Naujienos

Kiekvienų metų kovo mėnuo yra metas, kada dauguma nevyriausybinių organizacijų prašo paremti jų veiklą, skiriant savo 1,2% GPM. Nei viena įmonė, organizacija negali vykdyti savo veiklos be finansinių lėšų. Verslas jas uždirba, valdiškos institucijos yra dotuojamos iš valstybės biudžeto, o NVO savo veiklą vykdo iš gyventojų finansinės paramos. Daugumai 1,2% GPM parama yra svarbus indėlis. Nors skirti dalį sumokėto GPM gyventojams papildomai nieko nekainuoja ir yra vienas iš paprasčiausių būdų finansiškai prisidėti prie įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklos, statistika rodo, kad tik apie pusė deklaruojančių pajamas pateikia prašymus skirti GPM dalį paramai. Pilietiškas požiūris į socialines problemas ir pasiryžimas prisidėti prie jų sprendimo rodo visuomenės brandumą – nesvarbu, kokia socialinė sritis tai būtų. Todėl labai kviečiame žmones, išsirinkti ir šiuo būdu paremti organizaciją, kurios veikla jiems atrodytų svarbi ir reikalinga, taip prisidėti prie gerų darbų ir tapti teigiamo pokyčio dalimi. Svajojančius apie Lietuvą be nuskriaustų gyvūnų, kviečiame paskirti savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje. Skirti savo procentą galite iki š.m. gegužės 2 d. Kaip tai padaryti rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM O jei reikėtų daugiau argumentų, kodėl mūsų kova yra svarbi bei norėtumėte susipažinti su mūsų veikla, kviečiu paskaityti čia: https://bit.ly/GGI-Kad-Gyvunai-Nebutu-Skriaudziami .

Perpildytų Lietuvos  gyvūnų prieglaudų skaičius rodo, kad beglobių gyvūnų Lietuvoje nemažėja. Į prieglaudas gyvūnai patenka po to, kai yra išmetami į gatvę ar paimami iš šeimininkų, kurie su savo gyvūnais elgiasi žiauriai ar jais visai nesirūpina. Savanoriaudama įvairiose prieglaudose organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ direktorė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebėjo, jog kad ir kaip gyvūnams prieglaudose stengiamasi padėti, į bėdą patenkančių, nuskriaustų, išmestų ir neprižiūrimų gyvūnų skaičius jose – nemažėja. Tuomet B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė suprato, kad nors gyvūnus gelbėjančios prieglaudos Lietuvoje yra gyvybiškai svarbios, tačiau vien jų – nepakanka, lygiagrečiai reikalinga ir šviesti visuomenę, inicijuoti teisės aktų pakeitimus, dirbti su nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais. Taip dar 2012 m. B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė kartu su bendraminčiais įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“. GGI vadovė teigia, kad organizacijos veikla būtų neįmanoma be visuomenės palaikymo ir skiriamo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio: „Nei viena įmonė, organizacija negali vykdyti savo veiklos be finansinių lėšų. Verslas jas uždirba, valdiškos institucijos yra dotuojamos iš valstybės biudžeto, o NVO savo veiklą vykdo iš gyventojų finansinės paramos. Daugumai 1,2% GPM parama yra svarbus indėlis. Taip pat ir mūsų organizacijai, todėl kviečiame neabejingus gyvūnų gerovei, deklaruojančius pajamas, skirti 1,2% GPM „Gyvūnų gerovės iniciatyvoms”. Kodėl svarbu remti GGI? Ką ši organizacija yra nuveikusi gyvūnų labui? GGI įgalina žmones gelbėti gyvūnus savarankiškai Organizacija sukūrė įrankį – teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįstą „Gyvūnų gelbėjimo instrukciją“, kuria vadovaudamasi padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali pati visuomenė. Instrukcijoje yra pateikiama informacija apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais ir nepriežiūros atvejus (gyvūno mušimas, netinkamas laikymas, gyvūno padarymas bepriežiūriu ir daugelis kitų). Norint pasinaudoti instrukcija, organizacijos internetinėje svetainėje reikia pasirinkti tą atvejį, kuris konkrečioje situacijoje gyventojui yra aktualus – paspaudus ant jo, pateikiama visa svarbiausia teisinė informacija – kokiu konkrečiu įstatymu pažeidimas yra reglamentuojamas, kokia institucija yra atsakinga bei jos kontaktai, kokios numatytos bausmės, baudos gyvūną skriaudžiančiam asmeniui ir kt. Labai svarbu, kad čia taip pat pateikiama ir skundo forma. Pasitelkiant visą šią informaciją ir skundo formą pranešti apie skriaudžiamus gyvūnus yra žymiai paprasčiau – nereikia pačiam galvoti ir ieškoti informacijos kam ir kokius duomenis, įvykio detales reikia pateikti. „Pastebėjome, kad žmonėms trūksta informacijos apie tai, kur ir kaip, susidūrus su skriaudžiamu gyvūnu, kreiptis. Reaguodami į šį poreikį, kartu su teisininkais parengėme gyvūnų gelbėjimo instrukciją. Matome, kad ji tikrai puikiai pasitarnauja ir pilietiški bei gyvūnų patiriamai kančiai neabejingi žmonės ja jau pasinaudojo  ir apie skriaudžiamus gyvūnus atitinkamas institucijas informavo“ – apie parengtą informaciją pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Su Gyvūnų gelbėjimo instrukcija galima susipažinti čia: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/ GGI darbų sąraše – išspręsti sudėtingi žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai ir nubausti jų skriaudikai Organizacija už žmonių paaukotas lėšas apmoka teisines paslaugas, kurios reikalingos spręsti įvairias sudėtingas su gyvūnų gerovės pažeidimais susijusias situacijas, teikia teisines konsultacijas ir tarpininkauja bendradarbiaujant su valstybės institucijomis. Į GGI taip pat kreipiasi gyventojai, kurie susidūrė su valstybės institucijų neveiksnumu, kai gyvūnui yra vengiama padėti ar priimami tokie sprendimai, kuriais gyvūno laikymo sąlygos ir situacija iš esmės pagerinama nėra. „Mes stebime atsakingų už gyvūnų gerovę institucijų veiklą, o kartais   –  neveiklumą. Deja, padėti skubama ne visada ir gyvūnai paliekami bėdoje. Apskritai nėra viešinama statistika, kiek, pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl gyvūnų nepriežiūros gauna skundų, kiek patikrinimų atlieka. Tokių duomenų viešinimas leistų geriau suprasti gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje bei ar laikui bėgant situacija gerėja. “ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. GGI per savo gyvavimą išsprendė daugybę gyvūnų gerovės pažeidimo atvejų bei  organizacijos pastangomis buvo nubausti gyvūnų skriaudikai.  Pavyzdžiui, GGI iniciatyva  už iš namų išmestus šunį ir katę buvusiems gyvūnų savininkams buvo skirta 2 000 EUR bauda. Taip pat organizacija pasiekė, kad  baudos būtų skirtos asmenims už šunų ausų kupiravimą (620 EUR), per langą išmestą katiną (900 EUR). Šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė skirta žmogui, bendrininkavusiam nuskandinant šuniukus. Visa informacija apie nagrinėjamus atvejus, jų baigtis skelbiama organizacijos internetinėje svetainėje www.ggi.lt  bei socialiniuose tinkluose. GGI inicijuoja gyvūnų gerovei svarbius pokyčius Lietuvos teisinėje sistemoje Svarbu pažymėti, kad siekdama žiauraus elgesio su gyvūnais problemas spręsti iš esmės, GGI inicijuoja pokyčius ir teisinėje sistemoje. Kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir Seimo nare Ieva Pakarklyte GGI pasiekė, kad LR Seime būtų priimta įstatymo pataisa, draudžianti žiauriai su gyvūnais besielgusiems žmonėms, juos laikyti.    GGI prisidėjo priimant svarbius teisės aktų pakeitimus įtvirtinant tam tikrais atvejais privalomą gyvūnų konfiskavimą, padidintos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už gyvūnų gerovės pažeidimus skiriamos baudos. Taip pat į tesės aktus buvo įvesta gyvūnų suluošinimo sąvoka. GGI kartu su nevyriausybine organizacija GATO pasiekė, kad gyvūnų ženklinimas taptu privalomu. „Mes pateikėme daugybę teisės aktų keitimo siūlymų. Į dalį iš jų buvo atsižvelgta. Toliau dirbame, kad būtų visiškai užkardyta kupiruoti naminius gyvūnus. Taip pat siekiame, kad būtų priimtas draudimas nuolat prie būdos pririštus laikyti šunis. Esame ne kartą komunikavę, kaip stipriai gyvūną traumuoja gyvenimas prie grandinės. Dėl judėjimą ribojančių gyvenimo sąlygų, šunys neretai tampa agresyviais, puola žmones. Todėl tokio draudimo priėmimas būtų labai svarbus ne tik šunų, bet ir žmonių gerovei užtikrinti“ – teigia GGI vadovė. Išsamesnė informacija apie GGI nuveiktus darbus siekiant, kad būtų priimti įstatymai, palankūs ne tik žmogui, bet ir gyvūnams skelbiama: https://ggi.lt/veiklos-ataskaitos/   Nuo kačių namelių Vilniuje, visuomenės švietimo iki pagalbos Ukrainos gyvūnams GGI nuo pat karo Ukrainoje pradžios ėmėsi padėti nukentėjusiems šios šalies gyvūnams. Į Ukrainą išgabenta ir su turimų vietoje partnerių pagalba paskirstyta virš 160 tonų maisto gyvūnams, kurį GGI rinko arba gavo iš vietinių tiekėjų. Už žmonių paaukotus pinigus padengta apie 80 tonų gyvūnų maisto transportavimo iš kitų šalių kaštų. Į Ukrainą pristatyta 12 000 vienetų vakcinų nuo pasiutligės, 68 450 EUR suma GGI parėmė 31 prieglaudą, padėjo  evakuoti gyvūnus iš karo zonų. Šiuo metu GGI kartu su partnerių pagalba organizuoja didžiulį gyvūnų sterilizacijos projektą, siekiant mažinti benamių gyvūnų populiaciją.  Jau finansavo beveik 2 000 gyvūnų Ukrainoje sterilizaciją ir kastraciją. Pagalba teikiama ir toliau, o žmonės prašomi nesustoti remti ir padėti Ukrainos gyvūnams. Apie tai, kaip galime prisidėti prie Ukrainos gyvūnų gelbėjimo skelbiama čia: https://ggi.lt/ukrainos-gyvunai/ Vienas  pagrindinių GGI tikslų – visuomenės švietimas bei  skatinimas žmones nebūti abejingais skriaudžiamiems gyvūnams ir pamačius tokius atvejus, apie juos pranešti. Informacijos sklaida apie tai, kaip turėtų būti rūpinamasi gyvūnais – labai svarbus žingsnis siekiant, kad visuomenės požiūris į gyvūnus ir jų priežiūrą pasikeistų. Be kasdienės edukacijos, GGI vykdo ilgalaikius švietimo projektus, kurie nevyktų be žmonių paramos. Vienas jų – projektas „Draugiški gyvūnams, kurio svetainėje www.draugiskigyvunams.lt skelbiamas interaktyvus žemėlapis su paieškos pagal miestą galimybe apie keturkojams draugiškus restoranus, kavines, barus, parduotuves, biurus ir daugybę kitų lankytinų vietų, kurių šiuo metu sužymėta daugiau nei 1000. Įgyvendinant šį projektą GGI tikslas yra paskatinti keturkojų savininkus daugiau laiko praleisti su savo augintiniais užuot juos palikus namuose. Kitas GGI vykdomas projektas yra informacijos sklaidos ir viešinimo ilgalaikė kampanija neBrisius. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, paimtais iš prieglaudų, gatvės ar išgelbėtais kitais būdais, pasakojama, apie tai, kaip gyvūnas užmezgė ryšį su nauju šeimininku. Pozityvios informacijos sklaida norima paraginti žmones nebijoti paimti gyvūno iš gatvės ar prieglaudos. J7s istorijos talpinamos internetinėje svetainėje www.nebrisius.lt. GGI vadovė teigia, kad visuomenės švietimas yra prioritetinė organizacijos veikla, kuri leidžia pasiekti ilgalaikių pokyčių ir rezultatų: „Ne visada žmonės su gyvūnais elgiasi vedini blogų paskatų. Yra tokių situacijų, kai žmonės nesusimąsto, kad, pavyzdžiui, šuo laikomas nuolat pririštas prie būdos kenčia, nes taip įprasta ir buvo daroma nuo seno. Todėl labai svarbu nuolat skleisti informaciją, kaip toks šuns laikymo būdas gyvūnui kenkia, kokias pasekmes gali sukelti bei kokios gali būti tinkamesnės gyvūno laikymo alternatyvos. Tikėtina, kad dalis žmonių, sužinoję tokią informaciją, apgalvos ir pasirinks gyvūnui suteikti geresnes sąlygas. Žinios ir informacija skatina visuomenę susimąstyti ir būti jautresniems gyvūnams. Empatija yra labai svarbus įgūdis, būdami empatiškesniais gyvūnams galiausiai geriau galėsime atjausti ir mus supančius žmones“ – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. GGI pastebėjusi problemą, imasi veiksmų iškart. Pavyzdžiui, šią žiemą, organizacija matydama, kad benamių kačių problema Vilniuje vis dar yra labai opi – ėmėsi padėti Vilniaus miesto savivaldybei ir pasitelkusi savanorių pagalbą partnerių „Padirbtuvės” patalpose,  ėmėsi gaminti kačių namelius. Šią žiemą GGI iniciatyva pagaminti 8 kačių nameliai, kurie, suderinus su miesto savivaldybe, pastatyti vietose kur glaudžiasi miesto benamės katės. „Jau prieš kelis metus pagaminę ir pastatę 45 kačių namelius, vėliau šią iniciatyvą perdavėme Vilniaus miesto savivaldybei. Visgi, matydami, kad savivaldybė neturi galimybių kačių namelius skirti visiems besikreipiantiems, GGI šią žiemą dar papildomai pagamino 8 namelius, o dar vieną padovanojo kompanija „Ergoline”“ – apie pagalbą beglobėms miesto katėms pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Kodėl apskritai turėtume aukoti gyvūnams? Gali kilti klausimas, kodėl mes apskritai turėtume aukoti gyvūnams. Tam yra ne viena, o kelios priežastys, iš kurių galima matyti, kad padėdami gyvūnams mes padedame ir žmonėms. Gelbėdami gyvūnus skatiname visuomenės atjautą ir empatiją.Neretai visuomenę sukrečia ir tyčinio žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai – visai neseniai socialiniuose tinkluose pasirodė video įrašas, kuriame nufilmuota, kaip moksleiviai iš vienos Klaipėdos mokyklos mirtinai suspardė kačiuką. Tai rodo, kad susiduriama ir su empatijos, ir atjautos gyvūnams problema bei žiaurumu. Nors jau seniai nustatyta, kad gyvūnai yra juslios, psichinę ir fizinę kančią patiriančios būtybės, akivaizdu, kad kai kuriems žmonėms gyvūnas tėra daiktas su kuriuo galima elgtis kaip panorėjus.Elgesys su gyvūnais yra tarsi veidrodis – jei gyvūnai skriaudžiami ir nepaisoma jų gerovės, tai rodo, kad visuomenėje dar daug smurto, pykčio, kuris dažniausiai išliejamas ant silpniausių – gyvūnų. Taigi, skatindami visuomenę būti empatiškais su gyvūnais, apskritai skatinsime žmones būti jautresniais ir supratingesniais visai juos supančiai aplinkai, žmonėms.Apčiuopdami visuomenėje tyčinį žiaurų elgesį su gyvūnais vykdome nusikalstamumo visuomenėje prevenciją.Tyrimai rodo, kad nusikaltėliai, bausti už smurtinius nusikaltimus, anksčiau žiauriai elgėsi ir skriaudė gyvūnus. Identifikuodami ir bausdami asmenis, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais sumažiname nusikalstamumo prieš žmones tikimybę ateityje. Giname tuos, kurie patiria didelę neteisybę.Gyvūnai yra skriaudžiami, nes patys apsiginti negali. Aukodami organizacijoms, kurios rūpinasi gyvūnais, mes mažiname prarają tarp tokio pasaulio, kuris sukelia kančias gyvūnams, ir to, kuris siūlo jiems meilę, pagarbą ir empatiją. Nepaisant čia išvardytų priežasčių, iš informacijos, kuri matoma viešojoje erdvėje, susidaro įspūdis, kad gyvūnų problemos labiausiai rūpi ne politikams ir valstybės institucijoms, o pilietiškos visuomenės nariams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Jos deda dideles pastangas gyvūnų gerovės situacijai šalyje pagerinti. Žmonių teikiama finansinė parama yra būtina siekiant  spręsti gyvūnų gerovės problemas Lietuvoje.   Šiais metais GGI  kviečia svajojančius apie Lietuvą be nuskriaustų gyvūnų paskirti savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje, padėti skriaudžiamiems gyvūnams. Instrukciją, kaip  tai padaryti, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės, svarbu pažymėti, kad skirti dalį sumokėto GPM gyventojams papildomai nieko nekainuoja ir yra vienas iš paprasčiausių būdų finansiškai prisidėti prie įvairių nevyriausybinių organizacijų veiklos: „Pilietiškas požiūris į socialines problemas ir pasiryžimas prisidėti prie jų sprendimo rodo visuomenės brandumą – nesvarbu, kokia socialinė sritis tai būtų. Todėl labai kviečiame žmones, išsirinkti ir šiuo būdu paremti organizaciją, kurios veikla jiems atrodytų svarbi ir reikalinga, taip prisidėti prie gerų darbų ir tapti teigiamo pokyčio dalimi“ – teigia organizacijos GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Sausio mėnesio pabaigoje gavome laišką, kuriame neabejingas asmuo pranešė apie tai, kaip iš 5 aukšto daugiabučio namo langą buvo išmestas katinas. Katinas sužalotas, neabejingų žmonių nuvežtas į veterinarijos kliniką. Pranešęs žmogus susirūpinęs, kad asmuo, kuris padarė tokį nusižengimą, liks nenubaustas, tad kreipėsi pagalbos. Po Lietuvos policijos atlikto tyrimo paaiškėjo, kad asmuo tyčia išmetė katiną pro daugiabučio namo penktojo aukšto langą į lauką ir taip žiauriai su juo pasielgė, o dėl tokių veiksmų katinui grėsė žūtis arba suluošinimas. Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 346 straipsnio 18 d. (Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas) ir nubaustas 900 eur bauda. ❗Šiuo atveju net sunku moralizuoti, nes protu nesuvokiamas žmogaus žiaurumas, tik norime pasakyti skriaudikams, kad pilietiškų žmonių dėka, mes matome jūsų neadekvačius veiksmus ir sieksime, kad būtumėte nubausti griežčiausia bausme❗ Svajoji apie Lietuvą be nuskriaustų gyvūnų? Paskirk savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje 🐾🙏 Instrukciją, kaip skirti GGI, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM

Vienas didžiausių mūsų organizacijos švietėjiškų projektų - neBrisius.ltŠiuo projektu skatiname žmones priglausti gyvūnus, keičiame požiūrį tiek į beglobius, tiek apskritai į visus gyvūnus, skatiname empatiją jiems. Projekto puslapyje www.nebrisius.lt dalinamės laimingomis istorijomis su augintiniais, kurie priglausti iš prieglaudų, gatvės ar išgelbėti kitais būdais. lrytas.lt pasidalino mūsų projekto dalyvių Akvilės, Povilo ir iš VšĮ „SOS gyvūnai“ įsišuninto Šešėlio istorija, kurią Akvilė trumpai apibūdino:„Mes abu su vyru tikime, kad Šešėlis mūsų gyvenimą praturtina, o ne apsunkina – net jei kartais tai smarkiai kainuoja ar būna ne taip patogu. Tačiau nebegalėtume įsivaizduoti stovyklavimo, pasivaikščiojimų, kelionių be mylimo Šešėlio”. Kviečiame skaityti jų istoriją: https://bit.ly/GGI-neBrisius-Seselis Daugiau kažkadą buvusių beglobių gyvūnų ir žmonių draugystės istorijų skaitykite projekto puslapyje www.nebrisius.lt. O mes viliamės, kad šios istorijas įkvėps ir Jus į savo šeimas priimti beglobius gyvūnus .

Svajoji apie Lietuvą be nuskriaustų gyvūnų? Paskirk savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje Instrukciją, kaip skirti GGI, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM https://youtu.be/3VBvbJKjvWw

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Aplinkos ministerija pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ne tik laukinių gyvūnų, bet ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, t.y. atlieka funkcijas, kurios iki šiol priklausė Žemės ūkio ministerijai. Šiandien dalyvavome Aplinkos ministerijos organizuotamame susitikime su socialiniais partneriais gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos klausimais, kurio metu Aplinkos ministerija pristatė ruošiamas iniciatyvas gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje:- Buvo pristatytos iniciatyvos dėl LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimų, pristatyta gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reikšmė jų gerovei ir apsaugai, apie LRV programos nuostatos „iki 2024 m. visi Lietuvoje laikomi šunys ir katės bus paženklinti“ įgyvendinimą. Pristatymo metu buvo pasiūlytas ir naujas požiūris į gyvūnų augintinių gerovę ir apsaugą. - Siūloma parengti veiksmų planą bei išsikelti ambicingus tikslus, pavyzdžiui, Lietuvoje iki 2050 m. sumažinti gyvūnų augintinių, laikomų pas globėjus, skaičių 50 proc.- Veiksmų plane būtų nustatomos priemonės tikslui ir rodikliams pasiekti, būtų nustatyta ką daro AM, gyvūnų teisių gynėjai, gyvūnų globėjai, veisėjai (kinologų ir felinologų organizacijos), veterinarai, kontroliuojančios institucijos: VMVT, policija, savivaldybės. Antroje susitikimo dalyje buvo išsakomos susitikimo dalyvių - nevyriausybinių organizacijų, advokatų, veterinarijos gydytojų, valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kt., atstovų - nuomonės ir pasiūlymai Aplinkos ministerijai (identifikuojamos problemos, siūlomi jų sprendimo būdai):- Viena iš aptartų problemų – atliekamos ausų trumpinimo procedūros (kupiravimas). Nors veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir t.t.) yra draudžiamos, tai vis tik yra daroma, todėl siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams ieškoma geriausių sprendimų. - Taip pat, aptarta ir šunų rišimo prie būdų bei ūkinių gyvūnų pančiojimo problematika, su gyvūnų dauginimu, ženklinimu ir registravimu susiję klausimai. - Daug dėmesio skirta teisės aktų įgyvendinimo problemoms aptarti. Dėkojame už susitikimą ir tikimės glaudaus bendradarbiavimo.

Vis gauname Jūsų pranešimų apie pririštus prie būdų šunis, jų laikymo sąlygas - dažnai ant trumpų grandinių, nevedžiojami, palikti vieni be žmogaus dėmesio. Skaitydami Jūsų pranešimus, visa galvojame - žmogau, kam tau šuo, jei tu jį pririši prie būdos ir palieki šalti lauke? Jis gi tavo įsivaizduojamos „signalizacijos” funkcijos neatliks, o tik kankinsis. Dar kartą dalinamės informacija, kodėl šuns ne tik nereikia, bet ir negalima rišti prie būdos. Mūsų organizacija kategoriškai pasisako prieš šunų rišimą prie grandinių, todėl sieksime įstatyminės bazės koregavimo, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles ir uždraudžiant rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu, skirkite savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume pasiekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje.Instrukciją, kaip skirti GGI, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM

Laisvės TV vykdytuose debatuose turėjome galimybę paklausti pretendentų į Vilniaus mero postą apie jų planus gyvūnų gerovės srityse: kaip planuoja spręsti benamių ir beglobių gyvūnų valkatavimo bei daugnimosi problemas Vilniuje, kada ir kur planuoja įrengti aikštelių šunų vedžiojimui, kada uždraus fejerverkus Vilniuje. Eglė Radvilė sako:- Vlniuje su beglobiais gyvūnais gerai tvarkosi Grinda (valstybiniai Vilniaus beglobių gyvūnų namai).- Didesnė problema yra šunų aikštelės, kurios yra purvinos ir jas reikia prižiūrėti, sutvarkyti apšvietimą. - Fejerverkai turėtų išnykti. Mykolas Majauskas siūlo:- Atsisakyti fejerverkų ne tik dėl gyvūnų gerovės, bet ir dėl gyventojų, nes tai yra sena rytų praktika, kuri bus išgyvendinta.- Didelę dalį savivaldybės paslaugų perduoti nevyriausybinėms organizacijoms, kadangi NVO atlieka funkcijas empatiškiau.- Reikia įrengti pakankamai aikštelių, skirtų šunų vedžiojimui ir treniravimui.Valdas Benkunskas sako:- Miestas investuoja į valstybinius Vilniaus beglobių gyvūnų namų atnaujinimą, veterinarinių paslaugų suteikimą.- Statant naujus kvartalus, tvirtinant kvartalinius projektus reikia numatyti, kad šalia vaikų aikštelių atsirastų ir šunų vedžiojimo aikštelės. - Reikėtų kalbėti apie draudimą prekiauti fejerverkais. Artūras Zuokas sako:- Drausti fejerverkus gali tik įstatymo leidėjas ir ES teisė. Fejerverkus, sutarus su vilniečiais, galima turėti per tam tikras šventes.- Gatvėse valkataujančių gyvūnų nėra.- Reikia atnaujinti senas šunų vedžiojimo aikšteles bei įrengti sporto aikštelių šunims. Tomas Raskevičius sako:- Nevyriausybinėms organizacijoms galima būtų perduoti tam tikras funkcijas, kurias įgyvendina miestas. Pvz. gyvūnų sterilizacijų vykdymą.- Šunims reikia aikštelių ne tik vedžiojimui, bet ir sportavimui. - Aktuali šunų nuodyjimo problema - Seimas turėtų priimti reguliavimą dėl žiurknuodžių pardavimo.- Palaiko fejerverkų draudimą ir mano, kad miestas galėtų įsteigti vietas, kuriose negalimi fejerverkai. Kviečiame žiūrėti ištrauką iš debatų. Visus debatus galite žiūrėti čia: https://bit.ly/Laisves-TV-Debatai Primename, kad 2023 m. kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kviečiame būti pilietiškais ir aktyviai dalyvauti rinkimuose.

Mitas, kad vyresnio amžiau šunys ir katės pajunta, kad mirs ir "išeina numirti", gan plačiai paplitęs. Kai kada šeimininkams net siūloma neieškoti dingusio augintinio, nes, esą, jis taip pats pasirinko. Deja, realybė ne tokia romantiška.Vyresnio amžiaus gyvūnai dažnai kenčia ne tik nuo regos ar klausos sutrikimų, bet ir nuo kur kas sudėtingesnės būklės - su senėjimu susijusių elgesio problemų. Moksliškai tai vadinama kognityvinės disfunkcijos sindromu. Savo prigimtimi jis primena tuos pokyčius, kuriuos patiria ir dalis senstančių žmonių, susirgusiu Alzhaimerio liga. Tai pablogėjęs orientavimasis aplinkoje, atminties sutrikimai, nerimas, nemiga ir panašūs simptomai. Būtent dėl šių priežasčių, o ne dėl mistinio noro „išeiti numirti” gyvūnas gali pasiklysti netgi jam gerai pažįstamoje aplinkoje ir klaidžiodamas nukeliauti nemažą atstumą, ar patekti į bėdą. Tad, jei pastebėjote, kad Jūsų senstantis šuo (gigantiškoms veislėms ši liga gali prasidėti netgi nuo 5 metų amžiaus, mažesnėms paprastai prasideda vėliau) staiga pradėjo "pamiršti" komandas, jam "užkrenta" ausys, arba jis "blūdinėja" naktimis, "neįsitaiso", neranda vietos, dažnai atrodo sutrikęs - žinokite, atėjo laikas, kai augintiniu pasirūpinti reikės kur kas atidžiau: Atidžiau stebėti pasivaikščiojimų metu. Dažniau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją. Parinkti patogesnį guolį. Pasidomėti maisto papildais ir dieta - yra duomenų, kad dieta, papildai ir nesudėtingas fizinis krūvis gali pagerinti nuo kognityvinės disfunkcijos kenčiančių šunų būklę. O svarbiausia - apgaubkite savo senjorus rūpesčiu ir meile - jie to nusipelnė Informaciją parengė mūsų organizacijos draugė, gyvūnų elgsenos specialistė, LSMU VA GMF Mitybos katedros dėstytoja bei Stebuklingi draugai įkūrėja Ugne Nedzinskaitė.

Jau greitai bus metai nuo Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų, kuriomis numatytas privalomas katinų, šunų bei šeškų ženklinimas, dar vis dauguma gyvūnų augintinių savininkų, ypač tie, kurie laiko gyvūnus pririštus prie būdų, tokių įpareigojimų nesilaiko.Po daugumos atliekamų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimų šalia kitų randamų pažeidimų seka ir įpareigojimo ženklinti gyvūną augintinį pažeidimas. Kaip pavyzdžiui, visai neseniai, gavę susirūpinimo laišką dėl galimai gyvūno netinkamų laikymo sąlygų, kreipėmės į atitinkamas institucijas su prašymu atlikti patikrinimą. Po kelių patikrinimų, nustatyta, kad laikomo gyvūno sveikatos būklė normali, gyvūnas neišliesėjęs, įmitimas normalus. Sutvarkyta gyvūno laikymo vieta. Tačiau be šių aspektų, patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas nėra nei vakcinuotas nuo pasiutligės nei ženklintas mikroschema bei registruotas Gyvūnų augintiniu registre. Už teisės aktų pažeidimus gyvūnų laikytojas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Primename, kad LR ANK 346 str. 1 d. "Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų." Ne kartą rašėme apie gyvūnų ženklinimo ir vakcinavimo svarbą, todėl tenka apgailestauti, kad augintinių šeimininkai nesupranta svarbos reikšmės, o atsitinkamos institucijos neužsiima papildoma gyventojų edukacija bei problemos prevencija. Kodėl reikia ženklinti gyvūnus, skaitykit čia bei pasidalinkite šia informacija savo bendruomenėse: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Zenklinimo-Svarba

Artėjant savivaldybių merų ir tarybų rinkimams, pasidomėjome kokie pretendentų planai gyvūnų gerovės klausimais. Kaip žinia, atitinkami savivaldybių skyriai yra atsakingi už gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių vykdymo kontrolę, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globos organizavimą, PSP projektą, pirotechninių priemonių realizavimą ir naudojimą ir etc. Manome, kad, koks mero požiūris į aukščiau išvardintas problemas, toks ir gyvūnų gerovės lygis toje savivaldybėje. Peržiūrėjome oficialiame didžiųjų Lietuvos miestų kandidatų į savivaldybių merus rinkimų programų leidinyje skelbiamą informaciją. Iš jų matyti, kad dauguma kandidatų į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio merus neteikia konkrečių pasiūlymų gyvūnų gerovei gerinti. Tuo tarpu matome, kad savivaldybėse įvairių su gyvūnais susijusių problemų yra labai daug: susiduriama su netinkamu gyvūnų laikymu. Pvz. visai neseniai Kernavėje lakstantis šuo apkandžiojo mergaitę ir jos mamą – nors situacija apie laisvai lakstantį šunį buvo žinoma ir anksčiau, veiksmų imtasis tik po to, kai nukentėjo žmonės metų metais nesprendžiama benamių gyvūnų problema – prieglaudos, kurioms nuolat trūksta lėšų, perpildytos;nėra skiriama pakankamai dėmesio beglobių kačių sterilizacijai, todėl jos valkatauja bei dauginasi; savivaldybėse toliau klesti nelegalios gyvūnų daugyklos; girdime daugybę žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, kai gyvūnai tyčia kankinami ir žudomi; visą esamą situaciją vainikuoja ir visai neseniai turėtas įvykis Marijampolėje, kuomet vienas kandidatas į savivaldybės tarybos rinkimus buvo nubaustas pagal LR ANK 43 str. 1 d., 346 str. 1 d., 505 str. 1 d. dėl nesilaikomų gyvūnų gerovės ir apsaugos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie skriaudžia gyvūnus, tikėtina, kad vėliau savo agresiją nukreips ir į žmones. Negalintys apsiginti gyvūnai yra lengvas taikinys agresijai ir pykčiui išlieti, todėl žmonės, pirmiausia žalojantys gyvūnus, vėliau gali ryžtis smurtauti ir prieš žmones – naudoti smurtą artimoje aplinkoje, imtis seksualinės prievartos ar net žudyti. Todėl identifikuodami ir bausdami žiauriai su gyvūnais besielgiančius žmones jau nuo pradžių užkirstume kelią smurtui ir nusikalstamumui visuomenėje plisti. Žvelgiant plačiau, nenuostabu, kad su gyvūnais susijusios problemos kandidatų į merus liko beveik visai nepaliestos. Mat, kaip rodo „Tvari Lietuva“ atliktas tyrimas, pagrindinių pretendentų užimti sostinės mero postą programose aplinkosaugos ir tvarumo problemoms apskritai skirta mažai dėmesio.Taigi, prieš balsuojant dar pasidomėkite ir paklauskite pretendentų, kaip jie pasiruošę spręsti su gyvūnų gerove susijusias problemas Lietuvoje.Primename, kad 2023 m. kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kviečiame būti pilietiškais ir aktyviai dalyvauti rinkimuose.BNS LietuvaDELFI.ltLaisvės TVlrytas.ltLRTNaujienų agentūra ELTATV3.lt15min

LRT užsienio naujienų redaktorė Indrė Urbaitė telemaratonui skirtam akcijai „RADAROM!“ parengė reportažą apie Ukrainoje karo žiaurumus patiriančius gyvūnus, kurių dauguma yra likę be globos. Indrė įsišunino šunytę Tanką, kurią su dar keliasdešimt kitų gyvūnų mūsų organizacija evakavo iš Ukrainos.  Dar ir šiandien Tanka jaučia karo pasekmes, stresuoja išgirdusi šaižius garsus ar fejerverkus, bet mylinti šeimininkė padeda jai kovoti su baimėmis. Mes džiaugiamės, kad Tanka dabar Lietuvos gyventoja ir dažna LRT televizijos svetė. O ji prašo nelikti abejingais ir padėti jos gentainiams likusiems Ukrainoje. Šiandien minėdami karo Ukrainoje metines, kviečiame savo bendruomenę prisjungti prie akcijos „RADAROM!“ ir taip apsaugoti ne tik Ukrainos žmones, bet ir gyvūnus. Jūsų auka telefonu 1482 prisideda prie dar vieno radaro įsigyjimo. Su Ukraina iki pergalės! З Україною до перемоги! 

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje negailestingas ne tik žmonėms, bet ir visai gyvajai gamtai, naminiams gyvūnams. Ukrainos prieglaudų darbuotojai, savanoriai liko šalyje ir pasiaukojančiai rūpinasi nuo karo nukentėjusiais, šeimininkų netekusiais gyvūnais. Prieglaudos taip perpildytos, kad savanoriai rūpinasi gyvūnais tiesiog gatvėje, labai trūksta lėšų gyvūnų sterilizacijai / kastracijai, maisto, vaistų. Prie ukrainiečių pastangų pasirūpinti ir išsaugoti gyvūnus, aukodami lėšas organizacijai „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) prisideda ir lietuviai. „Rusijai užpuolus Ukrainą, supratome, kad turime padėti ne tik žmonėms, bet ir nuo karo kenčiantiems gyvūnams. Greitai organizavome savanorių grupę, kreipėmės į žmones finansinės  pagalbos ir, nepraėjus nei parai, pradėjome vykdyti pagalbą Ukrainos gyvūnams“, – pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot GGI vadovės, pagalbos reikėjo iškart: „Nors pradžioje paramos veiksmai buvo chaotiški –svarbiausia buvo padėti, tačiau vėliau viską sustygavome, suradome partnerių ir skirtingais etapais vykdėme ir tebevykdome įvairius pagalbos projektus“. Iki šiol lietuviai Ukrainos prieglaudoms ir vykdomoms programoms paaukojo 282 531,50 eurų (2023 m. sausio 31 d. duomenimis). „Šios lėšos mums leido gyvūnų labui Ukrainoje nuveikti labai daug, tačiau pagalbos šiandien reikia nei kiek ne mažiau nei karo pradžioje. Todėl Ukrainos prieglaudų vardu labai prašome nesustoti aukoti – ir toliau skirti finansinę paramą Ukrainos gyvūnams”, -  kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  160 tonų maisto, 12 000 vakcinų, 2000  sterilizuotų / kastruotų šunų ir kačių, 30 finansiškai paremtų prieglaudų GGI nuo pat Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios subūrė  komandą, kuri vienu metu vykdo ir koordinuoja net kelis Ukrainos gyvūnams padėti skirtus projektus. Į Ukrainą išgabenta ir su turimų vietoje partnerių pagalba paskirstyta virš 160 tonų maisto gyvūnams, kurį GGI rinko arba gavo iš vietinių tiekėjų. Už žmonių paaukotus pinigus taip pat apmokėti maisto Ukrainos gyvūnams transportavimo kaštai. 65 450 eurų suma skirta 30 Ukrainos prieglaudų, kuriose laikoma virš 13 000 gyvūnų, paremti. Taip pat buvo nupirkta ir į Ukrainą pristatyta 12 000 vienetų vakcinų nuo pasiutligės, kurias išdalino GGI partneris USAVA (Ukrainos smulkiųjų gyvūnų veterinarų asociacija). GGI finansavo sterilizaciją ir kastraciją beveik 2000 gyvūnų, esančių Charkive, Cherkasy, Kramatorske, Krivoj Roge, Kropyvnytske, Odesoje, Poltavoje, Mikolaive, Užhorode, Vilne, Zaporožėje ir mobilioje klinikoje Donecko srityje. GGI su Ukrainoje veikiančiomis gyvūnų prieglaudomis ryšį palaiko nuolat: „Su prieglaudomis bei savanoriais, besirūpinančiais benamiais gyvūnais, bendraujame tiesiogiai ir betarpiškai. Su didžiąja jų dalimi – kasdien. Tad žinom jų kasdienius poreikius, bėdas, ir kokios pagalbos reikia šiuo metu.“ – teigia GGI koordinatorė L. Vaitekūnaitė. Organizacija taip pat prisidėjo prie 68 gyvūnų evakuacijos iš Ukrainos, jų karantinavimo, gydymo, globos, o vėliau ir ieškant jiems nuolatinių namų. GGI taip pat pastoviai teikia informaciją ir pagalbą žmonėms į Lietuvą iš karo zonos atvykusiems su gyvūnais. Pabėgėlių centrams teikiamas maistas, kuris yra išdalinamas su gyvūnais atvykusiems ukrainiečiams. Parama gyvūnų Ukrainoje sterilizacijai / kastracijai – gyvybiškai svarbi Anot GGI koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, būtent gyvūnų sterilizacijos / kastracijos programa siekiant sustabdyti benamių gyvūnų populiacijos plitimą šiuo metu yra itin reikalinga: „Beglobių gyvūnų gatvėse daugėja dėl to, kad žūsta jų šeimininkai. Negana to, šie gyvūnai, jei yra nesterilizuoti, dauginasi. Taip benamių gyvūnų skaičius tampa nebekontroliuojamas. O su kiekviena nauja vada, didėja savanoriams krūvis juos išmaitinti.“ Vykdant gyvūnų Ukrainoje sterilizaciją ir kastraciją, yra padedama spręsti žmonių saugumo ir pasiutligės plitimo problemas. Badaujantys benamiai šunys Ukrainoje buriasi į grupes, puola kitus gyvūnus, žmones. Taip pat dar iki karo Ukrainoje buvo dideli gyvūnų, sergančių pasiutlige, skaičiai. Nekontroliuojant gyvūnų populiacijos karo metu, ši problema gali virsti tikra tragedija.  Svarbu tai, kad GGI ne tik skiria finansavimą gyvūnų sterilizacijai / kastracijai vykdyti, bet ir patys, ieškodami vietinių koordinatorių, veterinarų, padeda organizuoti jų atlikimą. GGI finansuojamos Ukrainos gyvūnų sterilizacijos / kastracijos programos reikšmę pabrėžia ir gyvūnų prieglaudos Mikolajive vadovė Lena Bardan: „Mūsų regionams gyvūnų sterilizacijos / kastracijos programa šiuo metu yra ypatingai svarbi. Esame labai dėkingi GGI, už viską ką ji dėl mūsų yra padariusi ir toliau daro“ – organizacijai GGI dėkoja gyvūnų prieglaudos Ukrainoje vadovė. Pastangos padedant Ukrainai neliko nepastebėtos ir  tarptautinėje erdvėje – GGI buvo įtraukta į Europos nevyriausybinės organizacijos „Eurogroup for Animals“ darbo grupę, kurios tikslas yra sumažinti benamių gyvūnų populiaciją užtikrinant savalaikę gyvūnų sterilizaciją / kastraciją. Šios darbo grupės veikloje taip pat dalyvauja tokios žinomos organizacijos kaip „Four Paws“, IFAW, „Save the dogs of Romania“, UWARF, „Naturewatch foundation“ ir kiti. Nesuvokiami teroro prieš gyvūnus mastai Karo veiksmai Ukrainoje tebesitęsia, nuolat bombarduojami ir griaunami gyvenamieji rajonai, gyvūnai, praradę šeimininkus tampa beglobiais. Situacija, kad ir kaip norėtųsi, į gerą pusę dar nesikeičia, kasdien girdime apie sužalotus ir didžiulį stresą patiriančius žmones, karo žiaurumus. L. Bardan pasakoja, kad karas kasdien sėja mirtį ir paliečia ne tik žmones, bet ir gyvūnus: „Po to, kai buvo išlaisvintas vienas iš Mikolajyvo regionų – Snihurivka, savanoriai rado daugybę nušautų gyvūnų, pakartų katinų – okupantų teroro mastai prieš bejėgius keturkojus – tiesiog sveiku protu nesuvokiami. Tiek daug gyvūnų baisiose kančiose žuvo“. Anot L. Bardan, sunkiausia buvo, kai invazija prasidėjo pilnu pajėgumu ir vėliau dalis Mikolajyvo ir beveik visas Chersono regionas buvo okupuoti. Tuo metu žmonėms buvo labai sunku pasirūpinti savo gyvūnais, juos išmaitinti: „Mikolajive prasidėjo nuolatiniai sprogimai, stresas, ėmė trūkti net būtiniausių dalykų, vandens. Turėjome tik techninį vandenį, buvo labai sunku gyvūnams paruošti maistą, išvirti košės. Labai trūko vaistų. Tokiomis sąlygomis apie gyvūnų sterilizaciją ir kastraciją negalėjo būti nė kalbos“ – apie itin sudėtingą prieglaudų veiklą karo sąlygomis pasakoja L. Bardan. Žmonės gyvūnų prieglaudose Ukrainoje iki šiol dirba ypatingai sunkiomis sąlygomis, nuolatinėje raketų atakų, užpuolimų grėsmėje. Prieglaudos kasdien kovoja su badu, trūksta maisto, įvairių vaistų, preparatų eutanazijai, priemonių gydymui. Bet net ir tokiomis aplinkybėmis prieglaudų darbuotojai, savanoriai, neišvyksta prieglobsčio ieškoti kitur, o pasiaukojančiai rūpinasi beglobiais suprasdami, kad be jų gyvūnai tiesiog neišgyventų. L. Vaitekūnaitės teigimu, „Žmonės, gelbėdamiesi, dažnai palieka savo gyvūnus likimo valiai. Tas krūvis išmestų, paliktų gyvūnų – tenka prieglaudoms. Jos nėra guminės, ir turi vietų tiek, kiek turi. Dar didesnis krūvis atitenka tiems savanoriams, kurie kasdien maitina likusius gatvėje, išmestus, tapusiais niekieno gyvūnus. Tad, aukojant jiems, tuo pačiu padedama ir žmonėms, kurie rūpinasi gyvūnais.“ Prisidėti gali kiekvienas Kaip matyti iš liudijimų, karo sąlygomis gyvenantys žmonės Ukrainoje labai išgyvena dėl to, kad negali tinkamai pasirūpinti savo augintiniais.   Šiuo metu labiausiai reikalinga finansinė parama, kuri ir toliau bus skiriama prieglaudoms,  įsikūrusioms Ukrainoje, savanoriams, prižiūrintiems benamius gyvūnus, sterilizacijų / kastracijų vykdymui bei humanitarinės pagalbos teikimui.  „Nepaisant patirto skausmo ir tragiškų likimų, Ukrainos žmonės nenuleidžia rankų, išlieka stipriais ir į ateitį žiūri su viltimi. Padėkime jiems pasirūpinti gyvūnais ir taip bent šioje srityje sumažinkime jiems tenkantį stresą, kurio karo akivaizdoje yra labai daug. Nors minime jau metus karo, mes tikime Ukrainos pergale ir padėsime tol, kol ji bus pasiekta“ – nesustoti ir toliau teikti paramą bei aukoti Ukrainos gyvūnams kviečia organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Kaip prisidėti prie pagalbos Ukrainos gyvūnams   Bankiniu pavedimu: VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Įmonės kodas: 302842427 LT597300010171499262 (speciali sąskaita humanitariniams projektams Ukrainoje) PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPalAukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Su šunimis išėję pasivaikščioti žmonės negali jaustis ramūs. Vilniečiai įvairiose miesto vietose vis aptinka žiurkių nuodais įdarytų mėsos gabalėlių. Veterinarai perspėja, tokie nuodai gyvūnams sukelia vidinį kraujavimą, kuris dažniausiai baigiasi mirtimi. Ką daryti ir kaip kovoti su nuodytojais žiūrėkite LNK TV reportaže, kuriame:Veterinarijos gydytoja pataria skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką, jei įtariate, kad gyvūnas paragavo apnuodyto maisto.Dresuotoja pataria išmokti šeimininkams kontroliuoti savo augintinį bei dalinasi patarimu, kaip tai padaryti.Lietuvos policija atstovas, pataria kreiptis į policiją, jei pastebėjote, kad išmėtomi nuodai, o ne tik spręsti šią problemą savo bendruomenėse.GGI teisininkė Aistė Vieraitytė įvardijo, kokios baudos gresia gyvūnų nuodytojams. Saugokite savo augintinius bei būkite pilietiški - jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, o gal net žinote, kas užsiima gyvūnų nuodijimu, nelikite abejingi, praneškite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, perspėkite kaimynus. https://youtu.be/GjEKdE-JJOM

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad gyvūnus globojantiems asmenims (gyvūnų globėjams) privalu viešai teikti informaciją apie laikomus gyvūnus ir kiekvienais metais iki vasario 1 d. viešai skelbti metų veiklos ataskaitą. Pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip iki vasario 1 d., gyvūnų globėjas interneto svetainėje turi paskelbti praėjusių kalendorinių metų ataskaitą apie gyvūnų kaitą, kurioje gyvūnų duomenis nurodo pagal jų rūšis nuo metų ar veiklos pradžios. Ataskaitoje apie gyvūnų kaitą turi būti nurodomas gyvūnų skaičius, per ataskaitinį laikotarpį: laikytų, priimtų, nugaišintų (nugaišusių), perduotų kitiems gyvūnų savininkams, grąžintų gyvūnų savininkams. VMVT rekomenduoja naudoti šią ataskaitos formą: https://bit.ly/VMVT-Ataskaita Primename šią informaciją, bet tikimės, kad visi globėjai jau atliko šią pareigą. Mes dėkojame VMVT, kad mūsų organizacijos prašymu, ataskaitoje atskyrė eilutes informacijai apie nugaišintus (nugaišusius) gyvūnus ir surinktas gaišenas, kadangi tai tarpusavyje nesusijusi ir statistiką iškraipanti informacija, tačiau kažkodėl dauguma globos organizacijų šiuos skaičius sudeda į vieną ir tampa neįmanoma žinoti, kiek gyvūnų jų globoje buvo eutanazuoti arba nugaišo. Informacija parengta pagal VMVT 2023-01-26 pranešimą spaudai.

„Trumpa grandinė“, „metro ilgio grandinė“, „į būdą netelpa“, „būda skylėta“ – tokiomis frazėmis iliustruojamų pranešimų dėl netinkamai laikomų gyvūnų gauname beveik kasdien. Vieną iš tokių atvejų teko nagrinėti, kai elektroniniu paštu į GGI kreipėsi asmuo, kuris nurodė, pastbėjęs šunį, pririštą prie grandinės, kuri yra ne ilgenė nei 1 metro ilgio. Taip pat, pastebėjo, kad gyvūnui nėra palikta vandens ir maisto. Dėl šio atvejo kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybė (VMS). Teisės aktai nereglamentuoja koks turėtų būti grandinės ar virvės ilgis, kuria pririšamas šuo, išskyrus kelias savivaldybes, kurios pačios nusistačiusios reikalavimus minimaliam ilgiui. Deja, VMS taip pat neturi nustačiusi reikalavimų minimaliam grandinės ar virvės ilgiui. Šiuo atveju, mūsų prašymu atlikto patikrinimo metu, pareigūnai patikrino kitas gyvūno laikymo sąlygas. Tuo pačiu gyvūno laikytoja buvo paprašyta prailginti grandinės ilgį. Ar papildomas metras virvės ar grandinės, suteiktas gyvūnui, yra tai, ko mes norime? Ne. Tačiau tikrai geriau negu nieko. Todėl vienas iš mūsų siekių - Lietuva be šunų prie būdų ir sąmoninga visuomenė su nuline tolerancija šunų rišimui ir palikimui prie būdų. O besipiktinančių, dėl tokio mūsų noro, klausiame ar neskauda širdies žiūrint į šuniuką nuotraukoje, prirštą prie būdos metro grandine?

Mūsų atstovės Neringa Mataitytė pranešimas apie draudimą rišti šunis prie būdos Lietuvos Respublikos Seimas vykusioje diskusijoje „Paleisk, jei myli”. Kviečiame žiūrėti ir klausyti  https://youtu.be/h-9pN-oe3aE https://youtu.be/BVQXh_n180M Pilną 02 14 diskusiją, kurioje buvo kalbama apie šunų rišimo prie būdų bei arklių pančiojimo problemas, galite žiūrėti čia - https://bit.ly/Jei-Myli-Paleisk-I-Diena02 15 dienos diskusijoje kalbama apie nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų problemas - https://bit.ly/Jei-Myli-Paleisk-II-Diena

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Didelėje dalyje Europos šunų, laikomų pririštų prie būdos – nepamatysime. Tuo tarpu Lietuvoje  šunys grandinėmis rišami prie būdų masiškai, ypač kaimiškose vietovėse, užmiestyje, kolektyviniuose soduose. Tam, kad suprastume problemos mastą užtenka nuvažiuoti į bet kurį Lietuvos kaimą – čia ir žiemą, ir vasarą gyvūnai laikomi pririšti prie nedidelį prieglobstį teikiančių būdų, kurios pastatytos atokiau nuo namo – prie sandėliukų, garažų ar tvartų. Dažnai vaizdas išties yra labai liūdnas. Nei vienas gyvūną mylintis ir jo gerove besirūpinantis žmogus nuolat nelaikys šuns pririšto, todėl taip gyvūnus laikantys šeimininkai dažnai apskritai jais mažai rūpinasi. Neretai prirakinti šunys net neturi tinkamos pastogės, jų laikymo vieta nešvari, ekskrementai nėra valomi. Gyvūnas ir valgo, ir tuštinasi tame pačiame mažame plote. Gyvūnų gerovės specialistai viešojoje erdvėje pasisako už tai, kad kuo skubiau būtų priimtas draudimas šunis rišti prie būdų, pančioti arklius ir rišti karves už ragų, nes tai šiuos gyvūnus traumuoja. Prie būdų pririšti iš prigimties socialūs šunys, turėdami labai ribotą kontaktą su išorine aplinka, ilgainiui tampa agresyvūs, todėl nutrūkę nuo grandinės gali sukandžioti žmones, kitus gyvūnus. Reaguojant į šią opią problemą, vasario 14 d. Seime organizuojama apvaliojo stalo diskusija „Jei myli, paleisk“, kurioje ​bus aptariami galimi problemos sprendimo būdai ir kitų šalių gerosios praktikos. Taigi, ką tenka ištverti šuniui, kuris gyvena nuolat pririštas prie būdos? Kodėl tai būtina drausti? Grandine pririšti šunys gali žūti „Atvejų, kai antkaklis, virvutė ar paprasčiausiai ta pati grandinė įauga į kaklą, esame turėję daugybę ir tai dažniausias fizinis sužalojimas.“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot GGI vadovės, labai dažnai pasitaiko, kad prie būdų pririšti šunys apskritai yra paliekami likimo valiai, jais nėra tinkamai rūpinamasi. „Kažkaip žmonės užriša ant kaklo gyvūną poros mėnesių ir jiems atrodo, kad antkakliai auga kartu su jais. Taip pat, tai parodo, kiek dėmesio išties gauna prie būdos pririštas šuo – kaip įmanoma mažiausiai pusmetį, o kartais metų metus nematyti, kad antkaklio jau nebėra, nes jis sulindęs į kaklą ir užaugęs mėsa. Juk, vadinasi, prie tokių gyvūnų niekas net arti neprieina, pameta maisto atliekas per atstumą ir tiek. Ką jau kalbėti apie privalomus skiepus nuo pasiutligės, nes jei jie būtų daromi, veterinaras iškart situaciją pamatytų.“ – situaciją komentuoja GGI vadovė. Grandine pririšti šunys taip pat  yra itin pažeidžiami, yra neapsaugoti nuo neigiamo išorės poveikio, lengviau pasigauna ligas ir infekcijas, gali būti sukandžioti kitų gyvūnų. Laukinio žvėries užpultas grandine pririštas šuo neturi jokių galimybių pabėgti, pasislėpti. „Atsitikus nelaimei pvz. gaisrui, pririštas šuo gali sudegti.“ – teigia GGI Seime vyksiančioje diskusijoje atstovaujanti Neringa Mataitytė. Anot N. Mataitytės, taip pat pasitaiko atvejų, kai pririštas šuo gali pasismaugti, užsipainioti už virvės, iš nerimo išversti maisto ar vandens indus taip likdamas be maisto ir geriamo vandens. Taip pat baisus ir nuolatinis nesterilizuotų kalyčių prievartavimas. Kai kalytė rujoja, visi kaimo šunys nori su ja santykių, o pririštas gyvūnas neturi jokios galimybės tokių santykių išvengti. Nutrūkę nuo grandinės nesterilizuoti gyvūnai nuolat dauginasi, todėl neveislinių, taip vadinamų „kiemsargių“, skaičius nemažėja, o eksponentiškai auga. Tą rodo ir gyvūnais perpildytos prieglaudos. Visais atžvilgiais saugesnis ir su gyvūno gerove labiau suderinamas yra šuns laikymas voljere, užtikrinant tinkamą voljero dydį ir įrengimą. Voljere gyvenančio šuns nesmaugia grandinė ir jis taip pat yra apsaugotas nuo galimo laukinių žvėrių ir klajojančių šunų užpuolimo. Šuns rišimas prie būdos padaro jį agresyviu Žmonės vis dar riša šunis prie būdos dėl įsisenėjusio klaidingo požiūrio, kad šuo yra „sargas“, nors pririštas šuo absoliučiai nieko apsaugoti negali. Dar daugiau – toks šuo ir pats negali apsisaugoti, dėl blogų gyvenimo sąlygų tampa traumuotu, gali pasidaryti agresyvus. Į šunį žiūrima kaip į kokį prietaisą, kuris turėtų atlikti signalizacijos funkciją. Tai labai atsilikęs požiūris, rodantis, kad daliai Lietuvos žmonių empatijos gyvūnams dar labai trūksta. Prie būdos dažnai atsiduria niekam nereikalingi šunys. Nesterilizuotos kalytės atsiveda palikuonių, kurių „nėra kur dėti“. Paprasčiausias būdas – pririšti prie kokios nors pašiūrės, sandėliuko. Tai žmonėms kur kas lengviau nei užtikrinti geresnes sąlygas – pavyzdžiui, pastatyti tinkamą voljerą. Taigi, žiūrima kaip geriau, pigiau žmogui, visiškai neatsižvelgiant net į minimaliausius gyvūno poreikius. Labai svarbu dirbti ir ties sterilizacijos / kastracijos klausimu – kuo daugiau šunų bus sterilizuoti / kastruoti, tuo mažiau bus su gyvūnų gerove susijusių problemų. Šuo taip pat neturėtų būti dovana – žmonės, gavę dovanų šunį, neturėdami kur jo laikyti išveža „į kaimą“ prie būdos. Šunys yra socialūs gyvūnai, todėl palikti vieni jie sulaukėja, tampa agresyviais. Toks nutrūkęs nuo grandinės šuo gali stipriai apkandžioti ir sužaloti žmones, kitus gyvūnus. „Kai kurie šeimininkai argumentuoja, jog augintinius pririštus laiko, nes jie agresyvūs, tačiau būtent dėl tokio laikymo jų agresija tik stiprėja ir galimai būtent dėl to išsivysto nuo pat pradžių.“ – teigia Neringa Mataitytė. Tai, kad šunys stipresnę agresiją išsiugdo būtent dėl nuolatinio laikymo pririšus prie grandinės, patvirtina moksliniai tyrimai. „Pavyzdžiui, Šiaurės Karolinoje (JAV) bendruomenės atstovai teigė, jog 51% įkandimų jų aplinkoje buvo susiję su pririštais šunimis: žmonės buvo sužaloti, kai patys prieina prie pririšto šuns ir šis įkanda arba kai gyvūnas užpuola nutrūkęs nuo grandinės.“ – apie problemą pasakoja N. Mataitytė. Anot N. Mataitytės, Jungtinėse Amerikos Valstijose šunų laikymas pririšus prie grandinių laikoma viešo saugumo problema. „Draudimą įvedusios bendruomenės tokį sprendimą argumentavo ne tik gyvūno gerovės pagrindu, bet ir viešojo saugumo, kuris užtikrinamas dėl potencialiai sumažinamo šunų agresyvumo.“ – teigia GGI atstovė. Lietuvoje priimti draudimą rišti šunis – vėluojama Šunų rišimas prie būdos išsivysčiusiose Europos valstybėse, į kurias lygiuojasi ir Lietuva, yra vertinamas itin neigiamai, yra jau uždraustas ar dedamos didelės pastangos, kad toks draudimas artimiausiu metu būtų priimtas. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo klausimu nėra tiek daug nuveikta ir taip reikalingą draudimą rišti šunis vis dar vengiama priimti. „Aiškiausiai ir griežčiausiai tokius draudimus yra numačiusios Austrija bei Švedija. Šių šalių gyvūnų gerovės politika yra laikoma pavyzdine, jų įstatymų bei sankcionavimo modeliai yra pateikiami kaip gerosios praktikos. Tokį draudimą taip pat yra numačiusios Šveicarija, Kroatija, visai neseniai įsivedė ir Vokietija bei Slovakija. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, Belgijoje ir Maltoje draudimas rišti šunis įstatymuose nėra įvardinamas tiesiogiai, tačiau į tai referuojama per kitokias taisykles, kaip draudimas apriboti gyvūno laisvę ar judėjimą.“ – apie tarptautinę praktiką šiuo klausimu pasakoja N. Mataitytė. Tai, kad Lietuvoje šunys laikomi pririšti prie būdų ir tai mažai kam rūpi – yra didžiulė Lietuvos gėda. Atvykusiam iš užsienio svečiui sunku paaiškinti, kaip taip gali būti, kad Lietuvoje vos ne kiekviename vienkiemyje šunys pririšti prie grandinių. Tai labai kenkia šalies prestižui, rodo, kad lietuviams labai trūksta empatijos, atjautos, gyvūnai vis dar nėra gerbiami, o gyvūnų gerovei skiriama per mažai dėmesio. „Tarptautinė praktika parodo, jog išsivysčiusios ir sąmoningos visuomenės juda link kitokio santykio su gyvūnu supratimo, kuriame dominuoja ne tik žmogaus interesai ir patogumas, bet ir gyvūno gerovė.“ – teigia N. Mataitytė. Anot GGI atstovės,  svarbu suvokti, jog draudimai rišti grandine šunis pasaulyje kyla iš tarptautinių susitarimų ir dokumentų, kurie atsiranda dėl visiems aiškiai suprantamų ir priimtų argumentų, kuriuos laikas suprasti ir Lietuvos visuomenei. N. Mataitytės teigimu, reikalingas įstatyminės bazės koregavimas, griežtinant gyvūnų laikymo taisykles Lietuvoje ir uždraudžiant rišti šunis, pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Taip pat reikalinga pastovi visuomenės šiuo klausimu edukacija. Lietuviai riša šunis prie būdų, nes tai „daroma nuo seno“ Visgi, mokslu ir tarptautine praktika paremti argumentai dalies lietuvių – neįtikina. Kaip matyti iš portale Lrytas.lt skelbtos apklausos, daugiau nei pusė portalo skaitytojų šunų rišimui grandine neprieštarauja. 29 proc. portalo lankytojų šuns rišimą prie būdos vertina gerai, jei toks šuo prižiūrimas, o 34 proc. mano, kad laikyti pririštus prie būdos šunis yra normalu, nes taip daroma nuo seno.  Tokie skaičiai rodo, kad Lietuvoje į gyvūną vis dar žiūrima kaip į daiktą, kurį galima laikyti, taip kaip patogiau pačiam, net nebandant užtikrinti tokių pamatinių gyvūno poreikių kaip judėjimo laisvė bei galimybė apsisaugoti, pabėgti nuo pavojaus. „Nors ir labai norėtųsi, kad būtų kitaip, vis tik tenka pripažinti, kad Lietuvoje gyvūnai vis dar nėra prioritetinė sritis ir jų gerovės lygis kyla itin lėtai.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot GGI vadovės, šunys daugiausiai rišami prie būdų kaimuose, todėl problema mažiau „bado akis“. „Jei miestuose prie kiekvieno daugiabučio būtų pririšti šunys, manau, kad būtų tiesiog neįmanoma neigti problemos ir jau būtų ieškomi sprendimai, o dabar už akių nekliūva, tai ir problemos tarsi nėra. Apskritai labai sunku išgyvendinti įsisenėjusias praktikas, ypač jei jos liečia pagyvenusius žmones. Tačiau matant, kad atsiranda ir jaunimo, pasirenkančio tokiu būdu laikyti šunis, išties suprantame, kad dar reikia nemažai darbo įdėti į švietimą.“ – situaciją komentuoja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Svarbu kuo daugiau kalbėti viešai apie įstatymo, draudžiančio grandinėmis rišti šunis reikalingumą, šviesti savo aplinką. „Kiekvienas žmogus gali paimti ir, pavyzdžiui, parašyti nuoširdų laišką Seimo nariams. Vien nevyriausybinių organizacijų ir kelių Seimo narių neužtenka, reikia aiškaus visuomenės palaikymo, kad įvyktų pokyčiai.“ – teigia GGI vadovė. Įvedus draudimą rišti šunis – daugiau empatijos ir atjautos Lietuvoje įvedus draudimą šunis rišti prie būdų, ne tik būtų pagerintos šių gyvūnų gyvenimo sąlygos, tačiau ir didinamas visuomenės sąmoningumas, ugdoma empatija. „Gyvūno rišimas prie būdos yra nesuderinamas su jokios gyvos būtybės gerove, taip pat parodo visos šalies sąmoningumo lygį, moko vaikus nuo pat mažumės neturėti atjautos, o tai vėliau pasireiškia ne tik bendravime su gyvūnais, bet ir visuose santykiuose.“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot N. Mataitytės, dalis visuomenės šiam draudimui priešinasi impulsyviai, geriau neapsvarsčiusi pagrįstų tokio draudimo argumentų, tačiau su laiku situacija turėtų gerėti.  „Natūralu, jog didelė dalis žmonių pradžioje priešiškai reaguoja į susiklosčiusių įpročių keitimą, ypač, kai tai liečia jų patogumą (pavyzdžiui, daugeliui šunis laikyti pririštus prie būdos yra tiesiog patogiau nei užtikrinti jam judėjimo laisvę, socialinį kontaktą ir kitus poreikius). Visgi priėmus įstatymą, draudžiantį rišti šunis prie grandinių, bus ne tik apsaugoti esminiai gyvūnų gerovės poreikiai, bet ir pamažu pradėtas keisti visuomenės požiūris į gyvūnus ir santykis su jais.” – situaciją komentuoja N. Mataitytė. Šio įstatymo priėmimas, GGI atstovės nuomone, taip pat parodytų, jog Lietuvos visuomenė darosi vis sąmoningesnė: „Lietuva daugelyje sričių siekia žengti į priekį ir veikti kaip išsivysčiusi demokratija tiek viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje, tad čia dar viena galimybė tai pademonstruoti.“

Jau beveik metai, kaip mūsų komanda dirba su pagalbos Ukrainos gyvūnams projektais.Šiuo metu labiausiai koncentruojamės ir vykdome gyvūnų sterilizacijos Ukrainoje projektą. Jau sterilizuoti/kastruoti 1 961 gyvūnai (1 521 katinas ir 395 šunys). Sterilizacijos/kastracijos, finansuojamos Jūsų suaukotais pinigais, vyksta Charkive, Cherkasy, Kramatorske, Krivoj Roge, Kropyvnytske, Odesoje, Poltavoje, Mikolaive, Užhorode, Vilne, Zaporožėje ir mobilioje klinikoje Donecko srityje. Nemokamoms sterilizacijoms gyvūnus gali registruoti savanoriai, gatvėse prižiūrintys gyvūnus, ir senoliai, namuose laikantys gyvūnus.Taškų ir kontaktų sąrašą rasite čia: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Sterilizacija-UkrainojePasidalinkite juo su savo pažįstamais, draugais Ukrainoje Kaip visada paprašysime nesutoti remti Ukrainos ir padėti mums jiems padėti:– Bankiniu pavedimu:LT597300010171499262,VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”,Įmonės kodas: 302842427– PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPal– Aukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams

Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Visai neseniai prekybos centre „Vilnius Outlet“ buvo organizuota triušių paroda. Renginys, turėjęs privilioti lankytojus, sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą – susirūpinimą kėlė ankšti narvai ir pastebimai bloga gyvūnų, laikomų juose, būklė. Reaguodamos į situaciją, gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos el. laišku kreipėsi į „Vilnius Outlet“ administraciją su prašymu neorganizuoti gyvūnų parodų. Laiškas taip pat buvo nusiųstas žiniasklaidai, jo turinys viešintas socialiniuose tinkluose. Į minėtą laišką „Vilnius Outlet“ neatsakė. Žiniasklaidai įmonė komentavo, kad už triušių eksponavimo sąlygas buvo atsakingi renginių organizavimo paslaugą teikiantys asmenys. Pastarųjų manymu triušiai laikyti tinkamai, o stresą patyrė dėl nederamo lankytojų, kurie gąsdino triušius, elgesio. Kaip skelbiama žiniasklaidos priemonėse, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl šios parodos jau pradėjo patikrinimą. Nepaisant neigiamos reakcijos, „Vilnius Outlet“ sausio mėnesį organizavo ne tik triušių, bet ir jūros kiaulyčių bei kačių parodas. Kodėl tokios „parodos“ yra nesuderinamos su gyvūnų gerove? Ir ką galėtume padaryti kiekvienas, kad verslai išnaudoti gyvūnų – nebesiryžtų?  Už gyvūnams daromą žalą – niekas neatsako  „Vilnius Outlet“ triušių parodoje eksponuoti gyvūnai toli gražu neatrodė taip, kaip skelbta parodos reklamoje. Lankytojus šokiravo tai, kad narvai gyvūnams buvo per ankšti, triušiams stigo vandens, kai kurie atrodė leisgyviai. Gyvūnai patyrė stresą, kai lankytojai bandė juos paliesti, glostyti. Gyvūnų gerovės organizacijos pažymi, kad prekybos centruose gyvūnų parodos neturėtų būti organizuojamos dėl daugelio priežasčių. Triušiai, jūrų kiaulytės, katės yra protingi gyvūnai, kuriems nelaisvėje reikia ypatingo dėmesio (maitinimas, girdymas, oro temperatūra, triukšmo lygis, narvų valymas, socializacija), kas yra neįmanoma mažuose ekspoziciniuose narvuose, įrengtuose prekybos centruose. „Problema ta, kad tokių renginių niekas nereglamentuoja. Nėra nurodyta, kiek gyvūnas gali būti ekspozicijoje, kokios turi būti eksponavimo sąlygos bei koks atstumas nuo lankytojų užtikrintas. Taip pat nėra aišku, kas atsako už tai, kad gyvūnui nebūtų keliamas stresas“ – teigia organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) gyvūnų elgsenos specialistė, LSMU VA GMF Mitybos katedros dėstytoja Ugnė Nedzinskaitė.  Anot specialistės, norint populiarinti tam tikrą gyvūnų rūšį ar veislę, tai reikėtų daryti atsirenkant tikslines grupes bei šviečiant visuomenę: „Svarbu edukuoti visuomenę apie tai, kokios gyvūnų laikymo sąlygos, kokie yra jų poreikiai, o ne tuos gyvūnus kaip kokius negyvus daiktus išdėlioti prekybos centre be tinkamos jų priežiūros ir paaiškinimų kaip su jais negalima elgtis.“ U. Nedzinskaitės nuomone, gyvūnams tikrai ne vieta prekybos centro koridoriuose, kur praeina didžiulės masės žmonių. Taip pat, kad ir kur gyvūnai būtų eksponuojami, vis tiek tam tikros gerovės normos, ķaip galimybė gyvūnui pasislėpti, turi būti užtikrintos. Eksponavimas per mažame narve kuria klaidinantį įspūdį, kad gyvūnui tokių sąlygų ir užtenka. Prekybos centruose net žmogui ne visada komfortabilu dėl šurmulio, muzikos, žmonių srautų, oro temperatūros. Tik žmogus gali apsisukti ir išeiti, o gyvūnas turi likti bei „linksminti“ lankytojus, būti jų liečiamas, baksnojamas, fotografuojamas.  Smerkiama ir tarptautiniu mastu Širdį gniaužiantys gyvūnų eksponavimo prekybos centruose vaizdai žmonėms kelia pyktį ir tarptautinėje erdvėje. Šiame kontekste dažnai minima Kinija, kurioje eksponuoti gyvūnus prekybos centre siekiant pritraukti daugiau lankytojų – įprasta. Plačiai nuskambėjo baltosios meškos vardu Pizza istorija. Meška buvo įkalinta ankštame visą parą veikiančio Kinijos prekybos centro akvariume, kur neturėjo jokios galimybės pasislėpti nuo įkyraus lankytojų dėmesio, triukšmo ir intensyvaus apšvietimo. Žmonės, internete išvydę gyvūno nuotraukas ir filmuotus vaizdus, prekybos centre eksponuotą gyvūną praminė „liūdniausia pasaulyje baltąja meška“. Pizza neberodė tiek daug stresuotam gyvūnui būdingų požymių tik tada, kai iš prekybos centro grįžo į savo gimimo vietą – akvariumą Kinijos Tianjin mieste, kur susitiko su savo mama. Kinijoje dėl teisinio reglamentavimo spragų yra daugybė su gyvūnų gerove susijusių problemų. Tuo tarpu Lietuvoje, nors ir yra priimti gyvūnų gerovę turintys užtikrinantys įstatymai, prekybos centruose smulkieji gyvūnai (katės, žiurkėnai, triušiai) vis dar tampa eksponatais. Gyvūnai naudojami ir reklamose Gyvūnai dažnai atsiduria ant įvairių reklamų, nes žmonėms kelia teigiamas emocijas, tokios reklamos yra pastebimos ir dažnu atveju – paveikios. Visgi ne visomis reklamomis, kuriose vaizduojami gyvūnai, yra skatinamas teigiamas visuomenės požiūris ir pagarba gyvūnų gerovei. Pavyzdžiui, Vilniuje esantis „Zoopark Vilnius“ kviečia į Valentino dienos proga organizuojamą „keršto“ vakarienę. Savo socialinio tinklo Facebook paskyroje įmonė siūlo komentuoti buvusios antros pusės vardą, kuriuo pavadintas tarakonas bus sušertas surikatoms. Po įrašu  komentare „Zoopark Vilnius“ pažymi, kad Facebook bus galima stebėti šios „vakarienės“ tiesioginę transliaciją.  „Tokia reklama, mano manymu, visų pirma, yra neskoninga ir neetiška. Pasigendama pagarbos visai mus supančiai aplinkai“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Daliai verslo įmonių socialinė atsakomybė – svetima Nors atrodytų, kad  gyvenant XXI a., yra užtektinai būdų, kaip į prekybos centrus pritraukti daugiau lankytojų etiškomis priemonėmis, matyti, kad idėjų pristinga ir prekybos centruose imamasi eksponuoti išsigandusius, ankštuose narvuose laikomus gyvūnus, platinamos nepriimtinos reklamos. Įvairios organizacijos, prieglaudos, gyvūnų gerovei neabejingi pavieniai asmenys deda didžiules pastangas, aukoja savo laiką ir pinigus gelbėdami netinkamomis sąlygomis laikomus ir skriaudžiamus gyvūnus. Tuo tarpu neatsakingi verslai, vietoje to, kad prisidėtų prie geresnių sąlygų gyvūnams sudarymo, bešeimininkių, skriaudžiamų gyvūnų globos, visuomenės švietimo, patys imasi juos išnaudoti. Tai rodo didelę nepagarbą tiek gyvūnų gerovei, tiek ir visiems iš savo asmeninių resursų gyvūnams bandantiems padėti ir dėl jų gerovės pinigus aukojantiems žmonėms. Gyvūnus išnaudojantys verslai rizikuoja savo pačių reputacija, kuri šiandien yra vienas svarbiausių sėkmingo verslo elementų. Pastebima, kad verslo įmonės, kurios rodo lyderystę sprendžiant įvairias visuomenės problemas, yra vertinamos kur kas palankiau, susilaukia teigiamų visuomenės reakcijų.  „Žmonės vis dažniau atsigręžia į vertybes ir nori pirkti prekes ar naudotis paslaugomis tų verslų, kurie yra tvarūs, socialiai atsakingi, turi puikią reputaciją. Socialinės atsakomybės potencialas Lietuvoje vis dar nėra pilnai išnaudojamas, trūksta verslo įmonių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo, bendrų projektų, ypač gyvūnų gerovės srityje“ – pastebi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   „Vilnius Outlet“ triušių parodą organizavo ir 2022 m. Jau tada GGI sulaukė šūsnio gyvūnų gerovei neabejingų gyventojų žinučių, kuriose piktintasi neatsakingo verslo organizuojamais renginiais bei prašoma pagalbos juos sustabdant. Praėjo metai, o situacija – nepasikeitė, triušiai buvo vėl eksponuoti labai panašiomis sąlygomis. Ką galima padaryti, kad gyvūnai į tokias parodas nebepakliūtų? Geriausia prevencija – sąmoningumas Problema yra ir tame, kad lankytojai į gyvūnų parodas prekybos centruose eina. Tai rodo, kad vis dar trūksta supratimo, kad tokia „pramoga“ gyvūnams sukelia kančią ir yra su jų gerove nesuderinama. Verslininkams gyvūnų eksponavimas prekybos centruose padeda pritraukti lankytojų. Tuo tarpu vartotojams tai yra nemokama pramoga, nes lankytis jose – nieko nekainuoja. O už visa tai sumokama gyvūnų kančios sąskaita. Gyvūnai paverčiami gyvais eksponatais, kuriuos lankytojai, nepaisant jų išgąsčio, bando paliesti, fotografuoja taip sukeldami didžiulį stresą. Todėl gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos šviečia visuomenę ir prašo tokiose parodose nesilankyti.   „Džiugu, kad dalis visuomenės  geba atskirti grūdus nuo pelų ir tokius verslus ne tik boikotuoja, bet ir netyli, dalijasi skriaudžiamų gyvūnų nuotraukomis, šviečia aplinkinius“ – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Visgi, anot GGI vadovės, tam, kad gyvūnai nepatektų į prekybos centrus ir tokios parodos apskritai nebūtų organizuojamos, reikalingas didesnis visuomenės susitelkimas. „Labai svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus, remdamas verslus, kurie neatsižvelgia į gyvūnų gerovę, netiesiogiai prisideda prie gyvūnų išnaudojimo. Todėl čia yra tas atvejis, kai taip vadinama „cancel“ kultūra yra skatintina. Vartotojų priimtas sprendimas nefinansuoti gyvūnus išnaudojančių verslų yra pažangios visuomenės ženklas ir geriausia gyvūnų gerovės pažeidimų prevencija“ – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.