Esi už gyvūnų gerovę?
Imkis iniciatyvos!
Skirdamas 2% GPM Tu padedi mums:
Be TAVĘS visa tai būtų tik gražūs žodžiai. Mes imsimės tiek veiksmų, kiek turėsime galimybių. O kiek jų turėsime – priklauso nuo TAVĘS!
Skirti 2 % per 2012 m. gautų pajamų mokesčio (GPM) yra vienas lengviausių ir papildomų išlaidų nereikalaujančių būdų paremti mūsų organizacijos veiklą. Formas paramos skyrimui galite pildyti iki š. m. gegužės mėn. 1 d. Galimi 2% paramos skyrimo būdai:
1. Paprasčiausias būdas – užpildyti FR0512_2 formą internetu. Reikia savo internetinės bankininkystės pagalba prisijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos EDS (Elektroninio deklaravimo sistemos) ir užpildyti FR0512_2 formą. Internetinis puslapis: http://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx. Mūsų duomenys, reikalingi pildymui, juridinio asmens kodas: 302842427.
2. Antras būdas – užpildytą ir atspausdintą FR0512 formą pasirašyti ir nunešti į Jūsų miesto VMI arba atsiųsti mūsų savanoriams adresu Ateities g. 10, 08013 Vilnius. Atsispausdinkite formą, kurioje mūsų duomenys jau užpildyti. Formą rasite adresu: https://www.dropbox.com/s/0tb1x2eavarl136/FR0512_v2_ggi.pdf. Atspausdintame dokumente didžiosiomis raidėmis įrašykite savo: 1. asmens kodą, 2. telefoną, 3V. vardą, 3P. pavardę, 4. adresą, 5. mokestinį laikotarpį (2012), E4. prašoma pervesti pajamų mokesčio dalis (2,00 % ar kita dalis, jei padalijama keliems paramos gavėjams), E5. iki kurių mokestinių metų skiriate savo paramą. Formos apačioje pasirašykite ir parašykite savo vardą bei pavardę. Įdėkite formą į paprastą voką, užklijuokite ir pasirašykite ant voko užklijavimo vietos.
Jei nesuprantate kaip užpildyti formą, mielai prašome susisiekti su mumis (tel. Monika 861401616, el. paštas: info@ggi.lt) ir mes Jums padėsime užpildyti ją teisingai.
Dėkojame už Jūsų neabejingumą!
GGI komanda
Prisijunkite prie renginio Facebook’e http://www.facebook.com/events/629763887039884/
Rytoj vyks „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanorių motyvacinė juvelyrikos pamoka, kurios metu savanoriai sau pasigamins katės/šuns formos papuošalus. Už šią superinę progą esame dėkingi Ramių Bičių MENŲ STUDIJAI. Didelis ačiū! 
Kviečiame aplankyti studijos puslapį www.menustudija.lt ir prisijungti prie jų FB http://www.facebook.com/pages/Ramių-Bičių-MENŲ-STUDIJA/225315680849032
Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 310-ajame straipsnyje numatyta, kad „tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“. V.Juozapaitis siūlo maksimalią bausmę gyvūnų kankintojams padidinti iki trejų metų nelaisvės.
Kaip pataisos projektą lydinčiame aiškinamajame rašte teigia Seimo narys, „iš tiesų, Lietuvos Respublikos įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir visiškai neadekvati atsakomybė. Tačiau žiaurumas nukreiptas prieš gyvūną labai greitai atsigręžia ir prieš vaiką, senelį ar kitą silpnesnį ir negalintį apsiginti asmenį. Stebimės vaikų ar nepilnamečių žiaurumu, tačiau nematome esmių esmės ir pagrindo iš kur kyla šis žiaurumas. Todėl būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, kuri būtų adekvati padarytam nusikaltimui.“
V.Juozapaitis taip pat tvirtina, kad „įgyvendinus naujas įstatymo projektu siūlomas nuostatas pagerės kriminogeninė situacija šalyje“.
Baudžiamojo kodekso pataisą pateikęs Seimo narys operatyviai reagavo į prieš kelias dienas paskelbtą 18-os bendram tikslui susivienijusių visuomeninių gyvūnų globos organizacijų kreipimąsi, kuriame konstatuojama, kad pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami smurto prieš gyvūnus proveržiai, o esamos menkos bausmės ir atsainus teisėsaugos pareigūnų požiūris į tokio tipo nusikaltimus juos netiesiogiai skatina.
Tai jau ne pirmas kartas per pastaruosius kelerius metus, kai inicijuojamas bausmių už žiaurų elgesį su gyvūnais sugriežtinimas. Tačiau kiekvieną kartą tokie projektai sulaukdavo įnirtingo daugumos Seimo narių pasipriešinimo ir būdavo atmetami.
Žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujiena Lietuvos visuomenėje, tačiau pastaruoju metu šie atvejai tampa tiesiog nebevaldomi. Vienų laikomi nepakeičiamais draugais ir pagalbininkais, dalies visuomenės jie nėra pripažįstami kaip pagarbos verta gyvybės forma. Užtenka paminėti kelis atvejus norint parodyti nežmogiškumo mąstą ir galimybes – sausio 27 d. Vaidotuose šuneliui perpjauta gerklė, vasario 14 d. Kalvarijoje kirviu kapota pusantrų metų mišrūnė kalytė, ją aštuonmečiui liepė kapoti girtas kaimietis, vasario 24 d. Plungėje skandintas šuo. Stebina ne tik nusikaltėlių elgesys, bet ir pareigūnų abejingumas. Pradėti ikiteisminiai tyrimai baigiasi arba nusikaltėlio nebaudžiamumu, arba minimaliomis baudomis, kurios nepriverčia nusikaltėlio susimastyti apie sukeltą skausmą ar blogį savyje. Nerimauti yra dėl ko, Plungės „skenduolio“ atveju šuo yra grąžintas savininkams, o gyvūnų gerovės organizacijos, aukodamos savo laiką ir lėšas, stengiasi gauti leidimą jį konfiskuoti ir rasti saugius namus.
Gyvūnų gerovės organizacijos vienijasi
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Lesė, Penkta koja, VšĮ „Rainiukas“, VšĮ Gyvūnų globos fondas, VšĮ Sos-gyvūnai, Lietuvos gyvūnų globos draugija Šiaulių skyrius, Panevėžio gyvūnų globos draugija, Mindraja, VšĮ „Mažoji Liza“, VšĮ Gyvūnų sterilizacijos fondas, VšĮ „Naminukai“, Šiaulių gyvūnų globos namai, Katino svajonė, Mažeikių gyvūnų globos namai, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija bei VšĮ „Padėk beglobiui“ vienijasi. Kovoje prieš abejingumą, prieš pyktį, prieš neapykantą ir beširdiškumą. Nelaimių viešinimas ir kreipimasis nors ir duoda rezultatų, įstatymų bazė riboja savanorių galimybes ginti gyvūnus ir jų teises. Skriaudikų elgesys įrodo, kad žmogiškumas bei gėdos jausmas jų neįtakoja, todėl siekiama iš esmės peržiūrėti LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir LR Baudžiamojo kodekso straipsnius reglamentuojančius atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, sugriežtinant baudžiamąją atsakomybę bei padidinant administracinę atsakomybę tokiomis baudomis, kurios būtų adekvačios padarytam nusikaltimui. Dažnas susirūpins, kad gyvūnų teisės bus ginamos labiau nei žmogaus, tačiau verta prisiminti, kad nubaustieji už gyvūnų skriaudimą dažniausiai vėliau padaro ar turi polinkį į kitus nusikaltimus nukreiptus prieš silpnus ir negalinčius apsiginti.
Lietuva turi į ką lygiuotis
Šiuo metu Lietuvoje administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnis numato sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais (baudą nuo 100 iki 300 litų). Baudžiamojo kodekso 310 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, jei gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas. Už šį nusikaltimą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nepaisant nusikaltimų žiaurumo laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams dar niekada nebuvo pritaikyta. Dažniausiai apsiribojama minimalia administracine bauda, o nusikaltėliai toliau skleidžia neapykantą gatvėse ir kelią pavojų ne tik gyvūnams, bet ir žmogui. Įstatymų bazė ir teismų praktika rodo, kad gyvūnų teisės Lietuvoje yra ginamos silpnai, palyginus su kitomis išvysčiusiomis pasaulio valstybėmis.
Griežtesnių įsakymų pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Lenkijoje nuo 2012 sausio 1d įsigaliojo gyvūnų apsaugos įstatymo nauja redakcija, kurioje numatytos didesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais (35 str.): (1)laisvės atėmimas arba apribojimas iki 2 metų (iki šiol buvo 1 metai), o ypatingo žiaurumo atvejais – iki 3 metų (iki šiol buvo iki 2 metų); (2) Draudimas turėti (laikyti) gyvūną iki 10 metų; (3) Gyvūno konfiskavimas ir draudimas užsiimti profesine veikla, verslu arba dirbti darbus, susijusius su gyvūnais; (4) Piniginė bauda nuo 500 iki 100 000 Lenkijos zlotų, kurie teismo nurodymu skiriami gyvūnų gerovės tikslams (iki šiol buvo 25 – 2500 zlotų). Dar vienas pokytis, į kurį verta atkreipti dėmesį – visuomeninės gyvūnų gerovės organizacijos teisme gali atstovauti nukentėjusiąjam, t.y. asmeniui, kurio gyvūnas nukentėjo nuo žiauraus elgesio ir kuris pats nenori ar negali dalyvauti teismo procese.
Lietuvos gyvūnų gerovės organizacijos tikisi būti išgirstos ne tik visuomenės, bet ir valdininkų, kurie gali inicijuoti pakeitimus. Diskusija ir nelaimių viešinimas yra būtini problemos sprendimo ir prevencijos elementai, bet ne mažiau svarbios yra griežtesnės bausmės, leidžiančios sutramdyti nusikaltėlius. Kaip manote, ar valdininkai pagaliau išgirs gyvūnų mylėtojus ir susirūpins esama situacija bei inicijuos pakeitimus?
Monika Skaržauskaitė
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”
Nuorodos žiniasklaidoje :
http://www.15min.lt/naujiena/augintiniai/ivykiai/ziaurus-elgesys-su-gyvunais-tampa-nebevaldomas-gyvunu-geroves-organizacijos-vienijasi-172-312720
