Balsavimo rezultatai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067…
Tik norime patikinti, kad labai nenuliūdome, nes to ir tikėjomės, bet čia ne pabaiga 🙂
Į GGI kreipėsi Pranešėjas, kuris nurodė, kad netinkamomis sąlygomis laikomas šuo. Gyvūnas neturi vandens, maisto, laikomas neaiškiomis sąlygomis. Pranešėjas nurodė, kad tokiomis sąlygomis gyvūnas laikomas nuolat. Taip pat, pabrėžė, kad gyvūno laikytojai turi būti žinomi pareigūnams, kadangi iš šių laikytojų jau ne kartą buvo paimti gyvūnai (šios informacijos patvirtinimo iš teisėsaugos negavome). Įdomiausia tai, kad gyvūnas laikomas voljere, kuris apdengtas TENTU.
GGI atstovė nuvyko patikrinti gautos informacijos ir išties šuo buvo laikomas kažkokioje patalpoje, kuri apdengta tentu (pirmoji nuotrauka).
GGI kreipėsi į VMVT. VMVT atsakė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog voljere laikomas šuo 2 metų amžiaus, vidutinio kūno įmitimo, lygaus plauko, kailis geros būklės, išorinių sužalojimų nepastebėta. Gyvūnas paženklintas ir registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, vakcinuotas nuo pasiutligės. Gyvūnas augintinis laikomas tentu dengtame voljere, turi tinkamą būdą, kuri yra pakelta nuo žemės, voljero grindys medinės, kad gyvūnas lauke galėtų atsigulti sausai ir netiesiogiai ant žemės. Patikrinimo metu voljere buvo sausa, jame stovėjo indas su švariu geriamuoju vandeniu. Šuns šėrimui šeimininkas turi įsigijęs visaverčio sauso pašaro. Atsižvelgus į esamą situaciją, savininkui pateiktos papildomos rekomendacijos kaip pagerinti šuns laikymo sąlygas bei užtikrinti gyvūno augintinio gerovę ir priežiūrą.
Kreipėmės su papildomais klausimais į VMVT dėl tento naudojimo ir pakankamos gyvūnui augintiniui natūralios dienos šviesos gavimo. Sulaukėme atsakymo, kad asmuo atsižvelgė į VMVT rekomendacijas. Iš senosios laikymo vietos gyvūnas augintinis perkeltas į naują voljerą su stogu, medinėmis konstrukcijomis dengtą iš dviejų pusių (antroji nuotrauka).
Ačiū, kad pranešate.
Ačiū, kad padedate pagerinti sąlygas gyvūnams.
Ačiū, kad skiriate 1,2%: www.ggi.lt/gpm
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nuo 2020 m. kalba apie tai, kad šunys neturėtų būti laikomi pririšti prie būdos bei atlieka šviečiamąjį darbą siekiant, kad Lietuvoje būtų įstatymu draudžiama laikyti pririštus augintinius. GGI periodiškai organizuoja GGI, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, Policijos ir Seimo narės Ievos Pakarklytės susitikimus, kuriuose svarstoma, kaip įvesti draudimą laikyti pririštus šunis ir tokį draudimą įgyvendinti praktikoje. Šis įdirbis leido Seimo narei Ievai Pakarklytei įregistruoti LR Gyvūnų gerovės ir apsaugosįstatymo pataisą, numatančią drausti „16) nuolatinį šunų laikymą pririštų, išskyrus atvejus, kai šunys vedami pasivaikščioti, įrangos ar patalpų valymo metu ir kitais atvejais ne ilgiau kaip 2 valandoms“. Šis pasiūlymas drausti nuolat laikyti šunis pririštus bus teikiamas svarstyti LR Seime.
„Nuolat švietėme visuomenę, aiškinome, kodėl laikyti šunis pririštus prie būdos yra žiauru, kokią neatitaisomą žalą gyvūnui tai sukelia. Toliau dirbame ties tuo klausimu, organizuojame pakartotinius minėtos darbo grupės susitikimus. Šiuo metu svarstome, kad geriausia būtų turėti vieningas gyvūnų laikymo taisykles, o ne tvirtinamas skirtingose savivaldybėse. Apie tai detaliau papasakosime vėliau“ – įstatymo pataisą komentuoja GGI vadovė.
Organizacijos vadovės teigimu numatomas leidimas laikyti šunis pririštus 2 val. gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. „Spragų yra, bet GGI palankiai vertina visas pastangas, kurios nors kiek priartina draudimą laikyti pririštus augintinius“.
Jei pakeitimas bus priimtas, draudimas įsigalios nuo 2027 m. sausio 1 d. Taigi, gyventojai laiko pasirengti šiam pokyčiui, turės. Šunų laikymo sąlygos, užuot juos rišus prie būdos, gali būti gerinamos priimant gyvūną į namus, ar aptveriant teritoriją ir leidžiant gyvūnui joje laisvai lakstyti.
Nesant sąlygų priimti augintinio į namus, šuo galės būti laikomas voljere užtikrinant tinkamą plotą judėjimui bei įrengiant reikalavimus atitinkančią būdą, apsaugančią gyvūną nuo neigiamo aplinkos poveikio. Gyvūnų gerovės specialistai atkreipia dėmesį, kad voljere laikomas šuo, turėtų būti reguliariai vedžiojamas, užtikrinami jo socializacijos poreikiai.
Kodėl būtina priimti draudimą rišti šunis
Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunys, pririšti prie grandinių yra traumuojami visapusiškai, grandinė leidžia gyvūnui judėti tik labai ribotame plote – aplink būdą ratu, kas sukelia aibę problemų. Dar blogiau, kad pririštais šunimis dažnai laikytojai apskritai nesirūpina.
„Periodiškai važiuojame į „reidus“ apžvelgdami rajonų gyvenvietes ir ten lauke laikomų šunų sąlygas. Mes matome, kokį pragarą išgyvena pririšti šunys. Kai kurie apskritai net būdos neturi, visą žiemą tveria šalčius palikti pririšti prie medžio ar stulpo tiesiog ant plikos žemės“ – situaciją komentuoja GGI vadovė.
Reidų metu pastebėjus netinkamai laikomus gyvūnus pagal situaciją organizacija arba kalbasi su šeimininkais, prašydami suteikti geresnes sąlygas augintiniui, arba kreipiasi į atsakingas institucijas, kad būtų vykdomi patikrinimai ir sąlygos gyvūnams būtų pagerintos, arba kraštutiniais atvejais – kad kenčiantys gyvūnai iš jų šeimininkų būtų paimti.
„Šuo socialus gyvūnas, todėl jam būtinas kontaktas. Izoliacija sukelia gyvūnui stresą, įtampą, jis gali pasidaryti agresyvus ir nutrūkęs pulti kitus šunis, žmones ar pakliūti po automobilio ratais, nes sunkiai orientuojasi nepažintose erdvėse“ – argumentus, kodėl laikymas šunis pririštus negali ir toliau būti toleruojamas dėsto GGI vadovė.
Anot B. Vaitiekūnaitės, pririštas prie grandinės šuo įkalinamas, jis nebegali pabėgti nuo pavojaus, pavyzdžiui, užpuolus kitam šuniui ar laukiniam gyvūnui. Taip pat tokie šunys patiria didesnę infekcijų ir ligų riziką, dažnai į kaklą įauga grandinė ar antkaklis.
Išsivysčiusiose šalyse šunų neriša
Išsivysčiusių, demokratinių valstybių visuomenės draudimą laikyti šunis nuolat pririštus yra jau įtvirtinusios arba juda jo įtvirtinimo link.
Aiškiausiai ir griežčiausiai tokius draudimus yra numačiusios Austrija bei Švedija. Šių šalių gyvūnų gerovės politika yra laikoma pavyzdine, jų įstatymų bei sankcionavimo modeliai yra pateikiami kaip gerosios praktikos.
Ne tik žmogaus patogumas, bet ir silpnesnės būtybės, šiuo atveju, gyvūno pamatinių poreikių ir laisvių paisymas, yra pažangios visuomenės požymis. Visapusiškas empatijos ugdymas svarbus visose srityse, o atjauta gyvūnams vienas akivaizdžiausių atjautos raiškos būdų.
„Gyvūno rišimas prie būdos yra nesuderinamas su jokios gyvos būtybės gerove, taip pat parodo visos šalies sąmoningumo lygį, moko vaikus nuo pat mažumės neturėti atjautos, o tai vėliau pasireiškia ne tik bendravime su gyvūnais, bet ir visuose santykiuose.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Draudimas rišti šunis prie būdos pašalintų „užsilikusią“ elgesio praktiką, kurią reikia permąstyti tiek dėl gyvūnų gerovės, tiek dėl Lietuvos, kaip išsivysčiusios ir demokratinės valstybės krypties. Toks draudimas parodytų visuomenės brandą, užtikrintų kitokio santykio su gyvūnu ugdymą, todėl yra labai svarbus žingsnis kokybiškos gyvūnų gerovės politikos link.
Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Kai GGI gauna informaciją apie galimą gyvūno nepriežiūros atvejį, pirmiausia įvertina turimą medžiagą. Daugeliu atveju jos trūksta, tad toliau bendraujame su pranešėjais idant ją gautume, kartais tenka susisiekti su kitais atvejį mačiusiais asmenimis, ieškoti informacijos internete, o kartais tenka vykti į vietą situaciją įvertinti savo akimis.
Atkreipiame dėmesį, kad pranešimus gauname iš visos Lietuvos ir ne po vieną kasdien, todėl vien pabendrauti, surinkti medžiagą ir surašyti teisiškai tinkamus dokumentus visiems atvejams yra sudėtinga, o ką jau kalbėti apie visos Lietuvos apvažinėjimą savanoriškais pagrindais veikiančiai organizacijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalies atvejų įvertinti gyvai nėra įmanoma, nes VšĮ neturi įgaliojimų patekti į privačias valdas, o kartais ir dėl kitų aplinkybių.
Kaip vieną iš pavyzdžių šiandien papasakosime apie katiną, kurio nuotrauką matote. Situacijos eiga buvo tokia:
– gauta informacija apie galimai vet. pagalbos negaunantį ir neprižiūrimą gyvūną;
– kadangi informacija gauta su vaizdine medžiaga, teoriškai informacijos pakanka manyti, kad pranešimo informacija teisinga;
– važiuoti į kitą šalies galą ieškoti palaido lakstančio katino kaip ir neliko prasmės, prioritetą skiriame kitiems darbams;
– parengiame prašymą patikrinti situaciją institucijai;
– įvyksta patikrinimas, kuris pasitvirtina iš dalies – šeimininkai paaiškina, kad katinui yra suteikiama vet. pagalba, kiek tai yra įmanoma, tačiau jis labai senas, todėl operacijos daryti negali. Tačiau nustatyti kiti pažeidimai – katinas nei skiepytas, nei ženklintas, nei registruotas GAR ir vaikšto palaidas, kur nori;
– gyvūno šeimininkė baisiausiai įsižeidusi dievagojasi, kad yra didi gyvūnų mylėtoja ir rašo oficialius raštus, kad turime skundą (kuris yra ne skundas, o prašymas atsakingai institucijai įvertinti aplinkybes) atsiimti, nes kitaip ji kreipsis į teismą.
Skundo, kuris net nėra skundas neatsiimsime, nes nėra, ką atsiimti, ir čia mums kyla įvairių klausimų:
– ar tikrai turėdami visą informaciją, kurią turėjome, ir turėdami galybę kitų atvejų, su kuriais dirbame, turėjome važiuoti toli toli to katino ieškoti, ieškoti jo šeimininkų, su jais bendrauti ir aiškintis, kas vyksta, ar vis tik logiška remtis kaimynų pateikta informacija bei vietoje esančia gyvūnų gerovės institucija, kurios darbas yra tikrinti tokius atvejus?
– ar nėra puiku, kad atsakinga institucija apsilankė ir nustatė pažeidimus, kurie turės būti pašalinti ir gyvūnas pagaliau bus paskiepytas ir suženklintas, kaip tą numato įstatymas?
– ar žmogus, išties būdamas toks didelis gyvūnų mylėtojas, piktintųsi, kad aplinkiniai žmonės pranešė, o organizacija sureagavo bei institucija patikrino gyvūno gerovę? Ar vis tik pasidžiaugtų, kad aplinkiniai liko neabejingi ir situacija vienaip ar kitaip buvo išsiaiškinta? Taip, ji nepasitvirtino dėl ausų nepriežiūros, pasidžiaukime tuo, bet ar neturėtume pasidžiaugti ir tuo , kiek neabejingų pusių į tai sureagavo? Šeimininkams tereikėjo nurodyti situaciją paaiškinančias aplinkybes ir toliau ramiai gyventi.
Mes džiaugiamės, kad žmonės nepraeina abejingai, o praneša. Mes džiaugiamės, kad yra organizacijų, kurios gali sureaguoti. Džiaugiamės, kad yra institucijų, kurios gali patikrinti. Džiaugiamės, kad gyvūnų gerovės kartelė kyla, nes dar neseniai visi pro tokį gyvūną praeidavo kaip pro ne savo problemą.
Gyvūno šeimininkei atsakyta oficialiu raštu taip pat, tačiau liūdna, kad tokie gyvūnų mylėtojai eikvoja savo laiką įsižeidinėjimams ir organizacijos laiką gyvūnams, kai tuo tarpu abi pusės tą laiką galėtų skirti gyvūnams padėti.
Primename, kad dar galite suspėti paskirti 1,2% GPM GGI veiklai, kad ir kitais metais galėtume padėti gyvūnams: www.ggi.lt/gpm
Gyvūnų gerovės iniciatyvos veiklą vykdo jau 11 metų. Per šį laikotarpį mūsų komanda matė daug gyvūnų nepriežiūros atvejų, žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų ir pan. Tačiau visą šį laikotarpį jautėm palaikymą iš Jūsų – neabejingų gyvūnams žmonių. Norime dar kartą paskatinti ir priminti, kaip dar galite prisidėti prie gyvūnų gerovės. Liko visai nedaug laiko prisidėti prie geresnio rytojaus tiems kas negali patys savimi pasirūpinti.
Skirkite savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje.
Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia www.ggi.lt/gpm
Pamenate, pasakojome istoriją apie niekam nereikalingą, bet tuo pačiu ir staiga tapusį reikalingu, šunį iš Rokantiškių? Šuo buvo laikomas pririštas prie kiaurai perpučiamos pašiūrės, be maisto ir vandens. Šuns šeimininkė nepasigedo šuns 4 metus, nes neva jo jai neatidavė, tačiau norint paimti šunį į globą, jai šuns staiga prisireikė. Su visa istorija galite susipažinti čia: https://www.facebook.com/story.php?story_fbid=783905550438535&id=100064572916872&rdid=3iItyvIIMUpfr4BS
Šiuo metu šuo glaudžiasi pas laikiną globėją Jekateriną. Per pirmąjį mūsų susitikimą su šuniu jis visai nebuvo draugiškai nusiteikęs, buvo tikras iššūkis jį nusegti ir išvežti, tačiau šiuo metu, globėjos teigimu, šuo jaučiasi puikiai, leidžiasi dresuojamas, labai mėgsta lakstyti palaidas po voljerą. Pasirodo, agresyvumas pirmojo susitikimo metu buvo tiesiog pasekmė jo liūdno gyvenimo ir kontakto neturėjimo su žmogumi, tačiau laikina globėja uoliai juo užsiima ir jis po truputį pražįsta gražiomis savybėmis ir paklusnumu. Kol šiuo metu oficialus sprendimas konfiskuoti gyvūną dar nėra negautas, dalinamės vaizdais, kaip šuo laimingai leidžia savo dienas globoje. Komentaruose įkelsime nuotrauką ir iš dienos, kai gyvūnas buvo paimtas.
* Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai: www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
Daliai gal kažkaip netikėtai ir pasiseka nusipirkti „kokybišką už pigiai“, loterija taip sakant, bet šiaip žinote tą posakį, kur skūpas moka du kartus? Tai va. Sakytume susimokėti nėra blogai idant žmogus išmoktų pamoką, bet blogai, kad apie gyvūnus kalbant tą kainą už skūpumą iš tiesų moka gyvūnai, nes eurai čia tikrai nėra svarbiausias momentas.
Dažnai gauname pagalbos prašymus dėl iš daugintojų pirktų gyvūnų. Per dažnai. Taip per dažnai, kad nutarėm, jog laikas tam dedikuoti įrašą.
Istorijos tų pagalbos prašymų daugiau mažiau visos vienodos ir sutrumpintai skamba taip: norėjau vat tokio konkrečiai mėlyno trumpom kojom ir rudom akim, tai nutariau pirkti, ir norėjau pigiai, tai apie gyvūno gerovę negalvojau, nusipirkau iš skelbimų, gyvūnui kažkas atsitiko, dabar daugintojas (nelegalus veisėjas) nesutinka pasiimti savo brokuotos prekės atgal ir grąžinti mums pinigus, padėkit.
Tai norim pasakyti, kad nepadėsim.
Ir čia yra daug priežasčių, kodėl. Kelias išvardinsime:
1. Jeigu TU nekurtum paklausos šitai košmariškai gyvūnus išnaudojančiai rinkai, tai pasiūlos ir nebūtų. Kitaip tariant taip, TU, kuris pirkai gyvūną iš daugintojo, esi kaltas ne tik dėl to, kad jį iš jo nusipirkai, bet ir apskritai, kad tokia rinka egzistuoja. Trumpai: nebūtų perkančių, nebūtų ir parduodančių.
2. GGI yra oranizacija, atstovaujanti viešąjį interesą, t.y. ginanti gyvūnus, kurie neturi šeimininko arba tuos, kuriuos, deja, bet reikia apginti nuo jų pačių šeimininkų. Kai gyvūnas turi šeimininką, visas su juo susijusias problemas turi spręsti šeimininkas. Na nes jis yra šeimininkas. Ir dar todėl, kad teisinis darbas kainuoja ir tikrai aukojantys asmenys/įmonės neturi tikslo apmokėti teisines išlaidas kažkokių tai žmonių, kurie visų pirma patys kalti dėl savo problemos.
3. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Informacijos šiais laikais pilna, o augintinio įsigijimas yra atsakomybė 15-ikai metų, nejau žmonės galvoja, kad tam nereikia šiek tiek pasiruošti? Vien mes esame informacijos paruošę daug. Pvz. šio įrašo kontekste kviečiame naudotis lentele, kaip atpažinti veisėją nuo daugintojo: https://ggi.lt/kaip-atskirti-daugintoja-nuo-veisejo/
4. Paskutinė, bet iš tiesų svarbiausia dalis: gyvūnas yra ne daiktas. Idealiame pasaulyje, mūsų požiūriu, apskritai neturėtume jo rinktis pagal spalvą, kojų ilgį ar akių dydį, bet jei jau renkamės, turėtume labai aiškiai suprasti, kad tai ne daiktas, kurį nusipirkus su broku grąžinam atgal pardavėjui. Gyvūnui keisti namus ir keliauti pirmyn atgal yra didžiulis stresas. Taip pat, joks normalus žmogus, supratęs, kad padarė klaidą ir nusipirko gyvūną iš ten, kur gyvūnų gerovė yra paskutinėje vietoje, neturėtų norėti jo grąžinti į tas pačias sąlygas, kur jis bus bandomas parduoti vėl ir vėl kol biznis pasiseks.
Viliamės, kad šis įrašas paprotins tuos, kurie vis dar turi minčių eiti pirkti pigiau. Ir išvis, gal eikit priglauskit gyvūną, ne sofa čia jums, kad rinktis pagal grožį, kas pritiks prie namų.
Primename, kad dar galite suspėti paskirti 1,2% GGI veiklai tam, kad galėtume padėti gyvūnams. Bet gyvūnams, o ne žmonėms, kurie prisideda prie gyvūnų išnaudojimo. Instrukcija, kaip tai padaryti -> www.ggi.lt/gpm.
Vasario mėnesį gavome pranešimą, kad Vilniaus rajone šuo laikomas prastomis sąlygomis. GGI savanorei nuvykus apžiūrėti situacijos pamatė, kad voljeras pilnas išmatų. Išmatų buvo toks kiekis, kad neįmanoma nuspėti kiek laiko nevalytas voljeras, per jas neįmanoma įžiūrėti švarios žemės lopinėlio. GGI atstovei pavyko įkalbinti šunį išlįsti iš būdos. Tai jis darė lėtai ir neužtikrintai. Šuns judesius varžė galinės kojos, matėsi, kad jam sunku judėti. Iš pirmo žvilgsnio, tokio sudėjimo šuo taip pat neturi reikiamo jam įmitimo. Šuns kailis trumpas, netinkamas laikyti lauko sąlygomis.
Atsižvelgiant į šią situaciją, kreipėmės į VMVT su prašymu pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.
Po kurio laiko gavome atsakymą, jog VMVT atliko patikrinimą nurodytu adresu ir nustatė, kad šuo 10 metų amžiaus prižiūrėtas, vidutinio kūno įmitimo, lygaus plauko, kailis geros būklės, išorinių sužalojimų nepastebėta. Pasak VMVT gyvūnas laikomas aptvertame voljere, turi tinkamą būdą, kuri yra pakelta nuo žemės,šalia jos padėtos lentos, kad gyvūnas lauke galėtų atsigulti sausai ir netiesiogiai ant žemės. Patikrinimo metu voljere buvo švaru, šalia būsto stovėjo indas su vandeniu. Išsiaiškinta, kad šuo sveikatos apžiūrai buvo vežamas į veterinarijos kliniką, kadangi turi problemų su sąnariais. Kaip to įrodymą, savininkas pateikė išrašą iš veterinarijos gydyklos ir paaiškino, kad šuo gydomas pagal veterinarijos gydytojo nurodymus.
Atsižvelgus į esamą situaciją bei šuns sveikatos problemą, savininkui buvo pateiktos papildomos rekomendacijos kaip dar geriau pagerinti šuns laikymo sąlygas bei užtikrinti gyvūno augintinio gerovę ir priežiūrą.
Kokia Jūsų nuomone, ar gyvūnas iš pateiktos vaizdinės medžiagos yra laikomas tinkamomis sąlygomis?
Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm bei paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
Toras, Beilė, Mėta, Melisa, Rojus, Arčis, Lokis, Reksas, Lapė, Ego, Amigo, Rindis, Enzo, Uodas…. Jiems padėjome. Ar pavyks padėti ir jų likimo draugams? Priklauso nuo Tavęs!
Prie gyvūnų gerovės galite prisidėti deklaruojant pajamas skirdami 1.2% GPM iki gegužės 2 d. Paramos skyrimas jums nieko nekainuoja, tačiau mums tai padeda spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui.
Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia www.ggi.lt/gpm
Kas švenčia, o kas tikrina, kaip gyvūnai švenčia. Ačiū kolegei Santai, kuri švenčių metu paskyrė laiko gyvūnų gerovei.
Buvo patikrinta Raudonė (Jurbarko raj.), kurioje rasta matomų 20 šunų, tačiau tikėtina, kad jų yra daugiau. Iš dvidešimties patikrintų kritinių situacijų nerasta, tačiau kelių sąlygos neatrodo tinkamos, todėl dėl jų bus imtąsi papildomų priemonių ir apie rezultatus pranešime jau vėliau.
Kaip praėjo Jūsų Velykos? Lankėtės pas gimines, važiavote į kaimus? Ar matėte sunerimti verčiančių situacijų, apie kurias norėtumėte pranešti? Primename, kaip tai galite padaryti: https://ggi.lt/pranesk/, o taip pat galite pasinaudoti mūsų paruošta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/
Skirkite 1,2% GGI veiklai: www.ggi.lt/parama
