Už cirkus be gyvūnų!

Paskelbta: balandžio 7, 2017 7:30

elephant-1412307_960_720

Cirkas atvyksta į miestą! Daugeliui mūsų apsilankymai cirke – vieni linksmiausių vaikystės prisiminimų. Tačiau šiandien vis dažniau tenka skaityti ar išgirsti apie cirkuose laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygas, apie jų kasdienybę, kuri toli gražu nėra linksma. Svarbu paminėti, kad tai liečia VISUS gyvūnus, ne tik laukinius. Nuo netinkamų gyvenimo sąlygų ir sunkių treniruočių kenčia arkliai, šunys, lamos, ožkos ir kiti gyvūnai.

Cirkas galėtų būti (kai kuriais atvejais ir yra) nuostabus dalykas. Šio teiginio niekas nenuginčytų – tai yra puikūs šou, kvapą užgniaužiantys numeriai, tačiau tik tada, kai juos atlieka žmonės, o ne verčiami tai daryti gyvūnai. Tai pabrėžti yra labai svarbu auklėjant savo vaikus ir anūkus. Todėl prašome: nesilankykite cirke, kurio pasirodymuose dalyvauja gyvūnai. Daug nuostabiau yra žavėtis puikiais, artistiškais pasirodymais, kuriuos ištobulina ir atlieka žmonės, svajojantys apie cirko atlikėjo gyvenimą.

Daugiau kaip tūkstantis gyvūnų vien Vokietijoje savaitėmis vežiojami po šalį ir treniruojami naudojant botagą. Smurtas ir prievarta yra jų kasdienybė. Kadangi cirkuose jie yra laikomi kaip inventorius, dauguma jų turi elgesio sutrikimų, yra neprižiūrimi ir greitai miršta. Cirkai vis keliauja į naujus miestus, todėl gyvūnų aptvarai yra tik laikini. Jie nėra nei pakankamai dideli, nei pakankamai saugūs. Miestuose cirkams apsistojant asfaltuotose stovėjimo aikštelėse, neįmanoma patenkinti natūralių gyvūnų poreikių. Kiekvienais metais girdime apie gyvūnus, ištrūkusius iš savo aptvarų ir susižeidusius ar sužalojusius žmones. Didžiulę savo gyvenimo dalį jie yra priversti praleisti krovininėse transporto priemonėse ir ankštuose narvuose.

Pavyzdžiui, arkliai yra labai jautrūs ir socialūs gyvūnai, o cirkuose jie laikomi daug kartų mažesniuose garduose nei turėtų. Pagal taisykles, dvi valandas per dieną jie turėtų praleisti lauke esančiame aptvare, tačiau realybėje jie dažnai netenka ir šio pasivaikščiojimo. Tam turėtų būti paskirtas veterinarijos gydytojas, kuris stebėtų, ar tinkamai laikomasi šių nurodymų. Netgi ir didžiausiame Vokietijos „Krone“ cirke žirgai su elgesio sutrikimais yra tikrai ne retenybė. Dresuojant arklius reguliariai naudojamas plakimas net ir pačiame manieže. Gyvūnai paklūsta iš išgąsčio ir bijodami būti nubausti – o ne todėl, kad tai jiems teiktų malonumą. Frankfurte buvo uždrausta nuomoti miesto žemę cirkams, kurie vis dar tebekeliauja su gyvūnais. Tai buvo pirmas ženklas Vokietijos žmonėms, kad apie tai pradedama galvoti ir politiniame lygmenyje. Kai kuriose šalyse (Graikijoje, Maltoje, Bolivijoje) gyvūnai cirkuose jau yra visiškai uždrausti.

Panašu, kad Ryga jau taip pat yra ant pokyčių slenksčio. Kovo 30 d. Latvijos parlamentas pirmą kartą prisėdo prie įstatymo, kuris numato uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus cirkuose, projekto. Tiesa, šis draudimas negalios naminiams gyvūnams ir gyvuliams. Beje, šis įstatymas numato ir pataisą dėl gyvūnų išnaudojimo mokslo tikslams. Pranešama, kad Latvijos gyvūnų gerovės organizacija „Dzivnieku Briviba“ („Gyvūnų laisvė“) pateikė parlamentui peticiją dėl gyvūnų išnaudojimo cirkuose. Peticiją pasirašė 26 000 žmonių. Verta paminėti, kad vietiniai Latvijos cirkai nelaiko savo gyvūnų. Visi laukiniai žvėrys, kurie dalyvauja cirkų pasirodymuose Latvijoje, atkeliauja į šalį su trupėmis iš svečių šalių.

Vis didesnė visuomenės dalis prieštarauja gyvūnų laikymui cirkuose. Dresūra plakant taip pat vis rečiau toleruojama. Norėdami išlikti, cirkai turėtų prisitaikyti prie visuomenės pokyčių ir išleisti savo gyvūnus į pensiją. Pavyzdžiu galėtų būti tokie modernūs cirkai, kaip „Cirque du Soleil“ arba „Flic Flac“, kurie neišnaudoja gyvūnų ir, nepaisant to, nuolat surenka didžiulę žiūrovų auditoriją.

Sąrašas, kuriose šalyse ir kokia apimtimi yra uždrausti cirkai: http://www.stopcircussuffering.com/circus-bans/

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis PETA ir Baltic times informacija, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

http://www.peta.de
http://www.peta50plus.de
http://www.baltictimes.com