Naujienos

Registracija į Mars lenktynes su šunimi 2018

ggi8gim
GGI 6-tojo gimtadienio metu kviečiame sudalyvauti „Mars lenktynėse su šunimi“. Veiksmas prasideda rugpjūčio 25 d., 14:30 Vingio parke. Registracijos anketą su taisyklėmis rasite ČIA arba formoje žemiau. Dovanų ir geros nuotaikos nestigs! :) Įkeliama…
skaityti daugiau

Laukinių paukščių lesinimas

38041947_1845816778805669_3703992844181045248_n
Šaltinis: nerija.lt
skaityti daugiau

lrt.lt | Patikrino paliegusios išvaizdos meška išgarsėjusį cirką: rasta pažeidimų

meskucioisnaudojimascirke
Klaipėdos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkui“ priklausančiame „VIP“ cirke atliko tyrimą dėl gyvūnų laikymo sąlygų. Patikrinimo metu užfiksuota, kad gyvūnai laikomi per mažuose narvuose. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kaip pasirodymo metu triukus atlieka iš pažiūros sulysusi meška. Klaipėdos VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Bauža LRT.lt sakė, kad tyrimo metu nustatyta, jog „VIP“ cirke gyvūnai laikomi per mažuose narvuose. Jie gyvena transportavimo voljeruose, kurie skirti tik gyvūnų pervežimui, tokių voljerų plotas neužtikrina gyvūnų poreikių tenkinimo. A. Bauža pasakoja, kad dvi cirko meškos laikomos 1,342 kvadratinių metrų garduose, jų narvų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 6,2 kvadratiniai metrai. Netinkamomis sąlygomis laikomi ir šunys – du gyvena atskiruose 4 kvadratinių metrų garduose, kiti du – garduose, kurių kiekvienas užima 1,3 kvadratinio metro. Minimali erdvė kiekvienam šuniui turėtų būti ne mažiau kaip 6 kvadratiniai metrai. Pažeidžiamos ir 6 balandžių laikymo sąlygos – jie gyvena narve, kurio plotas yra 2,88 kvadratiniai metrai, minimali erdvė 6 paukščiams turėtų būti 3,5 kvadratiniai metrai. „Transportavimui tokios teritorijos užtektų, tačiau jis (cirkas – LRT.lt) atvažiuoja čia ir būna ilgiau nei savaitę“, – apgailestauja Klaipėdos VMVT viršininkas. Anot A. Baužos, tokios laikymo sąlygos varžo gyvūnų laisvę, kenkia jų gyvenimo kokybei. Veterinaro apžiūros metu buvo nustatyta, kad vizualiai gyvūnai sveiki, o pasirodymo metu buvo naudojami leistini dresavimo metodai. Trečiadienį „VIP“ cirko vadovas Mykolas Zobovas iškviestas į VMVT, jam bus skirta bauda ir ten bus nuspręsta, kokios priemonės jam bus taikomos. Nors gyvūnų teisių gynėjai ir parlamentaras Linas Balsys kritikuoja laukinių gyvūnų naudojimą cirke, M. Zobovas tikina, kad gyvūnams užtikrinamos tinkamos sąlygos. L. Balsys: cirkai neužtikrina gyvūnams reikiamo gyvenamo ploto Parlamentaras, Socialdemokratų partijos frakcijos narys L. Balsys kritikuoja laukinių gyvūnų naudojimą cirkuose. Pavasario sesijoje Seimo narys pateikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, kurią priėmus Lietuvoje būtų draudžiama laukinius gyvūnus naudoti ir transportuoti cirko veiklai. Anot L. Balsio, kelionės metu gyvūnai vargsta dar labiau nei pasirodydami – transportuojant jie patiria stresą, jiems trūksta erdvės. „Visi laukiniai gyvūnai turi įgimtą ploto pojūtį, kiek jo reikia, kad komfortabiliai gyventų. Nė vienas cirkas ir ne kiekvienas zoologijos sodas gali garantuoti tokią sanitarinę ploto normą. Jau nekalbu apie kitas sąlygas, pavyzdžiui, priežiūrą. Buvimas ankštoje patalpoje drambliams sukelia psichozę ir psichines ligas, jie, kaip ir žmonės, patiria depresiją, infarktą bei insultą“, – piktinasi L. Balsys. Parlamentaras kritikuoja ir žiaurius dresavimo metodus, kuriuos dar naudoja kai kurie cirkai. L. Balsio teigimu, kartais maži meškiukai pririšami už grandinių ir ilgą laiką paliekami kaboti. Anot jo, taip pat kaitinamos grindys, naudojami aštrūs įrankiai. „Vėliau tėveliai vaikams rodo, kad meškutė važiuoja dviračiu, kad kaip žmogus vaikšto ant dviejų kojų. Tokį rezultatą lemia daug kankinimų, meška pagal savo prigimtį neturi jokio malonumo važiuoti dviračiu ar vaikščioti ant dviejų kojų – jai tai didelis stresas, tai nėra normali jų būsena“, – kalba parlamentaras. L. Balsio teigimu, kol nėra priimtas įstatymo projektas, draudžiantis cirkuose naudoti laukinius gyvūnus, jiems padėti galime tik nesilankydami tokiuose pasirodymuose. „Tokia to grožio realybė, kai visi žiūri ir džiaugiasi, kad gyvūnai viską moka. Gyvūnas ne žmogus, mes turime jį gerbti ir mylėti, saugoti ir nebandyti iš jo padaryti kokio nors žmogiuko“, – ragina L. Balsys. Gyvūnų teisių gynėjai: cirke naudoti laukinius gyvūnus – nesaugu Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pabrėžia, kad laukiniams gyvūnams ypač reikalinga judėjimo laisvė, kuri paprastai cirkuose varžoma. GGI vadovė taip pat piktinasi keliaujančiais cirkais, nes juose gyvūnai daug laiko praleidžia ankštesniuose nei įprasta narvuose, nuolat judančiose transporto priemonėse, kur neužtikrinamas tinkamas šildymas bei vėdinimas. B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė sutinka, kad žiaurūs dresavimo metodai dar naudojami, anot jos, suvaldyti laukinį gyvūną ir priversti jį paklusti galima tik tokiais metodais. „Viena, kai žmogus dirba su naminiu gyvūnu, kuria su juo ryšį, grįstą pasitikėjimu, ir visai kas kita, kai laukinis gyvūnas yra išplėšiamas iš savo natūralios aplinkos, dažnai – ir iš šeimos. Pavyzdžiui, drambliukai iš mamų atimami dar labai jauni, jie laikomi supančioti“, – apgailestauja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. GGI vadovė ragina padėti cirko gyvūnams ir atsisakyti tokios pramogos, nesilankyti cirkuose, kuriuose naudojami gyvūnai. Anot jos, pirkėjai sukuria paklausą, dėl to atsiranda ir pasiūla. „Tie žmonės, kurie perka bilietus, žiūri, ploja, yra ne mažesni nusikaltėliai nei tie, kurie naudodamiesi šiais gyvūnais daro verslą“, – įsitikinusi B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Gyvūnų globėjų asociacijos vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į cirko statusą. Anot jos, gyvūnus turėtų naudoti tik tie cirkai, kurie priklauso Tarptautinei cirkų asociacijai. J. Gustaitienės teigimu, ši asociacija turi griežtas taisykles ir užtikrina, kad jų laikomasi. Minėtas „VIP“ cirkas, kuriame vyko tyrimas dėl meškos gyvenimo sąlygų ir sveikatos, nepriklauso šiai asociacijai. Cirko vadovas M. Zobovas teisinosi, esą tuoj išeis į pensiją ir nemato tikslo, kodėl turėtų priklausyti asociacijai: „Įstoti (į Tarptautinę cirkų asociaciją – LRT.lt) tam, kad mokėčiau mokesčius? Milijonų mes neuždirbame.“ Kaip iššūkį J. Gustaitienė įvardija užtikrinimą, kad į Lietuvą nepatektų minėtai asociacijai nepriklausantys cirkai. Vis dėlto J. Gustaitienė sutinka, kad naudoti laukinius gyvūnus – nesaugu. Pasak jos, negalima prognozuoti, kaip gyvūnas pasielgs, jis gali ir užpulti. Cirko vadovas: gyvūnai prižiūrimi ir mylimi „VIP“ cirko vadovas M. Zobovas neigia, kad meška neprižiūrima, anot jo, šiuo metu gyvūnas šeriasi, todėl gali pasirodyti, kad ji suliesėjusi. M. Zobovas pasakoja, kad gyvūnai prižiūrimi, su jais praleidžia daug laiko, o kol oro temperatūra lauke aukšta, repetuoja anksti ryte, kad gyvūnai nesikankintų. Cirko direktorius pripažįsta, kad transportuojant gyvūnus jie vežami mažesniuose narvuose, tačiau, pasak jo, cirke auga jau penkta karta nelaisvėje gimusių gyvūnų, todėl jie pripratę prie tokių sąlygų ir keliavimas streso jiems nekelia. „Jūs ką – į darbą važiuojate su visu butu? Taip, pervežant yra mažesnis narvas, mes ir stengiamės, kad jis būtų mažesnis, kad gyvūnas nesidaužytų, nesiblaškytų, o atsigultų ir gulėtų“, – aiškina M. Zobovas. Vadovas tikina, kad dresuodamas gyvūnus nenaudoja prievartos, anot jo, rezultatai pasiekiami humaniškais metodais, gyvūnus raginant skanėstais. 24 Europos valstybės turi kokių nors apribojimų, skirtų gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Liepos 30 dieną Klaipėdoje organizuojamas piketas už cirką be gyvūnų. Šaltinis: lrt.lt
skaityti daugiau

Kačių nuodijimas: visuomenės ir teisinių institucijų reakcija

sadstoryantifreeze
Informacija paruošta Ievos Majauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Prisiminkime 2017-tųjų metų pavasarį, kai Plungėje gyvenanti Jovita Bagdonienė balandžio 25 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ viešai pasiskelbė, jog nuodijo į kiemą užsukančias kates, pasigyrė, kad nunuodijo jų net devynias ir mokė kitus, kokiais būdais nuodyti yra veiksmingiausia. Moteris tokiu prisipažinimu sulaukė tūkstančio neigiamų reakcijų, žmonių pasidalinimų jos įrašu savo „Facebook“ paskyrose ir viešo pasipiktinimo. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kreipėsi raštu į policiją, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui. Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje iškart pranešė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tą pačią dieną VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė gavo melagingą žinutę nuo J. Bagdonienės vyro, kuris teigė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas: Jau tą pačią dieną atkreiptas žiniasklaidos dėmesys – Jovitos Bagdonienės vardas mirgėjo internete, garsiai kalbėjo tokie naujienų portalai, kaip: kaunodiena.lt; 15min.lt; valstietis.lt ir daug kitų. Netylėjo ir televizija – „Lietuvos rytas“ žiniose buvo reportažas apie Plungėje nuodytas kates. Deja, 2017 m. gegužės 10 dieną gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) prokurorės Irenos Dačkauskienės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, nes nėra padaryta jokia veika, turinti nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Stop. Ar tikrai? Pilti į pieną nuodus ir duoti palakti benamėms katėms bei viešai apie tai prisipažinti – tai nėra žiaurus elgesys su bejėgiu gyvūnu? Kurstyti kitus nuodyti gyvūnus taip pat nėra nusikaltimas? Prokurorė atsisakė nuodugniai tirti šią bylą. Taip pat, atkreipiame dėmesį, jog į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ organizaciją kreipėsi žmogus, prisistatęs kaip Bagdonų kaimynas. Žmogus dar kartą patvirtino, jog iš kiemo gyvūnai dingo greitai ir be aiškios priežasties, o pas Bagdonų šeimą lankosi agresyviai nusiteikę asmenys. Kaimynas pabrėžė, jog Bagdonų šeima nekelia pasitikėjimo ir būnant šalia jų netgi verta sunerimti dėl savo gyvybės. Ar tai nesukelia papildomų įtarimų? Ar tai nėra pakankama informacija, leidžianti stvertis būtent šio kabliuko? Ši informacija buvo nurodyta prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nuo pat pradžių. Vis tik pareigūnai vadovavosi apkaltintosios vyro liudijimais, jog jokių kačių jų kieme nebuvo, nes argi vyras negins savo žmonos. Prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokuroro pavaduotojui Valdemarui Vaitekūnui. Visgi 2017 m. birželio 16 d. gavome prokuroro nutarimą, kuriuo skundas buvo atmestas. Šiame savo nutarime prokuroras pabrėžė, jog negyvų kačių kūnai nebuvo rasti. Bet juk net nebuvo imtasi priemonių, kad jie būtų surasti, todėl taip teigti, mūsų manymu, nėra profesionalu ir tikslinga. Ką jau kalbėti apie tai, kad kitos nusikalstamos veikos jis čia taip pat nematė. Cituojame Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Vaitekūno nutarimą, kuriame jis teigia: „nei LR BK nei LR ANK nenumato atsakomybės už skatinimą ir propagavimą žiauriai elgtis su gyvūnais“. Bet juk teisės aktai tai numato ir tai parašyta yra ganėtinai aiškiai: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (GGA) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog: „Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“. Taigi, Jovita Bagdonienė ne tik prisipažino, jog nunuodijo devynias kates, bet ir viešai propagavo bei skatino žiaurų elgesį su gyvūnais. Kodėl į Jovitos Bagdonienės atvejį žiūrima pro pirštus, neįvertinant realios grėsmės ir jau padarytos žalos? Ar sakysit, kad yra pagrindo manyti, jog toks viešai paskleistas prisipažinimas tebuvo neapykantą visuomenėje kurstantis pokštas? Šie veiksmai ir vėl buvo apskųsti Plungės rajono apylinkės teismui bei Klaipėdos apygardos teismui, bet teisybės šioje byloje pasiekti taip ir nepavyko. Teismai sprendė, jog: „Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamuose nutarimuose pagrįstai yra nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, pagrindžiančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika“. Na tai va, nebuvo surinkta duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, o nebuvo surinkta, nes jų niekas ir nerinko. Apsidairė aplink, negyvų kačių nepamatė ir nusprendė, jog jokio nusikaltimo nė nebuvo. Kodėl žiauraus elgesio kurstymo netyrė irgi lieka neaišku, galbūt nebuvo susipažinę su įstatymu arba nesuprato, kas jame parašyta. Kas pasikeitė per tą laiką? Apmaudu, bet niekas. Žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mūsų šalyje vis dar pasitaiko daug, o teisinės institucijos, panašu, jog toli gražu ne visada imasi tinkamų priemonių jiems išspręsti. Verta pasidžiaugti bent tuo, jog visuomenė ir žiniasklaida neliko abejinga, žmonės siuntė reikiamą medžiagą tikėdamiesi, jog institucijoms pakaks sąmoningumo ir noro nubausti žmogų, galimai nuodijusį ir tikrai kursčiusi kitus žmones nuodyti kates, taip užkertant kelią tolimesniems nusikaltimams. Deja, nepakako ne tik sąmoningumo ir GGA įstatymo, bet ir akivaizdaus įrodymo, jog socialiniuose tinkluose skleidžiama įtaka yra gerokai peržengianti sveiko proto ribas. Moralinės nuostatos nešoktelėjo aukštyn, o mažieji keturkojai taip ir liko užmiršti. O gaila. Nuoroda į ,,Lietuvos ryto‘‘ televizijos žinių reportažą: https://www.youtube.com/watch?v=D6n6q4nKFFo Nuorodos į straipsnius: http://valstietis.lt/naujienos/salyje/kapsudiske-feisbuke-pa­si­gy­re-zi­nan­ti-kaip-nuo­dy­ti-ka­tes/ http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/kad-nuodija-kates-pasigyre-feisbuke-808935 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/per-facebook-valkataujanciu-kaciu-nuodijimo-recepta-paskelbusi-plungiske-uzsitrauke-nemalone-59-789054 https://www.delfi.lt/letena/mano-letena/feisbuke-pykcio-lavina-moteris-pasiule-ypac-ziauru-buda-kaip-naikinti-kates.d?id=74468530
skaityti daugiau

Kaip prižiūrėti sužeistą čiurlį?

ciurlys
Radus sužeistą čiurlį reikia prisiminti, kad jo priežiūra kiek skiriasi nuo kitų paukščių. Šie patarimai, pirmiausia skirti veterinarams, gali padėti išgelbėti čiurlius ir kitiems pasiryžusiems pagelbėti rastam paukščiui. ČIURLIŲ JAUNIKLIAI Svarbu, kad į globą priimto paukščiuko rūšis būtų teisingai nustatyta, nes čiurlių priežiūra yra kiek kitokia nei kitų paukščių. Tačiau žinant čiurlių ypatybes, sėkmingai užauginti jauniklį yra įmanoma. Palikę lizdą čiurliukai jau būna visiškai savarankiški ir nereikalauja tėvų priežiūros. Todėl jei žmogaus užauginto čiurliuko plunksnos yra sveikos ir nesuteptos, o svoris pakankamas, jis turi puikias galimybes išgyventi gamtoje. Čiurliai dažnai yra palaikomi šelmeninėmis arba langinėmis kregždėmis. Nors šie paukščiai panašūs tiek mityba, tiek gyvenimo būdu, norint sėkmingai juos globoti labai svarbu išmanyti ir jų skirtumus. Žemiau yra trijų skirtingų rūšių panašaus amžiaus paukščiukų nuotraukos. Pastudijuokite jas, kad mokėtumėte teisingai atpažinti jauniklius. ČIURLIŲ IR KREGŽDŽIŲ PANAŠUMAI: Lietuvoje praleidžia vasaras, o žiemoti migruoja į Afriką. Vabzdžialesiai, maitinasi tik skrydyje. Plunksnas keičia žiemavietėse. Paleidimo laikas ir sąlygos žymiai svarbesnės, lyginant su vietinėmis rūšimis. Jie neturėtų palikti lizdo dar negalintys skraidyti. Iškritę iš lizdo jaunikliai paprastai nebūna maitinami tėvų. Todėl skirtingai nei daugelio kitų paukščių atveju, jeigu jaunikliai negali būti grąžinti į tinkamą lizdą, jie turėtų būti paimami į globa.   ČIURLIŲ IR KREGŽDŽIŲ SKIRTUMAI: Jau skraidantys kregždžiukai dar kurį laiką yra maitinami tėvų. Skraidančiais čiurliukais tėvai nebesirūpina. Čiurliai negali tupėti ant šakos ar laktos. Jų pirštai  nukreipti į priekį, dėl to čiurliai gali kyboti ant vertikalių paviršių. Čiurliai visą laiką praleidžia skrydyje, nebent krauna lizdą, prižiūri jauniklius arba yra priversti slėptis dėl prasto oro (pavyzdžiui labai stipraus lietaus). Lizde dar tupintys čiurlių jaunikliai dėl jų ypatingo metabolizmo gali ištverti ilgesnį laiko tarpą be maisto. Čiurliai pradeda mankštinti sparnų raumenis dar būdami lizde. Tinkamas raumenų tonusas, svoris ir plunksnų ilgis užtikrina, kad pirmasis skrydis būtų sėkmingas. Kitaip pirmasis čiurliuko skrydis gali baigtis mirtimi.   ORAS IR JAUNIKLIAI Karštais birželio – liepos orais perkaitę ir daug vandens netekę  jaunikliai gali iškristi, bandydami pabėgti iš įkaitusios lizdavietės (pavyzdžiui jei lizdas po metaline pastoge). Ilgą laiką užklupęs šaltas ir lietingas oras sumažina vabzdžių skaičių ir išbadėję jaunikliai ieškodami maisto taip pat gali iškristi. RADUS SUAUGUSĮ ČIURLĮ ANT ŽEMĖS Čiurliai atskrenda į Lietuvą balandžio pabaigoje – gegužės viduryje, todėl visi čiurliai, rasti iki birželio, užtikrintai bus suaugę. Ant žemės rastas čiurlys gali būti sužeistas, išalkęs, pavargęs ar net viskas kartu. Egzistuoja nevienareikšmiška nuomonė, ar netyčia nutūpęs čiurlys gali pakilti nuo žemės. Sveiki čiurliai patys netupia ant žemės,  ten gali atsidurti stipraus vėjo nublokšti ar panašiomis aplinkybėmis. Kai kurie čiurlių gydymu ir reabilitacija užsiimantys centrai teigia, kad tai, jog ant žemės atsidūrę  čiurliai negali pakilti ir turi būti išmesti į orą yra mitas. Jų teigimu, sveikas čiurlys gali pakilti nuo žemės (nebent tai aukšta žolė ar panašus paviršius, kur paukščio sparnai įsipainioja ar nuo kurio sunku atsispirti). Tai yra vienas iš testų prieš paleidžiant čiurlį į laisvę, kuriuo nustatoma ar paukštis visiškai sveikas ir jo raumenys pakankamai stiprūs. Čiurlys rastas ant žemės galimai yra sužeistas ir problema turi būti nustatyta. Išmetus paukštį į orą nukritęs jis gali dar labiau susižeisti. Radę čiurlį žemės, kurį laiką jį pastebėkite – čiurlys turėtų pakilti pats. Jeigu paviršius minkštas ir paukštis negali nuo jo pakilti į orą (ir atrodo sveikas!) galima padėti jam nuskristi atsargiai pakėlus ant delno ir ištiesus ranką į viršų (Laisvės statulos poza), bet niekada nemesti paukščio. Jiegu paukštis kiek paskridęs vėl nutūps, vadinasi jam reikia pagalbos.   Prastas oras (ypač ilgalaikis stiprus lietus) sumažina čiurlių maisto resursus (kadangi čiurliai maitinasi tik ore, jie nebepagauna pakankamai vabzdžių). Ilgą laiką pakankamai neprasimaitindamas paukštis gali nusilpti (ypač jei maisto būna mažai tik įveikus ilgą migracijos kelią ).  35 gramai nurodomi kaip minimalus svoris, kiek turėtų sverti čiurlys, tačiau normalus čiurlio svoris turėtų būti daugiau nei 42 gramai. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, net jeigu gydomas čiurlys atrodo jau atgavęs jėgas, jeigu sveria nepakankamai, jis neturės jėgų skrydyje gaudyti vabzdžius.   PIRMOJI PAGALBA ČIURLIAMS Visi žemiau pateikti punktai yra svarbūs, norint išgelbėti sužeisto čiurlio gyvybę.   1 NIEKADA nemesti čiurlio į orą, ypač prieš tai neįsitikinus, kad paukštis sveikas! Primename: Sveikas čiurlys gali pakilti nuo žemės (nebent tai aukšta žolė ar panašus paviršius, kur paukščio sparnai įsipainioja). Tai yra vienas iš testų prieš paleidžiant čiurlį į laisvę, kuriuo nustatoma ar paukštis visiškai sveikas ir jo raumenys pakankamai stiprūs. Čiurlys rastas ant žemės greičiausiai yra sužeistas ir problema turi būti nustatyta. Išmetus paukštį į orą nukritęs jis gali dar labiau susižeisti. Jeigu čiurlys rastas ant žemės, kurį laiką jį pastebėkite – čiurlys turėtų pakilti pats. Jeigu paviršius minkštas ir paukštis negali nuo jo pakilti (ir atrodo sveikas!) galima padėti jam nuskristi atsargiai pakėlus ant delno ir ištiesus ranką į viršų (Laisvės statulos poza), bet niekada nemesti.   2 Laikyti čiurlį šiltoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Čiurlio negalima laikyti metaliniame narve, nes jis gali pažeisti plunksnas. Idealiausia – kartoninė arba plastikinė rankšluosčiu išklota dėžė (iškloti ir dėžės sieneles, kad čiurlys galėtų kyboti vertikaliai). Dugne reikia padėti šilto vandens pūslę, butelį arba šildantį kilimėlį, jį uždengti minkštu flisu arba rankšluosčiu (kad čiurlys galėtų patogiai ir šiltai tupėti). 30°C nurodoma kaip idealiausia temperatūra. Dėžutę reikia dalinai uždengti tamsiu audiniu, kad paukštis nusiramintų.   3 Įvertinti svorį, amžių ir būklę. Tai labai svarbi informacija norint tinkamai toliau gydyti čiurlį. Jaunas čiurlys, vyresnis nei 10 dienų arba suaugėlis, sveriantis mažiau nei 24 gramus yra labai kritinės būklės paukščiai ir jiems nedelsiant reikia šilumos ir skysčių terapijos.   4 Rehidratuoti – grąžinti skysčius į organizmą. Daugelis rastų nusilpusių paukščių taip pat bus ir dehidratavę. Paprastai dehidratacijos laipsnis būna tarp 5-10% (dienos skysčių poreikis palaikyti tinkamą skysčių lygį organizme – 50ml/kg/per dieną). Burnos vidus turėtų būti sveikai rožinės spalvos. Jei burna pilkšvai blyški, tai reiškia  dehidrataciją ar fiziologinį šoką. Jei burna balta, tada čiurlio pasveikimo prognozė liūdna.  Jei paukštis netekęs labai daug skysčių, jo akys gali būti užmerktos arba įsmukusios. Čiurlio snapą reikia atidarinėti labai atsargiai, nes jis gana gležnas ir jį lengva pažeisti.  Atidarinėti čiurlio snapą reikia labai atsargiai iš snapo šono švelniai pakeliant švariu nagu, paskui laikyti burną atidaryta rodomuoju pirštu laikant gomurį (rankos turi būti švarios!). Skysčių terapija būna poodinė arba oralinė, kai tirpalai (pvz. Rehydron, Ringer) duodami pro burną. Pradėti girdyti čiurlį geriausia taip – pavilgyti vatos gabaliuką skystyje ir pašluostyti palei čiurlio snapo šoną. Čiurliai savo jauniklius maitina atrydami vabzdžių kamuoliukus į jauniklių gerkles, taigi jauni čiurliai turi natūralų rijimo instinktą. Dėl to įmanoma labai atsargiai (lašelis po lašelio) sugirdyti čiurlio jaunikliui skysčius per švirkštą (žinoma, be adatos).   5 NEMAITINTI DEHIDRATAVUSIO (SKYSČIŲ NETEKUSIO) ČIURLIO Daugeliu bruožų čiurliai yra ne tokie kaip kiti paukščiai. Bandymai maitinti bet kokio amžiaus dehidratavusį čiurlį beveik visada baigiasi čiurlio mirtimi. Taigi prieš maitinant paukštį reikia įsitikinti, kad jam pilnai pakanka skysčių (tikrinti gerklės spalvą, kaip aprašyta aukščiau).   6 Maitinimas Kai čiurlys pilnai apžiūrėtas ir gavo pakankamai skysčių, reikia galvoti apie paukščio maitinimą. Čiurliai yra griežti vabzdžialesiai. Maitinimas bet kuo kitu yra netinkamas ir gali pražudyti paukštį. Maitimui labiausiai tinka maži svirpliai, mažos milčiaus lervos (neturėtų būti pagrindinimas maistas), musių lervos arba musės (jos maistingesnės už lervas). Čiurlių maitinimas yra subtilus, reikalauja daug kantrybės ir praktikos. Čiurlio snapas minkštas ir trapus, todėl maitinti reikia labai atsargiai ir naudojant pincetą apvaliais galais. Snapą lengva pažeisti, todėl atidarinėti reikia švelniai! Puiki ir labai detali čiurlių maitinimo instrukcija aprašyta čia (anglų k.): https://www.mauersegler.com/food/?L=3 ,taip pat čia (angliškai, puslapio apačioje yra pdf su instrukcija): http://www.swift-conservation.org/SwiftFirstAid.htm   7 Antibiotikai Jeigu čiurlį  (ir bet kokį kitą paukštį) užpuolė katė, jį būtina kuo greičiau gydyti tinkamais antibiotikais. Gilios žaizdos labai dažnai mirtinos.   Šaltinis: atgaligamta.org
skaityti daugiau

Molėtų rajone nubausta neprižiūrimų gyvulių savininkė

cow nose
   Informacija paruošta Indrės Skirkevičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Balandžio mėnesį gavome pranešimą su nuoširdžiu prašymu padėti sužeistiems ir nualintiems gyvūnams. Trys prastai atrodantys, sulysę, purvini ir sužeisti gyvuliai pastebėti važiuojant link Jurkiškių upelio pažintinio tako, tarp Barkuškių ir Ciūniškių kaimų. (Dubingių sen., Molėtų r.). Dėl šio atvejo skundą parašiusi VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ teisinininkė Ieva Sebeckytė pateikė jį nagrinėti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. (Toliau – VMVT). Gautas atsakymas apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų tyrimo rezultatus rodo, jog pranešimas nebuvo iš piršto laužtas, o netinkamomis sąlygomis auginamų gyvulių ūkyje yra ir daugiau. Tiesa, iš 10 registruotų galvijų ūkyje rasti tik 8. Taip pat kartu laikomos ir dvi vidutinio įmitimo neženklintos ir neregistruotos ožkos, o pati ūkio savininkė nepateikė jokio gyvulių apskaitos žurnalo. Patikrinus gyvulius nustatyta, jog 2 karvės išliesėjusios. Viena jų apsiveršiavusi, o kita, savininkės teigimu, serga. Moteris tikino, kad prieš keletą savaičių veterinarijos gydytojas ją gydė, tačiau vėlgi nerasta žurnalo, kuriame privaloma registruoti visus suteikto gydymo atvejus. Kiti galvijai yra vidutinio ir gero įmitimo. Sąlygos gyvuliams laikyti ūkyje nėra tinkamos: jie ganomi ganykloje ant pernykštės ir peraugusios žolės, girdomi tvenkinio vandeniu, o ožkos laikomos palaidos tvarte. Pati savininkė pašarų neturinti, tačiau teigė, jog jų atsiveža iš kaimyno, nors patikrinus ir kaimyno daržinę, šieno rasta daugiausiai savaitei. Tvartai, kuriuose galvijai laikomi žiemą, nesutvarkyti, pilni pašalinių daiktų (plytų, plėvelės gabalų, medinių lentų), ir apskritai nėra pritaikyti tokiam gyvulių skaičiui. Juose nėra ėdžių, pertvarų bei tinkamo apšvietimo. Pašarų sandėliavimui daržinės taip pat nėra. Pasak savininkės, šienas laikomas lauke – apdengtas plėvele rulonuose, tačiau šiuo metu jo jau nėra. Taigi, netinkamai prižiūrimų galvijų savininkė, kurios elgesys su gyvūnais yra laikomas žiauriu, nubausta pinigine 25 eurų bauda, o trūkumus nurodyta pašalinti nedelsiant. Po įvykio Dubingių seniūnas pasirūpino maistu galvijams. Privatus veterinarijos gydytojas pristatė pažymą apie anksčiau minėtą gydytą karvę. Molėtų VMVT pristatytas trūkumų šalinimo planas. Šiuo metu situacija ūkyje yra stebima. Tikimasi, kad kitas vyksiantis patikrinimas parodys, jog savininkė ištaisė darytas klaidas, ir viskas bus išspręsta gyvulių labui.
skaityti daugiau

DG | Projekto ,,Draugiški gyvūnams‘‘ apklausos rezultatai: kokios nuomonės vyrauja viešųjų vietų klausimu?

dg apklausa 1
Informacija paruošta Indrės Veličkaitės ir Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. ,,Draugiški gyvūnams‘‘ – tai projektas, skirtas kiekvienam šiuolaikiškam ir atsakingam šunų augintojui, norinčiam kuo daugiau laiko praleisti su savo gyvūnu. Įgyvendinant projektą norima surasti kuo daugiau draugiškų gyvūnams vietų Lietuvoje bei pasidalinti atradimais su Jumis. Siekiant tobulinti projektą ,,Draugiški gyvūnams‘‘, parengta apklausa, kurioje dalyvavo 142 respondentai. Didžiąją dalį respondentų sudarė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Molėtų regionų gyventojai. Trumpai apžvelgsime atliktos apklausos rezultatus ir pasidalinsime keliais įkvepiančiais pavyzdžiais iš užsienio. Daugiau negu pusė (56,3%) apklaustųjų lankosi viešose vietose su savo augintiniais, 11% respondentų nurodė, jog savo mieste neturi draugiškų gyvūnams vietų (žr. 1 pav.). 32,6% apklaustųjų nurodė, jog nesilanko viešose vietose su savo augintiniais, tačiau toliau apklausoje nurodė, jog norėtų pradėti lankytis. Respondentai lankomiausia vieta su savo augintiniais įvardijo kavines (46,3%), taip pat populiarūs viešbučiai (13,8%), restoranai (13,1%) bei parduotuvės (10%). Kalbant apie kavines ir restoranus, verta paminėti, jog pasaulyje daugėja ne tik šunis įsileidžiančių maitinimo įstaigų, bet ir tokių, kuriuose šunys… gyvena. O gal dirba? Prancūzijoje esančioje „Le Waf“ kavinėje kaskart užsukę išvysite penkis nuolatinius gauruotus darbuotojus, ir dar kelis, kurie šiuo metu ieško naujų namų. Po darbo valandų visi draugiškai keliauja į savininkės Ofelijos namus, o kitą rytą vėl pradeda darbą „Le Wafe“. Apklausoje dalyvavę respondentai beveik vienbalsiai, net 98,4%, nurodė, jog Lietuvai reikia draugiškų gyvūnams vietų (žr. 2 pav.). Taip pat net 96,8% nurodė, kad Lietuvoje trūksta draugiškų gyvūnams vietų (žr. 3 pav.) Apklaustieji taip pat nurodė, kad labiausiai su savo augintiniu norėtų laisvai lankytis: parduotuvėse, kavinėse, viešbučiuose bei didžiuosiuose prekybos centruose. Apklausos metu išsiaiškintas svarbus aspektas, kuris galėtų paskatinti kuo daugiau įmonių tapti draugiškomis gyvūnams. Net 91,2% apklaustųjų nurodė, kad įmonės sprendimas tapti draugiška gyvūnams sukurtų / padidintų jų lojalumą įmonei (žr. 4 pav.). Įmonės tapimas draugiška gyvūnams gali padėti ne tik atskleisti atvirą įmonės filosofiją, bet ir prisidėti prie lojalių klientų rato kūrimo. Gerų pavyzdžių vėlgi galima rasti užsienyje. „Lush Cosmetics“, kosmetikos įmonė, nebandanti savo gaminių su gyvūnais, nediskrimuoja keturkojų ir kaip klientų – į „Lush“ parduotuves galima drąsiai žengti su šunimis. „Tiffany & Co“, garsi juvelyrikos įmonė, žino, kad moterų geriausi draugai – deimantai… ir šunys. Tad nusprendę įsigyti brangų papuošalą, neturėsite ieškoti, kur pririšti brangų draugą. Lygiai tas pats su „Apple“ parduotuvėmis – augintinis gali dalyvauti renkantis naują telefoną. Nors konkreti parduotuvė, ypač esanti prekybos centre, gali neleisti atsivesti augintinio kartu, tačiau visų minėtų įmonių politika yra draugiška gyvūnams. O „Google“ net leidžia augintinį atsivesti į darbą! Projekto ,,Draugiški gyvūnams‘‘ nuostabai, 13 respondentų nurodė, jog buvo neįleisti su savo augintiniais net į projekto ,,Draugiški gyvūnams‘‘ lipduku pažymėtas vietas. Tai reiškia, kad kai kurios įstaigos manipuliuoja draugiškos gyvūnams įstaigos statusu. Apklaustieji nurodė, kad informacijos apie draugiškas gyvūnams vietas dažniausiai ieško internete bei kliaunasi draugų, pažįstamų patirtimi. Svarbu, kad įmonės, tapusios arba žadančios tapti draugiškomis gyvūnams, apie tai paskelbtų savo tinklalapiuose bei prisijungtų prie projekto ,,Draugiški gyvūnams‘‘ sudaryto draugiškų gyvūnams vietų žemėlapio Lietuvoje. Nuoširdžiai dėkojame dalyvavusiems apklausoje, Jūsų nuomonė mums padeda kurti draugiškesnę gyvūnams Lietuvą.
skaityti daugiau