Naujienos

Gyvūno apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba

apie šunų nuodijimą
Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms tiek ir gyvūnams, kalbinome „Vaidos klinikos” savininkę, vet. gydytoją Vaidą Misiūnienę. -Vis dažniau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinklapiuose skaitome ir matome atvejus apie apnuodytus gyvūnus, ar pastebėjote, kad į Jus dažniau kreipiamasi pagalbos dėl galimo augintinio apnuodijimo? Dėl įvairių apsinuodijimų gyvūnai į kliniką atvežami nuolat. Pastaruoju metu gal daugiau atvejų dėl apsinuodijimo žiurknuodžiais. Tokių apsinuodijimų paprastai daugiau būna rudenį, kai žmonės nuodija iš laukų į namus lendančius miegoti graužikus, o šunys ar katės atsitiktinai suėda nuodus. Pasitaiko ir kai gyvūnai nuodijami specialiai. Apsinuodyti gyvūnas gali daug kuo: katės dažnai apsinuodija kambariniais augalais ar paragavusios pamerktų puokščių su joms toksiškais augalais, šunys dažniau apsinuodija paragavę automobilių aušinimo skysčio, alkoholio, prisiėdę šokolado, sugraužę buitinės chemijos pakuotes ar „įsisukę“ į šeimininko vaistinėlę. Kartais augintinius apnuodija ir patys šeimininkai, bandydami savarankiškai gydyti gyvūną žmonėms skirtais vaistais. -Kokie yra pirmieji simptomai, rodantys, kad gyvūnas apsinuodijo? Požymiai priklauso nuo to, kuo gyvūnas apsinuodijo, tačiau dažniausi apsinuodijimo požymiai yra: apatija, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, koordinacijos praradimas, kartais ūmus paralyžius, kraujo krešėjimo sutrikimai. -Kokią pirmą pagalbą savo apnuodytam augintiniui gali suteikti šeimininkas iki gyvūnas pateks pas veterinarus? Reikia kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką, nebandyti gydyti gyvūno pačiam, nes labai svarbus laiko tarpas nuo toksinių medžiagų patekimo į organizmą iki pirmos profesionalios pagalbos suteikimo. Šeimininkas gali tiesiog atimti, neleisti baigti ėsti įtariamai toksiško maisto ar preparatų, išvalyti ir išplauti gyvūno burną nuo jo likučių. Veterinarijos klinikoje pagalba bus suteikta pagal toksinio preparato rūšį. Dažnai yra plaunamas skrandis, jei gyvūnas atvežamas tuoj po suėdimo, jei vėliau gali tekti sukelti viduriavimą ar klizmuoti, kad medžiaga kuo greičiau būtų pašalinta iš organizmo. Gyvūnui gali būti statomos lašelinės infuzijos ar perpilamas kraujas. Jei yra, visada naudojami priešnuodžiai. -Ar gelbstint apnuodytą gyvūną įmanoma nustatyti, kokiais nuodais jis apsinuodijo? Ar tam reikėtų apnuodyto maisto / pašaro pavyzdžio? Ar nustačius konkrečius nuodus būtų lengviau išgelbėti augintinį? Žinant, kuo tiksliai apnuodytas gyvūnas, pagalbą galima suteikti tikslingesnę ir greičiau. Jei yra įtarimas, kad apsinuodijo, visada geriau paimti pašaro, medžiagos ar suėstų tablečių pavyzdį, tai gydytojui duos svarbios informacijos ir galima bus numatyti apsinuodijimo požymius bei pasekmes. Jei nėra galimybės gauti pavyzdį - nieko tokio, svarbu kuo greičiau kreiptis į kliniką, kad kaip įmanoma greičiau būtų pašalintas suėstas ar išgertas preparatas, suteikta bendra detoksikuojanti pagalba. -Kaip patartumėte gyvūnų savininkams apsaugoti savo augintinius nuo galimo apsinuodijimo? Kokių prevencinių priemonių būtų galima imtis vedžiojant šunis, kai nuodai sumaišyti su kvapniais maisto produktais ar pašarais ir išmėtyti vedžiojimo vietose, kad šuo nepagriebtų nuodų? Šunis būtina nuo mažens pratinti nerinkti lauke nuo žemės rastų ėdamų ar neėdamų daiktų. Jei to išmokyti šunį nepavyksta, reiktų dėti antsnukį su uždara priekine dalimi. Labai svarbu stebėti šunį vedžiojant - ką jis uosto, laižo, ar ima kažką nuo žemės. Šiais laikais žmonės daug laiko praleidžia žiūrėdami į mobilųjį telefoną ir nemato, ką tuo metu daro jų augintinis. Atvykus į nepažįstamą kaimą, sodą ar sodybą, reikia pasiteirauti šeimininkų dėl galimai padėtų žiurknuodžių, apeiti ir apžiūrėti ar jų nėra, ar nėra lengvai prieinamų gyvūnams toksiškų augalų, buitinės chemijos, vaistų. Svarbiausia, kad žmonės į veterinarus kreiptųsi kuo greičiau ir nebandytų gydyti patys. Jei pastebėjote primėtyto neaiškios kilmės maisto ar pašaro bei įtariate, kad jis gali būti apnuodytas, nelikite abejingi, praneškite https://ggi.lt/pranesk/ arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Būkime budrūs, saugokime vieni kitus ir savo augintinius.
skaityti daugiau

GGI kviečia į cirką be gyvūnų

Karvės_meilė2_Maria_Menguy
Per pastaruosius keletą metų šiuolaikinio cirko festivalio žiūrovams buvo stengtasi pristatyti kūrinius, parodančius neįprastą cirką: pilną naujų formų, erdvių ir atmosferų bei spektaklių, cirką naudojančių kaip scenos meno įrankį, reikšti netikėčiausioms idėjoms. Šiemet, anot festivalio vadovės Gintarės Masteikaitės, programa bus kiek kitokia: arčiau cirko šaknų. Joje išvysime daugiau grynojo cirko ir jo panaudojimo būdų, iki šiol mažai pristatytų cirko technikų ir žanrų,kuriuos pristatys aukščiausio lygio skirtingų disciplinų profesionalai, o pats festivalis bus jautrus, jaukus, romantiškas ir su begale šiltų emocijų. Trupės iš Prancūzijos, Lietuvos, Švedijos, Suomijos ir Australijos Vilniaus “Menų spaustuvėje” vyksiančiame “Naujojo cirko savaitgalyje’18” pasirodys rugsėjo 4 – 9 dienomis. Kaip ir kasmet, scenos menų profesionalų bendruomenė su festivalio svečiais iš arčiau galės susipažinti cirko edukacijos programoje, o žiūrovai - po spektaklių vyksiančiose diskusijose. Ritualai ir jautrios istorijos Festivalį atidarys vietinių Pietų Amerikos gyventojų tradicijų įkvėptas spektaklis “Šventasis medis”, kuriame svarbų vaidmenį atliks festivalyje mažai matytas Cyr’o lankas. Prancūzų “Compagnie Mpta” pasirodyme atgims tradicijos, menančios ritualus ir dvasines ceremonijas, kuriose šventas medis buvo naudojamas piktosioms dvasioms išvyti ir stiprinti broliškiems ryšiams, vienijantiems bendruomenę. Anot kūrėjų, čia jie tyrinės religijos, daugiakultūriškumo, identiteto klausimus. Juan Ignacio Tula & Stefan Kinsman dueto atliekamą kūrinį, kritikė Anna Winter vadina “pažeidžiamumo ir vyriškumo tyrimu” bei pastebi, kad šis spektaklis plečia Cyro lanko galimybes kalbėti. Kupinas atvirų, pažeidžiamų emocijų ir kitas festivalio spektaklis - vienu jautriausių visoje programoje vadinamas pasirodymas “Karvės meilė”. Prancūzų “société protectrice de petites idées” dueto Nandos Suc ir Federico Robledo pasakojama meilės istorija - teatro, performanso ir cirko žanrų mišinys, kūno kalba atskleidžiantis kas būna, kai myli per stipriai. “Mažų idėjų apsaugos asociacija” - taip trupės pavadinimas skamba lietuviškai, o, anot, kūrėjų mažas idėjas būtina apsaugoti, kad iš jų gimtų dideli projektai. “Nebijok juoko, atsipalaiduok ir išlaisvink save tokį, koks esi viduje” - maža idėja, tapusi “Karvės meilės” pagrindu, kurią kūrėjai tikisi perduoti kiekvienam žiūrovui. Šiuolaikinės klounados metas Dar vienas žanras, kuriam šių metų festivalyje skirta daugiau dėmesio - šiuolaikinė klounada. Šįkart ji patikėta dviem stiprioms moterims. Viena jų - Švedijoje jau porą dešimtmečių gyvenanti ir kurianti amerikietė Angela Wand, į “Naujojo cirko savaitgalį’18” atvežanti pasirodymą “Sužeisti gyvūnai”. Tai - istorijų pasakojimo meno (ang. storytelling), komedijos, savotiško cirko stand-up’o pasirodymas, kurio centre - unikali ir charizmatiška asmenybė, atskleidžianti, kaip blogai jai sekasi būti žmogumi.  Anot “Nordsverige” kritikės Jenny Staaf, tai -  spektaklis, humoro ir nuoširdumo pagalba labai greitai išlendantis iš savo blizgančios pakuotės, atskleidžiantis autorės, kaip žmogiškos būtybės, ydas bei tikras energijos pliūpsnis, penas mintims, paliekantis žiūrovus priblokštus ir sujaudintus. Kita festivalyje pasirodysianti šiuolaikinės klounados atstovė - šio žanro mokslus Prancūzijoje baigusi lietuvė Marija Baranauskaitė. “Menų spaustuvėje” ji pristatys eskizą, skirtą... sofoms. “Sofos projekte” autorė naudoja šiuolaikinio šokio, klounados, bufonados, performanso, muzikos, video disciplinų elementus ir pasitelkusi humorą kelia klausimus: Kaip mes, žmonės, esame  susiję su sofomis? Ką šiuose santykiuose galime sužinoti apie save ir kitus? Kokius gyvenimus mes turime?  Ar žmonės gali atlikti pasirodymus sofoms? Kiek reikia sąmoningumo būnant žiūrovu ir kiek atlikėju? Paskutiniuose kūrybiniuose etapuose esantį “Sofos projektą” užsiregistravę žiūrovai galės pamatyti nemokamai. Nuo mikro-judesių iki maksimalių kūno galimybių  Suomių “Kallo Collective” “Kaulai” ir Australų “Gravity and Other Myths” spektaklis “Erdvė”: judesio meno prasme, šie du kūriniai - visiški antonimai. Vienas nustebins išlavintais, pačiais mažiausiais judesiais, o kitas - žvilgsnį prikaustys orą skrodžiančia akrobatika. Viso pasaulio tarptautinių scenos menų festivalių nuolat kviečiamas Thomas Monckton pristatys mikro-fizinio teatro spektaklį “Kaulai”. Viskas ko šiam pasirodymui reikia - vieno kvadratinio metro dydžio scena, viena kėdė, viena lempa ir stebuklingas Thomo Monckton’o talentas. Išlavinta kūno manipuliacija, lanksčiausios rankos ir įspūdinga „nekontroliuojamo“ veido kontrolė, preciziškais judesiais pasakos buvimo žmogumi istorijas. Australams “Gravity and Other Myths” vietos scenoje reikės kur kas daugiau - joje tilps septyni akrobatai ir perkusija grojantis muzikantas. Visi jie spektaklyje “Erdvė” - labai atviri, pašėlę ir niekada nepamirštantys auditorijos, kuri sėdi taip arti, kad nėra kur pasislėpti. Patyrusių akrobatų neslepia joks grimas, įspūdingi kostiumai, scenografija ar paslaptinga scenos tamsa - viskas vyksta čia ir dabar, žiūrovams jaučiant scenos įtampą ir karštį, matant nuoširdžiausias atlikėjų akis bei visas įspūdingų, o anot “The Stage” žurnalistų, gravitacijos dėsnius ignoruojančių akrobatikos numerių detales. Visą informaciją apie spektaklius galima rasti čia, bilietus jau galima įsigyti tiketa.lt bei teatrai.lt. Festivalį organizuoja “Menų spaustuvė”, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Šaltinis: menuspaustuve.lt  
skaityti daugiau

GGI 6 TV3 žiniose

ggi 6 tortas
Daugiau gimtadienio akimirkų ČIA Rugpjūčio 25 d. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kartu švęsti 6-ojo gimtadienio pakvietė visus atsakingus šeimininkus ir jų keturkojus augintinius. Jau nuo ankstaus šeštadienio ryto žalioje Vingio parko pievelėje po truputį pradėjo kilti šventės dalyvių palapinės ir aidėti keturkojų amsėjimas, o po kelių valandų sunkiai galėjai prasibrauti pro visus norinčius pasveikinti, pasilabinti, papramogauti ir sužinoti naudingos informacijos. Aplinkui spindėjo nuoširdžios šypsenos, žaidė laimingi šlapianosiai ir vienas per kitą pynėsi klausimai specialistams apie gyvūnų mitybą, sveikatą, jų gerovę ir teises. „Žmonės ne visada turi visas reikiamas žinias auginant keturkojus. Mūsų tikslas - šviesti ir padėti tinkamai ir atsakingai prižiūrėti savo augintinius. Todėl GGI gimtadienis ir buvo orientuotas į edukacinę ir konsultacinę veiklas. Smagu, kad apsilankė tiek neabejingų gyvūnų gerovei žmonių – jie patvirtina, kad organizacija eina teisingu keliu. Gyvūnų šeimininkai galėjo ateiti ir gauti visą reikalingą informaciją apie gyvūnų auginimą čia, mūsų šventėje. Tokiuose renginiuose nors kartą turėtų sudalyvauti kiekvienas keturkojo šeimininkas “, – įspūdžiais dalinosi VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Kartu su edukacine programa buvo surengta ir daugybė konkursų, išdalinta pačių geriausių prizų – juk tam ir skirti gimtadieniai. Didžiausias šurmulys, žinoma, kilo atėjus „Mars“ bėgimo su šunimis varžyboms: čia rungėsi nuo mažiausio iki didžiausio ir nė vienas neliko be prizų ir skanėstų. Na, o šventės kulminacija tapo veganiškas „Chaika" tortas. „Matome, kad tokie renginiai reikalingi žmonėms, gyvūnams ir Lietuvai. Todėl dar tikrai susitiksime", – šypsojosi VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė B. Vaitiekūnaitė. Toks smagus ir įsimintinas gimtadienis nebūtų įvykęs be gausybės VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” draugų ir rėmėjų, taigi padėkos ir apkabinimai keliauja Lietuvos muitinei, „Latino magija kirpykla“, “MakeUp 2 Go”, “Ponas balionas”, “Mars”, “Zoomaistas.lt”, “Royal Canin”, “PetCity”, “Friskas”, “Vingio istorijos”, “Merkada”, „Skriejanti kulka“, „Ramių bičių studija“, „Vėjo broliai“, „Sportcup.lt“, „Tuci“. Nuotraukos: Elena Rutkauskaitė, tekstas: Ingrida Karpuškaitė. Ačiū visiems atėjusiems, prisidėjusiems, padėjusiems! :)
skaityti daugiau

Registracija į Mars lenktynes su šunimi 2018

ggi8gim
GGI 6-tojo gimtadienio metu kviečiame sudalyvauti „Mars lenktynėse su šunimi“. Veiksmas prasideda rugpjūčio 25 d., 14:30 Vingio parke. Registracijos anketą su taisyklėmis rasite ČIA arba formoje žemiau. Dovanų ir geros nuotaikos nestigs! :) Įkeliama…
skaityti daugiau

Laukinių paukščių lesinimas

38041947_1845816778805669_3703992844181045248_n
Šaltinis: nerija.lt
skaityti daugiau

lrt.lt | Patikrino paliegusios išvaizdos meška išgarsėjusį cirką: rasta pažeidimų

meskucioisnaudojimascirke
Klaipėdos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) VšĮ „Ąžuolyno meškučių cirkui“ priklausančiame „VIP“ cirke atliko tyrimą dėl gyvūnų laikymo sąlygų. Patikrinimo metu užfiksuota, kad gyvūnai laikomi per mažuose narvuose. Tyrimas buvo pradėtas po to, kai socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas, kaip pasirodymo metu triukus atlieka iš pažiūros sulysusi meška. Klaipėdos VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Antanas Bauža LRT.lt sakė, kad tyrimo metu nustatyta, jog „VIP“ cirke gyvūnai laikomi per mažuose narvuose. Jie gyvena transportavimo voljeruose, kurie skirti tik gyvūnų pervežimui, tokių voljerų plotas neužtikrina gyvūnų poreikių tenkinimo. A. Bauža pasakoja, kad dvi cirko meškos laikomos 1,342 kvadratinių metrų garduose, jų narvų plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 6,2 kvadratiniai metrai. Netinkamomis sąlygomis laikomi ir šunys – du gyvena atskiruose 4 kvadratinių metrų garduose, kiti du – garduose, kurių kiekvienas užima 1,3 kvadratinio metro. Minimali erdvė kiekvienam šuniui turėtų būti ne mažiau kaip 6 kvadratiniai metrai. Pažeidžiamos ir 6 balandžių laikymo sąlygos – jie gyvena narve, kurio plotas yra 2,88 kvadratiniai metrai, minimali erdvė 6 paukščiams turėtų būti 3,5 kvadratiniai metrai. „Transportavimui tokios teritorijos užtektų, tačiau jis (cirkas – LRT.lt) atvažiuoja čia ir būna ilgiau nei savaitę“, – apgailestauja Klaipėdos VMVT viršininkas. Anot A. Baužos, tokios laikymo sąlygos varžo gyvūnų laisvę, kenkia jų gyvenimo kokybei. Veterinaro apžiūros metu buvo nustatyta, kad vizualiai gyvūnai sveiki, o pasirodymo metu buvo naudojami leistini dresavimo metodai. Trečiadienį „VIP“ cirko vadovas Mykolas Zobovas iškviestas į VMVT, jam bus skirta bauda ir ten bus nuspręsta, kokios priemonės jam bus taikomos. Nors gyvūnų teisių gynėjai ir parlamentaras Linas Balsys kritikuoja laukinių gyvūnų naudojimą cirke, M. Zobovas tikina, kad gyvūnams užtikrinamos tinkamos sąlygos. L. Balsys: cirkai neužtikrina gyvūnams reikiamo gyvenamo ploto Parlamentaras, Socialdemokratų partijos frakcijos narys L. Balsys kritikuoja laukinių gyvūnų naudojimą cirkuose. Pavasario sesijoje Seimo narys pateikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą, kurią priėmus Lietuvoje būtų draudžiama laukinius gyvūnus naudoti ir transportuoti cirko veiklai. Anot L. Balsio, kelionės metu gyvūnai vargsta dar labiau nei pasirodydami – transportuojant jie patiria stresą, jiems trūksta erdvės. „Visi laukiniai gyvūnai turi įgimtą ploto pojūtį, kiek jo reikia, kad komfortabiliai gyventų. Nė vienas cirkas ir ne kiekvienas zoologijos sodas gali garantuoti tokią sanitarinę ploto normą. Jau nekalbu apie kitas sąlygas, pavyzdžiui, priežiūrą. Buvimas ankštoje patalpoje drambliams sukelia psichozę ir psichines ligas, jie, kaip ir žmonės, patiria depresiją, infarktą bei insultą“, – piktinasi L. Balsys. Parlamentaras kritikuoja ir žiaurius dresavimo metodus, kuriuos dar naudoja kai kurie cirkai. L. Balsio teigimu, kartais maži meškiukai pririšami už grandinių ir ilgą laiką paliekami kaboti. Anot jo, taip pat kaitinamos grindys, naudojami aštrūs įrankiai. „Vėliau tėveliai vaikams rodo, kad meškutė važiuoja dviračiu, kad kaip žmogus vaikšto ant dviejų kojų. Tokį rezultatą lemia daug kankinimų, meška pagal savo prigimtį neturi jokio malonumo važiuoti dviračiu ar vaikščioti ant dviejų kojų – jai tai didelis stresas, tai nėra normali jų būsena“, – kalba parlamentaras. L. Balsio teigimu, kol nėra priimtas įstatymo projektas, draudžiantis cirkuose naudoti laukinius gyvūnus, jiems padėti galime tik nesilankydami tokiuose pasirodymuose. „Tokia to grožio realybė, kai visi žiūri ir džiaugiasi, kad gyvūnai viską moka. Gyvūnas ne žmogus, mes turime jį gerbti ir mylėti, saugoti ir nebandyti iš jo padaryti kokio nors žmogiuko“, – ragina L. Balsys. Gyvūnų teisių gynėjai: cirke naudoti laukinius gyvūnus – nesaugu Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pabrėžia, kad laukiniams gyvūnams ypač reikalinga judėjimo laisvė, kuri paprastai cirkuose varžoma. GGI vadovė taip pat piktinasi keliaujančiais cirkais, nes juose gyvūnai daug laiko praleidžia ankštesniuose nei įprasta narvuose, nuolat judančiose transporto priemonėse, kur neužtikrinamas tinkamas šildymas bei vėdinimas. B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė sutinka, kad žiaurūs dresavimo metodai dar naudojami, anot jos, suvaldyti laukinį gyvūną ir priversti jį paklusti galima tik tokiais metodais. „Viena, kai žmogus dirba su naminiu gyvūnu, kuria su juo ryšį, grįstą pasitikėjimu, ir visai kas kita, kai laukinis gyvūnas yra išplėšiamas iš savo natūralios aplinkos, dažnai – ir iš šeimos. Pavyzdžiui, drambliukai iš mamų atimami dar labai jauni, jie laikomi supančioti“, – apgailestauja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. GGI vadovė ragina padėti cirko gyvūnams ir atsisakyti tokios pramogos, nesilankyti cirkuose, kuriuose naudojami gyvūnai. Anot jos, pirkėjai sukuria paklausą, dėl to atsiranda ir pasiūla. „Tie žmonės, kurie perka bilietus, žiūri, ploja, yra ne mažesni nusikaltėliai nei tie, kurie naudodamiesi šiais gyvūnais daro verslą“, – įsitikinusi B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Gyvūnų globėjų asociacijos vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį į cirko statusą. Anot jos, gyvūnus turėtų naudoti tik tie cirkai, kurie priklauso Tarptautinei cirkų asociacijai. J. Gustaitienės teigimu, ši asociacija turi griežtas taisykles ir užtikrina, kad jų laikomasi. Minėtas „VIP“ cirkas, kuriame vyko tyrimas dėl meškos gyvenimo sąlygų ir sveikatos, nepriklauso šiai asociacijai. Cirko vadovas M. Zobovas teisinosi, esą tuoj išeis į pensiją ir nemato tikslo, kodėl turėtų priklausyti asociacijai: „Įstoti (į Tarptautinę cirkų asociaciją – LRT.lt) tam, kad mokėčiau mokesčius? Milijonų mes neuždirbame.“ Kaip iššūkį J. Gustaitienė įvardija užtikrinimą, kad į Lietuvą nepatektų minėtai asociacijai nepriklausantys cirkai. Vis dėlto J. Gustaitienė sutinka, kad naudoti laukinius gyvūnus – nesaugu. Pasak jos, negalima prognozuoti, kaip gyvūnas pasielgs, jis gali ir užpulti. Cirko vadovas: gyvūnai prižiūrimi ir mylimi „VIP“ cirko vadovas M. Zobovas neigia, kad meška neprižiūrima, anot jo, šiuo metu gyvūnas šeriasi, todėl gali pasirodyti, kad ji suliesėjusi. M. Zobovas pasakoja, kad gyvūnai prižiūrimi, su jais praleidžia daug laiko, o kol oro temperatūra lauke aukšta, repetuoja anksti ryte, kad gyvūnai nesikankintų. Cirko direktorius pripažįsta, kad transportuojant gyvūnus jie vežami mažesniuose narvuose, tačiau, pasak jo, cirke auga jau penkta karta nelaisvėje gimusių gyvūnų, todėl jie pripratę prie tokių sąlygų ir keliavimas streso jiems nekelia. „Jūs ką – į darbą važiuojate su visu butu? Taip, pervežant yra mažesnis narvas, mes ir stengiamės, kad jis būtų mažesnis, kad gyvūnas nesidaužytų, nesiblaškytų, o atsigultų ir gulėtų“, – aiškina M. Zobovas. Vadovas tikina, kad dresuodamas gyvūnus nenaudoja prievartos, anot jo, rezultatai pasiekiami humaniškais metodais, gyvūnus raginant skanėstais. 24 Europos valstybės turi kokių nors apribojimų, skirtų gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Liepos 30 dieną Klaipėdoje organizuojamas piketas už cirką be gyvūnų. Šaltinis: lrt.lt
skaityti daugiau

Kačių nuodijimas: visuomenės ir teisinių institucijų reakcija

sadstoryantifreeze
Informacija paruošta Ievos Majauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Prisiminkime 2017-tųjų metų pavasarį, kai Plungėje gyvenanti Jovita Bagdonienė balandžio 25 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ viešai pasiskelbė, jog nuodijo į kiemą užsukančias kates, pasigyrė, kad nunuodijo jų net devynias ir mokė kitus, kokiais būdais nuodyti yra veiksmingiausia. Moteris tokiu prisipažinimu sulaukė tūkstančio neigiamų reakcijų, žmonių pasidalinimų jos įrašu savo „Facebook“ paskyrose ir viešo pasipiktinimo. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kreipėsi raštu į policiją, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui. Lietuvos policija savo „Facebook“ paskyroje iškart pranešė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tą pačią dieną VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė gavo melagingą žinutę nuo J. Bagdonienės vyro, kuris teigė, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas: Jau tą pačią dieną atkreiptas žiniasklaidos dėmesys – Jovitos Bagdonienės vardas mirgėjo internete, garsiai kalbėjo tokie naujienų portalai, kaip: kaunodiena.lt; 15min.lt; valstietis.lt ir daug kitų. Netylėjo ir televizija – „Lietuvos rytas“ žiniose buvo reportažas apie Plungėje nuodytas kates. Deja, 2017 m. gegužės 10 dieną gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) prokurorės Irenos Dačkauskienės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje, nes nėra padaryta jokia veika, turinti nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Stop. Ar tikrai? Pilti į pieną nuodus ir duoti palakti benamėms katėms bei viešai apie tai prisipažinti – tai nėra žiaurus elgesys su bejėgiu gyvūnu? Kurstyti kitus nuodyti gyvūnus taip pat nėra nusikaltimas? Prokurorė atsisakė nuodugniai tirti šią bylą. Taip pat, atkreipiame dėmesį, jog į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ organizaciją kreipėsi žmogus, prisistatęs kaip Bagdonų kaimynas. Žmogus dar kartą patvirtino, jog iš kiemo gyvūnai dingo greitai ir be aiškios priežasties, o pas Bagdonų šeimą lankosi agresyviai nusiteikę asmenys. Kaimynas pabrėžė, jog Bagdonų šeima nekelia pasitikėjimo ir būnant šalia jų netgi verta sunerimti dėl savo gyvybės. Ar tai nesukelia papildomų įtarimų? Ar tai nėra pakankama informacija, leidžianti stvertis būtent šio kabliuko? Ši informacija buvo nurodyta prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nuo pat pradžių. Vis tik pareigūnai vadovavosi apkaltintosios vyro liudijimais, jog jokių kačių jų kieme nebuvo, nes argi vyras negins savo žmonos. Prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokuroro pavaduotojui Valdemarui Vaitekūnui. Visgi 2017 m. birželio 16 d. gavome prokuroro nutarimą, kuriuo skundas buvo atmestas. Šiame savo nutarime prokuroras pabrėžė, jog negyvų kačių kūnai nebuvo rasti. Bet juk net nebuvo imtasi priemonių, kad jie būtų surasti, todėl taip teigti, mūsų manymu, nėra profesionalu ir tikslinga. Ką jau kalbėti apie tai, kad kitos nusikalstamos veikos jis čia taip pat nematė. Cituojame Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Vaitekūno nutarimą, kuriame jis teigia: „nei LR BK nei LR ANK nenumato atsakomybės už skatinimą ir propagavimą žiauriai elgtis su gyvūnais“. Bet juk teisės aktai tai numato ir tai parašyta yra ganėtinai aiškiai: Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme (GGA) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog: „Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“. Taigi, Jovita Bagdonienė ne tik prisipažino, jog nunuodijo devynias kates, bet ir viešai propagavo bei skatino žiaurų elgesį su gyvūnais. Kodėl į Jovitos Bagdonienės atvejį žiūrima pro pirštus, neįvertinant realios grėsmės ir jau padarytos žalos? Ar sakysit, kad yra pagrindo manyti, jog toks viešai paskleistas prisipažinimas tebuvo neapykantą visuomenėje kurstantis pokštas? Šie veiksmai ir vėl buvo apskųsti Plungės rajono apylinkės teismui bei Klaipėdos apygardos teismui, bet teisybės šioje byloje pasiekti taip ir nepavyko. Teismai sprendė, jog: „Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamuose nutarimuose pagrįstai yra nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, pagrindžiančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika“. Na tai va, nebuvo surinkta duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, o nebuvo surinkta, nes jų niekas ir nerinko. Apsidairė aplink, negyvų kačių nepamatė ir nusprendė, jog jokio nusikaltimo nė nebuvo. Kodėl žiauraus elgesio kurstymo netyrė irgi lieka neaišku, galbūt nebuvo susipažinę su įstatymu arba nesuprato, kas jame parašyta. Kas pasikeitė per tą laiką? Apmaudu, bet niekas. Žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mūsų šalyje vis dar pasitaiko daug, o teisinės institucijos, panašu, jog toli gražu ne visada imasi tinkamų priemonių jiems išspręsti. Verta pasidžiaugti bent tuo, jog visuomenė ir žiniasklaida neliko abejinga, žmonės siuntė reikiamą medžiagą tikėdamiesi, jog institucijoms pakaks sąmoningumo ir noro nubausti žmogų, galimai nuodijusį ir tikrai kursčiusi kitus žmones nuodyti kates, taip užkertant kelią tolimesniems nusikaltimams. Deja, nepakako ne tik sąmoningumo ir GGA įstatymo, bet ir akivaizdaus įrodymo, jog socialiniuose tinkluose skleidžiama įtaka yra gerokai peržengianti sveiko proto ribas. Moralinės nuostatos nešoktelėjo aukštyn, o mažieji keturkojai taip ir liko užmiršti. O gaila. Nuoroda į ,,Lietuvos ryto‘‘ televizijos žinių reportažą: https://www.youtube.com/watch?v=D6n6q4nKFFo Nuorodos į straipsnius: http://valstietis.lt/naujienos/salyje/kapsudiske-feisbuke-pa­si­gy­re-zi­nan­ti-kaip-nuo­dy­ti-ka­tes/ http://m.kauno.diena.lt/naujienos/kriminalai/nusikaltimai/kad-nuodija-kates-pasigyre-feisbuke-808935 https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/per-facebook-valkataujanciu-kaciu-nuodijimo-recepta-paskelbusi-plungiske-uzsitrauke-nemalone-59-789054 https://www.delfi.lt/letena/mano-letena/feisbuke-pykcio-lavina-moteris-pasiule-ypac-ziauru-buda-kaip-naikinti-kates.d?id=74468530
skaityti daugiau