Naujienos

12075 vnt. - toks įspūdingas maisto porcijų skaičius prieglaudų gyvūnams šiemet pasiekė mus su kiekvieno iš jūsų pagalba! :) AČIŪ #MarsLietuva už tai, kad niekada nelieka abejingi gyvūnams, o per tris akcijos "Parodyk augintiniui eglutę" metus jie jau padovanojo 25000 maisto porcijų!!! Jau šį savaitgalį paskutinė parama atsidurs likusiose prieglaudose, o mes, tuo tarpu, dalinamės akimirkomis :) Nors parama buvo dalinama proporcingai pagal prieglaudų globojamų gyvūnų skaičių, mes džiaugiamės, kad jos ne konkuruoja, o padeda vienos kitoms, tai perleisdamos savo paramą tiems, kam pagalbos reikia labiau, tai padėdamos atsigabenti ar tiesiog draugiškai patardamos. Galiausiai akcijos parama išsidalino taip: Sos Gyvūnai 3400 vnt. Felium Domus 2600 vnt. (dalinasi su Mažąja Beglobių Pastoge) Klajūnas 2000 vnt. Lesė 1400 vnt. Beglobis 1350 vnt. Naminukai 1150 vnt. Šlapia nosytė 175 vnt. Ačiū jums, kad trečius metus iš eilės aktyviai dalyvaujate akcijoje, atkeliaujate į renginį, fotografuojatės, "laikinate", skleidžiate žinią ir padedate mums padėti prieglaudose besiglaudžiantiems keturkojams! Ačiū komandai, kuri į šį renginį įdeda daug laiko ir širdies - tai yra neįkainojama <3 <3 <3 Elena Rutkauskaitė, Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, Andrius Pliuskys, Austė Petkevičiūtė, Aušrine Stockute, Stela Bartusevičiūtė, Indrė Skirkevičienė, Milda Siemka, taip pat visai projekto neBrisius.lt komandai bei kitiems.

Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ar kada, pažiūrėję į kokio nors suplotnosiuko nuotrauką internete, pagalvojote, kad jis labai mielas ir žavus? Patikėkite, Jūs tikrai ne vieninteliai. Suploto, trumpo snukučio šunys, pavyzdžiui: mopsai, buldogai, bokseriai, pekinai, grifonai ir kitos veislės mums pasąmoningai primena mielą beždžionėlę ar net vaiką / kūdikį. Ką jau kalbėti, apie juokingus garsus, kuriuos jie skleidžia: šnopavimą, knarkimą, prunkštimą, tačiau pasidomėjus, iš kur atsiranda šie garsai ir kokį poveikį gyvūno savijautai daro plokščias jo snukutis, visas „meilumas“ iš karto dingsta. Tarp trumpasnukių šunų, moksliškai vadinamų brachicefalais, yra itin plačiai paplitęs brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromas, sutrumpintai vadinamas BOAS (angl. Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). Dėl fiziologiškai trumpo, suploto ar kai kuriais atvejais suspausto snukučio, susiaurėja ar net užsiblokuoja gyvūno kvėpavimo takai. Nuolatinis apsunkintas kvėpavimas, lekavimas, oro trūkumas, knarkimas, švokštimas, dusimas – tai tik „ledkalnio viršūnė“ visų problemų, su kuriomis susiduria dažnas suplotnosiukas. Paprastai tokie šunys greitai pavargsta, nes organizmas nesugeba apsirūpinti reikiamu deguonies kiekiu, dėlto net ir nedaug fiziškai judant padažnėja ar sutrinka širdies ritmas ir tai lemia padidėjusią infarkto riziką. Dėl ribojamo fizinio krūvio labai dažnai šunys turi antsvorio, o tai kenkia sąnariams, virškinimo sistemai, širdžiai ir bendrai šuns savijautai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, šunys nesugeba pakankamai atsivėsint lekuodami ir dažnai kenčia nuo perkaitimo. Neretai brachicefalai patiria įvairių su akimis susijusių problemų: raukšlės, pernelyg suspaustos akys, lengvai mechaniškai pažeidžiamos (nes dėl kaukolės formos išsprogę) akys, todėl dažnos mechaninės akių traumos, užspausti ašarų latakai, o ilgainiui net ir aklumas – visai tai lemia netaisyklinga šuns kaukolės sandara. Viena dažniausių trumpasnukių bėdų yra dantų ir žandikaulių problemos, dėl netaisyklingo sąkandžio dantys būna kreivi, žandikaulių sąnariai pernelyg apkrauti ir tai lemia skausmus, ankstyvą dantų netekimą. Be to, patologiškai trumpi žandikauliai bei pakitusi burnos ertmė labai apsunkina maitinimąsi, o kartais net gėrimą - šuo tiesiog springsta, atsiranda grėsmė, kad maistas ar vanduo pateks į kvėpavimo takus. Taip pat verta paminėti, kad dėl netaisyklingo ir apsunkinto kvėpavimo padažnėja kvėpavimo takų ligos ir alergijos. Per metų metus trukusią, kruopščią pageidaujamų fiziologinių bruožų atranką žmogus sukūrė „šedevrą“, kuris natūralioje gamtoje niekada nebūtų atsiradęs. Natūralios atrankos principas paprastas – išlieka geriausiai prisitaikę. Tai reiškia sveikiausi, stipriausi, atspariausi, gebantys lengvai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, ištvermingiausi gyvūnai išliks, deja, žmogus nesivadovauja tokiu principu. Per pastarąjį šimtmetį didžioji dalis suplotnosiukų veislių buvo veisiamos siekiant sukurti šunį su dar labiau suspaustu snukiu, kad jis būtų patrauklesnis ir populiaresnis, nes pirmykštė šuns paskirtis būti partneriu medžioklėje, apsaugoti namus ir šeimininkus, padėti ganyti ir saugoti gyvulius, atsikratyti graužikų ar kitų nekviestų „svečių“ jau seniai yra „antrame plane“. Šiandien daug svarbiau, kad šuns išvaizda būtų išskirtinė, ypatinga, žavi, kad šuo būtų itin mažas ir jį būtų galima nešiotis kaip pliušinį žaisliuką, tačiau nepagalvojama apie tai, kad dėl suspaustos / sumažintos užpakalinės kūno dalies, kuri itin būdinga mopsams ir daliai buldogų, šuo gali kentėti nuo rimtų klubų sąnarių bei stuburo problemų visą gyvenimą. Šiandien daug svarbiau socialinėje erdvėje patalpinti video, kuriame užfiksuotas garsiau už traktorių knarkiantis buldogas, nei pasidomėti, dėl ko šuo knarkia ir kaip jam būtų galima pagelbėti. Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, reikėtų galvoti ne tik apie šaunius šeimininkus, erdvius namus, gerą mitybą, tinkamą priežiūrą, bet ir apie tai, kas lemia šuns fiziologiją, polinkį į įvairias ligas, deformacijas. Renkantis sau naują šeimos draugą, kviečiame atidžiai pasidomėti būsimojo augintinio fiziologija ir galimomis rizikomis. Jei auginate suplotnosiuką, atkreipkite dėmesį į jo kvėpavimą, ar miegant jis neknarkia? Taip pat vertėtų paminėti, kad problema dėl kvėpavimo gali kilti ne tik miego metu - normalus šuns kvėpavimas yra negirdimas, išskyrus tuos atvejus, kai šuo labai sukaitęs ar po labai intensyvios veiklos, bet ir tada turėtų girdėtis tiesiog garsus kvėpavimas, be jokių pašalinių garsų - gargimo, kriuksėjimo, švokštimo ar pan. Pastebėjus, kad augintinis sunkiai kvėpuoja, dūsta, šnopuoja, dažnai krenkščia ar knarkia, būtinai kreipkitės į veterinarus dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo. Būkite atidūs šiltuoju metų laiku ir stenkitės nepalikti augintinio karštoje aplinkoje, padėkite jam atsivėsinti. Stebėkite augintinį, kai jis patiria didesnį nei įprastą fizinį krūvį, ar jis nepavargsta pernelyg greitai ir ar nepradeda dusti? Jokiam šuniui nėra normalu knarkti, sunkiai kvėpuoti, dusti, tai požymiai, kad galimai šuniukas kenčia nuo brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromo ir jam reikia skubios veterinarinės pagalbos. Suplotnosiukų šunų fiziologijos tema kalbinome šunų elgsenos specialistę Ugnę Nedzinskaitę: „Jei vertintume situaciją iš penkių gyvūnų laisvių perspektyvos, brachicefalija pažeidžia bent trejetą jų stipriai, o likusias dvi - mažų mažiausia sąlyginai. Laisvė nepatirti nepatogumų - apsunkintos tokios gyvybiškai svarbios funkcijos, kaip kvėpavimas, maitinimasis, gėrimas jau savaime yra didžiuliai nepatogumai, savo ruožtu sukeliantys antrinius nepatogumus - apribotą judėjimą. Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužalotam, nesirgti - žmogų, su įgimtomis brachicefalijai būdingomis patologijomis (žandikaulių deformacijos, kliūtys kvėpavimo takuose, šnervių stenozė, išsprogę akys ir t.t.) mes laikytume neįgaliu, ar bent jau ligoniu. Paradoksalu, bet mylimus augintinius esame linkę tikslingai luošinti keistai suvokiamo grožio vardan. Laisvė elgtis pagal savo prigimtį, išreikšti natūralų elgesį - natūraliai šuniui tai, ką mes vadiname „snukiu“, yra daug funkcijų atliekantis organas - nuo maitinimosi, gėrimo, kvėpavimo, iki daiktų paėmimo, nešiojimo bei komunikacijos su gentainiais ar žmonėmis. Kitaip sakant, šunims snukis - ne tik „burna”, bet ir „rankos”. Dėl sutrumpėjusių žandikaulių daug brachicefalų veislių faktiškai visiškai prarado „rankų” funkciją, kas gerokai apriboja natūralų šuns elgesį. Dėl deformuotų žandikaulių ribojamos galimybės keisti snukio išraišką bei skleidžiami neįprasti garsai: gargimas, kriuksėjimas ir pan. Tokiems šunims dažnai kyla komunikacijos problemų su gentainiais. Laisvė nejausti baimės, nepatirti streso - ar apsunkintas kvėpavimas, springimas maistu, vandeniu, niežtinčios odos raukšlės, skausmas dėl neteisingai sudygusių dantų sukelia stresą - spręsti Jums patiems. Laisvė nejausti troškulio ir alkio - brachicefalų šunų mityba reikalauja ypatingo dėmesio. Ir jei šeimininkas jo skirs nepakankamai, rizika, kad šuo maitinsis nekokybiškai bus didesnė, nei šuniui su įprasta galvos forma. Tiesa, šiai sričiai įtaką daro aukščiau minėti maitinimosi bei gėrimo funkcijos sutrikimai, kurie būdingi suplotsnukiams.“ Informacijos apie galimas kvėpavimo patologijas gali suteikti ir šuns šnervių forma - jos turėtų būti atviros ir apvalios formos, plyšio formos ar pailgos šnervės rodo, kad problemų su kvėpavimu jau yra. Tiesa, net ir esant iš pažiūros normalioms šnervėms, problemos gali slypėti giliau - tose kvėpavimų takų vietose, kurios plika akimi nematomos, pavyzdžiui, minkštojo gomurio patologija ar bendras kvėpavimo takų susiaurėjimas. Kai kurių suplotsnukių šunų kvėpavimas apsunkintas taip, kad jie negali miegoti įprastoje padėtyje nedusdami. Taigi, video, kuriuose matome knarkiančius ir knapsinčius sėdimoje ar kitoje neįprastoje padėtyje šunis, nėra juokingi - gyvūnai juose dūsta tiesiogine to žodžio prasme. Apibendrinant, galima pabrėžti, kad joks gyvūnas neturėtų kentėti, o ypač dėl fiziologijos, kurią nulemia tikslinga žmogaus atranka. Nepamirškime, kad nepaisant to, jog mums įprasta matyti knarkiantį buldogą ar šniurpščiojantį mopsą, jiems tai yra kančia. Kviečiame neprisidėti prie sąmoningo gyvūnų luošinimo ir apsvarstyti visus privalumus ir trūkumus prieš įsigyjant naują šeimos draugą.

Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis – fejerverkai. Jų keliamas triukšmas ir šviesos ne tik išgąsdina augintinius, kuriuos šeimininkai vedasi kartu „pasigrožėti“ fejerverkais, bet ir sukelia didžiulį stresą daugumai namuose ar tvartuose likusių gyvūnų, ką jau kalbėti apie laukinius gyvūnus, miestuose gyvenančius paukščius, benamius šunis ir kates, jiems naujųjų metų naktis turbūt yra pati baisiausia metuose. Sausio 1 – ją galima nesunkiai pastebėti ir kitą, bet taip pat tamsiąją, fejerverkų pusę – šiukšles. Ant žemės besimėtantys blizgūs plastiko gabalėliai, petardų liekanos, plastikinės dėžutės primena, kaip triukšmingai buvo sutikti naujieji metai ir primins dar gana ilgai, juk visoms šioms šiukšlėms suirti prireiks ne vieno šimto metų. Atokesnėse vietose tokios linksmybių liekanos lieka gulėti visam laikui, jas užsninga sniegas, o pavasarį apauga žolės ar samanos. Pasitaiko atvejų ,kai laukiniai gyvūnai per klaidą prisiėda plastiko ir kitų neirių šiukšlių, apsinuodija ir miršta. Dabar pamėginkite įsivaizduoti, kad staiga, iš niekur nieko, pradeda griausmingai šaudyti petardos, aplinkui pasidaro šviesu, šūviai, sprogimai ir pokšėjimai nesiliauja dar mažiausiai pusvalandį ir Jūs nenutuokiate, kas vyksta. Būtent taip jaučiasi gyvūnai, jie nesupranta, kad štai, praėjo 365 dienos ir tai reikia triukšmingai atšvęsti, tikrai ne, jiems visa tai labiau primena karą, pasaulio pabaigą. Internete galima rasti įvairių patarimų, kaip palengvinti naujųjų metų sutikimą savo augintiniams juos uždarant saugiai namuose, nepaliekant jų vienų ar net surišant / sutvarstant juos specialiu būdu. Tvartuose esantiems naminiams gyvuliams paprastai tokių sąlygų nesudaroma, bet jie bent turi pastogę, o ką pasiūlytumėte laukiniams mieste gyvenantiems paukščiams? Kur dėtis benamiams šunims ir katėms, kuomet radus varganą užuovėją prie šiukšlių konteinerių netikėtai pasipila sprogimai? Atsakymas paprastas – niekur. Jie negali nieko pakeisti, neturi, kur pasislėpti, juos apima panika ir baimė dėl savo gyvybės. Dar vienas itin aktualus argumentas kalbant apie fejerverkų žalą, yra finansinis. Populiarus posakis „leisti pinigus į orą“ tampa labai realiu, kai kalbame apie naujųjų metų sutiktuves. Vienas vidutinio dydžio sprogstamasis fejerverkas gali kainuoti nuo 20 iki 60 €, įspūdingesnių, kelių ar keliolikos šūvių sprogstamųjų užtaisų kainos gali svyruoti nuo šimto iki kelių šimtų eurų. Suma taip pat gali įspūdingai išaugti, jei elgiantis neatsargiai, šis linksmybių užtaisas nusileis į kaimyno balkoną, ar dar blogiau – pataikys į netoliese stoviniuojančius ir naujųjų sutiktuves švenčiančius žmones. Pagalvokime apie alternatyvas, kurios nekenktų gamtai, neterštų aplinkos, negąsdintų gyvūnų, bet suteiktų džiaugsmą ir pakilią nuotaiką sutinkant naujuosius metus. Šiemet net 12 Lenkijos didmiesčių, tarp kurių ir sostinė Varšuva, atsisakė naujametinių fejerverkų pakeisdami juos lazerių šou, prie jų kitais metais žada prisijungti dar du miestai. Kipre be specialių licencijų draudžiama leisti ne tik didelius fejerverkus, bet ir dangaus žibintus, leidžiamos tik šaltosios ugnelės. Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje atsižvelgiant į teroristines grėsmes, buvo uždrausti naujųjų metų fejerverkai ir atšaukti ar apriboti suplanuoti renginiai. Dešimtys Italijos miestų ir miestelių atšaukė šventinius fejerverkus ir uždraudė gyventojams naudoti pirotechnikos gaminius, tokį draudimą paaiškino miestuose tvyrančiu smogu, siekiamybe apsaugoti gyvūnus nuo juos gąsdinančio triukšmo bei pabrėžiant, kad kiekvienais metais per šventes fejerverkai ir petardos sužeidžia šimtus žmonių. Kodėl gi Lietuvai nepasekus tokiais teigiamais pavyzdžiais? Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva garsėja pasaulyje lazerių technologijomis, galėtume ne tik apsaugoti gamtą nuo papildomos taršos, išvengti nelaimių ir sužeidimų, suteikti gyvūnams saugesnę aplinką, bet taip pat ir skatintume technologijų ir naujovių vystymąsi. Žinoma, jokie pokyčiai nevyksta savaime, tad siūlome pradėti nuo savęs ir paklausti: ar mums fejerverkai tikrai reikalingi?

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Istorinio balsavimo metu Briuselio parlamentas vienbalsiai pritarė įstatymų projektui, pripažįstančiam gyvūnus jausti gebančiomis būtybėmis. Belgijos valstybės sekretorė gyvūnų gerovės klausimais Bianca Debaets teigia, jog toks sprendimas gali radikaliai pakeisti gyvūnų padėtį Briuselio-sostinės regione, rašo The Brussels Time. Balsavimo metu nuspręsta, kad nuosavybės įstatymo atžvilgiu gyvūnas nebebus „daiktas“, o taps specialiąja visuomenės dalimi, ir dėl to bus visapusiškiau ginamas teisine prasme. Susidūrę su gyvūnų apsaugos pažeidimais, teismai turės atkreipti dėmesį, jog kalba eina apie būtybes, kurios turi emocijas ir jaučia skausmą. Pasak Debaets, panašų įstatymą šalyje turi tik pietų Valonija. Tačiau Senatas jau svarsto apie konstitucinę pataisą, kuri priverstų visą federalinę valstybę ir jai pavaldžias įstaigas užtikrinti gyvūno, kaip juslaus padaro, gerovę. „Mes sutinkame su federacinės vyriausybės Teisingumo ministro Koen Geens siūlymu, kad civilinis kodeksas būtų pataisytas išbraukiant gyvūnus iš daiktų poskyrio ir sukuriant jiems naują kategoriją“, - kalbėjo Debaets ir pagyrė Prancūziją, Nyderlandus bei Naująją Zelandiją kaip itin pažengusias gyvūnų gerovės klausimais. Politikė tikisi, kad Briuselio balsai bus reikšmingas žingsnis į priekį gyvūnų teisių srityje: „Pagrindinis tikslas yra leisti gyvūnams naudotis teisėmis, kurios atitinka jų biologinę prigimtį.“ Teisinis gyvūnų gerovės užtikrinimas plinta visame pasaulyje. Praeitais metais Jungtinės Karalystės parlamento nariai neįtraukė išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties punkto dalies, pripažįstančios nežmonių skausmą ir emocijas, ir susilaukė aršios visuomenės reakcijos. Aplinkos apsaugos sekretorius Michael Gove teigia, jog „gyvūnai – jautrios būtybės, jie gali jausti skausmą bei kentėti, todėl mes įrašysime šį punktą į įstatymą, kad juos apsaugotume“. Nors įstatymas neužsiminė apie fermų gyvulius, Gove patikino: „esame gyvūnus mylinti tauta, tad padarysime, kad Brexit išeitų į naudą ne tik žmonėm, bet ir gyvūnam“. Tam pritarė ir Velso vyriausybė. Tuo metu Indijoje, Utarakhande, gyvūnams buvo suteiktos žmonių teisės, kad būtų išvengta brakonieriavimo, aplinkosaugos pažeidimų ir tiek naminių, tiek laukinių gyvūnų prievartos. JAV dramblių gerovės aktyvistai laukia Orleano teismo sprendimo, galinčio patvirtinti, jog izoliuotas, savo tapatybę suvokiantis Bronkso Zoologijos sodo dramblys teisiškai yra fizinis asmuo. Šaltinis: https://www.livekindly.co/brussels-parliament-recognises-animals-as-sentient-beings/?fbclid=IwAR34hfYHqgvQUzGpAlDLwMszZ6txfve1TTKGyIlPIXFXx4HTcobcCzzNNjA

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Artėjant gražiausioms ir dosniausioms metų šventėms, grįžta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau GGI) bei UAB „Mars Lietuva“ organizuojama maisto gyvūnų prieglaudoms akcija „Parodyk augintiniui eglutę“. Šeimininkai skatinami nepalikti namuose keturkojų draugų, o, kaip visateisius šeimos narius, atsivesti prie eglutės, drauge praleisti laiką ir sudalyvauti akcijoje, skirtoje paremti prieglaudų beglobius – dar neradusius savo jaukių namų. Ankstesnėse akcijose viskas, ką reikėjo padaryti, tai nusifotografuoti prie stendo ir laukti, kiek į feisbuką įkeltas nuotraukų albumas sulauks patiktukų. Šįkart visos renginio akimirkos buvo užfiksuotos vaizdo įraše, o antroji sąlyga lieka tokia pati – kiek paspaudimų „patinka“, tiek maisto porcijų prieglaudoms išdalins UAB „Mars Lietuva“, pastovūs gyvūnų gerovės akcijų rėmėjai. Apie kaip niekada paprastą būdą prisidėti prie bešeimininkių šunų ir kačių pamaitinimo kalba GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė: „Šis paramos renginys vyksta jau trečius metus. Per praėjusius du metus prieglaudoms buvo paaukota net 13 000 maisto porcijų – tai išties svarus indėlis į prieglaudų veiklą. Kadangi žmonių renginyje vis daugėja, šiemet nutarėme rinkti patiktukus ne foto albumui, o video, į kurį sudėjome renginio akimirkas ir dalyvavusius žmones su savo augintiniais. Socialiniame tinkle „Facebook“ atsidarykite paskyrą „GGI-Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ – joje rasite renginio video ir po juo spauskite „patinka“. Sveikiname, ką tik padovanojote mūsų partnerio „Mars Lietuva“ įsteigtą vieną porciją maisto prieglaudų gyvūnams! Nepamirškite pakviesti prisijungti ir draugus“. Akciją pakomentavo ir prieglaudos, gausiančios paramą. „Ačiū GGI už prasmingą renginį ir galimybę jame sudalyvauti pirmą kartą“, - džiaugėsi „Felium Domus“. „Ačiū visiems, kas nepabūgę šalto vėjo paaukojo dalį sekmadienio, ačiū kas stabtelėjo ties visomis beglobių organizacijomis. Renginio metu surinkome 51,40 eur. Visi pinigėliai bus skirti apmokėti daliai skolų už veterinarijos paslaugas. Visiems linkime šiltų ir gražių artėjančių švenčių!“ „Mažoji beglobių pastogė“ dėkoja už puikų renginį vizualine ir emocine prasme“, - kalbėjo atstovai. „Nuostabi renginio nuotaika, galimybė susipažinti su naujais žmonėmis ir pabendrauti su jau pažįstamais. Laikas, praleistas kartu, ne tik turiningas, bet ir labai prasmingas! Ačiū už šį puikų projektą! Linkime kuo didžiausios sėkmės ateityje, ir dėkojame už galimybes būti kartu!“ „Mes dalyvavome pirmą sykį. Šaunus renginys! Tokios gyvos aikštės dar neteko matyti“, - gera nuotaika dalinosi gyvūnų globos namai „Klajūnas“. „Labai džiaugiamės tiek pačia idėja, tiek iniciatyva, tiek ir pačiu renginiu. Prieglaudoms tai tikrai labai reikalinga ir naudinga, juk paramos visada reikia. O ir labai smagu pamatyti tiek įvairių šunelių ir jų šeimininkų.“ Akcijos sėkme džiaugiasi ir neBrisius.lt koordinatorė Elena Rutkauskaitė: „Labai džiugu, kad jau trejus metus šis renginys tampa tradicija ir sulaukia vis didesnio būrio žmonių, kurie nori ir linki geresnio rytojaus prieglaudų augintiniams, o ir jų pačių augintiniai jiems yra lygiaverčiai šeimos nariai, kuriems švenčių ir Kalėdų metas irgi gali būti smagus. Džiugu, kad tokie renginiai visus suvienija į vieną kumštį ir labai paprastais veiksmais gali padovanoti beglobiams maisto porcijų. Turime ypatingai padėkoti „Mars Lietuva“, kurie suteikia galimybę gauti beglobiams maisto porcijas ir kartu organizuoti tokius pozityvius renginius. Noriu palinkėti būti atsakingiems ne tik už save, bet ir už savo augintinius. Kartais daryti gerus darbus yra labai paprasta, todėl einame ir visi spaudžiame LIKE“. „Šaltis – didžiausias iššūkis, tiek man, tiek eilėje stovintiems“, - įspūdžiais dalinosi fotografė Austė Petkevičiūtė. Paklausta, ar gražiai elgėsi keturkojai pozotuojai, paaiškino: „Užsispyrėlių netrūko, daugumos dėmesį pavyko bent trumpam prikaustyti su savanorių šūksniais. Iš 1500 kadrų atrinkta virš 350 unikalių dalyvių. Smagiausia matyti šypsenas ir meilę savo augintiniams.“ O kol gyvūnai prieglaudose dar laukia, kam galėtų sukelti šypseną, kviečiame padovanoti jiems maistelio spaudžiant „patinka“ ant GGI feisbuke paskelbto akcijos vaizdo įrašo. https://www.facebook.com/GyvunuGerovesIniciatyvos/videos/285392562320915/

Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 gyvūnų globos organizacijų, kurios gelbsti benamius gyvūnus, užsiima švietėjiška veikla, rengia labdaros akcijas bei organizuoja įvairius renginius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kviečia visus neabejingus beglobių gyvūnų likimams į jau tradicija tapusią labdaros akciją „Parodyk augintiniui eglutę”. Trečius metus iš eilės vyksiantis renginys ir vėl skatins įsitraukti kiekvieną bei sieks parodyti, kad visi kartu galime nuveikti daug gerų darbų. Akcija vyks gruodžio 16 dieną, sekmadienį, 12-15 val., Vilniaus Katedros aikštėje. GGI visus apsilankiusius kvies nusifotografuoti prie stendo ir dovanos „Mars Lietuva“ įsteigtus skanėstus augintiniams. Renginio metu padarytos nuotraukos nuguls į šaunų video, kuris rinks patiktukus, o 1 patiktukas = 1 porcija maisto beglobiams gyvūnams. Per pastarąsias dvi akcijas pavyko padovanoti net 13000 vnt. maisto porcijų prieglaudose besiglaudžiantiems gyvūnams. Šiemet bus siekiama dar geresnių rezultatų! „Renginys „Parodyk augintiniui eglutę" tapo jau tradiciniu ir šiemet vyks trečius metus. Žmonės jo laukia, o prieglaudų gyventojai laukia dar labiau. Šiemet renginyje dalyvaus net 8 prieglaudos, kurios po renginio akcijos ir pasidalins paramą pagal glaudžiamų gyvūnų skaičių. Tikimės ir dar didesnio žmonių susidomėjimo renginiu - juk žmonėms tai paprastas būdas padaryti tokį gražų kalėdinį darbą. Ir, žinoma, džiaugiamės, kad turime renginiui stiprų ilgametį partnerį „Mars Lietuva", nes be jo negalėtume įgyvendinti tokio didelio gero darbo." Apie laukiančią labdaros akciją kalbėjo GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė – Pliuskė. Apie artėjantį renginį mintimis pasidalino gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Naminukai“ vadovė Goda Smilgė: „VšĮ „Naminukams“ šis renginys svarbus, nes tai puiki galimybė pabendrauti su gyvūnų mylėtojų bendruomene šventiškoje aplinkoje, papasakoti apie savo veiklą, planus, projektus, taip pat susitikti su savo buvusių globotinių šeimininkais, na ir, žinoma, sulaukti mūsų prieglaudai labai svarbios paramos, kurios dėka pamaitiname daug beglobių!”. Renginio metu bus galima susitikti ir pabendrauti su prieglaudomis, kurioms atiteks parama gyvūnų maistu. Šventės svečiai tradiciškai bus vaišinami karšta arbata bei mandarinais, o jų keturkojai draugai – gardžiais „Mars Lietuva“ skanėstais. GGI prašo nepamiršti, kad gyvūnas – ne kaspinu perrišta dovana. Jis ištikimas draugas ir kompanionas.

Informacija paruošta Ievos Majauskaitės ir Paulinos Kaikarienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Įsigiję augintinį daugelis mūsų suprantame, kad tai naujasis šeimos narys, kad būsime atsakingi už savo keturkojį daugiau nei 10 metų. Kartais galbūt rūpinamės juo kaip savo vaiku, galbūt laikome geriausiu draugu arba švelniu vaikų mokytoju. Tačiau nepaisant to, dažnai išgirstame apie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Skriaudėjai dažnai lieka nepakankamai nubausti, todėl norėdami mūsų šalyje matyti kuo mažiau pranešimų apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, turime imtis veiksmų. Užsienio praktika rodo, jog reikalingos bent kelios priemonės, siekiant užkirsti kelią gyvūnų nepriežiūrai. Pirmiausia – tai žmonių neabejingumas ir pilietiškumas, kad pastebėjus netinkamą elgesį su gyvūnu būtų imamasi reikiamų veiksmų, svarbiausiai – būtų pranešama policijai ar gyvūnų gerove besirūpinančioms organizacijoms. Taip pat svarbu, kad tokie asmenys neliktų nenubausti. Šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvoje numatomi keli baudžiamojo kodekso pakeitimai: griežtesnės bausmės kankinantiems gyvūnus, įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose bei draudimas nuo 3 iki 5 metų laikyti gyvūną. Anot Seimo nario L. Balsio, teismų praktika rodo, kad už gyvūnų kankinimą teisti žmonės linkę savo elgesį kartoti, o šiuo metu net nėra įstatyminio pagrindo neatiduoti dėl žiauraus elgesio paimtų gyvūnų: „Būna, kad susimoka baudą, atimami gyvūnai, o jie ateina ir reikalauja – grąžinkit mano gyvūnus, nes tai mano nuosavybė ir jie toliau su jais žiauriai elgiasi. Nėra iki šiol jokios įstatyminės normos, kuri draustų jiems grąžinti atimtus ar naujus gyvūnus laikyti“. Draudimas turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo, inicijuotas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ organizacijos. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžia: „Šiandien jūs galite prisidėti prie saugesnės ir jautresnės Lietuvos kūrimo“. Deja, bet šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kol kas bausmių sugriežtinimo nėra, t.y. draudimas turėti kitą gyvūną, net ir netekus prieš tai neprižiūrėto ar kankinto, dar neįsigaliojęs, o tik svarstomas. Efektyviausias būdas sumažinti gyvūnų nepriežiūros atvejus arba juos palaipsniui naikinti – kalbėti garsiai ir užtikrintai. Pritaikius vienam asmeniui bausmę daugiau dėmesio į tai atkreiptų ir kiti potencialūs gyvūnų skriaudėjai. Toks atsakingas pavyzdys, tikėtina, jog kiek išgąsdintų piliečius, kurie jaučiasi laisvai skriausdami už save silpnesnį gyvūną ir yra baudžiami nepakankamai arba tiesiog negriežtai, apsiribojant pinigine bauda. Tai neabejotinai reikia sustabdyti ir keisti visuomenės požiūrį tiek į naminį, tiek į ūkyje laikomą gyvulį. Draudimui laikyti gyvūną pritaria ir įvairios Lietuvos gyvūnų prieglaudos. Viena iš jų – VšĮ „Lesė“. Organizacijos Kauno skyriaus atstovė pabrėžia: „Manau, kad kaip ir dauguma organizacijų nenustebinsiu atsakydama, kad bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais ne tik turi, bet ir privalo būti griežtinamos. Net ir moksliškai yra įrodyta, kad žmonės, kurie smurtavo prieš gyvūnus, bus labiau linkę smurtauti ir prieš kitus žmones. Negana to, tie išpuoliai prieš gyvūnus būna tokie sadistiški, norint sukelti kuo daugiau skausmo ir kančių, kad sunku ir protu suvokti. Savaime aišku, kad kol įsigalios toks draudimas turės praeiti nemažai laiko. Lygiai taip pat suprantama, kad tokie draudimai nebus itin lengvai įgyvendinami – visi žinome, kokia gausybė beglobių gyvūnų yra Lietuvoje, ir kaip lengva įsigyti šuniuką/kačiuką. Tačiau bet kokie žingsniai, siekiantys/griežtinantys bausmes smurtautojams yra tik sveikintini, nes tik palengva galima kažką pakeisti“. VšĮ „Penkta koja“ organizacija taip pat pritaria draudimo siūlymui: „Manome labai teigiamai, jei tik kas prižiūrės, kad šie reikalavimai būtų vykdomi ir jų laikomasi. Kol kas tas Lietuvoje vyksta sunkiai“. Bausmių griežtinimo idėjai pritaria ir dar viena gyvūnų organizacija VšĮ „Naminukai“: „Palaikom šį siūlymą ir manome, jog jis yra reikalingas, taip pat pasiteisinęs ir taikomas daugumoje išsivysčiusių pasaulio valstybių“. Tačiau vis tik tokiam draudimui įsitvirtinti Lietuvoje reikia nemažai laiko, viskas turi vykti mažais, bet užtikrintais žingsneliais. Svarstymas griežtinti bausmes skriaudėjams jau yra pakankamas ir sveikintinas žingsnis žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mažinimui. Ne paslaptis ir tai, jog beglobių gyvūnų mūsų šalyje yra gausybė, todėl ir jų įsigijimas yra itin prieinamas kiekvienam žmogui. Neabejotina tik viena – draudimo inicijavimas buvo ir yra reikalingas, tikimasi, jog Seimas priims tinkamą, logišką ir gyvūnų gerovei palankų sprendimą. Skriaudėją nuo žiauraus elgesio su gyvūnu neturėtų sustabdyti vien tik didinamos baudos ar grasinimai teismais, bet ir jo paties kintantis suvokimas apie šią trapią būtybę, kuriai reikia meilės ir globos.