Naujienos

Buvęs šuo čempionas po nesėkmingos parodos ištisas savaites marintas badu

Visko matę Lodzės miesto policininkai ir gyvūnų globos darbuotojai pamatę gyvo šuns skeletą sustingo tarsi stabo ištikti, kai kurių akyse pasirodė ašaros. Veimaro vižlų veislės šuo buvo marintas badu. Vargšelis, išvydęs žmones, į dantis griebė tuščią dubenį. Pasak specialistų, šuo buvo išisas saivaites nešertas. Jo į skeletą panašiame kūne galima buvo suskaičiuoti visus šonkaulius ir netgi stuburo slankstelius – rašo dienraštis „Fakt“. Kadaise dabar jau septynmetis keturkojis, vardu Azafas, buvo 39 metų lenkės Monikos B. pasidžiavimas, „skynė“ medalius įvairiose tarptautinėse parodose, tačiau pakako vienoje iš jų likti be apdovanojimo ir moters sugyventinis nusprendė šuns nešerti. Su dvesiančiu iš bado šunimi buvo ir negrynaveislė vokiečių aviganio kalė. Ji buvo šeriama, tačiau, kaip nustatė specialistai, dažnai mušama. Lodzėje garsėjusi Veimaro vižlų veislės šunų augintoja, matyt, savo meilę šunims, iškeitė į meilę sadistui. Dabar Monikai B. teks stoti prieš Lodzės teismą. Už žiaurų elgesį su gyvūnais jai gresia iki 2 metų kalėjimo. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Prisijunk prie projekto neBrisius.lt

Startuoja projektas „neBrisius.lt“ ir Tu gali būti jo dalimi!   VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Norintys tapti projekto dalimi prašome užpildyti anketą ir mes su Jumis susisieksime. Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt. Projekto informacija taip pat dalinasi: lrytas.lt
skaityti daugiau

Šuns agresija: kalta veislė ar šeimininkas?

Vienas šalia kito stovi trys skirtingų veislių šunys – čichuahua, rotveileris ir pudelis. Kurios veislės šuo bus agresyviausias? Mokslininkai sako, kad šuns agresijai daugiau įtakos turės ne šuns veislė, o šalia jo stovintis šeimininkas, rašo phys.org. Šuns veislė yra tik vienas iš daugelio veiksnių, nulemiantis šuns agresiją, rašoma „Applied Animal Behaviour Science“ tyrime. Apie keturkojo agresiją daug pasakyti gali ir žmogaus amžius, kiek šuo buvo treniruotas, iš kur gautas ir šuns lytis. Tyrime skelbiama, kad vienose situacijose esantys agresyvūs šunys gali būti visiškai neagresyvūs kitose. Pavydžiui, tam tikroje situacijoje suirzęs lojantis šuo gatvėje gali visiškai ramiai reaguoti būdamas savo namų kieme. „Agresija yra neįtikėtinai sudėtingas reiškinys. Ji priklauso tiek nuo situacijos, tiek nuo šuns ir šeimininko santykių“, – sako gyvūnų priežiūros organizacijos konsultantas Stephenas Zawistowskis. Tam, kad būtų atlikta apklausa ir tyrimas apie šunų agresiją, Rachel Caseyiš Bristolio Veterinarinių mokslų mokyklos šunų savininkams išsiuntė apie 15 tūkst. klausimynų, iš kurių grąžinti buvo 4 tūkstančiai. Tyrime nustatyta, kad šunys labiau linksta į agresiją, kai sutinka nepažįstamus būdami prie savo namų durų, o ne vaikščiodami nežinomose vietose. Šaltinis: technologijos.lt Straipsnio nuoroda
skaityti daugiau

Tavo šuniukas – Tavo kakutis

Ar surenkate savo šuniukų išmatas? Ar žinote, kad šunų kakučiai gali būti mirtinai pavojingi?
skaityti daugiau

Padėkite išgelbėti žirgus

Jie gali tapti Jūsų draugais, partneriais, padėjėjais… Jei tik nebus panaudoti mėsainiams, dešrelėms ar šaltienai! Kol kas komunikacijos iš ŽŪM, šių žirgų ateities klausimu, trūksta. Tačiau raginame jau dabar kreiptis visus norinčius įsigyti Algio Kaušakio bandos žemaitukus. Rašykite el. paštu: rutazga@gmail.com. Nurodant kontaktus bei norimą įsigyti žirgų kiekį. Daugiau informacijos Šaltinis: zirgugloba.lt
skaityti daugiau

Ieškomas savanoris fotografas

    Ieškomas savanoris fotografas labai įdomiam  projektui (reikalinga galimybė skirti laiko nuotraukas važiuoti daryti į skirtingas vietas). Esant reikalui, transporto klausimu pasirūpins organizacija. Planuojama projekto trukmė – nuo dviejų savaičių iki mėnesio laiko. Susidomėję ar dėl daugiau informacijos, rašykite el. paštu: info@ggi.lt
skaityti daugiau

Kreipimasis į neatsakingus gyvūnų augintojus: tu juk vis tiek „žinai“ geriau

Artėja pavasaris – rujos metas katėms ir šunims. Noriu paskatinti šeimininkus: būtinai leiskite lakstyti savo nesterilizuotiems gyvūnams lauke! Būtinai, tegu susilaukia vadų, nors jų niekam nereikės, nes šuniukų ir kačiukų kur kas daugiau, nei žmonių, norinčių juos auginti. Ir praėjus mėnesiui kitam, ramiai kreipkitės į gyvūnų globos organizacijas, kad paimtų jūsų nuosavų augintinių jauniklius, nes „jūs privalote“. Kažkas, nagi, sutvarkykite mūsų problemas! Kažkaip padovanosite, kažkam. Už kažkokias lėšas nuparazitinsite, gydysite, skiepysite, na, ir kažkaip kažkam, kada nors… Gal… Pasakysiu paslaptį – privalo priimti tik sanitarinės karantino tarnybos. Jos pasirašo su savivaldybėmis sutartis, kad iš esmės negali nepriimti. Tik kad atlaisvintų vietą, turės užmigdyti jau esančius joje gyvūnus. Taip jūs kažkam, patekusiam į karantiną anksčiau, atimsite gyvybę. Na, bet juk ne savo rankomis, tai argi dėl to dabar nemiegoti naktimis? Ir juk neskambinėsite į tokią tarnybą paklausti, ar šunyčiai jau pasigavo marą (jūs gi jų neskiepijate, nes tai neįprasta jūsų aplinkoje). Miegosite ramiai. Todėl tikrai, sakau – dauginkite. Veiskite. Prieglaudos ir sanitarinės tarnybos juk neturi rūpintis pabėgusiais, mirusių šeimininkų paliktais, pasiklydusiais, gimusiais gatvėje gyvūnais. O kam? Svarbiausia – sutvarkyti augintinių nesterilizuojančių šeimininkų problemas. Nes nereikalingų jauniklių veisimas yra jų šeimininkų teisė ir, greičiausiai, pareiga. Juk gyvūnas turi turėti palikuonių! Nesvarbu, kad paskui jūs juos nugalabysite arba iškaišiosite po gimines, kurie paims tik tam, kad nesusipyktų ir niekad nemylės įpirštos dovanos. Dar galima nunešti į turgų, atiduoti moterėlėms, kurios parduos už kelis litus bet kam, galbūt tokiam pat būsimam veisėjui. Arba jei neparduos – išmes pakeliui miške. Na, bet kokiu atveju, problema sutvarkyta. O sterilizuoti negalima. Nemoralu. Tu greičiausiai nesi vargeta, kuris tikrai neturi lėšų sterilizacijai ar kastracijai, ar negalėtum jų susitaupyti. Greičiausiai moki skaityti ir gali susirasti informaciją. Turbūt turi mašiną ir gali nuvežti iki veterinarijos gydyklos, kur atliktų operaciją, nes mažame miestelyje, pripažinkime, dažnas veterinaras to nedaro ir nei girdėti nenori – skiepija tik kuilius ir arklius, nes čia tautiečių moralė kažkur dingsta. Ko gero, žinai net, kad prieglaudos – ne guminės, kad vargais negalais išsilaiko iš aukų. Kad perėjus per keletą kiemų galima būtų užpildyti pusę prieglaudos tikrais beglobiukais, juos socializuoti ir ieškoti namų, tačiau jiems paprastai nebelieka vietos, nes… Egzistuoji tu, daugintojau. Tu, tavo „moralė“, tavo kasmet atnešamos naujos vados ir keiksmažodžiu pagražintas prašymas neaiškinti tau, kaip gyventi. Juk žinai geriau. Visus tuos metus, kai gyvenimas eina į priekį, kai sklaidomi kvaili mitai apie „tik po pirmos rujos“, „tik po pirmos vados“, „bus nuobodus ir storas“, tu vis tiek žinai geriau. Ir tavo vardas dar kol kas Lietuvoje – legionas… Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.  
skaityti daugiau

Grožio kaina

Šunų veislių sąvoką plačiai naudoti imta apie 1800, kai pradėta organizuoti jų parodas. Iš pradžių šunys skirstyti į tipus – retriveriai, pointeriai, spanieliai, greihaundai, aviganiai, gyvulių šunys, skalikai, mastifai ir buldogai, taip pat keletas „žaislinių” ar „pet” tipo šunų… Kai parodos išpopuliarėjo, šunis ėmė veisti taip, kad jie atitiktų griežtus raštu parengtus standartus, kuriuose aprašyta žmonių nuomonė apie tai, kaip jie turi atrodyti. Galų gale šunų tipus pradėjo skirstyti į veisles. Nustojus veisti dėl darbinių savybių ir persiorientavus į išvaizdą, daug veislių kaip darbinės tapo visiškai nebefunkcionalios. Šunų parodos skirtos įvertinti, ar šuo atitinka standartus – kai kurios standartuose nurodytos ydos siejamos su bloga sveikata, galimybės atlikti kokiam nors darbui praradimu ar genetinėmis problemomis. Deja, laisviau interpretuojant kai kuriuos aprašytus pageidautinus bruožus taip pradėta ryškinti, kad jie taip pat pradėjo kelti sveikatos problemas. Nerealu tikėtis, kad visi šunys neturėtų kokių nors genetinių problemų. Deja, “show” šunų veisėjai kartais atrenka tas savybes, kurios pradeda kelti sveikatos problemas. Šunis grožiui veisiantys teigia, kad jie gerina veislę ir ją tobulina – ir kai kurie tuo būna užsiėmę labai rimtai. Dauguma veisėjų – labai geranoriški žmonės, kartais patys to nenorėdami sunkinantys šunims gyvenimus. Visi padorūs veisėjai atlieka oficiliaus sveikatos tyrimus – ir netgi papildomus, kurie nėra būtini. Tai labai svarbu, kaip ir temperamento bandymai. Deja, dokumentai tik įrodo, kad šuo yra tam tikros veislės atstovas ir kad jis galės varžytis tos kinologinės organizacijos, kurioje yra užregistruotas, parodose. Dokumentai neapsaugo nuo daugintojų – dalis tiek užsienio, tiek mūsų šalies šunis su dokumentais veisiančių veislynų užsiima ir dauginimu. Žmonės jau nebemėgsta gyvūnų parduotuvių, tačiau vis dar pernelyg karštai tiki, kad kilmės dokumentas garantuos sveikatą, gerą charakterį ar puikią išvaizdą. Kai kurioms veislėms daug bėdos duoda ir griežtas linijinis, giminingas veisimas siekiant išlaikyti kokį nors požymį ar tipą. Dalinai dėl to, lyginant su veisliniais šunimis, mišrūnai rečiau kenčia nuo tų ligų, kurios siejamos su paveldėjimu. Taip atsitiko todėl, kad nemaža dalis dabartinių veislių prasidėjo iš nedidelio reproduktorių kiekio, kurių dalis ir taip jau buvo giminingai susiję. Apie kai kurias veisles/linijas netgi taip sakoma „tai bendra problema”. „Beveik visi buldogai turi displaziją – nebūtina daryti tyrimo, kad tai sužinotum”. „Visi dalmatinai turi problemų su šlapimo rūgštingumu ir yra linkę į šlapimo pūslės akmenis”. „Visi Tibeto mastifai turi hipotiroidizmą”. Tai lyg „pasiteisinimas”, kad neverta nieko daryti, nes čia juk bendra problema, kuri kaip ir tapo norma. Tačiau tai nėra tiesa. 2008 m. BBC pranešė nebetransliuosiantys Crufts parodos – po to, kai buvo pareikšta, jog 5 milijonai didžiosios Britanijos grynaveislių šunų kenčia nuo ligų ir deformacijų. Per dešimtmečius stipriai pagausėjo gyvybei pavojingų problemų – nuo galvos smegenų epilepsijos iki širdies ligų ar vėžio. Auksaspalvius retriverius, kavalieriaus karaliaus Karolio spanielius, bokserius, pekinus, buldogus, mopsus ir daugelį kitų veislių kankina ligos ir deformacijos, atsiradusios dėl žmonių „žaidimo dievais”. Tai šokiruoja, ypač kai kurie dokumentuotai įrodyti dalykai, įskaitant bokserių epilepsijos priepuolius ir karaliaus Karolio spanielių agoniją dėl to, kad jų kaukolė per maža smegenims. Šokiruoja ir kai kurių žmonių žavėjimasis “perspaustais” bruožais – kas ir skatina tokį veisimą. Teigiama, kad dauguma šunų veislių kenčia išsigimimus, sveikatos sutrikimus ir trumpesnę gyvenimo trukmę vien todėl, kad pateisintų standartus. Aišku, susirūpinta dėl galimų sveikatos problemų, tad Didžiosios Britanijos vyriausybė nusprendė veisimą pažaboti. Galų gale Anglijos kinologų klubas sutiko padaryti maždaug 78 veislių standartų pakeitimus – taip, kad į juos atsižvelgiant nebūtų galima skatinti veisimo, kuris inicijuotų kokių nors problemų vystymąsi. Pagal „naujas taisykles” angliškieji šunų veislių standartai neleidžia pernelyg raukšlėtų šarpėjų ar per sunkių Labradoro retriverių ir t.t. Dabar pripažinta daugiau kaip 450 paveldimų ligų, kuriomis serga grynaveisliai šunys. Stambių šunų veislės – vokiečių aviganiai, malamutai, auksaspalviai retriveriai – dažnai turi problemų su sąnariais, kurių viena dažniausių yra klubo sąnario displazija. Šunys su gilia krūtine – basetai, Berno zenenhundai, Labradoro retriveriai, dogai, akitos, dobermanai – dažniau kenčia nuo skrandžio užsisukimo. Maži šunys – čihuahua, miniatiūriniai pinčeriai, Jorkšyro terjerai – turi problemų su kelio girnele, tai išsprendžiamos chirurginiu būdu. Brachicefalinės veislės – pekinai, mopsai, Bostono terjerai, ši cu, buldogai – pasižymi plačiu bėdų sąrašu: tai kvėpavimo takų, akių ir akių vokų ligos, jautrumas karščiui, dantų problemos, odos infekcijos… Atrodo neįtikėtina, kokie vienu metu atletiški buvo bulterjerai – įtrauktu pilvu ir ne tokiom išraiškingom galvom. Dešinėje pusėje matote vieną iš šiuolaikinių atmainų, kurių veisėjai teigia siekiantys atkurti/išsaugoti darbinį tipą. Anglų buldogai daugeliu atveju simbolizuoja viską, kas yra negerai su šunų veisimu dėl grožio ir dažniausiai naudojami kaip pavyzdys – t.y. pakanka rasti kokį nors seną paveiksliuką ir jį sulyginti su kokiu nors šunimi iš parodos – nereikia labai stengtis, pasikeitimus mato net neįgudusi akis. Atrodo, ši veislė kenčia nuo beveik visų galimų ligų. Vidutinė jų gyvenimo trukmė – 6.25 metų. Neįtikėtinos jų proporcijos labai apsunkina net tokius dalykus kaip poravimasis ar šuniavimasis. Buldogai kažkada labiau priminė šiandieninius stafus – tik „savotiškesniais” snukiais, tiesa, tai buvo dar tais laikais, kai šunis ne fotografuodavo, o piešdavo. Vėliau jie pradėjo labiau „buldogėti”, tačiau vis dar išlaikė gan sveiką tipą. Trumpėjantis snukis reiškia problemas. Bokserių, kaip ir daugelio brachicefalinių veislių, snukis su laiku trumpėja ir keičiasi. Tokio snukio savininkams sunkiau kontroliuoti temperatūrą. Mopsai – dar vienas iš brachicefalinių veislių kraštutinumų. Jų problemos susijusios su išvaizdos bruožais – aukštas kraujo spaudimas, širdies problemos, pasunkėjęs kvėpavimas, tendencija perkaisti, dantų problemos, odos raukšlės, dermatitas. Labai pageidautinos dvigubai riestos uodegos kilmė – genetinis defektas, kuris persistengus gali vesti į paralyžių. Su metais keitėsi ir tokie aktyvūs darbiniai gyvūnai kaip taksai. Ilgėjo jų nugaros bei kaklai, krūtinė vis labiau kišos priekin, o kojos trumpėjo – kartais iki tokių proporcijų, kai beveik nelieka tarpo tarp krūtinės ir grindų. Taksai turi didžiausią tarpslankstelinių diskų problemų riziką, taip pat jie linkę į su achondroplazija susijusias problemas ir bėdas su galūnėmis. Pasakojamas ypač liūdnas pavyzdys iš auksaspalvių retriverių „pasaulio”. 1926 m. parodose jų dar nebūdavo matyti. 1970 m. pasirodė du labai puikūs reproduktoriai, turėję itin gerą temperamentą. Jie labai aktyviai kergti, taigi sulaukė neįtikėtino skaičiaus palikuonių. Taigi turime didelę krūvą tų šunų palikuonių. Abu šie šunys nugaišo jauni – nuo vėžio. Nėra rimtų įrodymų, kad vėžys būtų paveldimas – tačiau tarp auksaspalvių retriverių tai labai paplitusi liga, kai kas juos net vadina „auksaspalviais vėžio šunimis”. Katastrofa sukurta per mažiau kaip 60 metų. Daug kas kalba apie tai, kaip baisu, kas nutiko su vokiečių aviganiais per pastaruosius 10 metų – vis daugiau klabama apie stuburo ir šlaunikaulio sveikatos problemas tarp šių gražių šunų. Kažkada tai buvo gan lengvo sudėjimo darbui skirti šunys. Darbiniai aviganiai pasižymi psichikos stabilumu ir drąsa, užsidegimu darbui, budrumu, energija. Šie šunys grožio parodose pasirodo prasčiau, tačiau yra atletiško sudėjimo. Nelabai tinkami ir kaip vien šeimos šunys ar numylėtiniai – paprastam žmogui su tokiu šunimi sunku susitvarkyti, jiems reikia daug veiklos ir dirbdami šie gyvūnai būna laimingiausi. Darbinių linijų šuns auginimas tik kaip namų numylėtinio – pats tikriausias gyvūno kankinimas. Teigiama, kad show linijų aviganiai pasižymi silpnu charakteriu ir yra niekam tikę kaip tarnybiniai šunys (išskyrus retas išimtis). Siekiant išgauti „ekstremalų” tipą prarastos tokios savybės kaip ištvermė, geras temperamentas ir darbiniai gebėjimai. Ar geriau veislinis parodinis šuo, ar ne – pasirinkimo reikalas. Daugeliui žmonių žymiai patogiau auginti parodinį ar pet gyvūną – darbiniai šunys standartiniam vartotojui su vidutiniais reikalavimais gali pridaryti pernelyg daug problemų. Visai kitokie šunys atsiskleidžia darbe ar sporte – svorio tempime, Flyball, Agility, lenktynėse, paklusnumo varžybose ir t.t. Tokios veiklos padeda išaiškinti šuns fizines galimybes, instinktus ir pasidavimą dresūrai, taip pat daugumą temperamento problemų ar teigiamybių. Jei su šunimis būtų dirbama – jų eksterjeras keistųsi, gal net grįžtų prie originalesnio tipo (tą rodo darbinių linijų išvaizdos skirtumai). Pvz., varžybose, kur šunys rodo sportines ar darbines savybes, reikia pakankamai gerai išsivysčiusių snukio ir šnervių. Tik taip konkuruodamas šuo normaliai kvėpuos. Be to, tokiems šunims reikia tvirtų kojų, stiprios širdies, gerų klubų ir t.t. Tačiau darbinis/sportinis šuo – netinkamas augintinis žmogui, kuris jį pasirinko vien dėl istorijos ar išvaizdos. Be to, dalis veiklų, kuriomis šunys anksčiau užsiiminėjo, dabar nebeegzistuoja (pvz., kovos) – tačiau entuziastai joms rado kitų, pakaitinių veiklų (populiarėjantis svorio tempimo sportas ir panašiai, kurtai irgi labai retai dalyvauja medžioklėse – jie varžosi lenktynėse). Šunų sportas taip pat susijęs su problemomis- tai irgi augintojų ir veisėjų atsakomybė, tačiau darbui skirtas ligotas šuo tiesiog nesugebėtų dirbti, nelabai naudinga veisti. Sportinis šuo genetiškai turi būti sveikas ir funkcionalus, be to, turi pasižymėti atitinkamomis psichikos savybėmis – nes niekas nenori per prievartą iš šuns bandyti „išspausti” neįmanomų dalykų. Problemos kyla, kai šunys veisimi vienodai griežtai tik dėl išvaizdos. Žinoma, yra veisėjų ir selekcininkų, besistengiančių sukurti ir „veikiančius”, ir gražius šunis – kurie tiek dirba/sportuoja, tiek parodose dalyvauja. Renkantis šunį darbui, smagu, kai galima rinktis iš mėgiamos veislės atstovų, atsekti kilmę, ką sugebėjo pasirinkto gyvūno protėviai, ar nė vienas jų neturėjo kokių nors galimai paveldimų problemų… Niekada negalima ieškoti šuns, kurio charakteristikos išgaunamos vien išvaizdos sąskaita. Įsigyt augintinį reikia ne dėl grožio, o atsižvelgiant į savo (ir jo) poreikius. Šaltinis: agiesha.blogas.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Ieškome Facebook puslapio administratoriaus

    GGI ieško naujo šeimos nario! Jei jauti, kad tu gali juo būti – susisiek! Mes nekantriai tavęs laukiame  Rašyk mums el. paštu: info@ggi.lt
skaityti daugiau

LGTAO pozicija dėl „pavojingų“ veislių šunų

Kas yra kovinis, pavojingas šuo ir pavojingo šuns mišrūnas Lietuvoje? Lietuvoje tam tikros šunų veislės skirstomos į kovines ir pavojingas. Tokių veislių sąrašus sudaro Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau tekste VMVT). Kovinių šunų veislė: 1. Amerikiečių pitbulterjeras Pavojingų šunų veislės: 1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras 2. Stafordšyro bulterjeras 3. Amerikiečių buldogas 4. Argentinos dogas 5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas) 6. Kangalas (Turkų aviganis) 7. Kaukazo aviganis 8. Pietų Rusijos aviganis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (toliau tekste – Įstatymas) įtvirtintos kovinio, pavojingo šuns ir pavojingo šuns mišrūno sąvokos: Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius. Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo. Pagal Įstatymą Lietuvoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai. Ar į sąrašą įtrauktų veislių šunys ir jų mišrūnai yra pavojingesni žmonėms nei kiti šunys? Ar tai padeda mažinti šunų įkandimų žmonėms skaičių? Remiantis Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis atvejai, kai šunys įkando žmonėms, sudaro net 78 % visų gyvūnų įkandimų atvejų Lietuvoje. Kasmet, taip pat ir 2013m., skaičiuojama virš 5000 šunų įkandimų, iš kurių apie 25 proc. sudaro įkandimai vaikams iki 15 metų amžiaus. Tačiau jokiais tyrimais nėra nustatyta, jog tam tikrų veislių šunys yra labiau linkę užpulti ir įkąsti žmogui negu kitų veislių ar neveisliniai šunys. Mūsų organizacijos atlikta savivaldybių apklausa parodė, kad tarp daugybės šunų (benamių, priimamų iš gyventojų, konfiskuojamų), kurie kasmet patenka į savivaldybių gyvūnų kontrolės tarnybas nėra nei vieno arba yra vos keli šunų mišrūnai iš pavojingų šunų veislių sąrašo. Daugumą sudaro kitų veislių šunys ir mišrūnai. Šunų veislių skirstymas į kovines ir pavojingas pagrįstas tik baime dėl tokios veislės išvaizdos. Todėl bandymas įstatymiškai reglamentuoti kovines ir pavojingas veisles, kaip efektyvią priemonę šunų įkandimų prevencijai, turi didelę populistinę įtaką visuomenėje ir valdžios institucijose, bet visiškai nesprendžia problemos. Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Belgija ir Nyderlandai – visi nurodo, kad veislių skirstymas teisės aktuose nesumažino šuns įkandimo incidentų. Nors pagal Įstatymą norint laikyti pavojingos veislės šunį reikalingas savivaldybės išduotas leidimas, tačiau leidimai reikalingi tik tam tikros išvaizdos, o ne pavojingo elgesio šuns laikymui. Šunų veislių, o ne šunų elgsenos skirstymas į pavojingas nepadėjo sumažinti šunų įkandimų skaičiaus nė vienoje šalyje, kur tai buvo taikoma. Kokia tam tikras veisles ir jų mišrūnus skirstančių teisės aktų kaina? Nepaisant to, kad šunų veislių skirstymas į kovines ir pavojingas nesumažina šunų įkandimų skaičiaus, tokių teisės aktų įgyvendinimas dar yra ir labai brangus, turi neigiamų pasekmių  atsakingiems šunų augintojams. Mokesčių mokėtojų pinigai naudojami šunų konfiskavimo,  laikinos šunų globos, eutanazijos, bylinėjimosi išlaidoms. Tai nėra efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas, atsižvelgiant į tai, kad yra bandoma kontroliuoti tik tam tikras veisles ar jų mišrūnus, o ne realų pavojų keliančius šunis bei savo augintinių nekontroliuojančius savininkus. Taip pat siekis reglamentuoti kovinių ir pavojingų veislių mišrūnų nustatymą pagal išvaizdą kelia itin didelį nerimą, nes tai atveria kelius tiesiog atimti ir nužudyti tūkstančius draugiškų ir jokio pavojaus nekeliančių, šeimų ir vaikų mylimų, kilmės dokumentų neturinčių mišrūnų augintinių. Ir tai yra daroma ne dėl pavojingo šuns elgesio, o tik dėl to, kad savo išvaizdoje šuo turės kovinės ar pavojingos veislės požymį. Kaip geriausia sumažinti dėl šunų įkandimų įvykusių incidentų skaičių visuomenėje? Šunų įkandimų atvejuose visuomet dalyvauja bent dvi šalys: šuo ir vienas arba keli žmonės. Šuns elgesys negali būti vertinamas be žmonių, nes į visas situacijas šuo patenka dėl jo savininko kaltės. Būtent savininko neatsakingumas sukelia pavojų ne tik visuomenės, bet ir paties šuns saugumui. Pagrindinis mūsų siūlymas – atsakomybę už pavojingą gyventojams šunų elgesį priskirti jų savininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis. Taip pat siūlome reglamentuoti galimybę pripažinti bet kurios veislės šunį pavojingu, jeigu jis sukėlė pavojų visuomenei bei apriboti tokių gyvūnų šeimininkų teises. Šunų skirstymas pagal jų pavojingą elgseną, bet ne pagal „pavojingai“ atrodančią išvaizdą sudarytų ženkliai didesnes galimybes mažinti kasmet apkandžiojamų žmonių skaičių. Todėl reikalingi efektyvūs įstatymai užtikrinantys šeimininkų atsakomybę už humanišką šunų priežiūrą, auklėjimą bei kontrolę, nepaisant jų veislės ar tipo. Įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie šunų augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakingumo kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių. GGI organizacija palaiko poziciją dėl „pavojingų“ veislių šunų ir dalinamės šia informacija. Šaltinis: gyvunuapsauga.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Sustabdykime šernų ir moralės genocidą

Kartu su GAA (Gamtos apsaugos asocijacija) kviečiame pasirašyti peticijąprieš isterišką šernų naikinimą. Jei sulauksime Jūsų paramos, tikimės įteikti šią peticiją LR aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui ir LR Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui ir paraginti persvarstyti priimtus sprendimus labiau atsižvelgiant į gamtinį interesą bei laikytis moralės normų priimant būsimus. Peticija reikalaujame: – vietoje isteriško šernų naikinimo ieškoti adekvačių ir etiškų problemos sprendimo būdų; – imtis priemonių, kad ateityje šernai nebūtų miškuose veisiami juos nuolat neribotai šeriant; – grąžinti draudimą medžioti valstybiniuose rezervatuose; – atsisakyti tvoros, skiriančios Lietuvos ir Baltarusijos miškų masyvus, idėjos. Jei palaikote šiuos reikalavimus, prašome pasirašyti mūsų peticiją ir pakviesti pasirašyti tuos, kuriems šios mintys yra artimos. Peticiją pasirašyti galite čia: http://www.e-peticija.lt/peticija/168
skaityti daugiau

Kur iš tiesų gyventi šuniui gera?

Noriu paneigti vieną mitą: dideliems šunims gyventi bute kančia, o štai name su kiemu – tikras rojus. Esu vokiečių aviganių veisėja. Daugumai tautiečių atrodo, kad vokiečių aviganis – tai šuo, kurį labiausiai tinka laikyti lauke, o bute – apsaugok, Dieve. Tačiau kai pas mane atvyksta žmonės ir ima pasakoti, kaip puikiai gyvens jų būsimasis šuniukas, nes jie turi namą, kiemą ir hektarą žemės, suprantu, kad šuo (būna išimčių) nebus laimingas ir mieliau jį parduodu žmonėms, gyvenantiems bute. Paaiškinsiu, kodėl taip kvailai darau. Kai žmogus užsimano bute auginti didelį šunį, jis priverstas daryti labai daug dalykų – vedžioti jį kasdien, net kelis kartus per dieną, šukuoti, prausti, dresuoti, nes nevaldomas šuo kelia problemų kaimynams. O name gyvenančių beveik visų sarginių ir tarnybinių šunų veislių dalia yra maždaug tokia: kol mažiukas – tikras žaislas, bet juk jis visur dergia, kapsto vejas, bėgioja, kur negalima, graužia krūmus ir gėles. Kadangi šuo perkamas manant, jog jis gyvens kieme ir jokiu būdu neis į kambarį, jam greitai pastatomas voljeras. Prisiminkime, kad kažkodėl visiems, kurie mano, jog butas šuniui per ankštas, voljeras atrodo labai erdvi vieta, nors standartiškai jis yra 4 m ilgio ir 2 m pločio. Kodėl taip yra? Niekaip nesuprantu. Net vieno kambario butas didesnis už voljerą! Kitas dalykas, kad kai šuo pradedamas laikyti voljere, jis beveik visada ten ir gyvena – vedžiojamas jis kartą per savaitę, kai pavasariški orai veja širdį laukais, o rudenį, kai tamsu, per lietų, niekada. O štai bute gyvenantys šunys bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku eina su šeimininku laukan kartu. Voljere gyvenantis šuo po rudens ir žiemos sezono pasidaro susivėlęs ir purvinas. Negi tokį šunį vesi į namus, į savo vonią? Nesąmonė, pavasarį su žarna bus nupraustas. Ir pats voljeras (kai kurių žmonių kiemuose) vasarą būna žarna nuskalaujamas, bet kam valyti voljerą žiemą? Juk viskas gražiai sustingsta į akmenukus. Pavasarį visi tie 50 kilogramų mėšlo bus išvežti. Štai draugė gyvena tokiame Vilniaus rajone, kur faktiškai visi laiko šunis – ji viena vedžioja savo vokiečių aviganius. Ir dar priekaištų sulaukia, kad vedžioja ir kitus šunis erzina. Yra dar kitoks šunų laikymo būdas: turint namą ir erdvų kiemą šuniui, gyvenančiam voljere, „duoti laisvės”. Tokie žmonės šunis tiesiog paleidžia laisvai lakstyti aplink namus, ypač jei teritorija didelė. Rodos, ar gali būti geriau? Visą dieną lakstyti laisvėje po pievas, o jei dar yra ir kitas šuo – išvis rojus! Ir vėl prieštarausiu – taip laikyti šunį labai blogai. Taip auginamas šuo laksto aplink namus vienas ar su kitu šunimi, o šeimininkas sėdi namie prie kompiuterio ar televizoriaus, išeina tik pašerti ar galvos paglostyti. Ir tada šunys kvailėja, nes jie socialūs gyvūnai ir patirties semiasi iš pievos drugelių ir prabėgančių šunų. Dažnai taip laikomų šunų šeimininkai dejuoja: „Kaip jūsų šunys klauso, kodėl jie tokie protingi, mes saviškio už tvoros nepagauname. Kaip jis puola kitus šunis, tik pamato, ir mes jam neegzistuojame.“ Žinoma, kad neegzistuoja, toks šeimininkas šuniui tėra tuščia vieta. Šuo, kaip socialus gyvūnas, formuojasi šalia žmogaus. Bute laikomas šuo, kad su juo būtų galima susitvarkyti, dresuojamas, o laisvai lakstantys šunys būna vieni. Su šunimi būtina kasdien vaikščioti, bendrauti ne tik tam, kad jis nedergtų kieme, bet kad jis būtų valdomas, bendrautų su žmogumi, kad malonu būtų ne tik šeimininkui jį turėti, bet ir kaimynams šalia gyventi. Voljere gyvenantis šuo teritorijoje palaidas neturėtų bėgioti – jis turi gyventi tokiu ritmu, kokiu gyvena buto šuo. Šaltinis: lrytas.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Saugos diržai jūsų augintiniui

Kaip jūs vežiojate savo augintinius? Šunį? Katę? Leisti lakstyti gyvūnui po važiuojančios mašinos saloną nevalia tiek dėl jo pačio, tiek dėl žmogaus saugumo. Labiausiai kates ir šunis rekomenduojame vežti transportavimo dėžėje (dar vadinamame boksu), tačiau griežtai atsisakantiems tai daryti siūlome naudoti gyvūno saugos diržą, kurį galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse (kaina apie 20-30 Lt). Dėl gyvūno saugumo (eismo įvykio atveju) siūlome saugos diržą segti ant petnešėlių.
skaityti daugiau

Danai nenustoja stebinti: vaikams pademonstruota, kaip skrodžiamas vilkas

Praėjus vos kelioms dienoms po šiurpių įvykių Kopenhagos zoologijos sode, kuomet buvo nužudyta veisimui nebetinkama sveika žirafa, kitame Danijos mieste Aarhus pradinukams Gamtos muziejuje pademonstruotas dar vienas šiurpinantis spektaklis – kaip skrodžiamas vilkas, rašo dailymail.co.uk. Vaikams vilko disekcija buvo parodyta kaip dalis žiemos edukacinės programos. Dalis mažamečių neslėpė susidomėjimo ir atidžiai stebėjo, kaip muziejaus darbuotoja išima kruvinus vilko plaučius ir pademonstruoja, kaip jie funkcionuoja, kiti nuo šių vaizdų suko akis ir bjaurėjosi sklindančio kvapo. Jau negyvas vilkas atkeliavo iš netoliese esančio laukinės gamtos parko, tačiau nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis jis nugaišo. „Pirmas įspūdis po žirafiuko viešo nulinčiavimo yra toks, jog ši akcija buvo vykdoma  specialiai, norint apskritai kompromituoti zoologijos sodus, jų veiklą. Kyla toks įtarimas. Antra vertus, danai yra šiauriečiai, pati gamta juos išmokė atsikratyti sentimentų, natūraliai priimant ir gimimą, ir  neišvengiamą mirtį. Bet tokie samprotavimai – tik bandymas suvokti, kodėl zoologijos sodas pasielgė būtent šitaip. Lietuvos jūrų muziejui kategoriškai nepriimtina tokia „edukacijos“ samprata,“ – teigė Lietuvos Jūrų muziejaus atstovė spaudai Nika Puteikienė. Kviečiame pasirašyti peticiją. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

„Inditex“ atsisako prekybos tikrais kailiais

Tarptautinė aprangos kompanija „Inditex“, visame pasaulyje turinti 6000 parduotuvių, pranešė atsisakanti prekybos tikrais kailiais. Šiai kompanijai priklauso prekiniai ženklai „Zara“, „Pull & Bear“, „Bershka“, „Stradivarius“ ir „Massimo Dutti“. „Inditex“ viena iš didžiausių pasaulio mados mažmenininkų, prisijungė prie Fur Free Retailer programos ir visiškai atsisakė prekybos tikrais kailiais. Prie Fur Free Retailer programos jau prisijungė 300 prekės ženklų. Fur Free Alliance yra tarptautinė gyvūnų apsaugos organizacija, kurios tikslas sustabdyti gyvūnų naudojimą ir žudymą dėl kailių. „Inditex“ vienija daugiau nei 100 kompanijų, kurios verčiasi drabužių dizainu, gamyba ir pardavimu. Jų prekės ženklo parduotuvių sutinkama penkiuose žemynuose, daugiau nei 400 miestų. Įmonė pradėjo savo veiklą 1975 m. Ispanijoje (Coruna). Daugiau apie  Fur Free Retailer programą skaitykite čia.
skaityti daugiau

Pagalba Sočio šunims: prieglaudą savo lėšomis įkūrė vietos milijardierius

Pasirengimas praėjusį penktadienį prasidėjusioms Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms (ar to pasirengimo trūkumas) pasaulį stebėtis ir piktintis privertė ne kartą. Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių pavyzdžių – miesto valdžios vykdyta masinė benamių šunų naikinimo kampanija. Tam buvo pasamdyta kenkėjų naikinimo tarnyba. Tačiau daliai beglobių gyvūnų pasisekė ir jie jau rado naujus namus. Jų gelbėjimo akciją finansavo vienas Rusijos milijardierius. Valdžios institucijoms lėšų humaniškam sprendimui nepakako, praneša independent.co.uk. Milijardierius: savo pirmąjį šunį radau gatvėje Sočio gatvėmis klaidžiojantys benamiai šunys – opi šalies problema, tad žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai kreipėsi į specialią tarnybą, kuriai patikėta užduotis „sugauti ir sunaikinti“ benamius keturkojus, besitrinančius aplink miesto viešbučius ir kitus olimpinius objektus. Įsikišus rusų milijardieriui Olegui Deripaskai, apie 150 Sočio olimpinio parko benamių šunų pavyko išgelbėti. Pasak vieno turtingiausių žmonių Rusijoje, finansuoti laikinos šunų prieglaudos netoli Sočio statybą jį paskatino asmeninė patirtis. „Savo pirmąjį šunį radau miestelio, kuriame gyvenau, gatvėje, – O. Deripaska teigė BBC. – Penkerius metus buvome labai geri draugai.“ Keturkojis prasmuko net į Olimpinį stadioną Sočio miesto taryba vienu metu buvo nusprendusi nenaikinti daugiau nei 2 tūkst. šunų ir kačių klaidžiojusių po Olimpinio parko statybų aikštelę, kur juos maitino ir prižiūrėjo statybininkai. Tačiau statybininkams išsikrausčius, pareigūnų teigimu, alkani gyvūnai tapo kenkėjais ir artėjant olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai planų juos išsaugoti buvo išsižadėta. Tuomet gausybė žiniasklaidos pranešimų apie susidariusią situaciją ir „Facebooko“ kampanija paskatino O. Deripaska įsikišti. Milijardieriaus suorganizuota gyvūnų gerove besirūpinančios labdaros organizacijos narių komanda stengėsi išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvūnų. Įkurtos prieglaudos koordinatorė Olga Melnikova praėjusią savaitę kalbėdama su „New York Times“ sakė: „Mums buvo pasakyta: arba jūs surenkate visus šunis iš olimpinio kaimelio arba mes juos iššaudysime.“ Nuo masinio naikinimo buvo išgelbėti apie 140 šunų, daliai jų jau surasti nauji namai. Vis tik daugumos gyvūnų gyvybių išsaugoti nepavyko. Panašu, jog žaidynių organizatorių kantrybė trūko praėjusią savaitę, kai vienas benamis šuo įsmuko į Olimpinį stadioną čia vykstant atidarymo ceremonijos repeticijai. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Žirafos jauniklis vaikų akivaizdoje buvo užmuštas, supjaustytas ir sušertas liūtams

    Sekmadienio rytą Kopenhagos zoologijos sode užmuštas dviejų metų sveikas žirafos jauniklis vardu Marius. Nors tūkstančiai žmonių buvo pasirašę peticiją, pasisakydami už šio jauniklio gyvybės išsaugojimą, zoologijos sodo vadovybė priėmė kitokį sprendimą. Zoologijos sodo atstovai žirafą užmušė specialiu ginklu, o ne suleisdami mirtiną vaistų injekciją, nes nenorėjo užteršti jo mėsos. Lankytojams, tarp kurių buvo ir mažų vaikų, buvo leidžiama stebėti, kaip žirafos skerdiena nulupama, supjaustoma ir sušeriama liūtams. Toks likimas žirafą ištiko dėl to, kad ji buvo „perteklinė“, kitaip sakant, žirafos atsivedė per daug jauniklių, visiems jiems nepakako vietos, todėl baimintasi giminingo veisimosi. „Tiesą sakant didžiuojamės, kad leidome stebėti vaikams žirafos skerdienos sušėrimą liūtams, nes vaikai gavo neįkainojamą anatomijos pamoką, ko niekada nepamatytų jokiose fotografijose“, – AP naujienų agentūrai sakė Stenbaek Bro, vienas iš Kopenhagos zoologijos sodo atstovų. Keletas institucijų, tarp kurių ir Didžiosios Britanijos Yorkshire Wildlife Park, siūlėsi Marių pasiimti savo globon, tačiau nuspręsta žirafos niekam neatiduoti. Už gyvūnų teises pasisakančios Danijos organizacijos atstovė Stine Jensen teigė, kad toks dalykas kaip žirafos nužudymas neturėjo apskritai įvykti. „Šis įvykis parodo, kad zoologijos sodas nėra etiška institucija, kokia ji save nori parodyti. Jie mano, kad geriausia išeitis tiesiog atsikratyti žirafiuko, kuris nereikalingas, nei ieškoti kitų alternatyvų“, – piktinosi S. Jensen. Šaltinis: delfi.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Teisingumo pavyzdys: katino skriaudikui bausmės maža nepasirodys

Internete pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame vienas prancūzas žiauriai kankino katiną, įvykis neliko užmirštas. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip 24-erių Faridas Ghilas išmeta katiną į orą, o šis trenkiasi į betoninę sieną. Už tokį elgesį nusikaltėlis gaus bausmę, kurios maža nepasirodys. Jam gresia dvejų metų laisvės atėmimas bei 30 tūkst. eurų bauda. Prancūzijos mieste Marselyje jaunuolis buvo sulaikytas sekmadienį. F.Ghilas tvirtino, kad katinui lūžo koja, tačiau jis liko gyvas. Kaip vėliau paaiškėjo, katiną, vardu Oscaras, nusikaltėlis mėtė į aukštį ir į tolį ne vieną kartą. Policijai jaunuolis teigė, kad katiną kankino nepagalvojęs, apie sukeliamą skausmą ir žiaurias pasekmes. „Mes ėjome gatve, po kojomis pasimaišė katinas. Aš jį paėmiau ir nepagalvojęs mečiau į sieną“, – tikino iš Afrikos kilęs Prancūzijos pilietis F.Ghilas. Tokiu žmogaus žiaurumu pasibaisėjo visi, šią istoriją išgirdę, žmonės. „Šis iškrypėlis ir sadistas šokiravo visą pasaulį“, – portalui „The Telegraph“ sakė prokuroras Emmanuelis Merlinas. Gyvūnų gerovės organizacijos surinko 260 tūkst. parašų, kuriais peticiją pasirašę žmonės sutiko, kad katės skriaudikas būtų tinkamai nubaustas. Peticija su surinktais parašais nusiųsta Prancūzijos teisingumo ministrei Christiane Taubirai bei Vidaus reikalų ministrui Manueliui Vallsui. Už žiaurų elgesį su gyvūnu jam gresia 2 metų nelaisvė bei įsipareigojimas sumokėti 30 tūkst. eurų gyvūnų gerovės ir globos organizacijoms. Šaltinis: lrytas.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

Olimpiados rengėjai Sočyje masiškai žudo benamius šunis | 15min.lt

    Rusija prieš pat žiemos olimpiadą visais įmanomais būdais gražina Sočį. Likus vos kelioms dienoms iki žaidynių atidarymo valdžia suskubo išvalyti miestą ir nuo benamių šunų. Sočio valdžia pasamdė įmonę, kad ši iki penktadienio nužudytų kiek galima daugiau benamių šunų, paskelbė „ABC News“. Tokį planą ji ketino įgyvendinti ir praėjusiais metais, tačiau tuomet susilaikė dėl gyvūnų teisių gynėjų protestų. Pasamdytos įmonės savininkas Aleksejus Sorokinas „ABC News“ telefonu neatskleidė, nei kiek šunų jau utilizuota, nei kada jie buvo pasamdyti šiam darbui, tačiau neneigė, kad visame mieste šunys yra nuodijami ir gaudomi spąstais. Jis žurnalistams pareiškė, kad benamiai šunys kelia grėsmę žaidynėms. „Įsivaizduokite, jeigu per olimpines žaidynes šuolininkas su slidėmis nusileidžia skriedamas 130 km/val greičiu, o prieš jį išbėga šuo. Tai būtų mirtina abiems – ir šuolininkui, ir benamiui šuniui“, – aiškino A.Sorokinas. Jis pridūrė, kad atvykę žmonės į Sočį turi teisę vaikščioti miesto gatvėmis nesibaimindami, kad juos užpuls gauja šunų. „Vadinkime juos tikraisiais vardais. Šie šunys yra biologinės atliekos“, – sakė A.Sorokinas. Kviečiame pasirašyti peticiją. Šaltinis: 15min.lt Straipsnio nuoroda: čia.
skaityti daugiau

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tampa NVO avilio dalimi

Jau nuo vasario 4 dienos „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ savanoriai ir bendraminčiai kiekvieną antradienį 19 val. renkasi NVO avilyje – geresnėje vietoje prasmingam darbui. Visi norintys prisijungti – labai laukiami. Atsineškite ir savo idėjas   NVO Avilys įsikūrė 2010 metais nešinas misija atrasti ir realizuoti sinergijas tarp skirtingų NVO ir tokiu būdu bendromis jėgomis sukurti daugiau vertės visuomenei. Nuo pat pradžių Nevyriausybinių organizacijų Avilys tapo bendruomenine nevyriausybinių organizacijų ir socialinių inovatorių darbo, kūrybos ir bendravimo erdve. Šiai dienai Avilį sudaro virš 10 nevyriausybinių organizacijų, t.y. “Nacionalinis socialinės integracijos institutas”, VŠĮ “Geros valios projektai”, Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga “Apskritasis stalas”, Bendruomenių kaitos centras ir daugelis kitų. Po vienu stogu veikia ne tik nevyriausybinės organizacijos, tačiau ir Viniaus Hub’eriai, smulkūs verslai. Kartu su organizacijomis glaudžiasi ir visoje Lietuvoje puikiai žinomi projektai, iniciatyvos, tokios kaip “Gyvoji biblioteka”, “Aukok.lt”, “Pagalba daiktais”, “Pagalba reklama” “Socialinis taksi”, Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungos “Apskritasis stalas” jaunimo organizacijų inkubatorius. Svarbiausia tai, jog drauge gyvendami socialiniai inovatoriai ir nevyriausybinės organizacijos turi galimybę ne tik dalintis patirtimi, idėjomis, tačiau taip pat kartu jas įgyvendinti, su bendraminčiais pasiekti didesnių ir prasmingesnių tikslų, vystyti ir skleisti socialines inovacijas Lietuvos visuomenėje. NVO Avilys siekia užtikrinti visas geriausias sąlygas nevyriausybinėms organizacijom veikti. Jie įsikūrę pačiame miesto centre- Gedimino pr. 21, visada laukia organizacijų, norinčių prisijungti, kartu gyventi, veikti ir dalintis idėjomis. Taip pat NVO Avilys- erdvė jūsų organizacijos, neformalios grupės renginiams, susirinkimams. Avilio tikslas- užtikrinti, jog Vilniaus mieste neliktų nevyriausybinių organizacijų neturiničių erdvės savo veiklai.
skaityti daugiau