Naujienos

LNK žiniose – informatyvus įrašas dėl draudimo laikyti gyvūnus

https://youtu.be/k7GP5N3ATqE GGI atstovė Ieva Sebeckytė LNK žinių tiesioginiame eteryje trumpai ir aiškiai atsako į klausimus, kodėl Lietuvoje mums reikia draudimo laikytis gyvūnus, ką toks draudimas pakeistų ir kuo jis susijęs su dabartiniu reglamentavimu - privalomu gyvūno konfiskavimu.
skaityti daugiau

Labas rytas, Lietuva apie Ukrainos gyvūnus Lietuvoje

https://youtu.be/f_vWpF2-WOc GGI atstovė Lina Vaitekūnaitė "Labas rytas, Lietuva" laidoje pasakojo apie Ukrainos gyvūnus, atvykusius į Lietuvą. Ačiū LRT už reportažą, Vilniaus gyvūnų globos namams už priėmimą.
skaityti daugiau

GGI LNK žiniose apie draudimą laikyti gyvūnus

https://youtu.be/IpaMjpAFgy8 Reportažas kiek neaiškus, tad patiksliname, kad bausmės padidintos ANK ir BK buvo, tačiau jau penktus metus vis nepriimamas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims. Apie tai LNK žiniose GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
skaityti daugiau

Spaudos konferencija Seime

Šiandien vykusios spaudos konferencijos Seime metu GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė kalbėjo apie draudimo laikyti gyvūnus žiauriai pasielgusiems įteisinimo būtinybę. Kviečiame žiūrėti įrašą. Dėkojame Seimo narei Ievai Pakarklytei ir jos komandai už konferencijos organizavimą bei įdedamą darbą dėl draudimo įteisinimo. https://youtu.be/hnupDAyzrQc
skaityti daugiau

Gyvūnų ženklinimas Lietuvoje: ypač dideliu aktyvumu išsiskiria rajonai

Daugiau nei 116 tūkstančių augintinių – tiek jų buvo paženklinta ir įtraukta į Gyvūnų augintinių registrą per nustatytą pereinamąjį metų laikotarpį, kai pasiutligei imlių augintinių – šunų, kačių ir šeškų laikytojai turėjo juos paženklinti ir registruoti. Visgi gyvūnų gerovės srityje veikiančios organizacijos akcentuoja ne tik jau pasiektus rezultatus, bet atkreipia dėmesį į kaip reikiant įsibėgėjusį ir tebesitęsiantį procesą: ženklinimas ir toliau išlieka intensyvus. Malonių staigmenų, paneigiančių įsisenėjusius mitus, pateikia ir ženklinančiųjų demografiniai duomenys – pirmauja rajonai.   Vos per metus paženklintų gyvūnų padaugėjo 30 proc.  Numanoma, jog iš viso Lietuvoje gali būti apie 1 milijoną 150 tūkstančių šunų ir kačių, iš kurių apie 550 tūkstančių yra šunys ir apie 600 tūkstančių – katės.  „Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta 287 324 gyvūnų, iš kurių 193 427 yra šunys ir 93 897 – katės, – tiek gyvūnų augintinių yra aiškiai identifikuoti ir turi teisėtus savininkus. Iš viso tai – apie 35 procentų visų Lietuvoje galimai laikomų šunų ir 16 procentų kačių, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė. – Tokius skaičius, turint omenyje, jog apie trečdalis gyvūnų buvo paženklinti vos per praėjusius kalendorinius metus, sulig prievolės įvedimu, vertiname ypač teigiamai. Ne vienerius metus siekėme, kad gyvūnų ženklinimas Lietuvoje apskritai būtų privalomas, todėl vos per pirmus metus pasiekti rezultatai yra labai geri. Matome ir tyrimai rodo, jog didžioji visuomenės dalis žino apie privalomąjį gyvūnų ženklinimą, jį palaiko ir aktyviai įsijungia į procesą“.   Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo svarbą bei naudas vardijo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Gediminas Vaičionis: „Savivaldybės visuomet pasisakė už gyvūnų ženklinimą ir registravimą. Pagrindinės naudos – bešeimininkių gyvūnų kontrolė, o gyvūnui pasimetus – šeimininkų atsekamumas. Benamių gyvūnų gaudymo ir globos funkcijas, numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, vykdo savivaldybės, tačiau be privalomojo ženklinimo jos nuolat susiduria su kliūtimis. Apskritai gyvūno identifikavimas yra svarbiausia sąlyga sprendžiant bet kokius su gyvūnais susijusius klausimus ir toliau praktiškai darbuojantis gyvūnų gerovės srityje – užtikrinant, kad išlaidos benamių gyvūnų globai nustotų augti, benamių gyvūnų prieglaudose mažėtų, taip pat tvarkant, gerinant įstatymus bei visą sistemą. Lygiai taip pat kaip ir su ūkiniais gyvūnais: kol jie nebuvo suženklinti, tol nei gyvūnų skaičiaus žinojome, nei paramos galėjome skirti, nei kitų problemų spręsi. Tai gyvūnų ženklinimas yra pagrindas, privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą turėjome įsivesti jau labai seniai“.  Neženklinimo žala tenka valstybei, visuomenei  Gyvūnų ženklinimas bei savininkų atsekamumas yra ir pačių gyventojų raginimas prisiimti atsakomybę bei rūpintis savo gyvūnais. Kasmet savivaldybės beglobių gyvūnų priežiūrai skiria šimtatūkstantines sumas ir šie kaštai – augantys: 2019 metais iš savivaldybėms skiriamo biudžeto beglobių gyvūnų priežiūrai skirta 807 tūkstančiai eurų, 2020 metais – 895 tūkstančiai eurų, 2021 metais buvo perkoptas milijonas – pasirūpinti beglobiais valstybei kainavo 1 milijoną 36 tūkstančius eurų.    „Daugiausia tai yra laikinosios globos išlaidos, kuomet gyvūnas yra paimamas ir jį reikia transportuoti, pasirūpinti jo išlaikymu įstatymo nustatytą laikotarpį. Priklausomai nuo turimų sutarčių, visus šiuos darbus organizuoja ir už juos moka savivaldybės“, – pasakojo G. Vaičionis.  GATO vadovė atkreipė dėmesį, jog dažniausiai iš gatvės į prieglaudas patenka jau suaugę gyvūnai, vadinasi, turintys ar turėję šeimininkus, tad augintinio ženklinimas ir registravimas yra ypač svarbus juos nustatyti: „Per metus šalies prieglaudos pasipildo 15 tūkstančių beglobių gyvūnų. Galimybė bent dalį jų sugrąžinti teisėtiems savininkams leistų sumažinti ir valstybės, ir nevyriausybinio sektoriaus, kuris yra išlaikomas visuomenės, išlaidas. Pavyzdžiui, gyventojai prieglaudoms bei kitoms gyvūnais besirūpinančioms organizacijoms per metus paaukoja apie 800 tūkstančių eurų. Šiuo metu beglobiais rūpinasi valstybė, nevyriausybinės organizacijos. Turime už gyvūną tenkančią atsakomybę sugrąžinti ir to gyvūno savininkui, o privalomasis augintinių ženklinimas – viena iš būdų tai padaryti“.  Gera žinia – rajonai griauna mitus  Viena iš gerųjų ženklinimo žinių – griaunamas mitas, neva „kaime gyvūnų niekas neženklins“. Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo statistika rodo priešingus rezultatus. Iki gegužės 2 dienos aktyviausiai gyvūnus ženklinančioms savivaldybėms pavyko pasiekti itin aukštų rezultatų, pavyzdžiui, Kelmės rajone  paženklinta 68 proc. visų laikomų šunų, Kalvarijos, Tauragės ir Kauno rajonuose – 55 proc. šunų,  Klaipėdos rajone – 50 proc., o Utenos rajono savivaldybėje buvo paženklinta 41 proc. visų laikomų kačių“, – sakė GATO vadovė.  Iš 60 Lietuvos savivaldybių šešiose paženklinta 50–70 proc. visų laikomų šunų, trisdešimt septyniose savivaldybėse – 30–50 proc. visų laikomų šunų, septyniolikoje – 10–30 proc. visų laikomų šunų. Trejose savivaldybėse paženklinta 20–40 proc. visų laikomų kačių, trisdešimt devyniose – 10–20 proc. kačių, aštuoniolikoje – mažiau nei 10 proc. „Sulig gegužės 1 diena paženklinta ir gyvūnų augintinių registre užregistruota daugiau nei trečdalis visų Lietuvoje laikomų šunų ir beveik penktadalis kačių. Bendraujame su veterinarijos gydyklomis, turime žinių, jog dėl besiženklinančiųjų antplūdžio vizitai yra keliami į gegužę, birželį. Vien per balandžio mėnesį kai kuriose savivaldybėse ženklinamų gyvūnų procentinis augimas siekė 65–70 proc. Tad galima drąsiai teigti, jog šiandien turimi rezultatai dar nėra galutiniai, – sakė B. Kymantaitė. – Itin iškalbinga ir demografinė ženklinimo statistika, iš kurios matyti, jog rajonų gyventojai linkę ženklinti ir registruoti savo augintinius labiau nei gyvenantieji didmiesčiuose ar miestuose. Tad labai norėtųsi, kad tam tikrų politikų ir visuomenės tarpe gyvuojantis žmonių rūšiavimas pagal gyvenamąją vietą, priskiriant jiems vienokį ar kitokį požiūrį į gyvūnus, pagaliau baigtųsi“.  Į gyvūnų laikymą žiūrima vis atsakingiau   „Gyvūnų ženklinimas yra procesas. Džiugu, kad ženklinimo statistika Lietuvoje yra stabiliai auganti. Kaip toliau vyks gyvūnų ženklinimas, priklausys nuo kontrolę vykdančių institucijų, taip pat nuo pačios visuomenės, kuri pastaruoju metu – labai keičiasi: tampame vis atsakingesni gyvūnų augintojai ir vis mažiau gyventojų išlieka pakantūs ar toleruoja situacijas, kai prieš gyvūnus yra smurtaujama“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, vyksta gyventojų informavimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina. Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Lietuvoje vyksta visuotinis augintinių ženklinimas: kokie regionai pirmauja ir kokias (ne)ženklinimo priežastis įvardija gyventojai?

Paženklinti gyvūnus augintinius laiku, t. y. iki įstatymu numatyto termino, lieka kelios savaitės. Remiantis naujausiomis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis, iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai.  Turimais duomenimis, ženklinimas Lietuvoje – kaip reikiant įsibėgėjęs: paženklinta per trečdalį gyvūnų. Dar tiek pat gyvūnų savininkų planuoja tai padaryti artimiausiu metu.  Tarp ženklinimo naudų – ir viešosios tvarkos užtikrinimas  Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre įvestas siekiant įvairių tikslų, tarp kurių svarbiausi – gyvūnų gerovės užtikrinimas, sudarant galimybę nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, taip pat beglobių gyvūnų mažinimas, – gyvūnų ženklinimas yra laikomas efektyvia prevencine priemone.  Valstybei ne mažiau aktuali ir užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolė. Galiausiai, gyvūnai augintiniai ženklinami ir dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, taip pat siekiant nustatyti, kiek gyvūnų augintinių apskritai yra Lietuvoje.   „Jei mūsų uoliųjų miškininkų dėka pakankamai tiksliai žinome, kiek laukinių žvėrių turime, tai naminių gyvūnų skaičiaus – nėra, jis apskaičiuojamas remiantis hipotetinėmis skaičiuoklėmis. Nesame išskirtiniai, Europoje yra daug šalių, neturinčių tikrųjų gyvūnų augintinių skaičių. Visgi tikslas – orientuotis į šalis, kurios žino, kas vyksta jų kieme ir rodyti gerą pavyzdį kitiems. Juolab tai aktualu dabartinėje, Ukrainos, situacijoje, kuomet turime įsivertinti ir ekstremalias situacijas. Turime žinoti, kiek gyvūnų valstybėje esame išsiveisę ir kiek jų turime išmaitinti“, – sakė Kęstutis Navickas, Žemės ūkio ministras.  Tarp ženklinimo lyderių – atskiri rajonai ir didmiesčiai  Kadangi būtinoji ženklinimo sąlyga – įtraukti paženklintą gyvūną į Lietuvos Respublikos Gyvūnų augintinių registrą, iš nuolat Registre pasipildančių duomenų matyti, kaip procesas vyksta. Iki balandžio 7 d. aktyviausiai gyvūnus ženklinančiuose rajonuose registruota apie 30 proc. gyvūnų. Tarp lyderių – Utenos (34 proc.), Kauno (32 proc.), Tauragės (28 proc.), Klaipėdos (27 proc.) rajonai, Kalvarijos (29 proc.) savivaldybė.   Jei žiūrima kačių ar šunų ženklinimo atskirai, skaičiai – kiek kitokie. Pavyzdžiui, yra rajonų, kuriuose paženklinta apie 50 proc. šunų. Tarp lyderių – Kauno (48 proc.), Tauragės (47 proc.) ir Klaipėdos (43 proc.) rajonai.  Skaičiuojant ne procentais, o konkrečiais skaičiais, pirmauja šalies didmiesčiai – Vilniuje paženklinta per 50 tūkst. gyvūnų, Kaune – per 30 tūkst., Klaipėdoje – per 12 tūkst.  „Gyvūnų ženklinimas yra procesas, kaip kad ir visuomenės švietimas. Tad jau dabar matomus rezultatus vertiname teigiamai. Procesai gyvūnų gerovės srityje, deja, bet apskritai vyksta gana lėtai, todėl šiuo metu pasiekti rezultatai yra išties džiuginantys, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.  Remiantis preliminariais duomenimis, kurie surenkami pagal kitus su gyvūnais augintiniais susijusius duomenis, pvz., VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ pateikiamą užregistruotų augintinių statistiką, Europos augintinių maisto gamintojų asociacijos duomenis ir kt., numanoma, jog iš viso Lietuvoje gali būti apie 1 mln. ir 150 tūkst. šunų ir kačių, iš kurių apie 550 tūkst. yra šunys ir apie 600 tūkst. – katės.  Tyrimo duomenimis, paženklintų gyvūnų skaičius gali kopti per 60 proc. Numanomus gyvūnų skaičius Lietuvoje bei Gyvūnų augintinių registre fiksuojamus ženklinimo mastus patvirtina ir vasario pabaigoje rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Joje dalyvavo 1015 respondentų iš visos Lietuvos. Tyrimo metu buvo aiškinamasi šalies gyventojų nuomonė dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo.  Apie 34 proc. respondentų teigė, jog turi šunį, o 29 proc. apklaustųjų įvardijo, kad turi katę. Kad namuose augina šešką, nurodė 1 proc. tyrimo dalyvių. 47 proc. respondentų nurodė, jog augintinių neturi.  34 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog jie jau paženklino savo augintinius, o 30 proc. respondentų sakė, jog ketina tai padaryti artimiausiu metu.  „Tad jei gyventojai vykdys savo planus ir prie jau paženklintų 30 proc. gyvūnų, ką rodo ir statistika, ir tyrimo duomenys, prisidės dar 30 proc. gyventojų, kurie ketina tai padaryti, įvesto visuotinio privalomojo ženklinimo rezultatas būtų per 60 proc., t. y. du trečdaliai gyvūnų. Manau, tokie skaičiai ženklinimui, kuris pradėtas vos prieš metus, yra didžiulė sėkmė“, – sakė B. Kymantaitė.  Gyventojai supranta ženklinimo naudas  Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.), kurie paženklino ir užregistravo savo augintinius, supranta ženklinimo vertę – jie teigė, jog tai yra naudinga tiek augintiniui, tiek šeimininkui. 42 proc. nurodė, jog paženklino savo gyvūnus laikydamiesi nustatytos tvarkos, 22 proc. apklaustųjų rinkosi atsakymą „taip daroma visose civilizuotose šalyse“. Kadangi gyvūnų ženklinimas – privalomas, 16 proc. tyrimo dalyvių nurodė įvykdę prievolę, nes tiesiog nenorintys mokėti baudų. Dažniausiai nurodytos priežastys, dėl ko tyrimo dalyviai nepaženklino savo augintinių, yra didelė kaina arba tai, jog augintinis neišeina į lauką.   Tarp apklausoje dalyvavusių asmenų tik 12 proc. nieko nežinojo apie šiuo metu vykstantį privalomąjį gyvūnų ženklinimą. Pusė jų sakė, jog gyvūnus susiženklins.  Reaguodama į tai, jog daliai gyventojų privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas gali tapti finansine našta, Vyriausybė patvirtino ženklinimo išlaidų kompensavimo mechanizmą socialinę pašalpą gaunantiems asmenims ir gyvūnų globėjams. Pagal valstybės numatytą tvarką, visiems socialinės pašalpos gavėjams ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos daugiausia už trijų augintinių (šunų, kačių ar šeškų) paženklinimą ir užregistravimą, kompensacijos dydis – iki 15 eurų už kiekvieną gyvūną. Prieglaudose – 15 tūkst. beglobių per metus  „O kai žmonės sako, kad savo gyvūnų neženklina, nes jie neišeina į lauką – tai kaip tada gyvūnų prieglaudos yra nuolat perpildytos? Juk didžiuma į jas patenkančių gyvūnų – suaugę. Per metus į Lietuvos prieglaudas patenka 15 tūkstančių gyvūnų. Klausimas, kiek jų galėtų būti sugrąžinti tikriesiems savininkams, jei tik gyvūnai turėtų poodines mikroschemas, lieka atviras“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, šiuo metu vyksta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina.  Ženklinimo ir viešinimo kampaniją „Paženklink mane“ organizuoja Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija ir nevyriausybinės organizacijos – GATO bei VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). 
skaityti daugiau

Gyvūnų evakuacija iš Ukrainos

*Dar 19 gyvūnų iš Ukrainos saugiai pasiekė Lietuvą. Apie paskutinę mūsų ne itin sėkmingą kelionę jau pasakojome, tačiau smagu pranešti, kad po visų nesėkmių 10 kačių ir 9 šunys iš Ukrainos prieglaudos saugiai pasiekė Lietuvą. Šiuo metu jie yra karantinuojami Vilniaus gyvūnų globos namai, dėkojame Vilniaus miesto savivaldybė už priėmimą. Ačiū Žygimantui iš DR.VET už suteiktą apžiūrą, VšĮ "Naminukai" atstovams už pagalbą pargabenant dalį iš Lazdijų, ir, žinoma, ekipažams: pirmąjį sudarė Pavel Ščiglo ir Greta Forosenko, antrąjį Akvilė Okunevičiūtė, Marius Abelkis ir Vitalis Mozūraitis.  Toliau gyvūnai bus Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS globoje. Jų atstovai gyvūnus pasitiko atvykstant, susipažino ir jau susidraugavo. Tolimesnes naujienas apie juos galėsite sekti ten, bet pasidalinsime ir mes.  Ačiū ir visiems, kurie norėjo prisidėti, net jei jų pagalbos šį kartą ir neprireikė – kitą kartą tikrai prireiks  Kai gyvūnai galės ieškoti naujų namų arba laikinos namų globos – anketas užpildę žmonės, laukite mūsų skambučių! Ekipažų įspūdžiai iš kelionės: Pavel: „Kas labiausiai stebina iš abiejų kelionių į Ukrainą - žmonės šioje šalyje, ir tai kad net ir esant tokiai situacijai gyventojai nepraranda žmogiškumo, rūpinasi ne tik vienas kitu bet ir gyvūnais. Jie yra itin susitelkę, todėl tam tikrą prasme jie jau laimėjo ši karą.“ Greta: „Negana to, kad važiuojame į Ukrainą karo metu, tai važiuojame dar ir su tokiais iššūkiais. Bet su tokia komanda, kai visi buvome kaip kumštis, niekas nebaisu! Svarbiausia misija įvykdyta - gyvūnai išgelbėti ir parvežti į Lietuvą! Nesutrukdė mums nei ratų pametimas, nei lenkų užsispyrimas ir naujos jų išgalvotos taisyklės dėl sienos kirtimo su gyvūnais Trečias kartas pasirodo tikrai nemeluoja, ir mes jau saugiai grįžome namo! Ačiū dar kartą visiems už šią nuostabią kelionę!“  Akvilė: „Čia buvo 41-a valanda kelyje, 41-a valanda nemiego. Lenkai jau antrą kartą neįsileido mūsų su gyvūnais pas save. Ukrainoje komendanto valanda, naktis, esam kažkur, neaišku, kur. Sėdim autobusiuke, galvojam, ką daryt, gi turi būti kažkokia išeitis. Kažkas sako “čia gero sprendimo nėra, reikia išsirinkti mažiausiai blogą ir bandyti”. Suprantam, kad reikia pamiegoti, nes tikrinti savo nemiego limitus čia nėra vieta. Visas ekipažas šeimyniškai susigrūdam į vieną busiuką, užkandam mūsų išgelbėtojo Vitalio atsivežto maisto, kurį pasipjaustėm ant per puse sulenkto A-4uko popieriaus, ir bandom numigti bent porą valandų. Po truputį pradeda švisti, komendanto valanda baigėsi, galim judėti kito boarder‘io link ir iš naujo bandyti laimę. Pakeliuje į pagalbą prisijungia 4-ios ukrainietės. Įtampa didelė, visi pavargę, gyvūnai 2-a para uždaryti narvuose. Noras keliauti namo ir išlaisvinti gyvūnus, sunkiai nupasakojamas. Ir, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja! Mus, šiaip ne taip, bet praleido!! Visi išlipom iš autobusiuko, ašaros bėga, apsikabinimai dalinami į kairę ir į dešinę, visi vieni kitiems dėkoja. Kaip gera būti “NAMIE” ir kaip svarbu yra nepasiduoti pirmam nesklandumui atsitikus!“ Marius: „Aš tai nesitikėjau, kad teks nakvoti Lenkijoje ant tralo, kirsti 3 kartus Ukrainos sieną, per sieną vežti 4 ukrainietes, bet siuntinys pristatytas, gyvūnai sveiki gyvi vietoje.“ 
skaityti daugiau