Šie trys žodžiai atliepia mūsų organizacijos veiklą – padėti skriaudžiamiems gyvūnams kartu su Tavimi 🐾🙏
📣 PRANEŠK. Nepraeik pro šalį, būk pilietiškas – nepalik šąlančio, badaujančio, skriaudžiamo, sužeisto gyvūno – jis turi širdį, jis turi jausmus, jam skauda. Pranešk atsakingoms institucijoms, nelauk, kad už Tave tai padarytų kaimynas, gyvūnų prieglauda ar gyvūnų gerovės organizacija. Padėk ir pats stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais – PRANEŠK apie skriaudiką.
Kad Tau kūtų lengviau, mes paruošėme gyvūnų gelbėjimo instrukciją, kuria vadovaudamasis padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali ir Tu: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai
💳 PAREMK. Nevyriausybinių organizacijų veiklai labai svarbi žmonių, įmonių parama. Tapk nuolatiniu mūsų organizacijos rėmėju. Nesvarbu, ar tai 1, ar 5, ar daugiau eurų kas mėnesį – nuolatinė parama yra itin svarbi tęstiniams darbams, o kuo aukojančių daugiau, tuo ir darbų padaryti galima daugiau.
Patogiausią paramos būdą gali pasirinkti čia: https://bit.ly/GGI-Parama
Mums visada bus naudinga ir Tavo parama viešinant mūsų skelbiamą informaciją. Palik patiktuką, atsiliepimą po mūsų įrašais, o ideliu atveju – pasidalink jais, kad kuo daugiau žmonių jie pasiektų. Viešumas yra didelis ginklas kovoje su neteisybe!
🤝 PRISIJUNK. Be savanorių pagalbos neišsiverčia nei viena gyvūnų prieglauda ar gyvūnų gerovės srityje dirbanti NVO organizacija. Kviečiame tapti mūsų organizacijos savanoriu, padėsiančiu skatinti gyvūnų gerovės principus visoje Lietuvoje. Mums pagalbos reikia visada. Užpildyk anketą bei tapk mūsų komandos savanoriu: https://bit.ly/GGI-Tapk-Savanoriu
Ir nepamiršk – Savanorystė – dvasios sportas
Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu 🐾
Karšti orai pavojingi ne tik automobilyje, tačiau jame net per itin trumpą laiką augintinių laukia fatališkos pasekmės, todėl primename – elkitės atsakingai ir jokiu būdu augintinio net trumpam, net su kažkiek pravirais langais nepalikite automobilyje. Jei turite galimybę gyvūną palikti su įjungtu oro kondicionieriumi – prašome, palikite už lango raštelį geros širdies žmonėms, susirūpinusiems dėl jūsų augintinio gerovės.
Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.
Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.
Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.
Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.
Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Daugiau informacijos apie mūsų veiklas galite rasti ČIA
Sausio 28 d., šeštadienį Vilniuje įvyko pirmosios eitynės už gyvūnus, skirtos atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į kailių fermas Lietuvoje. Katedros aikštėje prasidėjusias ir Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės besitęsusias eitynes surengė gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“. Pasak organizacijos vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, jų tikslas – uždrausti auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl jų kailio.
„Tušti narvai“ į eitynes pritraukė apie tūkstantį gyvūnų mylėtojų, į pagalbą pasitelkusių plakatus su už žvėrelių gyvybių išsaugojimą agituojančiais šūkiais bei savo pačių gyvūnus. Prie jų prisijungė ir„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kategoriškai pasisakantys prieš kailinių žvėrelių išnaudojimą ir pripažįstantys, kad šis verslas yra nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis.
„Labai džiaugiuosi, kad bendraminčiai „Tušti narvai“ suorganizavo tokį masinį renginį bei suvienijo žmones, kurie nepritaria gyvūnų išnaudojimui. Smagu matyti, kad žmonės nebetik palinguoja galvomis, bet imasi konkrečių veiksmų. Lietuvoje ypatingai svarbu kelti bendrą sąmoningumo ir atjautos lygį“, – teigė organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė.