Naujienos

Žiaurus elgesys su gyvūnais

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją GGI skubos tvarka parengė pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 310 str dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai gyvūnas yra suluošintas, o nesant kilusių padarinių - gyvūno suluošinimo, pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str. 18 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu - gyvūno kankinimo nesuteikiant gyvūnui būtinos vet pagalbos, kai gyvūnui gresia žūtis (LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 2 p.) Taip pat primename, jog įsigaliojus naujai LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo redakcijai vet. gydytojai turės pareigą pranešti kompetentingoms institucijoms apie gyvūno sveikatos sutrikdymus, kuriuos lėmė žiaurus elgesys su gyvūnu.
skaityti daugiau

Katę vaikų akivaizdoje mušęs vyras atsipirko 50 eurų bauda

VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvoms moteris pranešė, kad jos buvęs vyras, gyvenantis Kauno rajono Teleičių kaime, žiauriai elgiasi su savo kate. Kaip moteriai papasakojo judviejų vaikai, vyras katę vardu Tigrė muša, tampo, mėto į sieną, įdeda į maišą ir laiko, kol gyvūnas pradeda dusti. Be to, pastarasis gyvūną skriaudžia vaikų akivaizdoje. Vaizdo įraše, kurį telefonu nufilmavo moters dukra, matosi, kaip vyras gąsdina po stalu esančią katę, bandydamas jai suduoti. Kitame vaizdo įraše matosi, kaip sūnui rankose laikant katę, vyras trenkia delnu jai per galvą, dėl ko katė nukrenta ant žemės. Abiejuose vaizdo įrašuose girdimas išsigandusio gyvūno kniaukimas ir šnypštimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyta, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis,  užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, o už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos su pareiškimu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą. Savo pareiškimu organizacija taip pat siekė, kad skubiai būtų konfiskuoti visi vyro laikomi gyvūnai – katė, šuo ir du triušiai. Išnagrinėjus pareiškimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 346 str. 16 d., vyrui buvo skirta 50 eurų bauda. Lietuvos Respublikos ANK 346 str. 16 d. nurodoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu ar gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Lietuvoje ypatingai mėgstama už nusižengimus susijusius su gyvūnų gerovės pažeidimais skirti minimalias galimas bausmes. Minėtu atveju taip pat nebuvo taikomas gyvūno konfiskavimas. Lietuvos Respublikos ANK 29 str. nurodyta, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), tačiau, kalbant apie žiaurų elgesį patiriančius gyvūnus, pareigūnai šia galimybe vis dar naudojasi labai retai. Belieka pasidžiaugti, kad vyras geruoju sutiko visus laikomus gyvūnus – katę Tigrę, šunį ir du triušius, perduoti prieglaudai „Nojus“ - Kauno gyvūnų gerovės namams.  Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Skirk 1,2% VŠĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”

https://youtu.be/t7WrPXUQNyI Pavadinimas: VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos"Kodas: 302842427 Deklaracijų teikimo terminas – kasmet nuo vasario 1 iki gegužės 1 dienos. Skirti 1,2% paramą galima pildant: FR0512 formą internete arba atsisiuntus formą ČIA FR0512 formos pildymas internete: Prisijunkite prie savo internetinės bankininkystės prie Valstybinės mokesčių inspekcijos EDS (Elektroninio deklaravimo sistemos) ir užpildykite FR0512_4 formą. Prisijungimo nuoroda ČIA.Atidarykite ir užpildykite formą FR0512 (04) versiją. Svarbu žinoti: Nuo 2022 m. sausio 1 d. prašymus skirti dalį pajamų mokesčio paramai bus galima teikti tik elektroniniu būdu – VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS).Mums galite skirti iki 1,2% pajamų mokesčio, likusios procentus galėsite paskirstyti savo nuožiūra kitiems.Gyventojams, kurie anksčiau pateiktuose prašymuose iš karto nurodė norintys paramą skirti toms pačioms organizacijoms ne tik šiais, bet ir kitais metais ar maksimaliam 5 metų laikotarpiui, pateiktų prašymų tikslinti nereikės. Paramai skirtos pajamų mokesčio dalys bus perskaičiuotos automatiškai, tad 2020 m. ir vėlesniais metais pasirinktoms organizacijoms nuo asmens sumokėtų mokesčių bus pervedama tokia pat paramos dalis.Pildant metinę pajamų deklaraciją, 1,2% prašymą reikėtų atiduoti kartu su ja.Jeigu Jūsų prašyme bus klaidų, iki šių metų liepos 1 dienos VMI jums grąžins formą ir Jūs dar galėsite užpildyti patikslintą formą.
skaityti daugiau

GGI 2020 metų veiklos ataskaita

Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2020 metus nuveiktus GGI darbus. GGI Veiklos ataskaita 2020
skaityti daugiau

Emigruojant savo augintinį palikti likimo valiai – ne išeitis

Dažnai gyvenimas priverčia emigruoti ar pakeisti savo gyvenamąją vietą, todėl augintinių šeimininkai dažnai susiduria su dilema: tampa neaišku, kaip pasielgti su savo augintiniais. Gaila, tačiau atsiranda šeimininkų, kurie savo augintinius paprasčiausiai išmeta į gatvę bei panašiais būdais apleidžia. Dalis išdrįsta augintinius užmigdyti, kiti atiduoda į prieglaudas. Šiomis dienomis toks šeimininkų elgesys yra nepateisinamas bei neatsakingas. Ne pelno siekianti organizacija VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kviečia susipažinti su projekte „neBrisius.lt“ aprašytais augintiniais – emigrantais bei primena, kodėl jokiu būdu nederėtų apleisti savo augintinių.  Kuomet nusprendžiame įsigyti augintinį, tuo pačiu į savo gyvenimo gretas priimame naują šeimos narį. Šeimininkas tampa atsakingas už augintinį, jo saugumą, psichologinę būseną bei visokeriopą gerovę. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios šeimininkai privalo kovoti už savo augintinius bei nusprendę emigruoti svetur, yra įsipareigoję daryti viską savo galioje, jog gyvūnas neliktų apleistas ar paliktas. Augintiniai yra jausmingos būtybės, turinčios ne vien fiziologinių poreikių, bet taip pat ir psichologinių, tad apleisti patiria psichologines nuoskaudas.  Prieš įsigyjant augintinį vertėtų paklausti savęs, kur būsite po dešimties ar dvidešimties metų, nes augintinis dažnai net ir po keletos dešimtmečių bus greta jūsų. Privalu rimtai pasverti, ar turėsite galimybes visą šį laikotarpį augintiniui suteikti namus bei juo atsakingai rūpintis. Svarbu žinoti, jog nusprendus emigruoti, augintinį galėsite bei būsite pasiryžę pasiimti kelionėn kartu.  Siekiant paskatinti šeimininkus atsakingiau elgtis su savo augintiniais bei jų emigracijos atveju neapleisti, GGI kviečia susipažinti su nuostabiais augintinių šeimininkais, kuriems net nekilo minties palikti savo augintinio išvykstant svetur.  “Gyvūnas yra šeimos narys nuo pirmos iki paskutinės akimirkos ar džiaugsme, ar varge, ar namie, ar svečioje šalyje“, – Frėja ir Rūta.  Rūta neįsivaizduoja, kaip galėtų savo noru atsisakyti bent vieno iš savo katinų, net kelios dienos išvykus tampa tikra kančia. Rūta emigruodama į Jungtinę Karalystę jokio gyvūno neturėjo, bet po kelių metų priglaudė mažą katinuką iš vietinių tautiečių daugintojų. Vėliau pradėjo kirbėti mintis apie antrą katiną ir jį nusprendė atsivežti iš prieglaudos esančios Lietuvoje. Rūta savo naujajam augintiniui nupirko žmogaus vietą autobusiuke ir su draugės palyda atsigabeno augintinę pas save.  „Aš juokauju, kad kai kurie vargšai šuniukai per savo gyvenimą nenueina toliau penkių metrų nuo būdos, o mano Lotta iš Kauno (paėmiau ją iš VšĮ „Penktos kojos“) atsikėlė gyventi į Vilnių, o dabar skraido po „visokias Norvegijas“, – Ona ir Lotta.  „Žmonės išvyksta, o juos palieka. Man sunku suprasti, kokios širdys tų žmonių, kurie gali taip pasielgti, nes kai pati nusprendžiau, jog šią vasarą norėčiau išvykti padirbėti į užsienį, tai pirmas dalykas, kurį padariau – pasidomėjau gyvūnų įvežimo politika“, - rašo šunelės Lottos šeimininkė Ona.  Ruošiantis emigruoti bei norint pasiimti augintinius kartu bei norint išvengti kliūčių, šeimininkė pataria: Pirmiausia pasidomėti konkrečios šalies reikalavimais, norint įsivežti augintinį.Pasidomėti apie lengviausią būdą, kuriuo galėsite transportuoti augintinį, kad palengvintumėte emigraciją pačiam gyvūnui. Likus mėnesiui prieš kelionę, apsilankyti pas veterinarą.Pasvarstyti, ko gyvūnui atvykus į naują šalį gali prireikti pirmiausia. „Mėgautis procesu.“  “Amerikoje gyvūnai labai mylimi, žmonės dažnai net pristabdo mašiną, kad per langą pagirtų mūsų šunį“, – Ieva, Jurgis, Lumis ir Zuikis.  Ieva su vyru Jurgiu sužinoję, jog atsirado galimybė padirbėti JAV, net nesuabejojo savo augintinius Lumį ir Zuikį pasiimti kelionėn kartu. Anot šeimininkų, dokumentus gyvūnams susitvarkyti buvo labai paprasta. Gyvūnai turi turėti mikročipą, europasą ir būti paskiepyti nuo pasiutligės. Karantinuotis gyvūnai pandemijos laikotarpiu neprivalo nei Lietuvoje, nei nuvykus į Ameriką.  Šeimininkai pasakoja, jog Amerikoje gyvūnai yra ypač mylimi, gausu veterinarijos klinikų, aukšto lygio specialistų. Tiesa, ieškant būsto galima susidurti su tam tikras veisles draudžiančiomis nuomos įmonėmis, tačiau ilgiau paieškojus, galima atrasti vietą, kurioje veislė bus toleruojama.  Paklausus, ar šeimininkai yra laimingi, jog savo augintinius pasiėmė kartu, šie atkerta, – „Žinoma! Neįsivaizduojame savo gyvenimo be šių gyvūnų, kurie yra mūsų šeima.“ „Nė minutės nesigailėjau, kad ją pasiėmėm: tiek meilės, atsidavimo ir dėkingumo“, – Virginija ir Čilė.  Virginija visuomet svajojo iš prieglaudos pasiimti šuniuką, o emigravus į Norvegiją savo svajonę  galiausiai įgyvendino. Atostogų metu Lietuvoje Virginija su vyru spontaniškai nutarė apsilankyti šunų prieglaudoje bei ten sutiko šunelę Čilę, kuri nuo pat pirmojo kontakto krito šeimininkei į akį. „Mums atvažiavus kaip tik vieno voljero šuniukai buvo išleisti palakstyti. Vienas iš jų tiesiog įšoko man į glėbį ir, atrodė, kad ji čia labai gerai jautėsi“, – pasakojo Virginija.  Šeimininkams parsigabenti Čilę kartu į Norvegiją nepasirodė sudėtinga užduotis, Lietuvoje atlikę privalomas procedūras, nedelsiant augintinę parsigabeno į naujus namus Norvegijoje. Šeimininkė teigė, jog Čilė spinduliuoja dėkingumu bei meile, yra ypač supratinga bei paklusni augintinė.  Projekte „neBrisius.lt“ Keturkojų emigrantų skiltį koordinuojanti fotografė bei 4 metų patirtį organizacijoje turinti savanorė Rasa Šileikienė teigia, kad emigruojant išeitis visada yra, reikia tik skirti laiko tą išeitį surasti. Skilties koordinatorė dalinasi savo įžvalgomis ir patirtimi, dirbant su augintiniais emigrantais bei jų šeimininkais.  Ne paslaptis, jog dalis šeimininkų savo augintinius prieš emigraciją sugeba palikti likimo valiai ar net išmesti gatvėn, o kartais net ir užmigdyti. Kaip vertinate šiuos žiaurius poelgius? Kokia būtų Jūsų žinutė šiems žmonėms? Labai svarbu, kad žmogus prieš įsigydamas augintinį įvertintų savo galimybes juo rūpintis ir suprastų, jog tai yra ilgam. Asmenys, kurie atsakingai tą pasveria, dažniausiai nekelia tokių klausimų "Ar imti gyvūną kartu ar ne?" , jie klausia, "Kaip man jį pasiimti kartu? Ką turiu atlikti?". Gyvūno palikimas, išmetimas į gatvę ar migdymas neturi jokio pateisinimo. Net susiklosčius situacijai, kuri atrodo be išeities, išeitis visada yra ir tik reikia skirti laiko tą išeitį surasti. Tikiu, kad sąmoningumas visuomenėje auga ir ateityje šia tema nebebus poreikio diskutuoti, tačiau kol to nėra, linkiu visiems atsakomybės jausmo už savo augintinius ir skirti laiko ieškant geriausio sprendimo. Ar įžvelgiate kažkokių ypatingų savybių šeimininkuose, kurie nepalieka savo mylimų augintinių bei juos emigruodami pasiima kartu? Kuo jų ryšys su augintiniu išskirtinis?  Šeimininkai, kurie gyvūną laiko savo šeimos nariu ir jaučia atsakomybę už jį, niekada jo nepaliks, nei kraustantis iš miesto į miestą, nei emigruojant. Visada ieškos būdų kaip keliauti kartu. Tokie šeimininkai, be abejo, turi išskirtinį ryšį su savo augintiniu. Ką patartumėte šeimininkams, kurie emigruojant savo augintinių pasiimti kartu negali?   Sutinku, kad būna situacijų kai augintinio negalime pasiimti kartu, tokiu atveju rekomenduoju pirmiausia kreiptis į pačius artimiausius žmones, galbūt kažkas iš jų galėtų pasirūpinti jūsų augintiniu. Jei artimųjų rate tokio asmens rasti nepavyksta, tuomet yra įvairios grupės, kuriose galima ieškoti atsakingų šeimininkų laikinai globai ar net visam laikui. Taip pat rekomenduoju neskubėti augintinio dovanoti, galbūt emigravus ir įsikūrus naujoje šalyje po kiek laiko atsiras galimybė gyvūną pasiimti kartu, todėl laikino globėjo paieškos gali būti vienas iš sprendimų. GGI nori paskatinti šeimininkus nepriimti skubotų sprendimų bei emigracijos atveju neieškoti būdų kaip „atsikratyti“ savo augintiniais. Vertėtų prisiminti, jog tai yra jūsų šeimos nariai, kurie turi jausmus bei besąlygišką pasitikėjimą savo šeimininku.  Norinčius pasidalinti linksma istorija apie augintinį, kuris tapo jūsų emigracijos kompanijonu, GGI maloniai kviečia užpildyti anketą puslapyje http://nebrisius.lt/, skiltyje „anketos“.  Informacija paruošta Arno Mackonio iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose arba prisidėti pinigine auka portale aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank).
skaityti daugiau

Suteikite šansą – specialiųjų poreikių turintys augintiniai

Jei augintinis turi specialiųjų poreikių, tam tikrų kūno deformacijų ar kitų negalių, tai nereiškia, jog šis gyvūnas jūsų šeimai gali atnešti mažiau meilės ar šilumos. Spalvų bei emocijų įvairovė, kurią šie gyvūnai atsineša kartu su savimi – nei kiek ne menkesnė. Specialiųjų poreikių turintys gyvūnai – savotiškai ypatingi bei turintys savų privalumų. Tokių augintinių priimti į savo šeimą bijoti nereikėtų, tą puikiai pagrindžia galybė laimingų istorijų aprašytų „neBrisius“ projekte. Visuomenėje gana įprasta augintinius įsigyti jiems būnant jauno amžiaus bei nepriekaištingos būklės. Šeimos augintinių paieška gyvūnų prieglaudose, kur glaudžiasi benamiai ar specialaus dėmesio reikalaujantys augintiniai – retesnis atvejis. Dalis žmonių baiminasi, kad augintiniai būdami vyresnio amžiaus sudėtingiau pripranta prie naujų šeimininkų. Būsimi šeimininkai dažnai pabūgsta atsakomybės jausmo, kurį kartu atsineša specialiųjų poreikių turintys augintiniai.  Apmaudu, tačiau dažnai atsiranda šeimininkų, kurie savo senstelėjusius ar pasiligojusius augintinius sugeba negailestingai išmesti gatvėn. Tokių gyvūnų galima rasti daugumoje Lietuvos gyvūnų prieglaudų, kur augintiniai yra išgelbėjami nuo užmigdymo bei turi antrą šansą rasti naujus atsakingus šeimininkus.  Visuomenėje gausu susidarusių stereotipų, teigiančių jog ligoti garbaus amžiaus augintiniai su savimi neatneša pakankamai laimės bei spalvų – tai išgalvotas mitas. Vyresni augintiniai turi savų privalumų, kurie gyvūnų ieškantiems turėtų būti išties aktualūs. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus šunys ir katės yra gerokai ramesnio charakterio. Tokie augintiniai ypač tinka gausiai šeimai, turinčiai mažamečių vaikų. Vyresni augintiniai nereikalauja tiek daug dėmesio bei pastangų prižiūrint, tad supažindinimas su namų taisyklėmis – paprastesnis nei auginant jauniklius. Dar vienas pagyvenusių augintinių ypatumas – susiformavusi asmenybė, tad priglaudžiant aiškiai žinosite, ar augintinis atitinka jūsų norus ir galimybes bei nesulauksite netikėtumų.  Gyvūnai su negaliomis: prarastu regėjimu, klausa, amputuotomis ar prarastomis galūnėmis, sugeba džiaugtis kokybišku gyvenimu ne mažiau nei sveiki augintiniai. Žinoma, šalia reikalingas atsakingas bei mylintis šeimininkas, kuris priimtų augintinį tokį, koks šis yra.  Svarbu paminėti, kad tokia negalia kaip regos praradimas nereiškia, kad specialiųjų poreikių turintys augintiniai nesugebės orientuotis aplinkoje bei taps šeimininkams našta. Pavyzdžiui, katės ir šunys turi ypač gerą uoslę bei yra jautrūs aplinkai, gerai adaptuojasi prie patiriamų traumų, ar jutiklinių organų netekties. Dažnu atveju, matant augintinį naviguojantį savoje aplinkoje, būtų sudėtinga atskirti, jog šis yra aklas. Patyrę praradimą jutiklio, tokio kaip uoslė ar kiti, gyvūnai tampa jautresni regos bei kitose jutiklių srityse. Pavyzdžiui, kalbant apie klausą, augintiniai pradeda gebėti geriau skaityti kūno kalbą; praradę regą – ima geriau girdėti bei užuosti.  Gyvūnai su prarastomis galūnėmis gali nustebinti savo gebėjimu prisitaikyti bei sugebėjimu puikiai judėti, nepaisant patirtų traumų ar deformacijų. Kai kurie juda geriau nei visiškai sveiki, pavyzdžiui, šunims, kuriems trūksta dviejų galūnių alternatyva – specialūs vežimėliai, prie kurių daugelis augintinių lengvai bei greitai prisitaiko.  Specialios priežiūros gyvūnai - ypatingi, su savimi atnešantys pamokymų bei motyvacijos, jog vertėtų mėgautis gyvenimu, labiau vertinti tai, ką turime, bei mus supančią aplinką. Patys gyvūnai savo negalios ar trūkumų nesureikšmina, kol ši jiems nesukelia fizinio skausmo. Keletas niuansų augintinių išvaizdoje ar sveikatoje nereiškia, kad augintiniai atneš mažiau meilės ar šilumos. Tikėtina, kad augintinis priglaustas iš prieglaudos ar išgelbėtas nelaimėje, jaučia jam tiesiamą ranką bei atsilygina šeimininkui parodydamas didžiulę empatiją.  Ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) vykdomame projekte „neBrisius.lt“ supažindinama su šiltomis istorijomis apie ypatingus gyvūnus bei jų šeimininkus. GGI maloniai kviečia užpildyti anketą www.nebrisius.lt bei pasidalinti savo istorija. Jei priglaudėte gyvūną, išgelbėjote jį iš nelaimės ar sunkiai kamuojamų sveikatos negalavimų, suteikėte jam pagalbą, šilumą bei namus, kurie kardinaliai pakeitė augintinio bei jūsų gyvenimą į teigiamą pusę – pasidalinkite savo istorija su visais.  „Evitos ir Valės“ istorija – puikus pavyzdys, kad aklas augintinis gali gyventi turiningą bei laimės kupiną gyvenimą ir tą patį suteikti šeimininkui. „Eugenija ir Rika“ istorija pasakoja apie naują gyvenimo džiaugsmą atnešusią šunelę Riką, kuri yra vyresnio amžiaus bei praradusi klausą, tačiau mėgaujasi gyvenimu bei šeimininkės teikiama šiluma. Projekto skiltyje “Ypatingi gyvūnai” galima rasti daugiau straipsnių apie laimingus, panašias negalias ar specialiuosius poreikius turinčius gyvūnus, kurie kartu su šeimininkais gyvena laimingą bei pilnavertį gyvenimą.  GGI bei gyvūnų prieglaudos skatina nediskriminuoti specialiųjų poreikių turinčių augintinių bei suteikti jiems šansą naujuose namuose. Gyvūnų prieglaudose yra gausu naujų namų laukiančių gyvūnų, kurie jūsų namams atneš naujų spalvų bei trūkstamos šilumos.  Informacija paruošta Arno Mackonio iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau