Naujienos

Seimo narys V. Juozapaitis pasiūlė gyvūnų kankintojus bausti tris kartus griežčiau

Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 310-ajame straipsnyje numatyta, kad „tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“. V.Juozapaitis siūlo maksimalią bausmę gyvūnų kankintojams padidinti iki trejų metų nelaisvės. Kaip pataisos projektą lydinčiame aiškinamajame rašte teigia Seimo narys, „iš tiesų, Lietuvos Respublikos įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir visiškai neadekvati atsakomybė. Tačiau žiaurumas nukreiptas prieš gyvūną labai greitai atsigręžia ir prieš vaiką, senelį ar kitą silpnesnį ir negalintį apsiginti asmenį. Stebimės vaikų ar nepilnamečių žiaurumu, tačiau nematome esmių esmės ir pagrindo iš kur kyla šis žiaurumas. Todėl būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, kuri būtų adekvati padarytam nusikaltimui.“ V.Juozapaitis taip pat tvirtina, kad „įgyvendinus naujas įstatymo projektu siūlomas nuostatas pagerės kriminogeninė situacija šalyje“. Baudžiamojo kodekso pataisą pateikęs Seimo narys operatyviai reagavo į prieš kelias dienas paskelbtą 18-os bendram tikslui susivienijusių visuomeninių gyvūnų globos organizacijų kreipimąsi, kuriame konstatuojama, kad pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami smurto prieš gyvūnus proveržiai, o esamos menkos bausmės ir atsainus teisėsaugos pareigūnų požiūris į tokio tipo nusikaltimus juos netiesiogiai skatina. Tai jau ne pirmas kartas per pastaruosius kelerius metus, kai inicijuojamas bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais sugriežtinimas. Tačiau kiekvieną kartą tokie projektai sulaukdavo įnirtingo daugumos Seimo narių pasipriešinimo ir būdavo atmetami. Šaltinis: http://www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/seimo-narys-vytautas-juozapaitis-pasiule-gyvunu-kankintojus-bausti-tris-kartus-griezciau-172-313618#ixzz2Mn0xorVi
skaityti daugiau

Žiaurus elgesys su gyvūnais tampa nebevaldomas, gyvūnų gerovės organizacijos vienijasi

Žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujiena Lietuvos visuomenėje, tačiau pastaruoju metu šie atvejai tampa tiesiog nebevaldomi. Vienų laikomi nepakeičiamais draugais ir pagalbininkais, dalies visuomenės jie nėra pripažįstami kaip pagarbos verta gyvybės forma. Užtenka paminėti kelis atvejus norint parodyti nežmogiškumo mąstą ir galimybes – sausio 27 d. Vaidotuose šuneliui perpjauta gerklė, vasario 14 d. Kalvarijoje kirviu kapota pusantrų metų mišrūnė kalytė, ją aštuonmečiui liepė kapoti girtas kaimietis, vasario 24 d. Plungėje skandintas šuo. Stebina ne tik nusikaltėlių elgesys, bet ir pareigūnų abejingumas. Pradėti ikiteisminiai tyrimai baigiasi arba nusikaltėlio nebaudžiamumu, arba minimaliomis baudomis, kurios nepriverčia nusikaltėlio susimastyti apie sukeltą skausmą ar blogį savyje. Nerimauti yra dėl ko, Plungės „skenduolio“ atveju šuo yra grąžintas savininkams, o gyvūnų gerovės organizacijos, aukodamos savo laiką ir lėšas, stengiasi gauti leidimą jį konfiskuoti ir rasti saugius namus. Gyvūnų gerovės organizacijos vienijasi Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Lesė, Penkta koja, VšĮ „Rainiukas“, VšĮ Gyvūnų globos fondas, VšĮ Sos-gyvūnai, Lietuvos gyvūnų globos draugija Šiaulių skyrius, Panevėžio gyvūnų globos draugija, Mindraja, VšĮ „Mažoji Liza“, VšĮ Gyvūnų sterilizacijos fondas, VšĮ „Naminukai“, Šiaulių gyvūnų globos namai, Katino svajonė, Mažeikių gyvūnų globos namai, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija bei VšĮ „Padėk beglobiui“ vienijasi. Kovoje prieš abejingumą, prieš pyktį, prieš neapykantą ir beširdiškumą. Nelaimių viešinimas ir kreipimasis nors ir duoda rezultatų, įstatymų bazė riboja savanorių galimybes ginti gyvūnus ir jų teises. Skriaudikų elgesys įrodo, kad žmogiškumas bei gėdos jausmas jų neįtakoja, todėl siekiama iš esmės peržiūrėti LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir LR Baudžiamojo kodekso straipsnius reglamentuojančius atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, sugriežtinant baudžiamąją atsakomybę bei padidinant administracinę atsakomybę tokiomis baudomis, kurios būtų adekvačios padarytam nusikaltimui. Dažnas susirūpins, kad gyvūnų teisės bus ginamos labiau nei žmogaus, tačiau verta prisiminti, kad nubaustieji už gyvūnų skriaudimą dažniausiai vėliau padaro ar turi polinkį į kitus nusikaltimus nukreiptus prieš silpnus ir negalinčius apsiginti.   Lietuva turi į ką lygiuotis Šiuo metu Lietuvoje administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais (baudą nuo 100 iki 300 litų). Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nepaisant nusikaltimų žiaurumo laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dar niekada nebuvo pritaikyta. Dažniausiai apsiribojama minimalia administracine bauda, o nusikaltėliai toliau skleidžia neapykantą gatvėse ir kelią pavojų ne tik gyvūnams, bet ir žmogui. Įstatymų bazė ir teismų praktika rodo, kad gyvūnų teisės Lietuvoje yra ginamos silpnai, palyginus su kitomis išvysčiusiomis pasaulio valstybėmis. Griežtesnių įsakymų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lenkijoje nuo 2012 sausio 1d įsigaliojo  gyvūnų apsaugos įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytos didesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais (35 str.): (1)laisvės atėmimas arba apribojimas iki 2 metų (iki šiol buvo 1 metai), o ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų (iki šiol buvo iki 2 metų); (2) Draudimas turėti (laikyti) gyvūną iki 10 metų; (3) Gyvūno konfiskavimas ir draudimas užsiimti profesine veikla, verslu arba dirbti darbus, susijusius su gyvūnais; (4) Piniginė bauda nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams (iki šiol buvo 25 – 2500 zlotų). Dar vienas pokytis, į kurį verta atkreipti dėmesį – visuomeninės gyvūnų gerovės organizacijos teisme gali atstovauti nukentėjusiąjam, t.y. asmeniui, kurio gyvūnas nukentėjo nuo žiauraus elgesio ir kuris pats nenori ar negali dalyvauti teismo procese. Lietuvos gyvūnų gerovės organizacijos tikisi būti išgirstos ne tik visuomenės, bet ir valdininkų, kurie gali inicijuoti pakeitimus. Diskusija ir nelaimių viešinimas yra būtini problemos sprendimo ir prevencijos elementai, bet ne mažiau svarbios yra griežtesnės bausmės, leidžiančios sutramdyti nusikaltėlius. Kaip manote, ar valdininkai pagaliau išgirs gyvūnų mylėtojus ir susirūpins esama situacija bei inicijuos pakeitimus?   Monika Skaržauskaitė VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” Nuorodos žiniasklaidoje : http://www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/ziaurus-elgesys-su-gyvunais-tampa-nebevaldomas-gyvunu-geroves-organizacijos-vienijasi-172-312720 http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/ziaurus-elgesys-su-gyvunais-tampa-nebevaldomas-gyvunu-geroves-organizacijos-vienijasi.d?id=60826239
skaityti daugiau

Vieversio šventės dalyviai tapo skandinamo šuns gelbėtojais

Vasario 24 diena – pirmoji lietuvių kalendorinė pavasario šventė, kai parskrenda vyturiai. Vaikams skirtą šventę aptemdė neblaivus pilietis, kuris bandė skandinti savo šunį. Vyturio dienos proga Plungės nevyriausybinės organizacijos – klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“ ir „Saulutės“ draugija pakvietė plungiškius į paukštelių lesinimo popietę. Joje ypač gausiai dalyvavo Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleiviai su mokytoja Alma Šakiene ir akademiko A.Jucio pagrindinės mokyklos jaunųjų turistų būrelis „Šimtakojis“, vadovaujamas mokytojos Ilonos Vaitiekutės. Puikią šventės nuotaiką aptemdė dviejų mergaičių atnešta žinia, jog jos matė, kaip vidury baltos dienos parke vyras kankina didelį šunį: surišo kojas, mušė, bandė skandinti. Būrys vaikų patraukė gelbėti gyvūno. Ant tvenkinio rastas kankintas šuo surištomis kojomis, pririštas prie medžio. Vaikus labai išgąsdino aplink šunį vaikščiojęs neblaivus pilietis. Plungės policija sureagavo operatyviai: greitai atvyko ir išsivežė šunį ir jo kankintoją. Šventėje dalyvavę vaikai labai didžiavosi, kad išgelbėjo gyvūno gyvybę. Nuoroda į šaltinį: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/vieversio-sventes-dalyviai-tapo-skandinamo-suns-gelbetojais.d?id=60797047 VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kreipėsi į Plungės r. PK su prašymu suteikti informaciją, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kas perėmė tolimesnę šuns globą. Buvome nukreipti į Plungės r. apylinkės prokurorę I. Dačkauskienę, kuri mums padeda toliau. Išsiųsti prašymai žemiau.  
skaityti daugiau

Top Miau 2013 leidinys

Jau pasirodė 2013 metų Top Miau leidinys, kurio 22-23 puslapiuose rasite „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ straipsnį „Didelė laimė – be kainos ir atsakomybės?“. Straipsnyje rašoma apie gyvūnų sterilizacijos būtinybę, kaip pasirinkti sau tinkamą augintinį, kaip keitėsi eutanazuotų gyvūnų UAB „Grinda“ statistika, atsirandant gyvūnų prieglaudoms bei kiti aktualūs klausimai. Už suteiktą galimybę esame dėkingi nuostabiai Top Miau komandai Visą leidinį galite parsisiųsti čia:http://www.topmiau.lt/leidinys/top_miau_2013/6007/    
skaityti daugiau

„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir „Baltos uodegos“: pamilk prieglaudinuką – apsilankyk kirpyklėlėj

Sakoma, kad keturkojis – geriausias žmogaus draugas, tačiau draugijos nerandančių ir gatvėm nežinioje klajojančių, niekam nereikalingų beglobių gyvūnu apstu. Nors Lietuvoje šiai dienai yra apie 50 prieglaudų – net jos nesutalpina visų šunų bei kačių, kuriems reikia pagalbos ir globos. Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ rūpinasi ne pasekmėmis, o priežastimis, stengiasi šviesti visuomenę ir palengvinti geraširdžių, prieglaudinukus pamilusių žmonių gyvenimus įsigijus keturkojį draugą. Būtent dėl pastarosios priežasties startuoja akcija, organizuojama kartu su draugiškiausia kirpyklėle – „Baltos uodegos“, kurios metu visi asmenys, pasiėmę namo šunį gaus dovanų kvietimą atvykti apkirpti i išmaudyti savo naująjį draugą. Akcijoje dalyvaujančios prieglaudos: „Rainiukas“, „Naminukai“, „Gyvūnų sterilizacijos fondas“, „Gyvybės vagonėliai“ bei „Tautmilės prieglaudėlė“. „Šios akcijos esmė nėra paskatinti žmones už dovanas paimti augintinį, nes jiems reikalingi atsakingi ir iš tiesų apsisprendę šeimininkai,“ įspėja „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ vadovė B. Vaitiekūnaitė. „Mes siekiame savotiškai padėkoti už geras žmonių širdis ir palengvinti šuns bei šeimininko bendro gyvenimo pradžią.“ Tuo tarpu kirpėja Ingrida, kalbinama apie šią akciją ir motyvus prisijungti, negali sulaikyti jausmų: „Tiesiog visada norėjau pagelbėti beglobiams gyvūnams, mąsčiau apie laikiną globą, bet taip ir neišdrįsau… Stebint prieglaudose esančių šunų nuotraukas norisi išlaisvinti tuos vargšiukus nuo sąvėlų, kurios trukdo judėti, sukelia skausmą ir purvo – taip bent kiek palengvinant jų gyvenimus. Kita priežastis grynai profesinė: mišrūnas – tai toks „neapibrėžtas“ šuo, kurį kirpdamas pasitelki savo vaizduotę ir kūrybą, o ne galiojančius konkrečios veislės standartus.“ Ingrida Karpuškaitė
skaityti daugiau

Dėkojame StepArc

Tariame didelį dėkui UAB StepArc už tai, kad parėmė mūsų veiklą rašikliais!
skaityti daugiau

Savanorystė – prisijunk prie mūsų! ;)

Labai ieškomi savanoriai, kurie padėtų daryti gerus darbus. Visa informacija lankstinuke:      
skaityti daugiau

2 mėn. Angliukas vis dar ieško namų!

Atrodo, kad esu berniukas. Dar tiksliai neaišku. Bet faktas, kad aš labai labai fainas ir kantrus – kol išvalė ausų erkutes ir maitino vaistukus nuo kirmėlių kantriai laukiau, net murkiau. Tik kai nuo blusų maudė, tai nelabai man patiko. Labai noriu sutikti Kalėdas naujuose SAVO namuose. Paskambink Beatričei 861603366 Kalėdos jau praėjo, broliuką ir sesutę žmonės paėmė, o Angliukas liko vienas laukti namų. Fantastiško charakterio, anglies juodumo be jokios dėmelės, mažytis, smalsus, itin draugiškas su katėmis ir šunimis katinukas labai laukia savo šeimos. Suteikite jam vietelę savo namuose ir širdyje, tikrai nesigailėsite!
skaityti daugiau