Naujienos

Ką apie gyvūnų priežiūrą sako įstatymai?

leash gyvunu laikymo taisykles cover
Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Tikime, kad dauguma augintinių šeimininkų savo mylimus keturkojus prižiūri tinkamai: skiria jiems pakankamai laiko, energijos, meilės ir kitų išteklių. Tačiau praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kada pažeidžiamas  gyvūnų priežiūrą Lietuvoje reglamentuojantis  Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o taip pat atskiras taisykles yra numačiusios visos mūsų šalies savivaldybės. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius didžiųjų savivaldybių – Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių – taisyklių punktus, bei kas yra sakoma apie dažniausiai pasitaikančius šunų priežiūros aspektus. Vedžiojimas pavadėliu Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio. Nieko apie vedžiojimą pavadėliu nesakoma tik Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse, tačiau rekomenduojame laikytis panašių nurodymų. Vežimas liftu Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“. Nieko apie vežimą liftu nėra pasakyta Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse. Vedimas laiptine Savivaldybių taisyklėse tik užsimenama apie šunų vedimą laiptinėmis. Svarbu žinoti, kad Vilniaus rajono, Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Niekada gyvūno palikti be priežiūros ne savo pačių valdose primygtinai rekomenduoja ir GGI. Ekskrementų surinkimas Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Apie tai jau esame rašę https://ggi.lt/augintinio-ekskrementai-kuo-surinkti-kur-galima-mesti-ir-ko-tiketis-palikus-viesa-vieta-apkakota/ . Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse. Kauno miesto ir rajono savivaldybės taip pat nurodo, kad „asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti“ – privaloma būti pasiruošus pasirūpinti augintinio paliekamais ekskrementais. Keliavimas viešuoju transportu Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės).  Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“. Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“. Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“. Tą patį visais atvejais rekomenduoja ir GGI. Antsnukio naudojimas Vilniaus rajono, Kauno miesto ir rajono taisyklės numato, kad viešose vietose šunys privalo būti su pavadėliu ir antsnukiu. Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės kiek švelnesnės – jose antsnukis nėra būtinas. Kai kurios savivaldybės numato, kad bendro naudojimo patalpose (pvz. Laiptinėse) šunys vedami su antsnukiu arba be jo, tačiau jeigu konkrečiam šuniui netinka jokie prekybose pasiekiami antsnukiai, šunys gali būti net ir vežiojami be antsnukių. Vilniaus miesto savivaldybė numato, kad šunis draudžiama vesti su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais – tam paantrina ir GGI. Voljero įrengimas ir nuotolis nuo kaimynų Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė – tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje – 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto. Plačiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575 Kai kuriose savivaldybėse taip pat nurodoma, kokiu atstumu voljeras gali būti pastatytas nuo kaimyninių valdų. Vilniaus rajone – ne arčiau 2 m, Kauno mieste ir rajone – ne arčiau 3 m. Būdos įrengimas Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti  šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai. Grandinės ilgis Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos. Vis dėlto, GGI primygtinai prašo gyvūnų grandinėmis nerišti ir laikyti juos palaidus aptvertose ribose arba jiems tinkamai įrengtuose voljeruose. Laikymas savo žemės valdose Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju, matomoje vietose turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. Rekomenduojama prie žemės valdos vartų įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti. Papildomos laikymo lauke sąlygos Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos. Bendrai tariant, lauke laikomi gyvūnai privalo būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, draudžiama lauke palikti ekstremaliomis karščio ir šalčio sąlygomis. Specialios sąlygos Kai kurios savivaldybės nurodo tam tikras specialias sąlygas, susijusias su gyvūnų laikymu. Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą. Kauno rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiuose namuose galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą“, be to, katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.  Taisykles rasite paspaudę ČIA arba ant paveikslėlio žemiau: Naudingos nuorodos: Vilniaus miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506602 Vilniaus rajono savivaldybės informacija: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/9039d4007c5911e4abe983995522ea30 Kauno miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/20a5a130249911e5b336e9064144f02a Kauno rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6e618a0265111e6acf89da936cb7409 Klaipėdos miesto savivaldybės informacija: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/f01366b091cc11e9ae2e9d61b1f977b3 Klaipėdos rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.485030 LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491 Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575 Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.60AB55353BB3
skaityti daugiau

Kas pasirūpina avarijose sužeistais gyvūnais?

ivana-cajina-K9jZjxTaLEM-unsplash
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Romantiškas pasivažinėjimas užmiesčio keliu sutemus gali baigtis tragiškai. Kasmet vairuotojų susidūrimai su gyvūnais nusineša tiek pastarųjų, tiek žmonių gyvybių. Vis dėlto, susidūrimas ne visada baigiasi mirtimi. Kol medikai rūpinasi žmonėmis, kas suteikia  pagalbą gyvūnams? Gauti tikslų atsakymą sunku net susisiekus su keliomis skirtingomis institucijomos. Paskambinus 112 ir pranešus apie avariją, kurioje nukentėjo laukinis gyvūnas, į įvykio vietą siunčiama policija, o informacija apie sužeistą žvėrį perduodama budintiems Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams. „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba“, - rašoma Pranešimų priėmimo centro atsakyme. Tačiau patys medžiotojai tokios atsakomybės kratosi. „Medžiotojai nėra veterinarai ir jie nėra kviečiami žvėries būklei nustatyti, - teigia moterų medžiotojų klubo prezidentė Ramutė Juknytė,- pastarieji kviečiami arba nutraukti sužeisto žvėries kančias, arba paimti gyvūną, jeigu jis iš karto žūsta. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui t.y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas“. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė nurodo, kad gyvūno likimą visgi sprendžia aplinkosaugininkas, priėmęs pranešimą. „Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją.“,  - teigia ji. Anot specialistės, tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta: „Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje – labai maža.“ Taip pat I. Krikštopaitytė informuoja, jog laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam: „Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.“ Pasiteiravus, ar pats procesas neatrodo sudėtingas, kada, pvz. vidury nakties reikėtų stovėti šalikelėje su sužeistu ežiuku ir laukti galimai iš kito miesto važiuojančios Gyvūnų globėjų asociacijos, I. Krikštopaitytė paaiškino: „Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai. Visų pirma, specialistai žino, kaip tinkamai gyvūnai turėtų būti nugabenami iki pagalbos suteikimo vietos, nes tik tinkamai gabenant, bus galima gyvūnui suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad laukiniai gyvūnai vengia žmogaus ir bet koks žmogaus kontaktas jiems sukelia papildomą stresą. Dar daugiau, ne visos veterinarijos klinikos turi kompetencijos gydyti laukinius gyvūnus, todėl laukinio gyvūno gabenimas nuo klinikos iki klinikos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savo ruožtu, lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.“ Kai kurie vairuotojai, patekę į avariją su laukiniu gyvūnu, dvejoja, ar skambinti 112, baimindamiesi, jog be automobilio remonto dar teks sumokėti ir baudą. Tačiau tai labiau mitas, nei reali praktika – įvertinus aplinkybes, dažniausiai pasirodo, jog vairuotojas net norėdamas nebūtų išvengęs smūgio, tad bauda neskiriama. Norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras , visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje. Jei susidūrimo nepavyko išvengti, skambinkite 112. Atvažiavusi policija užfiksuos įvykį, jei gyvūnas žuvo – kūną paims medžiotojai (miesto ribose – sanitarinės tarnybos). Jeigu negyvas gyvūnas trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti. Prisiminkite, kad sužeistas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, ir jo judinti nereikėtų. Jeigu gyvūnas dar gyvas, informuokite  apie tai  policiją  ir aplinkosaugininkus numeriu 8 5 273 2995. Kiti naudingi kontaktai: Sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais rūpinasi Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija, visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams - 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis, kuriame yra ir daugiau naudingos informacijos  – gga.lt Laukinukus taip pat globoja Kauno „Laukinė Lesė“,+370 640 56861, https://www.facebook.com/laukinelese/ Vilniuje esanti Buivydiškių klinika, adresu Justiniškių g. 64, numeriai 8 (5) 2353 280, 8 663 777 37, puslapis http://bvkklinika.lt, laukinius gyvūnus priima nemokamai. Ką daryti nutrenkus naminį gyvūną? Priešingai nei stirną ar kiškį, šunį ar katę nuvežti pas veterinarus galima patiems. Vilniuje visą parą veikia klinikos „Greitoji žirafa“, esanti adresu Žemynos g. 2B (prieš važiuojant paskambinti (+370 606 98886, (5) 2705945) ir „Vetpulsas“, esantis Pavilnionių g. 35-41 (naktį skubiu atveju prieš važiuojant skambinti 862081292). Kaune, Technikos g. 39, „Siaurio Šnaucerio“ klinikoje visada yra budintis gydytojas (+37069821728). Klaipėdoje budinčio veterinaro numeris 8 604 34947, adresas Žalioji g. 22. Panevėžyje skubiu atveju skambinti 861411369, Rožių g. 39A. Už negyvų naminių gyvūnų surinkimą nuo kelio ir pagalbą sužeistiems (darbo valandomis) Vilniuje atsakinga „Grinda“, telefono numeris – 1355. Kauną, Kauno rajoną, Jurbarką, Kaišiadoris, Kėdainius, Širvintas, Trakus, Alytaus miestą ir rajoną, Šalčininkus, Varėną, Ignaliną, Klaipėdos miestą ir rajoną, Neringą, Šilutę, Kretingą, Palangą, Plungę ir Rietavą aptarnauja „Nuaras“. Taip pat galima bandyti skambinti prieglaudoms, tačiau jos nėra įsipareigojusios atsiliepti visą parą. Reikia paminėti, kad, yra savivaldybių, kur atsakingos tarnybos paprasčiausiai nėra, arba ji dirba ribotomis valandomis. Tokiu atveju būtų galima skambinti privačiam budinčiam veterinarui arba gyvūnų prieglaudai, tačiau savivaldybėje gali nebūti ir tokių. Rimtai pasiryžę išgelbėti gyvūną,žmonės turėtų važiuoti į artimiausią miestą, kuriame yra budintis veterinaras. Jei turite klausimų, kas atsakingas ir kur skambinti jūsų mieste ar gyvenvietėje, kreipkitės į savo savivaldybę. Daugiau informacijos, kaip elgtis konkrečiose situacijose, rasite www.ggi.lt/duk Įvykis Kur kreiptis  Sužeisti laukiniai žvėrys ir paukščiai Gyvūnų globėjų asociacija, Kaunas, tel. nr.: 8 655 70058; 8 686 44828  „Laukinė Lesė“, Kaunas, tel. nr.: 864056861  Buivydiškių klinika, Vilnius, tel. nr.: 8 (5) 2353 280; 8 663 777 37  Naminiai gyvūnai  „Greitoji žirafa“, Vilnius, tel. nr.: 8606 98886, 8 (5) 2705945  „Vetpulsas“, Vilnius, tel. nr.: 862081292  „Siaurio Šnaucerio“ klinika, Kaunas, tel. nr.: 869821728  Budintis veterinaras Klaipėdoje tel. nr.: 860434947  Skubi pagalba Panevėžyje tel. nr.: 861411369
skaityti daugiau

Palaidi gyvūnai yra nepriežiūra

20190722_Palaidi gyvūnai yra nepriežiūra
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. „O kas čia tokio? Atėjo pavasaris, jis pats prašosi būti išleistas į gryną orą“, - sako moteriškė, daugiabučių namų rajone išleidusi į kiemą palakstyti ir gamtinių reikalų atlikti savo pusamžį, neženklintą, neregistruotą ir nekastruotą katiną. „Mano šuo yra draugiškas, nesikandžioja, o vakare visada grįžta namo“, - pasakoja nuosavų namų gyvenvietėje savo augintinį paleidžiantis vyriškis, nematantis tame nieko blogo. Tačiau pasižvalgyti rajone paleistas katinas gali ne tik dingti ir sukelti papildomų rūpesčių šeimininkams, bet ir „padovanoti“ laukinei katei nepageidaujamą prieaugį, o paleistas „draugiškas“ šuo – išgąsdinti iš mokyklos grįžtančius vaikus ir kitus žmones. Dažnas nepagalvoja apie tai, kad leisti augintiniui lakstyti be priežiūros viešose erdvėse nėra saugu. Stagiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs gyvūnas gali sukelti avarinę situaciją, kurioje galimai nukentės ar žus jis pats, bus apgadinta transporto priemonė, sužaloti joje važiavę žmonės ar net blogiau. Be priežiūros lakstantis augintinis gali būti užpultas kitų gyvūnų ar piktų ketinimų turinčių asmenų. Gyventojai, sutikę bėgiojantį palaidą šunį, dažnai jaučiasi nesaugiai, o ir įprastai draugiškai besielgiantis šuo, patekęs į jam mažai pažįstamą aplinką, pajutęs grėsmę, gali užpulti. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Socialiniuose tinkluose vis dažniau viešinami atvejai, kai gyvenamųjų namų kiemuose, parkuose ir kitose erdvėse gyvūnams paliekama  nuodų, į maistą pridedama aštrių, vidinius organus žalojančių daiktų ( pvz. adatų), siekiant taip atsikratyti nepageidaujamų, šeimininkų neprižiūrimų, laisvai lakstančių gyvūnų. Siekdami apsaugoti savo keturkojus šeimos narius, neleiskite jiems bėgioti vieniems bei stebėkite aplinką. Būdami šalia, galėsite pastebėti numestą įtartiną maistą, neleisti gyvūnui prie jo prisiartinti, o suėdus – greitai identifikuoti grėsmę ir kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją. Šeimininkams atidžiai nestebint savo augintinių, tokie atvejai dažniausiai baigiasi tragiškai, nes apsinuodijimas nustatomas pavėluotai. Paleidžiami laisvai lakstyti nekastruoti ar nesterilizuoti augintiniai dažnai turi visas galimybes nevaržomai daugintis, taip kurdami nereikalingą prieaugį, kuris didina beglobių gyvūnų skaičių ne tik viešosiose erdvėse, bet ir prieglaudose. Beglobiai gyvūnai taip pat platina ne vieną sunkią ligą. Bene pavojingiausia iš jų – pasiutligė, kuria gali užsikrėsti tiek mūsų augintiniai, tiek mes patys. Sergančiai katei pakanka palaižyti pažeistą žmogaus odą – taip paprastai užkratas gali paplisti dideliame asmenų rate. Valkataujančios katės taip pat yra kirminų sukeliamų ligų platintojos. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrėsti rizikuoja vaikai, žaisdami smėlio dėžėse, kuriose katės atlieka savo gamtinius reikalus. Sterilizuojant, kastruojant, skiepijant gyvūnus, užkertamas kelias jiems daugintis, platinti pavojingas ligas, o kartu mažinamos beglobių gyvūnų problemos. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ dažnai sulaukia pranešimų dėl viešose erdvėse paleistų, dažniausiai – šunų. „Mūsų tikslas – spręsti minėtas situacijas ir informuoti visuomenę, jog svarbu rūpintis gyvūnų gerove, nepamirštant, kad į šeimininko pareigas įeina  ne tik bendrinė augintinio priežiūra (maitinimas ar ligų gydymas), bet ir atsakingas elgesys viešojoje erdvėje. Tai padeda užtikrinti ne tik gyvūno, bet ir aplinkinių saugumą,“ – teigia organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Dažnai pasitaiko ir smurto prieš bešeimininkius ar beprižiūrius gyvūnus atvejų. Tokiais gyvūnais vadinami ir tie, kuriuos šeimininkai paleidžia už privačios teritorijos ribų: šeimininko pareiga yra užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų, siekiant apsaugoti jo fizinę būklę, o taip pat – aplinkinius asmenis. Išleisdami gyvūną už savo valdomos teritorijos ribų, rizikuojate, jog jis patirs pašalinių asmenų sukeltą žiaurų elgesį bei smurtą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bei bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti tokį elgesį. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą yra numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pagal minėtą įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu taip pat laikomas sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. Taigi, paleisdami savo augintinį laisvai „tyrinėti“ aplinką už savo privačios teritorijos ribų, rizikuojate ne tik jo sveikata ir gerove, bet ir nesilaikote įstatymų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Gyvūno neprižiūrintis šeimininkas, leidęs šiam lakstyti palaidam, pirmą kartą baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 120 eurų. Toks pats gyvūno nepriežiūros atvejis sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl gyvūno nepriežiūros, atsirado realios žalos asmens sveikatai ar turtui, tokio gyvūno šeimininkas baudžiamas bauda nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 550 eurų. Taip pat šeimininkui reikėtų atlyginti gyvūno padarytą žalą, kuri nukentėjusiojo asmens naudai gali būti išieškota ir teismo tvarka. Svarbu jausti atsakomybę už įsigytą ar priglaustą gyvūną, siekiant užtikrinti ne tik jo, bet ir aplinkinių asmenų saugumą. Skatiname nepalikti gyvūno vieno, o radus šeimininko „pamirštą“ šunį ar katę, kreiptis į atsakingas institucijas, taip užtikrinant ir jo, ir aplink esančiųjų gerovę. Radus pasimetusį gyvūną ir grąžinant jį šeimininkui, turėtų būti pildomas gyvūno priėmimo - perdavimo aktas. Tokiu būdu užfiksuojamas faktas, kad žmogus su gyvūnu elgėsi neatsakingai, o surašytas dokumentas dažnai skatina šeimininką daugiau tokių klaidų nekartoti.. Mūsų parengtą gyvūno priėmimo-perdavimo akto šabloną rasite prisegtą žemiau. Rasto gyvūno priėmimo-perdavimo aktas
skaityti daugiau

Nyderlandai tampa pirmoji benamių šunų problemą išsprendusi šalis

thank you happy pup
Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ar galite įsivaizduoti kiek laimingesniu taptų pasaulis be benamių šunų? Nyderlandai ėmėsi iniciatyvos ir visiems šunims surado namus. Jie visiškai keičia gyvūnų likimus ir suteikia galimybę gyventi laimės ir meilės pilną gyvenimą. Tam užtikrinti vyriausybė ėmėsi specialių veiksmų, metodo ,,surinkti, sterilizuoti, skiepyti, identifikuoti, gražinti“. To dėka 2016-aisiais Nyderlandai tapo pirmąja šalimi išlaisvinusia šiuos gyvūnėlius nuo vienatvės ir pavojingo gyvenimo gatvėse. Norėtųsi, kad šis modelis prigytų ir visame likusiame pasaulyje.  Jau nuo XIX amžiaus šunų populiacija Nyderlanduose buvo didelė. Beveik kiekviena šeima šalyje turėjo augintinį šunį, žmonės į tai žiūrėjo kaip į socialinio statuso simbolį. Bet didelė šunų populiacija paskatino ir pasiutligės plitimą, kuri greitai tapo viena iš dažniausių mirties priežasčių. Skatinami baimės daugybė gyvūnų augintojų pradėjo palikinėti šunis likimo valiai. Tai buvo laikoma legaliu veiksmu ir gatvės sparčiai pildėsi įvairių veislių benamiais.  Nyderlandai norėjo pakeisti taip susiklosčiusią situaciją. Vienas iš pirmųjų veiksmų buvo tam tikros dienos, kuriomis buvo daroma sterilizacija ir kastracija. Šios operacijos buvo nemokamos ir padengiamos vyriausybės. Dėl to 70 procentų patelių buvo sterilizuotos. Šunys taip pat buvo ištirti norint išsiaiškinti, kokių skiepų ir kokio tolesnio gydymo kiekvienam iš jų reikėjo. Paskutinis žingsnis, turėjęs išspręsti šią problemą visiems laikams buvo vyriausybės priimti du įstatymai, saugantys gyvūnus ir užtikrinantys jų sveikatą ir gerovę. Gyvūnų savininkai buvo skatinami aprūpinti gyvūnus jiems būtinu gydymu ir panaikinti žiaurumą prieš gyvūnus. Šito įstatymo nepasydami gyvūnų augintojai galėjo tikėtis iki trijų metų kalėjimo ir didesnės nei ~14 200 eurų (16 000 dolerių) baudos.  Norintys namie auginti šunį arba pasiima jį iš prieglaudos, arba perka veislinius šunis, kurie kai kurių manymu yra sveikesni ir gražesni. Nyderlandų vyriausybė pakėlė mokesčius norintiems pirkti šunis. Natūralu, kad padidėjusios išlaidos privertė šuniukų augintojus susimąstyti apie alternatyvius gyvūnų įsigijimo būdus tuo pačiu ir padidindamos benamių šunų įsigijimo atvejų skaičių.  Pradėta dar viena kampanija, kuria buvo siekiama dar labiau atkreipti dėmesį į problemą. Jos dėka suteikta galimybė tam tikrą laiką prižiūrėti benamius šunyčius. Žmonės vienas po kito pamildavo juos ir daugiau nei milijonas benamių kampanijos dėka sugebėjo surasti šeimą ir saugius namus sau. Tai turėjo didelę įtaką šalies gyventojams ir  90 procentų Nyderlandų populiacijos įsigijo benamius šunis. Vyriausybės sukurta programa siekė užkirsti kelią visoms su gyvūnais susijusioms nelaimėms. 2011-aisiais jų darbą pratęsti pavesta grupei policininkų ,,Animal Cops“, kurie turėjo užtikrinti šunų saugumą. Šiandien šunyčiai Nyderlanduose ne tik patogiai gyvena savo namuose, bet ir yra laukiami didžiojoje dalyje šalies parduotuvių, restoranų ir kitų įstaigų.  Informacijos šaltinis: https://www.thinkinghumanity.com/2019/06/holland-becomes-the-first-country-without-stray-dogs.html?m=1
skaityti daugiau

Kokainu apsvaiginto ir lenktynes laimėjusio greihaundo treneris praranda savo licenciją

greyhound Mark Galer
Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Thomas Jordan Jaunesnysis (49) buvo įtariamas aplaidžia ir abejinga savo augintinių priežiūra. Kovo mėnesį atlikus du tyrimus įtarimai pasiteisino ir gyvūnų organizme buvo rastos draudžiamos medžiagos. Po lenktynių Glazge viename iš šunų  Milesian Sandy organizme rasta kokaino, kitame (Leaha Millie) – vaistų nuo infarkto. Po šio atradimo Didžiosios Britanijos greihaundų taryba pareiškė, kad šių šunų treneris lenktynėse nebėra laukiamas.  Prieš metus Jordan dėdė William Rae (71) susilaukė atsakomybės dėl vieno iš savo šunų svaiginimo narkotikais. Kaltinamajame pranešime apie Jordan buvo atsiliepiama kaip apie visiškai lenktynių taisyklių nepaisantį trenerį.  Nepriklausomas mokslinis konsultantas profesorius Tim Morris teigė: ,,Kokainas yra nervų sistemos stimuliantas, kuris gali turėti įtakos šuns pasirodymui lenktynėse ir kenkti šuns gerovei.“. ,,Scotland Against Greyhound Exploitation“ judėjimo atstovė taip pat neslėpė savo nuomonės: ,,Šie šunys rizikuoja sužeidimais ir mirtimi lenktynėse net ir be godžių trenerių išnaudojimo ir apsvaiginimo.“  Jordan vardas tokio tipo kontekste matomas jau nebe pirmą kartą. 2017-ųjų spalį jis buvo siejamas su greihaundu Tristanu ir jo organizme aptiktu žymiu kokaino kiekiu.  Informacijos šaltinis: https://www.thesun.co.uk/news/9501834/greyhound-high-on-cocaine/
skaityti daugiau