Naujienos

Ar manote, kad prie būdos gyvena tik paprasti (bet jokiu būdu ne prasti) kaimo šunys? Deja, kartais ten atsiduria ir iš pažiūros veisliniai gyvūnai. Taip nutiko ir mūsų nuotraukoje matomai Vėtrai – jaunai kalytei, primenančiai greihaundę. Iš gyvūno paso sužinojome, kad ji kilusi iš gerai žinomo daugintojo – galbūt buvo pirkta pigiau ar tiesiog atiduota kaip nereikalinga. Matyt, todėl jos šeimininkė ir nepagailėjo – pririšo prie būdos, kai tapo „nepatogi“. O nepatogi ji tapo todėl, kad elgėsi taip, kaip elgiasi visi maži šuniukai – žaidė, kramtė, prašė maisto, mylėjo ir tikėjosi iš savo šeimininkų to paties. Šaltą rudens popietę mūsų savanorė Lina kartu su VšĮ "Naminukai" atstove Simona išvyko į Jonavos rajoną, reaguodamos į pranešimą apie šunį, laikomą netinkamomis sąlygomis prie daugiabučio. Ten jos rado Vėtrą – vos 5,5 mėnesio kalytę, liesą, trumpo plauko, pririštą prie virvės, drebančią iš šalčio. Jos vienintelė „pastogė“ buvo senas vištidės karkasas, o šalia – tuščias, purvinas bliudas. Kaimynai parodė, kur gyvena šeimininkė, tačiau jos neradus buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo galimą žiauraus elgesio atvejį. Policijos leidimu Vėtra buvo perimta į VšĮ „Naminukai“ globą. GGI prašymu, Lietuvos policija pradėjo šuns šeimininkės atžvilgiu administracinę teiseną dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu, o VšĮ „Naminukai“ bei GGI pripažinti nukentėjusiais – tai reiškia, kad galėsime atstovauti Vėtrą iki galutinio sprendimo gyvūno naudai. Džiaugiamės, kad Vėtra jau turi naujus, mylinčius namus. Tačiau ne visos istorijos baigiasi taip gražiai, tad šios istorijos moralas būtų: Nepirkite gyvūnų iš daugintojų. Nekankinkite gyvūno – jei negalite jo laikyti, nepalikite kęsti prie būdos, pasistenkite perduoti jį kitiems asmenims, kurie gali suteikti meilę ir rūpestį, arba prašykite prieglaudų pagalbos. Jei matote skriaudžiamą gyvūną – nelikite abejingi – pasinaudokite mūsų paruošta gyvūnų gelbėjimo instrukcija – informuokite atsakingas institucijas arba mus, apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Dėkojame, kad remiate mūsų veiklą – taip mes galime atstovauti skriaudžiamus gyvūnus ir apmokėti teisines paslaugas: https://ggi.lt/parama/

Spalio 27 d. mūsų projekto „Gyvūnų gerovės mokykla“ koordinatorė Vita Stankevičiūtė lankėsi Eišiškių miesto bibliotekoje ir vedė pamoką apie tai, kad gyvūnai jaučia taip pat, kaip mes – džiaugsmą, baimę, skausmą. Kartu su mokiniais kalbėjome apie empatiją gyvūnams, apie vis dar vykstančius bandymus su gyvūnais laboratorijose ir apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pokyčio – renkantis cruelty-free produktus bei skleisdami žinias apie gyvūnų gerovę. Kartu mes mokomės būti jautresni visoms gyvoms būtybėms Jei norėtumėte, kad Vita atvyktų ir į jūsų mokyklą – rašykite el. paštu vita@ggi.lt. Pamokos gali būti įvairiomis temomis, susijusiomis su gyvūnų gerove ir empatijos ugdymu

Gaila, kad įrašą apie netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus vėl turime pradėti žodžiais – kasdienė istorija. Į mus kreipėsi žmogus, pranešęs apie viename Kauno rajono kaime netinkamomis sąlygomis laikomą šunį: dubenys tušti, voljeras nevalomas, visur išmatos. Mes kreipėmės į Kauno rajono savivaldybę, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą, skiepijimą ir kitą būtiną dokumentaciją. Gavome atsakymą, kad informacija pasitvirtino: teritorijoje laikomi trys šunys, voljerai neišvalyti, sklinda nemalonus kvapas. Savininkas pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir kviečiamas pasiaiškinti – jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kadangi Kauno rajono savivaldybės atsakyme nėra atsakyta į visus GGI pranešime keltus klausimus, mat dalis jų perduota spręsti VMVT, laukiam likusių atsakymų. Apie ką ši neprižiūrimų šunų istorija? Apie žmogiškumą, pareigą ir sąžiningumą prieš save. Kiekviena savivaldybė yra priėmusi gyvūnų laikymo taisykles, kurios nustato pareigas, draudimus bei bendruosius ir specialiuosius gyvūnų laikymo reikalavimus. Kiekviena savivaldybė turi ne mažiau svarbią užduotį – užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamai, o nepriežiūros atvejai būtų sprendžiami vietoje, greitai ir efektyviai. Savivaldybių ar seniūnijų darbuotojai – tie, kurie geriausiai mato, kas vyksta jų teritorijose, lankydamiesi ir vykdydami savo funkcijas. Jie galėtų greičiausiai, be visuomenės raginimų, padėti gyvūnams, laikomiems netinkamomis sąlygomis. Tad kyla klausimas – kodėl jie to nemato? Gal nežino, kad už gyvūnų gerovę atsakinga ne tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba? Mes pažadame, kad ne tik stengsimės apginti skriaudžiamus, neprižiūrimus gyvūnus, bet ir toliau šviesime visuomenę bei valdininkus. Kaip sako liaudies patarlė – lašas po lašo ir akmeninę valdininko širdį pratašo. Ir tikrai ateis ta diena, kai valdininkai, važinėdami po savo rajonus, kaimus ir seniūnijas, pastebės ne tik, kaip gyvena žmonės, bet ir kaip jų aplinkoje gyvena gyvūnai.

Startuoja prasmingas projektas „Į viršūnę už tuos, kurie neturi balso“, kurio metu kviečiama aukoti gyvūnų gerovės problemoms Lietuvoje spręsti. Projekto metu iniciatyvos autorė, sportininkė Raimonda Petrošienė kartu su sūnumi, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentu  Gustu kops į Kilimandžaro kalną. Kelionė prasideda šių metų gruodžio 10 dieną. Keliautojus įkvepia tie, kurie patys kalbėti ir paprašyti pagalbos negali – beglobiai  ir skriaudžiami gyvūnai.  Per aukok.lt surinktą paramą planuojama skirti nevyriausybinei organizacijai „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). Organizacijos pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią tolimesniam beglobių gyvūnų atsiradimui. Kelionės tikslas – atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovės problemą Lietuvoje  „Kai su sūnumi nusprendėme įveikti šį iššūkį ir įkopti į aukščiausią Afrikos viršukalnę – Kilimandžarą, norėjome, kad tai būtų ne apie mus, kad kelionė būtų prasminga. Supratau, kad labiausiai reikia pagalbos gyvūnams“ – teigia Raimonda. Kviesti žmones aukoti būtent skriaudžiamiems gyvūnams paskatino problemos mastas Lietuvoje: perpildytos prieglaudos, pastoviai pasirodančios žinutės viešojoje erdvėje apie išmestus, mušamus, kitaip skriaudžiamus naminius gyvūnus.  „Patys turime šunį, kurį labai mylime, todėl gyvūnų tema mums labai artima. Iš tiesų, kai pamatau kiek Lietuvoje vis dar daug skriaudžiamų gyvūnų, suspaudžia širdį. Todėl net nesuabejojau – padėti sieksime būtent jiems“ – teigia Raimonda Petrošienė.  Raimonda su sūnumi, kuris kviečia aukoti organizacijai “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” dėl jos misijos. „Man labai svarbu tai, kad ši organizacija gyvūnų gerovės srityje dirba jau ne vienerius metus, savo veikla siekdami iš esmės spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis. GGI gyvūnais rūpinasi teikdami teisinę pagalbą, šviesdami visuomenę – o būtent to mano manymu Lietuvoje labai trūksta“ – apie sprendimą paramą skirti GGI pasakoja Raimonda.  Į kalną kops 6 dienas, bet laukia ilgas pasirengimas Idėja kopti į Kilimandžarą kilo Raimondos sūnui prie kurio Raimonda nusprendė prisijungti. Daug metų kartu su sūnumi sportuojanti moteris teigia, kad kelionės laukia su nekantrumu ir jauduliu, tačiau neslepia, kad pasiruošimo reikia nemažai.  „Kai sūnus pasakė, kad nori kopti, aš jam iš karto pritariau, bet naktį labai kirbėjo, kad noriu ir aš prisijungti į šią kelionę. Ryte atsikėlusi ėmiau „googlinti“ apie kalną, jo sudėtingumą, supratau, kad noriu prisijungti. Kai pabudo Gustas, sakau kopiame kartu, jis pritarė. Sportas mane lydi visą gyvenimą, tačiau kopiant į kalną gali įvairių netikėtumų atsirasti, dalykų, kurių negali numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, sudėtingos oro sąlygos. Todėl labai svarbu būti pasirengus ir psichologiškai“ – pasakoja Raimonda.  Raimonda savo pasirengimo kelionei procesu, treniruočių akimirkomis ir kelionės užkulisiais dalinsis savo Youtube kanale @Raimonda_sports. Į kelionę moteris su sūnumi leisis jau gruodžio 10 d., kopti į kalną numatoma 6 dienas. Į Lietuvą iniciatyvos autoriai planuoja grįžti gruodžio 20 d.  Šio projekto rėmuose skirti paramą organizacijai VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” per aukok.lt platformą galima jau dabar: https://www.aukok.lt/projektai/I-virsune-uz-tuos-kurie-neturi-balso  Kiekviena jūsų parama – svarbus žingsnis link šios misijos įgyvendinimo. Prisidėkite, juk kartu galime ne tik įkopti, bet ir nuversti kalnus!

Dažnai tokią frazę išgirsta žmonės, kurie sudrausmina šuns šeimininkus, paleidžiančius savo augintinius lakstyti be pavadžio. Neseniai gavome pranešimą: viename gyvenamajame rajone šuo nuolat laksto palaidas, lenda prie kitų žmonių, tuštinasi ir kelia grėsmę aplinkiniams. Pokalbiai su šeimininkais nepadėjo. Dėl šio atvejo kreipėmės į savivaldybę – specialistai nuvyko, supažindino šeimininkus su Gyvūnų laikymo taisyklėmis ir įspėjo, kad pakartotinis pažeidimas sukels atsakomybę pagal ANK 346 str. Istorijos moralas? Pragmatiškai žiūrint – šunelį gali nutrenkti automobilis, jį gali sužeisti didesnis šuo. Konkrečiai šis šunelis madingos bei brangios veislės, tad praradimas būtų dar ir finansinis nuostolis. Tad sunku suprasti, kodėl žmonėms trūksta proto ir atsakomybės, kad jie paleidžia savo gyvūnus palaidus? Ką galite padaryti jūs? Nepalikite mūsų vienų kovoje su tokiais „šeimininkais”. Esame paruošę gyvūnų gelbėjimo instrukciją, kurioje nurodyti visi žingsniai, kaip padėti gyvūnams, kai jų šeimininkai yra neatsakingi, tad jei nepadeda pokalbis, informuokite atsakingas institucijas apie neatsakingus šeimininkus. Kad galėtume imtis šio ir kitų atvejų, padėsiančių gyvūnams, prašome prisidėti prie mūsų veiklos: - Bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427 - PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012

Šis atvejis – apie žmones, jų neatsakingumą, abejingumą ir apie tai, kaip dėl to kenčia gyvūnai. Mūsų savanorės Karina ir Oksana vykdė eilinį reidą viename Vilniaus rajono kaime. Važiuodamos jos pamatė keliu šlubuojantį šunelį. Sustojo, pakalbino šuniuką, tada pasidomėjo pas vietinius gyventojus ir sužinojo jo liūdną istoriją. Pasirodo, šunelis gyveno pas vieną kaimo gyventoją „ant lenciūgo“. Jo šeimininkas jau du mėnesius gydosi ligoninėje. Likęs be priežiūros, gyvūnas nebuvo nei šeriamas, nei girdomas. Po kurio laiko kaimynai jį tiesiog paleido – nuo tada šuo klaidžiojo kaime. Viena moteris iš gailesčio pradėjo jį maitinti, tačiau jos sūnus ne kartą buvo jį mušęs. Kaimynų teigimu, kartą šunelis buvo sumuštas taip smarkiai, kad vos galėjo paeiti. Šiuo metu gyvūnas kiek atsigavo, bet vis dar šlubuoja priekine dešine koja. Mūsų savanorės paėmė šunį, nuvežė jį į veterinarijos kliniką, o dabar jis yra „Tautmilės prieglaudos“ globoje. Mes kreipėmės į Lietuvos policija su prašymu pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir taikyti poveikio priemones – gyvūno konfiskavimą bei draudimą laikyti gyvūnus asmeniui, žiauriai su jais pasielgusiam. Tyrimas vyksta – apie jo rezultatus informuosime vėliau. O mus vis dar stebina, kad žmonės ne tik nemyli gyvūnų – juos laiko „ant lenciūgo“, bet ir nepagalvoja apie dieną X – kas nutiks su jų augintiniu, jei patys susirgs ar, neduok Dieve, išeis anapilin. O ką galvoti apie tų žmonių artimuosius, ar socialinius darbuotojus, ar seniūną, kuriems nekyla klausimas – kas pasirūpins likusiu gyvūnu. Visiškas serialas „Nemylimi“ – niekas nieko nemyli, o dėl to labiausiai kenčia gyvūnai. Liūdna, kad ir mūsų valstybėje nėra algoritmo, ką daryti su gyvūnais, jei jie lieka vieni. Negi tikrai civilizuočiausia išeitis yra paleisti juos „nuo lenciūgo”.

Į GGI kreipėsi pranešėjas, nurodęs, kad portale skelbiu.lt parduodami rusų tojterjerų veislės šuniukai, laikomi netinkamomis sąlygomis. Potencialiems pirkėjams nuvykus apžiūrėti norimo įsigyti šuniuko, jų dėmesį patraukė gyvūnų laikymo sąlygos – šunys buvo laikomi narvuose, dauginami tarpusavyje ir prižiūrimi netinkamai. Paklausus pardavėjo apie šunims duodamą maistą, buvo atsakyta, kad jie maitinami „šlapke“. Viešame skelbime nurodyta, kad šuniukai gimę dar sausį, tačiau veisėja registruota tik balandžio mėnesį. Dėl šios informacijos kreipėmės į VMVT, kuri atlikusi patikrinimą ir nustatė: Gyvūnai neženklinti, neregistruoti, nevakcinuoti nuo pasiutligės. Laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Yra didelė tikimybė, kad šunys dauginasi nekontroliuojamai. VMVT patvirtino – pažeidimai nustatyti, veisėjai bus taikoma administracinė atsakomybė. Šis atvejis rodo, kad dabartinė veisėjų registravimo tvarka neužtikrina realios gyvūnų gerovės kontrolės. Sistema leidžia daugintojams tapti „teisėtais veisėjais“. Kokia būtų Jūsų nuomonė – ar turėtų „legalūs” daugintojai ir veisėjai būti atskirti? Kokius sprendimo būdus matote?

Vis daugiau ES šalių įveda draudimą rišti šunis prie grandinės. Pavyzdį parodė ir kaimynė Lenkija, kur prieš savaitę Seime dauguma nubalsavo už šio draudimo įvedimą. Prieš metus tokį draudimą įsivedė ir Latvija. Pristatome žemėlapį, rodantį, kuriose šalyse yra aiškus ir tiesiogiai įvardintas šunų rišimo draudimas, įtvirtintas teisės aktuose. Kai kuriose šalyse, įskaitant ir Lietuvą, vis dar trūksta tiesioginio ir nedviprasmiško draudimo laikyti šunis pririštus. Nors galiojantys teisės aktai nurodo, kad gyvūnams turi būti užtikrinta tinkama judėjimo laisvė ir gerovė, konkretaus draudimo nėra. Tai palieka vietos interpretacijoms ir, deja, toliau leidžia egzistuoti praktikai, kuri kenkia gyvūnų fizinei ir psichinei sveikatai. Kitos šalys jau rado būdų užtikrinti gyvūnų gerovę šiuo klausimu. Laikas šį žingsnį žengti ir Lietuvai. ŠUO - ŠEIMOS NARYS, O NE GRANDINĖS KALINYS. Prie kampanijos prisidėti gali: www.ggi.lt/parama

Ankstesnėmis veiklomis aplankėme net 21 mokyklą ir pasiekėme daugiau kaip 1800 mokinių. Šiais mokslo metais projektą vėl vykdysime kartu su @bella_vita_mission Kaip galite prisidėti? - Norite, kad apsilankytume jūsų mokykloje – rašykite vita@ggi.lt - Norite bendradarbiauti (pvz., įsteigti prizus mokiniams ar prisidėti prie pamokų) – rašykite beatrice@ggi.lt - Norite, kad projektas pasiektų daugiau vaikų – paremti galite čia: www.ggi.lt/parama Kartu galime daug! Jaunoji karta – mūsų gyvūnų ateitis

Į GGI kreipėsi pranešėjas, informavęs apie galimai netinkamomis sąlygomis laikomus tris šunis – nuolat pririštus grandinėmis sodų teritorijose. Nors jie neatrodė sulysę, tačiau buvo palikti vieni, be tinkamos pastogės nuo saulės, lietaus ar šalčio. Taip pat kilo abejonių, ar jie reguliariai maitinami bei girdomi. Atsižvelgdami į tai, susipažinę su pateikta vaizdo medžiaga, kreipėmės į VMVT, prašydami patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas, sveikatos būklę bei dokumentaciją. Į mūsų prašymą pradėti tyrimą dėl netinkamų laikymo sąlygų VMVT atsakė, kad patikrinimo metu nenustatyta gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Neseniai sulaukėme žinių iš pranešėjo, kad vienas šuo jau surado naujus namus, kitą šeimininkas parsivedė į namus, o trečiajam, likusiam prie didelio namo, buvo pastatyta nauja būda. Džiaugiamės, kad pranešimas ir kilęs visuomenės susirūpinimas paskatino pagerinti šių gyvūnų gyvenimą, tačiau vis dar abejojame, ar tokia būda žiemą suteiks likusiam lauke šuneliui pakankamą apsaugą nuo sniego, lietaus ir vėjo. Ši situacija ir vėl atskleidžia, kad gyvūnų gerovę visuomenė ir atsakingos institucijos neretai supranta skirtingai. Todėl mums visiems belieka išlikti kantriais bei nesustoti atsakingoms institucijoms teikti pranešimus apie gyvūnų nepriežiūrą ir taip skatinti inspektorius matyti gyvūno gerovę ne tik „pagal įstatymo raidę“, bet ir kaip jaučiančią gyvą būtybę.

Į praėjusį šeštadienį Petešoje, Vilniaus rajone vykusią Zoo Fiestą sugūžėjo visas būrys gyvūnų mylėtojų su savo keturkojais draugais. Jame VšĮ Tarnybinės šunininkystės klubas demonstravo savo parodomąją programą, vyko šunų varžybos, organizuota neveislinių šunų paroda. Šventėje gyvūnų šeimininkai turėjo galimybę suženklinti savo gyvūnus. „Labiausiai džiugino šunų neskirstymas veislėmis, visi – tiek mišrūnai, tiek kiti buvo vienodai svarbūs šventės dalyviai“ – teigia šventėje GGI atstovavusi reidų inspektorė Oksana Guliajeva. „Renginys paliko didelį įspūdį! Tai buvo vieta, kur susirinko daug bendrų interesų ir vertybių turinčių žmonių ir įstaigų. Jau laukiu kitų metų!“ – apie renginį atsiliepė Oksana. Džiaugdamiesi, kad gyvūnam Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio ir sveikindami šią Vilniaus rajono savivaldybė/Samorząd Rejonu Wileńskiego iniciatyvą dalinamės nuotraukomis iš renginio, kuriame dalyvavo GGI atstovės Lina Vaitekūnaitė ir Oksana Guliajeva.

Penktadienį Lenkijos Seime vyko balsavimas dėl Gyvūnų apsaugos įstatymo pakeitimų, draudžiančių laikyti šunis pririštus. Už jų priėmimą balsavo 280 Seimo narių, prieš – 105, o 30 susilaikė. Nors pakeitimai dar keliaus pritarimui arba pakeitimų siūlymui į Senatą, o galiausiai pakeitimus turės pasirašyti prezidentas, tikime, kad pergalė Lenkijos šunims jau pasiekta. Iki šiol galiojusios nuostatos draudė laikyti gyvūnus augintinius nuolat pririštus ilgiau nei 12 valandų per parą arba tokiu būdu, kuris pažeistų jų kūną, sukeltų kančią ir neužtikrintų jiems būtino judėjimo galimybės. Įstatymų leidėjai pažymi, kad šias nuostatas praktiškai sunku patikrinti, todėl jos buvo neveiksmingos. Naujos pataisos išimtys apima šuns vedimą pavadėliu ar laikiną pririšimą pasivaikščiojimo, transportavimo, dalyvavimo parodoje, pasirodyme, konkurse, spektaklyje, treniruotėje ar dresūroje metu ir atliekant veterinarijos, profilaktinę ar priežiūros procedūrą. Išimtys taip pat taikomos atvejais, kai tai būtina siekiant užkirsti kelią šuns keliamam pavojui žmogaus ar kito gyvūno gyvybei ar sveikatai arba žalos padarymui, jei kitos priemonės tokiomis aplinkybėmis nėra įmanomos, arba pririšimas yra šiam šuniui geriausiai pakenčiama priemonė. Šunį bus galima trumpam pririšti tam tikromis savininko nurodytomis sąlygomis – taip, kad nebūtų pažeista gyvūno gerovė. Tai apima, pavyzdžiui, situaciją, kai šuo negali užeiti su savininku į parduotuvę. Pagal priimtą pataisą, išimtys iš draudimo galios tik už nuolatinės šuns buvimo vietos ribų. Viliamės, kad kaimyninės šalies pamokos, išmoktos iš jau padarytų klaidų, bei ryžtas jas ištaisyti ir pagaliau priimti tinkamą gyvūnams pataisą, visiškai uždraudžiančią laikyti pririšus šunis, paskatins Lietuvą nebijoti jau seniai reikalingų pokyčių. "Šuo - šeimos narys, o ne grandinės kalinys."

2025 m. rugpjūčio 29 d. į GGI kreipėsi pranešėjas, informavęs apie galimai netinkamomis sąlygomis laikomą, sergantį šunį. Pasak pranešimo, gyvūnas auginamas lauke, mažame voljere, nematyti maisto ir vandens. Taip pat teigta, kad šuns kojos iškrypusios ir jis akivaizdžiai serga. Išvydus pateiktą vaizdo medžiagą, kreipėmės į VMVT su prašymu pradėti tyrimą dėl būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimo, šuns negydymo ir netinkamų laikymo sąlygų. 2025 m. rugsėjo 2 d. gavome VMVT atsakymą, kad patikrinimo metu nustatyta: šuo yra ženklintas poodine mikroschema, vakcinuotas, gerai įmitęs, išorinių pažeidimų neturi, nėra požymių, kad gyvūnas jaustų stresą ar baimę. Augintinis laikomas reikalavimus atitinkančiame voljere (ne mažesniame nei 6 m²), turi būdą, dubenėlį su geriamu vandeniu, šeriamas visaverčiu sausu pašaru. Dėl deformuotų galūnių pateiktas veterinarijos gydytojo išrašas, kuriame pažymima, kad šuo yra senas, o kojų iškrypimas – genetinės kilmės. Nuoširdžiai apsidžiaugėme, kad šį kartą klydome – nepaisant genetinės ligos ir to, jog šuo laikomas voljere, jam užtikrinamos įstatymą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Džiugu ir tai, kad žmonės vis dažniau pastebi voljeruose gyvenančius gyvūnus, žvelgia į juos atidžiau. Nors kartais, vedini užuojautos, jie preziumuoja, kad toks šuns gyvenimas reiškia nepriežiūrą, o pranešimai nepasitvirtina. Kviečiame ir toliau nebūti abejingiems: pastebėję žiaurų elgesį ar nepriežiūrą – informuokite atsakingas institucijas. Jei iškiltų sunkumų – praneškite mums. Mums svarbi kiekviena gyvybė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius - Vilniaus Skyrius kartu su Gyvūnų globos organizacija "LESĖ" ir GGI - Gyvūnų gerovės iniciatyvos organizuoja nemokamus mokymus.  Renginio metu sužinosite:kaip atpažinti pavojų tipus;kokių pirmųjų veiksmų imtis išgirdus pavojaus sirenas;kaip užtikrinti ne tik savo, bet ir augintinio saugumą ekstremalių situacijų metu;kokių priemonių imtis ir kokius daiktus kaupti rezerve sau, šeimos nariams ir augintiniams;koks turinys turėtų sudaryti išvykimo krepšį augintiniui ir žmonėms;kur rasti artimiausias priedangas savo mieste;kur rasti ir kaip elgtis evakavimo punktuose turint gyvūnų;kaip suteikti pirmąją pagalbą gyvūnui kritinėse situacijose. Ateikite ir sužinokite, kaip pasirūpinti savimi, šeimos nariais ir savo keturkoju draugu tada, kai pagalbos reikia labiausiai. Nes pasiruošę – reiškia saugesni

Liepos 13 d. į GGI kreipėsi žmogus, pastebėjęs kaimyninio namo balkone laikomą katiną. Balkonas stiklintas, pusę dienos jį kaitina saulė, langai uždaryti. Pranešėjas nerimavo, kad gyvūnas gali patirti šilumos smūgį. Patarėme kreiptis į VMVT, iš kur jis gavo atsakymą – pažeidimų nenustatyta. Tačiau pranešėjo atsiųstas vaizdo įrašas neramino: katinas palange vaikščiojo pirmyn atgal, blaškėsi, lyg ieškodamas kelio į vidų. Todėl nusprendėme kreiptis į VMVT pakartotinai, juolab, kad tą dieną, liepos 23 d. Vilniuje oro temperatūra siekė 27 °C, o uždarame balkone tvankuma gali tapti pavojinga. Mūsų kreipimesi pabrėžėme: gyvūno laikymas balkone, nesuteikiant galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, gali būti laikomas žiauriu elgesiu. VMVT į mūsų kreipimąsi atsakė taip pat – pažeidimų nėra. Nustatyta, kad katė turi maisto, vandens, kraiko dėžę, namelį su draskykle. Ji aktyvi, sveika, vakcinuota ir, pasak savininkės, turi galimybę patekti į butą. O kaip manote jūs – ar užtenka maisto, vandens ir kraiko dėžės, kad katinas jaustųsi gerai balkone?

Savaitgalio vakarėlis viename Lietuvos kaime baigėsi skaudžia istorija. Į namus grįžusi moteris rado savo katę su pjautine žaizda kakle. Vietoj to, kad suteiktų būtiną veterinarinę pagalbą, ji leido gyvūnui kelias dienas klajoti su atvira žaizda. Tik kaimyno dėka, kuris pastebėjo sužalotą katę ir nuvežė pas veterinarus, gyvūnas gavo šansą išgyventi. Katę priglaudė prieglauda VšĮ „Šilutės beglobiai”. Iš pastarosios sužinoję apie šį atvejį, kreipėmės į policiją. Ir šiandien galime pasidalinti gera žinia – teisingumas įvyko. Rugsėjo 8 d. Tauragės apskrities VPK tyrėjas priėmė sprendimą – katės šeimininkei skirta 900 eurų bauda. Katė buvo konfiskuota. Šeimininkei nustatytas 4 metų draudimas laikyti kates. Dėkojame Tauragės apskrities VPK, kad šį atvejį įvertino ne formaliai, o su tikru rūpesčiu gyvūnų gerovei. Alkoholis kenkia ne tik sveikatai, bet ir visuomenei. Dažnai jis tampa smurto prieš silpniausius – vaikus ir gyvūnus – priežastimi.

Į mus kreipėsi asmuo, pranešęs apie netinkamomis sąlygomis laikomą šunį. Pasak jo, gyvūnas jau ketverius metus laikomas pririštas grandine prie kiauros būdos. Aplink ją vyrauja netvarka – gausu išmatų ir įvairių daiktų. Į būdą šuo nelenda, nes joje įsikuria kiti gyvūnai. Taip pat jis nėra vedžiojamas. Pranešėjo užfiksuotą vaizdą matote nuotraukoje. Atsižvelgdami į šią informaciją, 2025 m. liepos 8 d. kreipėmės į VMVT, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą, skiepijimą bei kitą privalomą dokumentaciją, o prireikus – pradėti tyrimą dėl netinkamų laikymo sąlygų bei įpareigoti savininką pagerinti jas. 2025 m. liepos 17 d. gavome atsakymą iš VMVT, kad patikrinimo metu valdoje rastas vienas šuo – mišrūnė, juodos spalvos, apie 10 metų amžiaus. Gyvūnas buvo pririštas grandine prie sandarios, tinkamo dydžio būdos, o inspektoriaus teigimu, aplinka buvo tvarkinga, indai švarūs, šuo – sveikas, judrus, socializuotas ir prižiūrėtas. Pasikliovus šeimininkės paaiškinimais taip pat užfiksuota, jog šuo kasdien vedžiojamas. Šuns ženklinimo ir vakcinacijos nuo pasiutligės dokumentai nebuvo pateikti, todėl gyvūno laikytojai nurodyta per nustatytą terminą atlikti ženklinimą, paskiepyti gyvūną ir dokumentus pateikti VMVT. Taip pat rekomenduota prailginti grandinę. Dėl nustatytų pažeidimų pradėta administracinio nusižengimo teisena. Įvertinti, kaip pasikeitė šunelio sąlygos, nuvykome ir patys. Apmaudu, kad paisoma tik įstatymo raidės, bet ne gyvūno gerovės esmės. Todėl dešimties metų šuo vienuoliktą žiemą pasitiks taip pat – pririštas ir nykiai leis laiką teisės aktus atitinkančiose, bet tikrai ne oriose sąlygose. Šis atvejis puikiai iliustruoja, kodėl Lietuvoje būtinas draudimas laikyti šunis pririštus. Nors toks draudimas neišspręs visų problemų, pats požiūrio pokytis – įstatymų lygmeniu pripažįstant, kad gyvūnas nėra daiktas ant grandinės – būtų svarbi žinia. Tai paskatintų šeimininkus bent minimaliai investuoti į orias laikymo sąlygas arba apsvarstyti, ar apskritai verta turėti augintinį, jei negali jam suteikti draugo, o ne „turto“ statuso.

Arkliai, tuoj patrūksiantys nuo tempiamo gėrybių vežimo - gera reklama ar bloga? Gera žmonėms, nes tiek gėrybių, kad net pavežti neįmanoma. Bet ar gera gyvūnams? Taip, ši Lidl Lietuva reklama akivaizdžiai pieštinė, tikri gyvūnai išnaudoti nebuvo, bet kokią žinutę ji neša? Vakar @lietuvos diskusijų festivalyje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba buvo paruošusi testą, kurio vienas klausimų buvo, ar reklamose gali būti rodomi šokantys lokiai. Atsakymas - taip, jei jie pieštiniai. Nuo kada draudžiamo fakto nupiešimas padaro patį faktą leidžiamu? Jei draudžiame šokančius lokius reklamose, tai gal jų ir nepieškime? Kitaip labai jau plona riba vaikštome, kur video su prievartaujamomis moterimis ir vaikų iššaudymai mokyklose bus leistini platinti, nes jie sukurti su dirbtiniu intelektu. Mes nenorime skambėti kaip išprotėję radikalai, bet GGI tikrai stengiasi pakeisti žmonių požiūrį į gyvūnus apskritai. Lietuvoje dar labai toli iki to, kad į gyvūną žiūrėtume kaip į jaučiančią būtybę, o ne priemonę. Ir tokie, gal atrodytų, maži dalykai tam tikrai nepadeda. Papildomai verta pagalvoti apie kelis aspektus: Reklamos kuria kultūrą. Jos ne tik parduoda, bet ir formuoja vertybes. Jei kartojame vaizdinius, kuriuose gyvūnas yra patarnautojas, tai stipriname ir kasdienę nuostatą, kad taip yra „normalu“. Empatijos ugdymas. Vaikai ypač imlūs vizualams. Pamatę juokingai kenčiančius gyvūnus, jie gali priimti tai kaip natūralų dalyką, o ne kaip problemą. Tokiu būdu prarandama galimybė auginti empatišką, jautrią kartą. Etikos testas prekės ženklams. Tokios reklamos parodo, kad net ir didelės, socialiai atsakingos įmonės gali nepastebėti moralinių niuansų. Bet būtent šioje erdvėje slypi galimybė išsiskirti – parodyti, kad matai daugiau nei tik „pardavimus“. Kūrybinės alternatyvos. Juk galima perteikti gausos idėją ir kitais būdais – per humorą, per žmones, per fantastiškus elementus, kurie nekerta į jautrias temas. Tai būtų stipresnis kūrybinis sprendimas, nes parodytų atsakomybę už siunčiamą žinutę.

Iš 320 reido metu aplankytų namų 60-yje buvo matomi laikomi šunys. 11 iš jų, deja, leidžia dienas pririšti prie būdos, o 24 voljeruose. Smagu, kad 2 šunys buvo matomi namuose ir net 26 šunys rasti palaidi savo teritorijose, tačiau net 7 lakstė gatvėmis be priežiūros. Užfiksuota ir 10 tuščių būdų bei 8 tušti voljerai, kas, tikimės, yra atgyvenusių praktikų atsisakymo ženklas. Užfiksuota net 13 galimų nepriežiūros atvejų, kurie bus sprendžiami. GGI reidų koordinatorė Karina sako: “Šio reido išskirtinumas yra tai, kad gyvenvietėje, kurią aplankėme, o tiksliau jos centrinėje dalyje, gatvėmis laksto palaidi šunys. Dalis šunų turi namus, bet taip neatrodo, nes yra labai neprižiūrėti, o kita dalis benamiais tapę po šeimininkų mirties ar patekimo į gydymo įstaigas.”

Šių metų liepos 1 d. kreipėmės į VMVT dėl Alytuje vykusios šunų parodos, kurioje buvo eksponuojami kupiruoti šunys – su chirurgiškai patrumpintomis ausimis ar uodegomis. Tarp dalyvių buvo ir tokių asmenų, kuriems už tokius pažeidimus sankcijos jau buvo taikytos anksčiau. Apie šį atvejį rašėme š.m. liepos 4 d. Kreipimesi paprašėme pradėti tyrimą dėl GGAĮ (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) pažeidimo – neteisėto gyvūnų eksponavimo. Rugpjūčio 19 d. (nesilaikant įstatyme numatyto atsakymo pateikimo termino) gavome VMVT atsakymą. Laiške nurodoma, kad, remiantis mūsų pateikta medžiaga ir tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatytas renginio organizatorius. Patikrinimo metu jis pateikė dalyvių sąrašą, o organizatoriui pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tyrimas tęsiamas – VMVT Klaipėdos, Alytaus, Kauno ir Vilniaus apygardų pareigūnai tikrina ir kitus renginyje dalyvavusius šunų laikytojus. Tačiau lieka daug klausimų. Ar organizatorių nubaudimo pakaks? Kupiravimas Lietuvoje draudžiamas daugiau nei 20 metų. Draudžiama tokius gyvūnus veisti, parduoti ar demonstruoti. Vis dėlto matome, kad kupiruoti šunys vis dar vežami iš užsienio, kupiravimas vyksta nelegaliai, o parodos rengiamos visiškai atvirai. Renginio nuotraukos iš viešų Facebook paskyrų.