Naujienos

Kodėl katės šlapinasi namuose ir ką su tuo daryti?

Informacija paruošta Daivos Kosinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @karishea Namuose auginamos katės – tikras džiaugsmas šeimininkams. Jos džiugina savo grožiu, glaustymusi ir murkimu. Tačiau kaip ir bet kuris augintinis kelia ir tam tikrų problemų – galbūt drasko baldus, gal šeriasi, o viena didžiausių bėdų – šlapinimasis ne vietoje ir po to sklindantys kvapai. Laimei, kiekvienai problemai yra ir sprendimai. Kodėl katė šlapinasi ne vietoje? Yra keletas priežasčių, kodėl augintinis atlieka savo reikalus ne dėžutėje:  Katei nepatinka jos kraiko dėžutė. Galbūt ji yra per maža, todėl jai sunku užkasti savo šlapimą ar išmatas. Gal dėžutė stovi tokioje vietoje, kur katei sunku savo reikalus atlikti ramiai, nes kažkas vaikšto pro šalį. O gal dėžutė jau įgavusi kvapą po ankstesnių jos naudojimų ir blogai išplauta?  Net gero elgesio pūkuotoji draugė gali imti keistai elgtis po to, kai patiria stresą. Pvz., jei namuose apsilankė svetimi žmonės, o dar blogiau – gyvūnai. Po tokių įvykių namuose atsiranda svetimų kvapų, kuriuos katės stengiasi užmaskuoti savaisiais. Ligos – viena rimčiausių blogo katės elgesio priežasčių. Galbūt ji išgyvena inkstų uždegimą ar panašią ligą, apie kurią nori pranešti tokiais jai suprantamais būdais.  Galbūt augintinė tiesiog žymi savo teritoriją? Daugelis kačių taip elgiasi, kai nerimauja, jaučiasi nesaugiai ir nori labiau pasitikėti savimi. Paprastai katė trinasi nosimi, skruostais, kur yra liaukos, išskiriančios kvapus, kurie beveik nejaučiami žmogaus nosiai. Tačiau jei žymi teritoriją šlapimu, reiškia, ji siunčia aiškesnį signalą, nes šlapimo kvapas kur kas intensyvesnis.  Jei norite, kad katė nesišlapintų ne vietoje Aukščiau išvardinti punktai gali labai padėti, išsiaiškinti, kodėl gi murklė savo reikalus daro ne vietoje. Kartu jie jau savaime diktuoja ir sprendimo būdus: Vienas jų – gerai sutvarkyta kraiko dėžutė. Pabandykite pakeisti kraiką kitu. Geriau išplaukite dėžutę ir dažniau keiskite jos užpildą. Pabandykite dėžutę padėti į kitą vietą, kur katė jausis turinti daugiau privatumo ir ramybės.  Venkite, kad į Jūsų namus būtų atsivedami kiti augintiniai. Žinoma, sudėtinga draugų paprašyti, kad ateidami į svečius, savo šuniuką paliktų namie, tačiau didelė tikimybė, kad to nepadarius, Jums vėl teks kovoti su savo katės blogais įpročiais. Parodykite katę veterinarui. Galbūt jis pasiūlys atlikti tyrimus, kurie padės nustatyti kokių nors negalavimų, sukeliančių šią problemą, priežastį ir pasiūlys sprendimų.Dažniau paglostykite augintinę, rodykite jai dėmesį. Galbūt katė tiesiog nori dėmesio ir jaučiasi nemylima? Galite katės snukutį šiek tiek patrinti minkštu audeklu, kad šis prisigertų natūralių feromonų, ir perbraukti juo baldus ar nežinomas vietas katės aukštyje. Taip paskleisite jos kvapą ir padėsite katei savo aplinkoje jaustis saugiau. Jei katiną kastruosite, jo šlapimo kvapas nebebus toks aitrus, net jei jis vis dar šlapinsis namuose.  Kodėl po namus pasklinda toks nemalonus kvapas ir ką su juo daryti? Priežastis, kodėl kačių šlapimas skleidžia kvapą – jo cheminė sudėtis. Šlapime, be viso kito, yra hormonų, druskų, rūgščių, kurios ir sukelia tokį blogą kvapą, o šlapimo kristalai, įsiskverbiantys giliai į paviršius, padeda jam išlikti kuo ilgiau. Matyt, taip jau evoliucijos sutvarkyta ir katėms natūralioje gamtoje tai reikalinga, tačiau mums nuo to tik sunkiau. Valymo priemonės šių kristalų nesuardo, tad net daug kartų valomas paviršius vis dar gali skleisti savo pradinį kvapą. Tačiau jau galima įsigyti ir specialiųjų priemonių, kurių sudėtyje yra aktyvių fermentų, kurie suskaido šiuos kristalus, tad, daugiau pasidomėjus ir išbandžius keletą priemonių, tikrai atrasite tą, kuri tenkins jūsų reikalavimus. Jei augintinis pažymėjo drabužį, reikėtų jį pamerkti į šaltą vandenį su actu ( 2 šaukštai acto ir 1 litras vandens) ir kuriam laikui palikti. Po to drabužį galima tiesiog kelioms minutėms palikti po tekančiu vandeniu, o vėliau išskalbti skalbimo mašinoje su paprastomis skalbimo priemonėmis. Dėmes šiuo būdu tikrai išimsite, tik stipriai netrinkite audinio, nes taip šlapimo kristalai įsigers dar giliau į audinį ir vis tiek skleis kvapą.  Iš minkštų baldų katės šlapimą išvalyti sunkiau, tačiau taip pat įmanoma. Reikėtų pirmiausiai šlapimo likučius švelniai sugerti popieriniu rankšluosčiu, o vėliau pasidaryti indų ploviklio (2 šaukštai), acto (1 šaukštas) ir vandens (1 litras) mišinį, ir audinio skiaute valyti šią dėmę. Po to dar kartą valykite tiesiog vandenyje sumirkyta šluoste. Kartokite šią procedūrą tol, kol dėmės neliks. Būtinai stebėkite, ar nesikeičia audinio spalva, jei taip, procedūrą nutraukite. Jei baldai vertingi, geriau iš karto kviesti profesionalus. Odinius ar dirbtinės odos batus reikia nusausinti popieriniu rankšluosčiu, tada sumaišyti truputį acto su ūkinio muilo putomis, šia priemone patrinkite apavą, kol neišnyks kvapas. Jei batus galima skalbti, pirmiausiai juos reikia pamerkti jau minėtame acto ir vandens mišinyje, o paskui – skalbti skalbimo mašinoje. Jei šlapimą reikia išvalyti nuo grindų ar kitų kietų paviršių, reikėtų švelniai sugerti jį popierine servetėle ir kelis išvalyti vandens ir acto mišiniu, o vėliau pabarstykite ant tos vietos sodos. Beveik visus paviršius galima valyti neskiesta degtine, ir ji gerai pašalina kvapus. Tačiau po šios procedūros turėsite dar kartą plauti visus paviršius ir vėdinti patalpas, tik šį kartą jau šalinsite degtinės kvapą.  Bet kuriuo atveju, visuomet galioja viena taisyklė – kuo dėmė šviežesnė, tuo lengviau ją išimsite. Kita svarbi taisyklė – visuomet priemonę išbandykite ant mažo plotelio sutepto paviršiaus ir stebėkite, ar neblunka spalva, nėra medžiagos struktūros pokyčių. Pabaigai. Visuomet labai svarbu atidžiai stebėti savo augintinę ir užtikrinti, kad ji jaustųsi mylima ir saugi. Tai raktas ir į katės gerą sveikatą, ir į gerą elgesį.
skaityti daugiau

Kovoje dėl gyvūnų gerovės laimi faktai ar teisinės žinios?

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvenant teisinėje valstybėje, kurios modelis pagrįstas teisės viršenybės principu, besiorientuojančiu į  įstatymus, o ne savivalę, šiandien yra kalbama ne tik apie asmenų, bet ir gyvūnų teises ir laisves. Gyvūnų gerovės klausimus Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas, kiekvienos savivaldybės atskiros gyvūnų laikymo taisyklės, administracinių nusižengimų kodeksas, baudžiamasis kodeksas ir kt. Ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) per 8 metus savo veiklos suprato, kad norint laimėti kovą dėl gyvūnų gerovės, būtina išmanyti šiuos teisės aktus ir jais vadovautis. GGI dažnai savo veikloje susiduria su žmonių priešiškumu, kylančiu iš nežinojimo – dažnai kritikuojantys komentarai teigia, kad organizacija nesukuria apčiuopiamos naudos arba nepasiekia norimo rezultato, tačiau teisiniuose santykiuose nėra sėkmės formulės, kuria vadovaujantis laimimas teisinis ginčas. Neretu atveju faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas priklauso nuo subjektyvių veiksnių: vertinančiojo pareigūno gyvenimiškos ir profesinės patirties, liudijančio veterinarijos gydytojo žinių bei noro bendradarbiauti, liudininkų parodymų nuoseklumo ir geranoriškumo liudyti. Nepaisant to, svarbiausią vaidmenį šiame vertinime atlieka teisę išmanantys specialistai, turintys patirties gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.  Dažnu atveju neužtenka kreiptis į atsakingas institucijas, laisva pareiškimo forma nurodant į gyvūno nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejį. Vienas ryškiausių Lietuvą sukrėtusių pavyzdžių – aviganio vardu Atas istorija, kuomet Naujųjų metų išvakarėse šuniui buvo durta peiliu į kryžkaulio sritį, taip gyvūną suluošinant. Šuns šeimininkas iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Neilgai trukus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, veiką kvalifikuojant ne pagal baudžiamojo kodekso straipsnį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, o pagal administracinių nusižengimų kodeksą. Šeimininkui apskundus sprendimą aukštesniajam prokurorui, jo skundas buvo atmestas. Maždaug po mėnesio nuo įvykio dėl patirtų sužalojimų komplikacijų šuo buvo eutanazuotas.  GGI gina viešąjį interesą arba gyvūnus, kuriuos reikia gelbėti nuo jų pačių šeimininkų, tad neatstovauja žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, kuomet gyvūnas turi šeimininką. Nors organizacija laikosi politikos, jog nėra teisinga tokias teisines išlaidas apmokėti iš kitų žmonų suaukotų pinigų bei fiziškai neturint galimybės apsiimti visų atvejų, GGI šioje situacijoje negalėjo likti abejingi.  „Negalėjome leisti neteisybei laimėti, todėl mūsų komanda ir teisininkai susipažino su visais dokumentais bei nemokamai konsultavo šeimininką, kaip turi būti pateikti duomenys ir surašytas skundas teismui. Veterinarijos gydytojo išraše buvo nurodyta, kad šuniui grėsė suluošinimas, nors faktiškai šuo jau buvo suluošintas, dėl ko vėliau ir buvo eutanazuotas. Vienas žodis nulėmė ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir veikos perkvalifikavimą iš nusikaltimo į administracinį nusižengimą. Tinkamai suformulavus ir pateikus duomenis, 2020-09-15 teismo nuosprendžiu asmuo padūręs Atą buvo pripažintas kaltu ir nubaustas 6 mėnesiais viešųjų darbų, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Labai džiaugiamės, kad šeimininkai nepaliko šito klausimo ir ėjo iki galo, nes formuoti tinkamą teisinę praktiką gyvūnų atžvilgiu yra labai svarbu, kadangi jos Lietuvoje dar nėra daug. Žmonėms, ypač praradus savo šeimos narį, tokia bausmė neatrodo tinkama, tačiau praktikoje ji išties yra net didesnė nei vidutiniškai mūsų šalyje skiriama tokiu atveju.“ B. Vaitiekūnaitės–Pliuskės teigimu, GGI savanoriai, gavę pranešimus apie gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus, kiekvieną kartą informaciją tikrina ir stengiasi surinkti kuo daugiau duomenų, kas atima nemažai laiko. Dažnai reikia padaryti ne vieną skambutį, parašyti ne vieną paklausimą, pabendrauti ne su vienu žmogumi. Kartais tenka vykti patiems įvertinti situaciją arba ieškoti geranoriškų žmonių, galinčių užfiksuoti papildomos vaizdinės medžiagos. Patikrinus ir įvertinus informaciją, paaiškėja, kad tik apie pusė atvejų turi pagrindą, su jais ir dirbama toliau.  „Tokiu būdu apsaugome institucijas nuo resursų švaistymo, tikrinant nepagrįstus atvejus, bei užtikriname, kad mūsų teikiama informacija būtų teisinga, tiksli ir pagrįsta. Rašydami pareiškimus, mūsų teisininkai turi išdėstyti ne tik faktines atvejo aplinkybes, jie taip pat turi nurodyti įstatymus bei straipsnius, pagal kuriuos atitinkama veika yra baudžiama, o esant ankstesniems analogiškiems atvejams –  pateikti teismų praktikos ir atvejų sprendimo pavyzdžių, – teigia GGI vadovė. – Deja, savo veikloje dažnai susiduriame su institucijų abejingumu. Apie pusė institucijų, su kuriomis siekiame bendradarbiauti, iš pirmo karto net nepateikia atsakymo. Tenka ilgai aiškintis ir ieškoti paklydusių raštų arba juos siųsti pakartotinai. Apie pusę gaunamų nutarimų mes skundžiame. Skundai reikalauja dar didesnio teisinių žinių mobilizavimo, jie turi būti pagrįsti ir teisiškai motyvuoti. Čia prasideda sudėtingas įrodinėjimo procesas. Galiausiai nedidelė dalis atveju vis tik nukeliauja į teismą.“ 2019 metų gegužės pabaigoje Lietuvos internetiniuose portaluose šmėžavo nuskandinto šunelio nuotrauka. Aiškėjant istorijos detalėms, straipsnių komentaruose buvo aršiai aptarinėjama, kokių bausmių nusipelnė penkių šuniukų šeimininkas ir juos nuskandinęs vyras. Nepaisant to, iki GGI teisininkų įsikišimo į šį procesą, už žiaurų elgesį su gyvūnais baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas tik asmuo nuskandinęs šuniukus, kuris buvo nubaustas 4 mėnesiais viešųjų darbų. Sprendime nė žodžio nebuvo užsiminta apie šuniukų šeimininko, paprašiusio juos nuskandinti, atsakomybę. Motyvuotu pareiškimu GGI teisininkai pasiekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šuniukų šeimininko atžvilgiu, kuris galiausiai taip pat buvo nubaustas 4 mėnesiais viešųjų darbų. „Vertėtų paminėti, kad net paprasčiausi atvejai trunka apie 1-2 mėnesius, sudėtingesni tęsiasi metais. Tai mėnesiai ir metai viešai nematomo darbo, tikslinant informaciją, renkant papildomus įrodymus, rengiant raštus, paklausimus ir skundus. Teisinis darbas yra ne apie pūkuotus kačiukus ir mielus šuniukus, kuriuos galima būtų kasdien dėti į socialinių tinklų istorijas, siekiant jiems rasti naujus namus ar sulaukti paramos. Parašius vieną straipsnį apie metus trukusį procesą, dažnas skaitytojas neįsivaizduoja, kiek darbo ir kompetencijų ten įdėta ir kokią naudą tai sukūrė gyvūnų gerovės sistemai, kaip tokiai, apskritai. O daliai žmonių neįdomu nei skaityti, nei gilintis į tokias naujienas, nes teisinė dalis – tai ne smagių šuniukų ar kačiukų vaizdo įrašai, teisinė dalis yra nuobodi“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Apie GGI projektus: Kalbant apie rezonansinius, plačiai visuomenėje nuskambėjusius atvejus, GGI jie svarbūs ne dėl šlovės, o dėl ateities sprendimų palankumo gyvūnams. Pasiėmus konkretų atvejį, dirbant su juo iki galo ir pasiekus jam teisingą sprendimą, vėliau tą sprendimą galima naudoti kaip pavyzdinį. Būtent dėl šios priežasties VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kartu su „Laisvės TV“  pradėjo projektą gyvūnų daugintojų stabdymui „Laisvė gyvūnams“, kurio tikslas – ilguoju laikotarpiu užkirsti kelią bet kokiai gyvūnų išnaudojimo veiklai Lietuvoje. Šiuo metu labai svarbu suformuoti teisingą teisinę praktiką, kad nelegalių gyvūnų daugintojų veikla būtų negalima. Apie GGI sprendžiamus, išspręstus gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus bei kitus darbus galite paskaityti, paspaudę čia.  Suprantantys teisinio darbo svarbą ir norintys prisidėti, tai gali padaryti: - prie gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejų sprendimo - prie projekto gyvūnų daugintojų stabdymui „Laisvė gyvūnams“, sąsk. nr.: LT257300010164486871
skaityti daugiau

GGI siūlymai Seimo nariams dėl draudimo laikyti gyvūnus

Atsižvelgiant į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tikslus bei misiją ir inicijuotą papildomos poveikio priemonės – draudimo laikyti gyvūnus – įteisinimo poreikį, atsižvelgiant į LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei  Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas dėl anksčiau teiktų ir šiuo metu teikiamų BK 310 straipsnio pakeitimo projektų bei siekdami bendradarbiauti, organizacija kreipėsi į Seimo narius – Liną Balsį, Dovilę Šakalienę, Aistę Gedvilienę ir Lauryną Kasčiūną – su argumentais bei pasiūlymais dėl draudimo laikyti gyvūnus žiauriai su gyvūnais pasielgusiems asmenims įteisinimo. @hyunwonjang Problemos aktualumas Lietuvos viešojoje erdvėje vienas po kito aidi žiauraus elgesio su gyvūnas atvejai, kuomet gyvūnas žuvo, buvo suluošintas ar su juo buvo kitaip žiauriai pasielgta: mačete užkapotas šuo, šuniui plaktuku suknežinta kaukolė, padegtas šuo, du nukankinti šuneliai, orkaitėje iškeptas katinas, nuskandinti šuneliai ir t.t. Šiandien dienai jokie teisės aktai šiems asmenims, žiauriai pasielgusiems su gyvūnu, nedraudžia ir toliau įsigyti bei laikyti naujų gyvūnų, t. y. įstatymų leidėjas jokiame teisės akte nėra numatęs nei baudžiamojo, nei administracinio poveikio priemonės – draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną atitinkamą laikotarpį asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais. Tokį teisinės bazės trūkumą būtina taisyti, atsižvelgiant į tai, jog teismų praktika rodo, kad už gyvūnų kankinimą teisti žmonės linkę savo elgesį kartoti. Netaikydami draudimo šiems asmenims įsigyti naujų gyvūnų, prisidedame prie galimų sekančių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet asmenys, žiauriai pasielgę su gyvūnų, tiesiog susimoka baudą ir reikalauja neprižiūrėtą ar net suluošintą gyvūną grąžinti, argumentuodami tuo, kad tai jų nuosavybė. Šiuo atveju nėra jokios įstatyminės normos, kuri tokiu atveju “apgintų” jau kartą nuskriaustą gyvūną ir draustų tokiems asmenims jį grąžinti. Tokiu atveju vėlgi neužtikrinama jokia prevencija naujiems žiauraus elgesio su tuo pačiu gyvūnų atvejams. Prie viso to, susidaro ir tokia situacija, jog tiek vyriausybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos deda daug pastangų padėti konkrečiam gyvūnui, kas atima daug finansinių ir laiko sąnaudų. Gyvūną konfiskavus, tam pačiam gyvūno skriaudėjui kitą dieną vėl įsigijus kitą gyvūną ir pasikartojus žiauraus elgesio su gyvūnu atvejui, organizacijos ir institucijos ir vėl pradeda derybas arba konfiskavimo procedūras pakartotinai naudodamos savo laiko ir finansines sąnaudas. Tai visiškai neefektyvu ir neprasminga. Uždraudus įsigyti, susigrąžinti tokiems asmenims gyvūnus, sutaupytos lėšos ir laiko sąnaudos galėtų būti nukreipiamos šių asmenų kontrolei ir patikroms.    Kitų šalių praktika Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Vokietijoje - nuo 1 iki 5 metų arba visam laikui, Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Draudimas laikyti gyvūnus teismo nuožiūra nustatytam laikotarpiui gali būti skiriamas ir šiose šalyse: Belgijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Danijoje, Austrijoje, Islandijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, J. Karalystėje. Ispanijoje, San Marine gali būti uždraustos tam tikros veiklos su gyvūnais. Iniciatyva Gyvūnų prieglaudos ne kartą yra iškėlusios šią problemą. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2017 m. metais inicijavo tokio draudimo įteisinimo reikalingumą. Seimo nariai Linas Balsys ir Dovilė Šakalienė 2017 m. teikė įstatymo pataisą, siūlydami pakeisti BK 310 straipsnį, papildant jį 3 dalimi, numatančia, kad „Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną“. Atkreipiame dėmesį, kad minėtas pasiūlymas sulaukė Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabų. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-08-28 Išvadoje Nr. XIIIP-1027 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ (toliau – Išvada Nr. 1) dėl projektinio siūlymo įteisinti draudimą laikyti gyvūnus buvo pateiktos tokios pastabos, nurodant, kad siūlomą BK 310 straipsnio 3 dalį pagal jos pobūdį ir esmę (nors tiesiogiai projekte neminima) galima prilyginti naujajai baudžiamojo poveikio priemonei. Išvadoje Nr. 1 pabrėžta, jog baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų terminai ir skyrimo taisyklės, atsižvelgiant į BK struktūrą, turi būti įtvirtintos ne atskiruose BK specialiosios dalies straipsniuose, o BK bendrosios dalies IX skyriuje. Išvadoje Nr. 1 taip pat pažymėta, kad projekte nustatoma nauja baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą, nepaisant kilusių padarinių, vadinasi – tiek už BK, tiek ir už ANK numatytą pažeidimą. Pabrėžta, jog baudžiamosios atsakomybės nustatymas už administracinio nusižengimo padarymą yra negalimas, nes neatitiktų teisėtumo principo. Be minėtų pastabų Išvadoje Nr. 1 nurodyta, kad kelia abejonių siūlomos priemonės realus praktinis įgyvendinimas. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo mėn. Išvadoje „dėl Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1027 atitikties Europos Sąjungos teisei“ (toliau – Išvada Nr. 2) į projekto pasiūlymą atsakė, kad mano, jog trūksta Projekte numatytų priemonių pagrįstumo, todėl svarstytina, ar Projekto tikslas sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių negalėtų būti pasiektas alternatyviomis mažiau ribojančiomis priemonėmis. Taip pat Išvadoje Nr. 2 nurodyta, kad abejonių kelia draudimo įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną pagrįstumas, proporcingumas ir praktinio įgyvendinimo aspektai, <...> nėra aišku, kuo grindžiamas draudimas. Pažymėta, kad tikslas sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių galėtų būti pasiektas alternatyviomis mažiau ribojančiomis priemonėmis, todėl siūlyta pagrįsti Draudimo kaip tinkamiausios priemonės pasiekti Projekto tikslą numatymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Draudimo laikymosi užtikrinimas gali būti sudėtingai įgyvendinamas procesas dėl galimo didelio subjektų, kuriems gali būti numatytas Draudimas, skaičiaus ir institucinio Draudimo laikymosi kontrolės mechanizmo nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, kad nenumačius Draudimo laikymosi kontrolės mechanizmo Draudimo nustatymas gali būti netikslingas dėl praktinio įgyvendinimo negalimumo, siūlyta įvertinti Projekto nuostatų taikymo užtikrinimo galimybes ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis siūloma sudaryti galimybę kontroliuoti, kaip asmenys laikosi Draudimo. LR Seimo nariai Linas Balsys ir Dovilė Šakalienė (2017 m.) ir LR Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas (2020 m.) pateikė BK 310 straipsnio pakeitimo pasiūlymus. Linas Balsys ir Dovilė Šakalienė siūlė papildyti BK 310 straipsnį 3 dalimi, numatant, kad „Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną“. Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė papildyti BK 310 straipsnį 2 dalimi, numatant, kad „Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti bet kokį gyvūną“. Reaguodami į Seimo narių pateiktus įstatymo pakeitimo projektus bei įvertinę Seimokanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas dėl 2017 m. Lino Balsio bei dėl šiais metais Aistės Gedvilienės ir Lauryno Kasčiūno pateiktų pasiūlymų įteisinti draudimą laikyti gyvūnus, teikiame pastebėjimus dėl pastarųjų BK 310 straipsnio pakeitimo projektų, ta apimtimi, kiek tai susiję su draudimu laikyti gyvūnus: Tiek Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas, tiek Linas Balsys ir Dovilė Šakalienė siūlo keisti tik BK, papildant jį draudimu laikyti gyvūnus. Atkreipiame dėmesį į aukščiau minėtas Seimo kanceliarijos Teisė departamento išvadas, kuriose buvo pažymėta, kad, visų pirma, draudimas laikyti gyvūnus yra prilygintinas naujajai baudžiamojo poveikio priemonei ir dėl to turėtų būti įtvirtintas ne atskiruose BK specialiosios dalies straipsniuose, kaip kad šiuo atveju siūlo Seimo nariai, o BK bendrosios dalies IX skyriuje, nes būtent jame yra numatytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų terminai ir skyrimo taisyklės. Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas siūlo draudimą laikyti gyvūnus taikyti tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Tuo tarpu Dovilė Šakalienė ir Linas Balsys siūlo draudimą laikyti gyvūnus taikyti tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, reikia suprasti – apskritai, nepaisant kilusių padarinių. Iš esmės pastarasis siūlymas sveikintinas ir palaikomas GGI organizacijos, tačiau jis šiuo atveju prieštarauja BK 310 straipsnio turiniui, nes pagal BK 310 straipsnį atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei yra nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnu padariniai- gyvūno žūtis arba suluošinimas. Kitais atvejais žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, nesukeliant gyvūno žūties ar suluošinimo, yra laikomas administraciniu nusižengimu pagal ANK 346 straipsnio. Pažymėtina, kadSeimokanceliarijos Teisės departamento išvadoje buvo taip pat pabrėžta, jog draudimas laikyti gyvūnus, kaip nustatoma nauja baudžiamojo/administracinio poveikio priemonė, turėtų būti taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą, nepaisant kilusių padarinių, vadinasi – tiek už BK, tiek ir už ANK numatytą pažeidimą. Taigi, reziumuojant minėtas Seimokanceliarijos Teisės departamento pastabas pažymėtina, kad draudimas laikyti gyvūnus turėtų būti nustatytas tiek BK, tiek ANK, t. y. tiek kaip baudžiamojo, tiek kaip administracinio poveikio priemonė, todėl papildyti reikia ne tik BK, bet ir ANK. Tiek Lino Balsio bei Dovilės Šakalienė, tiek Aistės Gedvilienės ir Lauryno Kasčiūno projektuose siūloma uždrausti laikyti gyvūnus tik tiems asmenims, kurie žiauriai pasielgė su gyvūnu. Tačiau neatsižvelgta į tai, jog toje pačioje gyvenamojoje vietoje gali gyventi ir kiti asmenys. Tokiu būdu gali būti neužkertamas kelias naujo gyvūno laikymui, nes žiauriai su gyvūnu pasielgęs asmuo, formaliai prisidengdamas kitų su juo gyvenančių asmenų vardu, gali įsigytą naują gyvūną. Todėl siūlome draudimą įsigyti ir laikyti gyvūną įteisinti ir asmenims,  gyvenantiems kartu su asmeniu, baustu už žiaurų elgesį su gyvūnu. Pavyzdžiui, toks apribojimas yra taikomas leidimams įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Nr. VIII-500, 8 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tiek Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tiek Seimo kanceliarijos Teisės departamentas kelia klausimus dėl draudimo laikyti gyvūnus praktinio įgyvendinimo. Kaip vieną iš praktinio šio draudimo įgyvendinimo mechanizmų siūloma draudimo laikyti gyvūnus kontrolės funkciją perduoti savivaldybių Viešosios tvarkos skyriams, kurie šiai dienai kontroliuoja Gyvūnų augintinių laikymo miestuose/rajonuose taisyklių laikymąsi. Jei būtų atsižvelgta į GGI šių metų rugsėjo 25 d. Vyriausybei jau pateiktus pasiūlymus dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo funkcijų perdavimo iš esmės tik Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau - VMVT) (remiantis tuo, jog gyvūnų laikymo sąlygoms, sveikatai ir gerovei įvertinti reikalinga tam tikra kompetencija, kurios neturi savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai bei atsižvelgiant į tai, jog VMVT siūloma skirti papildomą metinį biudžetą), būtų galima atlaisvinti savivaldybių Viešosios tvarkos skyrių resursus būtent šiai kontrolei užtikrinti. Šiuo atveju specialios kompetencijos turėti nereikia, nes čia turi būti tikrinamas tik pats faktas, ar asmuo, kuriam draudžiama laikyti gyvūną, arba su juo gyvenantis asmuo, kuriam siūloma pritaikyti tokį patį draudimą, neįsigijo ir nelaiko jokio naujo gyvūno. Sistemiškai turėtų atrodyti taip: a) Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) priima nuosprendį/nutarimą, kuriuo asmeniui uždraudžiama laikyti gyvūnus. b) Tokio nuosprendžio/nutarimo nuorašas persiunčiamas atitinkamai savivaldybei  nuosprendžiu/nutarimu už žiaurų elgesį su gyvūnu nubausto asmens įtraukimui į asmenų, kuriems uždrausta laikyti gyvūnus, sąrašą (dar geriau būtų į tai paskirčiai sukurtą online registrą, kuris būtų prieinamas tiek VMVT, tiek savivaldybėms, tiek teismams, tiek galimai prieglaudoms ir veterinarijos klinikoms). c) Savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai sudaro asmenų, kuriems teismo nuosprendžiais ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) priimtu nutarimu uždrausta laikyti gyvūnus, prevencinio tikrinimo planus, grafikus ir nustatytais laikotarpiais atlieka patikrinimus. Nustačius, kad asmuo ar su juo gyvenantis kitas asmuo laiko naują gyvūną, šis turėtų būti nedelsiant paimamas. Tad vykstantis Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas į patikrinimus jau turėtų vykti pasirengęs, esant poreikiui, gyvūną paimti, siekiant išvengti situacijų, kuomet nusikaltimą/administracinį nusižengimą padaręs asmuo turi laiko gyvūno atsikratyti ar paslėpti. d) Papildomai turėtų būti suteikta galimybė ir pilietiškiems asmenims konfidencialiai pranešti apie pažeidimą, t. y. jei pastebi, kad asmuo, kuriam uždraustą gyvūną įsigyti ir laikyti, vis tik laiko naują gyvūną. Šiuo atveju šaltinio, pateikusio informaciją, konfidencialumas turėtų būti garantuojamas ir užtikrinamas, atsižvelgiant į visuomenėje įsisenėjusias baimes susipykti su kaimynu ar sukelti problemų sau pačiam, net jei yra akivaizdus kitų asmenų vykdomas nusižengimas ar nusikaltimas. Šiuo atveju reaguoti turėtų policija, kuri turėtų atvykti ir patikrinti gautą informaciją bei inicijuoti gyvūno konfiskavimą. Papildomai norime pabrėžti, jog siūlomos poveikio priemonės įgyvendinimą palengvintų privalomo gyvūnų ženklinimo įvedimas. Papildomai siūlome atsižvelgti ir į Seimo kanceliarijos Teismo departamento pateiktas pastabas dėl teikiamuose projektuose  naudojamos sąvokos “įsigyti”, kuri gali riboti jog į BK 310 straipsnio taikymo sritį nepatektų atvejai, kuomet už šio nusikaltimo padarymą teistas asmuo gyvūną įgyja, pavyzdžiui, dovanojimo sandorio pagrindu. Atsižvelgiant į tai, mūsų siūloma formuluotė būtų “nuo trejų iki penkerių metų draudžiama laikyti, bet kokio sandorio pagrindu įgytą gyvūną”.Reaguojant į Europos teisės departamento prie teisingumo ministerijos išvados pastabą, kad abejonių kelia draudimo įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną pagrįstumas, pažymime, kad draudimas laikyti gyvūnus labai reikalingas, nes: 1) jis būtų prevencinė priemonė žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams; 2) jis sumažintų darbo krūvį tiek valstybinėms institucijoms, tiek nevyriausybinėms organizacijoms – šioms nebereikėtų spręsti pakartotinių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, o sutaupytos laiko ir finansinės sąnaudos, galėtų būti skiriamos reguliariai kontrolei.  Diskutuotinas klausimas yra dėl to, kokia apimtimi taikyti draudimą laikyti gyvūnus – ar drausti laikyti apskritai visus gyvūnus, ar tik gyvūnus augintinius, ar ir ūkinius, ir laukinius gyvūnus. Pavyzdžiui, jei asmuo žiauriai pasielgė su šunimi, t. y. gyvūnu augintiniu, bet kartu laiko ir ūkinius gyvūnus. Norime atkreipti dėmesį, kad standartizuoti apskritai visų situacijų negalime, tad sprendimas, kokį gyvūną draudžiama įsigyti bei laikyti, turėtų būti priimamas teismo arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso  gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Organizacijos tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo bei bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis šiuos standartus diegiant ir tobulinant. Organizacijos veikla siekiama, jog  kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus.  Organizacijos veiklą paremti galite bankiniu pavedimu, PayPal ar per Aukok.lt platformą: www.ggi.lt/parama. 
skaityti daugiau

Sterilizacija ir kastracija – vis dar laikoma veiksmu prieš gamtą?

Informacija paruošta Dovilės Urbanavičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @tompottiger Štai plaka dar viena širdis tarp penkių brolių ir sesių. Kai tik išvys šį pasaulį jų gyvenimai priklausys nuo žmogaus. Nuo jo priklausys ir likimai – smurtas ar šilti apsikabinimai, reguliarus maistas ar jo paieškos šiukšlinėse (juk medžioti jie neišmoks). Taip pat atsitiktinumas nuspręs ar šioms širdims laikas bėgs nenumaldomai greitai tarp šiltų namų, ilgų pasivaikščiojimų, šelmiškų žaidimų, ar lėtai slinks tarp blizgančių grotų, griežtų lenciūgo žabangų, ar kažkur po balkonu tarp kaip minų lauke besimėtančių pasislėpusių nuodų. Taip! Mes JUOS prisijaukinome. Dar prieš 15 tūkstančių metų, kai buvo prijaukintas pirmasis šuo, žmogus įsikišo į gamtą. Žingsnis po žingsnio mūsų rankose liko dalis likimo. O šiandien jau ne vienam aišku, kad pasekmės gamtos reiškiniuose priklauso nuo žmonių populiacijos elgsenos ir įpročių – rūšiavimas, energijos taupymas, vartojimo mažinimas. Taigi kaip ir akivaizdu, kad mes prisiimame atsakomybę už pasekmes gamtoje.  Bet ar tikrai?  Visuomenėje vis dar vyrauja dviprasmiškos ir kontraversiškos nuomonės dėl gyvūnų populiacijos reguliavimo. Anonimu panoręs likti vyras, auginantis suaugusį šunį, teigia, kad kastracija, jo galva – tai žingsnis prieš gamtą. Esą gamta sutvėrusi gyvūną tokį ir nevalia to pakeisti, o be visa ko, šeimininkui gaila augintinio dėl galimos operacijos, skausmo. Žinoma, kastracija ir sterilizacija nėra malonios procedūros, tad gailėdamas savo keturkojo šeimininkas elgiasi ir kilniai, ir teisingai. Tačiau norint tikrai apsaugoti gyvūną, svarbu apžvelgti visas puses. Net jeigu šeimininkas ir nesudaro sąlygų daugintis ir neatsakingai neveisia palikuonių, pagalvokite, ar Jūsų augintinis dar labiau nesikankina norėdamas jų susilaukti, bet negalėdamas to padaryti.  Kasdien trokšdamas ištrūkti į laisvę, uosdamas malonius kvapus ir besikankindamas uždarytas namuose ar kieme. Viduje jį šaukia ta pati motina gamta, kaip šaukė ir Baką filme „Protėvių šauksmas“ (2020). Bako istorija bene geriausiai iliustruoja tobulą naminio gyvūno grįžimą pas protėvius, kur jo palikuonių saugumas priklausys nuo paties ir jo būrio, o ne nuo žmogaus širdies, kuri nebūtinai pasiryžusi mylėti.  Kaip skelbia Gamtos apsaugos asociacija pažintinė skrajutė „VILKAS“, šunų protėviai vilkai sudaro poras visam gyvenimui. Jaunikliai gyvena iki trejų metų su tėvais. Tad teigti, kad gyvūnų dauginimas yra natūralus gamtos procesas, yra daugiau nei klaidinga, nes gamta juos sutvėrė visą gyvenimą turėti vieną partnerį ir jauniklius auginti patiems, o ne vos paaugus atiduoti nežinomiesiems.  Toli nereikia ieškoti ir norint suprasti kačių prigimtį. Bene kiekvieną savaitgalį galime matyti dokumentinius filmus, kuriose nuolat pasakojama, kaip laukinės katės gyvena grupėse ir augina palikuonis. Ne tik susilaukia, bet ir gyvena su jais šeimose, lygiai kaip mes norime gyventi savosiose. Peršasi konkreti mintis – reprodukcija skirta ne dauginimuisi, o gyvenimui. „Tenka prisipažinti. Prieš daugiau nei 17 metų, kai į šeimą priėmėme pirmą kalytę – apie sterilizaciją dar nieko nežinojome. Aiškiai pamenu, kaip kelis kartus per metus ji pasidarydavo kaip ne sava – nuolat liūdna, cypaudavo, nešdavo pliušinius žaislus į guolį ir jais rūpinosi, kaip savo vaikais. Širdį nemenkai spausdavo ir man, – teigia savo prisiminimais besidalijanti GGI savanorė Dovilė Jokubauskienė – Norėjome padėti, bet jos dėmesio tada nepatraukdavo niekas. Mačiau kaip ji kenčia.  O juk šuniukų negalėjome leisti turėti.. Jų būtų atsivedus mažiausiai aštuonis.“  Toks kalių elgesys aprašomas daugelyje veterinarinių klinikų internetinėse svetainėse. Aiškinama, jog tokie požymiai pasireiškia dėl netikro nėštumo, kuris atsiranda dėl hormonų disbalanso, liaukose gali atsirasti pieno, kai kurioms net atsiranda agresija. Tiek nėštumas, tiek ruja, o tuo labiau netirki nėštumai – stresas augintiniui ir jo organizmui. „Šiandien auginu DORĄ, kuriai atlikome sterilizaciją, kai tik tai buvo galima padaryti ir esu labai laiminga, nes viskas, kas jai jau kelerius metus rūpi – tai žaidimai, miegas, būvimas kartu, apsikabinimai... na ir, žinoma, skanesnis kąsnelis. Ji gyvena sau. Ji nejaučia šauksmo gimdyti ir auginti. Ji rami“, – pasakoja D. Jokubauskienė Ar ramybės kaina ne per didelė, gali padėti suprasti veterinarai, kurie šias procedūras atlieka. Buivydiškių veterinarijos klinikos vadovas Pavelas Trusevičius viename informacinių naujienų portalų yra teigęs, kad po operacijos šunims, katėms reikia iki 10 dienų, kad atsigautų. Laikotarpis gali prailgėti, nebent gyvūnas laižytų žaizdą ir taip ją užkrėstų. Kad to išvengtų, šeimininkai gali dėti ne tik plastikinį cilindrą ant kaklo, bet ir specialius marškinėlius, kurių dėka žaizda tampa nepasiekiama. Operacijos metu gyvūnas nieko nejaučia, o po jos – daug miega ir greitai atsigauna. Vos dvi atsakingos savaitės – ir jūsų katinas ar šuo nepatirs streso dėl rujos, gyvens patogų, ramų gyvenimą šeimininko pašonėje.  Kuo toliau tuo labiau artėjame prie išvados, kad sterilizacija ir kastracija neturi nieko bendro su ėjimu prieš gamtą. Anaiptol – ne vienas faktas rodo, kad vienaip gamta sutvėrė gyvūnus gyventi gamtoje, bet prijaukinę mes juos auginame kitaip, todėl negalime tikėtis, kad būdami tokie patys kitokiose sąlygose jie bus sveiki, laimingi ir gyvens pilnavertį gyvenimą. Šios prielaidos mus veda prie evoliucijos troškimo. Žingsnio į priekį su gamta.  Perpildytos gyvūnų prieglaudos siunčia signalus, kad mes – žmonės – nesusitvarkome su savo prijaukintaisiais. Mes jau privalome suprasti, kad tie prijaukinti – tai ne laukiniai. Kad nelaisvėje jie patiria tokio masto žiaurumą, kokio niekada nepatirtų gamtoje. Todėl, jei sakome, kad mums rūpi tos užgimusios širdys, kad gailime savo gyvūnų – gailėkime ir rūpinkimės su gamta ir evoliucija, maksimaliai neskausmingais ir humaniškais būdais. Mylėkit protingai. Tegu faktai veda mus į sprendimus, o ne sprendimus pateisina patogūs argumentai.
skaityti daugiau

GGI ir GATO išsiuntė raštą Europos Komisijai

GGI ir GATO kartu su Petru Auštrevičiumi parengė ir išsiuntė raštą Europos Komisijai, nes manome, kad prasminga gyvūnų gerovės srityje dirbančių organizacijų vardu atkreipti ir Europos Komisijos dėmesį į tai, kokia institucinė situacija Lietuvoje yra šiuo metu. 
skaityti daugiau

Vienas šunį užmušė, kitas leido užmušti – abu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su šuns šeimininku

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Š. m. vasario mėnesį Telšių rajone, Žarėnų miestelyje, 67 -erių metų vyriškis, atėjęs į svečius pas giminaitį, kirviu užmušė prie grandinės pririštą vilkšunį. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI), kartu su advokatų profesine bendrija „Constat" kreipėsi į atsakingas institucijas, siekdami, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nubaustas ne tik egzekuciją įvykdęs asmuo, bet ir gyvūno šeimininkas, kuris žinojo apie savo giminaičio veiksmus, tačiau nieko nedarė, kad jie neįvyktų.  Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad šunį laikęs asmuo nėra šuns šeimininkas, nes tikroji šuns šeimininkė yra po tėvų mirties visą turtą, tuo pačiu ir šunį, paveldėjusi moteris. Šuns šeiminikė leido giminaičiui gyventi mirusių tėvų namuose, kuriuose liko gyventi ir vilkšunis. Moteris atveždavo šuniui maisto, o giminatis šunimi turėjo rūpintis ir jį maitinti. Visos šios situacijos paradoksas tame, kad Telšių rajono policijos komisariato pareigūnams po visų organizacijos skundų vis tik atlikus du ikiteisminius tyrimus – tiek vyriškio mirtinai kirviu uždaužiusio šunį atžvilgiu, tiek šuns laikytojo leidusio šunį žiauriai užmušti atžvilgiu, abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti kaltininkams susitaikius su nukentėjusiąja pripažinta šuns šeimininke. Labai liūdna, kad šioje situacijoje šuo yra traktojamas kaip daiktas, o ne kaip gyva, jaučianti būtybė. Vertėtų atkreiptį dėmesį, kad įstatymų leidėjas baudžiamajame kodekse žiaurų elgesį su gyvūnais priskiria prie nusikaltimų dorovei, o ne prie nusikaltimų asmens nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl neteisinga šunį traktuoti kaip daiktą, dėl kurio sugadinimo ar sunaikinimo atsirado žala jo šeimininkui. LR BK XLIV skyriuje numatytos nusikalstamos veikos yra priešingos dorovei ta prasme, kad yra nepriimtinos visuomenėje pirmiausia dėl savo amoralaus pobūdžio.  LR BK 310 straipsnio saugoma vertybė – visuomenės dorovė, bendras interesas ugdyti visuomenės neabejingumą faunai ir rūpintis gamtos išsaugojimu. Žiaurumas ir abejingumas gyvūnui neišvengiamai gimdo kitą socialinę problemą, žiaurumą ir abejingumą žmogui ir visuomeninėms vertybėms. Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovai pažymi, jog: „Žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais ir būtinumu nepagrįstais veiksmais, pasireiškusiais nepateisinamu negailestingumu ir savivale gyvūnų atžvilgiu. Šiai dienai yra formuojama praktika, jog gyvūno savininkas ar laikytojas gali paprašyti pašalinių asmenų nužudyti jo gyvūną, o po to su kaltinamuoju susitaikyti. Negana to, nusikaltima įvykdyti paprašęs asmuo dar bus pripažintas ir nukentėjusiuoju. Tokiu atveju, teisės aktuose įtvirtinta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu apskritai nebetenka prasmės”. VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" kategoriškai nesutinka su Telšių apylinkės prokuratūros priimtu,  Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų patvirtintu, sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui  susitaikius su nukentėjusiąja pripažinta šuns šeimininke ir šį sprendimą skųs. Norėdami prisidėti prie šios bei kitų žiauraus elgesio su gyvūnais situacijų sprendimų, tai padaryti galite čia: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais. Už teisinę pagalbą dėkojame advokatų profesinei bendrijai „Constat“ www.constat.lt. 
skaityti daugiau

Nebūtina tapti vegetaru ar veganu – kaip sveikai sumažinti mėsos kiekį savo maisto racione?

Informacija paruošta Daivos Kosinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. @annapelzer Keičiantis visuomenei vegetarai vis dažniau sulaukia jų stiprybe besistebinčių komentarų iš aplinkinių: „O, kaip tau pavydžiu, kad esi vegetaras. Norėčiau ir aš nevalgyti mėsos, bet atrodo, kad tiesiog negaliu.“ Bet gal ir nebūtina atsisakyti, tačiau visuomet galima jos vartoti mažiau.  Taigi, šį kartą aplenksime informaciją apie mėsos keliamą pavojų sveikatai ir gyvulininkystės žalą gamtai (be abejonės, prie to irgi sugrįšime), o pakalbėsime tik apie mėsos mažinimą kasdieniniame racione. Negailestinga statistika ir dietologų komentarai Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais vienas gyventojas suvartojo vidutiniškai 99 kilogramus mėsos ir jos produktų. Šis skaičius nuosekliai auga ir numatoma, kad bent jau iki 2030-ųjų jis vis dar didės, o tokia tendencija išliks visame pasaulyje.  99 kilogramai per metus. Tai daug ar mažai? Pradėkime nuo to, kad 99 kilogramai yra 271 gramas mėsos kasdien. Dietologų nuomone, sveika paros norma kasdien – apie 50 gramų porcija arba 2-3 porcijos per savaitę po 120-150 gramų. Vartojant tiek mėsos yra mažiausia įvairių susirgimų rizika tiek dėl per didelio, tiek dėl per mažo jos vartojimo. Tai reiškia, kad tie papildomi 220 gramų mėsos mums visiškai nenaudingi. 220 gramų kasdien atsisakytos mėsos tampa 80 kilogramų mėsos per metus. Mes, visi Lietuvos gyventojai, kartu galėtume sutaupyti 216 000 tonų mėsos per metus! Įsivaizduokite šiuos milžiniškus skaičius ir paverskite juos 72 milijonais vištų, arba 2,16 mln kiaulių, arba 432 tūkst. jaučių, kurie nužudomi net ne dėl poreikio, o dėl pertekliaus ir persivalgymo! Kodėl taip norisi mėsos? Daugelis žmonių nesupranta, kaip iš viso galima atsisakyti mėsos. Juk taip norisi, taip skanu, taip maistinga ir reikalinga... Bet iš kur kyla tas noras? Priežasčių gali būti bent keletas. Visų pirma, tai pripratimas. Skanus kepsnys pietums ar kumpio gabalėlis ant pusryčių sumuštinio – o kaip kitaip? Dažnai net nesusimąstome, kad galėtume valgyti kažką kito, nes tiesiog esame pripratę, taip patogiau, greičiau, nereikia galvoti, kuo pakeisti ir t.t. Antra – mėsos ruošimui naudojama druska, prieskoniai, cheminės medžiagos, kaip skonio stiprikliai ir kita.  Žinoma, kad tai skanu, o kartu kelia šiokią tokią priklausomybę. Nenuostabu, kad pradėjus valgyti, vėliau sunku sustoti ir atsisakyti papildomo kąsnelio, o paskui mėsos norisi kasdien. Trečia – galbūt jums trūksta kokių nors vitaminų ar mineralų? Mėsoje gausu geležies, cinko, B grupės vitaminų. Jei labai norisi mėsos, gali būti, kad per mažai suvartojate baltymų. Visuomet naudinga pasidaryti kraujo tyrimus ir peržiūrėti savo racioną. Taigi, svarbu suvokti, kodėl norime valgyti daugiau mėsos, nei mums reikalinga, išsiaiškinti priežastis, o tuomet ir prie problemos sprendimo pereiti bus lengviau. Naudingi patarimai, kaip mažinti mėsos suvartojimą kasdien Mėsą vartokite ne kaip pagrindinį patiekalą, o kaip pagardą. Pvz., pietums valgykite ne kepsnį su garnyru ir salotomis, o salotas, pagardintas mėsa. Taip suvalgysite pilną porciją maisto, o mėsos – visai nedaug.Pakeiskite požiūrį į maisto porcijų dydžius. Pasigaminkite didesnę nei įprasta keptų ar troškintų daržovių porciją be mėsos, tad tikrai greitai neišalksite.Vakarienei vietoj mėsos patiekalo valgykite salotas. Žinoma, tai neturi būti lėkštė su trimis žaliais lapeliais. Gardinkite salotas sūriu, riešutais, sėklomis, avokadais ir kitais sočiais produktais.Naudokite produktus, kurie gali maistui suteikti panašų į mėsos skonį – tai kepti baklažanai, grybai, saulėje džiovinti pomidorai, karamelizuoti svogūnai, riešutų sviestas, sojos mėsa.Nevalgykite mėsos 3 kartus per dieną. Jei jau tikrai esate ištikimas mėsos mėgėjas ir be jos neištveriate nė dienos, stenkitės, kad jos nebūtų jūsų racione 3 kartus per dieną. Valgykite mėsą pietums, o pusryčiams ir vakarienei rinkitės kitą maistą.Sekite, kad jūsų racione netruktų baltymų – naudokite pieno produktus, ankštines daržoves. Pvz., avinžirniai turi beveik tiek pat baltymų, kiek ir vištiena.Numatykite bent vieną dieną per savaitę, kuomet nevalgysite mėsos. Jei tokių dienų bus 2 arba trys – dar geriau.Nusipirkite vegetariškų patiekalų knygą ir bent kartą per savaitę išbandykite joje siūlomus receptus. Pamatysite, jog vegetariški patiekalai gali būti ir skanūs, ir maistingi.Suvartokite reikalingą kalorijų kiekį, antraip jausitės alkani ir manysite, jog taip yra dėl to, kad nevalgėte mėsos. Šie patarimai yra labai paprasti ir tikrai lengvai įgyvendinami mėsos mėgėjams. Laikydamiesi bent keleto jų, tikrai nepatirsite žalos savo sveikatai, tačiau prisidėsite prie planetos ekologinės būklės gerinimo, o taip pat padėsite išgyventi vienam kitam gyvūnui. Juk verta bent pabandyti? Šaltiniai:https://zur.lthttps://www.finecooking.com/article/10-ways-to-eat-less-meathttps://www.ecoandbeyond.co/articles/5-tips-help-eat-less-meat/
skaityti daugiau