Naujienos

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Žmonės, pirmą kartą prisijaukinę gyvūnus, visam laikui įgijo ir moralinę pareigą jais rūpintis. Iš kartos į kartą gyvūnai mums buvo maisto šaltinis, šildė, palaikė draugiją ir ištikimai saugojo. Deja, šiandien ne visi jaučia moralinę pareigą ir nors manosi esą pasiekę civilizacijos aukštumas - pagarba kito gyvybei lieka nustumta į antrą planą. Nuolat galima išgirsti apie apleistus, neprižiūrėtus, kankinamus ar tiesiog išmestus gyvūnus. Dažniausiai gyvūnų gerovės siekiančias organizacijas pasiekia skundai apie neprižiūrėtus kates ir šunis, tačiau šį kartą teko susidurti su neeiline situacija: kažkas atsikratė ūkiniais gyvuliais ir paliko juos likimo valioje.  Į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kreipėsi neabejinga mergina, norėdama informuoti apie gyvūnų nepriežiūros atvejį Tauragės rajone. Pranešėja informavo apie keturias avis, kurios be priežiūros po apylinkes klajoja jau gana ilgą laiką. Laiške buvo nurodyta, kad šių gyvūnų savininkas yra nežinomas, nes aplink nėra nei gyvenamųjų, nei ūkinių pastatų. Sovietmečiu ten buvo fermos, o dabar likę tik apleisti pastatai, kai kuriuose yra vystomas automobilių verslas. Avys reaguoja į mašinų skleidžiamą garsą - tada jos išlenda iš apleistų pastatų, krūmų ir seka paskui žmones. Apie gyvūnų nepriežiūrą buvo galima spręsti iš jų išvaizdos: kailis susivėlęs, sunkus, krentantis lopais. Galima tik įsivaizduoti tokią bejėgišką vargšų gyvūnų būseną – be maisto, pastogės, aplinkui tykant plėšrūnams. Prie laiško mergina pridėjo nuotraukas ir vietovės nuorodas, taip pat paminėjo, kad kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT). GGI savo ruožtu taip pat kreipėsi į Tauragės VMVT, kurios specialistų dėka netrukus paaiškėjo, kad gyvūnai iš tiesų liko be priežiūros, mat surastas jų buvęs šeimininkas teigė, kad po žmonos mirties avis ir ožką jis kažkam atidavė, o jų likimu toliau nesidomėjo. Kaltus šioje istorijoje sunku rasti, o tuo labiau  - įpareigoti juos prisiimti atsakomybę. Kol gyvuliai buvo surasti ir sugaudyti, viena avis, deja, geresnio gyvenimo nesulaukė – buvo sudraskyta vilkų. Išlaukus privalomą 14 dienų laikotarpį, gyvūnams buvo surastas naujas šeimininkas. Verta pasidžiaugti, jog yra tokių atsakingų žmonių, kaip pranešėja, kurie nelieka abejingi kenčiantiems gyvūnams ir imasi veiksmų, informuodami visas reikiamas institucijas. Tačiau stebėtina, kaip niekas kitas nepastebėjo vargstančių gyvūnų ir iki tol nepranešė atitinkamoms institucijoms, dažnu atveju, su tokiomis situacijomis susidūrę asmenys nekreipia į jas dėmesio, lieka abejingi.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. 

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.   Mūsų šalies miestuose ir ypač kaimuose vis dar gyvuoja sustabarėjusi tradicija, kad šuo turi būti pririštas prie būdos ir atlikti turto sergėtojo funkcijas. Dažnai tokio sargo būtis apverktina – pririštas prie sunkios grandinės, menka pastogė, mažai judėjimo laisvės, maitinamas yra tuo, kas atlieka nuo šeimininkų stalo.  Ne išimtis ir šis atvejis. Į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI) kreipėsi žmonės, kurie pranešė, kad Vilniuje, Pavilnyje, vienos sodybos kieme šuo pačių šeimininkų nėra maitinamas, todėl kartais kaimynai patys jam atneša maisto, tačiau to nepakanka - šuns įmitimas vis tiek akivaizdžiai blogas, beje, šuo niekada neturi vandens. Būda yra netinkama šaltajam laikotarpiui, kiaurai perpučiama, o vasaros metu jis neturi jokio pavėsio. Turbūt kiekvienas gali suvokti, kokia prasta yra gyvūno padėtis nuolat būnant pririštam ir prastai maitinamam. Negaunantis pakankamai fizinės veiklos, neturėdamas vietos ir sąlygų energijai išlieti, šuo tampa nevaldomas, sutrinka jo psichika – apima agresija, pyktis, baimė.  2019 m. gruodžio 10 d. GGI kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu ištirti minėtą situaciją. Prie prašymo taip pat buvo pridėtos nuotraukos ir filmuota medžiaga. Gana greitai sulaukta atsakymo, kad Vilniaus miesto savivaldybė su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) gruodžio 16 d. atliko pirmąjį patikrinimą. Jo metu darbuotojai įvertino šuns įmitimą žemiau vidutinio; pašaro kokybės įvertinti nepavyko, nes savininkas patikrinimo metu sauso pašaro neturėjo ir teigė, kad kiekvieną vakarą šuniui yra verdamas šiltas maistas. Specialistai įpareigojo šunį laikantį asmenį užtikrinti, kad augintiniui maisto netrūktų.  Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnė pagal kompetenciją nustatė, kad šuo nėra vakcinuotas nustatyta tvarka, įrengta būda perpučiama, šuo neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, todėl surašė kaltam asmeniui nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Taip pat ji išaiškino šunį laikančiam asmeniui teisės aktų reikalavimus ir atsakomybę už pakartotinius jų pažeidimus. Asmuo įsipareigojo laikytis nustatytos tvarkos. 2020 m. sausio 3 d. per pakartotinį patikrinimą buvo įsitikinta,  kad asmuo vakcinavo šunį nustatyta tvarka ir pašalino rastus gyvūno augintinio laikymo sąlygų pažeidimus. Vėliau Vilniaus savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos pareigūnai pakartotinai patikrins, ar asmuo laikosi gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Svarbu paminėti, kad po patikrinimų šuo ir toliau bus stebimas, tad belieka džiaugtis, kad darnus Vilniaus miesto savivaldybės ir VMVT darbas davė vaisių – gyvūno laikymo sąlygos pagerėjo, o savininkas buvo įpareigotas rūpintis augintiniu. „Bet kuris žmogus turėtų nepraeiti pro kenčiantį gyvūną, - pastebėjimais dalijasi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, - šis atvejis yra puikus pavyzdys, jog visi sutelkę jėgas turime galimybę padėti bet kuriam gyvūnui gyventi geriau. Dėkojame neabejingiems žmonėms, pranešantiems apie tokius atvejus.“ VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. 

Informacija paruošta Aistės Misevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove @sadswim Dekoratyvinė kosmetika ar paprasčiausios higienos priemonės yra neišvengiamos kiekvieno žmogaus kasdienybėje. Tačiau retai susimąstoma, jog kasdien ant veido odos tepamas kremas, naudojama kreminė pudra, blakstienų tušas bei daugybė kitų dekoratyvinės kosmetikos ir higienos priemonių galėjo būti testuotos su gyvūnais. Deja, šiais laikais nors ir didėja tendencija trauktis iš rinkų, kuriose išnaudojami gyvūnai, didžioji dalis įmonių neatsisako vivisekcijos, o pirkėjai rinkdamiesi prekę dažnai nė neatkreipia dėmesio, ar ji ekologiška ir nekenkianti aplinkai bei gyvūnams. Vivisekcija – mokslinio tyrimo metodas, kurio metu, siekiant ištirti organizmo funkcijas ir įvairių medžiagų veikimą, yra operuojamas gyvas gyvūnas. Tai, be abejo, jam sukelia skausmą ir kančias, o dėl patiriamo streso ir tik tiriamo gyvūno organizmui specifinio atsako į tam tikras medžiagas, gauti rezultatai gali būti netikslūs ir neteisingi žmogaus organizmo atžvilgiu. Šiomis dienomis su vivisekcija vis dar galima dažnai susidurti, o įmonės, nedrįstančios pasinaudoti moderniomis alternatyvomis ar gailinčios tam išlaidų, stabdo biomedicinos mokslų tobulėjimą ir kelia pavojų žmonių sveikatai bei aplinkai. Kita vertus, šiuo klausimu internete galima rasti daug informacijos apie įmones, kurios yra draugiškos gyvūnams, taip pat yra be galo ilgas sąrašas tų, kurios nė neplanuoja ieškoti alternatyvų. Tokia vieša informacija gali būti naudinga besirenkantiems naujas kosmetikos priemones ar ieškantiems natūralesnio ir gyvūnams draugiško produkto. Pavyzdžiui, organizacijos „PETA“ puslapyje galima rasti sudarytą paieškos sistemą, kurioje nurodžius tam tikros įmonės pavadinimą yra pateikiamas atsakymas, ar ji testuoja gaminius su gyvūnais, ar ne. Kaip pavyzdį galima pateikti gana populiarių ir daugeliui pažįstamą prekės ženklą ,,NIVEA‘‘ – atlikus paiešką nurodoma, kad ši įmonė savo gaminius tebetestuoja su gyvūnais, tuo tarpu ,,Body Shop‘‘ prekinio ženklo mėgėjai gali pasidžiaugti – ši įmonė yra draugiška gyvūnams.  Galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje irgi atsiranda atsakingų prekių ženklų, kurie yra prieš bandymus su gyvūnais ir nori prisidėti prie jų gerovės. Daugiau informacijos apie ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje gaminamą draugišką kosmetiką gyvūnams galite rasti čia. 

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų nepriežiūros atvejai yra skaudi visuomenės tema, apie kurią būtina kalbėti, norint užkirsti kelią tolimesniems gyvūnų apleidimams ir jų laikymo sąlygų pažeidimams.  Gyvūnų gerovės organizacijos dažnai susiduria su įvairiais nepriežiūros atvejais, tačiau kai kurie jų stebina iki šiol – neseniai Ignalinos rajone, Ceikinėlių kaime, užfiksuotas gyvūno nepriežiūros atvejis – gautos nuotraukos, įrodančios, jog didelis šuo yra laikomas žymiai per mažame voljere.  Teigta, jog šuo niekada nėra vedžiojamas, todėl jam nėra užtikrintas būtinas fizinis aktyvumas sveikai organizmo funkcijai palaikyti. Taip pat voljeras neatitinka higienos reikalavimų – jis retai valomas, o grindinys – plytelės, ant kurių šuns kojos nuolat slysta. Atsižvelgiant į rekomendacijas, grindinys turėtų būti medinis ir pakeltas nuo žemės, kad augintinis neperšaltų ir nesusirgtų sąnarių ligomis. Nuotraukose matomos voljero sienos yra regzto tinklo, nors rekomenduojama, jog jos geriau būtų iš metalinių strypų, nes į regztą tinklą atsirėmęs šuo gali susižaloti letenas. Taip pat teigiama, jog šiame, per mažame voljere, gyvenantis šuo ištrūkęs tampa agresyvus.  Netinkamas voljeras neužtikrina šuns saugumo - jis gali susižeisti, neturi pakankamai vietos, juolab kad nėra vedžiojamas. Remiantis gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, šuniui, sveriančiam 10-20 kg, kuris yra vedžiojamas, turi būti skirtas ne mažiau kaip 15 kv. m ploto voljeras. Nevedžiojamam šuniui, sveriančiam 20-30 kg, turi būti skiriama 25 kv. m ploto erdvė. Lauke gyvenančiam gyvūnui yra būtinas voljeras, atitinkantis jo dydį, jog gyvūnas jame galėtų laisvai ir nevaržomai jaustis, palakstyti ir pagulėti.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kovojanti už gyvūnų gerovę bei teises, pateikė pranešimą Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl gyvūno laikymo teisių pažeidimo. o ši persiuntė pranešimą nagrinėti Ignalinos maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT). Buvo sulauktas atsakymas, jog GGI pranešimas dėl gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės pažeidimo yra nepagrįstas, tačiau buvo nustatyta, jog šuo yra neskiepytas nuo pasiutligės. Šuns šeimininkei duotas nurodymas šunį paskiepyti, tačiau VMVT nieko nepakomentavo apie šuns voljero dydį, taip pat nėra aišku, kokiu būdu VMVT pareigūnai nustatė šuns svorį bei išmatavo voljerą.  Atsižvelgiant į tai, jog patikros metu buvo nustatyta, jog šuo nebuvo skiepytas nuo pasiutligės, įrodo, kad šunimi nėra tinkamai rūpinimąsi. Todėl GGI kreipėsi į Ginčų komisiją, pateikdami skundą. Kol kas vis dar nėra žinoma, ar voljeras atitinka laikymo sąlygų reikalavimus, nors iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, jog tokio dydžio šuniui voljeras yra per mažas – šuo neturi pakankamai vietos judėti, voljeras neatrodo atitinkantis net minimalaus 15 kv. m ploto. GGI vis dar laukia atsakymo iš Ginčų komisijos, tačiau ragina visuomenę neignoruoti panašių atvejų ir užkirsti kelią gyvūnų nepriežiūrai.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis, konsultuoja fizinius asmenis bei organizacijas. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @Kennedy News and Media Lapkričio mėnesį po Jungtines Karalystes paplito kraupi filmuota medžiaga. Rytų Sasekse medžioklės sabotuotojai, panaudoję droną, užfiksavo kaip daugybė skalikų užpuolė ir sudraskė lapę, o tuo tarpu trys medžiotojai stovėjo šalia ir juokėsi. Kovotojai prieš medžioklę „West Kent Hunt Sabs“ išplatino filmuotą medžiagą, kurioje matosi kaip raiti ant žirgų medžiotojai užsiundė skalikus sugauti lapę. Šunys ilgai ją persekiojo, kol galiausiai pagavo,  apsupo didžiuliu būriu ir tiesiog suplėšė vargšą žvėrį į gabalus, o paskui grįžo pas medžiotojus, palikę sudraskytas ir kruvinas kūno liekanas voliotis ant žolės.  Harry Blackhurst iš „West Kent Hunt Sabs“ tvirtina, kad jis ir jo komanda bandė išgelbėti gyvūną ir vėliau paimti suplėšytą kūnelį, bet jiems sutrukdė medžiotojai, kuriems visa ši situacija pasirodė labai juokinga. Jis ragina Rytų Sasekso policiją vykdyti 2004 metų medžioklės įstatymą, kuriame skelbiama, kad lapių medžioklė Anglijoje, Škotijoje ir Velse yra neteisėta. Įstatymas draudžia tradicinę lapių ir kitų žinduolių medžioklę su šunimis, tačiau leidžia medžioklę pėdsakais, kuri nuo tradicinės skiriasi tuo, kad šunys ieško ne gyvos lapės, o seka dirbtinius jos pėdsakus. Policija patvirtino, kad tiria įvykį. H. Blackhurst iš Kento kalbėjo: „Mums atėmė žadą. Kaip kažkas gali būti tokie žiaurūs vargšui gyvūnui? Man tai yra nesuvokiama. Liūdna, kad nieko dėl to nedaroma, nes pats medžioklės įstatymas yra taisytinas ir daugelis naudojasi jo spragomis. Tai buvo nelegali medžioklė. Buvo mažiausiai 30 skalikų ir jie visiškai nebandė sekti pėdsakais, o buvo tiesiog užsiundyti sudraskyti žvėrį.“ H. Blackhurst ir „West Kent Hunt Sabs“ komanda buvo pakviesti kitos grupės – „South Coast Hunt Sabs“, kurie stebėjo medžioklę. H. Blackhurst toliau pasakojo: „Gavome skambutį iš „South Coast Hunt Sabs“, kad jiems reikia mūsų pagalbos. „South Coast Hunt Sabs“ jau sekė skalikus, kurie pajutę lapės kvapą bėgo paskui ją, todėl mes greitai įjungėme droną. Mes bandėme suklaidinti skalikus medžioklės ragu. Medžiotojai tai turėjo girdėti, tačiau nieko nedarė. Kai lapė buvo nužudyta, aš susigrąžinau droną ir nubėgau paimti lapės kūno. Deja, dėl pakeliui buvusių pelkės ir upelio, aš negalėjau patekti ten anksčiau už medžiotojus. Jie ir pasiėmė kūno likučius.“ Rytų Sasekso medžiotojų atstovas Romney Marsh Hunt kaltinimus dėl žiaurių veiksmų ir neteisėtos medžioklės neigia: „Man visa tai yra naujiena. Visą dieną su savimi turėjome 40 šunų. Jie gali kelioms minutėms kažkur nuklysti, taip turbūt ir nutiko. Aš nežinau. Negaliu patikėti, kad medžiotojai juokėsi, nes niekas net nežinojo, kad skalikai pagavo lapę. Mes visą dieną sportavome, jodinėjome pramintais takais. Akivaizdu, kad nuo kelio nukrypo keletas skalikų.“ Sasekso policijos atstovas teigė: „Sasekso policija šeštadienį (lapkričio 9 d.), 2.09 val., gavo pranešimą apie neteisėtą lapių medžioklę Gildforde, netoli miesto Rye. Į įvykio vietą buvo nusiųsti pareigūnai. Dabar buvo pateiktas vaizdo įrašas ir šis įvykis bus ištirtas.“ Informacijos šaltinis: https://www.dailymail.co.uk/news/article-7677027/Hunt-saboteurs-drone-footage-shows-moment-dozens-hounds-catch-decapitate-fox.html#v-3273396425685712061

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @sergiosouza Besikeičiantis visuomenės požiūris į gyvūnų laikymo sąlygas verčia keistis ir šalies įstatyminę bazę.  2019 m. gegužės 7 d. įsigaliojo nauja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) redakcija, kurioje nustatytos gyvūnų laikytojų pareigos, draudžiami veiksmai, bendrieji ir specialieji gyvūnų laikymo, specialieji bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo reikalavimai. Taip pat panaikinti  daug diskusijų kėlę reikalavimai, nustatantys minimalius plotus, reikalingus gyvūnams augintiniams (šunims, katėms). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) teigimu, naujasis Aprašas turi padėti geriau užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą, nes svarbu ne formalūs reikalavimai, o požiūris į gyvūnų gerovę ir gyvūnų laikytojų atsakomybė. Teorijoje viskas atrodo gražiai. Tačiau kokia praktika yra skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse? Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 11 punkte nurodyta, kad VMVT rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą. To paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybių administracijos, vadovaudamosi VMVT patvirtintu Aprašu, tvirtina Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles (toliau – Taisyklės) ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Kaip teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis: „Nei Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymas, nei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas nenustato, kad šis Aprašas yra rekomendacinio pobūdžio.“ Tai reiškia, kad savivaldybės, ruošdamos gyvūnų laikymo savo teritorijoje Taisykles, turėtų vadovautis VMVT parengtu Aprašu. Nepaisant to, miestų ir rajonų savivaldybių Taisyklės yra labai skirtingos. Vienos yra išsamesnės, galima sakyti – pavyzdinės. Kitos, tuo tarpu, tik aptakiai paliečia gyvūnų gerovės užtikrinimo sritį ar nustato visai kitokius reikalavimus, nors gyvūnų gerovės supratimas neturėtų skirtis priklausomai nuo savivaldybės, kurios teritorijoje gyvūnas yra laikomas. G. Blekaitis taip pat pažymėjo, jog: „Rengiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą, buvo siūloma idėja, kad įsigaliojus šiam įstatymui visos savivaldybių administracijos rengtų ir tvirtintų vienodas gyvūnų laikymo konkrečios savivaldybės teritorijoje Taisykles, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo skirtingos savivaldybių administracijos tvirtindavo labai skirtingo pobūdžio, apimties, turinio Taisykles, o kai kuriose savivaldybėse apskritai nebuvo tokios Taisyklės rengiamos.“ Bet situacija nepasikeitė iki šiol.  Ar problema galėtų būti, kad savivaldybių administracijose nėra kompetentingų, gyvūnų gerovės srities žinių turinčių specialistų? Tai gali būti tiesa, tačiau VMVT atsakingi pareigūnai ir VMVT teritoriniai padaliniai teikia konsultacijas savivaldybių administracijų atsakingiems asmenims dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo įgyvendinimo bei savivaldybių rengiamų gyvūnų laikymo Taisyklių rengimo, kontrolės ir kitais su gyvūnų laikymu susijusiais klausimais. Anot G. Blekaičio: „Jeigu savivaldybių administracijos kreipiasi dėl rengiamų gyvūnų laikymo konkrečios savivaldybės gyvenamosiose teritorijoje Taisyklių projektų ar kitais gyvūnų laikymo klausimais, VMVT ir VMVT teritoriniai padaliniai mielai konsultuoja, pataria, teikia pastabas, pasiūlymus, organizuoja susitikimus, diskusijas ir t.t.“. Reiškia, teisiškai yra sukurtos visos sąlygos Taisyklių suvienodinimui.  Be to, įsigaliojus naujajai Aprašo redakcijai, VMVT savivaldybių administracijoms rekomendavo peržiūrėti ir atnaujinti gyvūnų laikymo jų savivaldybių teritorijose Taisykles. Kaip sekasi savivaldybėms šiuo klausimu, pasakyti sunku. Pasirodo, niekas nekontroliuoja, ar savivaldybės Taisykles atnaujino, ar ne. „VMVT nepavesta funkcija vertinti, ar visos savivaldybių administracijos laiku ir tinkamai pakeitė konkrečios savivaldybės gyvūnų laikymo Taisykles, kaip ir nepavesta funkcija vertinti savivaldybių administracijų rengiamų gyvūnų laikymo konkrečios savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje Taisyklių projektus ar patvirtintų Taisyklių įgyvendinimo kontrolę“, – teigia G. Bleikaitis. Peržvelgus Lietuvos didžiųjų miestų ir rajonų gyvūnų laikymo jų teritorijose Taisykles, galima pastebėti, kad Taisykles sėkmingai atnaujino ir suvienodino Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybė, o Vilniaus, Kauno, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse bei Šiaulių miesto savivaldybėje vis dar galioja seniau patvirtintos Taisyklės. Nesant kontrolės mechanizmo, tikėtina, kad šios Taisyklės ir nebus atnaujintos. Kitas svarbus klausimas kyla dėl naujame Apraše panaikintų reikalavimų, nustatančių minimalius plotus, reikalingus gyvūnams augintiniams. Ar tai tikrai žingsnis geresnės gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimui? Kaip teigia G. Blekaitis: „Šunų, kačių laikymo plotų normos buvo panaikintos atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kai kurių savivaldybių pastabas bei pasiūlymus rengiamam Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo projektui. Pastabas dėl ploto normų panaikinimo teikusiųjų argumentai: savivaldybių administracijų atsakingiems pareigūnams nėra fizinių galimybių išmatuoti buto, namo gyvenamojo ploto, įvertinti, kokiu plotu naudojasi gyvūnai, kokį plotą gyvenamajame plote užima baldai, įvairi įranga ir kiti daiktai, gyvūnai išvedami į lauką ar ne, konkretaus bute, gyvenamajame name laikomo gyvūno fiziologinių poreikių (pvz., senyvo amžiaus gyvūno poreikis mažai judėti, o jauno gyvūno poreikis intensyviai judėti, laipioti, šokinėti ir t.t.).“ Priėmus tokius pakeitimus, lieka neaišku, kuo remiantis bus nustatoma, ar, pavyzdžiui, šuns voljero dydis yra tinkamas. O svarbiausia, kas vertins ir priims sprendimus? Ar savivaldybių administracijos turi kompetentingų specialistų? Iki šiol savivaldybių darbuotojai tik vykdė Taisyklių laikymosi priežiūrą, t.y. turėjo įvertinti faktus pagal popierių. Tam nėra reikalinga kompetencija gyvūnų gerovės srityje ar veterinarinės žinios. Kaip bus užtikrinama gyvūnų gerovė laisvę spręsti atidavus į specialių žinių neturinčių žmonių rankas? VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ su šiuo klausimu kreipėsi į savivaldybes. Ne visos savivaldybių administracijos buvo linkusios bendradarbiauti ir suteikti prašomą informaciją, o ir gauti aptakūs atsakymai vargu, ar gali tenkinti tiesos ieškantį gyvūnų gerovei neabejingą pilietį. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės buvo gautas atsakymas, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo įgyvendinimą kontroliuoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai. Tą patį nurodė ir Vilniaus miesto savivaldybė: „Įgyvendindami Įstatyme paskirstytas kompetencijas, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų reikalavimų.“ Nebuvo atsakyta, ar paskirti Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai (pareigūnai) turi kompetencijos gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje, veterinarijos žinių, kad galėtų tinkamai nustatyti, ar gyvūnų augintinių laikymo sąlygos yra tinkamos. Tikėtina, kad vis tik neturi, todėl šis klausimas ir buvo paliktas be jokio atsakymo. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės: „Kai kontrolės metu keliamas klausimas ar tik tikėtina, kad gali būti susiduriama su gyvūnų gerovės užtikrinimo klausimais, Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojai patikrinime visada kviečia dalyvauti ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus. Šios tarnybos specialistai pagal kompetenciją įvertina gyvūnų laikymo sąlygų atitiktį gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimams.”  Vilniaus miesto savivaldybė taip pat nurodo, kad: „Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams atliekamo patikrinimo metu nustačius, kad nagrinėjamas atvejis gali būti susijęs su gyvūnų gerovės arba sveikatos būklės klausimais, kai būtinos veterinarijos žinios, informacija pagal kompetenciją perduodama šiuo klausimu kompetentingiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, kurie prireikus taip pat konsultuoja Savivaldybės administracijos specialistus gyvūnų gerovės klausimais arba organizuojamas bendras institucijų specialistų patikrinimas.“ Atsižvelgiant į tai, kad, sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus, už šią sritį atsakingi savivaldybių valstybės tarnautojai pasitelkia VMVT teritorinių padalinių specialistus, peršasi išvada, jog reikiamos kompetencijos jie neturi. Kyla klausimas, ar tokiu atveju gyvūnų augintinių laikymo sąlygų patikrinimo funkcija neturėtų būti perkelta kompetentingiems atitinkamos srities specialistams? Vis tik savivaldybės su tuo nesutinka. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu: „Valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnai turi reikalingą kompetenciją tikrinti gyvūnų augintinių laikymo sąlygas. Ši funkcija negali būti perkeliama veterinarijos ar kitų sričių specialistams, neturintiems LR ANK nustatytų įgaliojimų taikyti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių tam, kad asmenys būtų atgrasyti nuo teisės aktų reikalavimų pažeidimų.“ Bet ar negali kompetentingi specialistai atlikti patikrinimą, pateikti išvadas, o savivaldybių tarnautojai pagal pateiktas išvadas surašyti administracinio nusižengimo protokolus? Panašu, kad nors ir buvo žengta teisingu keliu, siekiant ne vien formaliai, pagal popierius ir skaičiukus, įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, o kiekvienu atveju pažvelgti į situaciją individualiai, tačiau pasirinktas problemos sprendimo būdas yra visiškai netinkamas. Atidavus galimybę situaciją vertinti individualiai savivaldybių darbuotojams, neturintiems atitinkamų kompetencijų, problema nesumažės. Gavę galimybę interpretuoti Taisykles, savivaldybių darbuotojai neįgaus daugiau žinių, kurios šiam darbui atlikti tinkamai yra būtinos. Taisyklių interpretavimas be reikalingų žinių – tai didelė rizika gyvūnų gerovės užtikrinimui.

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. https://www.youtube.com/watch?v=xMheMKxhbeE&feature=youtu.be 2019 metų birželį internete buvo galima išvysti filmuotą medžiagą ir nuotraukas, kuriose matoma, kaip Klaipėdos rajone, Žibininkų kaime, esančiame pramogų komplekse „HBH“, ožkos šeriamos nerūšiuotomis atliekomis, atkeliavusiomis tiesiai nuo lankytojų stalo. Tarp jų buvo galima rasti šonkaulių, kotletų ir kitokių maisto atliekų, netinkančių gyvulių mitybai. Taip pat užfiksuotos ne maistinės atliekos - dantų krapštukai, plastikinės pakuotės ir čekiai. Negana to, tuo pat metu lankytojai rado žaizdotą triušį, kurį perdavė personalui - gyvūnui tik tuomet buvo suteikta veterinarinė pagalba ir jis buvo patalpintas į atskirą narvą.  Atsižvelgiant į tai, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Klaipėdos skyrių, prašydami atlikti gyvulių laikymo sąlygų patikrinimą dėl nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuoto gyvulių nepriežiūros atvejo. Klaipėdos VMVT ir Kretingos VMVT inspektoriai pagal pranešimą patikrino nurodytą vietą, tačiau, pasak gauto atsakymo, gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimų nenustatyta - neaptikta netinkamo pašaro ar pašalinių daiktų gyvulių šėryklose. Turima vaizdo medžiaga buvo ignoruojama, o „HBH“ negavo įspėjimo ir liko nenubausti už gyvūnų nepriežiūrą. GGI nesutiko su tokiu sprendimu ir padavė VMVT į teismą - sausio 9 dieną bus nagrinėjama administracinė byla. Rugpjūčio mėnesį GGI pasiekė nauja filmuota medžiaga iš „HBH“ lankytojų - situacija su gyvulių maistu vėl kartojosi. Nors birželio mėnesį VMVT pranešė, kad su įmonės administracija ir darbuotojais buvo kalbėta ir jie patvirtino, kad buvusi situacija daugiau nepasikartos, GGI dar kartą buvo priversta kreiptis į VMVT dėl pakartotinio gyvulių nepriežiūros atvejo ir grubaus gyvūnų gerovės pažeidimo. VMVT atstovams pakartotinai atvykus į „HBH“, pažeidimų vėl nebuvo rasta. Tačiau įmonės administracijos darbuotojas sutiko, kad filmuota medžiaga padaryta šioje teritorijoje ir užfiksuotus pažeidimus pripažino. Taip pat apžiūros metu buvo rasti nauji pažeidimai dėl gyvulių ženklinimo reikalavimų. Šį kartą už gyvulius atsakingam „HBH“ darbuotojui buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite  aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. Kurkime gyvūnams draugišką pasaulį kartu!

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Jau ketvirtus metus vykstanti akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ šiemet pasiekė rekordą - per savaitę buvo surinktos net 20925 maisto porcijos prieglaudose gyvenantiems gyvūnams. Per praėjusius trejus metus gyvūnų prieglaudos sulaukė 25 tūkst. maisto porcijų, o šių metų rezultatas pralenkė lūkesčius - akcija sulaukė neįtikėtino žmonių įsitraukimo. Per keturis metus iš viso surinkta 46 tūkst. maisto porcijų beglobiams gyvūnams. Akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ tradiciškai kvietė visus gyvūnų mylėtojus kartu su savo keturkojais draugais prieš Kalėdas atvykti į renginį Vilniaus Katedros aikštėje, ten atsigerti arbatos, pabendrauti su bendraminčiais ir gyvūnų gerovės organizacijomis, o svarbiausia - nusifotografuoti prie kalėdinės instaliacijos. Renginyje užfiksuotos akimirkos buvo panaudotos vaizdo įrašui, kuris sparčiai išplito po internetinę platformą „Facebook“.  Po renginio žmonės buvo kviečiami dalintis vaizdo įrašu ir spausti „patinka“, nes kiekvienas toks paspaudimas buvo lygus vienai maisto porcijai, kuria dabar galės džiaugtis ne tik šeimininkų neturintys gyvūnai, bet ir juos išlaikančios prieglaudos. „Paleidus vaizdo įrašą, nežinojome, ko tikėtis, todėl rekordiškai didelis patiktukų ir pasidalijimų skaičius privertė nustebti. Dar iki galo nesuvokiame to masto - porcijų surinkta tiek daug, matyt patikėsim tik kai jas pamatysim, - neslėpė džiaugsmo gyvūnų prieglobsčio „Miško trobelė“ vadovė Eglė Marija, - nuostabu, kad yra galimybė žmonėms tokiu paprastu būdu prisidėti prie prieglaudų gyvūnų gerovės, o tokie rėmėjai kaip UAB „Mars Lietuva” padeda sumažinti prieglaudoms tenkančią naštą.“ Renginio organizatorius VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ džiaugiasi, kad per kelias šios akcijos dienas maisto porcijų skaičius pasiekė beveik trejų metų rezultatus ir padarė trigubai didesnę šventę beglobiams keturkojams. Kaip ir kiekvienais metais maistą dovanoja UAB „Mars Lietuva“, o jis bus atiduotas renginyje dalyvavusioms gyvūnų prieglaudoms: „SOS gyvūnai“, „Dogspotas“, „Lesė“, „Felium domus“, „Miško trobelė“, „Mažoji beglobių pastogė“. Pagal skaičiavimus, joms bus išdalinta beveik po 3500 maisto porcijų.  Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ ryšių su visuomene koordinatorė Gabrielė Grinkaitė džiaugiasi, kad renginyje teko sutikti ir savo buvusių globotinių, kuriems dovanojamos paramos jau nebeprireiks: „Labai džiaugiamės šiuo renginiu, kuriame dalyvaujame jau ne pirmus metus. Ir ne tik dėl aukų, kurios mums itin svarbios, nes be jų neišgyventume nei dienos. Dar smagiau būna sutikti tiek daug linksmai nusiteikusių žmonių su augintiniais, kurie ateina pašnekėti, paklausti, kaip gyvename. Be to, sutikome ir daug buvusių „Lesės“ globotinių! Tai labai mus džiugina ir primena, dėl ko dirbame kiekvieną dieną.“ Labdaros akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ siekia šviesti visuomenę apie beglobių keturkojų situaciją Lietuvoje bei atsakingą požiūrį į gyvūnų įsigijimą ir jų priežiūrą. Todėl kvietimas sudalyvauti šeimininkus su augintiniais šventėje primena, kad šuo ar katė yra lygiavertis šeimos narys. Gyvūnas - ne kaspinu perrišta dovana. Jis ištikimas draugas ir kompanionas.