Seimo nariai: augintinių ženklinimas būtinas neatidėliojant

Paskelbta: lapkričio 12, 2015 19:42

IMG_2257-300x225Socialdemokratus, liberalų sąjūdį ir darbo partiją atstovaujantys Seimo nariai augintinius siūlo pradėti ženklinti neatidėliojant – taip, kaip ir yra numatyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, tačiau paliekant ilgesnį – 15 mėnesių – pereinamąjį laikotarpį.

Tokiam pasiūlymui pritariantys socialdemokratė Orinta Leiputė, liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir darbietis Petras Čimbaras šiandien surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad, pritarus dabartiniam žemės ūkio ministrės darbietės Virginijos Baltraitienės pasiūlymui panaikinti privalomą augintinių ženklinimą ir registravimą, nebus įgyvendinta pagrindinė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo paskirtis – užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą bei visuomenės saugumą.

„Dažnai tenka lankytis savo apygardoje ir matyti skelbimų lentoje informaciją apie dovanojamus kačiukus. Kol gražūs, mieli – šeimos juos pasiima. Pažaidžia, o po to jie tampa nebereikalingi. Tada jie išmetami į gatves, vaikšto po vaikų žaidimų aikšteles, teršia smėlio dėžėse. Pripažinkime, kad situacija yra nekontroliuojama, o visuomenė kenčia. Anksčiau ar vėliau privalomas augintinių ženklinimas bus – tai kam tempti laiką?”, – klausė P.Čimbaras, primindamas, kad privalomas augintinių ženklinimas galioja daugelyje ES šalių.

Jam pritarė liberalų sąjūdžio narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Visuomenės sveikatos centrų duomenimis, kasmet daugiau nei 5000 žmonių nukenčia nuo naminių gyvūnų įkandimų, o 25 proc. aukų yra vaikai iki 15 metų. Daugiau nei 3000 žmonių buvo priversti skiepytis nuo pasiutligės, nes, nesant privalomo ženklinimo, nebuvo galimybių patikrinti, ar jiems įkandę gyvūnai buvo skiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos. Tai vyksta dėl šeimininkų atsakomybės trūkumo. Kol Gyvūnų gerovės įstatymo nuostata dėl privalomo ženklinimo nebus įgyvendinta, ši problema liks”.

Socialdemokratė Orinta Leiputė priminė, kad per pirmus tris šių metų ketvirčius Lietuvoje jau utilizuotos 45 tonos naminių gyvūnų, o vien tik 10 iš 60 savivaldybių beglobių gyvūnų gaudymui ir priežiūrai išleido 360 tūkst. eurų. Dar tiek pat išlaidų patyrė nevyriausybinės organizacijos, kurios savo veiklą finansuoja iš žmonių aukų.

„Beglobių yra tiek daug, kad visus juos išgelbėti nevyriausybinės organizacijos nėra pajėgios. Pakeitę šią situaciją įstatymu ne tik taupysime valstybės lėšas, bet ir gyventojai galės savo savanorišką paramą skirti ne gyvūnų gelbėjimui, o kitiems tikslams – švietimui ir kitoms finansavimo stokojančioms sritims”, – sakė O.Leiputė.

Kreipimąsi su prašymu nuo kitų metų pradėti augintinių ženklinimą su 15 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, adresuotą Žemės ūkio ministeri Virginijai Baltraitienei ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui pasirašė 16 nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų.

Vienos jų – Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos – vadovė Brigita Kymantaitė mano, kad situacija – tragiška. „Nuo tada, kai prieš tris metus buvo priimtas Gyvūnų gerovės įstatymas, situcija šalyje nepasikeitė. Didžiajai daliai gyventojų gyvūnas vis dar yra tik malonumas, o ne pareiga ir atsakomybė. Bendras šunų ir kačių skaičius Lietuvoje siekia 2 mln. gyvūnų. Akivaizdu, kad gyvūnų yra daugiau, nei žmonių, pajėgių jais atsakingai pasirūpinti. Nevyriausybininkai su tokiais kiekiais pasirūpinti negali. Taigi savivaldybės, kurios yra įstatymiškai atsakingos už beglobių problemos sprendimą, gyvūnus sugauna ir eutanazuoja. Kas už tai moka? Mokesčių mokėtojai. Ministrės Baltraitienės siūlymas augintinių ženklinimą palikti savanorišku reiškia, kad atsakingi mokesčių mokėtojai ir toliau mokės už neatsakingų savininkų beatodairiškai išmestus gyvūnus. O savininkui už tai negrės jokia atsakomybė”.

B.Kymantaitės teigimu, ženklinimas – tai atsakomybės prisiėmimas. „Jei mano šuo sukandžiojo kažką, pabėgo ar sukėlė autoįvykį, dėl kurio nukentėjo pats gyvūnas, kurį paskui koks nors geraširdis nugabeno į veterinarijos kliniką ir sumokėjo už jo gydymą, o gal net nukentėjo kiti žmonės – jei aš atsakingai ir gerai apgalvojęs priėmiau sprendimą į savo gyvenimą įsileisti gyvūną, nuo tokios atsakomybės neturėčiau bėgti”.

Nevyriausybinės organizacijos pasiūlė kaimo vietovėse, kur mažesnis veterinarinių paslaugų prieinamumas, trečią, ketvirtą ir kitus žmonių augintinius ženklinti nemokamai.

„Dabar mes kovojame su pasekmėmis ir rūpinamės gyvūnais, kurie jau atsidūrė gatvėje, ieškome jiems šeimininkų. Tai kainuoja pastangų, laiko, finansų. Vien tik mūsų organizacija kasmet pasirūpina šešiais šimtais gyvūnų. Jei atsirastų privalomas ženklinimas, o kartu su juo – atsekamumas, savo pastangas mes galėtume skirti gyvūnų gerovės kūrimui. Todėl geriau jau savo lėšas paskirsime nemokamam ženklinimui ir vieną kartą visiems laikams problemą išspręsime”, – pritarė gyvūnų globos organizacijos „Lesė” atstovė Galina Krasovskaja.

B.Kymantaitės teigimu, vieno augintinio ženklinimas gali kainuoti apie 15 eurų. „Kadangi pasiūlyme yra numatytas 15 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tikime, kad po vieną eurą per mėnesį gyvūno laikytojas galės atsidėti”, – sakė ji.

Dabar Lietuvoje yra dvi privačios duomenų bazės, kur žmonės savanoriškai gali suvesti duomenis apie savo suženklintus gyvūnus. Tiesa, gyvūnų ten nedaug – tik apie 100 tūkst. – tai tik 5 proc. visų Lietuvoje esančių šunų ir kačių.

„Tie, kurie savo gyvūnus jau yra užregistravę privačiose duomenų bazėse, atsiradus valstybinei bus automatiškai perkelti į ją jei, žinoma, privatus sektorius sutiks bendradarbiauti. Jei ne, savininkai savo duomenis patys galės suvesti prisijungę prie sistemos per savo internetinę bankininkystę – lygiai taip pat, kaip jungiasi dabar norėdami deklaruoti savo pajamas VMI”, – sakė B.Kymantaitė.

Orintos Leiputės teigimu, privalomas ženklinimas nebus sudėtingas net kaimo vietovėse bei spręs ir pasiutligės kontrolės problematiką. „Skiepai nuo pasiutligės Lietuvoje privalomi jau 14 metų. Vadinasi, jei aš gyvunu kaime, veterinarijos gydytojas kartą per metus užsuka pas mane paskiepyti gyvūno. Tuo pačiu jis galės gyvūną ir suženklinti. Jei tas gyvūnas kam nors įkas, duomenų bazėje jau bus informacija apie tai, kada jis paskutinį kartą buvo vakcinuotas nuo pasiutligės, ir nukentėjusiam žmogui nebereiks važiuoti į gydymo įstaigą ir pačiam skiepytis nuo šios ligos”, – sakė socialdemokratė.

„Lesės” atstovės teigimu, privalomas ženklinimas spręs ir nekontroliuojamo gyvūnų dauginimo problemą. „Jei žmogus mano, kad jis negali prisiimti moralinės ir finansinės atsakomybės už savo gyvūno palikuonis ir identifikuoti savęs kaip žmogaus, dėl kurio veiksmų šita katė atsivedė kačiukų, gal esant privalomam ženklinimui jis pagalvos, kad to gyvūno veisti nereikia”, – sakė G.Krasovskaja.

Šiuo metu privalomas augintinių ženklinimas ir registracija galioja Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje.

Nuo 2016 metų privalomą augintinių ženklinimą įsiveda ir Latvija, Anglija, Airija, Velsas bei Škotija.

Daugiau: Brigita Kymantaitė, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, +370 651 11 666, info@gyvunuapsauga.lt

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vienareikšmiškai pritaria privalomam gyvūnų registravimui ir dalyvavo spaudos konferencijoje Seime bei Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje svarstant šį klausimą.