Naujienos

Informacija paruošta Aistės Misevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Netinkamas elgesys su gyvūnais, kartais net mirties link vedanti jų nepriežiūra – dažnas reiškinys Lietuvoje. Tai patvirtina ir prieš keletą metų nuo tilto numesto šuns Pipiro istorija bei daugelio kitų kankintų ar nužudytų gyvūnų istorijos. Kyla klausimas – kaip tai gali vykti šiais civilizuotais laikais? Kas skatina žmogų, moralų ir mąstantį individą, taip elgtis su tais, kurie pasipriešinti negali? Deja, kartais net ir tie, kurie artimoje aplinkoje  mato gyvūnų kankinimą ir nepriežiūrą, neišdrįsta kreiptis į teisėsaugą. Todėl svarbu tirti kiekvieną gautą pranešimą. Straipsnyje aprašomas žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis – Joniškio rajone, Alsių kaime gyvenanti moteris į šuns voljerą įmetė gyvą ančiuką.  Į VšĮ ,,Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) 2019 m. liepos 31 dieną kreipėsi asmuo, pateikęs filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip moteris (pagal GGI surinktą informaciją – Evelina Turskytė, gyvenanti Joniškio rajone, Alsių kaime) išneša iš patalpos gyvą ančiuką ir įmeta jį į šuns voljerą. Šią informaciją 2019 m. rugpjūčio 12 dieną GGI pateikė Joniškio rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT), Joniškio rajono savivaldybės administracijai bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui. Pranešime prašoma imtis atitinkamų kontrolės veiksmų ir atsakomybės taikymo pranešime nurodytai moteriai. Pranešime taip pat nurodyta patikrinti šuns laikymo sąlygas, kadangi vaizdo įraše matomas voljeras neatrodo atitinkantis gyvūnų augintinių laikymo taisykles.  2019 m. rugsėjo 3 dieną gautas atsakymas iš VMVT Joniškio VMVT, kuriame nurodoma, kad pagal gautą pranešimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu Joniškio raj., Skaistgirio sen., Alsių k., Šaltinio g. 10-3 buvo atliktas neplaninis patikrinimas, jo metu nustatyta, kad gautas pranešimas pasitvirtino, todėl E. Turskytei už gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų pažeidimus taikyta ANK bauda. Administracinė bauda skirta už gyvūnų gerovės (žiaurus elgesys su gyvūnu, netinkamas gyvūnų laikymas, kai varžoma gyvūnų judėjimo laisvė, sukeliamos kančios, skausmas) ir sveikatingumo pažeidimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymu, VMVT direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 „Dėl pasiutligės kontrolės reikalavimų patvirtinimo“ reikalavimais. Džiaugiamės, kad į pateiktą pranešimą buvo sureaguota ir dėl netinkamo elgesio su gyvūnais kaltinamai moteriai buvo pritaikytos teisės aktuose nustatytos nuobaudos. Skatiname neignoruoti pagalbos šauksmo, pastebėjus įtartinus atvejus informuoti atitinkamas institucijas, nes tik tokiu būdu galime užkirsti kelią smurtui bei išgelbėti nekaltų gyvūnų gyvybes.  GGI visus kviečia nelikti abejingais matant neprižiūrimus gyvūnus ir taip pat skatina neuždaryti paukščių narvuose. Apie tai kalba ir GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė - Pliuskė: "Man sunku suprasti, kas gali būti gražaus iš narve uždaryto paukščio, nes visas jo grožis, kaip ir visa jo laimė - tai sklendimas danguje. Tikimės, kad žmonių grožio samprata šiuo klausimu keisis ir šis reiškinys galiausiai išsigyvendins, o kol kas GGI šviečia žmones bei džiaugiasi, kad jie jau atkreipia dėmesį ne tik į kitų gyvūnų, bet ir paukščių netinkamas laikymo sąlygas bei apie jas praneša".

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Kasmet, spalio 4-ąją, gyvūnų mylėtojai bei jų teisių aktyvstai švenčia Pasaulinę gyvūnų globos dieną. Puikia tradicija tapęs renginys spalio 5 d. Į Vingio parką subūrė ne tik gyvūnų gerovės klausimus sprendžiančias organizacijas, kinologus, dresūros mokyklas, savo amato meistrus ir t.t., bet ir gausų būrį žmonių su savo augintiniais. Juos pramogauti, dalyvauti loterijoje, atlikti užduotis bei laimėti prizus kvietė ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau – „GGI“) komanda, supažindinusi su savo veikla, bei projektais „neBrisius.lt“ ir „Draugiški Gyvūnams“.  „Tokios šventės labai svarbios, jos ne tik suburia bendraminčius, bet ir padeda informuoti visuomenę, skleisti mūsų idėjas bei dalintis geromis žiniomis apie atliktus darbus. Visada džiaugiamės, jog į renginius žmonės ateina su savo augintiniais, mūsų projekto „Draugiški gyvūnams“ tikslas ir yra skatinti nepalikti savo gyvūnų namuose, kartu lankytis įvairiose vietose: kavinėse, parodose bei renginiuose. Į mūsų palapinę užsukusius žmones supažindinome ir su galimybe dalyvauti „neBrisius.lt“ iniciatyvoje – papasakoti šaunias savo ir augintinio istorijas bei dalyvauti fotosesijose“, - pasakojo organizaciją atstovavę savanoriai. Renginio dalyviai, užsukę susipažinti su „GGI“ veikla, sprendė gyvūnų gerovės testą, kuriame atsakinėjo į smagius klausimus, tikrino savo žinias  apie „GGI“ projektus, bendrus gyvūnų gerovės klausimus Lietuvoje, žiauraus elgesio atvejus, bei kaip elgtis juos pastebėjus. Keturkojai draugai vaišinosi vandeniu iš įrengto „Šuns baro“ bei džiaugėsi šeimininkų loterijoje laimėtais gardžiais UAB „Mars Lietuva“ įsteigtais prizais. „Mūsų organizacijos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui. Džiaugiamės tokiuose renginiuose galėdami pabendrauti su profesionalais, dirbančiais šioje srityje, pasidalinti patirtimi, nuotaikomis, įspūdžiais. O taip pat – tai puiki galimybė su mūsų veikla supažindinti visuomenę, didesnis žmonių sąmoningumas yra itin svarbus “, - džiaugėsi „GGI“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Apie tokį dalyką, kaip hidroterapija, turbūt jau esate girdėję. Tačiau dažnai taikomas žmonėms, iki šiol retai buvo pasitelkiamas gerinti augintinių sveikatą. Sunku patikėti, tačiau Lietuvoje specializuotos vietos netgi nebuvo! Na, bet turim gerą žinią vilniečiams – liepos mėnesį duris atvėrė ilgai planuotas pirmasis smulkių gyvūnų hidroterapijos centras Lietuvoje „Rubis“, į kurį projekto „Draugiški Gyvūnams“ ambasadorė Dina ne tik spėjo užsukti ir pati išbandyti, bet ir įdomių bei motyvuojančių istorijų išgirsti. Taigi, kas ta hidroterapija ir kodėl ji taip reikalinga? Hidroterapija, išvertus iš graikų kalbos, reiškia vandens gydymas. Tai - neatsiejama gydymo proceso dalis augintiniams po traumų ar su įgimtomis motorikos problemomis, saugiausia svorio metimo priemonė ir puikus būdas norintiems socializuoti savo augintinius. Stiprus nesvarumo pojūtis ir raminanti vandens rezistencija leidžia atlikti neskausmingus ir saugius pasyvius judesius, todėl seanso metu sąnariams tenka mažesnė apkrova, nei atliekant tuos pačius pratimus sausumoje. Tai reiškia, kad sportuodamas gyvūnas nepatiria jokio skausmo ir taip yra skatinamas judėti.  Įdomus faktas! Hidroterapijos seansai atliekami šiltame vandenyje (apie 30‘C). Atrodo karštoka, tačiau šaltame vandenyje susiaurėja kraujagyslės, esančios prie odos ir paviršinių raumenų, o to pasekmė - sutrikusi kraujotaka ir sumažėjęs raumenų veiklos efektyvumas. Bijoti, kad šuniukas perkais nereikia, nes treneriai visuomet duoda galimybę atvėsti ir atsikvėpti.  Hidroterapijos centro „Rubis“ istorija. Visos geros iniciatyvos kyla iš istorijų, todėl apie centro įkūrimo istoriją pasiteiravome vienos iš įkūrėjų ir centro trenerių – Jolantos. „Mūsų mylimam pudeliui Rubiui buvo diagnozuota displazija. Diagnozė lėmė, kad teko atsisakyti taip mylimų Agility treniruočių, riboti fizinį krūvį, o judriam šuniui tai padaryti buvo labai sudėtinga. Kreipėmės į pačius geriausius Lietuvos ir užsienio specialistus, galinčius padėti šioje situacijoje, ir visi vieningai teigė - plaukimas padėtų sustiprinti raumenis, šuniui mažiau skaudėtų, galbūt pavyktų išvengti operacijos. Lietuvoje tokių paslaugų niekas neteikė, todėl nusprendėme būti pirmieji – padėti ir sau, ir kitiems. Patys esame emigrantai, grįžę į Lietuvą po 10 metų praleistų Anglijoje. Ten ir sužinojome apie hidroterapiją smulkiems gyvūnams ir jos teikiamą naudą. Taigi, mečiau darbą finansų srityje ir stačia galva nėriau į reabilitacijos smulkiems gyvūnams mokslus. Na, o hidroterapijos centras „Rubis“ yra fizinis svajonės variantas“. Kokios paslaugos, kaina ir kur rasti šį centrą? Šiuo metu klientams siūlomi individualūs seansai baseine, kurių kiekvienas yra individualus ir adaptuojamas pagal poreikį. Pavyzdžiui, augintiniams, su judėjimo problemomis daugiau atliekami įvairūs pratimai vandenyje, o gyvūnai, kurių tikslas numesti svorio arba sutvirtinti raumenų masę, daugiau laiko praleidžia plaukiodami. Seanso metu specialistas visą dėmesį skiria vienam augintiniui – dirba su juo, stebi pulsą, įvertina, ar nėra problemų. Šeimininkai viso seanso metu gali (ir rekomenduojama) būti kartu, tačiau į vandenį lipti nereikės.  Seanso trukmė – iki valandos. Į seanso trukmę įeina: dušas prieš ir po baseino, seansas baseine ir džiovinimas. Seanso kaina – 17 eurų.  Visų norinčių atvykti ir išbandyti centras laukia adresu Buivydiškių 12A, Vilnius. Artimiausiu metu centras planuoja įsigyti vandens bėgimo takelį, svarsto apie masažo galimybes.  Na, o jei dar neįtikinom, sąrašas naudų, kurias jūsų augintinis gaus iš hidroterapijos:  Pagerinama širdies ir kraujagyslių veikla;  Skausmo ir patinimų sumažinimas;  Standumo galūnėse palengvinimas (pavyzdžiui, kai gyvūnas ilgą laiką nevaikščiojo, letenos būna sustandėjusios, „suakmenėjusios“); Raumenų stiprinimas;  Skatinama protinė veikla;  Pagerinama gyvūno atliekama judesių amplitudė;  Sąnarių mobilizavimas;  Antrinių komplikacijų prevencija;  Gyvenimo kokybės pagerinimas. Daugiau apie gyvūnams draugiškas vietas galite skaityti www.draugiskigyvunams.lt

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Šiais modernios ir atsakingos visuomenės laikais dauguma gyvūnų savininkų tinkamai rūpinasi jų priežiūra bei gerove. Tačiau vis dar tenka susidurti su įvairiais naminių augintinių nepriežiūros atvejais. Į Všį „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau  – GGI) rugpjūčio mėnesį kreipėsi neabejingi kaimynai dėl asocialių asmenų bute laikomų dviejų šunų. Liudininkai tvirtino, kad gyvūnai nėra išvedami į lauką, gamtinius reikalus atlieka bute, dėl to sklinda baisus dvokas, o jų šeimininkai į kaimynų skundus nereaguoja. GGI savo ruožtu rugpjūčio 22 dieną kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl gyvūnų laikymo taisyklių ir gyvūnų gerovės pažeidimo. Pranešime buvo prašoma patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas, skiepų pažymėjimus ir kitą, su jų gerove susijusią informaciją. Gautame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojo atsakyme buvo nurodyta, kad ši situacija kartojasi ne pirmus metus ir pranešime minimų šunų savininkų jau ne kartą buvo prašyta geranoriškai atiduoti gyvūnus Vilniaus globos namams, bet šie tai daryti kategoriškai atsisakė. Jiems taip pat buvo skirta ir viena administracinė nuobauda. Visgi Vilniaus miesto savivaldybės administracija po GGI kreipimosi tęsė veiksmus ir rugpjūčio 26 dieną kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl pagalbos sprendžiant problemą. Apie galimai neprižiūrimus gyvūnus taip pat buvo informuota ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT). Šios tarnybos darbuotojai rugsėjo 2 dieną turėjo atlikti patikrinimą, bet šunų savininkai tikrintojų tiesiog neįsileido ir bendrauti atsisakė. Galiausiai, rugsėjo 5 d., buvo atliktas pakartotinis VMVT patikrinimas, tik šį kartą jau ir su Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnais bei policija. Patikrinimo metu gyvūnai buvo sėkmingai perduoti UAB „Grinda“ Vilniaus globos namams, o gyvūnų savininkė yra iškviesta į Vilniaus VMVT, kur jai bus taikoma nuobauda dėl neskiepytų gyvūnų laikymo.  Situaciją UAB "Grinda", Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė pakomentavo taip:  "2019 m. rugsėjo 6 d. iš Geležinio Vilko gatvės buvo pristatyti du šunys. Apžiūrėjus veterinarijos gydytojui vienam šuniui klinikinių ligos požymių nepastebėta, tačiau kitas sunkiai vaikšto (dėl per didelio kūno svorio ir senyvo amžiaus). Dokumentų apie prieš tai atliktas vakcinacijas šeimininkai nepateikė. Juos vakcinavome  polivalentine vakcina. Šiuo metu abu šunys yra karantinuojami, po karantino laikotarpio bus dovanojami. Šunys yra vyresnio amžiaus (vienam iš jų yra apie 14 metų), tad natūralu, kad pasikeitusios gyvenimo sąlygos jiems sukelia stresą. Gyvūnai konfiskuoti nebuvo. Stengiantis greičiau išspręsti susiklosčiusią situaciją, savininkė pati pateikė raštišką gyvūnų atsisakymą.” Norime pasidžiaugti, kad šį kartą GGI bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojais, VMVT bei policija buvo sėkmingas ir tikimės, kad jų laukia geresnis gyvenimas nei iki šiol.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite  aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. Prisidėkime prie savo visuomenės modernėjimo visi drauge. 

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. VšĮ „Zooparkas“, įsikūręs Trakėnų kaime, Kalvarijos savivaldybėje, gyvuoja jau 11 metų. Kaip skelbia pats zoologijos sodas, jame gyvena įvairių egzotinių ir naminių gyvūnų, tarp kurių nemažai kanopinių. Nors jis veiklą vykdo jau daugiau nei dešimtmetį, panašu, kad jo darbuotojai iki šiol neišmoko tinkamai pasirūpinti laikomais gyvūnais.  2019 m. liepos 29 d. viena lankytoja užfiksavo gyvūną, kuris vos galėjo paeiti - dėl nesutvarkytų kanopų buvo išsikraipiusios jo kojos. Nelaisvėje laikomų kanopinių gyvūnų kanopos privalo būti tvarkomos reguliariai, o iš moters atsiųstos nuotraukos matėsi, kad tai yra ilgalaikė nepriežiūra, galėjusi ne tik sukelti gyvūnui nepatogumą bei skausmą, bet ir negrįžtamai sužaloti jo sveikatą. Kanopinių gyvūnų priežiūros  problema Lietuvoje yra gan opi. Tokių atvejų dažnai pasitaiko ne tik ūkiuose, bet ir viešuose, lankomuose objektuose, kur prie gyvūno nepriežiūros problemos prisideda ir netinkamo pavyzdžio rodymas lankytojams. Dėl šio atvejo 2019 m. liepos 30 d. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) Kalvarijos skyrių. Savo pranešimu siekėme, kad VMVT nubaustų Kalvarijos VšĮ „Zooparką“ už konkretų nuotraukoje užfiksuotą nepriežiūros atvejį, o taip pat atliktų gyvūnų laikymo sąlygų patikrinimą ir įvertintų, ar problema jau yra išspręsta, nes lankytojai zoologijos sodo administracijai dėl šio atvejo buvo pateikę pastabą. Neilgai trukus GGI sulaukė atsakymo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kalvarijos VMVT atliko neplaninį patikrinimą minėtame zooparke ir nustatė, jog gyvūnų su pažeistomis ir užaugusiomis kojų nagomis nerasta. Džiugu, kad zoologijos sodo administracija iki VMVT patikrinimo išsprendė problemą, tačiau dažnu atveju gyvūnų savininkai negauna net įspėjimo už anksčiau padarytus bei užfiksuotus pažeidimus, dėl kurių buvo kreiptasi. Kadangi tokios situacijos pasitaiko dažnai, GGI padavė VMVT į teismą. Skundas paduotas dėl konkretaus atvejo – „HBH Juozo Bravoro“ ožkų, šeriamų nerūšiuotomis atliekomis nuo lankytojų stalų su visais čekiais ir dantų krapštukais. Nors GGI pranešime, siųstame VMVT, pažeidimas buvo užfiksuotas, nuvykę į vietą VMVT darbuotojai pažeidimo nerado. Tikėtina, kad maitinimo vieta jau buvo sutvarkyta, arba ožkos buvo viską suvalgiusios. GGI siekia, kad tiek vienu, tiek kitu aptariamu atveju būtų suformuota vieninga praktika ir savininkai gautų bent įspėjimą dėl pirmą kartą padaryto pažeidimo, kas priverstų juos gerai pagalvoti prieš darant pakartotinus pažeidimus, nes kiekvieną sekantį kartą vien įspėjimu neatsipirktų. Todėl tikisi ir deda visas pastangas į tai, kad ilgainiui Lietuvos žmonių mąstymas pagaliau pasikeistų ir gyvūnus laikančios įstaigos bei asmenys sąmoningai pažeidimų nedarytų - juk kalbame apie elementarius bazinius gyvūnų poreikius, o ne suteikiamas išskirtines sąlygas. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite  aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams

Skaityti plačiau: ČIA

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų gerovė – labai plati sąvoka, apimanti ne tik jų sveikatos būklę, bet ir psichologinę būseną. Taip apibūdinami gyvūnų auginimo, žudymo bei kitokio elgesio su jais klausimai, diskutuojama apie jų ir žmonių santykį, keliami klausimai dėl gyvūnų apsaugos bei teisių. Nors Lietuvoje veikiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas reglamentuoja administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, pasitaiko jo pažeidimų, kuriuos išspręsti nėra paprasta. Dažnai visuomenėje vyrauja du požiūriai, priešingos pozicijos, kada pirmuoju atveju manoma, jog gyvūnai nėra sąmoningi, todėl jų gyvenimo kokybės klausimai neturėtų būti labai aktualūs: svarbu užtikrinti minimalias sąlygas išgyventi, siekiant gauti vienokią ar kitokią naudą žmogui. Kitu atveju teigiama, jog jie sugeba jausti tam tikras emocijas, turi individualius poreikius, todėl privaloma rūpintis tinkamomis gyvenimo sąlygomis, nesukeliant nereikalingo skausmo, diskomforto bei atsižvelgiant į gyvūno rūšį, veislę ar kitus kriterijus. Pastarasis požiūris veda link aukštesnio gyvūnų gerovės supratimo ir tampa vis aktualesnis daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. Kaip viskas vyksta mūsų šalyje? Gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų laikymasis prižiūrimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), jame ne mažą vaidmenį atlieka ir miestų savivaldybės, tiesiogiai susiduriančios su esamomis problemomis bei policija. Gerovės politikos formavimu užsiima Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), teikianti įvairius pasiūlymus bei rekomendacijas. Pateikiamose metinėse VMVT ataskaitose teigiama, jog apie trečdalis gaunamų pranešimų dėl įvairių pažeidimų pasitvirtina, o gyvūnų gerovė palaipsniui gerėja. Šiais klausimais Lietuvoje taip pat užsiima įvairios organizacijos, tokios, kaip Všį „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI),  kurios tikslas yra spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui. „Dažnai sprendžiame situacijas, kada  už gyvūno nepriežiūrą, žiaurų elgesį ar netinkamas laikymo sąlygas savininkui skiriamas įspėjimas ar labai mažo dydžio bauda. Taip pat būna atvejų, kada pažeidimų iš viso nerandama, nors tuo metu, kai jie (dažniausiai nuotraukomis) fiksuojami neabejingų žmonių ar mūsų organizacijos savanorių, tai yra akivaizdu. Dėl šios priežasties dažnai susiduriame su jų pasikartojimais. Praktikoje pasitaiko ir atvejų, kada gyvūnų gerovės politiką formuojančios institucijos kai kuriais klausimais nesutaria su ją vykdančiomis, pavyzdžiui, dėl kanopinių gyvūnų pančiojimo, kadangi esami teisiniai aktai palikti pakankamai laisvoms interpretacijoms“, – patirtimi dalinasi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Pastaraisiais metais GGI susidūrė su keletu arklių pančiojimo atvejų, kuriuos ir skirtingų miestų VMVT įvertino labai skirtingai. Vienais atvejais arklių šeimininkams įspėjimai pagerinti gyvūno laikymo sąlygas skirti, kitais atvejais pažeidimų nenustatyta, nors situacijos analogiškos. Todėl GGI raštu kreipėsi žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį bei VMVT direktorių Darių Remeiką su prašymu spręsti dėl būtinybės reglamentuoti pančiojimo draudimą ir tokiu būdu pašalinti teisinį nihilizmą bei institucinių sprendimų prieštaringumą, užtikrinant vienodą ir nuoseklų viešąjį administravimą.  Abi institucijos pateikė skirtingus atsakymus – VMVT nurodo, jog Lietuvos teisės aktai nenustato tiesioginio draudimo pančioti ūkinius gyvūnus, nebent tai turi neigiamos įtakos jų sveikatai. ŽŪM specialistų nuomone, pančiojimas turi būti laikomas gyvūno judėjimo laisvės ribojimu: „Dėl dažno pančių naudojimo palaipsniui išsivysto sausgyslių traumos, galūnių deformacijos ir kt. ligos, kurios ne visada iš karto pastebimos, pančiojimas apriboja gyvūno galimybes ėsti, juk gyvūnas tuo pat metu eina ir ėda, ribojama gyvūno laisvė atsigulti ir atsistoti. Arklio atsistojimo amplitudė yra gerokai didesnė nei jam tai leidžia padaryti supančiotos galūnės“.  Kadangi vieningo atsakymo institucijos nepateikia, klaidinami ir kanopinius gyvūnus auginantys asmenys, ir praktikoje su galimais pažeidimais susiduriantys specialistai. Dėl šios priežasties, GGI toliau bendrauja VMVT ir ŽŪM dėl vieningo pančiojimo traktavimo bei būtinybės jį suprasti kaip žiaurų elgesį su gyvūnu. Daug diskusijų sukėlė ir šių metų gegužę socialiniuose tinkluose pasirodžiusios Šilutės rajone nukankintos karvės nuotraukos, kuriose aiškiai matoma itin prasta jos būklė, kada likę kaulai ir oda, o vėliau – jau nebegyvas gyvulys, grandine pririštas prie automobilio ir tempiamas žeme. GGI kreipėsi į atsakingas institucijas, kurios patikrinimo metu rado nugaišusį gyvūną ir nustatė, kad jis sirgo ir kankinosi apie mėnesį, o vėliau, netinkamu būdu, buvo bandytas nutempti utilizavimui. Nors ūkyje rasta ir kitų pažeidimų, gyvūnų savininkei skirta pusė minimalios baudos – 25 EUR ir surašytas protokolas.  Siekdama, kad mėnesį laiko be veterinarinės pagalbos besikankinusios karvės savininkė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, GGI su pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono policijos komisariatą. Tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ūkininkei surašytas administracinio nusižengimo protokolas. „Tokios situacijos pasitaiko gana dažnai, kada, nepaisant itin žiauraus elgesio su gyvūnu, sukeliant jam kančias, skausmą ir mirtį, atsakingas asmuo išsisuka labai paprastai, su maža bauda ar įspėjimu. Mūsų pareiga – spręsti tokias situacijas ir siekti, kad taip besielgiantys žmonės būtų nubausti, o tokių atvejų mažėtų. Jei norime gyventi socialiai atsakingoje visuomenėje, turi keistis ir institucijų, ir gyvūnų augintinių, ir aplinkinių žmonių požiūris“, - sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Kitas žiaurus atvejis, kada gyvūnų šeimininkas išvengė atsakomybės – Šilalėje į maišą įkišti ir paskandinti šuniukai. Keturis neseniai pasaulį išvydusius gyvūnus nuskandinęs asmuo kaltę turėjo išpirkti viešaisiais darbais. Išgertuvių metu tokia mintis kilo šuniukų šeimininkui - šio nusikaltimo užsakovui, kuris liko nenubaustas. GGI, siekdama, jog ir gyvūnų savininkas sulauktų pelnytos bausmės, kreipėsi į atsakingas institucijas ir pasiekė, jog jo namuose būtų atlikta krata ir konfiskuoti kiti laikomi šunys. Deja, kratos metu pareigūnai kitų gyvūnų neberado, o jų šeimininkas tvirtino, kad dalį padovanojo nepažįstamiems asmenims, o likusieji netikėtai pabėgo. „Valstybės teisinėje sistemoje, skiriant bausmę tiek už administracinį nusižengimą, tiek už nusikalstamą veiką, turėtų būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. bausmė turėtų būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ar įvykdytai nusikalstamai veikai. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti nusižengusį ar nusikaltusį individą, kad šis susilaikytų nuo pažeidimų darymo ateityje. Kai skiriamos mažos baudos, įspėjimai, ar nusižengusieji išvis išvengia bausmės, tikėtina, kad taip lengvai „išsisukęs“ asmuo toliau tęs savo veiklą tokiu būdu, kaip elgėsi iki šiol“, - nuomonė dalinasi GGI teisininkas Andrius Pliuskys.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.

Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA