Naujienos

Seminaro metu GGI dalijosi, ką sako Lietuvos įstatymai apie gyvūnų priežiūrą. Pasak vadovės - nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia – tad prieš įsigyjant gyvūną, būtina žinoti, ko reikia jo gerovei. Su kokiais teisės aktais turėtų susipažinti kiekvienas šeimininkas? Kokia teisinė atsakomybė gręsia gyvūnų nepriežiūros atvejais? Ar katės tikrai gali vaikščioti, kur panorėjusios? Kas atsakingas už gyvūną po šeimininko mirties? Ir ką daryti, jei matai žiaurų elgesį su gyvūnu? Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite vaizdo įraše - kviečiame pasižiūrėti!

Reidų metu plankyta virš 300 namų, iš kurių: 6 palaidi gerai atrodantys šunys namų teritorijoje; 5 voljerai su šunimis ir 1 tuščias; 5 šunys ant grandinės prie būdos ir 3 tuščios būdos; 1 palaidas šuo ne savo teritorijoje. Bendras vaizdas visai nudžiugino, nes sąlyginai nedaug šunų laikoma lauke, o dar mažiau iš jų įkalinti ant grandinės. Dėl kai kurių šunų teko imtis teisinių priemonių, idant jų gyvenimai būtų pagerinti. Primename, kad liko trys dienos skirti 1,2% GPM. Kviečiame juos skirti GGI www.ggi.lt/gpm arba bet kuriai kitai organizacijai - svarbu, paskirkite nevyriausybininkams!

Gavome pranešimą, kad pastebėtas netinkamomis sąlygomis laikomas šuo. Kaip laikomas - galite matyti nuotraukoje. Pranešime buvo nurodyta, kad gyvūnas nemaitinamas, grandinė vos 1,5 metro ilgio, aplinka pilna ekskrementų, o plotas, kuriame gyvūnas gali judėti, prastomis oro sąlygomis pavirsta į purvo balą. Įvertinę medžiagą matėme, kad pateikiama informacija realybę atitinka ne pilnai, nes šunelis atrodo net per daug įmitęs, o grandinė ne tokia trumpa, tačiau mūsų dėmesį patraukė tai, kad nei statinio viduje, nei šalia jo nėra pritaikytos būdos gyvūnui, tad pasislėpti jis gali tik griūvančiame perpučiamame pastate. VMVT pareigūnai atlikto patikrinimo metu nustatė, kad gyvūnas augintinis normalaus kūno įmitimo, laikomas lauke, pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų gyvūnas gali tik senoje malkinėje, jam skirtos būdos nėra. Patikrinimo metu šuo turėjo galimybę atsigerti, šeimininkai turėjo įsigiję jam skirto sauso pašaro. Gyvūnas augintinis buvo neženklintas ir nevakcinuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Po inspektorių pastabų gyvūno augintinio savininkai (senyvo amžiaus žmonės) nedelsiant ėmėsi priemonių situacijai ištaisyti. Šuo buvo perkeltas gyventi į namus, o sekančią dieną po patikrinimo paženklintas ir suvakcinuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Pakalbėjus su pranešėju, užsitikrinome, kad situacija išties pasikeitusi: šunelis tikrai perkeltas gyventi į namus, kartais laksto palaidas prie namo, kartais pririštas prie pagrindinio įėjimo, bet situacija tikrai pasikeitusi. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei! Primename, kad iki gegužės 2 d. galite skirti 1,2% GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm

Stichinės nelaimės, klimato krizės padariniai ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje rodo, kad svarbu ekstremalioms situacijoms rengtis iš anksto. Kol dėmesys skiriamas žmonių pasirengimui – gyvūnai šioje komunikacijoje dažnai lieka nuošalyje. GGI kreipėsi į atsakingas institucijas, siūlant visuomenei komunikuoti apie pasirengimą evakuacijai su augintiniais, o augintinių turinčius Lietuvos gyventojus kviečia pasirengti išvykimo krepšį ne tik sau, bet ir savo gyvūnui. „Lietuvoje dar nėra įprasta turėti „išvykimo krepšį“ augintiniui, tačiau tai – atsakingo šeimininko pareiga. Tokį krepšį turint, galime daug greičiau, ramiau ir saugiau reaguoti į ekstremalias situacijas – evakuotis, persikelti ar laikinai palikti namus. Remdamiesi patirtimi, įgyta teikiant pagalbą gyvūnams Ukrainoje, parengėme svarbiausių žingsnių sąrašą, kuris padės pasiruošti iš anksto. Tokios žinios ir veiksmai šiandien – tai saugumas rytoj“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Kaip pasirengti išvykimui su gyvūnais ištikus netikėtoms situacijoms? Kokius daiktus būtina turėti su savimi? Kad būtumėte pasirengę netikėtiems atvejams, vadovaukitės šiais patarimais, kaip iš anksto pasiruošti gyvūno išvykimo krepšį (žr. žemiau). Tai tik bendro pobūdžio rekomendacijos, daugiausiai taikytinos keturkojams gyvūnams – šunims ir katėms. Jei turite kitos rūšies gyvūnų – papūgų, žiurkėnų, žuvyčių ar egzotinių gyvūnų iš anksto apgalvokite, kokių daiktų reiktų būtent jiems ir pakoreguokite šį sąrašą atsižvelgdami į to konkretaus gyvūno poreikius ir sąlygas, kurios būtinos to gyvūno gerovei ir išgyvenimui esant ekstremaliai padėčiai. Taip pat labai svarbu atsižvelgti į individualius konkrečius Jūsų gyvūno poreikius – galbūt Jūsų gyvūnas vasarą sunkiai pakelia karštį ir į išvykimo krepšį reikėtų įsidėti vėsinantį kilimėlį, o žiemą – šiltesnių gyvūno rūbelių ar kt. Pasiruošimas išvykimui, sienos kirtimui. Pasirūpinkite tinkamu ženklinimu: augintinis turi turėti tapatybės ženklinimo mikroschemą. Taip pat gyvūnas turi būti vakcinuotas nuo pasiutligės ir turėti gyvūno augintinio pasą. Rekomenduojama turėti antkaklį su pakabuku – jame turėtų būti išgraviruotas gyvūno vardas ir šeimininko kontaktinė informacija. Gyvūno mokymai ir pasiruošimas. Svarbu iš anksto pratinti gyvūną prie transportavimo dėžės ar narvo. Taip pat pravartu mokyti gyvūną ateiti į saugią vietą pagal komandą. Evakuacija. Evakuacijos metu svarbu pasirūpinti, kad gyvūnas būtų ramus (prireikus naudokite veterinaro paskirtus raminamuosius vaistus). Taip pat užtikrinti, kad augintinis būtų su pavadėliu arba dėžėje, kad neišbėgtų ir nepasimestų. Evakuojantis svarbu su savimi pasiimti augintinio išvykimo krepšį. Augintinio išvykimo krepšio turinys. Dokumentai: gyvūno augintinio pasas, gyvūno kilmės dokumentai, transportavimo dėžė, antkaklis su pakabuku, kuriame nurodytas augintinio vardas, šeimininko telefonas, petnešos (jei naudojate), pavadėlis. Maistas ir vanduo: maisto atsarga bent savaitei, keletas butelių geriamojo vandens, kelioniniai (sulankstomi) dubenėliai maistui ir vandeniui. Vaistai: veterinarinės pirmosios pagalbos rinkinys, raminamieji vaistai gyvūnams. Vaistų, kuriuos naudoja Jūsų gyvūnas. Higiena: katėms: nešiojama kraiko dėžė ir kraiko atsargos. Drėgnos servetėlės, palutės, valymo priemonės atvejams, kai nebus galimybės išvesti gyvūno į lauką. Išmatų surinkimo maišeliai. Komforto priemonės: gultukas, pledas, mėgstami žaislai. Rekomenduojama taip pat turėti kitus daiktus tokius kaip: diržas automobiliui, krepšys arba kuprinė, kurioje visa įranga lengvai pasiekiama, žibintuvėlis ir atsarginės baterijos, izoterminė antklodė. Svarbu kas 3 mėnesius patikrinti maisto, vaistų ir kitų reikmenų galiojimo laiką. Krepšį siūloma laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Taip pat siūlome daugiau komunikuoti apie pagalbą gyvūnams ekstremalių situacijų metu Atkreipiame dėmesį, kad gyvūnų nepriežiūra krizių metu gali turėti rimtų, ilgalaikių pasekmių. Netekę globos, tapę benamiais ir sulaukėję gyvūnai gali daugintis nekontroliuojamai, kelti grėsmę žmonių saugumui, platinti ligas. Jų populiacijos valdymas tampa sudėtingas ir brangus net taikos metu (pavyzdžiui, Turkijos patirtis rodo, kad laiku ir tinkamai neišsprendus benamių gyvūnų problemos, buvo imtasi drastiškų sprendimų, tokių kaip gyvūnų naikinimas), o ekstremaliomis sąlygomis – beveik neįmanomas. GGI pasiūlymai: ką reikia daryti nedelsiant 1. Įtraukti informaciją apie gyvūnus į oficialius perspėjimo kanalus. Valstybės siunčiami pranešimai apie pavojus turėtų priminti ir apie pareigą pasirūpinti gyvūnais. Tokia praktika jau taikoma, pavyzdžiui, Kalifornijoje (JAV) – gaisrų metu gyventojams siunčiami pranešimai visada apima ir informaciją apie augintinių evakuaciją. 2. Papildyti pasirengimo portalą www.lt72.lt bei civilinės saugos mokymus. Portale turėtų atsirasti atskira skiltis apie gyvūnų pasirengimą: dokumentai, vaistai, emocinė gerovė. O mokymuose, kuriuos organizuoja Raudonasis Kryžius, Šaulių sąjunga, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas ar kiti, būtina įtraukti informaciją apie gyvūnų išvykimo krepšį. 3. Viešinti „Gyvūnų išvykimo krepšio“ gaires. Parengėme aiškų sąrašą, kurį gali naudoti tiek institucijos, tiek pavieniai gyvūnų augintojai. 4. Kelti visuomenės sąmoningumą. Reikia nuosekliai informuoti visuomenę, kaip elgtis su augintiniais ekstremalių situacijų metu, skatinant ne tik žinias, bet ir atsakingą požiūrį. „Plataus masto invazijos Ukrainoje pradžioje mes teikėme pagalbą gyvūnams maistu, bet netrukus paramą teko nukreipti į masines sterilizacijas – gyvūnai dauginosi greičiau, nei galėjome padėti. Tad informacija apie gyvūnus ekstremalių situacijų metu negali būti fragmentiška, o turėtų būti integruota į pasirengimo ekstremalioms situacijoms strategiją“, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Viešumoje neseniai nuskambėjo atvejis su vaiko ir ponio video medžiaga. Įvardinti, kas daroma, negalime, nes vėl atsiras, kas užsinorės paduoti mus į teismą, bet turbūt net taip stipriai užblurintame video galite patys pasidaryti išvadas, o įrašo garsą nuėmėme dėl balso atpažinimo, tačiau jame sakoma “bet turėsi kažkaip nukirpt, kad aš jį ten tipo trenkiau. Jai čia labai žymės pasilieka, seniai žymės yra, nuo mušimo”. Pranešimų apie šį atvejį gavome iš per 30 asmenų ir džiaugiamės tokiu žmonių neabejingumu. Atsakysime bendru įrašu, gana ilgu, nes norisi apžvelgti ne tik šį atvejį, bet žirgininkystę apskritai. TEISINĖ DALIS GGI teisinių veiksmų šiuo atveju nesiėmė, nes juos jau buvo pradėjęs Arklių slėnis. Ryšį palaikome, bendraujame, kaip visada tokiuose atvejuose. Dėkojame jiems, kad veiksmų ėmėsi, nes suprantame, kad tai nėra jų tiesioginė veikla, ir, esant poreikiui, visada esame pasirengę padėti. - VMVT sprendimas (informacija suteikta žiniasklaidai): „VMVT įvertino turimą medžiagą ir nustatė, kad buvo pažeista LR GGAĮ 20 str. 2 d. 1 p. nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga ir 2 p. laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų. Už nustatytus pažeidimus gyvūno savininkui bus taikoma administracinė atsakomybė. Gyvulių savininkui nurodyta imtis visų reikiamų priemonių ūkinių gyvūnų gerovei užtikrinti, kad jiems nebūtų sukeliamas skausmas, kančia ar būtų jie žalojami.“ Džiaugiamės, kad VMVT šis elgesys normalus nepasirodė. - Policijos sprendimas (citata be pridėto humoro iš mūsų pusės, net jei taip gali pasirodyti): „Vertinant vien vaizdo įrašus, sunku vertinti, ar gyvūnas buvo traumuojamas, ar vis tik atliekama profesionali jo dresūra. <...> Iš surinktos medžiagos matyti, kad šis atvejis <...> buvo grynai dresūros pratybos, kurių metu ponio raginimui atlikti tam tikrą pratimą naudojama speciali vytelė, kuri nesukelia gyvūnui skausmo, o ne trapecinis diržas, kuris turi kitokį poveikį. Nepilnametė tik jodinėjo poniu ir naudojo specialią vytelę, o šia jam sudavus jokio skausmo arkliukas nepatyrė <...>. Nors formaliai xxx veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d., požymius, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu xxx dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. <...> Kitų objektyvių duomenų patvirtinančių, kad xxx, tyčia mušė arkliuką poni, norėdama jį užmušti, suluošinti ar kankinti nėra. Žiauriu elgesiu ar kankinimu nelaikomas gyvūno gyvybės atėmimas ar jo suluošinimas esant būtinajai gintčiai ar neišvengiamumui. xxx neturėjo tyčinio tikslo sumušti arkliuką ponį, tik atlikdama tam tikrą jodinėjimo pratimą panaudojo specialią vytelę ir ją sudavė keletą kartų per šonus taip imituodama kaip reikia dresuoti žirgus. Tokie xxx veiksmai kvalifikuotini kaip mokyminiai, todėl xxx veika nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. požymių ir todėl atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą.” Skaitėm 10 kartų ir vis tiek nesupratom, ką tuo nerišliu tekstu norėta pasakyti: grynai dresūra, tik jodinėjo, tada veiksmai atitinka 310 str. 1 d., požymius, bet amžius per mažas, bet tada vis tik veiksmai kvalifikuotini kaip mokyminiai, todėl nėra BK - KĄ? Priminsime, kad visai neseniai taip pat turėjome atvejį, kur šuniui trenkus pavadžiu kelis kartus asmuo buvo nubaustas 2000 eurų bauda. Bet va kanopiniams tai negalioja, nes čia jau ne smurtas mat, o dresavimas. Tiesiog nuostabu. PROBLEMOS SPRENDIMAS IŠ ESMĖS Vaizdo įrašas, deja, nėra labai išskirtinis. Lietuvoje žirgininkystė tapusi tokia populiaria, kad bet kas ir bet kaip laiko žirgus, juos treniruoja, treniruoja ir žmones, treniruoja vaikus, o, kaip matome, ir vaikai paliekami „treniruoti“ žirgus savarankiškai, vienu žodžiu situacijos apibendrinimas būtų – belebirda. O ši sritis yra reikalaujanti išskirtinio dėmesio, jai reikalingos specifinės žinios žirgų gerovės užtikrinimui, taip pat nepamaišytų ir moralinis bendras suvokimas, kad ne, daužymas, kad ir kuo tai daroma, nėra treniravimas, ne, 2,5 x 2,5 m gardas su valandos išėjimu į lauką per parą nėra gyvūno gerovės užtrikrinimas, ne, 8 treniruotės per dieną nėra gyvūno gerovės užtikrinimas ir ne, visų iš eilės – mokančių, nemokančių, stipraus viršsvorio turinčių ar suaugusiujų ant ponių – sodinimas irgi nėra gyvūno gerovės užtikrinimas. Galime vardinti ir vardinti šituos stebuklus, kuriuos galima pamatyti kas antrame taip save vadinančiame „žirgyne“, keliančiame nuotraukas kaip myli žirgelius, o už kadro vyksta tokie dalykai. GGI žirgininkystė nėra ir neplanuoja būti veiklos sritis, kaip jau esame rašę. Mes turime savo specifiką – gyvūnus augintinius – jau ir jiems visiems padėti aprėpiant visą Lietuvą yra neįmanoma, o visų sričių ekspertu būti negali. Taip, kartais sureaguojame į pavienius atvejus, kai yra aiškus teisinis poreikis iš mūsų pusės (pvz. pančiojimo draudimas ar pagalba šioje srityje besispecializuojantiems) ir išreiškiame savo nuomonę kaip gyvūnų gerovės organizacija, nes teisę reikšti savo nuomonę šioje laisvoje šalyje turime visi. Tačiau Lietuvoje privalo atsirasti stipri organizacija, galinti užsiimti šios problematiškos srities priežiūra, kad tokie kiekiai žirgų negyventų kančioje, kad pinigai netapų aukščiau gyvūnų, kad žmonės šiuo sportu užsiimtų saugiau. Ar atsiras pagaliau?

Egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų laikymas - VšĮ “Egzotic SOS” vadovė Rūta Jatkonienė Seminaro metu specialistė dalinosi įžvalgomis apie egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų laikymą, kylančias problemas ir dažniausias šeimininkų klaidas. Daugelis mano, jog triušiai, graužikai, ropliai ar paukščiai - tai augintiniai, nereikalaujantys daug priežiūros, tačiau tai nėra tiesa. Įsigyjant gyvūną svarbu nepamiršti, kad kiekviena specifinė rūšis turi specifinių poreikių. Šieno ar vandens trūkumas? Netinkamas bėgimo ratas? Per šaltas kambarys? Tai ne smulkmenos - tai grėsmės jūsų augintinio gerovei. Kviečiame pasižiūrėti vaizdo įrašą ir sužinoti, ką būtina įvertinti prieš priimant tokį augintinį į savo namus.

Mielieji draugai, Tegul ši pavasario šventė atneša Jums šilumos ir džiaugsmo! Švęskime su meile, pagarba ir rūpesčiu gyvybei aplink mus Gražių, šviesių ir atsakingų Velykų!

Šio reido rezultatai, sakykime, vidutiniški, kalbant apie gyvūnų gerovę: keturi šunys gyvena voljeruose dvigubai daugiau - aštuoni - ant grandinių prie būdų. Penki laksto laisvai laksto namų teritorijoje. Užfiksuota ir dešimt būdų be šunų. Kritinių atvejų nepastebėta. Liko 2 savaitės paskirti savo 1,2% GPM. Kviečiame juos skirti GGI veiklai. Kaip tai padaryti -> www.ggi.lt/gpm

„Naminių gyvūnų gerovės užtikrinimo svarba“ - kačių priežiūros ir elgesio specialistė Aliona Krištopaitienė. Šioje seminaro dalyje kalbama apie tai, kad gyvūno poreikiai yra neatsiejami nuo žmogaus, o normalus elgesys galimas tik normaliose sąlygose. Kad užtikrintume gyvūno gerovę, turi būti patenkintos visos penkios laisvės: 1. Laisvė nejausti troškulio ir alkio. 2. Laisvė nepatirti nepatogumų. 3. Laisvė nejausti skausmo, nepatirti sužalojimų, nesirgti. 4. Laisvė elgtis įprastai. 5. Laisvė nepatirti baimės ir streso. Taip pat, svarbu nepamiršti, jog kiekvieno gyvūno poreikiai yra skirtingi, o prieš įsigyjant augintinį svarbu objektyviai įsivertinti savo galimybes, nes augintinis neturi galimybės pasitraukti iš jam netinkamų sąlygų.

Iš kelių asmenų gavome pranešimus apie vienoje iš Vilniaus automobilių aikštelių esantį šunį. Kadangi situacija neatrodė bloga, aiškinomės ne perduodami institucijoms, o stebėdami šunelį savo iniciatyva bei pranešėjų pagalba. Visi pastebėjome, kad šuo ten kasdien nebūna, tad kilo įtarimas, kad jis yra atsivežamas pabūti darbo metu. Galiausiai GGI atstovei pavyko susitikti su šuns šeimininku. Žmogus buvo nusiteikęs geranoriškai, paaiškino, kad atsiveža savo šunį į budėjimus, naktį paleidžia nuo grandinės. Šunelio vardas Bartas, amžius 10 metų, ženklintas, skiepytas, vizualiai puikiai prižiūrėtas ir socializuotas, noriai klauso šeimininko, nerodo jokių baimės požymių. Daug smagiau šuneliui vykti į darbą kartu su šeimininku nei sėdėti vienam namuose Dėkojame už neabejingumą, pranešimus ir gerai, kas gerai baigiasi! Kviečiame skirti 1,2% GGI veiklai. Kaip tai padaryti -> www.ggi.lt/gpm

Aplankytas 41 namas. Rezultatai: - 2 šuniukai voljeruose; - 5 ant grandinių prie būdų; - 2 laisvai laksto namo teritorijoje; 1 laksto namo teritorijoje ir aplink, nes nėra vartų; - 6 būdos be šuns. *Kai kurių namų teritorijos didelės, būdos kitame kampe, tad galimybių apžiūrėti nėra. Du šunys laikomi netinkamomis sąlygomis, dėl kurių imtasi teisinių priemonių, o apie rezultatus parašysime atskirai. Kviečiame skirti 1,2% GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm bei prisidėti kitais būdais www.ggi.lt/parama.

Skamba kaip siaubo istorija, bet tokia realybė yra gyvūnų, priklausomų nuo žmogaus. Gavę pranešimą apie, pranešėjų žiniomis, dažnai paliekamą ir šiuo metu paliktą užrakintą bute šunelį, kuris galimai neturi net maisto ir vandens, kreipėmės į institucijas dėl skubių gyvūno gelbėjimo veiksmų bei administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl žiauraus elgesio su gyvūnu šuns laikytojos atžvilgiu. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sureagavo greitai: patikrinimo metu informacija pasitvirtino ir pasirodė esanti dar blogesnė nei tikėtasi - kalytė su didžiuliu negydomu naviku. Kalytė buvo skubiai perduota į Vilniaus gyvūnų globos namai, kur nedelsiant gavo reikalingą veterinarinę pagalbą, navikas buvo pašalintas. Kalytei Dušiai yra apie 15 metų ir pilnai pagydyti esamoje stadijoje nepavyks, tačiau ji jaučiasi gerai ir labai nori šanso bent tiek, kiek liko, nugyventi jaučiant meilę ir rūpestį. Dėl jos priglaudimo kreipkitės tiesiai į Vilniaus gyvūnų globos namus, reg. nr. 164. Teisiniai procesai dėl laikytojos vyksta sava eiga ir apie jų rezultatus informuosime atitinkamai, tačiau dabar džiaugiamės, kad šunytė yra išgelbėta. Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu: - Skiriant 1,2% GPM https://ggi.lt/svajoji-apie-lietuva-be-nuskriaustu-gyvunu/ - Bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427 - PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 - Per aukok.lt platformą https://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... - Tapdami nuolatiniu rėmėju per Contribee https://bit.ly/ContribeeGGI - Perlas Go terminaluose

Balandžio 5 d., šeštadienį, kviečiame į Gyvūnų auklė į namus organizuojamą seminarą, kuriame dalyvausime ir mes: kalbėsime apie šeimininkų atsakomybę už savo augintinius. Seminaras vyks ZOOM platformoje (nuorodą paskelbsime artėjant renginiui) bei @gyvunu_geroves_iniciatyvos, @pagalba_egzotiniams ir @gyvunu_aukle_vilniuje Instagram paskyrose.

Savaitgalį mūsų savanorė Oksana atliko reidą Paberžėje. Iš patikrintų 84 namų tik 5 šuneliai buvo paleisti savo kiemo teritorijoje, 12 būdų buvo tuščios be gyventojų, 3 šuneliai ant grandinių prie būdų ir 11 šunų buvo laikomi voljeruose, iš kurių 4 atrodė geros kokybės, kiti vargani. Sutiktas tik vienas lakstantis palaidas šunelis, įmitęs ir iš pažiūros sveikas. Ar tuščios būdos sufleruoja, kad po truputį atsisakoma tokio gyvūnų laikymo? Tikimės. Ne vienerius metus dirbame prie švietimo, kad šuo nėra signalizacija ir nusipelnė geresnio gyvenimo. Dėl mažiausiai vieno iš sutiktų šunelių bus kreiptasi į institucijas, o apie rezultatus, kaip visada, informuosime. Prie GGI veiklos galite prisidėti, skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm.

Vasario 22 d. gavę pranešimą ir pamatę video medžiagą apie šį šunelį, nedelsiant suorganizavome Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimą. Esame dėkingi inspektoriams už itin greitą reakciją ir patikrinimo įvykdymą dar tą pačią dieną vos kelių valandų bėgyje. Suprantame, kad video į viešą erdvę įkeltas buvo dieną prieš mums gaunant informaciją, tad atvykę VMVT inspektoriai šunelio nerado. Buvo paaiškinta, kad šunelis dieną prieš, vėlų vakarą, buvo laikinai paimtas nepažįstamos moters kartu su policijos pareigūno pagalba idant būtų suteikta veterinarinė pagalba. Kiek mums žinoma, policija tyrimo nepradėjo, nes šeimininkė geranoriškai sutiko šunelį perduoti. Šunelis buvo nuvežtas į vietinę veterinarijos kliniką, ten negavus reikalingos pagalbos turėjo būti vežamas į didesnę kliniką kitame mieste. Laikinai paėmusi šunelį moteris sutarė su šuns šeimininke, kad pastarosios dukra jį nuveš į kliniką. Nepaisant ne itin malonaus ar geranoriško šeimininkės ir jos dukros bendravimo (moterys, matyt, nelabai supranta, kaip joms pasisekė, kad liko nenubaustos už šį įvykį), kaip buvo sutarta, taip ir buvo padaryta - šunelis į kliniką buvo nuvežtas ir pradėtas gydyti nuo kvėpavimo takų ligos. VMVT atliko pakartotinį patikrinimą kovo 6 d., patikrinimo metu įvertintos gyvūno augintinio laikymo sąlygos, gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir žiauraus elgesio su gyvūnu augintiniu nenustatyta, nes šuniui taikomas veterinarijos gydytojo paskirtas gydymas, būklė ženkliai pasitaisiusi. Nustatyti kiti teisės aktų pažeidimai, ūkio subjektui pradėta administracinio nusižengimo teisena. Kuo pasidžiaugti? Kad yra neabejingų žmonių, kurie ėmėsi šuneliui padėti. Ko tikėtis? Kad šunelis iš tiesų ir toliau bus gydomas, laikomas namie ir mylimas. Vis tik, tai yra geras pavyzdys, kad jeigu situacija būtų nuo pradžių spręsta teisiškai tinkamai ir VMVT pareigūnai nuvykę į vietą būtų radę šunelį, kuriam nėra suteikiama veterinarinė pagalba, istorija galimai būtų pasisukusi labai kitu kampu ir mums nereikėtų pergyventi, ar iš tiesų bus jis toliau gydomas ir mylimas. Ar, mūsų akimis, galėjo ir turėjo policija pradėti tyrimą, kai pamatė situaciją? Taip. Ar, mūsų akimis, galėjo ir turėjo VMVT vis tiek siekti atsakomybės pagal turimą faktą, kad vet. pagalba teikiama nebuvo iki kol neįsikišo tretieji asmenys? Irgi taip. Tačiau dirbo tik su faktu, kurį atvykę rado, ir čia mes daugiau nieko padaryti negalime. Dėkojame visiems už geranorišką bendradarbiavimą, sprendžiant šią situaciją. Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu: - Skiriant 1,2% GPM https://ggi.lt/svajoji-apie-lietuva-be-nuskriaustu-gyvunu/ - Bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565 VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427 - PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 - Per @aukok.lt platformą https://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... - Tapdami nuolatiniu rėmėju per Contribee https://bit.ly/ContribeeGGI - Perlas Go terminaluose - Visi paramos būdai: www.ggi.lt/parama Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei ir linkime gražaus savaitgalio.

Atšilus orams ledas tampa nestabilus ir pavojingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Įlūžus gyvūnui, kyla mirtinas pavojus! ➪ Gyvūnas gali greitai sušalti ir prarasti jėgas. ➪ Bandydami gelbėti, rizikuojate savo gyvybe. ➪ Net ir ištrauktas iš vandens, augintinis gali patirti hipotermiją. Ledo storis gali būti apgaulingas ➪ Net jei atrodo tvirtas, ledas gali būti per plonas, ypač ežeruose, upėse ar tvenkiniuose su srove. ➪ Plyšiai ir properšos dažnai nepastebimos. Pavojus susižeisti ➪ Aštrus ir trapus ledas gali pažeisti letenas, sukelti kraujavimą ar infekcijas. ➪ Augintinis gali paslysti ir patirti susižeisti. Kaip apsaugoti augintinį? Laikykite jį su pavadėliu arti savęs, ypač šalia vandens telkinių. Rinkitės saugius pasivaikščiojimo maršrutus – atokiau nuo užšąlusių ežerų ir upių. Jei gyvūnas įlūžo – nesekite paskui! Nedelsdami skambinkite 112. Gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų sprendimų. Neleiskite augintiniui rizikuoti gyvybe – laikykite jį atokiau nuo ledo. 1,2% skirti galite www.ggi.lt/gpm.

Siūlome: Galimybę kurti pokytį Lietuvos gyvūnams. Įdomią bei naudingą patirtį. Lankstų grafiką. Nuotoliu atliekamas užduotis. Draugišką ir profesionalų kolektyvą. Mokymo įstaigos trišalės praktikos (arba savanoriškos praktikos) sutarties pasirašymą. Galimybę likti organizacijos veikloje, jei vieni kitiems tiksim ir patiksim. CV laukiame beatrice@ggi.lt.

Patikrinimo metu valdoje rasti 2 šunys: vienas mišrūnas, nedidelio ūgio, patelė, juodos ir rudos spalvos, ženklinta poodine mikroschema, nevakcinuota nuo pasiutligės bei mišrūnas, vidutinio dydžio apie 7 metų amžiaus, patinas, rudos ir juodos spalvos, ilgo kailio, neženklintas poodine mikroschema ir nevakcinuotas nuo pasiutligės. Neženklintas šuo laikomas pririštas grandine prie ūkinio pastato, kuris yra be durų ir į kurį gali įeiti pasislėpti nuo kritulių, tačiau nėra būdos, kurioje galėtų pasislėpti. Ženklintas šuo laikomas pririštas grandine prie būdos, kurios viena lenta yra išlūžusi. Abu augintiniai vizualiai kliniškai sveiki. Patikrinimo metu ženklintam šuniui (patelei) buvo pagerintos laikymo sąlygos ( šuo buvo įneštas į gyvenamąsias patalpas ir gyvūnų laikytojas įsipareigojo ši augintinį laikyti namuose). Kitas šuo, 7 metų amžiaus, neženklintas, patikrinimo metu, gyvūnų laikytojo geranoriškai buvo perduotas registruotam gyvūnų globėjui. Kokiam globėjui buvo perduotas informacija mums suteikta, deja, nebuvo. Pagal suderintą terminą gyvūnų laikytojui buvo nurodyta ženklintą laikomą šunį, suvakcinuoti prieš pasiutligę ir tai patvirtinančius dokumentus pateikti VMVT Kauno apygardai. Gyvūnų laikytojas, per numatytą terminą, laikomą šunį suvakcinavo prieš pasiutligę, pateikė tai įrodančius dokumentus. Dėkojame VMVT už reakciją bei darbą, o Santai už pranešimą - be jo apie šunelius sužinoję ir padėti galėję nebūtume. Žmonės, gal nelaikykit gyvūnų išvis, jei juos laikote va taip Kviečiame skirti 1,2% GGI veiklai: https://ggi.lt/gpm/

Žiūrėjom ir taip ir anaip ir galvojam jūsų paklausim, kaip jums atrodo, ar gerai tam gyvūnui keliauti kuprinėje paspirtuku į žmonių pilnus triukšmingus renginius? Gal jei ṣ̌unys keliauja, tai ir paukščiai gali? O gal vis tik jokiems gyvūnams juose ne vieta?

Socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje nuolat matyti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai.Neseniai žiniasklaidoje kalbėta apie kraupią gyvūno egzekuciją, ka du sadistai žiauriaisumušė ir pakorė šunį. Internautai dažnai dalijasi video, kuriuose matoma, kad gyvūnai yramušami viešoje vietoje ar laikomi netinkamomis sąlygomis ir tai užfiksavę gyventojaimedžiagą viešina internete, praneša policijos pareigūnams ar kitoms institucijoms.Iš to, kas pateikiama viešoje erdvėje atrodytų, kad gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje situacijabėgant metams nesikeičia arba keičiasi labai nedaug, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar perpastaruosius keletą metų teisės pažeidimų prieš gyvūnus skaičius padidėjo, sumažėjo arnepasikeitė?Glaudžiai bendradarbiaudama su LR Policija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnybanevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) šiame straipsnyje pateikiainformaciją apie tai, kiek asmenų už gyvūnų gerovės pažeidimus buvo nubausta praėjusiaismetais bei kaip tokių pažeidimų skaičius per pastaruosius keletą metų kito.Gyvūnų gerovės pažeidimų skaičius 2022–2024 m. išlieka panašus2024 m. pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnį (LietuvosRespublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos,atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktųpažeidimas) nubaustas 141 asmuo.2024 m. daugiausia – 119 asmenų nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą(pagal ANK 346 str. 16 d.), 21 asmuo – už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kaidėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas (pagal ANK 346 str. 18 d.).Per 2022 metus už tokius pat nusižengimus nubausti 125, 2023 – 136 gyvūnus nuskriaudęasmenys (žr. 1 paveikslas). Žiauraus elgesio su gyvūnais kontekste, svarbus 2022 m. pabaigoje priimtas Gyvūnųgerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas. Juoįteisinta nuostata, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustiems asmenims tam tikrąlaikotarpį būtų draudžiama įsigyti ir laikyti gyvūnus. Tokio teisinio reguliavimo pakeitimųtikslas – užkirsti kelią pakartotiniams žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Nors toksdraudimas atrodo logiškas ir net savaime suprantamas, siekiant, kad šis teisės aktųpakeitimas būtų priimtas, GGI dirbo ne vienerius metus.Taigi nuo 2022 m. pabaigos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, iš gyvūno gali būti tikkonfiskuojamas gyvūnas (gyvūnai), su kuriais buvo elgiamasi žiauriai arba konfiskuojami visilaikomi gyvūnai ir taip pat pritaikomas draudimas būti gyvūno laikytoju bei vėl įsigyti gyvūnusir juosi laikyti.Policijos pareigūnai 2024 m. iš 14 asmenų konfiskavo visus gyvūnus ir jiems buvo pritaikytasdraudimas laikyti gyvūnus. Už reikalavimo vėl laikyti gyvūnus, kai prieš tai jie buvokonfiskuoti nevykdymą, 2024 m. nubaustas 1 asmuo (pagal ANK 346 str. 5 (1) d.).Nepaisant to, kad statistiniai duomenys 2022–2024 m. žymiai nepakito, anot Lietuvospolicijos atstovo Kęstučio Stelmoko, situacija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvojegerėja. „Keičiasi pats požiūris į žiaurų elgesį su gyvūnais. Kas anksčiau buvo norma, tai jaudabar už tokius veiksmus asmenys sulaukia atsakomybės. Ir vis rečiau gatvėje pamatysime,kai šeimininkai muša savo augintinus.“ – teigia Lietuvos policijos atstovas.GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad nors žvelgiant į statistinius duomenisužfiksuotų žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais skaičius išlieka panašus, tai nebūtinai rodo,kad gyvūnų gerovės situacija Lietuvoje negerėja.„Reiktų atkreipti dėmesį, kad yra du skirtingi skaičiai – vienas, tai kiek iš tikrųjų žiaurauselgesio su gyvūnais atvejų vyksta, o kitas, kiek jų yra užfiksuojama oficialiai. Jeigu mes žiūrime tik į oficialią statistiką, gali pasirodyti, kad situacija nesikeičia ir vis dar yra labaibloga, tačiau iš tiesų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų po truputį mažėja, tiesiogvisuomenė gyvūnų atžvilgiu darosi sąmoningesnė ir vis dažniau atitinkamoms institucijomsbei organizacijoms praneša apie skriaudžiamus ar neprižiūrimus gyvūnus.“, – teigia GGIvadovė.B. Vaitiekūnaitė taip pat pastebi, kad gana dažnai net ir kreipusis į atitinkamas institucijas,gyvūnų mylėtojų supratimu prastomis sąlygomis laikomam gyvūnui neįmanoma padėti,kadangi pagal Lietuvos teisinę sistemą tai, apie ką praneša žmonės, dažnai yra normalu irnėra galimybės nubausti šeimininko. Bet kokiu atveju matyti tendencija, kad vis daugiaužmonių nori, jog gyvūnų gerovės standartai Lietuvoje būtų dar aukštesni. Dažniausiaižmonės kreipiasi dėl gyvūnų nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų. Tai sudaro apie60–70 proc. visų atvejų, apie kuriuos pranešama.Tuo tarpu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2024 m. iš 44 gyvūnų laikytojųkonfiskavo 156 gyvūnus iš kurių daugiausia – šunys (116). Taip pat buvo konfiskuota 17kačių, 15 arklių ir 8 jūros kiaulytės. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, VMVT vadovaudamasi LR Gyvūnų gerovės ir apsaugosįstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 42 asmenims pritaikė draudimus laikyti tos rūšiesgyvūnus, kurie iš tų asmenų buvo konfiskuoti.Statistikos kiek ir kokio tipo buvo nustatyta gyvūnų gerovės pažeidimų bendrai, Tarnybapateikti negali, nes apie tai nerenka duomenų. Pagal Baudžiamąjį kodeksą už žiaurų elgesį su gyvūnais 2024 m. nubausta 30 asmenų Integruotos baudžiamojo proceso sistemos duomenimis dėl nusikalstamų veikų, numatytųBaudžiamojo kodekso 310 straipsnyje (žiaurus elgesys su gyvūnais) pradedamų ikiteisminiųtyrimų skaičius mažėja.2024 m. pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį už žiaurų elgesį su gyvūnais nubausta 30asmenų. Tuo tarpu 2023 m. buvo nubausti 55, 2022 m. – 63 asmenys. Bendrai tiek pagal Administracinių nusižengimų, tiek pagal Baudžiamąjį kodeksą 2024 m.nubaustas 171 asmuo. Ką dėl gyvūnų gerovės Lietuvoje planuojama nuveikti 2025 m.?Gyvūnų gerovės specialistai siūlo griežtinti gyvūnų laikymo taisykles: uždrausti rišti šunis,pančioti arklius ar rišti už ragų karves. Dažnai nuolat prie būdos pririštais laikomi šunyspatiria fizinę (į kaklą įaugusi grandinė, negali apsiginti nuo laukinių žvėrių ir kt.) irpsichologinę (gyvūnas nėra socializuojamas, apribojama jo galimybė judėti) žalą. Todėlatitinkamai griežtinant gyvūnų laikymo sąlygas, pažeidimų taip pat tikėtina, sumažėtų,kadangi dažnai kreipiamasi dėl lauke ant grandinės itin prastomis sąlygomis laikomų šunų.Kai kuriais atvejais gyvūnai yra pririšami tiesiog prie medžio ar stulpo ir neturi jokiosužuovėjos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai šunys visiškai nėra vedžiojami, taip pat nėrareguliariai šeriami, jiems nėra suteikiama nuolatinė prieiga prie geriamojo vandens.Anot GGI vadovės B. Vaitiekūnaitės, pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus labai svarbu,kad gyventojai kreiptųsi ir apie tokius įvykius praneštų, kadangi institucijoms pačiomsidentifikuoti visų atvejų, kai gyvūnams reikalinga pagalba, yra neįmanoma. Todėlvisuomenės suteikiama informacija yra labai svarbi. „Tai kiek gyvūnams bus pagelbėta, labaipriklauso nuo gyventojų – t. y. visų mūsų empatijos, pilietiškumo ir nepakantumo gyvūnų gerovės pažeidimams. Pranešant apie skriaudžiamą ar neprižiūrimą gyvūną – padėsite netik jam, bet ir tuo pačiu didinsite visuomenės sąmoningumą. Kuo daugiau bus atkreipiamasdėmesys ir sprendžiamos situacijos, kai gyvūnas skriaudžiamas, patiria sužalojimus ar yraneprižiūrimas – tuo rečiau ateityje savo aplinkoje su tokiais atvejais susidursime“ – būtinybęatkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę kiekvieno iš mūsų kasdienybėje akcentuoja GGI vadovė.Susidūrus su gyvūnų gerovės pažeidimais gyventojai raginami kreiptis į policiją, Valstybinęmaisto ir veterinarijos tarnybą ar savivaldybę. Išsamesnė informacija apie tai, kur kreiptisesant konkrečiam gyvūnų gerovės pažeidimui ir kokią informaciją pateikti rasite Gyvūnųgelbėjimo instrukcijoje https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/.Taip pat prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje galite paremdami nevyriausybinęorganizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kuri siekia spręsti gyvūnų gerovės problemųpriežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui bei didinti žmonių sąmoningumą ir atjautągyvūnų atžvilgiu. Skirti finansinę paramą galite čia: https://ggi.lt/parama/. Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savoaugintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.