Naujienos

Klaipėdos uosto teritorijoje masiškai naikinami kirų lizdai?

https://youtu.be/QQSxXZg2kpI VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) gavo informaciją, jog VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ valdomose krantinėse, rekonstrukcijos darbų metu galimai naikinami šiuo metu perinčių kirų lizdai su jaunikliais ir kiaušiniais: statybinės atliekos mašinomis pilamos tiesiai ant jų. Neabejingas asmuo kelių dienų eigoje pasidalino video įrašais, užfiksavusiais tokį aplaidų ir žiaurų elgesį. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme draudžiama juos tyčia žudyti, gaudyti, naikinti bei pažeisti lizdus ir kitaip trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Tam antrina ir ornitologai, kurie teigia, kad paukščių lizdus tyčia naikinti arba pažeisti, net jei jie yra tušti, yra draudžiama. Todėl GGI, siekdama užkirsti kelią tokiam žiauriam elgesiui, kreipėsi į visas atsakingas institucijas bei VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“ ir pradėjo tyrimą. „Tikime, kad viešumas šioje situacijoje gali padaryti stebuklus – nors informavome visas institucijas, jos atliko patikrinimus,  toliau gauname liudijimus, kad tokia žiauri veikla vis dar nesibaigė: liudininko teigimu, lizdai buvo sunaikinti, o perintys paukščiai su jaunikliais atsidūrė vandenyje. Belieka tik tikėtis, kad atsakingi asmenys savo darbą atliks sąžiningai, įvertins gamtai padarytą žalą ir užkirs kelią tolimesniam naikinimui“, - sakė GGI komunikacijos vadovė Kamilė Sakalauskaitė. Sumontuotame video matomi vykdomi darbai, kurių metu atliekos ar statybinės medžiagos pilamos tiesiai ant lizdų su jaunikliais bei perinčiais paukščiais. Apie tolimesnę tyrimo eigą GGI informuos visuomenę savo socialiniuose tinkluose, svetainėje bei spaudoje. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą portale Aukok.lt: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais
skaityti daugiau

Dėl šunų gerovės pažeidimų suspenduota žinomo veislyno EOS TANAGROS veikla

Informacija paruošta Skaistės Svidraitės iš VšĮ „Šuniukų fėja“ bendradarbiaujant su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Magdalena Smolnicka Lietuvos bulterjerų mylėtojų klubas “Baltasis Džentelmenas”, Lietuvos kinologų draugija ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gavo prašymą, kuriame kreipiasi tiesiogiai su veislynu EOS TANAGROS susidūrę asmenys bei bulterjerų veislės mylėtojai, dėl gyvūnų (šunų) gerovės pažeidimų (nuotraukos ir laiškai turimi).  EOS TANAGROS veislynui šiuo metu veislynui priklauso apie 115 šunų, iš šių 63 kalės, kurios suspendavimo laikotarpiu negali būti kergiamos. Veislynas suspenduotas LKD tarybos nutarimu 2020 m. kovo 12 d. Kiek kartų ir kaip dažnai esate girdėję „nepirkite šuniukų be dokumentų“, „tik veislynuose parduodami šunys yra sveiki, stabilios psichikos“ ir pan.?  Akivaizdu, jog tokie teiginiai sukuria dirbtinį pasitikėjimą, o šis nepelnytas pasitikėjimas veislynais tik sukuria palankias sąlygas gyvūnų išnaudojimui. Nors jau nemaža dalis žmonių teigia, kad veislynus reikia rinktis atsakingai, vis dar apstu žmonių, kurie „krenta kryžiumi“ teigdami, jog veislynai yra gėris, jog veislynai neuždirba pinigų iš šunų ir, kad veislynuose viskas yra gerai. Veislynas EOS TANAGROS yra pavyzdys, kaip ilgai ir kaip „nekaltai“ gali būti vykdoma neteisėta veikla, prisidengiant veislyno statusu.Apie šio veislyno veiklą jau kurį laiką kinologijos pasaulyje sklandė legendos, anksčiau jau buvo bandyta skųsti, tačiau LKD iki šiol nebuvo ėmęsi jokių veiksmų. Šįkart žmonių pasipiktinimas veislyno veikla buvo išgirstas ir veikla suspenduota iki 2021 m. kovo 12 d. Veislyno EOS TANAGROS dalis šunų laikomi ūkiniame pastate, kuris nėra šildomas, nėra tinkamos ventiliacijos, šunys gyvena narvuose ir yra retai vedžiojami. Ne vienas veislyne lankęsis žmogus matė higienos reikalavimų neatitinkančias sąlygas – išmatas, šlapimą narvuose. Tokios sąlygos pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą 4 str. yra laikoma žiauriu elgesiu ir kankinimu. Taip pat abejojama dėl taikomos dehelmintizacijos veislyne, atsižvelgiant į šuniukų būklę bei simptomus. Veislyno savininkė, kuri neturi jokio veterinarinio išsilavinimo, šuniukus skiepijo pati, savo turimomis vakcinomis ir tokią vakcinaciją siūlo šuniukų savininkams, be jokių įrašų skiepų pase. LR vakcinos gali būti parduodamos tik veterinarijos gydytojui, todėl akivaizdu, jog veislyne naudojamos nelegalios vakcinos arba fiziologinis tirpalas. Buvusių veislyne žmonių teigimu, šunys ne visada gauna pakankamai maisto ir jų racionai yra nepilnaverčiai. Žinomas įsiskolinimas gyvūnų maisto prekių parduotuvėje, žmonių pasakojimuose minima, kaip veisėja prašo pervesti pinigus dar nepasiėmus šuniuko, prašymus paskolinti pinigų, apgavystės būdu paimtus pinigus nupirkti daiktams, užregistruoti į parodas ir t.t. Šios situacijos kartojasi beveik su visais naujais šuniukų savininkais ir bendrasavininkais. Apgavystės vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dauguma situacijų remiasi į etikos kodekso 5.3 („laiko tik tokį skaičių šunų, kuriam gali suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, t.y. reikalavimus atitinkančius gyvenamąją vietą, priežiūrą, maitinimą, dėmesį, socializaciją, savalaikę veterinarinę pagalbą“) pažeidimą. Organizacijoms skunde pateikiama informacija, kad iš veislyno ne vieną kartą gyvūnai išvyko su ortopedinėmis traumomis. Vienoje istorijoje veisėja atidavė šuniuką, kuris jau buvo šlubuojantis. Šeimininkams nuvykus pas veterinarijos gydytoją ir atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaulo skilimui jau apie mėnesį laiko. Kitoje istorijoje minima, kad palikus gyvūnus priežiūrai, abu šunys buvo pasiimti šlubuojantys ir patyrę traumas. Ne viename pasakojime minima, kad žmonės, įsigiję šuniuką, pamatė, kad jis labai bailus, nesocializuotas, ir daugelio šunų baimės jau buvo įsisenėję. Veisėja vengia įspėti apie šuniukų tėvų dantų problemas. Stebima daug parodose besilankančių veislyno šunų turinčių dantų problemas, taip pat nemažai ir neinančių į parodas, bet taip pat turinčių sąkandžio ir ilčių viduje problemas. Ne vienam besidominčiam šuniukais arba bendrasavininkui kilo abejonių, ar tėvams yra atliekami sveikatos tyrimai. Tyrimai nėra privalomi veisimui, bet veisėja teigia, kad juos atlieka. Paprašyta parodyti veisiamų šunų sveikatos tyrimus, kuriuos ji deklaruoja kaip atliktus, niekas jų nepamato. Ji jų neparodo ir neatiduoda bendrasavininkams šuns, iš e-kinologija duomenų bazės matosi, kad jų nepristato ir vados registracijos metu. Taip pat, jos viešuose skelbimuose teigiama, kad ji šuniukams atlieka klausos tyrimus (baer testas), tačiau nei vieni įsigiję šuniuką jokio sertifikato nėra gavę. Taip pat, žinoma situacija, kad veisėja kergė kalę su turima kirkšnies išvarža, taip sukeldama pavojų kalės ir vaisių gyvybėms bei pažeisdama etikos kodekso 6.4 punktą („nekergia kalės ar patino, jeigu tai kokiu nors būdu gali pakenkti šuniui ar veislei“). Besikreipiantys asmenys ir bendruomenė žino, kad 2019 metais veisėja į naujus namus dalino šuniukus be kilmės dokumentų (kurie atsirado duomenų bazėje šuniukams būnant vyresniems nei 4 mėn. amžiaus), taip pat jau tada buvo atsiųstas skundas ir prašymas atsižvelgti į gyvūnų laikymo sąlygas. Šiuo metu stebima situacija, kad veislyne gimę šuniukai 2019 m. rugpjūčio 23 d. vis dar neturi kilmės dokumentų, bet veislyne jau yra įvykęs ir sekantis kergimas, sausio viduryje, kuris buvo pristatytas viešai socialinių tinklų erdvėje. Panagrinėjus Facebook platformą galima pastebėti, jog EOS TANAGROS iki veislyno suspendavimo nesidalino nei nuotraukomis, nei vaizdo įrašais, kaip šunys gyvena ar yra vedžiojami. Po suspendavimo paskelbimo, atsirado viena kita nuotrauka ir vaizdo įrašai, kuriuose galima matyti šunis išvestus pasivaikščioti. Galbūt tuo ir galima pasidžiaugti, tačiau liūdina, jog tam, kad šunys bent kažkiek būtų pradėti vedžioti, reikėjo visuomenės ir bulterjerų augintojų bendruomenės skundų.  Prieš ieškodami, iš kur įsigyti šunį, niekada neskubėkite to daryti, neklausykite pirmo jums į akį kritusio kinologo ar kokio nors pardavėjo. Jei šunį norite pirkti, pasidomėkite ne tik veislyno veikla, bet ir savininkais, taip pat kiek vadų per metus sulaukiama veislyne, nes vadų skaičius yra akivaizdus veisėjo požiūris į šunis - kuo jų daugiau, tuo mažiau rūpi šunys ir indėlis į juos. Tiesiog fiziškai neįmanoma pasirūpinti keliomis dešimtimis šunų, šuniukų ir dar garantuoti jų ateitį, patekus į namus. O neatsakingai parduoti mažyliai tampa potencialiais daugyklų (nelegalių veisyklų) darbuotojais. Tik atsakingų pirkėjų dėka galima pasiekti atsakingo gyvūnų pardavinėjimo. 
skaityti daugiau

Ką žymi pakirpta katės ausis ir kada tai leistina?

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. A Cruikshank Laukines kates sterilizuojantys ir atgal į jų gyvenamas vietas paleidžiantys asmenys bei gyvūnų gerovės organizacijos dažnai susiduria su klausimu, kaip jas „pažymėti“ taip, jog aplinkiniai suprastų, kad šis gyvūnas jau nebeturi galimybės turėti jauniklių ir yra apsaugotas nuo nepageidaujamo prieaugio. Lietuvoje vis dar naudojamas būdas – ausų karpymas – galimas tik išimtine tvarka PSP (Pagauk – Sterilizuok – Paleisk) programos metu pagautoms, sterilizuotoms ir paleistoms beglobėms, bešeimininkėms katėms. Vis dėlto, kaip rodo atvejų praktika, minėta išimtimi yra pradėta piktnaudžiauti. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) pažymi, jog palaiko gyvūnų globos ir visų kitų gyvūnų gerovės tikslu veikiančių bei dirbančių organizacijų veiklą, tačiau, atsižvelgdami į pastaruoju metu vis dažniau viešajame eteryje transliuojamą informaciją apie kačių, dalyvaujančių PSP („Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“) programoje (toliau – PSP programa) problematiką, nori atkreipti dėmesį ir priminti apie galiojančią kačių ausų karpymo tvarką ir tam keliamus teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus. Kai kurios gyvūnų prieglaudos „supaprastina“ sau ir veterinarams darbą, žymėdamos ausies galiuko nukirpimu apskritai visas sterilizuojamas / kastruojamas kates – tiek tas, kurios patenka į gyvūnų prieglaudas iš gatvės ir vėliau paleidžiamos, tiek beglobes kates, kurios po ausies galiuko nukirpimo turi potencialą būti ne paleistos į laisvę, o dovanojamos, tiek tas kates, kurios gatvėje išvis niekada nebuvo ir į prieglaudas yra patekusios tiesiai iš žmonių namų.  Nors tokia procedūra – kačių žymėjimas, nukerpant ausies galiuką – ne tik palengvina gyvūnų prieglaudoms darbą tuo, kad nereikia gaišti laiko aiškinantis/žymintis, kuriai katei reikia nukirpti ausį, o kuriai – ne, bet ir galimai atveria kelią prieglaudoms ilgai nepadovanojamas kates paleisti į gatvę. Todėl akivaizdžiai pastebima kai kurių gyvūnų globos organizacijų piktnaudžiavimo kačių ausų kirpimu praktika – darbo bei procedūrų supaprastinimo tikslu karpo ausis apskritai visoms, daugumai kačių, įskaitant ir namines, kad, neatsiradus namams, jas būtų galima paleisti į gatvę kaip bešeimininkes.  Kupiravimas (ausų ir uodegų karpymas) Lietuvoje yra draudžiamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, pagal kurį veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu.  Minėtas draudimas konkrečiau detalizuojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtintų Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras 8 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvūnams draudžiama trumpinti ausis.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu, kiekvienas gyvūno augintinio savininkas, laikytojas (veisėjas, globėjas (pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui), prekiautojas) atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Taigi, perduodant gyvūną privalomas ir teisėtai galimas reikalavimas yra gyvūno pažymėjimas  mikroschema, o ne kirpta ausimi.  GGI manymu, tokia kraštutinė kastruotų/sterilizuotų kačių žymėjimo priemonė turėtų griežtai ir išimtinai būti taikoma tik beglobių/bešeimininkių kačių atžvilgiu, su labai retomis išimtis, kuomet bešeimininkė katė po PSP procedūros įgyja potencialą būti prijaukinta. Visais kitais atvejais kačių ausų nukirpimas ne pagal PSP programą turėtų būti traktuojamas kaip kupiravimas, kuris Lietuvoje yra draudžiamas. „Suplakimas“ į vieną tiek globojamų, skirtų dovanoti gyvūnų, su beglobiais laukiniais, kurie tokie ir liks, t. y. po PSP programos procedūrų bus paleisti į laisvę, yra ne tik jokio teisėto ir apskritai pagrindo neturintis gyvūnų žalojimas, bet kartu ir didelę riziką, grėsmę gyvūnų gerovei potencialiai keliantis procesas, kuomet, nekontroliuojamai leidus ausų karpymą absoliučiai visoms katėms (gyvūnams), neišvengiamai atsiras betikslio gyvūnų žalojimo atvejų. Įvertinus itin skaitlingą beglobių gyvūnų statistiką Lietuvoje, kačių ausų karpymas nesant tam pagrindo, t. y. sąmoningas gyvūno išvaizdos keitimas yra gyvūno išvaizdos darkymas, kuris kartu labai sumažina tikimybę gyvūnui rasti naujus namus.  Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dovanojamos katės turi būti žymimos mikroschema, t.y. čipuojamos, o ne žymimos nukerpant ausį. Tokia gyvūnų prieglaudų, kurios iš principo įsteigtos ir turėtų veikti išskirtinai gyvūnų gerovės interesais, gyvūnų su apkarpytomis ausimis dovanojimo praktika toli gražu nėra pagalba gyvūnams ir ji negali būti pateisinama jokiais procedūrų, supaprastinimo, pagreitinimo motyvais.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso  gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gerovės ir apsaugos srityje. Mūsų tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo. Savo veikla siekiame, jog  kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiai www.ggi.lt/parama.
skaityti daugiau

Gyvūnų palikimas namuose – kokie pavojai tyko ir kaip jų išvengti

Informacija paruošta Brigitos Danilovaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ruby Schmank Karantinas daugelį mūsų  įkalino namuose ir jau pradėjo vesti iš proto. Jei laikote šunį ir dažnai paliekate jį vieną namuose, dabar turite puikią galimybę pajusti, kaip kasdien jaučiasi jūsų augintinis, paliktas tarp keturių sienų. Naminiai gyvūnai, ypač šunys, neturėtų būti paliekami vieni ilgam laikui, dėl kelių svarbių priežasčių: Gyvūnai, taip pat kaip ir žmonės, turi jausmus – stresas bei nerimas yra vieni jų. Namuose vienas paliktas šuo patiria žymiai daugiau streso ir nerimo, nei galite numanyti. Ilgalaikis stresas ir liūdesys gali neigiamai atsiliepti jūsų augintinio psichinei sveikatai. Palikti augintinį vieną ilgam laikui gali būti pavojinga jo sveikatai ar net gyvybei. Būtina pasirūpinti, jog nebūtų augintiniui prieinamose vietose padėtų vaistų ar skalbimo priemonių, kuriais gyvūnas galėtų apsinuodyti. Taip pat, aštrių daiktų, kuriais lengva susižeisti ar kitų sveikatai pavojingų daiktų. Nuobodžiaujantis augintinis gali pats sau susigalvoti veiklų, kuriomis jūs greičiausiai nebūsite patenkinti. Pavyzdžiui, palikę šunelį visai dienai namuose vieną, grįžę galite rasti apgraužtą naują sofą ar savo mėgstamiausius batus. Jei gyvenate daugiabutyje, greičiausiai kaimynai jau įprato girdėti jūsų šuns lojimą ar kaukimą. Jei visgi atsitiko taip, jog negalite augintinio pasiimti su savimi ir privalote palikti jį namuose ilgesniam laikui, turime kelis patarimus, ką galėtumėte padaryti, jog laikas, kurį jūsų šuo praleis vienumoje, neprailgtų. Pirmas dalykas, kurį galite padaryti prieš palikdami augintinį vieną – su juo ilgiau pasivaikščioti ar pabėgioti. Ilgi pasivaikščiojimai ir intensyvus fizinis krūvis išvargins jūsų šunį ir grįžęs namo greičiausiai jis norės nusnūsti. Svarbu paminėti, jog visiems šunims būtinas kasdienis fizinis aktyvumas, kad šie išliktų sveiki ir laimingi.  Priklausomai nuo veislės ypatybių vieniems šunims fizinio aktyvumo reikia žymiai daugiau, kitiems mažiau. Į šį svarbų aspektą reikėtų atsižvelgti renkantis naują šeimos narį. Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarūs auksaspalviai retriveriai, rusų toiterjerai, vokiečių aviganiai, bigliai ar haskiai yra ypač aktyvūs. Šių veislių šunų fiziniam krūviui reikia skirti itin daug dėmesio ir laiko. Ne tokie aktyvūs yra prancūzų buldogai, mopsai, pekinai, maltos bišonai, ši cu ar bostono terjerai. Apie kiekvienos veislės ypatybes galite rasti begales informacijos internete ar jums patikusio veislyno puslapyje. Jei augintinį norite paimti iš prieglaudos, paklausinėkite visko, kas jums rūpi, savanorių, šie mielai jums detaliai papasakos apie kiekvieno jų globotinio charakterio savybes ir aktyvumą. Norint išvengti nemalonių patirčių, šuo likęs vienas turi būti užsiėmęs. Palikite keturkojui namuose žaislų, kurie jam patinka ir su kuriais šis noriai žaistų. Vienas iš smagių žaislų pavyzdžių šunims yra Kong guminis žaislas, skirtas kramtymui, kurio vidų galima užpildyti skanėstais. Šio tipo žaislai nenuspėjamai juda, tinka net ir galingiausiems kramtytojams bei įvairių šaltinių duomenimis mažina šunų nerimą ir išvaiko nuobodulį. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) labai skatina gyvūnų turėtojus kuo daugiau laiko praleisti su jų keturkojais draugais, todėl specialiai atrinko renginius, į kuriuos galite nueiti su augintiniu ir smagiai kartu praleisti laiką. Jei esate aktyvus žmogus, mėgstantis leisti laiką gamtoje ir ramiai žingsniuoti ar galbūt mėgstate iššūkius ir norite išbandyti savo jėgas tolimesnėse distancijose, jums puikiai tiks pėsčiųjų žygių asociacijos, pėsčiųjų turo ar „TrenkTuras“ organizuojami žygiai. Galite pasirinkti žygiuoti nuo 10 iki 50 kilometrų, o „TrenkTuras“ einantiems kartu su šunimis parūpins stotelių, kuriose galėsite pagirdyti savo keturkojį, o grįžusius į finišą apdovanos medaliais bei skanėstais. Jei esate veganas ar domitės veganizmu – visose „Vegfest LT“ organizuojamose  renginiuose galite apsilankyti su augintiniu. Norintiems pasilinksminti siūlome vykti į gyvūnams draugiškus kasmetinius vasaros festivalius „Devilstone“ („Velnio akmuo“), „Galapagai“, „Granatos live“ ar „Mėnuo juodaragis“ (žinoma, nepamirškite atsižvelgti į tai, kad šunų klausa daug jautresnė nei žmogaus, todėl rekomenduojama laikytis didesnio atstumo nuo stiprių triukšmo šaltinių, pvz. muzikos scenos). Primename, jog renginių organizatoriai tikisi, kad eidami į renginius kartu su gyvūnu elgsitės atsakingai, vedžiosite šunį su pavadėliu, jei reikia – uždėsite antsnukį, surinksite gyvūno paliktas išmatas. Norintiems daugiau laiko praleisti ne tik su savo šunimi, tačiau ir su bendraminčiais, siūlome įstoti į įvairius klubus. Tai gali būti tiesiog šunų mylėtojų klubas ar tam tikros veislės šunų mylėtojų bei turėtojų klubai. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 46 įvairių klubų, kurių pilną sąrašą galite rasti čia: https://kinologija.lt/lkd/klubai/. Manome, jog kiekvienas šuns augintojas yra svajojęs apie tai, kaip su savo geriausiu keturkoju draugu keliauja į darbą, o vakare smagiai grįžta namo. Kitoje straipsnio dalyje papasakosime GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės sėkmės istoriją, kaip ji pradėjo eiti į darbą kartu su savo augintiniu, o taip pat sužinosite, kaip įmonės užtikrina galimybę ateiti į darbą su šunimi.
skaityti daugiau

5 dalykai, susiję su gyvūnais, kurių verčiau vengti keliaujant

Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Devaiah Mallangada Kalaiah Kelionės yra žavinga ir praturtinanti patirtis. Mus traukia kitoniška, kitoje pusrutulio pusėje esanti gamta, žmonių papročiai, egzotiški gyvūnai. Kaip mėgautis visu tuo nedarant žalos? Pateikiame penkis punktus, kuriais pasidomėję galėsite rūpintis gyvūnų gerove tiek namuose, tiek svečiame krašte. „Pramogos“ su gyvūnais Cirkai, zoologijos sodai, fotografavimasis gatvėje su ant kaklo uždėtu smaugliu, jodinėjimas drambliais – smagu žmogui, bet ne gyvūnui. Laukiniai gyvūnai yra savarankiškos būtybės – jie gyvena savo gyvenimą pagal savo instinktus ir gamtos taisykles. Jiems nereikia žmogaus įsikišimo – nebent situacija būtų kilusi dėl pačių žmonių kaltės, pavyzdžiui, laukinis gyvūnas įstrigtų tvoroje ar būtų sužalotas transporto.  Be tokių ekstremalių situacijų, laukiniai gyvūnai galėtų ramiai sau gyventi. Deja, patekę į nedoras rankas, yra priversti kentėti: žiauriais būdais dresuojami atlikti nenatūralius triukus (drambliai natūralioje aplinkoje nenešioja nieko ant nugaros, nepiešia ant popieriaus ir t.t.), yra sužalojami, kad būtų nepavojingi (išraunami dantys, apsvaiginami raminamaisiais), negali patenkinti savo natūralių poreikių (gyventi kaimenėse, nukeliauti daugybės kilometrų per dieną, bendrauti su gentainiais ir t.t.). Tad pramogaukime sąmoningai – nekenkdami! Kokia išeitis? Rinktis etišką džiaugimąsi gamta ir jos kūriniais: lankytis geros reputacijos, gyvūnų teises užtikrinančiose įstaigose – prieglaudose, nacionaliniuose parkuose, kur gyvūnai vaikšto laisvi. Atminkime, jog mūsų pinigai (bilietai, aukos) skatina gavėjus tęsti pradėtą veiklą. Paremkime to vertas organizacijas ir asmenis! Prieglaudos su blogomis sąlygomis Mieli šuniukai ir kačiukai, įdomūs savanorių pasakojimai ir nuoširdi padėka už lauktuves – apsilankymas gyvūnų prieglaudoje gali atnešti daug džiaugsmo ir pasitenkinimo. Natūralu, kad keliaujant į egzotišką šalį, kyla idėja aplankyti vietinę prieglaudą, kurioje dar iš arčiau nei per safarį bus galima pamatyti tokius gyvūnus kaip drambliai ar beždžionės. Vis dėlto, prieš apsilankant verta pasidomėti konkrečia prieglauda – ar nėra atsiliepimų arba straipsnių, jog su gyvūnais joje blogai elgiamasi, kad prieglauda virtusi turistų atrakcionu, kur figūruoja pinigai, o ne gyvūnų teisės. Kokia išeitis? Norintys geriau suprasti, apie ką kalbama, gali paskaityti garsaus tinklaraščio įrašą – tai vienas iš užrašytų liudijimų, kuomet lankytojas buvo blogąja prasme nustebintas laikymo sąlygomis gyvūnų išsaugojimo projekte. Tokių dalykų pasitaiko. Aplankyti prieglaudą ar kitą vietą, kur gyvūnai saugomi, reabilituojami ar grąžinami į laisvę – nuostabi mintis, tik reikia užtikrinti, jog jūsų pinigai išgelbės gyvybę, o ne pratęs kančią. Gyvačių kerėjimas Gyvačių kerėjimas nėra stebuklas. Atvirkščiai – tai labai žemiška veikla. Gražuolės kobros tikrai nešoka pagal muziką – net jei ją girdėtų (gyvatės neturi ausų), tai yra mažiausia, ką iškankintas gyvūnas norėtų daryti. Gyvatės pagaunamos laisvėje, netenka dantų ir nuodų liaukų (dėl ko, net jei paspruktų atgal į laukinę gamtą, būtų lengvas grobis bet kokiam plėšrūnui), kartais amžiams sučiaupia burną siūlo ir žmogaus rankos dėka, be jokių nuskausminimų. „Šokis“ tėra priešo – fleitos – sekimas akimis ir kūnu tikintis spėti apsiginti. Dėl minėtų „nukenksminimo“ metodų, gyvatės „kerėtojo“ globoje gyvena neilgai, bet labai kankinančiai. Kokia išeitis? Neremti gyvačių kerėtojų. Neduoti pinigų, nefotografuoti (kartais po to pasivejama ir prašoma atsilyginti už pozavimą), nė nestoviniuoti žiūrint. Gyvačių kerėjimas (beje, nelegalus Indijoje) yra paprasta profesija, negyvuosianti be atlyginimo. Turistai skatinami neremti neetiškų vietinių veiklų (gyvačių kerėjimo, elgetaujančių vaikų bei moterų ir t.t.) ir verčiau lankytis parkuose, kur gyvūnus galima stebėti laisvėje. Taip pat galima aukoti oficialioms labdaros organizacijoms. Banginių „stebėjimas“ Stebėti banginius nėra nieko neetiško – jeigu yra tikrai tik stebima. Deja, kartais, norint patenkinti turistą, stebėjimas paverčiamas vaikymusi – pamačius banginio uodegą, visi laiveliai supuola į tą vietą nesilaikydami saugaus atstumo, kas gali išgąsdinti, sužeisti ar kitaip sutrikdyti laukinio gyvūno ramybę. Kokia išeitis? Turėti omenyje, jog gyvūnas gyvena savo gyvenimą ir mūsų tikslas – iš saugaus, pagarbaus atstumo tai stebėti ir gerėtis. Ne išginti jį į paviršių, ne vytis keliant triukšmą, o tiesiog stebėti jį natūralioje aplinkoje. Antras dalykas – atsakingai pasirinkti turo organizatorius (t.y. tokius, kurie nevaikys ir netrikdys gyvūnų, o laikysis eko principų) arba išvis jų atsisakyti – stebėti banginius nuo kranto, tose pasaulio vietose, kur tai įmanoma, pavyzdžiui, Tofo paplūdimyje Mozambike, Britų Kolumbijoje, Kanadoje arba Aliaskoje, JAV. Pasirodymai ar plaukiojimas su delfinais Delfinų treniravimas (o netreniruotas laukinis gyvūnas negali ir nebus prileistas prie žmonių) yra toks pats žiaurus kaip ir visi kiti. Delfinų namai – ištisas vandenynas, joks akvariumas, net sąlyginai didelis, to neatstos. Be to, delfinai – protingi gyvūnai. Nuo blogų sąlygų jiems pakrinka psichika. Kartais tokiu atveju vargšai žinduoliai tiesiog nustoja maitintis arba negyvai užsidaužo į akvariumo sienas. Žmonių pasaulyje tai būtų įvardijama savižudybe – kokia kančia turi būti apėmusi gyvūną, kad jis pasielgtų taip pat? Kokia išeitis? Jei norite pamatyti vandens gyvūnus iš arti, išbandykite nardymą. Jeigu panorės, gyvūnai laisva valia priplauks. Esame įpratę gamtos grožiu vadinti prie grandinės pririštą šunį kaime, niekada nasrų nesučiaupiantį krokodilą šalia per mažo baseinėlio zoologijos sode, „oho kokį protingą“ delfiną, darantį jam nesuprantamus veiksmus. O kaip dėl stirnos, niekeno netrukdomos, besiganančios rytmečio pievoje? Kaip dėl uodegos, karančios nuo šakos, reiškiančios, jog viršuj tūno gyvas, laukinis leopardas? Jeigu žengsi neatsargų žingsnį, gamta parodys savo tikrąjį veidą. Ar galime išmokti ja gėrėtis kaip tikri gamtos vaikai – pagarbiai, per atstumą, būdami kraštovaizdžio dalimi, o ne spektaklio žiūrovais? Šaltiniai: https://www.peta.org/blog/taking-charm-snake-charmers/https://www.delfi.lt/grynas/gamta/kupiskio-rajone-neiprasta-pazeideja-pareigunams-kelia-uzkirto-apsvaigusi-stirna.d?id=80364623https://www.onegreenplanet.org/animalsandnature/why-making-an-elephant-paint-is-cruel-not-cute/http://www.thescavenger.net/social-justice-sp-24912/animals/143-dolphins-in-captivity-may-commit-suicide.htmlhttps://eluxemagazine.com/travel/animal-tourism/https://theworldpursuit.com/unethical-animal-encounters/
skaityti daugiau

Žingsnis teisinga kryptimi – Kinijoje šunys pagaliau pripažinti augintiniais

Informacija paruošta Eglės Biskytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Justin Veenema Pasaulį vis dar siaubiant Covid-19 pandemijai, balandžio 8 dieną, Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministerija priėmė ryžtingą bei ilgai lauktą sprendimą – šunis traktuoti kaip augintinius, o ne gyvulius. Nors gyvūnų aktyvistai seniai spaudė šalį priimti tokį sprendimą, tačiau Kinijos institucijoms prireikė globalinės pandemijos tam, kad imtųsi konkrečių veiksmų.  Nors nėra oficialiai įrodyta, tačiau mokslininkai tiki, kad mirtį nešantis koronavirusas nuo gyvūnų žmonėms persidavė šviežios mėsos, žuvies ir kitų greitai gendančių produktų turguje Uhane. Tokie įtarimai pastūmėjo Kinijos vyriausybę nedelsiant imtis griežtų veiksmų prieš laukinių gyvūnų mėsos vartojimą ir pardavinėjimą šalyje.  Patvirtintame projekte išvardinta 18 tradicinių gyvulių rūšių (galvijai, avys, arkliai, vištos ir t.t.) bei 13 „ypatingų“ rūšių (šiauriniai elniai, alpakos, stručiai, lapės ir t.t.), kuriomis leidžiama legaliai prekiauti mėsos, kailio bei medicinos pramonėje. Nors ne pelno siekianti gyvūnų apsaugos organizacija „Humane Society International“ (HSI) sveikina Kinijos sprendimą, tačiau pripažįsta, kad vis dar kyla nerimas dėl „ypatingų“ rūšių sąraše esančių gyvūnų gerovės.  HSI viceprezidentė dr. Teresa Telecky nerimauja dėl laukinių gyvūnų, įskaitant lapes ir usūrinius šunis, įtraukimo į sąrašą kaip „ypatingų gyvulių“. Ji pabrėžia, kad laukinių gyvūnų kategorijos pakeitimas nekeičia fakto, jog siekiant juos laikyti ir veisti nelaisvėje, susiduriama su neįveikiamomis kliūtimis, iš kurių pagrindinė – neįmanoma užtikrinti humaniškų šių gyvūnų laikymo sąlygų. Taip pat esama įrodymų, kad kai kurios iš šių rūšių gali būti tarpininkės perduodant įvairius virusus, tokius kaip Covid-19, žmonėms. Dėl šių priežasčių HSI ragina viso pasaulio vyriausybes nutraukti prekybą laukiniais gyvūnais. Į balandžio 8 dieną paskelbtą oficialų sąrašą nėra įtraukti šunys ir katės. „Kartu su žmonijos civilizacijos progresu bei vis didėjančiu visuomenės susirūpinimu gyvūnų gerove, šunys buvo perkvalifikuoti į gyvūnus-kompanionus. Tarptautiniu mastu šunys nėra laikomi gyvuliais, todėl tokiais nebus laikomi ir Kinijoje“, – rašoma Kinijos žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime.  Priešingai nei yra tikima, šunienos valgymo praktika nėra populiari visoje Kinijoje. Didžioji dalis šalies gyventojų šunis ir kates laiko kaip augintinius ir jų valgyti net neketina. Daugelis kinų nepaprastai palaiko siekį užbaigti šią žiaurią praktiką ir pritaria vyriausybės sprendimui. Visgi išlieka regionų, kuriuose šunų mėsa laikoma delikatesu ir yra itin dažnai vartojama. Kiekvienais metais milijonai nekaltų kačių ir šunų (dažniausiai pavogti augintiniai) patenką į žiaurią mėsos prekybos rinką, kur yra laikomi baisiomis sąlygomis ir galų gale brutaliai nužudomi. Tokia praktika yra ne tik nehumaniška, tačiau ir pavojinga sveikatai. Kačių ir šunų mėsos vartojimas kelia grėsmę žmonių sveikatai, nes rizikuojama susirgti tokiomis ligomis kaip pasiutligė ar cholera. Tikimasi, kad šis istorinis žingsnis padės nutraukti nehumanišką kačių ir šunų veisimą bei pardavinėjimą Kinijos mėsos pramonei. „Tai yra pirmas kartas, kai matome Kinijos nacionalinę vyriausybę teigiant, jog šunys yra gyvūnai-kompanionai, – pranešime spaudai teigė HSI Kinijos politikos specialistas dr. Peter Li. – Pripažinimas, kad šunys turi ypatingą ryšį su žmonėmis, yra svarbus pirmas žingsnis siekiant panaikinti šunų mėsos vartojimą ir prekybą ja.“ Pietinis Šenzeno miestas tapo pirmuoju Kinijos miestu, kuris dar kovo mėnesį priėmė sprendimą uždrausti laukinių gyvūnų, tarp jų kačių ir šunų, mėsos vartojimą. Tikimasi, kad toks pavyzdys paskatins kitus šalies miestus sekti Šenzeno iniciatyva uždraudžiant valgyti šiuos gyvūnus. Šaltiniai: https://www.independent.co.uk/news/world/asia/china-dog-meat-trade-ban-cats-coronavirus-wuhan-wet-market-wildlife-a9457426.htmlhttps://www.cbsnews.com/news/coronavirus-china-reclassifies-dogs-pets-not-livestock/https://www.hsi.org/news-media/china-ag-ministry-states-dogs-are-pets-not-livestock/
skaityti daugiau

Parskridusios kregždės įsikūrė jūsų kaimynystėje – kaip joms nepakenkti?

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Vincent van Zalinge Gegužės mėnesį sulaukiame iš šiltųjų kraštų pargrįžtančių kregždžių. Vos tik sugrįžę paukščiai pirmiausia ieško vietos, kur apsistoti vasarai, sukrauti lizdus ir padėti kiaušinius. Dažniausiai kregždės pasirenka įsikurti gyvenamųjų namų balkonuose, stogų kampuose ar kitose nelygų, grublėtą sienų paviršių turinčiose vertikaliose pastato vietose. Pasirinktoje vietoje lizdą sukrovusios kregždės į tą pačią vietą gali sugrįžti ne vienerius metus. Ne visiems kregždžių kaimynystė yra džiuginanti – paukščių sukeliama tarša ant sienų ir langų yra pagrindinė problema, su kuria susiduria žmonės. Kregždžių lizdų bandantys išvengti gyventojai neretai imasi visiškai netinkamų būdų – ardo kregždžių paliktus lizdus, juos numuša perėjimo metu, paukščiams spendžia spąstus. Gyventojų tyčia ar per pastatų renovacijas suardomi lizdai itin neigiamai prisideda prie kregždžių populiacijos, kuri kiekvienais metais sparčiai mažėja.  Svarbu nepamiršti, kad ardyti paukščių lizdus ar kitaip kenkti paukščiams yra griežtai draudžiama, o visų laukinių paukščių rūšys yra saugomos įstatymo. Laukinių paukščių rūšių apsaugos 15 straipsnis numato, kad draudžiama tyčia naikinti, pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius, trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Visame pasaulyje naudojamos panašios priemonės, neleidžiančios kregždėms įsikurti pastatų pastogėse ar virš įėjimų. Nors ir plačiai taikomos kaip prevencija, ne visos šios priemonės yra saugios paukščiams. Itin dažnai pasitelkiami plieno spygliai, kurie gali būti minkštais arba aštresniais galais. Vis dėlto, tvirtinami spygliai ar spyruoklinės vielos, kuriuos paprastai galima įsigyti parduotuvėse, gali sunkiai sužeisti paukščius. Taip pat gyventojų pasitelkiami specialūs tinklai, neleidžiantys kregždėms ar kitos rūšies paukščiams patekti į balkonus. Pasitaiko atvejų, kai tinklai dedami ir po tiltais miestuose. Tokie tinklai gali būti pavojingi paukščiams, nes į juos lengva įsipainioti, o neretai ištrūkti negalintys paukščiai žūsta nuo dehidratacijos, streso ar kitų paukščių atakų. Kiti plačiai pasaulyje naudojami atbaidymo metodai yra plakatai ar specialūs objektai, ant kurių pavaizduotos plėšrūno akys, ant stogų atbrailų pakabinamos čežančios, šviesą atspindinčios girliandos. Vis dėlto, šie metodai dažniausiai nepasiteisina, o kregždėms jau sukrovus lizdą, tokių objektų naudojimas tik trikdytų jų perėjimo metą.  Vienas saugesnių paplitusių metodų – slidžios plastikinės juostos, kurios klijuojamos stogo kampuose. Prie lygaus ir nekimbančio paviršiaus iš dumblo lipdyti lizdo kregždėms nepavyksta, todėl tikėtina, kad jos pasirinktų kitą vietą įsikurti ir perėti. Kitas panašus ir mažiau streso paukščiams keliantis metodas – įstrižos medinės lentutės ar virvutės pritvirtinamos tose pačiose vietose. Be vengiančių kregždžių kaimynystės netrūksta gyventojų, kurie džiaugiasi sugrįžusiais ir jų pastogėse įsikurti nusprendusiais paukščiais. Netgi populiaru įsigyti kregždėms skirtų patvarių keramikinių lizdų. Juos galima pritvirtinti toje pastato vietoje, kuri būtų priimtina ne tik kregždėms, bet teršimu nepatogumų nesudarytų ir namo gyventojams. Taip pat pasitaiko atvejų, kai silpnai sulipdyti kregždžių lizdeliai nukrenta, todėl pritvirtinti keramikiniai lizdai padeda geriau pasirūpinti kregždžių jaunikliais. Svarbu atsižvelgti, kad visos minėtos priemonės yra draudžiamos, jei kregždės jau spėjo pasirinkti jūsų namus perėjimui ir jauniklių auginimui. Tokiu atveju, skatiname leisti kregždėms praleisti sezoną jų pasirinktoje vietoje ir ramiai užauginti jauniklius. Siekiant išvengti kregždžių ekskrementų, po lizdu rekomenduojama pritvirtinti dėžutę ar medinę lentelę, kurią būtų galima nuimti ir išvalyti rudens pradžioje, kai kregždės su jaunikliais palieka lizdus.
skaityti daugiau

Koronavirusas Afrikos safariuose – užfiksuoti ant kelio snūduriuojantys liūtai

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. RICHARD SOWRY/KRUGER NATIONAL PARKRICHARD SOWRY/KRUGER NATIONAL PARKRICHARD SOWRY/KRUGER NATIONAL PARK Pasaulyje siaučiant Covid-19 pandemijai, sulėtėjusį gyvenimo tempą ir ramybę jaučia visi, net ir gyvūnai. Pietų Afrikos Respublikoje esančiame Kriugerio nacionaliniame parke liūtai, dingus minioms turistų, mėgaujasi ramybe. Parko prižiūrėtojas Ričardas Sovry (Richard Sowri) per vieną iš savo kasdienių patruliavimų užfiksavo didelę liūtų šeimą. Jos nariai nerūpestingai gulėjo ant asfaltuoto kelio, kuriuo paprastai važinėja automobiliai, pilni turistų. Šiuo metu Kriugerio parkas yra uždarytas, kaip ir visi kiti dėl visur siaučiančio koronaviruso. Didžiąsias kates parko prižiūrėtojai dažniausiai mato tik naktį, kai asfaltas yra vis dar įkaitęs nuo saulės kaitros – taip jos nevengia pasišildyti vėsiomis naktimis.  Kaip buvo padarytos nuotraukos? Būdamas prižiūrėtoju didžiausiame nacionaliniame parke Pietų Afrikos Respublikoje, kuris yra vienas didžiausių visoje Afrikoje, Sovry atlieka būtinąją tarnybą, kurios metu patruliuoja po rezervatą, viską tikrindamas ir saugodamas gyvūnus nuo brakonierių.   Važiuodamas link Orpeno poilsio stovyklos, jis jau iš tolo pastebėjo liūtus kelyje ir palengva prisiartino prie jų 5 metrų atstumu.  Kai jis fotografavo savo mobiliuoju telefonu, liūtai neatrodė susierzinę, dauguma jų, kaip matyti nuotraukose, miegojo. „Liūtai yra įpratę matyti žmones automobiliuose“, – aiškino Sovry. – Visi gyvūnai  labiau  bijo žmonių, vaikščiojančių pėsčiomis, todėl jei būčiau ėjęs, jie niekada nebūtų leidę man prisiartinti taip arti jų.“  Vyriausiai šios liūtų šeimos patelei yra 14 metų, o tai yra gana daug kaip liūtei, tad jie jau yra matę daug ir pripratę matyti žmones. Labiausiai parko prižiūrėtojai nenori, kad liūtai imtų galvoti, jog keliai yra saugi vieta vien tik dėl to, kad dabar taip ramu.  Kaip koronavirusas veikia parko gyvenimą? Šiuo metu, kai lankytojų nėra, liūtai ir laukiniai šunys vis dažniau pastebimi golfo aikštynuose, tačiau Savory nemano, kad ateityje gyvūnų elgesys kažkaip ypatingai keisis. „Kriugerio nacionalinis parkas yra laukinių gyvūnų gyvenamoji vieta“, – sako jis. – Gyvūnai buvo laukiniai, tokie jie ir išliks.“ Jis džiaugiasi galėdamas pasidalinti šiomis unikaliomis nuotraukomis su  gyvūnų mylėtojais visame pasaulyje, kurie dėl karantino negali šiuo metu apsilankyti parke. „Tai sunkus metas visiems mums ir šių nuotraukų tikslas buvo suteikti žmonėms džiaugsmo“, – pasakoja Savory. Iki šiol Pietų Afrikos Respublikoje mirė 34 žmonės nuo „Covid-19“ ir užregistruoti 2 506 užsikrėtimo atvejai, todėl tai yra labiausiai paveikta Afrikos šalis. Karantinas čia buvo pratęstas dar dvi savaites. „Visi supranta karantino svarbą, o parko prižiūrėtojai turi atlikti savo darbą“, – sako parko atstovas žiniasklaidai Isakas Phala (Isaacas Phaala). „Viso parko infrastruktūros priežiūra reikalauja nemažai laiko, kad vėl atsidarius galėtume sutikti lankytojus ir suteikti jiems nepakartojamų įspūdžių. Kalbėdamas apie liūtus jis priduria: „Paprastai dėl didelio lankytojų srauto jie slepiasi krūmuose ir žolėje, bet, panašu, kad dabar jie mėgaujasi tyla ir ramybe be mūsų.“  Šaltinis:https://www.bbc.co.uk/news/world-africa-52314282
skaityti daugiau