Naujienos

Šuniukas Kėdainiuose – sveikas ir saugus

Gavę pranešimą apie šuniuką su galimai į kaklą įaugusia grandine, tuoj pat organizavome neplaninį institucijų patikrinimą. Pirmojo patikrinimo metu įvertinta, kad uždėtas antkaklis netinkamas, tačiau įaugęs nėra. Šeimininkas įpareigotas antkaklį pakeisti. Antro patikrinimo metu antkaklis jau buvo pakeistas į tinkamą (GGI turi filmuotą patikrinimo medžiagą). Abiejų laikomų šunų sveikata įvertinta kaip gera, privalomi skiepai padaryti. Antras šuo gyvena voljere, o šeimininkas buvo įpareigotas ir minimam šuniukui padaryti voljerą, kad jo nereikėtų rišti. Dėkojame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kėdainių skyriui už operatyvumą ir geranorišką bendradarbiavimą. Taip pat ir patikrinime dalyvavusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnei bei privačiai veterinarijos gydytojai.  Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
skaityti daugiau

Kaip padėti lauke gyvenantiems gyvūnams esant dideliems šalčiams bei kur kreiptis nutikus nelaimei?

Kaip padėti lauke gyvenantiems gyvūnams esant dideliems šalčiams bei kur kreiptis nutikus nelaimei? Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių. Daugelis manome, kad gyvūnus nuo šalčio apsaugo kailis, tačiau termometro stulpeliui nukritus žemiau -10 laipsnių, net ir pats tankiausias kailis gali nebepadėti. Benamiai ar pasimetę šunys ir katės – kaip jiems padėti? Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Nors gali atrodyti, kad žiemą lauke gyvenantiems gyvūnams vandens netrūksta, tačiau didelių šalčių metu jie miršta iš troškulio, nes vanduo paprasčiausiai užšąla.Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Sotus gyvūnas ieškos šiltos vietos prisiglausti, o išalkęs bastysis ieškodamas maisto.Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Kad nepridarytų rūpesčių, pastatykite katėms kraiko dėžutę. Tik nepamirškite praėjus baisiausiems šalčiams gyvūnus išleisti.Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims. Laikinus namus lauko gyvūnams galite sukurti po laiptinių laiptais, po balkonais ar tiesiog atviroje erdvėje.Jei matote prieglobstį, kuriame jau gyvena laukiniai gyvūnai, galite įdėti į jį šiaudų – tai jiems suteiks daugiau šilumos.Žiemos metu katės dažnai šildosi po mašinų kapotais, tad prieš važiuodami pabelskite į jį, kad gyvūnas suspėtų pasišalinti. Paukščiai ir kiti laukiniai gyvūnai – kaip jiems padėti? Pastarosiomis dienomis Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams – sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais.Padėti galite ir mažesniems paukščiukams, kuriems per šalčius, o ypač – storą sniego paklotą, prasimaitinti taip pat itin sunku. Jais pasirūpinti galite palikdami nelukštentų saulėgrąžų, nesūdytų lašinių, grūdų, kviečių bei miežių.Pamačius ežeruose ir kitose vietose įšalusi paukštį pirmiausia pabaidykite ir įsitikinkite, ar jis tikrai įšalęs. Jei paukštis akivaizdžiai bando ištrūkti arba visiškai nebejuda, tuomet kvieskite pagalbą apačioje nurodytu numeriu.Galite pagaminti arba tiesiog nupirkti ir pakabinti inkilėlius. Jie šaltos žiemos metu gali tapti puikiu prieglobsčiu mažiems paukščiukams.Pagalbos galite suteikti ir laukiniams gyvūnams. Didžiumai žoliaėdžių geriausias maistas yra šienas. Kanopiniams gyvūnams tinka ir grūdai bei kombinuoti pašarai. Kur kreiptis jei matote, kad laukiniam paukščiui ar žvėriui reikia pagalbos, tačiau pats jos suteikti negalite? Radę sužeistą, užšalusį ar pasiklydusį gyvūną kreipkitės į skubios pagalbos tarnybą telefonu 112 arba tiesiogiai į Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995. Taip pat galite kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją: Kaune: Šv. Gertrūdos g. 46, „Gyvūnų priežiūros centras“, tel. 837 322 333;Klaipėdoje: Kalnuvėnai, Klaipėdos raj., „Vakarų Lietuvos gyvūnų priežiūros centras“, tel. 8 687 36888;Alytuje: Norgeliškės, Alytaus raj., „Alytaus regiono gyvūnų globos namai“, tel. 8 686 29110;Vilniuje: Justiniškių g. 64, Vilnius, „Buivydiškių veterinarijos klinika“, tel. 8 663 77737;Šiauliuose: Žuvininkų g. 1, „Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras“, tel. 8 415 23883;Panevėžyje: Senasis Vilniaus kel. 15, Liūdynė, „Jūratės Paltarokės ūkis“, tel. 8 633 69900. Esant ekstra atvejui, galima kreiptis visą parą budinčiais Gyvūnų globėjų asociacijos telefonais: 8 655 70058 arba 8 686 44828 Kai pagalbos reikia lauke gyvenančiai katei arba šuniui: Jei pagalbos suteikti patys negalite, kreipkitės į artimiausia veterinarijos kliniką. Tiesa, tokiu atveju už gyvūnų gydymo paslaugas teks sumokėti.Jei patys negalite skirti lėšų gyvūno gydymui, kreipkitės į artimiausią gyvūnų globos priežiūros tarnybą.  Informacija paruošta Gretos Burlėgaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

10 specialistų patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti gyvūnus žiemos metu

Gyvūnų priežiūros specialistai tikina, kad šaltuoju metų laiku, ypač kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, mūsų augintiniams yra reikalinga speciali priežiūra. Norint, kad pūkuotieji šeimos nariai ir šaltuoju metų sezonu išliktų sveiki, aktyvūs bei laimingi, būtina prižiūrėti jų pėdutes, tinkamai pasirūpinti augintinių apranga bei akylai stebėti galimus peršalimo požymius. „Žiemą pirmiausia ypatingą dėmesį reikėtų skirti jauniems šuniukams, senjorams, mažoms veislėms bei trumpaplaukiams ar reto kailio šunims, nes jie yra jautresni šalčiui. Mums šiltai apsirengus lauke gali būti nešalta, bet reikia pagalvoti apie šunį bei stebėti jo siunčiamus signalus, o pamačius drebėjimą, silpnumą, pasyvumą ar nenorą eiti, reikėtų stabdyti pasivaikščiojimą ir grįžti į šiltą patalpą“, – teigia „Barkvilio“ gyvūnų priežiūros centro vadovė Daina Jarmalavičienė. Šaltuoju sezonu pasivaikščiojimai lauke gali tapti iššūkiu Augintinius, kurie netoleruoja šalčio, patartina lauke vedžioti kuo trumpiau. Su jais reiktų daugiau laiko leisti patalpų viduje, žaidžiant, mokant naujų komandų ar kitų dresūros elementų. Vedžiojant vyresnio amžiaus šunis patariama suteikti jiems papildomą atramą šaliku, rankšluosčiu arba juosta. Tai padaryti galima ties augintinio pilvu perjuosus pasirinktą medžiagą ir taip perimti dalį šuns svorio. Gyvūnų priežiūros centro direktorė teigia, kad žiemą vežiojant augintinius derėtų vengti eiti ledu bei slidžia danga. Jei slidu, rekomenduojama eiti lėtai, kad jūs ir jūsų augintinis išvengtumėte galimų traumų.  „Šeimininkui derėtų pasirūpinti neslidžia avalyne, ypatingai, jei šuo linkęs tempti pavadį. Tempiančius šunis rekomenduojame vedžioti su petnešomis, kurios yra segamos per priekį, kad sumažėtų tempimo jėga. Papildomai dar galima uždėti antkaklį, kuris dedamas ant snukio“, – pataria D. Jarmalavičienė. Šaltis gali išsausinti pėdutes, o barstoma druska – nudeginti, todėl rekomenduojama pėdutes tepti su apsauginiais tepalais, kad jas apsaugotumėte.  Žiemą galima padėti ir lauke gyvenantiems gyvūnams Veterinarijos gydytoja bei gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė akcentuoja, kad žiemos metu augintiniams būtinas pakankamas kiekis vandens. Ji atkreipia dėmesį ne tik į naminius mūsų augintinius, tačiau ir į gyvenančius lauke. „Šaltuoju metų laiku būtina pasirūpinti beglobėmis, prie daugiabučių gyvenančiomis katėmis. Retai kas susimąsto, kad katės gali žūti nuo paprastos priežasties – troškulio. Temperatūrai nukritus katės tiesiog neturi kur atsigerti, todėl būtina kaskart įpilti ne tik maisto, bet ir vandens. Voljere laikomiems šunims irgi svarbu pasirūpinti, jog visada būtų vandens, sniegas nėra geriausias vandens pakaitalas“, - sako veterinarijos gydytoja. Specialistė antrina prieš tai išsakytai D. Jarmalavičienės nuomonei ir pataria žiemos metu akylai stebėti augintinių pėdutes bei neleisti mūsų draugams sušalti. „Šuniukų savininkams noriu priminti apie pėdučių priežiūrą. Mes avime batus, o šunelių oda niekaip neapsaugota nuo kelininkų naudojamų druskų ir kitų cheminių junginių. Po sniegu pasislepia stiklo šukės, todėl iškritus pirmajam sniegui, tai viena dažniausių šuniukų traumų. Dažnai reikia skubios veterinarinės pagalbos ir chirurginės intervencijos. Kad taip nenutiktų, reiktų neleisti šuniui bėgioti po teritoriją, kurioje gali būti stiklo šukių ar kitų aštrių daiktų. Šunis, kurie neturi poplaukio, rekomenduočiau aprengti, ypač jeigu ketinate pasivaikščioti ilgiau“, – teigia gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos vadovė. Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ remdamasi specialistų nurodymais sudarė 10 svarbiausių patarimų, kaip apsaugoti mūsų mažuosius draugus šaltuoju metų sezonu: Naminiai gyvūnai gali sušalti, todėl jei augintinio kailis nėra tankus ir šiltas, būtina pasirūpinti jo apranga.Po kiekvieno pasivaikščiojimo būtinai nuplaukite ir nusausinkite augintinio kojas. Taip juos apsaugosite nuo druskos bei kitų chemikalų poveikio pėdutėms bei skrandžiui, jei gyvūnas sugalvotų pėdas susitvarkyti pats – nusilaižyti. Nepamirškite patikrinti letenų pagalvėlių – ar jose nėra įtrūkimų, paraudimų.Prieš eidami į lauką į savo augintinio letenų pagalvėles galite įmasažuoti vazelino – taip jas apsaugosite nuo išsausėjimo.Grįžus iš lauko galima nusausinti augintinio kailį, taip jį apsaugosite nuo niežulio.Žiemos metu neskuskite savo augintinio kailio iki pat odos – ilgesnis kailis suteikia daugiau šilumos.Šalčių metu stenkitės kuo rečiau maudyti savo augintinį, mat per dažnas prausimas žiemą gali išsausinti jo odą ir taip sukelti įvairių odos problemų. Naudokite drėkinantį šampūną.Žiemą savo augintinius maitinkite sočiau, nes šaltuoju metų sezonu gyvūnams, kaip ir žmonėms, reikia daugiau energijos.Įsitikinkite, kad jūsų augintinis turi šiltą vietą miegui. Tam puikiai tiks jauki šuns ar katės lova su šilta antklode ar pagalve.Niekada nepaleiskite šuns nuo pavadžio ant sniego ar ledo. Žiemos metu šunys gali prarasti uoslę ir taip pasimesti.Stebėkite ar jūsų augintinis neperšalo. Peršalęs gyvūnas gali kosėti, žiaugčioti, krenkšti. Silpnesni ligos simptomai gali būti sėkmingai gydomi namuose, tačiau jei kosulį lydi išskyros iš nosies ir akių, sunkus kvėpavimas, jei iškosėtose gleivėse pastebėjote kraujo, nieko nelaukdami kreipkitės į veterinarus. Informacija paruošta Gretos Burlėgaitės  iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Pagerintos gyvenimo sąlygos, nelikite abejingi

Pusantro mėnesio trukusi šuniuko istorija su kaimynų ir institucijų pagalba baigėsi tuo, kad šuniukas baloje nebegyvena, šeimininkai nupirko voljerą, maisto ir vandens būna nuolat! Norime priminti, kad kiekvienas apsižiūrėtumėte aplink save ir nepraleistumėte pro akis gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba, nes jie patys jos paprašyti negali. Gal kartais visai ir nereikia pykčių bei institucijų, gal reikia tiesiog pagalbos ar paprotinimo? Tiesiog nepamirškite, kad labai daug priklauso nuo Jūsų.  Dėkojame visiems neabejingiems dėl šios situacijos, kaimynai nuostabūs žmonės, puiku, kad susivienijo bendro klausimo vardan ir visi kartu pasiekėm rezultato. Prisidėti prie tokių problemų sprendimo kviečiame aukok.lt portale, per PayPal ar tiesiai į organizacijos sąskaitas, pasirinkus norimą remti veiklą https://ggi.lt/parama/.  
skaityti daugiau

Šeimos pagausėjimas: kaip supažindinti šunį su nauju šeimos nariu?

Šeimos pagausėjimas būna labai lauktas, planuotas ir džiaugsmingas įvykis. Tačiau iki tol šeimos numylėtiniu buvusiam šuniui „naujokas“ namuose gali sukelti daug streso. Jeigu šuo pastebės, kad jam skiriama vis mažiau dėmesio, tai gali paskatinti netinkamą jūsų augintinio elgesį. Kad to išvengtumėte, patartina mažais žingsneliais ruošti savo augintinį naujo šeimos nario atvykimui. Patariama augintinį iš anksto pratinti prie besikeičiančios rutinos. Ruošiantis naujo šeimos nario atvykimui siūloma trumpinti savo skiriamą laiką augintiniui, kad pagausėjus šeimai šuns neištiktų šokas ir nejaustų pavydo naujam šeimos nariui dėl sumažėjusio dėmesio jam. Tačiau nepamirškite savo augintinio ir skirkite pakankamai laiko šuniui. Labai svarbu, kad jis gautų pakankamai fizinio aktyvumo – taip išvengsite elgesio problemų. Kitas būdas užtikrinti, kad jūsų šuns elgesys būtų geras ir nekeltų didelių rūpesčių, yra tinkamai jį apmokyti. Jei jūsų šuo turi kokių nors didelių elgesio problemų, tokių kaip nerimas ar agresija, turite jais pasirūpinti prieš atvykstant jūsų kūdikiui ar naujam gyvūnui. Bandyti keisti tokį gyvūno elgesį jau esant naujam šeimos nariui gali būti labai sunku. Todėl patartina užsiregistruoti į keletą užsiėmimų ar šunų dresavimo stovyklų gerokai anksčiau prieš pagausėjant jūsų šeimai.  Daugelis šunų mėgsta vaiko energiją ir entuziazmą. Bet jei jų kontaktas nebus tikrinamas ar prižiūrimas, tai gali sukelti elgesio problemų. Remiantis šiais patarimais adaptacijos procesas gali būti daug lengvesnis. Sukurkite saugų barjerą naudodami dėžes, vartus kūdikiams ir diržus. Tai leidžia jūsų augintiniui jaustis įsitraukusiam į jūsų šeimos veiklą, tuo pačiu suteikiant jam laiko ir erdvės, reikalingos jaustis patogiai.Jei jūsų šuo reikalauja dėmesio garsiu lojimu, cypimu, lipimu ant baldų ir kitu netinkamu elgesiu, kuris negali būti toleruojamas, turite imtis dresūros. Ignoruokite gyvūno prašymus, pagirkite už gerą elgesį, mokykite komandos „į vietą“. Tiek šunys, tiek vaikai mėgsta žaislus. Kad nekiltų problemų dėl žaislų maišymosi, nebepirkite šuniui vaikiškų žaislų. Augintiniui duokite tik specialiai šunims pritaikytus žaislus ir išmokykite komandos „žaislas“. Taip padėsite gyvūnui atskirti, kur yra jo žaislai.Reikėtų pasirūpinti ir šuns ramybe ir sukurti zoną, kurioje šuo galės pailsėti nuo vaiko. Jūsų atžalai paaugus, susidomėjimas augintiniui smarkiai padidės, bet maži vaikai dar nemoka atsargiai elgtis su gyvūnu. Būtent todėl jūsų augintiniui reikalinga vieta, kurioje jis galės pasislėpti.Prieš atnešdami kūdikį į namus, leiskite šuniui apuostyti kažkokį jo daiktą, kuriame būtų naujagimio kvapo. Taip šuo apsipras su kvapu ir naujas šeimos narys jam nebus toks netikėtas. Pirmas šuns supažindinimas su vaiku turi būti trumpas ir kontroliuojamas. Kai šuo aprimsta, laikant už pavadėlio galima jam leisti apuostyti kūdikį. Kol šuo pažindinasi su nauju šeimos nariu paglostykite jį, o po to apdovanokite skanėstu šunį. Dauguma šunų nesunkiai adaptuojasi. Kai šuns smalsumas patenkinamas, jis dažniausiai pradeda nebekreipti dėmesio į naują šeimos narį. Šie keli pasiruošimo žingsniai gali palengvinti šeimos pagausėjimo procesą ir lengviau adaptuotis jūsų augintiniui. Kuo labiau mokysite savo augintinį bendrauti, tuo jis bus laimingesnis. Tačiau jei į šiuos mokymus jūsų gyvūnas nekreipia dėmesio, patartina kreiptis į profesionalius gyvūnų elgesio specialistus.  Informacija paruošta Karolinos Vainiūtėsiš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Siūloma įsteigti naują Gyvūnų gerovės kontrolieriaus pareigybę

Siekiant efektyviau vykdyti gyvūnų teisių apsaugą, siūloma steigti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus pareigybę ir Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą. Tai numatančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisas įregistravo Seimo nariai Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Domas Griškevičius, Dovilė Šakalienė, Tomas Bičiūnas, Andrius Mazuronis, Andrius Kupčinskas, Ligita Girskienė. Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje. Kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo prmininko teikimu būtų skiriamas Seimo. Tas pats asmuo kontrolieriumi negalėtų būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Projektas numato, kad kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne trumpesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą ir vadovaujamojo darbo patirties. Kontrolierius turėtų prisiekti  Seime. Siūlomas teisinis reglamentavimas numato, kad Gyvūnų gerovės kontrolierius yra Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos vadovas. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą sudarytų gyvūnų gerovės kontrolierius, valstybės tarnautojai ir kiti tarnybos darbuotojai. Įstatymo pataisomis numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, steigiama Seimo nutarimu. Pagal siūlomą projektą, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba turėtų kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip yra įgyvendinamos Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų, tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę, nuostatos Lietuvoje. Ši tarnyba tirtų  pareiškėjų skundus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiama ar gali būti pažeista gyvūnų gerovė, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje. Aptikus nusikalstamos veikos požymių, tarnyba galėtų perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba teiktų Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl priemonių gyvūnų gerovei pagerinti, dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ir naujų teisės aktų priėmimo bei politikos, susijusios su gyvūnų gerove, formavimo bei įgyvendinimo. Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisa numatoma, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos atstovas papildytų Zoologijos sodų patikrinimo komisijos, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį. Tikimasi, kad tai leistų efektyviau vykdyti zoologijos sodų, invazinių rūšių kontrolę ir sistemiškai spręsti problemas. Gyvūnų gerovės kontrolieriui numatoma prievolė informuoti visuomenę apie savo veiklą bei gyvūnų gerovės padėtį Lietuvoje Gyvūnų gerovės kontrolieriaus interneto tinklalapyje, o esant galimybei – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais. Taip pat Gyvūnų gerovės kontrolierius kasmet ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos raštu turėtų pateikti Seimui gyvūnų gerovės kontrolieriaus praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Tikimasi, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padės išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas bei išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, o pavienių atvejų skaičius – ženkliai sumažės. Įstatymų projektų autoriai mano, kad efektyviam Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos darbui užtikrinti pakaks iki 15 etatų. Jų skaičiavimais, Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos veiklos sąnaudos sudarytų apie 370 tūkst. eurų per metus. Pasak projektus inicijavusio Seimo nario L. Jonausko, jų  rengimą paskatino pernai atskleisti ir paviešinti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai, išaiškintos nelegalios veisyklos, gyvūnų teisių pažeidimai privačiuose gyvūnų zoologijos soduose. Kaip pažymima dokumentų aiškinamajame rašte, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, turintys užtikrinti gyvūnų gerovės ir apsaugos kontrolę, kontroliuoja daugiau kaip 140 tūkst. ūkio subjektų: prekybos ir viešojo maitinimo įmones, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamintojus, pienininkystės ūkius, pašarų, veterinarinių vaistų gamybos įmones ir kt. "Platus tarnybos atliekamų funkcijų spektras neleidžia pakankamai dėmesio skirti gyvūnų gerovės kontrolei, teikti siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti gyvūnų gerovės ir apsaugos problemas. Gyvūnų gerovės organizacijos pastebi, kad Lietuvoje neužtikrinama ne tik pakankama gyvūnų gerovės kontrolė, bet ir šioje srityje stinga tarpinstitucinio bendradarbiavimo, atsakomybės už nusižengimą neišvengiamumo", - sakoma projektų aiškinamajame rašte. Šiuo metu pagrindines gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, kuriems ši veikla nėra pagrindinė. Taip pat šiuo metu nėra kontroliuojančios institucijos, besispecializuojančios tik gyvūnų teisių kontrolėje, kuri prižiūrėtų ir tobulintų institucijų, veikiančių gyvūnų gerovės srityje, veiklą, sistemiškai spręstų problemas. Pranešimas parengtas ELTA naujienų agentūros, Vilnius, sausio 8 d.
skaityti daugiau

Feisbuke plinta lengvas būdas padėti prieglaudų gyvūnams – 1 „Like“ paspaudimas pavirs 1 maisto porcija

Ko gero, tai pats lengviausias būdas padaryti gerą darbą ir padėti išmaitinti prieglaudų gyvūnus – nuo šiandien feisbuke plinta vaizdo įrašas, prie kurio padėti patiktukai („Like“) bus konvertuojami į realias maisto porcijas.  Vaizdo įrašas yra baigiamoji tradicinės, jau penktus metus vykstančios, kampanijos „Parodyk augintiniui eglutę“ dalis. Video patalpintas ant renginį organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ feisbuko sienos.  „Nors šiųmetis renginys – kitoks, o vietoje gyvo susitikimo Vilniuje, Katedros aikštėje, saugumo sumetimais gavome keltis į feisbuką, kur žmonės patys kėlė savo augintinių prie Kalėdų eglutės nuotraukas, visgi pagrindinis tikslas išliko toks pat – surinkti kuo daugiau maisto prieglaudų gyvūnams, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.  – Pernai kampanijos finalinį video peržiūrėjo (ačiū nuolatiniam renginio partneriui „Mazylis Films“) ir prie jo patiktukus sudėjo apie 21 tūkstantis žmonių, tad į prieglaudas iškeliavo 21 tūkstantis maisto porcijų. Ir šiemet visus kviečiu būti aktyvius ir šį rekordą dar padidinti,“ – sakė GGI vadovė.  Peržiūrėti originalų video ir tuomet dėti patiktukus, taip pat dalintis vaizdo įrašu šalies gyventojai gali nuo gruodžio 28 d. iki sausio 4 d., 9 val. ryto. Patiktukus į maistą konvertuoja ilgametis kampanijos partneris – gyvūnų maisto gamintojas UAB „Mars Lietuva“.  „Nuoširdžiai tikiuosi, jog pasiūlymas patiktukus paversti maisto porcijomis augintiniams prieglaudose sudomins gyvūnų šeimininkus ir mylėtojus – tai puiki proga sukurti Kalėdas likimo nuskriaustiems keturkojams. Ir nors šiemet tradicijos turi adaptuotis prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, mūsų noras kurti geresnį pasaulį augintiniams nuo to nesikeičia,“ – sakė kampanijos partnerės ir rėmėjos UAB „Mars Lietuva“ atstovas Mindaugas Rupšys. Mažosios prieglaudos iš paramos išgyvena beveik metus   Šiemet vykstančios kampanijos metu surinktas maistas bus skirtas 5 prieglaudoms: „Klajūnui“, „Miško trobelei“, „Keturkojui draugui“, „Felium domus“ ir „Naminukams“. Didžiuma Lietuvoje veikiančių beglobių gyvūnų prieglaudų yra ne pelno siekiančios organizacijos, išsilaikančios vien iš visuomenės paramos bei savanorių darbo.  Deja, bet šiemet gyvūnus globojančios įstaigos dėl jau labai artimos ateities sunerimusios labiau nei įprasta, mat dėl Covid-19, kai žmonės susirūpinę savo pačių saugumu, parama gyvūnams – drastiškai sumažėjusi. Pavyzdžiui, pasak prieglaudos „Felium Domus“ įkūrėjos Gintės Klimavičienės, lyginant su pernai metais, parama sumenkusi apie 80 proc.: „Šiemet nėra jokių renginių. Jei anksčiau dar iš mokyklų kažko gaudavome, tai dabar – nieko. Tad mums kampanijos „Parodyk augintiniams eglutę“ metu surenkamas maistas – gyvybiškai svarbu.“ Šiuo metu Trakų rajone veikiančioje „Felium Domus“ prieglaudoje maisto ir naujųjų šeimininkų laukia 24 katės.   Antrus metus projekte dalyvaujanti prieglauda „Miško trobelė“ globoja šunis, kates, taip pat jūrų kiaulytes bei vandens vėžlius. „Gauta parama stipriai sumažina finansinę naštą bent pusei metų, todėl galime priimti daugiau gyvūnų ar daugiau lėšų skirti gydymui. Taip pat aktyviau įsitraukiame į Pagauk-Sterilizuok-Paleisk programą, orientuotą į benames kates,“ – sakė „Miško trobelės“ vadovė Eglė Marija Ramanauskaitė.  Ji taip pat pastebėjo, kad dėl Covid-19 gyvenimas pasikeitė ir prieglaudose – svečių sulaukiama gerokai rečiau, tad mažiau gaunama ir paramos daiktais ar maistu. Tiesa, ji pastebi, kad būtent šiuo periodu nemažai gyvūnų susirado naujus šeimininkus. Vienu metu prieglauda „Miško trobelė“ talpina nuo 16 iki 30 kačių ir šunų.  Prieglaudos rūpinasi ir nelegalių daugyklų aukomis  „Šiemet prieglaudos perpildytos bei verčiasi sunkiau ir dėl iš nelegalių daugyklų perimtų gyvūnų. Po to kai praėjusį rudenį kartu su „Laisvės TV“ Lietuvoje demaskuota daugybė nelegalių daugyklų, kuriose gyvūnai buvo laikomi ir dauginami baisiomis sąlygomis, po šalies prieglaudas pasklido apie 500 šunų ir kačių. Kadangi kai kurie nelegalių daugyklų atvejai vis dar tebenagrinėjimai valstybinėse institucijose, tai ir gyvūnai negali būti atiduoti naujiesiems šeimininkams, vadinasi, lieka prieglaudose ir yra jų maitinami, gydomi,“ – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Ji pastebėjo, jog nors šiuo metu vykdomos kampanijos forma – kaip žaidimas, kai vienas kompiuterio pelės paspaudimas virsta realiu maistu, visgi laikas – didžiausia mūsų vertybė, tad kampanijai parodomas dėmesys rodo visuomenės geranoriškumą ir rūpestį, – jau neminint realios „Like“ paspaudimais nešamos paramos.  Nuo 2016 m. vykstančios kampanijos „Parodyk augintiniui eglutę“ metu iš viso Lietuvoje veikiančioms  gyvūnų prieglaudoms išdalyta 46 000 maisto porcijų. Kiek porcijų bus surinkta šiemet, GGI paskelbs jau sausį. 
skaityti daugiau