𝐮𝐫𝐮𝐬 𝐞𝐥𝐠𝐞𝐬𝐲𝐬 𝐬𝐮 𝐠𝐲𝐯𝐮̄𝐧𝐮, 𝐠𝐲𝐯𝐮̄𝐧𝐨 𝐤𝐚𝐧𝐤𝐢𝐧𝐢𝐦𝐚𝐬, 𝐤𝐚𝐢 𝐝𝐞̇𝐥 𝐭𝐨 𝐠𝐲𝐯𝐮̄𝐧𝐚𝐦𝐬 𝐠𝐫𝐞𝐬𝐢𝐚 𝐳̌𝐮̄𝐭𝐢𝐬 𝐚𝐫 𝐬𝐮𝐥𝐮𝐨𝐬̌𝐢𝐧𝐢𝐦𝐚𝐬) 𝐢𝐫 𝟏 𝐝𝐚𝐥𝐢̨ (𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐬 𝐑𝐞𝐬𝐩𝐮𝐛𝐥𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐠𝐲𝐯𝐮̄𝐧𝐮̨ 𝐠𝐞𝐫𝐨𝐯𝐞̇𝐬 𝐢𝐫 𝐚𝐩𝐬𝐚𝐮𝐠𝐨𝐬 𝐢̨𝐬𝐭𝐚𝐭𝐲𝐦𝐨 𝐢𝐫 𝐤𝐢𝐭𝐮̨ 𝐠𝐲𝐯𝐮̄𝐧𝐮̨ 𝐠𝐞𝐫𝐨𝐯𝐞̇𝐬 𝐢𝐫 𝐚𝐩𝐬𝐚𝐮𝐠𝐨𝐬, 𝐚𝐭𝐬𝐤𝐢𝐫𝐮̨ 𝐫𝐮̄𝐬̌𝐢𝐮̨ 𝐠𝐲𝐯𝐮̄𝐧𝐮̨ 𝐳̌𝐞𝐧𝐤𝐥𝐢𝐧𝐢𝐦𝐨 𝐢𝐫 𝐫𝐞𝐠𝐢𝐬𝐭𝐫𝐚𝐯𝐢𝐦𝐨 𝐫𝐞𝐢𝐤𝐚𝐥𝐚𝐯𝐢𝐦𝐮𝐬 𝐫𝐞𝐠𝐥𝐚𝐦𝐞𝐧𝐭𝐮𝐨𝐣𝐚𝐧𝐜̌𝐢𝐮̨ 𝐭𝐞𝐢𝐬𝐞̇𝐬 𝐚𝐤𝐭𝐮̨ 𝐩𝐚𝐳̌𝐞𝐢𝐝𝐢𝐦𝐚𝐬). Tikslios skirtos nuobaudos informacijos dar laukiame, ji bus po bylos svarstymo. Taip pat šioje byloje mes buvome pripažinti nukentėjusiaisiais, ko tikslas yra ne pasipelnyti, nes teisnių išlaidų mes nesiteisiame, o turėti galimybę skųsti nutarimą, jei jis gyvūnui būtų nepalankus. Primename, kad nukentėjusiaisiais organizacijos yra pripažįstamos itin retai. Taip pat informuojame, kad po įvykio katiną rado Kauno katės bei pavadino Simba ir apie jį skelbia informaciją savo socialiniuose tinkluose (katinuko nuotrauka daryta jau šios organizacijos). Šiuo metu Simba yra saugus laikinoje globoje. Ačiū VšĮ "Kauno katės" už rūpestį ir pastangas. Prie "Kauno katės" išlaidų galite prisidėti, aukodami tiesiai į jų sąskaitą. Prie GGI teisinių išlaidų galite prisidėti, aukodami Jums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama

Kas yra neįkainojami herojai? Tai asmenybės, neatlygintai prisidedančios prie organizacijos klestėjimo bei gyvūnų gerovės – savanoriai! Jų atsidavimas, aistra ir noras padėti daro pokyčius, apie kuriuos kartais net nepagalvojame: nuo pagalbos bendruomenėse iki paramos svarbiose veiklose – jų indėlis neįkainojamas! Gruodžio 5 diena skirta paminėti šiems nuostabiems žmonėms – nepamirškime jiems padėkoti, nes jie yra tai, kas daro pasaulį geresniu! Esant šiai gražiai progai norime praplėsti savo gretas, tad kviečiame kiekvieną, norintį prisidėti prie mūsų misijos. Užpildyk savanorio anketą ir mes su Tavimi susisieksime!

Lietuvoje gyvūnų kupiravimas draudžiamas jau beveik dvidešimt metų (nuo 2004 m.), tačiau tiek socialiniuose tinkluose, tiek gatvėje vis dar matome šunis su kirptomis ausimis, uodegomis. Gyvūnus nepaisant draudimų toliau kupiruoja tiek veisėjai, tiek ir pavieniai asmenys, nors tai sužaloja gyvūnus visam likusiam gyvenimui, o kupiruotojams gresia tūkstantinės baudos.Tam tikrų veislių šunys nelegaliai vežami kupiruoti į kitas šalis tikintis, kad taip bus išvengta atsakomybės, tačiau tai netiesa. Išvežus gyvūną kupiruoti svetur ir vėliau jį parsivežus atgal į Lietuvą, galioja ta pati teisinė atsakomybė kaip ir gyvūną kupiravus Lietuvoje.Šunys nelegaliai kupiruojami ir Lietuvoje. Dalis gyvūnų nelegaliai kupiruojami Lietuvos veterinarijos klinikose, nors pagal Lietuvos įstatymus už tokias nelegalias procedūras iš veterinaro gali būti atimta licencija. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra nustačiusi ir tokių atvejų, kai šunys nelegaliai kupiruojami namuose, šunims nukerpant ausis buitinėmis sąlygomis taip sukeliant gyvūnui didžiules kančias.Siekiant, kad Lietuvoje šunys nebūtų nelegaliai kupiruojami, numatomas įstatymų griežtinimas uždraudžiant kupiruotus gyvūnus veisti, parduoti bei dalyvauti su kupiruotais gyvūnais parodose.Išsamiau apie šunų kupiravimo atvejus ir šių nelegalių procedūrų sukeliamą žalą gyvūnams pasakoja VMVT, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir VšĮ „Šuniukų fėja“ atstovai.Šeimininkai savo nelegaliai kupiruotais gyvūnais puikuojasi socialiniuose tinkluoseVMVT yra ištyrę ir pritaikę administracinę atsakomybę asmenims, kurie apie savo pačių iniciatyva kupiruotus gyvūnus paskelbė socialiniuose tinkluose. Gyvūnų šeimininkai pasiskelbia apie įsigytą gyvūną, o vėliau – paviešina jau sužaloto gyvūno nuotraukas su apkarpytomis ir sutvarstytomis ausimis. Anot VMVT, kai kurie iš šių nubaustų asmenų – visuomenėje gerai žinomi žmonės. VMVT yra nustatę ir tokius atvejus, kai šeimininkai patys, be veterinarų pagalbos jauniems šuniukams žirklėmis nukerpa ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Gyvūnų laikytojai peržiūri video, kaip kupiruoti gyvūnus ir patys tokias procedūras imasi atlikti namuose. Deja, tokių „mokomųjų“ video internete – apstu.  Galima tik įsivaizduoti, kokios tokių veiksmų pasekmės augintiniui ir kokias kančias gyvūnas patiria.Anot VMVT atstovų tais atvejais, kai administracinė atsakomybė dėl šunų kupiravimo pritaikoma gyvūnų veisėjams ir konfiskuojami gyvūnai, jie dažniausiai tokių procedūrų vėliau neatlieka.Apie tai, kad veisėjai dažniausiai pakartotinai nenusižengia pasakoja ir GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė: „Buvo pastebėta, kad viena veisėja karantino laikotarpiu visiems vienos vados šuniukams nukarpė ausis. Veisėjai buvo skirta bauda, ir, mūsų žiniomis, ji veisiamiems šuniukams tokių žalojančių procedūrų daugiau neatlieka. Visi gyvūnai į naujus namus iškeliauja su ausimis“. L. Vaitekūnaitė pasakoja ir apie tai, kaip viena žinoma moteris iš tos pačios veisėjos nusipirko šuniuką su ausimis ir apie tai paskelbė socialiniuose tinkluose. Tačiau po kurio laiko ši moteris socialiniuose tinkluose paviešino savo augintinio nuotraukas jau su nukirptomis ausimis. Šiam gyvūnui ausys buvo pašalintos jam jau gerokai paaugus, 9 mėnesių. Dėl tokio žiauraus elgesio su gyvūnu garsi moteris buvo nubausta.  Anot GGI koordinatorės L. Vaitekūnaitės, žmonės savo gyvūnais dažnai puikuojasi socialiniuose tinkluose, bet beveik visi kupiruoti šunys, apie kuriuos viešai jų šeimininkai skelbia socialiniuose tinkluose ir kurių nuotraukomis dalijasi, organizacijai yra žinomi. „Kas liečia nelegalią šunų kupiravimo veiklą, GGI viena iš funkcijų yra viešosios erdvės, socialinių tinklų stebėsena. Identifikuojami atvejai ir informacija perduodama GGI teisininkams, kurie rengia medžiagą ir toliau su ja kreipiasi į atitinkamas institucijas, kad įstatymus pažeidę ir šunis nelegaliai kupiravę asmenys būtų nubausti.“ – apie organizacijos veiklą pasakoja L. Vaitekūnaitė.VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaitė Svidraitė teigia, kad apie kupiruotus gyvūnus specialiai tam skirtoje platformoje praneša ir gyvūnų gerovei neabejingi žmonės: „Žmonės  apie kupiruotus gyvūnus teikia informaciją www.nukirpoausis.org, aš papildau trūkstama informacija, o GGI suformuoja skundą ir išsiunčia atitinkamoms institucijoms. Tarp nubaustų žmonių yra ir veisėjų, ir visuomenėje žinomųasmenų.“S. Svidraitė dalijasi ir viena istorija, kai po skyrybų buvo apskųstas buvęs sutuoktinis dėl to, kad nelegaliai kupiravo savo augintinį: „Atsiuntė įrodymus, kai dar šuniukas buvo su ausimis ir jau be jų, pateikė informaciją, kokioje klinikoje buvo atlikta operacija. Negana to, atsiuntė nukirptų ausų galiukų nuotrauką“ – apie labiausiai įsiminusį atvejį pasakoja S. Svidraitė.Anot savo gyvūnų prieglaudą turinčios S. Svidraitės, liūdniausia, kad savo pačių sužalotų ir kupiruotų gyvūnų šeimininkai dažnai atsisako ir jie galiausiai atsiduria prieglaudose: „Į globą tokių šunų patenka irgi daug, nes būtent su tokiom veislėm ir dirbu, kurios labiausiai kupiruojamos. Deja.“Kupiravimas pažeidžia šunų fiziologines funkcijas ir sukelia neatitaisomą žaląŠalinant organus ar audinius siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą, tokiu būdu pažeidžiama minkštųjų audinių ir (ar) kaulų struktūra. Uodegų ir ausų trumpinimas šunims yra skausmingos operacijos, dažnu atveju galimos ir komplikacijos. Atlikus tokias operacijas pažeidžiamos gyvūno fiziologinės funkcijos.Kaip pavyzdžiui, šios draudžiamos procedūros atliekamos jauniems (2-5 d. amžiaus) gyvūnams, be nuskausminimo ir nenaudojant ilgo veikimo skausmą mažinančių veterinarinių vaistų po tokių procedūrų atlikimo, todėl ateityje gali paveikti tokių gyvūnų vystymąsi. Negana to, dėl komplikacijų likusi ausies ar uodegos dalis gali likti itin jautriomis ir gyvūnui užaugus, gali būti jaučiami  skausmai, tarsi skaudėtų kūno dalį, kurios jau nebėra.Ausys 2-3 mėn. šuniukams trumpinamos dėl estetinių sumetimų, tai yra skausmingos ir ilgo gijimo reikalaujančios procedūros, po kurių galimos įvairios komplikacijos. Dažnai po ausų trumpinimo dar naudojami ausų pakėlimo įtvirtinimai, sukeliantys šuniukams mažų mažiausiai nepatogumo jausmą, kančią.Fiziologiškai šunų ausys apsaugo vidurinę ir vidinę ausį nuo nepalankių oro sąlygų, svetimkūnių ar infekcijos pakliuvimo. Todėl padidėja vidinės ausies sužeidimo ar ausų uždegimo rizikos.Ausų sutrumpinimas rimta kliūtis šunims išreikšti jų kūno kalbai, o žmonėms ir kitiems šunims pamatyti gyvybiškai svarbius signalus.Uodegos trumpinimas pažeidžia šuns fiziologines funkcijas, nes normaliai uodegos pagalba šuo ne tik išreiškia savo emocijas džiaugsmą, susijaudinimą, agresiją, bet ir padeda išlaikyti kūno balansą šunims bėgant ar plaukiant.Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI- Instrukcija-Kupiravimas  Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus nuorodahttps://www.nukirpoausis.orgInformacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

VšĮ Šuniukų fėja Skaistė Svidraitė kampanijai "Kirpti negalima" pasakoja apie tai, kodėl šunų ausys ir uodegos buvo pradėtos kirpti ir kodėl kerpamos dabar. https://youtu.be/-hMU4WqjONg

Atsakymai apie tai, kam šunims reikalingos audys ir uodegos, video įraše su LSMU lektore, gyvūnų elgsenos specialiste ir VšĮ "Stebuklingi draugai" įkūrėja Ugne Nedzinskaite. https://youtu.be/Nsof4YIv4nE

Kadangi šiandien pradedame skaičiuoti dienas iki Kalėdų, nutarėme su Tavimi pasidalinti "GGI gerų darbų advento kalendoriumi". Tai idėjos visoms 24 dienoms, ką gero gali nuveikti gyvūnams, kol lauki švenčių. Visų darbų įgyvendinti nebūtina, tačiau kviečiame pasirinkti bent kelis. Juolab, kad dalis jų tikrai nesudėtingi ir smagūs Tavo augintiniui bei naudingi Tau pačiam. Gražaus švenčių laukimo! Advento kalendorius

Pareiškimas nuo GGI į Lietuvos policija jau pakeliui. Ką manote apie tokį "žmogų"?

Šiandien yra pasaulinis dosnumo antradienis. Mūsų organizacija be Jūsų pagalbos veikti negali, tad kviečiame fizinius ir juridinius asmenis prisidėti ums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama

Veterinarai mums žinomi. Žinomi ir tarnyboms. Pagauti ir įrodyti sudėtinga dėl teisinių niuansų, tačiau tokia diena tikrai ateis. Veterinarai, ruoškitės! Beje, ne tik apie kirptaausius, bet ir apie veterinarus pranešti galite www.nukirpoausis.org.

Daugelis įsivaizduoja, kad naujagimių šuniukų nervinė sistema nėra išsivysčiusi taip gerai, kad šalinant uodegą be narkozės jaustų skausmą. Tai nėra tiesa - šuniukai jaučia tokį patį skausmą, kaip ir suaugę šunys, nes nervinė sistema būna pilnai išsivysčiusi iki gimimo. Uodegos šalinimo procedūra yra skausminga. Įsivaizduokit naujagimį šuniuką, kuriam uždedama guma ar užrišamas siūlas, taip sustabdant kraujotaką ir paliekant uodegą nukristi. Pabandykite patys užsiveržti pirštą su guma ir palaikyti porą valandų, kad suvoktumėt, koks skausmingas yra kraujotakos sutrikimas. Ne ką malonesnis yra uodegos šalinimas nukerpant žirklėmis ar ją nupjaunant. Paprastai tai atlieka mėgėjai, kurie matuoja reikiamą palikt uodegos ilgį, bet nesistengia, kad uodega būtų šalinama per sąnarinį paviršių, todėl realiai nukerpamas kaulas, o žaizda prideginama kalio permanganatu ar spiritiniu tirpalu. Tai, kad šuo galimai pamiršta šią procedūrą, nereiškia, kad mes turime suteikti jam skausmą.

Dalinamės mūsų organizacijos ir jos draugų parengtais įrankiais, kuriais naudodamiesi galite padėti gyvūnams: Prieglaudos.lt - virtualus organizacijų, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, žemėlapis https://prieglaudos.lt/ Draugiški Gyvūnams - didžiausias draugiškų gyvūnams vietų žemėlapis visoje Lietuvoje https://draugiskigyvunams.lt/ Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk” (PSP) dalyvių sąrašas - atnaujinome sąrašą miestų ir organizacijų, vykdančių PSP programą https://bit.ly/46ZXpML Mūsų organizacijos draugės Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėjos Skaistės Svidraitės parengta forma, kurioje galite pranešti apie kupiruotus gyvūnus. Pranešimus Skaistė perduoda mūsų organizacijai, o mes išnagrinėję perduodame atitinkamoms institucijoms https://www.nukirpoausis.org/ Gyvūnų gelbėjimo instrukcija - teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįsta gyvūnų gelbėjimo instrukcija https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Gelbejimo-Instrukcija Nelikite abejingi ne tik savo, bet ir svetimam gyvūnui

Lietuvoje kupiruoti šunis draudžiama nuo 2004 m. Nepaisant to, gyvūnai Lietuvoje vis dar kupiruojami nelegaliai.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra nustačiusi ir tokių atvejų, kai šunų augintojai, susiradę vaizdo medžiagą internete kaip kupiruoti šunis, patys jauniems šuniukams žirklėmis patrumpina ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Dalis kupiruotų šunų atsivežama iš šalių, kuriose tai daryti legalu. Kai kurie šunų šeimininkai tikn dėl grožio nelegaliai kupiruoja gyvūnus Lietuvoje pas veterinarus, kurie vis dar atlieka šias griežtai draudžiamas ir gyvūnus žalojančias procedūras.Apie tai, kodėl šunys Lietuvoje vis dar yra nelegaliai kupiruojami bei kokių veiksmų būtina imtis, kad tokių atvejų būtų mažiau pasakoja VMVT bei gyvūnų gerovės organizacijų (VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir VšĮ „Šuniukų fėja“) atstovai.Nelegaliai kupiruojamų šunų Lietuvoje – vis dar labai daugVMVT duomenimis, prieš kelis metus draudžiamas kupiravimo procedūras dažniausiai atlikdavo veisėjai visiems vienos vados šuniukams. Tačiau ėmus juos bausti, pastaruoju metu pastebima, kad daugiausiai savo šunims ausis ir uodegas kerpa ne veisėjai, bet pavieniai šunų šeimininkai, jau įsigiję tam tikrų veislių šunis iš veisyklų.Anot VšĮ „Šuniukų fėjos“ vadovės Skaistės Svidraitės, kupiravimo atvejų skaičius ne tik nemažėja, bet šiuo metu net stebimas tokių atvejų skaičiaus augimas: „Kai atsirado draudžiantis įstatymas, tuo metu kupiravimas aprimo, tačiau dabar paskutinius 5 metus matau kupiravimo bumą. Taip yra todėl, kad niekas nieko nebaudė, veterinarijos klinikos kurios tai darė – tebedaro ir toliau. Dėl to šiai dienai vėl turim labai daug kupiruotų šunų.“Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI) koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, siekiant, kad Lietuvoje nebeliktų nelegaliai kupiruotų gyvūnų, labai svarbios ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir valstybės institucijų pastangos: „Tų atvejų, kai šunų šeimininkai, kupiravę savo šunis yra nubausti ir tai būtų sukėlę didelį pokytį visuomenėje, tam tikrą rezonansą, nėra ypatingai daug. Mano manymu taip yra todėl, kad neužtenka tik gyvūnų gerovės organizacijų, tokių kaip GGI ar „Šuniukų fėja“ pastangų. Visa tai galiausiai atsiremia ir į institucijų norą surasti tokius asmenis ir juos nubausti“.Būdai, kuriais Lietuvoje nelegaliai kupiruojami šunysAnot VMVT, stebima, kad vis daugiau augintinių patrumpintomis ausimis ir nukirptomis uodegomis įsigyjama iš šalių, kuriose tokios procedūros yra neuždraustos (pvz., Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos). Tai lemia ir ženkliai mažesnės tose šalyse išveistų gyvūnų kainos.„Didele problema išlieka tai, kad mums suprantamos kaip draudžiamos procedūros, tačiau kitose kaimyninėse šalyse yra įprasta šunims trumpinti uodegas, ausis. Iš tokių šalių parsivežami jau sužaloti gyvūnai. Vadinasi noras turėti būtent tokios išvaizdos gyvūną yra stipresnis už pasekmes ir netgi gyvūno gerovę“ – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.Lygiai taip pat nelegalu vežti gyvūną kupiruoti į kitą šalį ir jį vėliau parsivežti atgal į Lietuvą. „Taip pasielgusiam asmeniui taip pat gresia administracinė atsakomybė, nes vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostatomis, toks gyvūno savininkas ar laikytojas, kai pats savo iniciatyva nuvežė augintinį žalojimo procedūrai atlikti ar sudarė sąlygas atlikti tokius draudžiamus veiksmus, užtraukia atsakomybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje“ – apie gresiančią atsakomybę šunį išvežus kupiruoti svetur paaiškina VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.Gyvūnai nelegaliai kupiruojami ir Lietuvoje, o tokią nusikalstamą veiklą vykdantys veterinarai dažniausiai lieka nenubausti. „Visi didieji miestai, turi po veterinarą, kuris tai daro. Gaunam nuotraukas ar informaciją iš kitų asmenų, patikrinam, ar minimas šuo gimęs Lietuvoje ir rašom skundą atitinkamoms institucijoms“ – apie atvejus, kai nelegalios gyvūno kupiravimo procedūros atliekamos Lietuvos veterinarijos klinikose pasakoja VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė.VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorės Linos Vaitekūnaitės manymu, labai svarbu atitinkamas poveikio priemones taikyti ne tik nelegaliai šunis kupiruojantiems šeimininkams, bet ir tuo nelegaliai užsiimantiems veterinarams. „Aš manau, kad jei bent vienas veterinaras, nelegaliai kupiravęs šunį, netektų licencijos, nelegalūs šunų kupiravimai veterinarijos klinikose po darbo ar kai nėra žmonių srauto, baigtųsi. Lietuvoje šunys vis dar kupiruojami, nes nėra baudžiamumo, visų pirma, veterinarų.“ – veterinarijos gydytojų atsakomybę akcentuoja GGI atstovė.Visuomenės akyse kupiravimas – nepateisinamasTam, kad gyvūnai nebūtų kupiruojami, labai svarbus ir visuomenės švietimas. Nelegalus šunų kupiravimas visuomenėje turėtų būti vertinamas taip, kaip tai yra numatoma įstatymuose – kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, įstatymus pažeidusiems asmenims užtraukiantis atsakomybę. Tai jokiu būdu neturėtų būti suprantama, kaip tam tikras „veislės standartas“, „mada“, ar tuo labiau neturėtų būti siejama su prestižu, siektinu pavyzdžiu.Anot GGI koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, dėl neigiamos visuomenės reakcijos, nelegaliai gyvūnus kupiravę asmenys jau rečiau savo augintinių nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. „Dalis visuomenės supranta, kad gyvūno žalojimas tik dėl iškreipto grožio supratimo, kad šuo atrodytų „kietesnis“ ar būtų kažkieno „prabangos ženklu“ yra nepateisinamas žiaurumas. Šie žmonės daro didelį spaudimą komentuodami po socialiniuose tinkluose paskelbtomis kupiruotų šunų nuotraukomis. Todėl šias nuotraukas paskelbę asmenys labai dažnai jas ištrina, savo augintinių viešai neberodo“ – apie didėjantį visuomenės sąmoningumą pasakoja GGI koordinatorė.Visuomenės švietimo svarbą kovojant su nelegaliu gyvūnų kupiravimu pabrėžia ir VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas: „Kol visuomenė netaps nepakanti tokiam elgesiui, išgyvendinti šią praktiką bus sudėtinga. Džiugu, kad visuomeninės organizacijos labai prisideda prie edukacijos, skatinimo kalbėti apie problemas bei visuomenės elgesio ir požiūrio keitimo“.Numatomos su nelegaliu kupiravimu padėsiančios kovoti įstatymo pataisosSiekiant užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų kupiravimui Lietuvoje, reikalingas teisės aktų sugriežtinimas, draudžiantis šunų su kupiruotomis ausimis ir uodegomis, veisimą, pardavimą bei eksponavimą parodose. Tai numatoma jau parengtame ir viešai prieinamame Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte.Tikimasi, kad draudžiant kupiruotus gyvūnus veisti ir pardavinėti bei vėliau su jais dalyvauti parodose, visų pirma, bus sumažintas nelegalų šunų kupiravimas veisyklose, keisis visuomenės požiūris ir gyvūnų kupiravimas bus visiškai nebetoleruojamas. „Kai gyvūno savininkui bus apribojama su gyvūnu, kuriam atliktos draudžiamos procedūros, lankytis renginiuose su gyvūnais, jo veisti ar parduoti, kai toks laikytojas sulauks visuomenės pasmerkimo, tuomet tikrai susimąstys ar verta traumuoti gyvūną, žaloti jo kūną, visam gyvūno gyvenimui pakenkti jo gerovei.“ – teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Daina Šutovienė. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šunų kupiravimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tokie gyvūnus žalojantys veiksmai kaip šunų kupiravimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkamą straipsnį užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų, su gyvūnų konfiskavimu. Nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.„Tegul kupiruotojai džiaugiasi, kad dar nėra baudžiami už gyvūno suluošinimą, kas būtent ir įvyksta, nes gyvūno suluošinimas yra apibrėžiamas kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamosgyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai. Tuomet jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė, kuomet yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ – teigia GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.„Pažymėtina, kad jau nuo šių metų pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, asmenims baustiems už minėtus pažeidimus ir iš kurių buvo konfiskuoti visi gyvūnai draudžiama 2 metus laikyti tos rūšies gyvūnus, o pakartotinai nusižengus draudimas galioja 4 metus.“ – apie taikomas sankcijas pasakoja VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Daina Šutovienė.Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI- Instrukcija-KupiravimasTaip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.orgInformacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Dar šių metų kovo mėnesį gavome pranešimą apie asmenį, kuris savo socialiniame tinkle „Facebook“ viešina nuotraukas, kuriose matyti šuo, kuriam atlikta ausų trumpinimo procedūra. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad gyvūnui atlikta ausų trumpinimo procedūra, kuri Lietuvos Respublikoje yra neteisėta. Dėl šio atvejo kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba , tuo pačiu prašėme pripažinti mus nukentėjusiais šioje byloje, kad galėtume ginti viešąjį interesą ir formuoti praktiką gyvūnų gerovės srityje. Deja, VMVT Telšių departamento vyriausiojo gydytojo inspektoriaus nutarimu atsisakyti pripažinti GGI nukentėjusiuoju, tačiau asmeniui, apie kurį pranešėme, toliau vykdomas tyrimas dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų, nesusijusių su mūsų organizacijos pateikta informacija. Kodėl mums ir kitoms nevyriausybinėms organizacijos, ginančioms gyvūnus, svarbu gauti nukentėjusiojo statusą? Paprastas paaiškinimas - tam, kad galėtume susipažinti ir apskųsti esant poreikiui institucijų sprendimus, sužinoti, ar gyvūnas buvo konfiskuotas, ar jam buvo padėta. Kai negauname šio statuso, negalime atlikti darbo iki galo bei užtikrinti nuskriausto gyvūno gerovės. Kodėl institucijos atsisako suteikti mums nukentėjusio statusą? Galime tik svarstyti, galimai, kad jos galėtų formaliai reaguoti į mūsų ar kitų organizacijų, pranešėjų pranešimus. Šiuo atveju mes kreipėmės į Plungės apylinkės teismą, kuris mūsų skundo netenkino ir VMVT nutarimą paliko nepakeistą. Toliau kreipėmės į Klaipėdos apygardos teismą su apeliaciniu skundu. Deja, teisėjas paliko Plungės apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir mūsų apeliacinio skundo netenkino. Kaip gyvena gyvūnas ir kokia bauda buvo ar nebuvo skirta jo šeimininkui gali atsakyti tik VMVT. Kad nebūtų tokių situacijų yra svarbu priimti įstatymo pataisą, leidžiančią NVO pripažinti atstovais žiauraus elgesio su gyvūnais bylose. Apie tai, kaip pataisai sekasi skintis kelią Lietuvos Respublikos Seimas rašėme: https://bit.ly/40dMAnG

Lapkričio mėnesį skyrėme intensyviam kalbėjimui apie gyvūnų kupiravimą - ausų ir uodegų šalinimą dėl estetinių priežasčių - kuris Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas, bet, deja, vis dar praktikuojamas. Nenori mokėti baudos - nekirpk!

Kaip papsakoti istoriją visiškai sveiko šuns, kurio šeimininkė atnešė jį užmigdyti? Toras yra iš „Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos”, joje jis atsidūrė, kai veterinaras atsisakė užmigdyti sveiką šunelį, o šeiminkė jo nebenorėjo, sakydama, kad jis yra senas, storas ir negražus. Toras nėra nei senas, nei storas, nei negražus. Tiesiog žmogus, jam buvęs visu pasauliu, nusprendė, kad jis yra nuobodus, todėl laikas jo atsikratyti. Šis 10 metų šunelis praleido visą savo gyvenimą voljerie, laukdamas šilto šeimininkės prisilietimo, malonaus žodžio, tačiau sulaukdavo tik atsitiktinių apsilankymų, kai ji atnešdavo jam maisto. Toras yra tikras gražuolis – ilgas, trumpomis kojytėmis, drūtas, apvalutis. Savanoriai juokauja, kad jis jiems primena tanką Jis eina kaip buldozeris – nematydamas jokių kliūčių ir džiaugdamasis laisve. Pamatytumėte, kaip Toras žaidžia, visai kaip jaunas šuniukas. Galbūt todėl, kad niekada juo negalėjo būti, nes buvo uždarytas ir turėjo tapti sargu, ne šeimos nariu. Koks dar yra Toras? Be galo prieraišus ir išsiilgęs bendravimo. Jis nori kartu žaisti, eiti pasivaikščioti, atrasti naujas vietas ar kartu gulėti tingiomis dienomis. Jam tik trūksta žmogaus, kuris žinotų, jog jis nėra nei storas, nei senas, nei negražus. Dėl galimybės aplankyti Torą ir su juo susipažinti kreipkitės į Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija .

Ką pasakytumėt apie žmogų, kuris leidžia savo mažam vaikui bėgioti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui? Neatrodo labai išmintinga, tiesa? O kaip jums skambėtų pasiteisinimas tokiu atveju: bet juk jis kiek kartų bėgo ir nieko, nepakliuvo po ratais. O jeigu pakliūtų, kaip manote, kas liktų kaltas? https://youtube.com/shorts/yOcqdbMEnHE?feature=share Šiame video matome analogišką situaciją, tik raudonus signalus demonstruoja ne šviesoforas, o šuo. Galima stebėti visą spektrą kūno kalbos ženklų, rodančių,kad šuniui nėra smagu ir jis įspėja, kad jam šios glamonės visiškai ne prie širdies. Ir kad jo kantrybė - ne geležinė. Galvos nusukimas, apsilaižymas, pasitraukimas - visa tai yra subtilūs ženklai, kuriais šuo prašo nutraukti nemalonų jam elgesį ir duoti asmeninės erdvės. Ne tokie subtilūs, o greičiau jau įspėjantys - įtampa kūne, sustingęs žvilgsnis ir urzgimas. Video užfiksuotas tiesiog vadovėlinis pavyzdys, kaip negalima elgtis su šunimi,ir tuo labiau negalima taip elgtis leisti vaikams. Vien dėl to, kad vaiko oda plonesnė, audiniai gležnesni ir užtenka lengvo grybštelėjimo, kad atsirastų rimti sužalojimai. O pasaulinė statistika rodo, kad mažiems vaikams tenka daugiausiai įkandimų į galvos sritį. Pažiūrėjus į video tai nekeista, nes akivaizdu, kur šuniui būtų patogiausia kąsti - į aktyviai prie šuns kišamą veiduką. Ir galima tvirtinti, kad šuo neturi teisės kąsti vaikui, tačiau randai nuo to gyja nė kiek ne lengviau. Šuo yra gyvūnas ir už vaiko saugumą atsakingas ne jis, o tėvai. Galbūt šuns kantrybė auksinė ir jis niekada neįkas vaikui, bet kam žaisti su ugnimi? * Medžiaga paimta iš Lietuvos tėvelių, savanoriškai tokius video keliančių viešai į socialinę erdvę.

"Labas rytas, Lietuva" laidoje GGI atstovė Lina Vaitekūnaitė apie Lietuvoje draudžiamą kupiravimą. Kviečiame žiūrėti. Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Rugpjūčio mėnesį kartu su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atstovais dalyvavome renginyje „Specialised Bully Show“ siekiant išsiaiškinti, ar yra nelegaliai kupiruotų šunų, kurių mes dar nežinome ir kurių šeimininkų nebuvome patraukę atsakomybėn. Apie reidą rašėme čia: https://ggi.lt/naujienos/page/3/#ggi-reidas Gavome atsakymą iš VMVT, kad buvo nustatyti registruoti 8 American bully veislės šunys kupiruotomis ausimis: - 4 šunys įvežti į Lietuvos Respubliką kupiruotomis ausimis; - 3 šunų laikytojams už kupiruotas ausis jau buvo taikytos ANK priemonės; - Vienas šuo gimęs 2019-10-13 yra vyresnis kaip 3 metų, todėl yra taikomas senaties terminas. - Nustatytas ir vienas Amerikiečių stafordšyro šuo kupiruotomis ausimis, šuo įvežtas į Lietuvos Respubliką jau kupiruotomis ausimis. - Kitų pažeidimų parodoje neužfiksuota. Primename, kad gyvūnų kupiravimas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu ir draudžiamas. Pastebėję kupiruotą gyvūną – nelikite abejingi: Pasinaudodami mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija praneškite apie kupiravimo atvejį atitinkamai institucijai https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas arba Registruokite kupiravimo atvejį Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėjos Skaistės Svidraitės parengtoje platformoje https://www.nukirpoausis.org. Gautus pranešimus ji perduoda mums, o mes, išnagrinėję, pranešimus perduodame atitinkamoms tarnyboms.

Kol institucijos Lietuvoje mums sako, kad prekybą tarp ES šalių taip pat ir importą iš trečiųjų šalių, reglamentuoja Europos Sąjungos institucijos ir viena valstybė negali vienašališkai nuspręsti drausti įvežti tam tikras prekes, tarp jų ir gyvūnus, jei toks sprendimas nėra priimtas visoje Europos Sąjungoje, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” konsultavosi su Europos Sąjungos institucijomis dėl galimybės riboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvos teritoriją. Siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų galima imtis ES lygmenyje, GGI atliko šiuos veiksmus: Kreipėsi į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje su užklausa apie ES institucijas, galinčias konsultuoti susijusiu klausimu. Pateikta užklausa, kurioje teiraujamasi, kaip galima apriboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvą. Užklausa suformuota argumentuojant, jog veiksmas apibrėžiamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, ir yra uždraustas Lietuvoje, tad būtina riboti ir tokių augintinių įvežimą į šalį. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, kaip vieną iš galimybių, rekomendavo pradėti peticiją (https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/be-heard/petitions), kurioje būtų galima gauti ES institucijų išaiškinimą susijusiu klausimu. Atstovybė taip pat nurodė, jog siekiant pateikti tikslesnį atsakymą į užklausą, kreipėsi į Europe Direct kontaktų centrą. Europe Direct kontaktų centras atsiuntė patikslinimą, jog šioje situacijoje pagrindinė atsakomybė tenka nacionalinės valdžios institucijoms: gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį, todėl jai taikomas nacionalinis reglamentas. Tikslus išaiškinimas pateikiamas žemiau: „Tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali įvesti jūsų aprašytus apribojimus ir draudimus, jei tai netrukdys bendrosios rinkos veikimui.Todėl valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“, kurių informacija aprašyta Direktyvoje (ES) 2015/1535*.Pranešimo užduotis patikėta valstybių narių vyriausybinėms tarnyboms, o ne nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau paskelbtus pranešimus kiekvienas gali peržiūrėti Europos Komisijos svetainėje**.“ * 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, nustatanti informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisyklių teikimo tvarką OL L 241, 2015 9 17, p. . 1–15** TRIS - European Commission (europa.eu) GGI taip pat pasigilino į kitą EK atstovybės nurodytą pasiūlymą formuoti peticiją. Peržvelgus panašaus pobūdžio peticijas, susijusias su kompanionų gyvūnų gerovės klausimais, paaiškėjo, jog ES institucijos šioms peticijoms konkrečių išaiškinimų nepateikia argumentuojant, jog gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį. Apžvelgus galimus veiksmus šiuo klausimu ES lygmenyje, paaiškėja, kad kol nėra nacionalinio lygmens teisės aktų, draudžiančių kupiruotų gyvūnų įvežimą į šalį, ES institucijos atskiroms valstybėms narėms konkrečių išaiškinimų ar nurodymų pateikti negali. Reiškia, iniciatyva turi būti pradedama formuoti nacionaliniame lygmenyje, po kurios gali sekti veiksmai, nurodyti Europe Direct kontaktų centro atsakyme (,,valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“). Kaip nurodo centras, tokio pobūdžio informaciją turi teikti vyriausybinės institucijos. *[ Šiuo atveju galima rekomenduoti formuoti draudimą įvežti kupiruotus gyvūnus Lietuvos lygmenyje, tiesiogiai siejant tai su egzistuojančiu draudimu kupiruoti gyvūnus. Kitaip tariant, teigti, jog draudimas įvežti tokius gyvūnus yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą draudimo įgyvendinimą. Leidimas įvežti kupiruotus gyvūnus (arba neegzistuojantis draudimas) tiesiogiai prieštarauja įvestam draudimui atlikti tokio pobūdžio procedūras gyvūnams. ]