GGI komentaras lrytas žiniose

Erkės jau aktyvios ir pavojingos

  Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.

      Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.

     Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.

       Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.

      Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai.

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

priekisnaujas nugara friskas

GGI dalyvavo pirmosiose eitynėse už gyvūnus

Sausio 28 d., šeštadienį Vilniuje įvyko pirmosios eitynės už gyvūnus, skirtos atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į kailių fermas Lietuvoje. Katedros aikštėje prasidėjusias ir Gedimino prospektu iki Nepriklausomybės aikštės besitęsusias eitynes surengė gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“. Pasak organizacijos vadovės Gabrielės Vaitkevičiūtės, jų tikslas – uždrausti auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl jų kailio.

„Tušti narvai“ į eitynes pritraukė apie tūkstantį gyvūnų mylėtojų, į pagalbą pasitelkusių plakatus su už žvėrelių gyvybių išsaugojimą agituojančiais šūkiais bei savo pačių gyvūnus. Prie jų prisijungė ir„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kategoriškai pasisakantys prieš kailinių žvėrelių išnaudojimą ir pripažįstantys, kad šis verslas yra nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis.

„Labai džiaugiuosi, kad bendraminčiai „Tušti narvai“ suorganizavo tokį masinį renginį bei suvienijo žmones, kurie nepritaria gyvūnų išnaudojimui. Smagu matyti, kad žmonės nebetik palinguoja galvomis, bet imasi konkrečių veiksmų. Lietuvoje ypatingai svarbu kelti bendrą sąmoningumo ir atjautos lygį“, – teigė organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė.

GGI laimėjimas: Priimtas palankus teismo sprendimas ir nuteistas gyvūną be priežiūros palikęs asmuo

Teismo nuosprendis

Mielieji, nebijokite kreiptis į atsakingas institucijas ir dėti visas įmanomas pastangas, jog gyvūnus skriaudžiantys asmenys būtų nubausti. Nesakykime, kad Lietuvoje įstatymai negina gyvūnų. Priešingai, trūksta kiekvieno iš mūsų noro ir pastangų, jog gyvūnus skriaudžiantys asmenys būtų tinkamai nubausti.

Gavę pranešimą apie šunį, kuriam į kaklą įaugusi grandinė, kreipėmės į policiją. Tiek tyrėja, tiek prokuroras ištyrė visas faktines aplinkybes, surinko įrodymus, Vilniaus rajono apylinkės teismas nusprendė, kad:

„Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis E. I. žiauriai elgėsi su gyvūnu, t .y. paliko be priežiūros sodybos namo kieme pririštą šunį, kuriam į kaklą įaugo grandinė ir tuo suluošino gyvūną, t y. padarė nusikaltimą  numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 str“. E. I . paskirta 225,96 eurų bauda ir, žinoma, nuo šiol šis asmuo turi teistumą.

Visi kartu mes galime formuoti teismų praktiką, taigi nebijokite kreiptis pagalbos į atsakingas institucijas ir nelikite abejingi pamatę gyvūno nepriežiūros atvejį – praneškite!

GGI komanda dalyvavo susitikime – Reach for Change

Šiandien GGI komanda dalyvavo susitikime su Ida Johansson iš Reach for Change ir kalbėjo apie poveikio matavimą socialinėje veikloje.

GGI Europos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos konferencijoje

GGI džiaugiasi, kad net 5 mūsų nariai dalyvavo dvi dienas trukusioje Europos gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos konferencijoje. Dėkojame organizatoriams už galimybę tobulėti!

Konferencija ne tik suteikė naujų žinių bet ir pasidalino geraisiais pavyzdžiais bei kontaktais. Jos metu išryškėjo ir tai, kad Lietuvos institucijos, turinčios gyvūnų gerove rūpintis labiausiai (ŽŪM ir VMVT), vis tik yra silpniausia grandis. Tikimės, kad bendras kylantis gyvūnų gerovės lygis privers jas pasitempti

 

Dažniausiai užduodami klausimai – jūsų patogumui

Nemaža dalis mūsų veiklos – konsultacijos telefonu ir el. paštu įvairiais su gyvūnais susijusiais klausimais. Tai užima nemažai laiko, o daug klausimų yra pasikartojantys. Todėl jūsų patogumui esame sukūrę DUK (dažniausiai užduodamų klausimų) bazę, kurioje kviečiame rasti jums aktualius atsakymus. Taip pat laukiame pasiūlymų, kokia informacija turėtumėte papildyti?

juostta

duk

Katytė Niurka ieško namų

Dar viena gatvėje rasta katytė. Pavadinom Niurka. 3 mėn amžiaus. Sveria 1 kg. Kol kas baikšti, bet greit apsipras. Gydoma nuo akių konjunktyvito, ausų erkučių, blusiukų.

Prašome Jūsų pagalbos – nelikite abejingais. Nesame globos organizacija, katukus priimame ir gydome iš geros širdies. Todėl itin reikia visų palaikymo ir pagalbos, o ypatingai – mylinčio šeimininko.

Paremti galite banko pavedimu, paskirtyje rašydami NIURKAII, arba per Paypal sistemą http://ggi.lt/parama/
Pavadinimas: VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos
Juridinio asmens kodas: 302842427
A/S: LT77 7300 0101 3323 1565 (Swedbank)

Atnaujinamą informaciją, rasite: ČIA

 

GGI 4-asis gimtadienis

Mums jau ketveri!

Šią vasarą kviečiame švęsti jau 4-tąjį VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gimtadienį. Pabūti kartu, pasilinksminti ir atšvęsti kviesime visus: senus pažįstamus ir tuos, kurie nori su mumis susipažinti, gyvūnų mylėtojus ir globos organizacijas, dvikojus ir keturkojus praeivius, savanorius ir jų draugus.

Programa jau greitai: bus ir pramogų, ir naudingos informacijos bei pamokėlių. Rugpjūčio 20 d. pasižymėk kalendoriuje! Susitinkame Vingio parke su draugais, šeimomis ir, be abejo, augintiniais :)

Informaciją galite sekti ČIA arba paspaudus ant paveikslėlio:

13767263_1082831398477245_568017788281501735_o

Saugokite augintinių pėdutes nuo nudegimų!

Saugokime pedutes2