Naujienos

Registracija į „Bėk už Ukrainos gyvūnus!“

Rugpjūčio 20 dieną, Vingio parke, vyks 10 metų VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) gimtadienis!🥳🤩🎂🎉 Laukiami visi gyvūnų mylėtojai! 🐈 🐕Tai proga, kuomet vyksta jau pažįstamos ir smagios šunų lenktynės! Kviečiame registruotis, dalyvauti bei prizų gauti!🎁 *lenktynių laikas bus patikslintas Registracijos anketą su taisyklėmis rasite ČIA arba formoje žemiau👇 Įkeliama… 🤗akimirkos iš praeitų lenktynių:
skaityti daugiau

GGI 10 GIMTADIENIS!

10 metų - net patys negalime patikėti, kad renginio dieną bus lygiai tiek metų nuo VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" (GGI) oficialaus įkūrimo dienos. 10 metų mes nuosekliai dirbome sisteminių pokyčių vardan gyvūnų gerovės srityje ir šiandien apsidairius šiek tiek palengvėja - nors daryti dar yra ką, vis tik pokytis ženklus! Už tai ačiū ne tik mums, bet ir jums, todėl šią itin svarbią dieną Tave ir Tavo augintinį kviečiame praleisti kartu su mumis  𝗥𝗘𝗡𝗚𝗜𝗡𝗜𝗢 𝗣𝗥𝗢𝗚𝗥𝗔𝗠𝗔: bus paskelbta vėliau. * Informuojame, kad GGI 10-ojo gimtadienio renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir / arba filmuota medžiaga bus skelbiama viešai, naudojama vidinei ir išorinei komunikacijai. Kiekvienas renginio dalyvis ir / ar svečias automatiškai sutinka, kad „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ jį ar ją fotografuotų ir (ar) filmuotų bei fotonuotraukas ir / arba filmuotą video medžiagą, kuriuose matomas jo ar jos atvaizdas, publikuotų įvairiomis formomis (elektronine ar popierine) intranete, socialinės žiniasklaidos priemonėse ir / arba savo internetinėje svetainėje, įskaitant, bet neapsiribojant, nuotraukų viešinimu žiniasklaidos priemonėse, viešose vietose ar kitur.
skaityti daugiau

Šunų “dresavimo” būdai Lietuvoje ir tolerancija jiems

Balandžio mėnesio pabaigoje gavome skundą su vaizdine medžiaga, kurioje matoma, kaip asmuo, vairuodamas automobilį, prisegęs šunį pavadėliu ir prispaudęs jį durelėmis, verčia jį bėgti paskui automobilį, važiuojamąja kelio danga. Šiurpu. "Pasirinktas gyvūno transportavimo būdas negali būti pripažintas tinkamu" – taip apie 2016 metais, didelio atgarsio susilaukusį atvejį kalbėjo teisėja. "Buvęs žymus Vilniaus medikas vilkšunį tempė prirakinęs prie automobilio", šis atvejis atrodo turėjo būti pamoka visuomenei, tačiau kaip matyti iš susiklosčiusių aplinkybių, ar 2016 metai, ar 2022 metai – kai kurie "dresavimo" metodai išlieka. Gera žinia ta, kad šioje situacijoje gyvūnas nenukentėjo, o taip besielgęs asmuo nubaustas pagal LR ANK 346 str. 1 d. ir 417 str. 7d. - 30 eurų bauda. Besigilindami į panašių atvejų teismų praktiką radome įdomių momentų, pvz. vienoje iš bylų "Teismo vertinimu, šuns pririšimas prie lėtai važiuojančio automobilio, kai šuo yra pajėgus tokiu greičiu bėgti, pats savaime negali būti pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu, kuris, kaip minėta, turi pasireikšti visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, kuriais išreiškiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu”. Manote, tokia bauda sustabdys jį nuo tolimesnio elgesio? Visi žinome tendenciją: šiandien šuo, o rytoj vaikas? https://youtu.be/73mlVLsNxZM
skaityti daugiau

Karščiausi patarimai, kaip vasarą apsaugoti mylimus augintinius

Karščiui vėl pliūptelėjus į Lietuvą, primename, kad turite saugoti ne tik save, bet ir savo augintinius. Pagrindiniai pavojai tykantys augintinių vasarą: - Perkaitimas. Nelaikykite gyvūno tiesioginėje saulėje, jei jau taip atsitinka, kad tenka išvesti jį į saulėkaitą, leiskite jam pabūti pavėsyje kas 30 min. Stebėkite ar gyvūnas neperkaito. Pagrindiniai perkaitimo požymiai - sunkus dusulys, sausos arba ryškiai raudonos dantenos, tirštos seilės, vėmimas, viduriavimas, drebančios kojos. Pirmoji pagalba perkaitus gyvūnui - perkelkite jį į pavėsį arba vietą su oro kondicionieriumi. Ant jų galvos, kaklo ir krūtinės dėkite ledo paketus ar šaltus rankšluosčius arba liekite vėsiu (ne šaltu) vandeniu. Leiskite jiems išgerti nedidelį kiekį vėsaus vandens arba palaižyti ledo kubelius. Vežkite juos tiesiai pas veterinarą.- Vedžiojimo laikas. Nevedžiokite šunų karščiausiu dienos metu, vedžiokite juos ankstiryte ir vakare. Tvankiomis dienomis, apribokite augintinių fizinę veiklą: atsisakykite įtemptų treniruočių, intensyvaus bėgiojimo, dūkimo ar pagalių, kamuoliukų gaudymo parke. Ilgai bėgdamas paskui dviratį karštu asfaltu, gyvūnas letenėles nusitrins iki kraujo.- Automobiliai. Niekada nepalikite keturkojo įkaitusioje mašinoje, nes kyla didelė šilumos smūgio rizika. Gyvūnams pavojinga net ir 15 laipsnių šiluma. Kiekviena minutė tokiame „kalėjime“ gali būti lemtinga, o padariniai nebeatstatomi. Augintinio palikimas įkaitusiame automobilyje turi būti traktuojamas kaip „žiaurus elgesys“ ir apie tai reiktų pranešti atsakingoms tarnyboms.  Keliaudami su augintiniais, jiems prisegti naudokite specialius diržus arba vežkite juos transportavimo dėžėse.- Letenėlių apsauga. Vedžiokite šunis anksti ryte arba vėlai vakare, kai būna vėsiau. Venkite karštų paviršių tokių kaip asfaltas, smėlis, plytelės. Ilgai bėgiojant įkaitusia danga, augintinių kojų pagalvėlių oda perkaista, tampa skausminga, neretas pradeda šlubuoti. Pirmoji pagalba nudegus – šlapiu rankšluosčiu trinti letenėles. Pėdučių apsaugai naudokite vašką, vazeliną, specialius kremus arba uždėkite batukus. - Geriamas vanduo. Aprūpinkite augintinius gėlu vandeniu. Visada jo turėkite vaikščiodami ar keliaudami.- Fejerverkai ir griaustinis. Palyginus su žmogaus, gyvūnų klausa yra 3-4 kartus stipresnė. Saliutai bei griausmai ypatingai baugina keturkojus, jie gali pabėgti. Augintinius rekomenduojame palikti saugioje namų aplinkoje.- Chemikalai. Didelę grėsmę kelia įvairūs purškalai nuo vabzdžių, saulės apsauginiai kremai ir pan. Jei šuo paragavo cheminių medžiagų ar jose išsivoliojo, skubiai nuskalaukite kailį po tekančiu vandeniu su geriamosios sodos tirpalu ir sugirdykite druskos tirpalo, skatinkite vėmimą. Stebėkite, kad gyvūnai nesuėstų žiurknuodžių ar šiukšlių nuo žemės, kas gali būti apsinuodijimo priežastimi. Pastebėję, kad gyvūnas apsinuodijo, nedelsiant kreipkitės pagalbos į veterinarą!- Erkės ir blusos. Suaktyvėjusios vasarą, jos perneša sunkiai įveikiamas ligas. Po pasivaikščiojimų gamtoje atidžiai patikrinkite keturkojų ausis, kaklą akis, nasrus, pėdučių pagalvėles, nes šiose vietose erkės įsisega dažniausiai. Aptikus erkę, tinkamai ją ištraukite (pincetu suėmus, sukant prieš laikrodžio rodyklę). Beveik visus metus rekomenduojama naudoti apsaugos nuo erkių priemones. Siekiant išvengti blusų antplūdžio, kruopščiai valykite namuose esančius kilimus, minkštus baldus, gyvūnų guolius, paklotėlius.- Vandens sauga. Venkite maudynių stovinčio vandens telkiniuose, neleiskite jo lakti, nes gali kilti alerginių odos reakcijų (dermatitai, niežulys, paraudimai) bei žarnyno infekcijų, apsinuodijimo rizika. Keturkojui paragavus dumblių, pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka inkstų ar kepenų veikla. Prevencija: grįžę namo, gyvūną nuprauskite su specialiu šampūnu. Nepalikite keturkojų be priežiūros prie vandens telkinių ar baseinų, nes jie gali pasiklysti ar net nuskęsti, o plaukiojant laiveliu – aprenkite ryškios spalvos gelbėjimosi liemenę. Eidami į paplūdimius stebėkite ženklus ar ten augintiniai yra pageidaujami.- Apsauga nuo saulės. Dažniausiai saulėje nudega trumpakailiai ir šviesiaplaukiai gyvūnai. Nuo karštų spindulių nukenčia mažiau plaukuotos vietos, pvz., nosis, pilvas, ausys, pėdutės. Negydomi nudegimai gali sukelti net odos vežį. Apsaugai rinkitės specialiai naminiams keturkojams skirtus kremus: be cheminių priedų, su bent SPF 30 vandeniui atsparia apsauga.- Neskuskite savo augintinių. Kailis yra natūrali gyvūnėlių apsauga nuo karščio vasarą (vėsina) ir nuo šalčio žiemą (šildo). Ilgo kailio šunis vasaros mėnesiais galite apkirpti, bet jokiu būdu neskuskite plikai. Plaukų sluoksnis saugoja nuo saulės nudegimų ir perkaitimo. Pasirūpinkite ne tik keturkojo draugo apsauga nuo karščio, bet ir jo saugumu kiekvieną dieną. Nepamirškite gyvūno paženklinti, atlikti reikalingus skiepus. Namuose patariame turėti augintinio pirmosios pagalbos vaistinėlę, jei gyvūnas netikėtai susižeistų ar blogai pasijaustų.  Linkime smagių ir nepamirštamų akimirkų kartu su ištikimiausiais draugais! 
skaityti daugiau

Ieškomi žmonės, matę, kaip liepos 18 rytą Liepalingyje buvo išmestas šuo ir katė

Pirmadienį vakare sulaukėmė tos baisiausios žinutės, kuri kiekviename iš mūsų sukelia beprotišką jausmų bangą: "Padėkite. Matėme, kaip privažiavusio automobilio durėlės atsidarė ir išmetė gyvūnus. Šunį. Katę."Katė nubėgo tiesiai į miškus. Žmonės bei į pagalbą Druskininkų savivaldybėje atvažiavusi GGI komandos narė jos ieškojo. Deja, rasti nepavyko.Šunytė šiuo metu saugi. Jai pasisekė, nes papuolė į organizacijos, kuri itin netolerantiška žiauraus elgesio su gyvūnų atvejais, narės globą.Ką nors žinusius apie šį įvykį prašome susisiekti aiste@ggi.lt. Dėkojame.
skaityti daugiau

Kaltinamųjų susitaikymas su nukentėjusiais

Dar 2021 m. balandžio mėn. viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog Panevėžiuko kaime (Kauno r.) girtas vyras, atvykęs pas savo tėvą į svečius, metaliniu strypu užmušė savo tėvo šunį, kuris buvo senas ir aklas. GGI jau turėjo panašų atvejį, kai ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, pripažintu šuns savininku, todėl kreipėmės į Klaipėdos prokuratūrą su paaiškinimu, kad tokia praktika - kaltinamojo susitaikymas su nukentėjusiuoju - negali būti taikoma sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais bylas. Įstatymų leidėjas baudžiamajame kodekse žiaurų elgesį su gyvūnais priskiria prie nusikaltimų dorovei, o ne prie nusikaltimų asmens nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl neteisinga šunį traktuoti kaip daiktą, dėl kurio sugadinimo ar sunaikinimo atsirado žala jo savininkui. Džiaugiamės, kad būtent šioje byloje nebuvo taikytas kaltinamojo susitaikymas su nukentėjusiuoju. Taip pat džiaugiamės, kad Lietuvoje nužudytų gyvūnų gaišenos yra ištiriamos, o tai leidžia tinkamai įvertinti, ar gyvūnas buvo nužudytas ir kokia tikroji gyvūno mirties priežastis. Asmuo, nužudęs gyvūną, buvo pripažintas kaltu, jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
skaityti daugiau

Maistas gyvūnams pabėgėlių centre

Taip, nuo karo bėga ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Jie alkani pasiekia ukrainiečių registracijos centrus, na o šie ne visada turi, kaip pasirūpinti ne tik žmonėmis, bet dar ir gyvūnais. Todėl dalis paramos iš mūsų pasiekė Kaune, Vytauto pr. 79, esantį centrą. Kuo daugiau sočių skrandžių - tuo mes laimingesni. Visi kartu galime daugiau nei atskirai po vieną, tad nenustokime padėti. AČIŪ. Prisidėti galite: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Ar esate pasiruošę suteikti pirmąją pagalbą savo augintiniui?

Šalia namų pirmosios pagalbos vaistinėlės patartina turėti ir pirmosios pagalbos vaistinėlę Jūsų augintiniui, jei jis susižeistų ar subloguotų. Ją galite įsigyti jau paruoštą, arba pasinaudoti mūsų paruoštu priemonių sąrašu, kurį parengti padėjo mūsų bičiulis, veterinarijos gydytojas Žygimantas Besakirskas. Rekomenduojame pirmosios pagalbos rinkinyje turėti šias priemones:- Tvarstymo reikmenys: bintas, elestinis tvarstis, dezinfekuojantys tamponai, sterilūs tamponai, lipnus pleistras.- Skystas antiseptikas be alkoholio.- Antiseptinis tepalas žaizdoms.- Vandenilio peroksidas (žaizdoms praplauti arba sukelti gyvūno vėmimą apsinuodijimo atveju).- Sterilus NaCl 0,9% tirpalas žaizdoms praplauti.- Dirbtinės ašaros (akių praplovimui).- Latekso pirštinės.- Žirklės.- Pincetas (vabzdžių geluonims, svetinkūniams išimti).- Erkių traukiklis.- Žibintuvėlis (ypač aktualu nelaimingam nutikimui gamtoje).- Šaldymo tabletė arba šaldymo purškalas (sumuštai vietai atšaldyti, sumažinti tinimui).- Keletas įvairių dydžių vienkartinių švirkštų.- Elektroninis, lanksčiu galu termometras.- Kosmetiniai pagaliukai bei kalio permanganatas (kraujavimo sustabdymui, pvz. įkirpus į nago gyvuonį).- Viduriavimą stabdantys vaistai.- Priešuždegiminiai vaistai (kurie skirti temperatūrai ar skausmui numalšinti). - Antihistamininiai vaistai (jei įgeltų vabzdys ir sukeltų alerginę reakciją).- Termoizoliacinis apklotas iš folijos (naudojamas temperatūros palaikymui sužeistam, apsinuodijusiam, sąmonės netekusiam gyvūnui, kol nuvyksite pas veterinarą).- Šuns snukio kilpa.- Atliekų maišeliai. Sudarant pirmosios pagalbos rinkinį rekomenduojame pasitarti su savo veterinarijos gydytoju, kad jis padėtų parinkti tinkamiausius vaistus ir jų dozes pagal Jūsų augintinio amžių, veislę, sveikatos būklę. Taip pat į vaistinėlę įdėkite ir būtent Jūsų augintiniui aktualius vaistus ar medikamentus. O baigdami komplektuoti pirmosios pagalbos vaistinėlę, nepamirškite susirašyti arčiausiai namų esančių bei visą parą dirbančių veterinarijos klinikų kontaktus bei darbo laikus, kad atsitikus bėdai nereiktų gaišti laiko paieškoms.Linkime sveikatos Jūsų augintinimas!
skaityti daugiau

Parama Ukrainą vis dar pasiekia

Ruošiam pakuojam siuntą iš jūsų atneštų gėrybių Sofijai, kuri gyvena Ukrainoje, Vinytsia mieste, kuriame rūpinasi per 150 gyvūnų, staiga praradusių savo ramią ir sočią kasdienybę. Bet tai darydami iš tiesų norime pasakyti AČIŪ. Pirmiausiai, ačiū kiekvienam, kuris prisidedate - pagalba Ukrainai vis dar labai reikalinga nepaisant to, kad visi jau norime grįžti į savo gyvenimus ir užsiimti savomis problemomis, kurių - žmogiška - turime visi. Po šio vežimo paramos sandėliai lieka tuštutėliai, visi likučiai iš visur surinkti ir keliauja ten, kur jų itin laukia. Didžiulis ačiū mūsų draugams CityBee - imu ir važiuoju, be kurių pagalbos tą paramą surinkti ir suvežioti, kur reikia, būtų išties sudėtinga (jie skyrė mūsų organizacijai savo paslaugų už 300 EUR). Taip pat ačiū stiprioms rankoms - Mindaugas Ukoer ir žinokite labai apkabinti norisi Arvydas Vitkevičius, kuris jau tiek kartų savaitgalinį ežerėlį ir saldų ryto miegą iškeitė į daiktų nešiojimą, automobilių vežiojimą, plovimą ir kitokią pagalbą organizacijai, gyvūnams, Ukrainai, kad turbūt be jo būtume pražuvę kažkurį kartą tai tikrai. Apie mūsų komandos narę Lina Vaitekūnaitė net nekalbame - ji GGI rankos, širdis ir geras humoro jausmas! Ačiū! Pasaulis iškart gražesnė vieta, kai suprantame, kiek gerų žmonių yra.
skaityti daugiau

Tu gali padėti Ukrainos gyvūnams!

Ukrainoje vykstančio karo metu kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Tūkstančiai gyvūnų neteko savo šeimos ir namų, liko vienui vieni. Badas dabar yra jų kasdienybė, ką jau kalbėti apie galimybę gauti veterinarinę pagalbą. Ir taip nuolatos perpildytos prieglaudos dabar „lūžta" nuo gyvūnų, todėl joms reikalinga humanitarinė ir finansinė parama.  Pagalba reikalinga ne tik dėl išgyvenimo, bet ir siekiant užkirsti kelią dar didesnėms problemoms – badaujantys šunys burtųsi į grupes, taptų pavojingi žmonėms, žaibiškai išplistų pasiutligė. https://www.youtube.com/watch?v=WI12uKjd9NM Kviečiame nenustoti aukoti, o Jūsų parama bus skirta prieglaudoms įsikūrusioms Ukrainoje bei humanitarinės  pagalbos vykdymui. Mes visi kartu galime padėti Ukrainos gyvūnams! KAIP PAREMTI HUMANITARINIUS PROJEKTUS UKRAINOJE – Aukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams – Bankiniu pavedimu: VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" Įmonės kodas: 302842427 LT597300010171499262 KAIP PAREMTI UKRAINOS PRIEGLAUDAS – PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPal – Bankiniu pavedimu: VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" Įmonės kodas: 302842427 LT897300010171249917
skaityti daugiau

Reikalingi namai arba globa

Prieš Jus - Persikas. Turbūt nė nereikia sakyti, kodėl jo toks vardas, kai matote švelniai rausvos spalvos kailiuką. Šis maždaug ketverių metų amžiaus atvykėlis iš Ukrainos nors ir ramus, tačiau tuo pat metu yra smalsus uostinėtojas, norintis žaisti bei gauti kuo daugiau dėmesio: greit pripranta prie naujų žmonių, meiliai rangosi ant kelių, o savo meilę parodo garsiai murkdamas. Iš tos didelės meilės net leidžia kirpti jam nagus! Persikas pasiruošęs duoti daug džiaugsmo naujiems globėjams/namams, o ko jam reikėtų mainais? Karo stresas neigiamai paveikė jo imunitetą, tad apsilankymai pas veterinarus jam yra, bent kol kas, reikalingi dažniau nei įprasta. Taip pat, jis nesutaria su kitais katinais, todėl reikėtų, kad jis galėtų karaliauti vienas. Jei galite jam pasiūlyti savo namų "sostą" laikinai ar su visam, susisiekite su mūsų atstove Lina +370 606 88989
skaityti daugiau

Nepalik gyvūno karštoje mašinoje!

Karšti orai pavojingi ne tik automobilyje, tačiau jame net per itin trumpą laiką augintinių laukia fatališkos pasekmės, todėl primename - elkitės atsakingai ir jokiu būdu augintinio net trumpam, net su kažkiek pravirais langais nepalikite automobilyje. Jei turite galimybę gyvūną palikti su įjungtu oro kondicionieriumi - prašome, palikite už lango raštelį geros širdies žmonėms, susirūpinusiems dėl jūsų augintinio gerovės.
skaityti daugiau

Už ausų kirpimą – 620 EUR bauda

Gyvūnų kupiravimas Lietuvoje įstatymiškai laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu jau seniai, tačiau džiugu, kad ir realiai žmonių bei institucijų tolerancija tokiems veiksmams baigiasi. Štai viena veisėja susimokėjo 620 EUR baudą už nukarpytas šunims ausis. Jei "meilė" gyvūnams nesustabdo noro jų žaloti, galbūt padės pakratytos kišenės.  Džiaugiamės pasiekę, kad pagaliau už kupiravimą skiriamos realios baudos, tačiau norime įspėti, kad greitu metu tikimės pasiekti, jog tolerancija gyvūnų kupiravimui būtų absoliučiai nulinė ir kiekvienas, einantis gatve su tokiu gyvūnu, būtų stabdomas institucijų atstovų ir aiškinamasi, kaip ir kodėl tos ausys "nukrito". Nukirptų kūno dalių žmonės nebeprisiųs, todėl jau dabar siūlome elgtis protingai ir gyvūnų nežaloti, jų sužalotų nepirkti iš atsilikusių šalių, kur tai dar vis leidžiama, nes praktika rodo, kad pateikti visus įrodymus dažniausiai sudėtinga arba neįmanoma, ir neprisidaryti nei sau, nei savo gyvūnams problemų, nes artimoje ateityje jos laukia didesnės nei keli šimtai eurų. Apie kupiravimo atvejus galite pranešti mums el. paštu aiste@ggi.lt.  Paremti organizacijos veiklą Jums patogiu būdu galite: www.ggi.lt/parama ir per aukok.lt 
skaityti daugiau

Šunų žalojimas: veisėjai apkarpo ausis, sekdami socialinių tinklų tendencijomis

Tokia antraštė nuskambėjo dar 2021 m. Jungtinėje Karalystėje, kuomet buvo atliktas tyrimas, teigiantis, kad veisėjai siūlo apkirpti šunims ausis, kad šie atrodytų "gražiau" ir būtų paklausūs. Ne paslaptis, ir Lietuvoje, socialiniuose tinkluose nuolat matyti viešinamos nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose vaizduojami šunys, karpytomis ausimis, tačiau ši era mūsų šalyje jau baigiasi.  Visai neseniai, teko susidurti su situacija, kuomet gavome skundą dėl veisėjo, kurio „Facebook“ paskyroje talpinamos šunų, karpytomis ausimis, nuotraukos. Dėl šio įvykio kreipėmės į atitinkamą instituciją, kuri nustatė, kad veisėjas nekarpo savo šunims ausų, tačiau pardavimų portaluose pateikia šunų su kupiruotomis ausimis, kurie yra jo draugo veisėjo, gyvenančio Baltarusijoje, nuotraukas. Nors veisėjas savo gyvūnams ausų nekarpo, tačiau mes nepalaikome kupiruotų šunų pardavimo iš jo draugo veislyno ar net tokio marketingo naudojimo pirkėjams pritraukti, todėl džiaugiamės, kad veisėjas buvo įpareigotas tokius skelbimus išimti. Tikimės, kad žmonėms vis natūraliau atrodys tokių žiaurių procedūrų grožio vardan nepalaikymas ir vis mažiau bus vadovaujamasi tam tikrais stereotipais dėl gyvūnų išvaizdos. Pastebėjusius panašios informacijos, prašome ją siųsti mums aiste@ggi.lt.  Prisidėti prie gyvūnų gerovės galite Jums patogiais būdais: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Dar 10,8 tonų maisto pasiekė Ukrainos gyvūnus

Pradėjome bendradarbiavimą su Ukrainos Raudonuoju Kryžiumi (Mykolaiv Regional Organization of URCS), tad šį krovinį perdavėme jiems. Jis jau sėkmingai iškrautas ir pasieks tuos, kuriems reikia reikia labiausiai, nes, deja, bet situacija su gyvūnais Ukrainoje tik blogėja. Esame dėkingi jums, fiziniams ir juridiniams asmenims, kad nenustojate aukoti, UAB "Žalioji banga" už suteiktą ypatingą kainą maistui nupirkti, o „Maisto bankas“ už krovinio nuvežimą. Ir toliau padėti Ukrainai galite: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Kam ženklinti katiną, jei jis neišeina iš namų?

Neseniai Lietuvoje vykdytos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis augintinių neženklinančių gyventojų sakė nematantys reikalo to daryti, mat jų gyvūnas niekuomet neišeina iš namų. Visgi kasmet Lietuvos gyvūnų prieglaudas papildo 15 tūkstančių naujų benamių, o istorijų apie tai, kaip gatvėje atsiduria „niekada į gatvę neišeinantys“ augintiniai, yra daug ir įvairių – nuo pačių netikėčiausių iki jau tapusių klasikiniais gyvūnų pabėgimo, pasimetimo scenarijais.  Katės iškrinta iš balkonų  Kuomet kalbama apie namie laikomus ir į gatvę neišleidžiamus gyvūnus, dažniausiai omeny turimos katės. Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį, jog iš visų į globos namus patenkančių gyvūnų vos keli procentai būna paženklintų mikroschema, tačiau kol kas tarp jų – tik šunys. „Paženklintų kačių nesame turėję“, – sakė S. Šakinytė.  Nepaisant savo prigimtinio vikrumo, vienas labiausiai paplitusių scenarijų, kaip katės atsiduria lauke – iškrinta per balkonus. Gyvūnai nuslysta nuo metalinių balkonų turėklų ar palangių, į kurias negali įsikabinti nagais. Pasitaiko, kad katės iškrinta gaudydamos paukštį ar kokį vabzdį. O jei gyvūnas balkone laikomas uždarytas ilgesnį laiką, jis gali iššokti ir sąmoningai, – gelbėdamasis.  „Esu girdėjusi pasakojimą, kaip jauna smalsi katė bežaisdama namie įsigudrino įkišti galvą į tuščią skardinę nuo konservuotų kukurūzų, o nebegalėdama galvos ištraukti, besiblaškydama po visus namus, galiausiai nusigavo iki atviro balkono ir pro jį iškrito. Laimei, šeimininkė tuo metu buvo namuose ir gyvūną parsinešė namo, o krisdama katė nesusižalojo“, – pasakojo VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė.  Ji pasidalijo ir kita istorija apie katę, kuri vos nepaspruko pro lauko duris. Šeimininkai išvažiavo atostogų ir pasirūpinti gyvūnu paprašė giminaičio, o šiam įeinant pro buto duris katė nepastebėta šmurkštelėjo į laiptinę. Namie gyvūno neradęs žmogus nusprendė, jog katė slapstosi nuo menkai pažįstamo žmogaus, todėl jos pernelyg ir neieškojo, papildė ėdalo ir vandens atsargas ir išėjo, paskui save užrakindamas duris. Katę pamatė tik prie lauko durų, laimei, dar laiptinėje, todėl parnešė ją atgal į namus. Jei kas būtų gyvūną išleidęs ar tiesiog laiptinės durys būtų buvę nesandarios, katė būtų atsidūrusi gatvėje, o giminaitis kitą kartą būtų sugrįžęs tik po dienos kitos. Laimei, ši istorija baigėsi gerai, bet – tik laimingo atsitiktinumo dėka.  „Tai šias istorijas pasakoju norėdama parodyti, kad net ir pačiam atsakingiausiam gyvūno savininkui gali nutikti visko, nes gyvūnas nėra prognozuojamas, o gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre yra galimybė apsidrausti nuo panašių nelaimių, netikėtumų. Manau, kad galvojimas, jog blogi, kvaili dalykai nutinka tik kitiems, yra naivus ir truputį arogantiškas. Blogų dalykų nutinka visiems. Turime 15 tūkstančių beglobių per metus, absoliuti didžiuma jų – naminiai, o labai didelė jų dalis yra būtent tokie – „mano gyvūnas niekada neišeina į lauką“ – atvejai“, – sakė GATO vadovė.  Gyvūnai iššoka iš automobilių  Klasika jau tapęs gyvūnų pabėgimo scenarijus – be narvų gabenami katinai ar net šunys iššoka iš stovinčių ar trumpam stabtelėjusių automobilių. Pavyzdžiui, sustojama degalinėje ir gyvūnas per praviras dureles ar langą išsiveržia laukan. Ir niekas negalėtų prognozuoti, kas vyks toliau – ar jis bent kelioms sekundėms pasimes, sustings ir šeimininkai spės gyvūną sugriebti, ar jis maus neatsigręždamas į artimiausius krūmus ar mišką.  Taip pabėga ne tik katinai, bet ir šunys, kurie paprastai laikosi prie šeimininko. „Pavyzdžiui, yra nutikę, kai paskui šeimininką išbėgusį šunį čia pat partrenkė automobilis. Laimei, lengvai, tačiau gyvūnas išsigando ir, vos pašokęs ant kojų, spruko į mišką neatsigręždamas“, – pasakojo B. Kymantaitė.   Svetimoje aplinkoje atsidūręs ar išgąsdintas gyvūnas vadovaujasi instinktais – bėga arba slepiasi, arba daro ir viena, ir kita. Ypač sunku ieškoti katinų, kurie apskritai nelabai pasitiki žmogumi, ypač – pavojaus akivaizdoje, yra linkę slėptis ir daro tai labai gerai.  Pasak „Linksmųjų pėdučių“ vadovės S. Šakinytės, katinus dar ir pakankamai sunku atpažinti, ilgiau paklaidžioję lauke jie sulaukėja, sulįsta, išsipurvina, todėl jei gyvūnas nepaženklintas, po kurio laiko net patys savininkai gali jo nebepažinti.    Šunys nusiveja kiškius ar stirnas  Ne tik rujojanti kalė, bet ir kiškis ar stirna gali būti priežastis, dėl kurios palaidas vedžiojamas gyvūnas pasileis bėgte. Pasak prieglaudos „SOS gyvūnai“ vadovės Nadeždos Makuševos, taip ypač dažnai nutinka medžioklinių veislių šunims, kurių instinktai vytis grobį – ypač stiprūs: „Žmonės paleidžia šunį miške, o tas nusiveja kokį gyvūną ir neberanda kelio atgal. Taip dažnai pabėga medžioklinių veislių šunys, pavyzdžiui, Džeko Raselo terjerai, jagdterjerai, foksterjerai, kurie nori vytis gyvūną ir neberanda kelio atgal“.  Tarp kitų šuns praradimo, jo pabėgimo priežasčių N. Makuševa įvardija gerai neuždaromus ar vėjo išpučiamus kiemo vartus.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebi, jog šių dienų rykštė – gyvūnų „gelbėtojai“, kurie, pamatę šunį ar katiną gatvėje be šeimininko, pernelyg paskuba jį gabendami į prieglaudą. Nors šeimininkas gali būti čia pat, tik, pavyzdžiui, užsiplepėjęs telefonu ir kiek nutolęs, už kampo ar už kalniuko. Gali būti, jog gyvūnas taip ir gyvena – palaidas, bet turi namus, į kuriuos sugrįžta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, iš pajūrio keliaujantys poilsiautojai gyvūną gali nusivežti į Vilniuje esančią prieglaudą, taip tik apsunkindami jo paieškas, mat jei gyvūno bus ieškoma, tai bus daroma aplinkinėse teritorijose, o ne kitame Lietuvos gale. „Suprantu, kad žmonės taip elgiasi tik gero norėdami, tad jei įtariama, kad jis – pasimetęs, nereikia pernelyg skubėti. Nepakanka matyti gyvūną kelias minutes ar pusvalandį. Būtų gerai pabūti su gyvūnu ilgiau ar jį pasekti, paėjėti kartu su juo – galbūt jis nuves iki kiemo, kur gyvena, ir dubens, iš kurio ėda“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Visgi galiausiai, jei gyvūnas atsiduria prieglaudoje ir yra paženklintas mikroschema, jis labai greitai sugrįžta į namus, pas savo šeimininkus. O jei mikroschemos nėra ir šeimininkai neatsiranda, didelė tikimybė, jog šiam gyvūnui teks ieškoti naujų namų, savininkų, arba, jei jis senas ir ligotas, dienas užbaigti prieglaudoje.  Žinoma, prieglaudose gyvūnais rūpinamasi, kiek tik išgalima, tačiau jokia prieglauda neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų. Gyvūnų ženklinimas ir jų registravimas Gyvūnų augintinių registre gali smarkai smarkiai sumažinti tokių gyvūnų prieglaudose ir jų bei jų savininkų patiriamų vargų.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Susipažinkite – tai dičkis Rodžeris iš Ukrainos

Rodžeris, kaip ir likimo draugas Džavelinas, atvyko iš Charkivo. Kitaip nei Džavelinas, Rodžeris tiek matė, tiek girdėjo karo siaubų. Galbūt būtent tai lėmė, kad jis toks atsargus? Sunku atsakyti į šį klausimą, tačiau tikrai žinome, kad jam reikia namų. Tokių namų, kuriuose žmonės nebijos ieškoti būdų rasti kelią į jo širdį, net jei jis iš pradžių bus akmenuotas. Būtų idealu, kad šiuose namuose būtų turinčių specifinių žinių, kaip elgtis su tokiais gyvūnais, bet suprantame, kad užvis svarbiausia kantrybė ir didelis noras padėti. Galbūt Jūsų namai yra TA vieta, kur Rodžeris galės rasti ramybę ir būti suprastas? Jei atsakymas yra „taip“, skambinkite mūsų atstovei Linai +370 606 88989 Nuotraukos: Elena Mituzė
skaityti daugiau

Gyvūnų nepriežiūros atvejai

Aktyviai dirbame su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais ir reaguojame į įvairaus pobūdžio skundus. Vienas jų – šuns laikymas narve, kuris neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Pranešus apie šį atvejį atitinkamai institucijai, ši nedelsiant sureagavo! Jau sekančią dieną gavome atsakymą, kad buvo atliktas patikrinimas ir šuo rastas naujame voljere. Paklausus, kodėl gyvūno savininkai gyvūną laikė narve, buvo gautas paaiškinimas, kad šuo buvo tik atvežtas ir nebuvo įrengtas voljeras. Dėkojame Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojams už operatyvumą ir bendradarbiavimą bei džiaugiamės, kad šuo jau gyvena tvarkingame voljere. Tačiau norime priminti, kad net ir vienai ar kelioms dienoms gyvūno laikymas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis yra negalimas. Prisidėti prie mūsų darbų galite: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Į prieglaudas patenkančių gyvūnų istorijos skiriasi: paženklinti tą pačią dieną važiuoja namo, neženklinti gali likti narve su visam

Kasmet Lietuvoje į prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų – šunų ir kačių. Mažinti beglobių gyvūnų skaičių, vykdyti šio reiškinio prevenciją – vienas svarbiausių augintinių ženklinimo poodinėmis mikroschemomis ir jų registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslų. Pasak prieglaudų atstovų, pas juos patenkančių paženklintų ir nepaženklintų gyvūnų likimai skiriasi kaip diena ir naktis. Deja, kol kas laimingų istorijų – vos viena kita, tačiau tikimasi, jog sulig įvestu privalomuoju gyvūnų ženklinimu padėtis gerės ir vis daugiau pasimetusių augintinių sugrįš į savo tikruosius namus. Paženklinti gyvūnai namo sugrįžta tą pačią dieną  „SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė Nadežda Makuševa pasakoja, jog laimingos istorijos dažniausiai lieka nepastebėtos, mat situacijos išsisprendžia greit: „Jei tik gyvūnas yra paženklintas mikroschema, mes surandame šeimininką, susisiekiame su juo ir gyvūnas praktiškai tą pačią dieną keliauja namo. Taip ir pats patirdamas mažiau streso, ir suteikdamas didžiulės laimės šeimininkams, kurie gyvūną prarado, tačiau labai greitai jį ir susigrąžino“.     Visgi kol kas tokių istorijų ir gyvūnų – mažuma. Iš patenkančiųjų į prieglaudą mikroschemas turi vos keli procentai. Pasak N. Makuševos, dažniausiai tai – veisliniai gyvūnai, paženklinti ir į Lietuvos Gyvūnų augintinių registrą įtraukti dar veislynuose, nuo jaunumės.  Moteris dalijasi neseniai nutikusiu įvykiu, kai tikrieji gyvūno savininkai atsirado po pusės metų. Vidutinio dydžio juodas šunelis buvo surastas netoli Trakų. „Ieškojome šeimininkų, bet tuomet jo niekas nepasigedo. Šreko vardą gavęs šuo pusę metų gyveno prieglaudoje, buvo gydomas – išoperuotas nedidelis auglys. Ir kartą savo feisbuko paskyroje pasidalijome žinute, kad Šrekui puikiai sekasi, kad jis džiaugiasi gyvenimu, ir tą žinutę pamatė jo buvę savininkai, kurie šunelį atpažino, – pasakoja N. Makuševa.  – Atsiėmę gyvūną žmonės labai džiaugėsi, verkė. Buvo akivaizdu, kad dėl šunelio buvo išgyventa, kad iki pasimetė ir atsidūrė pas mus, Šrekas buvo mylėtas. Visgi jis buvo nepaženklintas ir pusę metų turėjo gyventi prieglaudoje, būdamas nebe jaunas gyvūnas, gavo pratintis prie naujos aplinkos ir svetimų žmonių, kai, jei tik būtų turėjęs mikroschemą, galėjo parvykti namo tą pačią dieną. Ir gyvūnas, ir savininkai, kurie gyvūną buvo jau praktiškai palaidoję, patyrė traumą, kurios buvo galima išvengti, jei tik gyvūnas būtų buvęs paženklintas“.   Didžiuma į prieglaudas patenkančių gyvūnų turi šeimininkus Prieglaudai vadovaujanti N. Makuševa pastebi, jog didžiuma patenkančių gyvūnų yra naminiai, turėję šeimininkus: „Iš elgesio matyti, jog gyvūnai socializuoti, jiems reikia žmogaus. Kai kurie šunys net yra dresiruoti – moka komandas. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jie atsiduria gatvėje, tuomet – prieglaudoje, kur ieškome jiems naujų šeimininkų, nors kažkur yra ir tikrieji jų savininkai, kurių nemenka dalis, ką parodo ir Šreko istorija, tikrai atsiimtų savo gyvūnus su didžiausiu džiaugsmu“.  Dalis gyvūnų, ypač – senų, turinčių lėtinių ligų, sužalotų, prieglaudoje ir lieka iki savo amžiaus galo. „Rūpinamės jais kaip išgalėdami, tačiau jokia prieglauda ir gyvenimas narvuose ar voljeruose niekuomet neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų. Tokių gyvūnų mūsų prieglaudose, kurie, pas mus patekę, savo dienas ir nugyvena, yra apie 40–50 proc.“, – sako N. Makuševa.  Iš viso per metus į prieglaudą „SOS gyvūnai“ patenka apie 400–500 gyvūnų.  Paženklinti gyvūnai gąsdina vengiančius atsakomybės  Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį ir į finansinę ženklinimo naudą: „Jei į prieglaudą patekęs gyvūnas yra paženklintas ir pavyksta greitai susisiekti su savininkais, jiems nereikia mokėti prieglaudai už gyvūno išlaikymą. O jei gyvūno savininkai atsiranda po kelių dienų ar savaičių, atsiimdami gyvūną jie jau turi atlyginti už gyvūno išlaikymą“.  Ji pasakojo, jog prieglaudų gyvenime ženklinimas turi ir papildomų naudų: „Yra buvę atvejų, kai norėdami paimti gyvūną iš globos namų ir sužinoję, jog jis paženklintas, žmonės sunerimo – jiems tai nepatiko. Būsimus gyvūnų savininkus tikriname labai rimtai, turime įvairių saugiklių, tačiau požiūris į ženklinimą, kuris šeimininkus įpareigoja prisiimti atsakomybę ir rūpintis savo gyvūnais, gali tapti papildomu argumentu. Taip pat yra buvusi istorija, kai vyras skambino mums reikalaudamas paimti kitos prieglaudos jam dovanotą gyvūną, nes ketino išvykti į užsienį, ir kadangi negalėjome padaryti to tuojau pat, šantažavo mus išmesiantis gyvūną tiesiog į gatvę. Tačiau jau pokalbio metu apsigalvojo ir palaukė, iki gyvūną galėjome pasiimti, nes iš kalbos išėjo, kad šuo – paženklintas ir atsakomybė už gyvūną jį prisivys. Tai sąžinė netrukdo išmesti gyvūną į gatvę šalčiausią žiemą, o mikroschema ir baudos baimė – veikia. Iš tikrųjų liūdna, kad kai kuriems žmonėms gresianti atsakomybė yra pagrindinis argumentas nesielgti netinkamai, bet žmonių yra visokių ir mes džiaugiamės, kad ir juos paveikiančių priemonių, leidžiančių apsaugoti gyvūnus, taip pat atsiranda vis daugiau“. Beglobius gyvūnus išlaikome mes visi  VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė atkreipia dėmesį, jog beglobiai gyvūnai – tai ir didžiulė finansinė našta valstybei, visuomenei: „Kasmet Lietuvoje susidaro apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų – naujų atvejų, kuriais rūpindamasi valstybė, savivaldybės išleidžia per milijoną eurų. Dar apie 800 tūkstančių eurų per metus beglobiais besirūpinančioms prieglaudoms paaukoja patys gyventojai“.  B. Kymantaitė sako esanti įsitikinusi, jog ženklinimas taps viena iš priežasčių, dėl kurių neatsakingai į gyvūnus žiūrintieji juos auginti apsiims vis rečiau: „Nes dabar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti. Prieglaudos naujiems savininkams perduoda tik paženklintus gyvūnus. Gyvūnus veisiantys ir parduodantys asmenys taip pat gali disponuoti tik paženklintais gyvūnais. Lygiai taip pat ir dovanojantieji ar perduodantieji globą kitam asmeniui turi pasirašyti sutartis. Tad išvengti atsakomybės už savo gyvūną bus vis sunkiau“.  Tam, kad daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, vyksta gyventojų informavimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis.  „Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina. Tad gyventojai yra kviečiami aktyviai naudotis sukurta svetaine ir ženklinti gyvūnus“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   Nors visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai – turėjo būti suženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre iki gegužės 1 dienos, veterinarijos gydyklų atstovai pastebi, jog procesas – dar tik įsibėgėjęs, o ženklinimas – tęsiasi.  Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta ir užregistruota arti 40 proc. šunų ir apie 20 proc. kačių.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Daugiau informacijos: VšĮ GATO  El. p. info@gyvunuapsauga.lt VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ El. p. info@ggi.lt
skaityti daugiau