Škotų terjerų kalytės istorija

Paskelbta: gruodžio 30, 2016 0:32

Ši istorija  prasidėjo dar 2015 metų lapkričio mėnesį, kai į VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” kreipėsi asmenys ir informavo, jog internetinėje svetainėje patalpintas skelbimas, kuriame nurodyta, jog ieškomi gyvūno – škotų terjero kalytės šeimininkai. Vėliau asmuo, patalpinęs skelbimą, nusprendė šeimininkų nebeieškoti, o gyvūną tiesiog parduoti.

Internetinėje svetainėje po patalpintu skelbimu žmonės komentavo, jog toks gyvūną radusio asmens elgesys yra netinkamas. Apie šį skelbimą taip pat sužinojo ir gyvūno – škotų terjero veisėja, kuri bandė kontaktuoti su gyvūną radusiu asmeniu ir prašė jo gyvūną jai grąžinti, tačiau gyvūną radęs asmuo atsisakė tai padaryti ir nusprendė pasipelnyti – parduoti rastą gyvūną už 300 eurų.

Taigi VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” teisininkai bandė gyvūnui padėti – perimti jį į savo arba veisėjos globą bei surasti gyvūno savininką, kadangi iš internetinėje svetainėje patalpintų skelbimo nuotraukų matėsi, jog gyvūnui gyventi pas jį siekiantį parduoti asmenį tikrai nėra gerai.

2015 m. lapkritį kreipėmės į Anykščių rajono policijos komisariatą prašydami identifikuoti ir surasti gyvūną sulaikiusį asmenį, o tikrojo savininko ieškojimo laikotarpiu perduoti gyvūną tinkamai jį išlaikyti galinčiam asmeniui. Pagal galiojančius teisės aktus būtent tokią teisę turi policijos pareigūnai:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 str. 2 d. įtvirtinta, jog: „Policija ar savivaldybės institucija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surast ir, laikydamosi veterinarijos taisyklių, ieškojimo laiku perduoda gyvūną išlaikyti bei naudotis sulaikiusiam asmeniui arba perduoda jį išlaikyti ir naudotis artimiausiam žemės ūkio veikla užsiimančiam ir tinkamai gyvūną išlaikyti galinčiam asmeniui, jei sulaikęs naminį gyvūną asmuo neužsiima žemės ūkio veikla arba neturi sąlygų gyvūną tinkamai išlaikyti“.

Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai surado asmenį – A.J., kuris siekė gyvūną parduoti. Nepaisant to, gavome policijos atsakymą jog šuniuko nebėra – jis padovanotas, o kam padovanotas A.J. atsisakė nurodyti.

Susisiekus su veisėja, pakartotinai kreipėmės į Anykščių rajono policijos komisariatą ir nurodėme, jog gyvūnas – škotų terjeras yra paženklintas, o mikročipe – gyvūno elektroninėje identifikavimo sistemoje, nurodyti veisėjos duomenys.

Tuo tarpu gyvūną radęs asmuo A.J. vėl patalpino skelbimą į tą pačią internetinę svetainę iš kurio turinio matyti, jog gyvūno nepadovanojo, o ketiną jį veisti ir pardavinėti šuniukus.

Taigi  VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” teisininkai dar kartą kreipėsi į Anykščių rajono policijos komisariatą, jog jie nuvyktų pas A.J., patikrintų jo gyvenamąją vietą bei surastų gyvūną ir savininko ieškojimu laikotarpiu perduotų gyvūną VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”arba mirkochipe nurodytam teisėtam savininkui – veisėjai. Tuo metu gyvūnui buvo 7 metai, taigi tokio amžiaus gyvūno veisimas itin pavojingas gyvūno sveikatai.

Minėta veisėja pateikė informaciją VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, kad gyvūnas 2009 metų pradžioje buvo perduotas asmeniui G.M. ir gyvūno savininkas įsipareigojo gyvūno mikroschemoje nurodyti savo duomenis, rūpintis juo, periodiškai pranešti apie gyvūno laikymo sąlygas, o neturint galimybių juo rūpintis – grąžinti į veislyną. Sprendžiant iš dabartinės gyvūno padėties, buvęs šeimininkas nevykdė savininkui nustatytų pareigų bei nepakeitė mikroschemoje duomenų.

Ši aplinkybė mums buvo itin palanki, kadangi mikrochipe turi būti nurodyti teisėto savininko duomenys, o šiuo atveju buvo nurodyti būtent veisėjos duomenys. Nepaisant to, veisėja tyrimo eigoje atsisakė susigrąžinti gyvūną ir asmeniškai į policiją nesikreipė.

Dar vienu VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” prašymu, Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai susisiekė su nuo 2009 m. buvusiu gyvūno šeimininku G.M. Paaiškėjo, kad 2015 m. rugsėjį šuo neva pabėgo. Visą savaitę ieškojęs šuns, vyras jo nerado, o išgirdęs apie partrenktą šunį, iš apibūdinimo panašų į jo augintinį, pamanė, jog šuo žuvo ir su tuo susitaikė. Iš policijos tyrėjų sužinojęs, kad škotų terjerų kalytė dabar priglausta A.J., buvęs šeimininkas neprieštaravo, kad ten ir toliau gyventų. Tvirtino, kad šuns tikrai prie tvoros nerišo ir tyčia jo nepaliko. Galiausiai nurodė, kad nors šunį ir pirko iš veislyno, jokių susitarimų apie gyvūno gražinimą nebuvo.

Taigi įsigilinkime į šį šuns šeimininko G.M. teiginį. G.M. gyvūną augino nuo 2009 m., o 2015 m. rugsėjį gyvūnas pabėgo. Vadinasi, G.M. buvo šuns šeimininkas net 6 metus. 2015 m. gegužę su juo susisiekė Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai ir informavo, jog daugiau negu prieš pusmetį dingęs šuo yra sveikas ir gyvas, tačiau jį priglaudė asmuo, kuris siekė jo 6 metus augintą gyvūną parduoti, o dabar netgi veisti. Visgi G.M. pasakė tyrėjams, jog dėl šių A.J. veiksmų jis neprieštarauja ir jam šuns nebereikia.

Taigi Anykščių rajono policijos komisariatas, vykdęs tyrimą dėl škotų terjerų kalytės, nusprendė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi, pasak tyrėjų, nenustatyta, jog A.J. netinkamai rūpinasi rastu šunimi.

Visgi Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjai nevertino, jog A.J., škotų terjerų kalytės radėjas iš tiesų platino skelbimus apie rastą gyvūną ieškodamas jos šeimininkų, o vėliau patalpino skelbimą, jog rastą kalytę parduoda už 300 eurų sumą. Nepaisant to, A.J. melavo policijai ir aplinkiniams apie gyvūno laikymą: toje pačioje internetinėje svetainėje A.J. įdėjo skelbimą, jog kalytę tariamai padovanojo ir šalia nurodė, kad užsiims gyvūno – škotų terjero kalytės veisimu.

Kadangi nagrinėjamu atveju šuns teisėtas savininkas į policiją nesikreipė, negautas joks pareiškimas dėl minėto šuns dingimo ar vagystės, todėl Anykščių rajono policijos komisariato sprendimu A.J. rastą gyvūną pripažino „beglobiu“.

Labai gaila, jog veisėja, prieš tai sutikusi bendradarbiauti su VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” , vėliau atsisakė rašyti skundą policijai savo vardu, kadangi, jos manymu, ji neturėjo teisės reikalauti jai grąžinti gyvūną. Būtent ši aplinkybė ir nulėmė, jog Anykščių rajono policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ veiksmai lėmė, jog tyrėjai patikrino kalytę suradusį asmenį net tris kartus, nors A.J. nuolat melavo ir keitė savo poziciją dėl gyvūno laikymo/veisimo/radimo. A.J. pareiškė, jog gyvūną apskritai rado įstrigusį tvoroje ir išgelbėjo jam gyvybę. Labai tikimės, jog gyvūną radęs asmuo A.J., neužsiima 7 (septynių) metų amžiaus gyvūno veisimu, kadangi per vienerių metų laikotarpį ne kartą kreipėmės į policiją siekdami, jog būtų įvertintos gyvūno laikymo sąlygos. Visgi labai gaila, jog ši istorija nesibaigė sėkmingai, o gyvūnas liko pas A.J. Taigi ši istorija dar kartą parodė, kiek daug yra neatsakingų savininkų, kurie atsikrato savo gyvūnais.