Draudimas laikyti gyvūnus

Paskelbta: 16 vasario, 2020 17:07

Siekiame įteisinti papildomą poveikio priemonę – draudimą laikyti gyvūnus iki 5 metų žiauriai su jais pasielgusiems asmenims.

Lietuvos viešojoje erdvėje vienas po kito aidi žiauraus elgesio su gyvūnas atvejai, kuomet gyvūnas žuvo, buvo suluošintas ar su juo buvo kitaip žiauriai pasielgta: mačete užkapotas šuo, šuniui plaktuku suknežinta kaukolė, padegtas šuo, du nukankinti šuneliai, orkaitėje iškeptas katinas, nuskandinti šuneliai ir t.t. Šiandien dienai jokie teisės aktai šiems asmenims, žiauriai pasielgusiems su gyvūnu, nedraudžia ir toliau įsigyti bei laikyti naujų gyvūnų, t. y. įstatymų leidėjas jokiame teisės akte nėra numatęs nei baudžiamojo, nei administracinio poveikio priemonės – draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną atitinkamą laikotarpį asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais.

Tokį teisinės bazės trūkumą būtina taisyti, atsižvelgiant į tai, jog teismų praktika rodo, kad už gyvūnų kankinimą teisti žmonės linkę savo elgesį kartoti. Netaikydami draudimo šiems asmenims įsigyti naujų gyvūnų, prisidedame prie galimų sekančių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet asmenys, žiauriai pasielgę su gyvūnų, tiesiog susimoka baudą ir reikalauja neprižiūrėtą ar net suluošintą gyvūną grąžinti, argumentuodami tuo, kad tai jų nuosavybė. Šiuo atveju nėra jokios įstatyminės normos, kuri tokiu atveju “apgintų” jau kartą nuskriaustą gyvūną ir draustų tokiems asmenims jį grąžinti. Tokiu atveju vėlgi neužtikrinama jokia prevencija naujiems žiauraus elgesio su tuo pačiu gyvūnų atvejams.

Prie viso to, susidaro ir tokia situacija, jog tiek vyriausybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos deda daug pastangų padėti konkrečiam gyvūnui, kas atima daug finansinių ir laiko sąnaudų. Gyvūną konfiskavus, tam pačiam gyvūno skriaudėjui kitą dieną vėl įsigijus kitą gyvūną ir pasikartojus žiauraus elgesio su gyvūnu atvejui, organizacijos ir institucijos ir vėl pradeda derybas arba konfiskavimo procedūras pakartotinai naudodamos savo laiko ir finansines sąnaudas. Tai visiškai neefektyvu ir neprasminga. Uždraudus įsigyti, susigrąžinti tokiems asmenims gyvūnus, sutaupytos lėšos ir laiko sąnaudos galėtų būti nukreipiamos šių asmenų kontrolei ir patikroms.   

Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Vokietijoje – nuo 1 iki 5 metų arba visam laikui, Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Draudimas laikyti gyvūnus teismo nuožiūra nustatytam laikotarpiui gali būti skiriamas ir šiose šalyse: Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Danijoje, Austrijoje, Islandijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, J. Karalystėje. Ispanijoje, San Marine gali būti uždraustos tam tikros veiklos su gyvūnais.

2018 metais VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ inicijavo tokio draudimo reikalingumą ir Seimo narys Linas Balsys (kartu su Seimo nare Dovile Šakaliene) pateikė įstatymo pataisą, tačiau pasiūlymas buvo teisiškai ydingas ir nepagrįstas, todėl jis priimtas nebuvo. Buvo siekta keisti tik LR baudžiamąjį kodeksą, nors draudimas laikyti/įsigyti gyvūną tam tikrą laikotarpį turi būti įtvirtintas ne tik kaip baudžiamojo poveikio priemonė, bet ir kaip administracinio poveikio priemonė, todėl pildyti reikia ir LR administracinių nusižengimų kodeksą.

Nuoroda į teisės akto projektą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4d0d43c0827c11e7b075905f6c3d6a10?jfwid=sujol491f

Daugiau skaitykite: https://www.delfi.lt/letena/gyvunu-teises/siulo-uzdrausti-augintiniu-skriaudejams-laikyti-gyvunus.d?id=79424793

GGI siūlymai dėl draudimo laikyti gyvūnus Seimo nariams