Naujienos

Erkės jau čia. Kaip apsaugoti augintinius?

Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.        Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.      Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.        Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.       Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Seimo posėdyje svarstytas GGI siūlymas uždrausti veisti, parduoti ir renginiuose eksponuoti kupiruotus gyvūnus augintinius – projektui pritarta, liko lemiamas balsavimas

Vakar Seimo posėdyje buvo pritarta mūsų inicijuotam ir Seimo narės Ieva Pakarklytė pateiktam projektui, kuriuo siekiama galutinai sustabdyti gyvūnų kupiravimą. Liko paskutinis balsavimas kitą savaitę, kad projektas būtų galutinai priimtas. Dėkojame Ievai Pakarklytei, Antanui Vinkui už išsakytus argumentus, kodėl tokios pataisos turėtų būti priimtos. Valdemarui Valkiūnui ačiū, kad pralinksmino, jo pasisakymą siūlome pažiūrėti įraše, tačiau sutrumpintai cituojame, jis skamba taip: “Žmones žaloti galima, o va gyvūnų ne. Daugiau kreipkime dėmesį į žmones. Tai gyvūnų augintojų reikalas, ką jie daro su savo augintiniais. Neužkrėskime saves jokiom ligom, žiūrėkim, kaip mes atrodom, o ne kaip gyvūnai atrodo”. Linkime gyvūnams kuo mažiau susidurti su tokio požiūrio žmonėmis, kuriems, panašu, gyvūnas tai daiktas, su kuriuo savininkas gali elgtis kaip panorėjęs. Taip pat linkime ir daugiau sveiko proto atskirti, kada žmonės save žaloja laisva valia, nes jiems taip gražu ir tai yra jų pačių pasirinkimas, ir kada jie žaloja kitus, kurie šių operacijų visai nenori, pvz. vargu, ar Valdemarui patiktų, jei mes dabar visi nuspręstume be jo sutikimo nuvežti jį plastinei operacijai ir įdėtume kokius ten nors implantus, nes mums taip vat gražu :)) Posėdžio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=RQDyCHIlO5M... Svarstytas: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas: Ieva Pakarklytė, pateikimo data 2023-04-25 Susiję dokumentai: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIVP-2606*&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus= Jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai www.ggi.lt/gpm, paremti per @aukok_lt arba kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Liūdna diena gyvūnams – įteisinti naktiniai taikikliai

Įsivaizduokite, kad esate gyvūnas, kuris turi būti budrus ir bijoti žmonių ne tik dienos metu, bet nuo šiol nebeturės galimybės pailsėti bei pasislėpti net naktį. Smagu? Tikrai ne. Kaip rašo Seimo narė Ieva Pakarklytė, naktiniai taikikliai įteisinti, nes tokia yra faktinė Seimo dauguma. Laisvės frakcija vienintelė vieningai nepalaikė šio siūlymo, o projektui daugiausia balsų atnešė ir Premjerės pasiūlymą neįteisinti taikiklių jaun anksčiau sutriuškino būtent konservatoriai, kurie kaip ir dažniausiai nutinka vertybiniais klausimais, skilo perpus. Liberalų sąjūdis, demokratai, socialdemokratai - absoliuti dauguma balsavo UŽ. Dėkojame Ieva Pakarklytė , Aiste Gedviliene , Andriui Vyšniauskui ir kitiems, kurie Seimo salėje pasisakė prieš naktinių taikiklių įteisinimą. Dėkojame visiems, kurie balsavo prieš. Tačiau to, deja, nepakako, nepakako net Prezidento veto, kad būtų leidžiama gyvūnams ilsėtis bent naktimis. Su balsavimo rezultatais galite susipažinti čia: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067...
skaityti daugiau

Paseksime jums pasaką, tik neišgalvotą

Atokiame Lietuvos kampelyje gyveno geraširdis pekinesas Ričis. Ričio šeimininkė visada leisdavo savo šuneliui laisvai pačiam klajoti po sodų teritoriją. Jis nuolat ateidavo į Gerojo Dėdės sodybą. Mat šioje sodyboje Ričis buvo susiradęs draugą, panašaus amžiaus pekinesą - mylimą Gerojo Dėdės augintinį. Ričis ir jo veislės brolis labai susidraugavo. Bendravimas tarp kaimynų - Gerojo Dėdes ir Ričio šeimininkės iki tam tikro momento buvo pakankamai draugiškas. Jei Ričio šeimininkė turėdavo išvykti, ji visada palikdavo Ričį Gerojo Dėdės priežiūrai. 2023 m. gruodžio mėnesio pradžioje, Ričis susirgo, o visiškai valdyti galines kojas nustojo prieš pat Kalėdas. Ričį užmigdyti į veterinarijos kliniką šeimininkė nuvežė nedelsiant. Klinikoje ji ėmė guostis, kad pati serga onkologine liga, o jos vyrui amputuota koja ir nėra kam prižiūrėti sergančio, kojų nevaldančio šuns. Veterinaras atsisakė tai daryti motyvuodmas tuo, kad tik kraštutiniu atveju galima migdyti šunį. Tąkart moteris išėjo. Tačiau šeimininkė nepasidavė. Nuvežė ir antrą kartą į tą pačią kliniką su tuo pačiu prašymų ir ta pačia aimana. Veterinaras ir tąkart atsisakė užmigdyti Ričį. Pastatė jam lašinę ir pasakė, kad šunį galima pagydyti. Šunį galima pastatyti ant letenų. Kad ne tik galima, bet ir reikia tai daryti. Ričio šeimininkė ir vėl atsisakė jį gydyti. Moteris nepasidavė. Slapčia nuo savo vyro nuvežė į kitą kliniką, į kitą miestą. Ir vėl su tuo pačiu prašymu migdyti, su ta pačia aimana. Vietoje to, kad suleistų mirtiną dūrį, šios klinikos veterinaras pradėjo leisti injekcijas, kurios, jo manymu, turėtų padėti Ričiui atsistoti ant visų keturių letenų. Beje. Riči gydomųjų injekcijų suleisti jau vežiojo Gerasis Dėdė. Šios klinikos veterinaras jam ir pasakė, kad buvo apsilankiusi šeimininkė, bei prašė užmigdyti šunį, tačiau jis tai daryti atisakė. Gerasis Dėde savo iniciatyva parekomendavus Gargždų veterinarui, užrašė šeimininkės šunį Ričį į Vilniaus Jakovo veterinarijos kliniką. Vizitas buvo paskirtas. Į Vilnių Ričį ir vėl nuvežė Gerasis Dėdė. Jakovo klinikoje buvo atlikta MRT. Gydytojas paskyrė operaciją, kurios preliminari kaina 800 eur. Šeimininkė sutiko, kad už operaciją sumokės Gerasis Dėdė (o ko čia nesutikti, ane?) Pas Gerąjį Dėdę pinigai irgi neauga ant medžių. Bet Gerasis Dėdė, jo šeima bei kaimynai pamilo geraširdį Ričį kaip savo. Tad surėmė pečius ir surinko reikiamą sumą operacijai. Tačiau po kelių dienų šeimininkė kategoriškai atsisakė šunį operuoti. Šeimininkė savo atsisakymą suteikti šuniui būtiną veterinarinį gydymą, motyvuoja tuo, kad ji nenori priimti “labdaros“, dėl šios priežasties ji atsisako pati vykti su šuniu į Jakovo kliniką bei neleidžia nuvežti šuns operacijai ir Gerajam Dėdei. O taip pat griežtai atsisako ir duoti raštišką leidimą/įgaliojimą, Gerajam Dėdei, motyvuodama tuo, kad tai jos šuo ir ji sprendžia migdyti jį ar leisti jam gyventi. Dėl to mes visą pasakojimą moterį vadiname šeimininke. Šiai Ričis tik daiktas: noriu maitinu, noriu migdau. Taip pat, moteris atsisako suteikti informaciją Gerajam Dėdei apie gautus iš Jakovo veterinarijos gydyklos medicininius šuns ligos aprašus, rekomendacijas bei išvadas. Gerasis Dedė praradęs viltį susisiekia su GGI. Mes turime vieną komandos narę, kuri tam tikrais momentais gali būt tokia pikta, kad vien nuo jos žvilgsnio griūna sienos.. Tad GGI ir ponios šeimininkės pokalbis tąkart buvo itin nemalonus. Nemalonus šeimininkei. Bet su gera pabaiga Ričiui. Tiesą sakant, GGI pareiškimas šeimininkės adresu dėl žiauriaus elgesio su gyvūnu be penkių minučiu buvo jau bepasiekiąs Lietuvos policijos elektroninį paštą, kai atskriejo puiki žinia iš Gerojo Dėdės - gautas šeimininkės raštiškas leidimas/įgaliojimas Gerajam Dėdei būti teisėtu laikinu Ričio atstovu operacijos metu bei pooperaciniam gydymui. Visi, kas buvo prisilietę prie Ričio bėdos, laikėm kumščius, kad tik pavyktų. Ir jiems pavyko. Ričis vaikšto ant visų savo keturių lapcių. Dar geriau - Ričis oficialiai tapo Gerojo Dėdės teisėtu šeimos nariu ir nuo šiol gyvena su juo! Gerasis Dėdė mūsų prašė padėkoti Veterinarijos gydytojui, neurologui, traumatologui-ortopedui, veterinarijos mokslų daktarui Dr. Mariui Aniškevičiui, nes jeigu ne jo auksinės rankos vargu bau, ar Ričis dabar vaikščiotų. O mes norime padėkoti Gerajam Dėdei ir visai jo aplinkai, kurie nunuleido rankų ir kovojo dėl Ričio teisės gyventi, dėl Ričio teisės vaikščioti. Kurie nenuleido akių bei nesidangstė po anonimiškumo skraiste - tiesiog ėmė ir darė. Neužsimerkime. Nepraeikime. Nenutylėkime. Viešumas ir viešas netoleravimas žiauraus elgesio yra mūsų visų visuomeninė pareiga! Primename, kad jau galite skirti 1,2% GGI veiklai, kad tokių istorijų būtų kuo daugiau: www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Kodėl draudžiamos šunų kupiravimo operacijos negalima lyginti su kastravimu?

Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos. Šunų ausų, uodegos trumpinimas (kupiravimas) yra visoje Europos Sąjungoje draudžiama operacija, daugeliu atveju atliekama tam tikrų veislių šunims tik dėl kosmetinių priežasčių. Lietuvoje kupiruoti gyvūnus draudžiama nuo 2004 m. Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Šunų kupiravimo šalininkai šią procedūrą lygina su kastracija – neva, jei galima operuoti šunis juos kastruojant / sterilizuojant, tai kodėl kupiravimas trumpinant ausis ar uodegas yra griežtai draudžiamas? Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunų kupiravimas jokiu būdu negali būti lyginamas su kastracija / sterilizacija: „Kastracija yra visame pasaulyje pripažinta saugia operacija, kuria ne tik kontroliuojama gyvūnų populiacija, bet ir gali padėti išvengti sveikatos problemų. Kastravimas ir sterilizavimas sprendžia Lietuvoje itin opią beglobių šunų ir kačių problemą. Tai daroma ir visose pažangiose šalyse. Jokio kito humaniško būdo kaip būtų galima kontroliuoti keturkojų augintinių skaičių – nėra. Tuo tarpu kupiravimas – tik dėl grožio ir mados atliekama operacija, sukelianti gyvūnui kančią, neigiamai veikianti gyvūno elgesį ir sveikatą“ – apie tai, kodėl Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šunų kupiravimas yra draudžiamas, pasakoja GGI vadovė. Šiame straipsnyje kviečiame pasigilinti į argumentus, kodėl keturkojų augintinių kastracijos negalima lyginti su kupiravimu. Sprendžiamos su keturkojų augintinių laikymu susijusios problemos Kastracija / sterilizacija: • Kontroliuojama keturkojų augintinių populiacija • Mažinamas beglobių gyvūnų skaičius • Gyvūnai humanišku būdu apsaugomi nuo beprasmės kančios bandant atsikratyti nepageidaujama gyvūnų vada Kupiravimas: • Atliekama šunims tik dėl „mados“ ir kosmetinių priežasčių • Nesprendžia jokios su keturkojų augintinių laikymu susijusios problemos Poveikis gyvūnų sveikatai Kastracija / sterilizacija: • JAV atliktas tyrimas rodo, kad kastruoti / sterilizuoti katės ir šunys gyvena ilgiau • Kastracija padeda išvengti su reprodukcine sistema susijusių ligų ir vėžinių susirgimų • Visuotinai pripažinta ir legaliai atliekama operacija, atliekama pažangiose valstybėse Kupiravimas: • Apart šeimininkų „tuštybės“ patenkinimo, neturi jokio medicininio pagrindo • Sukelia gyvūnui beprasmį skausmą ir kančią • Dėl pašalintos uodegos, ausų, gyvūnas gali kęsti fantominius skausmus visą gyvenimą • Kupiravimas siejamas su padidinta ausų uždegimo rizika ir kitomis ligomis • Tai visoje Europos Sąjungoje ir kitose pažangiose valstybėse draudžiama operacija Kastruojant kontroliuojama beglobių gyvūnų populiacija. Nesterilizuotas kates ir šunis reikia nuolat saugoti, kad jie per rują nepabėgtų. Nenusaugojus augintinio ir jam nors trumpam palikus namus, didelė tikimybė, kad šuns ar katės patelė atsives nepageidaujamų palikuonių. Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, ypatingai nuo didesnių miestų nutolusiose vietovėse, rajonuose gyvūnai nėra sterilizuojami. Vis dar pasitaiko atvejų, kai patelei susilaukus šuniukų, jais brutaliais būdais atsikratoma. Surasti namus visiems šeimininkų ieškantiems beglobiams šunims, ypač mišrūnams, – labai sudėtinga, prieglaudos perpildytos. Deja, namų ieškančių beglobių gyvūnų kelis kartus daugiau nei žmonių, kurie būtų pasirengę juos priimti į savo namus. „Vienintelis kelias sumažinti beglobių, bešeimininkių ir niekam nereikalingų, prastomis sąlygomis laikomų šunų ir kačių skaičių – yra juos sterilizuoti, kastruoti. Tik taip galima kontroliuoti naminių gyvūnų populiaciją šalyje, kitu atveju, ir toliau turėsime perpildytas prieglaudas ir girdėsime istorijas apie miške paliktus mažus šuniukus, valkataujančius, neprižiūrėtus, sergančius gyvūnus“ – apie būtinybę sterilizuoti ir kastruoti naminius gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė. Nesterilizuojant ir nekastruojant gyvūnų, jų populiacija auga labai sparčiai. Pavyzdžiui, viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jei tokių kačių mieste yra 1 000, tai benamių kačių populiacija mieste per metus gali išaugti net iki 18 tūkstančių. Kai kuriuose Lietuvos miestuose ir rajonuose organizacijos, bendradarbiaujančios su savivaldybe, vykdo programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ (PSP), kurios metu sterilizuojamos beglobės katės, kastruojami beglobiai katinai. Tai labai veiksminga programa, kurios metu gyvūnų populiacija yra mažinama humanišku metodu. Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, nes ne visos savivaldybės skiria biudžeto lėšų minėtos programos vykdymui. Todėl tam tikruose taškuose, kuriuose didelė beglobių kačių sterilizacija, šią programą vykdo ir pavieniai savanoriai apmokėdami veterinarines procedūras asmeninėmis lėšomis. Tuo tarpu šunų ausų, uodegos trumpinimo operacija yra beprasmė procedūra, kuria nėra sprendžiamos jokios su gyvūnų auginimu ar jų sveikata susijusios problemos. „Šunys kupiruojami tik dėl mados. Įsivaizduojama, kad tam tikrų veislių šunys turėtų atrodyti „grėsmingai“, todėl siekiama, kad jų ausys būtų „stačios“. Ir tik dėl tokių kosmetinių priežasčių imamasi gyvūnus nelegaliai žaloti. Veterinarai, atliekantys tokias nelegalias procedūras net gali prarasti licenciją, tačiau net tai dalies veterinarijos specialistų nuo nelegalių operacijų neatgraso“ – apie kupiravimo žalą pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Kastruoti ir sterilizuoti šunys ir katės gyvena ilgiau. Atlikti tyrimai rodo, kad kastruotų ir sterilizuotų šunų ir kačių vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie nebuvo sterilizuoti. JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti daugiau nei 70,000 gyvūnų parodė, kad kastruotų šunų patinų gyvenimo trukmė buvo 13.8 proc. ilgesnė nei tų, kurie nebuvo kastruoti. Tuo tarpu sterilizuotų šuns patelių gyvenimo trukmė buvo 26.3 proc. ilgesnė nei tų, kurios nebuvo sterilizuotos. Vidutinė nekastruotų ir nesterilizuotų šunų gyvenimo trukmė yra 7,9 metų, o kastruotų ir sterilizuotų – 9,4 metų. Trumpesnė nekastruotų šunų ir kačių gyvenimo trukmė iš dalies susijusi su rujos sąlygotu elgesiu. Rujos metu nekastruoti gyvūnai dažnai pabėga dėl ko gali pakliūti po automobilio ratais, pasiklysti, susižaloti. Taip pat patinai įsivelia į muštynes dėl ko kyla susižalojimų ir infekcijų rizika. Kastruojant ir sterilizuojant gyvūnus sumažėja tam tikrų ligų, vėžinių susirgimų rizika. Nesterilizuotos šuns patelės patiria didesnę riziką sirgti pūlingu gimdos uždegimu, pieno liaukų vėžiu ir kitomis, su reprodukcine sistema susijusiomis ligomis. Nekastruoti patinai kur kas dažniau serga prostatos vėžiu. Veterinarai šunų kupiravime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą. Ausų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui. Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ –teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Kastruojant ir sterilizuojant išvengiama netinkamo naminių gyvūnų elgesio. Lytiškai subrendę nekastruoti šunys dėl poreikio poruotis gali būti agresyvūs, nubėgti toli nuo namų ieškant patelės dėl to dažnai pakliūva į avarijas, susižaloja. Kačių patinai konkuruoja dėl teritorijos, todėl peštynėse su kitais katinais patiria traumas bei kaip ir šunys yra linkę sprukti iš namų dėl ko iškyla rizika papulti po automobilio ratais. Nekastruoti katinai taip pat šlapimu žymi teritoriją ir taip apgadina interjerą, įsismelkia nemalonus kvapas. Kupiravimas neigiamai veikia emocinę gyvūno sveikatą ir elgesį. Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas. Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys. „Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti VMVT arba GGI apie šunų savininkus arba užpildyti VšĮ “Šuniukų fėja” parengtą anketą www.nukirpoausis.org, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“ – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI arba pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org
skaityti daugiau

Įspūdžiai iš dar vieno reido, šį kartą Nemenčinės rajone

Savaitgalį, kol vieni vilniečiai ir miesto svečiai vyko žmonėtis į Kaziuko mugę, GGI nariai laisvą dieną skyrė apžiūrėti gyvūnų laikymo sąlygų Nemečinės rajone, po to, kai gavome pranešimą, kad ten yra šunys, laikom itin prastomis sąlygomis. Mūsų akimis informacija pasitvirtino dėl vieno šuns, dėl kurio vaizdo medžiaga bei aplinkybės yra perduotos organizacijos teisininkei, kuri paruoš pranešimą VMVT. Kito šuns laikymo sąlygos nepasirodė itin prąstos - grandinė ganėtinai ilga, teritorija buvo švari, netioliese matėsi du indai, kurie buvo patraukti tokiu atstumu, kad šuo juos pasiektų, tačiau yra menkesnė galimybė juos išversti. Iš pastebėtų trūkumų tik būda nėra atkelta nuo žemės. Iš toliau taip pat buvo sunku pastebėti šuns įmitimą. Neramina šioje istorijoje tai, kad pasak pranešusių asmenų, gyvūną, kai sutemsta, maitina kaimynai. Šuns laikytojas, pasak pranešėjų, dažnai išeina į daugiadienius susitikimus su alkoholiu, kurie tęsiasi po dvi savaites. GGI parašys pranešimą VMVT ir dėl šio atvejo. Taip pat, vienoje namo teritorijoje buvo matomas pririštas Azijos aviganių veislės šuo su kupiruotomis ausimis, tačiau šio šuns amžius jau toks, kad jam galioja senaties terminas, todėl teisinių veiksmų nepradėsime. Apie tolimesnius rezultatus pranešime atskirai. * Jau galite skirti GGI 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm bei paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama. Ačiū!
skaityti daugiau

Kažkas neišmoko pamokos dėl pelėdų

Penktadienio vakarą GGI sulaukė ne vieno pranešimo apie tai, kad Vilniuje vykstančioje Kaziuko mugėje du vyrai, pasikeisdami, praeivims siūlo už pinigus fotografuotis su pelėda. Pasisekė, kad tuo metu, lygiai su tuo pačiu pranešimu į mus kreipėsi organizacijos draugas @Deivydas Celencevičius, su kuriuo buvome ryšyje ir patarėme kaip elgtis. Lietuvos policija pareigūnai, nustatė asmenis, patikrino dokumentus. Tačiau, didelei mūsų nuostabai, leido jiems toliau veikti, t.y. išnaudoti pelėdą siekiant sau finansinės naudos. Primename, kad: 1. Turi būti gautas leidimas nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. 2. GGAĮ 4 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas“) 1 dalyje nustatyta, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalyjek yra išvardintas veiksmų, laikytinų žiauriu elgesiu su gyvūnais, sąrašas. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punkte – „gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis“, 21 punkte – „gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami;“, o 25 punkte – „kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus“. GGI raštiškai kreipsis į AM ir informuos apie tolimesnę eigą visus, kurie šia situacija domisi. Dėkojame už Jūsų neabejingumą.
skaityti daugiau

Ego niekada neturėjo būti prie grandinės, bet buvo. Dabar jis jau pasiruošęs keliauti į naujus namus. Ar atversi jam savo duris?

Penktadienis - daugumai lengva ir linksma diena, darbų užbaigimas prieš savaitgalį. Tačiau gyvūnams, kurie neturi savo namų ir savo šeimos, visos dienos vienodos ir jos nėra labai linksmos. Ar pamenate, kai rašėme apie iš Pasvalio paimtus šuniukus, mažyčius mieliakus, kurie buvo pririšti ant sunkių grandinių? (paskutinės nuotraukos). Vienas jų, šunelis Ego, jau labai labai nori savų namų, kur pagaliau bus mylimas. Šunelis yra pas mūsų draugus @VšĮ Naminukai ir štai ką jie sako: "Vardas Ego tikrai jam kliuvo ne be priežasties! Tai šuo su savo tvirta nuomone ir tikrai ne iš blogosios pusės. Šunelis labai tvarkingas, draugiškas, tiesa, pradžioje galite pasirodyti jam neįdomūs, bet jeigu pakasysite jo purų kailiuką, tikrai Ego atkreips į jus dėmesį." Ego šiuo metu apie 5 metus, jis yra skiepytas, ženklintas bei kastruotas. Jeigu norite susipažinti, galite skambinti telefonu 8 670 27275 (nuo 12 iki 19 val.) į VšĮ ,,Naminukai", Vilnius. Taip pat, kviečiame paremti prieglaudą, kuri rūpinasi šuneliu iki kol jis ras laimę.
skaityti daugiau

Šuo be pasivaikščiojimų, kaimynai fekalijų karalystėje

Gavome pranešimą apie nevedžiojamą šunį. Pasak pranešėjo šuo tik išleidžiamas į balkoną pasituštinti ir, kaip matome iš nuotraukos, tai tiesa. Gyvūno laikytojas - senyvo amžiaus asmuo, sunkiai paeinantis, tad iš vienos pusės suprantama, kad vedžioti šunį sunku, tačiau ar dėl to turi kentėti tiek šuo, tiek aplinkiniai gyventojai? Susirūpinęs gyvūno gerove ir sveikata Pranešėjas kreipėsi į savivaldybę, VMVT, tačiau niekas neveikė, todėl galiausiai kreipėsi į GGI. Mes su pagalbos prašymu kreipėmės į Vilniaus m. sav., VMVT ir Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą. Atsakyme iš VMVT: "<...> teisena nepradėta, nes nepavyko atlikti patikrinimo ir įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, tačiau tyrimas bus tęsiamas ir bendradarbiaujant su Vilniaus miesto socialinių paslaugų skyriumi bus mėginama suteikti pagalba gyvūnui ir žmogui <...>." VMVT pakartotinai buvo nuvykę Prašyme nurodytu adresu, kad atliktų patikrinimą, tačiau patikrinimai neatlikti dėl to, kad ir vėl nepavyko patekti į patalpas, kuriose galimai laikomas gyvūnas. "Atsižvelgiant į tai kad Jūsų Prašyme aprašyti ir viešosios tvarkos pažeidimai bei matomos socialinės problemos, VMVT bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais, taip pat su susisiekę su socialiniais darbuotojais pakartotinai mėgino atlikti patikrinimą aukščiau nurodytu adresu gyvūno laikymo vietoje, tačiau patekti į patalpas ir įvertinti gyvūno laikymo sąlygas nepavyko." Iš Vilniaus savivaldybės gavome atsakymą, kad patikrinimo metu buvo švaru, gyvūną vedžioja šeimos draugas, o nesant nusižengimo sudėties, teisena nepradėta. Papildomai ir iš VMVT gauta informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės atstovams susisiekus su mūsų Prašyme nurodytu asmeniu pranešusiu apie pažeidimą, gauta informacija, kad savininkai pradėjo tvarkytis ir ekskrementus susitvarko. Ir iš tiesų, gavome ir mes patvirtinimą iš Pranešėjo, kad situacija pasikeitė. Balkonas tvarkingas, šuo balkone karts nuo karto drauge su šeimininku pasirodo. Tikėkimės, kad tai laiminga istorijos pabaiga.Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Niekam nereikalingas, bet vis tiek reikalingas?

Gyveno šuo Rokantiškėse niekam nereikalingas, pririštas prie kiaurai perpučiamos pašiūrės, be maisto, vandens ir meilės. Savininkė, kuriai jis priklauso teoriškai, šuns nematė 4 metus. Neva buvęs draugas ar kokie ten jų ryšiai šuns neatidavė ir todėl ji jo nematė. Na, mes šį šunį matėme net kelis kartus per vieną savaitę, tai, matyt, turint noro būtų ne tik pamačiusi, bet ir pasiėmusi. Sklypo, kuriame šuo pririštas, savininko nebūna. Jis sako, kad būna ir išvažiuoja tik savaitgaliais (net jei tai būtų tiesa, nelabai aišku, kaip jis įsivaizduoja, kad šuo gali likti visam savaitgaliui vienas nevalgęs ir negėręs), na bet aplinkiniai teigia, kad sklypo savininko ten nebūna niekada, o šuo išgyveno tik jį maitinančių kaimynų dėka, nes nors šuns ir bijo (jis nėra draugiškai nusiteikęs), jo gaila ir maistą nešė nuolat. Mes, beje, sklypo savininko taip pat nesutikome nei karto, o mums atvykus šuo tikrai nepasitiko draugiškai. Žinoma, tokioje situacijoje siekiame teisenos, gyvūno konfiskacijos, draudimo laikyti kitus gyvūnus. Tačiau čia pasirodo šuns savininkė, ta pati, kuri jo nematė 4 metus, ir visais būdais bando gyvūną atsiimti. Atvyksta ji su draugu, abu galimai neblaivūs, na alkotesterio neturėjom, bet jie šlitinėjo, griuvinėjo ir nerišliai kalbėjo. Sakė, šuns jai reikia, bet jis jos vieno kambario bute netilps, tai gal nuveš pas draugą, su kuriuo atvyko (minėjo, kad jį pažįsta 3 savaites). Kol kas šuo Vilniaus gyvūnų globos namuose. Ačiū pranešusiam asmeniui, taip pat mūsų Giedrei ir Linai bei VšĮ "Naminukai" Simonai. Dėkojame ir Lietuvos policija, kurie vyko kartu su mumis ir padėjo gyvūną paimti iš šių sąlygų. Taip pat, aukok.lt už galimybę padėti gyvūnams. Kol laukiame sprendimo, o procesai, kaip visada ilgi ilgi, ką manote jūs? Ar reikėtų atiduoti šunį neva oficialiai šeimininkei? Ar reikėtų jį palikti tokiam laikytojui, kurio ten nebūna ir visas vargas krenta ant kaimynų pečių? Ar manote, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuspręs, jog šuo taip ir su tokiais asmenimis gyventi neturėtų? * Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai: www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

ERKĖS. Kaip apsaugoti augintinį? Kada kreiptis į veterinarą?

Vienas didžiausių Jūsų gyvūno lauke tykančių priešų, kuris gali jį net pražudyti, yra erkės. Pagrindiniai dalykai, ką turite žinoti: - apsauga reikalinga beveik visus metus; - kartu su veterinaru parinkite tinkamas apsaugos nuo erkių priemones; - tikrinkite augintinį grįžę iš lauko; - jei jau erkė įsisiurbė – tinkamai ją ištraukite; - stebėkite savo augintinį ir pastebėję nors menkiausią ligų požymį, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytoją pagalbos. Prisiminkite bei supažindinkite su šia informacija kitus augintinių šeimininkus, ypač gyvenančius kaimuose, miškingose, pievingose teritorijose. Saugokite savo augintinius, nes jie savęs patys nuo erkių apsaugoti negali, tai yra jūsų pareiga!
skaityti daugiau

Kas pažįstate šį šunį mušantį asmenį?

Klaipėda, I. Simonaitytės gatvė. Pranešėja jau pusmetį mato tokį ir panašų šuns šeimininko elgesį, kas reiškia, kad jis smurtauja nuolat, o ne tik šį vieną kartą, tačiau pirmą kartą pavyko užfiksuoti vaizdo įrašu. Būsime dėkingi už bet kokią informaciją. PAPILDYMAS. Vienas asmuo nurodė žinantis šuns savininką, informacija pridėta prie mūsų pareiškimo policijai, išsiųsto vakar. Tikimės, kad informacija pasitvirtins, apie tai būtinai informuosime. Dėkojame visiems už pagalbą ieškant šuns skriaudėjo, tačiau kol informacija nepasitvirtino, rankų nenuleiskime.
skaityti daugiau

Papūgėlės – kieno atsakomybė?

Pamačius netinkamai laikomas papūgėles neabejingas asmuo kreipėsi su pagalbos prašymu į VMVT. VMVT, kaip dėl galimai egzotinių gyvūnų laikymo reikalavimų pažeidimo, prašymą persiuntė AAD. Iš AAD gautas atsakymas, kad buvo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad laikomiems paukščiams nereikalingas leidimas nelaisvėje laikyti gyvūnus, o dėl nurodytų galimų pažeidimų, t. y. papūgėlių laikymo sąlygų, tolimesniam tyrimui TAS PATS prašymas vėl persiųstas VMVT ir savivaldybės administracijai.  Susirūpinęs pranešėjas kreipėsi į GGI su pagalbos prašymu, kadangi taip ir neaišku, ar kažkas patikrins gyvūnų laikymo sąlygas? Įvertins, ar tokios sąlygos yra tinkamos?  Na, mes irgi pabandėme kreiptis pakartotinai ir gauti atsakymą dėl papūgų laikymo sąlygų. Visų pirma kreipėmės į VMVT, tuomet VMVT persiuntė prašymą AAD, galiausiai atsakymą gavome iš AAD. Atsakymas toks: “<...> Primename, kad AAD kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Domestikuotų gyvūnų priežiūra ir kontrolė nėra priskirta jiems.” Žinoma, kreipėmės privačiai ir institucijas su klausimu, tai kieno gi atsakomybė, kas patikrins ir nustatys, ar tikrai tokios sąlygos tinkamos? Kiekvienai institucijai siunčiant prašymą pridėjome ir rekomendacijas dėl šios rūšies papūgų laikymo sąlygų, maitinimo ir pan., kurios taikomos užsienio valstybėse. Tačiau panašu, kad institucijoms neįdomu.  Šiuo atveju dėl papūgėlių jau ramu, sąlygos joms yra pagerintos, tačiau tai įvyko tik dėl pranešėjo neabejingumo gyvūnų gerovei. Tačiau klausimas išlieka, tai kas tokioje situacijoje atsakingas? Ar iš tiesų toks mechanizmas teisinėje valstybėje yra teisingas, kai gyvūnai paliekami likimo (arba pranešėjų, arba NVO) valiai, nes institucijos stumdo darbą nuo vienos ant kitos? Kadangi atsakymų iš institucijų negauname, esame priversti ieškoti atsakymų viešai. Juk tokios situacijos ateityje tikrai kartosis, tad problema turi būti išspręsta.  Viliamės, kad VMVT ir AAD pasisakys ir klausimas bus pagaliau išspręstas, o jūs galite pažymėti juos komentaruose ir paraginti sudalyvauti diskusijoje * Nuotrauka asociatyvi, kadangi iš atvejo nuotraukas turime, tačiau neturime leidimo jų viešinti.Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai: https://ggi.lt/gpm/ bei prisidėti kitais Jums patogiais būdais www.ggi.t/parama
skaityti daugiau

Reidas. Baltoji Vokė, Šalčininkų rajonas

Savaitgalį padėjom kolegoms iš VšĮ "Naminukai" ieškoti kalytės, kuri vis atsiveda šuniukų. Dalis šuniukų išgelbėta, dalis nerasta, kartu su jų mama. Ką nors žinančius kviečiame atsiliepti, įrašas čia: https://www.facebook.com/share/p/nDDaQ8wrQy362sKi/?mibextid=WC7FNe Taip pat atlikome dar vieną reidą. Galime tik pasidžiaugti: iš viso radome du šunis toje teritorijoje, vienas jų buvo puikiai įrengtame voljere, o kitas laisvai lakstė dienos metu po aptvertą teritoriją. GGI veiklą paremti galite skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm ir kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Klebono šuniukas sveikas gyvas, naujuose namuose

Vasario 20 dieną buvo atliktas šuns atsekamumo, sveikatingumo ir laikymo sąlygų patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad prieš tai buvusio patikrinimo metu fiksuoti gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės pažeidimai yra pašalinti. Už šiuos pažeidimus šuns laikytojui V. V. pritaikyta administracinė teisena. Naujoje šuns laikymo vietoje, Rietavo sav, patikrinimo metu gyvūnų gerovės ar sveikatingumo pažeidimų nenustatyta. VMVT Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus inspektoriams atvykus, šuo buvo laikomas aptvertoje valdoje palaidas, šuns laikymui valdoje įrengtas voljeras su būda. Patikrinimo metu tikslu geriau apžiūrėti šunį ir patikrinti mikroschemos numerį jam buvo prisegtas pavadėlis. Įvertinta, kad šuo pakankamo įmitimo, žvalus, nerodė baimės ar agresijos požymių. Dėkojame Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba už bendradarbiavimą ir atliktus patikrinimus. Nors ir norėtume, kad šunelis niekada nebegyventų voljere, deja, to įpareigoti teisiškai galimybės nėra. Tačiau galime džiaugtis, kad šunelis nuo šiol gyvens su kitais žmonėmis, turės galimybę palakstyti ir, tikimės, nebegyvens fekalijų krūvoje.  Tiek klebonas, tiek naujoji šuniuko laikymo vieta (mums žinoma) įtraukta į stebėtinų sąrašą. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei.GGI jau galite skirti 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm ar prisidėti kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

GGI siūlymus ES reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo projektui teiks ne per VMVT, o per EFA

Šiuo metu Europos Sąjungos institucijos svarsto priimti dokumentą, iš esmės pakeisiantį naminių gyvūnų gerovę šalyse narėse – Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo. Diskusijos tarp valdžios institucijų ir gyvūnų gerovės organizacijų dėl šio dokumento turinio vyksta tiek nacionaliniame, tiek ES lygmenyje. GGI, siekdama prisidėti prie šio dokumento rengimo, tačiau kartu laikytis ir organizacijos idėjų bei principų, nusprendė šiuo klausimu veikti ne per nacionalinę, o per tarptautinę platformą – Eurogroup for Animals (EFA). GGI buvo pakviesta prisijungti prie VMVT organizuojamos Darbo grupės, skirtos reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo projektui nagrinėti, tačiau nusprendė iš jos pasitraukti dėl susidariusios situacijos, kuomet darbo grupėje dalyvauja ir siūlymus rengia vien tiesiogiai su būsimais pakeitimais suinteresuoti gyvūnų verslo atstovai, o ne nešališki gyvūnų gerovės specialistai. Savo siūlymus bei komentarus dokumentui GGI pateikė Eurogroup for Animals tinklui, kurio nariais GGI tapo 2023 m. rudenį. Kartu su kitų užsienio organizacijų pasisakymais, GGI pastabos įtrauktos į siūlomas pataisas ir EFA vardu bus pateiktos atsakingoms ES institucijoms. Manome, jog ši platforma yra tinkamesnis būdas prisidėti prie dokumento rengimo, laikantis organizacijos vertybinio pagrindo bei įsitikinimų. Prie GGI veiklos gyvūnų labui prisidėti galite skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm ir kitais paramos būdais www.ggi.lt/parama.
skaityti daugiau

Aukso amžius asmenims, apsimetantiems, kad gelbėja gyvūnus?

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis GGI viešojoje erdvėje atkreipė dėmesį į vieną gyvūno, vardu Bela, gelbėjimo istoriją. Greičiausiai ši istorija nebūtų sulaukusi mūsų išskirtinio dėmesio, jei ne keletas dėmesį atkreipusių detalių. 2020-2023 metų laikotarpyje įvairiose grupėse buvo pasirodę įrašai apie ne visai sąžiningą merginos, kuri įvairiais laikotarpiais prisistatinėja skirtingomis pavardėmis - Ugnė M., Ugnė S., Ugnė P. - elgesį, gelbėjant gyvūnus. Jos vardu galima rasti nemažai skelbimų, kuriuose ji renka piniginę paramą, tačiau neteikia jokių ataskaitų apie tai, kiek buvo surinkta lėšų ir kaip jos panaudojamos. Ugnė yra fizinis asmuo, gyvūnų globoje veikia nelegaliai, t.y. tinkamai veiklos neįregistravusi, kas sudaro situaciją, kad institucijos neturi galimybių patikrinti, kur ir kokiomis sąlygomis laikomi jos išgelbėti gyvūnai. Žinoma, jei jie išvis egzistuoja. Na o čia pasirodė ir naujausia istorija, sukėlusi dar daugiau klausimų. Kaip Ugnė ją pateikė patikliems, jautriems žmonėms, kuriems rūpi skriaudžiami ir kankinami gyvūnai? 2023 m. gruodžio 30 d. Ugnė vidinėje grupėje „Kaišiadorių miesto skelbimai” įkėlė prašymą – „Sveiki! Kas rytoj gali iš Kaišiadorių atvežti 700 gr. sveriantį šunelį iki Alytaus? Moku, kiek reikia. Labai prašau, susisiekit, pakomentuokit”. Daugiau jokios informacijos įraše pateikta nebuvo. 2023 m gruodžio 31 d. Ugnės socialinio tinklapio „Instagram“ paskyroje buvo matomi istorijos įrašai, kuriuose buvo parodoma, kad ji laukia atvykstant policijos pareigūnų, kurių pagalba bus siekiama paimti šunį iš asmenų, kurie žiauriai elgėsi su juo. Anot Ugnės, asmenys, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnu, buvo apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų. Tą pačią dieną Ugnė paviešino balso žinutę su komentarais, kuriuose nurodė, kad ji kreipėsi telefonu į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei policiją. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai pasakė, kad kai Ugnė bus vietoje, kurioje laikomas gyvūnas žiauriomis sąlygomis, skambinti jiems ir šie atvažiuos į įvykio vietą. Vėliau matyti įkeltas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, vaizdo įraše matoma galimai moteris, kuri yra šuns laikytoja ir laikė netinkamomis sąlygomis šunį. Vaizdo įraše girdimas pokalbis, kurio metu paminima vyriška pavardė iš M raidės. Tuo metu, šuo, vardu Bela, buvo paimta iš moters ir atiduota Ugnei. Galimai tam, kad sudarytų stipresnį įspūdį gyvūnų gerovei jautriems ir neabejingiems žmonėms, Ugnė įkėlė įrašą, kuriame teigė, kad gelbėjamas šuo sveria 600 gr., yra apgailėtinos būklės, buvo šeriamas sūreliais. Vėliau žodžius pastiprino vaizdo nuotraukomis bei vaizdo įrašais, tačiau savo žodžių nepagrįsdama veterinariniais išrašais. Tiesiog buvo manipuliuojama žmonių jausmais, siekiant surinkti į savo asmenines sąskaitas kuo daugiau lėšų. Savo IG istorijose Ugnė minėjo, kad jos asmeninę banko sąskaitą valdo jos draugas P. M., o ji valdo savo PayPal’ą, todėl geriau siųsti jai lėšas būtent į PayPal. Keista buvo ir tai, kad iškart buvo prašoma parama operacijoms: sterilizacijai bei dantų rovimui. Bet kuris gyvūnų gelbėtojas pasakys, kad jei gyvūno sveikatai negręsia mirtinas pavojus – įprastai operacija bus atidėta iki to laiko, kai gyvūno fiziniai parametrai atsistatys iki tokio lygio, kad būtų galima operuoti. Keista buvo ir tai, kad Ugnė praktiškai iš karto paženklino gyvūną savo vardu, nelaukdama nei institucijų sprendimo, nei 14 dienų laikotarpio. Beje, Ugnės vaikinas P. M., kaip teigė Ugnė, yra advokatas. O mums šaltiniai teigia, kad prarabas, kuris uždarbiauja užsienyje. Koks P. M. vaidmuo šioje istorijoje - sužinosite vėliau. GGI nusprendė kreiptis į Lietuvos policiją, nes: • Iš Ugnės viešai pateikiamos istorijos nebuvo galima suprasti, ar prieš asmenį / asmenis (iš kurių kalytė Bela buvo paimta), galimai žiauriai besielgančiais su gyvūnu, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 str. 18 d. • Gyvūnas policijos buvo perduotas galimai nesilaikant GGAĮ 4 str. 5 d. numatytų reikalavimų. • Gyvūnas buvo suženklintas klinikoje sekančią darbo dieną savo vardu galimai nesant teisėtam pagrindui. • Dėl galimo sukčiavimo, kadangi Ugnė įvairiuose skelbimuose nurodo, kad renka lėšas į savo asmeninę sąskaitą, norėdama padėti gyvūnams. Šis asmuo neturi teisės verstis gyvūnų globa bei nėra aišku kiek lėšų atitenka gyvūnų gerovei, o kiek jų nueina neaiškiais keliais, nes ji neteikia jokių ataskaitų niekam. Skelbiasi, kad gyvūnų tokiu būdu jau yra išgelbėjusi šimtus. Taip pat, galimai tai yra pinigų viliojimas apgaulės būdu, todėl, kad pateikiama informacija renkant paramą neatitinka realybės. Savo pareiškime LR policijai išdėstėme, koks teisinis procesas turi vykti, kai asmenys galimai žiauriai elgiasi su gyvūnu, kadangi tai nebuvo padaryta paimant gyvūną bei perduodant kitam asmeniui. Pareigūnas, įvertinęs situaciją, ir nusprendęs, kad yra teisinis pagrindas, paimti laikinai iš savininkų / laikytojų gyvūną turi vadovautis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka: „Kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.” Tai reiškia, kad gyvūnas su daiktų paėmimo / perdavimo aktu, perduodamas VMVT registre registruotam gyvūnų augintinių globėjui, su kuriuo to miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį, o jei tokios nėra, bet kuriai kitai VMVT registruotai gyvūnų augintinių globėjai, kitaip tariant - prieglaudai, kad būtų užtikrinamas tinkamas gyvūno laikymas bei kontrolė. Atkreiptinas dėmesys, jei gyvūnas neženklintas, VMVT turi suženklinti gyvūną savo vardu iki kol tyrime bus priimtas galutinis sprendimas. Tuo momentu, kai gyvūnas paimamas iš savininko, turtas (gyvūnas) laikinai pereina valstybės žinion. Organizacija, perėmusi tokį gyvūną, kol vyksta tyrimas, ir nėra priimtas galutinis sprendimas, privalo laikytis tam tikrų apribojimų tokių kaip: neatlikti medicininių procedūrų, jei raštiškai tokios būtinybės nenurodo gyvūną gydantis veterinarijos gydytojas, neženklinti savo vardu ir kt. bei teikti informaciją VMVT apie gyvūno būklės pablogėjimą. Ką policija padarė: - pradėjo ANK teiseną pagal mūsų prašymą ir apie tai mus informavo. Ką mes matom iš viešosios erdvės, bei asmeniškai mums siunčiamų laiškų iš Ugnės bei Ugnės socialinių tinklų: • Tyrėjas apklausė Ugnę. • Šuo Bela vis dar yra pas ją galimai neteisėtai turinčią Ugnę. • Tyrėjas davė Ugnei pilnai susipažinti su mūsų pareiškimu, kadangi Ugnė savo laiškuose mums cituoja ištraukas iš mūsų pareiškimo. • Internetė sklando video su ištrauka iš Ugnės apklausos pas tyrėją. Video girdisi kaip Ugnė klausia, ar bus atimtas jos šuo ir galimai tyrėjo atsakymas, kad “aš šioje medžiagoje tikrai ne” Ugnė neturėjo teisės pilnai susipažinti su mūsų pareiškimu bei joje esančia medžiaga, nes jos statusas šiame mūsų pareiškime yra joks. Ji yra tik laikytoja šuns, kuris buvo paimtas iš galimai žiauriai su gyvūnų pasielgusio asmens. Ką žinome šiai dienai: Šuo Bela, kurį Ugnė neva gelbėjo iš blogų sąlygų, kurios gydymui rinko paramą, prašė žmonių aukoti jai, kad ji galėtų gydyti svetimą gyvūną, iš tiesų priklauso jos dabartiniam draugui P. M., kuris, 2022 metais Belą, kuri jam buvo tapusi našta, nes kažkada buvo susižalojusi stuburą, atidavė tiems laikytojams, iš kurių Ugnė, su policijos pagalba, atsiėmė atgal ir dabar pristato kaip svetimą išgelbėtą šunį. Namų “išgelbėtam” šuniui taip pat neieško. Gerai, kad yra daug žmonių, neabejingų gyvūnams ir siekiančių jiems padėti įvairiais būdais, tačiau blogai, kad gyvūnų gelbėjimas jau darosi puiki terpė lengvam uždarbiui. Norisi perspėti: žmonės, būkite mažiau patiklūs, visada tikrinkite, kam aukojate, tiek kalbant apie pavienius asmenis, tiek apie organizacijas, nes kai kurios istorijos gali labai nustebinti. Apie tolimesnę istorijos eigą informuosime.
skaityti daugiau

Naujienos iš reido Pasvalio rajone

Tiek daug akyčių, kurios nori meilės ir prisilietimo. Pamačius žmones, uodegytės vizga, nors iki šiandien viskas, ką jos buvo mačiusios iš žmogaus, tai alkis, kiaura būda ir grandinė… Pagal Jūsų pasikreipimą atlikome reidą Pasvalio rajone. Aplankėme Kriklinius ir Moliūnus. Pirmąjame miestelyje gyventojų registruota 205, o antrajame išvis tik 37. Bendrai situacija buvo kiek geresnė nei tikėjomės, dėl poros vietų dar aiškinamės detales, tačiau iš vienos vietos Krikliniuose vis tik teko gyvūnus gelbėti. Su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagalba, dalyvaujant GGI atstovei, Naminukų savanorei ir seniūnijai, iš itin prastų sąlygų buvo paimti visi 5 ten laikomi šuneliai, o laikytojai surašytas nurodymas gyvūnų daugiau nebelaikyti. Ar nurodymo laikysis? Sunku pasakyti, bet mūsų sąraše dėl kontrolės ateityje asmuo jau atsidūrė, tad svečių tikrai sulauks. Iš penkių 2 šuniukai pateko į VšĮ "Naminukai" , 1 į VŠĮ Mažas draugas , 1 į Tautmilės Prieglaudėlė ir 1 buvo grąžintas teisėtai jo savininkei, laikytojos pusseserei. Dėl šunelių globos galite kreiptis į nurodytas prieglaudas. Norite daugiau reidų? Skirkite GGI veiklai 1,2% GPM jau dabar -> www.ggi.lt/gpm, paremkite kitais Jums patogiais būdais -> www.ggi.lt/parama Už pagalbą gelbstint gyvūnus dėkojame ir aukok.lt
skaityti daugiau

Kam šventė, o kam nelabai

"Minia: - Karalius nuogas! VMVT: - Ne, karalius su rūbais!" Šitaip galima pavadinti VMVT veiksmus, tiksliau – galimai korupcinį VMVT neveikimą ir abejingumą, vykstant pagal GGI prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Ylakių miestelio, Skuodo raj., klebono, galimai žiauraus elgesio su jo laikomu šunimi, atlikti gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės patikrinimą. Į GGI kreipėsi asmuo, kuris pranešė apie baisiomis sąlygomis klebono laikomą šunį. Šuo, kaip nurodė pranešėjas, šeriamas pigiais kaulais, įmetamais per voljero tvorą. Šuns būda vargana, jos viduje nėra jokio pakloto – šuniui ką nors sušilti pakloja neabejingi miestelio žmonės, kurie taip pat ir pamaitina gyvūną. Šuo nevedžiojamas, išmatos nevalomos, voljere pastatytas didelis kibiras, tačiau neaišku, kaip mažaūgis šunelis gali pasiekti atsigerti vandens iš tokio kibiro, kai vandens kiekis jame sumažėja. Patikrinti situacijos vietoje nuvyko ir GGI savanorė, kuri patvirtino pranešėjo informaciją apie apgailėtinas šunelio laikymo sąlygas. Vis dėl to, VMVT Klaipėdos departamentui šuns laikymo sąlygos pasirodė puikios - VMVT informavo, kad atliko neplaninį patikrinimą gyvūno laikymo vietoje, patikrinimo metu nustatyta, kad GGI pranešimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu nepasitvirtino. VMVT, remdamasi išskirtinai vien tik paties šuns laikytojo (nes juk kaip gali abejotu Dievo vietininko žemėje žodžiais?!) teiginiais, kaip neabejotiną tiesą priėmė klebono teiginius, kad šis buvo išvykęs savaitei į užsienį, o šuns priežiūra rūpinosi paprašyti žmonės, tačiau jie galimai tai atliko nepakankamai gerai. VMVT tik konstatavo, kad šuo nevakcinuotas nuo pasiutligės, įsigytas 2019 m., Gyvūnų augintinių registre liko neperregistruotas naujam savininkui, nesurašyta perdavimo-pirkimo sutartis ir kad už nustatytus pažeidimus surašė protokolą su nurodymu pagal LR ANK 346 straipsnio 1 d. Tokios VMVT patikrinimo išvados paliko be amo tiek GGI, tiek apie šunelio varganą situaciją pranešusius asmenis. Juk vien iš gyvūno laikymo vietos vaizdinės medžiagos (nuotraukosm, kurią matote ir Jūs) akivaizdžiai matyti, kad šuns būda prasta, skylė patekti į būdą aukštame lygyje – šuniui sudėtinga į ją net patekti, šuns voljero varteliai užrūdiję, kas liudija jo nevedžiojimą, išmatos nevalytos nežinia kiek laiko, voljere pastatytas didelis kibiras, tačiau neaišku, kaip mažaūgis šunelis gali iš jo atsigerti. Šioje situacijoje ir vėl stebina VMVT pareigūnų "profesionalumas", atliekant patikrinimą ir apklausiant tik patį gyvūno laikytoją, nededant pastangų išsiaiškinti objektyvią tiesą ir faktines aplinkybes apie šuns laikymo situaciją ir sąlygas – ar tikrai šuo buvo paliktas tik savaitei be savininko priežiūros; jei šuns laikytojas nurodė, kad šuns priežiūra rūpinosi paprašyti žmonės – ar tokie žmonės faktiškai buvo nustatyti. GGI nurodė, jog, anot pranešėjo, šuniui ką nors sušilti paklodavo, šunį pašerdavo neabejingi miestelio žmonės – iš VMVT rašto nematyti, kad buvo aiškintos šios aplinkybės, kad būtų buvę apklausti gretimų gyvenamųjų namų savininkai. Atkreiptinas dėmesys ir į paties Skundžiamo rašto turinio trūkumus: GGI teikė VMVT Prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kas suponuoja VMVT pareigą nagrinėti Prašymą vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekse nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju VMVT Skuodo skyriaus raštas kaip atsakymas, surašytas pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus lyg atliekant viešojo administravimo procedūrą, nors GGI kreipėsi su visiškai kitu tikslu ir rašto forma. Be kita ko, rašte klaidinančiai VMVT Skuodo skyrius GGI Prašymą laiko tai pranešimu, tai prašymu, tai skundu, iš ko tampa visiškai neaišku, pagal kokias teisines procedūras ir teisinį reglamentavimą buvo išnagrinėtas GGI Prašymas. Apibendrinant, pažymėtina, kad tokio chaosinio ir teisiškai neaiškaus turinio bei formos raštų praktika tokio lygio institucijoje kaip VMVT turėtų būti netoleruotina praktika, nes ja pažeidžiamas VAĮ įtvirtintas išsamumo principas, kuriuo, kaip pažymima teismų praktikoje, yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Šis principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą įvertinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus prašymo pagrindo ir aplinkybių, pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui VAĮ nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. GGI dėl tokių VMVT Klaipėdos departamento veiksmų ir biurokratizmo pateikė skundą VMVT centriniam padaliniui. Lauksime reakcijos ir VMVT reabilitavimosi šioje situacijoje. Tuo tarpu visiems ramybės ir Dievo palaimos O GGI jau galite skirti 1,2% GPM, nes iš aukščiau pinigai veiklai neateina www.ggi.lt/gpm Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba na žinokit nepykit už įrašą, bet mes visada sakom, kaip yra, ir niekam nepataikaujam.
skaityti daugiau

Praėjus metams po draudimo vėl laikyti gyvūnus su jais žiauriai besielgusiems asmenims: nubausta 14 laikytojų

2023 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais numatyta, kad gyvūno laikytoją nubaudus už žiaurų elgesį su gyvūnu, jam bus draudžiama kurį laiką įsigyti ir laikyti naują. Ši įstatymo pataisa pritaikyta ir 2 metus tos pačios rūšies gyvūnus uždrausta laikyti 14 asmenų, kurie su gyvūnais elgėsi žiauriai ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. Draudimu siekiama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvos policijos duomenimis, policijos pareigūnai 2023 m. 7 asmenims skyrė gyvūnų konfiskavimą. Visais atvejais buvo konfiskuojami šunys. Taigi, 7 asmenims buvo pritaikytas ir draudimas, numatytas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnyje (gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, ir iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai, – 2 metus įsiteisėjus nuobaudai). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis per 2023 metus, pritaikant LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, taip pat septyniems asmenims VMVT uždraudė dvejus metus laikyti tos rūšies gyvūnus, prieš kuriuos asmenys naudojo neteisėtus veiksmus, ir iš kurių gyvūnai buvo konfiskuoti. 2023 m. pagal gyvūnų rūšis 60 proc. konfiskuotų gyvūnų sudarė gyvūnai augintiniai ir 40 proc. ūkiniai gyvūnai. Tuo tarpu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16, 17, 18 arba 19 dalį (numatomos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais siekiančios iki 6000 Eur) per 2023 m. asmenų nubausta praktiškai nebuvo (išskyrus vieną atvejį Lazdijų rajone). Visgi, Lietuvos savivaldybių asociacijos pateikti duomenys kelia abejonių, nes dar 2023 m. spalį tos pačios asociacijos duomenimis draudimas laikyti gyvūnus buvo pritaikytas 2 žiauriai su jais besielgusiems asmenims. Paprašius duomenis pateikti už visus 2023 m. teigiama, kad toks draudimas 2023 m. praktiškai pritaikytas nebuvo (išskyrus minimą tik 1 atvejį Lazdijų raj.). Įstatymų pakeitimai, draudžiantys asmenims kurį laiką (priklausomai nuo veiklos sudėtingumo – 2-4 metus) įsigyti ir laikyti naują gyvūną priimti 2022 m. Šis draudimas buvo inicijuotas nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) ir su kelių Seimo narių pagalba, bet labiausiai Seimo narės Ievos Pakarklytės, pasiekė įtvirtinimą: „Prireikė tikrai daug laiko. Penkerius metus nuosekliai dirbome, kad šis draudimas galiausiai būtų priimtas. Iki šio draudimo gyvūno laikytojas kankinęs gyvūną, jį suluošinęs ar net nužudęs, iškart galėjo įsigyti naują ir vėl daryti su juo tą patį, todėl tokio draudimo įvedimas buvo svarbus žingsnis gyvūnų gerovės link“ – teigia organizacijos GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Kas yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu? Žiaurus elgesys skirstomas į tyčinius gyvūno sužalojimus ir į nepriežiūrą (veterinarinių paslaugų, maisto ir vandens, pastogės ir t. t. nesuteikimą). Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.“ Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu tokie veiksmai kaip sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas ir kt. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiamas žiauraus elgesio su gyvūnais sąrašas nėra baigtinis, tai reiškia, kad ir įstatyme nenumatyti, tačiau gyvūnui fizinę ar psichologinę žalą sukėlę veiksmai gali būti vertinami kaip žiaurus elgesys. Ką daryti susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnu atveju?Savo aplinkoje pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, reiktų kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Atvejais, kai situacija sudėtinga ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis, reiktų nedelsiant kreiptis į Lietuvos policiją. Informacija apie tai, ką daryti susidūrus su žiauriu elgesiu pateikiama nevyriausybinės organizacijos„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ parengtoje „Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje“, kuri prieinama interneteadresu: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/ Anot organizacijos vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, nors Lietuvoje dar labai daug žmonių, kurie naudoja smurtą prieš gyvūną, visuomenė darosi vis mažiau tolerantiška tokiam nusikalstamam elgesiui ir vis dažniau apie tokius atvejus praneša atitinkamoms institucijoms: „Matome, kad vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į jų aplinkoje esančius gyvūnus – kokiomis sąlygomis kaimynai laiko šunis, ar jų būdos nekiauros, ar gyvūnas reguliariai šeriamas, maitinamas. Nors problema išlieka tikrai labai didelė kaimiškose vietovėse, bet žmonių sąmoningumas informuojant tarnybas, gyvūnų gerovės organizacijas, labai padeda, kad žiauraus elgesio su gyvūnais būtų mažiau“. GGI siekdama stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat savo iniciatyva pradėjo vykdyti reidus, daugiausia po miestų aplinkinius rajonus, kaimus, siekdami identifikuoti prastomis sąlygomis lauke laikomus gyvūnus ir jiems pagelbėti. GGI kviečia prisidėti prie organizacijos veiklos skiriant 1,2 proc. GPM paramą. Informacija, kaip tą padaryti skelbiama: https://ggi.lt/gpm/ Jums ši parama nieko nekainuoja, o GGI tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu!Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savoaugintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau