Naujienos

Susipažinkite - drąsi ir už teisybę iki galo pasiruošusi kovoti Daiva bei jos šunelis Amigo. Nors nuotraukoje atrodo laimingas ir nerūpestingas, Amigo yra sužalotas. Jo kojoje - iki gyvenimo galo įstrigusi kulka, kuri liko nuo to laiko, kai į jį šovė Daivos mamos kaimynas. Jam nepatiko, jog šuo užsuko pauostyti krūmų į jo kiemą, todėl ėmėsi, jo nuomone, adekvačių veiksmų - šovė į gyvūną, kuris vos per plauką liko gyvas. Dar didesnis šokas Daivai buvo tuomet, kai ikiteisminis tyrimas dėl gyvūno suluošinimo buvo nutrauktas. Motyvai - šuo didelis, agresyvus ir išvis - nėra ko šuniui lakstyti po svetimus kiemus. Amigo šeimininkė Daiva nenuleido rankų - ieškojo pagalbos ir kreipėsi į GGI. Mes pasiūlėme kvalifikuotus teisininkus, kurie apskundė prokurorės nutarimą. Šiai dienai nutarimas yra panaikintas, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iš naujo, asmeniui, suluošinusiam gyvūną, pareikšti įtarimai, surašytas kaltinamasis aktas dėl LR BK 310 str. 1 d. Kadangi asmuo, peršovęs gyvūną, kaltės nepripažįsta, baudžiamoji byla nagrinėjama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose. Laukia ilga kova, apie kurios eigą informuosime. Amigo pasisekė - jis kartu su Daiva drąsiai kovoja už teisybę ir siekia, jog jį sužalojęs asmuo būtų nubaustas. Tačiau daugybė gyvūnų neturi tokio artimo žmogaus, galinčio skirti tiek laiko ir kitų sąnaudų. Todėl tai darome mes, o jūs galite padėti mums spręsti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus aukodami čia: http://bit.ly/padekgyvunams.

Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia keturkojus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus – ilgam netekties liūdesiui. Pirmąjį lapkričio savaitgalį tuo įsitikino ir vilnietis Liudvikas Launikonis, kurio šeimos akyse nuo smarkaus vidinio kraujavimo mirė vos vienerių metų augintinė Panama. Liūdnai pasibaigusios kovos dėl Panamos gyvybės sukrėstas vyras kelia klausimą: kodėl žiurkių nuodus, galinčius tokiose kančiose pražudyti gyvybę, Lietuvoje vis dar gali įsigyti bet kas ir bet kada? Nuodai pražudė vyro augintinę: kitose šalyse ši problema turi sprendimą Žiurkių nuodais apsinuodyta pirmąjį lapkričio savaitgalį Vilniuje, Santariškių mikrorajone, M. Marcinkevičiaus gatvėje – nuo jų Launikonių augintinės būklė pradėjo blogėti. Šeimos nariai netrukus pastebėjo, jog augintinę pykina. Sekmadienio vakarą gyvūnas sunkiai kvėpavo, todėl iškart buvo nuvežtas į naktinę veterinarijos kliniką. Joje atliktas kraujo tyrimas iš pradžių nieko įtartino neparodė, tad gydytojai įtarė apsinuodijimą maistu, o švokštimą aiškino tuo, kad vemiant į plaučius patenka skysčio. Vis dėlto, šeimininkams jie patarė atvykti sekančią dieną ir atlikti rentgeną. Gyvūnui grįžus namo, padėtis blogėjo. „Pirmadienį, atlikus rentgeną, išsiaiškinta, kad žarnyne nieko nėra, bet skrandis pilnas neaiškios kilmės skysčio. Šuo buvo staigiai pristatytas į veterinarijos kliniką, kur po tyrimų nustatyta, kad tai – kraujas. Dėl labiausiai paplitusių uždelstos trukmės antikoaguliantų žiurknuodžių, kurie sustabdo kraujo krešėjimą, buvo prasidėjęs ūmus vidinis kraujavimas. Veterinarai bandė šuniuką gelbėti, tačiau nesėkmingai. Net jei požymiai būtų buvę pastebėti dieną prieš, greičiausiai būtų buvę per vėlu. Išgelbėti gyvūną galima tik per pirmąją valandą nuo jų suėdimo, nes maždaug tiek laiko užtrunka, kol nuodų kapsulės ištirpsta skrandžio skystyje“, – kovą dėl augintinės gyvybės prisimena L. Launikonis. Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Augintinės netekęs vyras svarsto, jog nuodų neprofesionalams pardavimo apribojimas sumažintų tokio žiauraus elgesio mastą. „Liūdime ir norime, kad būtų pradėta diskusija dėl žiurkių nuodų pardavimo neprofesionalams Lietuvoje uždraudimo. Šiuo metu nuodų už labai mažą kainą gali nusipirkti bet kas. Neprofesionalams paspendus spąstus, graužikai dažnai pabėga, miršta ir tampa lengvu grobiu šunims, katėms ar laukinei gyvūnijai. Nuodų simptomus atpažinti yra ypač sunku, nes šuo gali vemti ir be kraujo, o jų mirtinas poveikis gali nužudyti augintinius per 2–3 dienas. Augintinis miršta žiauria mirtimi, kraujuodamas iš burnos bei nosies. Manau, kad kiekvienas šuns šeimininkas pritars, kad tokie nuodai ir neatsakingas jų naudojimas nužudo ne „gyvūną“, o šeimos narį“, – sako L. Launikonis. Kalbant apie prekybos nuodais ribojimo poreikį, galima paminėti ir pavyzdžius kitose šalyse. Didesnės vakarų Europos valstybės, kaip Danija, Norvegija, Vokietija, o taip pat ir JAV Kalifornijos valstija, jau yra uždraudusios nuodų pirkimą ir naudojimą neprofesionalams. Nyderlanduose šis draudimas įsigalios nuo 2023 m. Laiku nepastebėjus simptomų, apsinuodijimas baigiasi augintinio netektimi Vilniuje visą parą veikiančios veterinarijos klinikos „Greitoji žirafa“ gydytoja Rita Notkuvienė teigia, jog klinikoje su apsinuodijimo simptomus turinčiais augintiniais susiduria kelis kartus per savaitę. Anot jos, dažniausiai tai būna dėl lauke suvalgytų ar tiesiog netinkamų maisto produktų. „Deja, bet pasitaiko ir rimti apsinuodijimo atvejai. Net ir žiurkių nuodai yra skirtingi, dažniausiai išskiriami pagal veikliąsias medžiagas. Kraujo krešumą slopinantys nuodai – antikoaguliantai, vis dar dažniausiai sutinkami apsinuodijus gyvūnui. Cholekalciferolis – vitaminas D3, kuris didina kalcio kiekį kraujyje, bei pažeidžia inkstų funkciją. Bromethalinas – sukeliantis neurologinius reiškinius, traukulius, paralyžių“, – aiškina R. Notkuvienė. Kalbant apie graužikų nuodus, veterinarijos gydytoja pabrėžia, jog apsinuodijusiems gyvūnams visuomet yra reikalinga skubi pagalba. Įtariant, kad augintinis galėjo suėsti bent truputį nuodingos medžiagos, visuomet svarbu kreiptis į veterinarijos gydytojus. „Jeigu žinote, kada šuo turėjo kontaktą su nuodais – kuo skubiau vimdykite gyvūną. Jei apsinuodijo katinas, namų sąlygomis vimdyti nerekomenduojame. Į veterinarijos kliniką rekomenduojame kreiptis iš karto, jei žinote, kad augintinis rado nuodų, net jei ir pavyko išvimdyti šunį namuose. Taip pat visuomet rekomenduojame kreiptis atsiradus pirmiems negalavimo simptomams, nelaukti kelias dienas ir nesitikėti, kad praeis savaime. Dažnai pasitaikantys simptomai yra silpnumas, vangumas, apsunkintas kvėpavimas, kosulys su krauju arba be kraujo, pašviesėję arba pakraujavę dantenos, lengvai atsirandančios kraujosrūvos odoje. Retesniais apsinuodijimo žiurknuodžiais atvejais, atsiranda vėmimas, viduriavimas su krauju. Simptomai gali išryškėti 5 dienų bėgyje po nuodų suvartojimo, o laiku nesikreipus į veterinarijos kliniką prasideda vidinis kraujavimas, kuris dažnai baigiasi augintinio netektimi“, – aiškina veterinarijos gydytoja. R. Nortkuvienės manymu, kovoje su gyvūnų nuodytojais žiurknuodžių įsigijimo apribojimai ir draudimai nėra tinkama išeitis, nes jei žmogus norės, vienaip ar kitaip vis tiek gaus šių medžiagų. „Tikslingi augintinių nuodijimo žiurknuodžiais atvejai mūsų praktikoje pasitaiko retai. Dažniau apsinuodijimai žiurknuodžiais įvyksta namų aplinkoje, sodybose, kur nuodai nėra saugiai padėti ir juos aptinka augintiniai. Manau, geresnis sprendimo būdas yra nepaleisti gyvūnų nuo pavadėlio nepažįstamoje aplinkoje, o jeigu augintinis mėgsta viską ragauti – galbūt vedžioti ne tik su pavadėliu, bet ir su antsnukiu, kuris leistų laisvai kvėpuoti ir judėti, tačiau trugdytų pagriebti gatvėse besimėtančias „gėrybes”, – pataria veterinarijos gydytoja. Nuodų pardavimo ribojimas problemos neišspręstų, tačiau ją sumažintų Žiurkių nuodais apsinuodiję ir nunuodyti gyvūnai – opi problema. Kokius jos sprendimus mato gyvūnų teisių gynėjai? Kaip aiškina „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, nuodų įsigijimo apribojimas problemos neišspręstų, tačiau padėtų sumažinti šių atvejų skaičių. „Sutinku su tuo, kad tikrai norintis pakenkti gyvūnui ras būdų įsigyti nuodų, net jei jų įsigijimas būtų apribotas. Tačiau tikime, kad, apsunkinus kelią bet kur laisva ranka įsigyti žiurkių ar kitokių nuodų, bent dalinai problemą tai tikrai spręstų. Nuodytojai nenori patekti niekam į akiratį, sukelti klausimų, tad, jei, pavyzdžiui, turėtų pirkti tik specializuotoje parduotuvėje ir palikti asmens duomenis arba išvis įsigyti tik su leidimu – jie to nedarytų“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot jos, itin svarbu, kad, vedžiodami šunis, žmonės nepaleistų jų nuo pavadėlių, stebėtų, ką daro, ką uosto, kuo domisi jų šuo, o jei šuo linkęs lauke rinkti maistą – galbūt vertėtų dėti antsnukį. Taip pat reikėtų akylai stebėti kitus šunų vedžiojimo vietose esančius žmones ir, pastebėjus kažką įtartino, fiksuoti, pranešti institucijoms. Taip pat, saugantis nuo apsinuodijimų, ji pataria burtis gyventojų bendruomenėms, kurios pasidalintų laikais, kas ir kada vedžioja šunį ir stebi aplinką.  „Labai svarbu, kad nunuodytų augintinių šeimininkai pirmiausia gautų veterinaro išvadą dėl susirgimo ar mirties priežasties ir kreiptųsi į policiją, o tuomet proceso nepaleistų iš rankų – ragintų teisėsaugą dirbti savo darbą, nes ir vagies gali nerasti, jei jo neieškosi. Dažnai policija nesivargina nei apklausti aplinkinių gyventojų, nei patikrinti artimiausių kamerų, nei paskelbti, kad ieškomi ką nors matę žmonės, nes gyvūnų gerovė vis dar nėra prioritetas mūsų teisinėje sistemoje. Iki kol tų nuodų nesuvalgys koks nors vaikas – tada visi griebsis už galvų. Gera žinia, kad daug ką gali padaryti pats šeimininkas. Aš ne kartą esu beldusis pas žmones į duris su gyvūnais susijusiais klausimais, nes žinojau, kad kitu atveju byla niekur nenueis. Tuomet surinktą informaciją perdaviau policijai ir bylos baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Nesakau, kad šiais atvejais tikrai būtų tas pats ir nesakau, kad nuodytojus rasti lengva, tiesiog sakau, kad nereikia laukti, reikia veikti patiems“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Kalbos apie žiurknuodžių pardavimo ribojimą Seime nutilo: inicijuos naują tyrimą Praėjusiais metais, reaguojant į dažnus tyčinio augintinių nuodijimo atvejus, laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė Dovilė Šakalienė prabilo apie siūlymą riboti žiurknuodžių įsigijimą. Paklausta, kodėl šis siūlymas neprasiskynė kelio Seime, ji nurodo, kad sprendimas sulaukė šalto teisinio vertinimo iš kolegų ir teisininkų. „Pirminė mano diskusija su kolegomis teisininkais dėl žiurknuodžių įsigijimo ribojimų atskleidė keletą problemų. Deja, pagal dabartinį teisinį reguliavimą gyvūnas iš esmės yra daiktas – turtas, nuosavybė, tad gyvūno nunuodijimas yra nuosavybės sunaikinimas. Dauguma atvejų tai būtų mažaverčio turto sunaikinimu. Aišku, mums, gyvūnų mylėtojams, toks šaltas teisinis vertinimas sunkiai derinasi su trauma praradus mylimą augintinį ir dar jo patiriamomis kančiomis. Antras iššūkis – ribojimo būdo ir apimties nustatymas. Elektroninė registracijos sistema, kur būtų galima fiksuoti kas, kada ir kokių nuodų įsigijo, reikštų papildomas išlaidas valstybei – matant aršias kovas dėl biudžeto, šis variantas vargu ar sulauktų palaikymo artimoje ateityje“, – pastebi D. Šakalienė. Anot jos, ribojimas įsigyti nuodus, pavyzdžiui, leidžiant tik asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą (kaip ūkininkui apsaugoti grūdus), greičiausiai sulauktų miestiečių pasipiktinimo, nes deratizacijos paslaugos daugeliui per brangios ir paprasčiau rūsyje pabarstyti nuodų pačiam. „Visgi, matydama, kad piktybinis augintinių nuodijimas tęsiasi, kaip suprantu, atvejai kartojasi vis dažniau, planuoju nedelsiant kreiptis į Seimo tyrimų skyrių prašydama lyginamosios analizės, kaip reglamentuojamas žiurknuodžių ir kitų nuodų įsigijimas kitose ES šalyse, ar yra šalių, kur taikomi apribojimai. Viliuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kuris būtų realistiškas ir nesupriešintų gyvūnų mylėtojų ir kitų miesto gyventojų“, – teigia D. Šakalienė. šaltinis: delfi.lt

Tradicija tapęs renginys „Parodyk augintiniui eglutę” jau ketvirtą kartą kviečia visus, kurie yra neabejingi beglobių gyvūnų likimams, sudalyvauti rengiamoje akcijoje. Nuo 2016 metų šios akcijos dėka prieglaudų gyvūnams buvo paaukota daugiau nei 25000 maisto porcijų. Renginys vyks gruodžio 14 dieną, šeštadienį, 12-15 val., Vilniaus Katedros aikštėje. Akcijos organizatoriai VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” ir UAB „Mars Lietuva” kvies visus vilniečius ir miesto svečius kartu su savo keturkojais draugais apsilankyti gyvūnų gerovės organizacijų palapinių miestelyje ir nusifotografuoti prie kalėdinės instaliacijos. Šventės metu svečiai bus vaišinami karšta arbata, o jų augintiniai dovanų gaus skanėstą.  Renginio metu padarytos nuotraukos bus naudojamos vaizdo įrašui, kuris socialiniame tinkle „Facebook” rinks patiktukus. 1 patiktukas  = 1 maisto porcija beglobiui gyvūnui. Kaip ir kiekvienais metais surinktą maisto porcijų skaičių prieglaudoms dovanos UAB „Mars Lietuva”. Šios iniciatyvos dėka kiekvienas atėjęs į renginį ar paspaudęs ,,patinka” prisidės prie papildomų maisto porcijų beglobiams gyvūnams. Į šventę atvykę augintinių šeimininkai turės puikią galimybę susipažinti su gyvūnų gerovės organizacijų veikla, pabendrauti su skirtingų prieglaudų atstovais. Šiais metais renginyje bus galima sutikti aštuonias prie akcijos prisijungusias organizacijas  - „Felium Domus”, „SOS gyvūnai”, „Klajūnas”, „Lesė”, „Dogspotas”, „Beglobis”, „Stebuklingi draugai LT”, „Miško trobelė”.  Kiekvienais metais akcija pritraukia vis didesnį visuomenės susidomėjimą, todėl ir beglobiams gyvūnams dovanojamų maisto porcijų skaičius sparčiai auga. 2018 metais buvo pasiektas didžiausias skaičius - net 12075 maisto porcijos. Šiemet organizatoriai tikisi sulaukti dar didesnio susidomėjimo, nes tik bendrais darbais galima pasiekti tiek daug. Norintys prisijungti prie akcijos, daugiau informacijos apie renginį gali rasti socialiniame tinkle „Facebook”: https://www.facebook.com/events/2534075830162195/. Labdaros akcija „Parodyk augintiniui eglutę 2019“ siekia šviesti visuomenę apie beglobių keturkojų situaciją Lietuvoje bei atsakingą požiūrį į gyvūnų įsigijimą ir jų priežiūrą. Gyvūnas - ne kaspinu perrišta dovana. Jis ištikimas draugas ir kompanionas. 

Nors šuo vadinamas geriausiu žmogaus draugu, ženklą „šunis vedžioti draudžiama“ sutinkame kone kiekvieną dieną, bene dažniausiai – ant prekybos centrų durų. Nors pastaruoju metu draugiškomis gyvūnams tampa vis daugiau kavinių, restoranų, parduotuvių, įmonės sudaro galimybes darbuotojams atsivesti augintinius į biurus, o ir keliauti viešuoju transportu galima su keturkojais, didieji prekybos tinklai draudimo vestis šunis nežada atsisakyti. Nusprendėme pasidomėti: kodėl taip yra ir ar nežadama ateityje prisijungti prie gyvūnams draugiškų erdvių? Paklausėme penkių didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje atstovų, kokios nuostatos dėl gyvūnų vedimosi į parduotuves jie laikosi. Nors argumentuojama, jog gyvūnai neįleidžiami dėl įstatymų, užtikrinančių maisto saugą, šiuose draudimas vestis gyvūnus galioja tik tais atvejais, kai prekybos vietoje atvirai ruošiamas ir gaminamas maistas. Prekybos vietose, kuriose prekiaujama supakuotu maistu, kliūčių vestis gyvūnus nėra, o tai iliustruoja ne vienas šalyje maistu prekiaujančių parduotuvių pavyzdys. Tad sprendimas įsileisti gyvūnus į parduotuvę – kiekvienos įmonės vidaus taisyklių klausimas. „Maxima“ parduotuvėse įleidžiami tik šunys vedliai Prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Rima Aukštuolytė komentuoja, jog šiuo metu tinklo parduotuvėse įleidžiami tik šunys vedliai, o kitus šunis lankytojų prašoma palikti lauke. „Mūsų prekybos tinkle augintiniai, dėl higienos reikalavimų, neskirstant šunų į didelius ar mažus, turi būti paliekami lauke. Išimtis dėl objektyvių priežasčių taikoma tik šunims vedliams. Negalime vertinti, ar sprendimas lauke palikti šunį yra saugus, tai – kiekvieno savininko sprendimas, nes tik jis geriausiai pažįsta savo augintinį. Mūsų prekybos tinkle vaizdo kameromis yra stebimas tik parduotuvės vidus“, – teigia R. Aukštuolytė. Anot jos, tokią tvarką dėl augintinių prekybos tinklas yra nustatęs remdamasis Lietuvos higienos norma, kurioje teigiama, kad „maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių, šunų ar kitų gyvūnų augintinių ir su maisto tvarkymu nesusijusių asmenų, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai. Viešojo maitinimo įstaigose gyvūnai augintiniai gali būti laikomi teisės aktų nustatyta tvarka.“ „Kitas svarbus aspektas – šimtų tūkstančių kasdien mūsų prekybos tinkle apsilankančių klientų poreikiai. Suprantame žmonių meilę gyvūnams, tačiau ne visiems mūsų klientams malonu matyti gyvūnus šalia maisto prekių. Be to, gyvūno elgesys ne visada gali būti prognozuojamas. Džiaugiamės, kad daugelis gyvūnus auginančių žmonių tai patys supranta ir jų nesiveda į parduotuvę. Jei klientas ateina su gyvūnu, apsauginis jį įspėja dėl mūsų tvarkos. Baudų tikrai jokių nėra skiriama“, – sako R. Aukštuolytė. „Iki“ parduotuvėse jokiems šunims išlygos netaikomos Prekybos tinklo „Iki“ rinkodaros vadovas Andrej Pometko aiškina, jog tinklui priklausančiose parduotuvėse griežtai laikomasi įstatymų, todėl jokiems šunims išlygos nėra daromos. „Griežtai laikomės galiojančių įstatymų ir teisės aktų, todėl neleidžiame gyvūnų, nepriklausomai nuo jų dydžio, vestis į parduotuvę. Tikimės supratingumo iš gyvūnų šeimininkų kitų pirkėjų atžvilgiu. Apie tokią tvarką pirkėjus informuojame specialiais ženklais ant parduotuvių durų. Taip pat rūpindamiesi savo pirkėjų ir jų augintinių patogumu, parduotuvių prieigose esame įrengę specialias vietas su laikikliais, kur žmonės gali saugiai, gerai matomoje vietoje palikti savo keturkojus“, – aiškina A. Pometko. Tiesa, DELFI ir anksčiau domėjosi prekybos centrų požiūriu į lankytojų atsivedamus augintinius. Įdomu tai, jog prieš dešimtmetį tuometinis „Iki“ atstovas spaudai Valdas Lopeta teigė, kad įsivesti naminius gyvūnus į prekybos salę galima, tik turi būti užtikrinama, kad jie neturės kontakto su produktais. Taigi, anksčiau rankose ar narvelyje laikomi gyvūnai buvo įleidžiami, o nedidelį gyvūną taip pat buvo galima įsivesti su pavadėliu. „Norfoje“ į „rankinius šuniukus“ žiūri atlaidžiau, tačiau tikisi sąmoningumo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis aiškina, jog šunys prekybos centruose nepageidaujami dėl higienos ir dėl to, jog ne visiems žmonėms gyvūnai kelia teigiamas emocijas. „Jei šuo didesnis, jis gąsdina kitus pirkėjus. Tam skirti šalia parduotuvių esantys stulpai, prie kurių augintinius galima pririšti. Į mažus, rankinius šunelius žiūrime atlaidžiau, jei jie nekontaktuoja su produktais. Vis dėlto, šuo juk gali ir palaižyti, ir gamtinius reikalus atlikti parduotuvėje – tai nehigieniška. Kai kurie žmonės bijo šunų ir pirkėjams tai gali atrodyti nepriimtina. Kreipiame dėmesį į pirkėjų interesus ir higienos normas“, – aiškina D. Ryliškis. Paklaustas, ar būtų galima ateityje įsivaizduoti gyvūnams draugiškus prekybos tinklus, „Norfos“ atstovas spaudai atsako, jog tai vargu ar pritaikoma, mat prieštarautų šalyje galiojančioms higienos normoms. „Juk yra maistas parduotuvėse – tada dėl gyvūnų gerovės tektų atsisakyti žmonių gerovės, rizikuoti kažkokiomis ligomis. Mano nuomone, to neturėtų būti. Gal ir sakoma „draugiška gyvūnams aplinka“, bet juk yra žmonių, kurie šunų bijo. Tada gyvūnams draugiška aplinka taptų nedraugiška žmonėms. Kalbant apie parduotuves, pirmiausia galvojame apie žmogų, o jau paskui apie visa kita“, – teigia D. Ryliškis. Prekybos tinklų siūlymas palikti augintinius lauke priimtinas ne visiems šunų šeimininkams – juk nežinia, kas gali nutikti be priežiūros viešoje vietoje paliktam augintiniui, o tai kelia nerimą. Tačiau „Norfos“ atstovas spaudai aiškina, jog dėl augintinių saugumo parduotuvėse veikia saugos kameros, dirba apsaugos darbuotojai. D. Ryliškis pabrėžia, kad iš parduotuvių lankytojų tikimasi sąmoningumo ir prašoma augintinius palikti lauke. „Rimi“ parduotuvėse gyvūnai neįleidžiami dėl maisto saugumo Tuo metu tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė teigia, jog šio tinklo parduotuvėse jokie gyvūnai nepageidaujami, nes gali kelti grėsmę maisto saugai. „Siekiant užtikrinti parduodamų maisto produktų kokybę ir saugumą, gyvūnai į „Rimi“ parduotuves nėra įleidžiami. Dalis maisto parduotuvėse yra atviras ir parduodamas nesupakuotas savitarnoje: tai sveriamos salotos „Rimi“ salotų baruose, sušiai, karštas maistas, šviežia duona, bandelės ir panašiai. Apgailestaujame dėl pirkėjų patiriamų nepatogumų, tačiau tokia praktika vadovaujamės maisto produktų saugumo užtikrinimui“, – aiškina G. Buivydienė. Anot jos, gyvūnus pirkėjai gali palikti prie parduotuvės. G. Buivydienė prideda, jog pirkėjų saugumui parduotuvių prieigos ir aikštelės yra stebimos vaizdo kameromis, tad šunų šeimininkai palikdami augintinius vienus gali jaustis ramiau. Į „Lidl“ parduotuves įleidžiami tik šunys vedliai O kaip į augintinius reaguojama prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse? „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta aiškina, jog gyvūnai į prekybos sales neleidžiami, išskyrus išimtis. „Parduotuvės vidaus taisyklės į prekybos salę augintinius įsivesti ar įsinešti draudžia dėl higienos normų ir saugumo. Esant tokiai situacijai, apsaugos darbuotojas mandagiai paaiškina pirkėjui situaciją bei įmonės vidaus taisykles. Augintinius galima palikti pririštus prie parduotuvės, kur teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Be to, išimtis yra taikoma, jei parduotuvės lankytojui yra būtina šuns vedlio palyda. Tokiu atveju asmuo gali apsipirkti parduotuvėje kartu su augintiniu“, – aiškina V. Lopeta. Imtis pokyčių trukdo ne įstatymai, o asmeniniai įsitikinimai Pagal Lietuvos teisės aktus, kačių, šunų ir kitų augintinių, kurie galėtų kelti grėsmę maisto saugai, negali būti vietose, kuriose ruošiamas ir tvarkomas maistas. Vis dėlto, galima pastebėti, jog kai kurios maistu prekiaujančios vietos deklaruoja gyvūnams draugišką poziciją, pavyzdžiui, „Benedikto turgus“, specializuota sūrių parduotuvė „Say Cheese“, šviežios mėsos parduotuvė „Gegio stalui“, sveriamo ekologiško maisto parduotuvė „Alpana Unpacked“ ir kitos. Tad kodėl vienoms prekybos vietoms įstatymai trukdo, o kitoms – ne? Kaip aiškina projekto „Draugiški gyvūnams“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, įstatymai įsileisti gyvūnų į parduotuves, kurių salėje nevyksta gamybos procesai, nedraudžia, tad prekybos tinklų pozicija labiau sietina ne su įstatyminės kliūtimis, o jų pačių pozicija. „Gyvūnų būti negali maisto tvarkymo vietose, tad ir kavinės, turinčios atvirą virtuvę, negali jų įsileisti. Visoms kitoms vietoms nėra jokių kliūčių, nebent tik asmeniniai nusistatymai. Jei prekės supakuotos, vietoje nevyksta jokie gamybos procesai, tuomet ir parduotuvėms įsileisti keturkojus kliūčių nėra. Prekybos centrai vadovaujasi daugiau asmeniniais įsitikinimais nei teisės aktais, bando įtikti didesnei daliai lankytojų ar atsižvelgti į prekybos centre veikiančių parduotuvių savininkų nuomones“, – aiškina ji. B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė įvardija, jog šiuo metu gyvūnams draugiškų vietų žemėlapyje yra beveik 1000 kavinių, viešbučių, parduotuvių, bibliotekų, paplūdimių, sporto klubų ir kitų vietų Lietuvoje, kuriuose galima lankytis kartu su augintiniais. Pastaruoju metu įsitraukia ir daugiau prekybos centrų. „Pavyzdžiui, „Go9“ prekybos centras labai draugiškas gyvūnams ir tikrai yra pavyzdys kitiems. Prekybos centras „Ozas“ taip pat priima su augintiniais, bet dėl oficialaus priklausymo mūsų projektui dar vedame derybas. Greitu metu sužymėsime savo lipduku ir geležinkelio stotis“, – planais dalijasi pašnekovė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė taip pat patvirtina, jog sprendimas įsileisti gyvūnus į parduotuvę yra įmonės vidaus taisyklių klausimas. „Sprendimą dėl to, kokios politikos gyvūnų augintinių atžvilgiu laikytis, priima pati įmonė – kavinė, restoranas, prekybos centras ar vienam tinklui priklausančios parduotuvės. Gyvūnų augintinių neturi būti ten, kur tvarkomas maistas, nes gyvūnas gali užteršti maistą ar būti patogeninių mikroorganizmų pernešėju ir taip bus pakenkta maisto saugai. Visais kitais atvejais – propaguoti gyvūnams draugišką politiką ar ne, yra įmonės vidaus taisyklių klausimas“, – aiškina J. Savickaitė. šaltinis: delfi.lt

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Geros žinios iš Junginių Amerikos Valstijų. Kalifornija uždraudė laukinių gyvūnų pasirodymus cirkuose. Ji prisijungė prie Havajų, Naujojo Džersio ir Niujorko, kur šis draudimas galiojo jau ankščiau. Naująjį įstatymą, kurio autorius yra Ben Hueso, taip pat remia ir daugybė organizacijų, ginančių gyvūnų teises. Įstatymas įsigaliojo š. m. spalio 12 dieną, kai jį pasirašė valstijos gubernatorius Gavin Newsom. Įstatymas liečia daugelį gyvūnų, išskyrus naminius šunis, kates ir arklius, bei numato 2500 JAV dolerių baudą už kiekvieną pažeidimą. Šį įstatymą palaiko ir PETA – gyvūnų teisių organizacija „Žmonės už etišką elgesį su gyvūnais“ (angl. „People for the Ethical Treatment of Animals“), bei ADI – „Tarptautinė gyvūnų gynimo organizacija“ (angl. „Animals Defenders Organisation“).  „Gyvūnai nėra rekvizitai, jie nėra tik priemonė linksminti žmonės ir jie neturi dalyvauti cirko pasirodymuose“, – sako PETA organizacijos direktoriaus pavaduotoja Rachel Matthews. Ji taip pat pridūrė, kad su nekantrumu laukė dienos, kai bejėgiai kupranugariai ir tigrai liausis būti cirkų vežiojami po visą Kalifornijos valstiją. Tikimasi, kad greitai gyvūnų kančios turėtų baigtis ir likusiose JAV valstijose. Šių metų pradžioje, Kongrese buvo pristatytas įstatymo projektas, draudžiantis laukinių ir egzotinių gyvūnų pasirodymus keliaujančiuose cirkuose. Įstatymo projektas yra pavadintas TEAPSPA – „Keliaujančių egzotinių gyvūnų ir visuomenės apsaugos aktas“ (angl. „Traveling Exotic Animal and Public Safety Protection Act“). Jis turėtų papildyti gyvūnų gerovės įstatymą, kuris buvo priimtas dar 1966 metais.  Įstatymo projekto internetinėje svetainėje yra paaiškinta, kad buvimas nelaisvėje ilgą laiką, blogos transportavimo sąlygos, laisvo judėjimo stoka gyvūnams sukelia fizines kančias, elgesio ir psichologines problemas. Labai dažnai cirko darbuotojai, norėdami suvaldyti gyvūnus, naudoja durtuvus, rimbus, elektrinius įrankius, metalinius strypus, ką galima traktuoti kaip gyvūnų kankinimą. Taip pat  TEAPSPA pamini, kad teisėsaugai sunkiai sekasi kontroliuoti klajojančius cirkus bei tinkamai užfiksuoti visus pažeidimus.  „Kongresas yra atsakingas už gyvūnų gerovės apsaugą ir visuomenės saugumą“, – teigiama svetainėje. Anot TEAPSPA, egzotinių gyvūnų pasirodymų cirkuose draudimas taip pat būtų naudingas ir ekonomiškai, nes tai būtų pigiausias šios problemos sprendimas. Kaip pavyzdys yra pateikiamas atvejis, kai 2007 – 2010 metais Žemės Ūkio ir Veterinarijos Departamentas net 42 kartus tikrino „Carson and Barnes“ cirką ir išleido apie 57246 JAV dolerius, o tai yra nemaža našta kiekvienam mokesčių mokėtojui. TEAPSPA teigimu, laukinių ir egzotinių gyvūnų pasirodymų cirkuose draudimas yra „skaidresnis, pigesnis ir lengviau vykdomas“ palyginus su ankstesniais nuostatais. Arizonos valstiją atstovaujantys politikai Raul Grijalva ir David Shweikert remia įstatymo projektą. Prie jų prisideda ADI  įkūrėjas bei prezidentas Jan Creamer, kaip ir dar 20 kitų, gyvūnų gerovę siekiančių užtikrinti organizacijų.  Anglų aktorius, režisierius ir vegetaras Ricky Gervais plačiai išreiškė savo paramą įstatymo projektui ir išplatino pranešimą šia tema. „Kad gyvūnai linksmintų žmones cirkuose, jų dvasia turi būti palaužta, nužudyta. Tai drasko širdį ir tai yra labai neteisinga; tai priklauso mūsų gėdingai praeičiai. TEAPSPA panaikins šią neteisybę“, –  sakė jis. Kalbant apie ES šalių įstatymus, juose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. 24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose, tad belieka tikėtis, kad nauji įstatymai greitai pasieks Lietuvą bei įsigalios visoje šalyje. Apie tautos didybę ir jos moralinį progresą galime spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvūnais (Mahatma Gandhi).  Informacijos šaltinis: https://www.livekindly.co/wild-animal-circuses-could-soon-banned-u-s/?fbclid=IwAR3TGDHL0QyaCj31J9smwukKNZvfQXbOAc92v__ihX-AtHM-zW0JNRJS4T0

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Kiekvienas atsakingas šuns šeimininkas nori, kad jo augintinis mokėtų įvairių komandų, būtų paklusnus bei tvarkingai elgtųsi namuose bei viešosiose erdvėse. Visų šių dalykų pasiekti padeda tinkamai parinkti šuns dresūros būdai. Tačiau pasitaiko atvejų, kada pasinaudoję netinkamų šunų dresuotojų patarimais, dažnai paremtais smurtu ir prievarta, šeimininkai sulaukia atvirkštinės augintinio reakcijos – jis tampa bailus arba agresyvus, nesocialus, o dėl dresūros metu patiriamo streso pradeda bijoti ne tik aplinkinių, bet ir paties jo laikytojo. Šįkart plačiau aptarsime internete sparčiai plintančią knygą – www.dresavimoknyga.lt. Internetiniame puslapyje rašoma, kad knygos autorius šunis dresuoja jau 18-ka metų ir iš darbo patirties žino, kad daugelis problemų yra išsprendžiamos kur kas lengviau, nei atrodo šeimininkams. Autorius prisistato Artūru – šunų dresuotoju bei kinologu, daugiau informacijos apie save nepateikia, žada rezultatus per dvi valandas ir siūlo įsigyti savo elektroninę knygą. Šiame straipsnyje panagrinėsime kelias Artūro knygos vietas, sukeliančias daugiau klausimų nei pasitikėjimo.  „Knygoje siūlomos priemonės yra smurtinio pobūdžio, siūlomos pasenusios metodikos, kurių neefektyvumas ir žala jau seniai įrodyti moksliškai. Knygoje pateikiami visiškai nepagrįsti, tiksliau, jau seniai tyrėjų paneigti mitai apie šuns elgesį. Šuo yra socialus gyvūnas, o ne trokštantis pajungti jus savo valiai monstras“, – sako gyvūno ir žmogaus sąveikos specialistė Ugnė Nedzinskaitė. Ilgą laiką su prieglaudomis ir probleminio elgesio gyvūnais dirbančios Ugnės teigimu, knygoje siūlomi metodai kelia įvairias grėsmes: „Kadangi šunį siūloma tik bausti, neatsižvelgiant nei į jo poreikius, nei į elgesio priežastis,  nei į kūno kalbą, gyvūnas nuolat jaus stresą. Geriausiu atveju jam dėl to gali atsirasti tokių elgesio sutrikimų kaip šlapinimasis ne vietoje, aplinkos niokojimas ar savęs žalojimas, blogesniu – šuo nuo lėtinio streso gali susirgti. Blogiausiu – šuo gali bandyti gintis nuo nepakeliamo spaudimo ir bausmių ir pradėti kandžiotis be įspėjimo“. Smurto naudojimas: trenkite ranka arba koja Knygoje rasite ir nemažai patarimų, kaip sėkmingai naudoti smurtą (sudavimą šuniui ranka ar spyrį koja į pilvą) savo augintinio dresūroje: „Komandos neatlikus <...>, palaukę dvi sekundes po komandos davimo, nestipriai suduokite šuniui delnu į apatinį žandikaulį. Kuo ilgiau nepaleidžia (žaislo), tuo tvirtesnis smūgis.“, „Kaip visuomet, kuo ilgiau šuo neklauso, tuo stipresnis pėdos smūgis į krūtinę“. Taip knygos skaitytojai skatinami sukelti skausmą ar kitą nemalonų pojūtį savo augintiniui, kuris dažnu atveju veda prie agresijos, baimės bei nepasitikėjimu savo šeimininku. „Dresūros metodai, kurie paremti hierarchija, spaudimu ir prievarta yra atgyvena, palikimas tų laikų, kai mokslininkai per mažai tyrė gyvūnų elgesį ir psichologiją. Šiai dienai turime pakankamai įrodymų, jog jie yra tikros asmenybės – kaip ir žmogus, turi puokštę emocijų, sapnuoja, išgyvena netektis, mąsto. Šios knygos patarimai pagrįsti psichologiniu bei fiziniu spaudimu, tokiais metodais dresuojami šunys išmokomi tik besąlygiškai bijoti ir nepasitikėti savo žmogumi. Aš tai vadinu vergove“, - nuomone apie knygoje aprašomus metodus dalinasi VšĮ „Šuniukų fėja“ steigėja Skaistė Svidraitė, kuri savo veikloje nuolat susiduria su įvairių veislių agresyviais šunimis, turinčiais elgesio sutrikimų. S. Svidraitės nuomone, nuolatinis gyvenimas tokioje vergystėje šunis, tikrąja to žodžio prasme, išveda iš proto, palaužiamas jų psichinis stabilumas: „Prieš kurį laiką, man teko užmigdyti bulterjerę Tundrą, kurios psichika tokiais dresūros metodais buvo negrįžtamai pažeista. Nereikia net matyti konkrečių dresūros pamokų, kas ir kaip buvo daroma, nes visa tai ir taip atsispindi šuns elgesyje. Tundra buvo eilinio neatsakingo šeimininko užgaida, kuriam reikėjo „kietos“ išvaizdos šuns, saugančio kiemą. Knygos autorius bei kiti smurtu paremtos dresūros šalininkai moko šunis saugoti savo teritoriją pasitelkdami maistą – šuo saugo būtent jį. Dažniausiai šunys nešeriami kelias dienas, tada pririšami prie tvoros, stulpo ar kitos vietos, maisto dubenėlis padedamas taip, kad gyvūnas jo nepasiektų, o tada erzinamas visokiais pagaliais ar daiktais, mušamas, o pabaigoje, duodant maistą, provokuojamas pulti. Taip šuo palaužiamas psichologiškai, praranda pasitikėjimą šeimininku, išmoksta gintis agresija visose nepalankiose situacijose. Tai priveda prie tokių situacijų, kaip Tundros – per keturis mėnesius jai taip ir nepavyko suprasti, kad daugiau niekas prieš ją nekels rankos ar nenaudos kitokio smurto: kiekvienas bandymas bendrauti su ja pasibaigdavo puolimu. Bet ne todėl, kad ji buvo blogas šuo, o todėl, kad buvo išmokyta besąlygiškai gintis ir nepasitikėti. Tokios gali būti ir šioje knygoje aprašomos dresūros pasekmės“. Skausmą sukeliantis rankos kišimas į burną Minėtoje knygoje rašoma: „Jeigu šuo kramto jūsų rankas tuo metu, kai bandote jį paglostyti, pražiodykite jį, įkišę ranką kuo giliau į burną. Kol šuo pradės muistytis, dar palaikykite ranką apie 10 sekundžių, kad augintiniui tai būtų itin nemalonu ir kad ateity nebenorėtų patirti tokio jausmo. Jeigu tai nepadeda ir po kurio laiko šuo vėl pradeda kandžioti, švelniai, bet užtikrintai suduokite per apatinį žandikaulį“. Jeigu šuo bando priešintis -  loti, šokinėti ir pan., knygos autorius rekomenduoja naudoti dar daugiau fizinės jėgos: truktelti už antkaklio, pražiodyti ir vėl įkišti ranką, taip leidžiant augintiniui suprasti, kad įkandęs visada bus nubaustas ir negalės pabėgti. Tokį šuns kandžiojimo problemos sprendimą komentuoja Ana Menčiūnienė, „Greatpet“ dresūros mokyklos trenerė: „Žmogus, kuris tai parašė, greičiausiai niekur nesimokė ir neturi elementarių žinių apie šunų psichologiją. Aprašytą dresūros būdą aš traktuoju kaip žiaurų elgesį su gyvūnu, jis gali sužaloti jauno šuns psichiką ir ilgam sugadinti jo santykius su žmogumi, maža to, paaugęs šuo gali pasipriešinti rimčiau ir stipriai apkandžioti. Jaunas šuo neturi patirties, šitaip besielgdamas jis reikalauja žmogaus dėmesio. Vaikai taip pat viską liečia, tyrinėja pasaulį, siekdami dėmesio suima žmogų už rankos, drabužių. Panašiai elgiasi ir šuniukas, tik jis tai daro dantimis. Juk vaikų mes nedrausminame sukišdami ranką jiems į burną?“. Trenerės teigimu, šiais laikais yra daug kitokių, mokslu grįstų, šiuolaikiškų metodikų, kurios padės atpratinti šuniuką kandžiotis, o šioje knygoje aprašyti būdai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. „Griežti“ antkakliai – „tinkama“ priemonė dresūrai Kinologas Artūras knygos skaitytojams rekomenduoja naudoti drausminančius antkaklius: „Jeigu turite vidutinį ar stambų šunį, suveržiamas antkaklis būna itin naudingas“, „Priklausomai nuo jūsų šuns elgesio, rinkitės paprastą veržiantį antkaklį arba veržiantį su dygliais“. Šunų dresūros specialistas savo elektorinėje knygoje platų, nesuveržiamą antkaklį įvardina kaip nenaudingą įrankį: „Su juo visiškai nekontroliuojate šuns, todėl tokio antkaklio naudojimas yra beprasmis“. Deja, įvardintos priemonės ar metodai, tokie, kaip staigus pavadėlio truktelėjimas gali negrįžtamai sužaloti šuns kaklą (gerklas, trachėją, stuburą, skydliaukę) ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.  Gyvūno ir žmogaus sąveikos specialistė U. Nedzinskaitė apie galimas pasekmes pasakoja plačiau: „Nei šuns, nei žmogaus gerklė neturi jokio apsauginio sluoksnio, todėl tai – labai pažeidžiama vieta. Gali užtekti vieno stipraus pavadėlio truktelėjimo. Kai antkaklis spaudžia kaklą, spaudimas (dažniausiai žalojančiai) veikia ir raumenis. Gijimo metu pažeistos raumenų skaidulos trumpėja, jei tai kartojasi, pakinta kaklo raumenų ilgis, tai turi poveikį kaklo nervams bei kraujagyslėms. Gali atsirasti skausmas, ar įvairūs sutrikimai, būti paveiktos rega, klausa ar uoslė“. Taigi, dėl kaklo sužalojimų kūnas neveiks kaip turėtų, keisis laikysena, atsiras raumenų ir skeleto sistemos pokyčiai ir ligos. Tikėtina, kad tai lems ir elgesio sutrikimus. Prievartos naudojimas ir kitos priemonės šuns pasipriešinimui sumažinti Knygą parašęs kinologas Artūras dalinasi patarimais, kaip užsitarnauti šuns pagarbą: anot jo, tai užtikrina komanda „Gulėk“ – šunims pešantis atsigula tas, kuris pripažįsta pralaimėjęs. Mokyti rekomenduojama spaudžiant gyvūną į gulėjimo poziciją (kartojant tol, kol supras), po to tempiant pavadėlį žemyn: „Kuo ilgiau šuo neklauso, tuo stipriau tempkite virvę, kol šuo supras, kad jam privaloma paklusti“, „truktelėkite dviem rankom, kad jūsų augintinis suprastų, jog nepaklusti nemalonu ir skausminga“, „naudokite ir medžiaginį antsnukį“. Ir šiuo siūlomu dresūros atveju, šuniui sukeliamas skausmas ir kiti nemalonūs potyriai. „Šunys mokosi kurdami asociacijas. Kaip manote, ko išmoks šuo, kiekvieną kartą po jam nieko nesakančio garso sulaukęs spaudimo prie žemės ar skausmo, kai stipriai patraukiama už pavadėlio?“, – retoriškai klausia dresūros mokyklos „Geras šuo“ trenerė Donata Venckutė. Jos teigimu, šuo supras, jog pasakyta komanda reiškia, kad jam tuoj skaudės: „Reikės labai daug laiko ir tokių tampymų, kad gyvūnas suprastų galintis išvengti skausmo, jei atsiguls. Kai kurie šunys į tokius metodus gali reaguoti ir priešintis, bandyti gintis – pulti šeimininką. Rekomendacijos tokiu atveju naudoti antsnukį tik dar labiau skatina smurtauti. Tokią „mokyklą“ baigę šunys geriausiu atveju gyvena nuolat bijodami savo šeimininko, blogiausiu – yra atiduodami į prieglaudas arba užmigdomi“.  Dresūros mokyklos trenerės teigimu, naudojant atlygius, pvz.: maistą, vos kelių mėnesių šuniuką nesunku išmokyti norėti atsigulti, kai paprašote: „Būna, kad jie taip pamėgsta šią komandą, kad tenka įkalbinėti nebegulėti. Ir tai pasiekiama nesukeliant jokio diskomforto. Nepamenu, kas yra pasakęs: „Ten, kur baigiasi žinios, prasideda smurtas“, bet kalbant apie šią knygą norisi pasakyti tiek: žiniomis apie šunų psichologiją ir mokymosi procesus net nekvepia“. Cypimas, urzgimas, agresija  Knygoje nuolat rekomenduojama šuns šeimininkams nekreipti dėmesio į augintinio urzgimą, cypimą ar bandymą įkąsti, o atsiradus agresijai rekomenduojama naudoti antsnukį, arba : „Jeigu po 10 kartų šuo nesigula <....> virvę truktelėkite dviem rankom, kad jūsų augintinis suprastų, jog nepaklusti yra nemalonu ir truputį skausminga. Atsiradus agresijai, naudokite ir medžiaginį antsnukį“ ir pan.  Anot U. Nedzinskaitės, tai milžiniška klaida: „Kaip ir daugelis gyvūnų, šunys stengiasi neparodyti skausmo. Tad jei šuo cypia – jam labai skauda. Urzgimas ir bandymas įkąsti yra ženklas, kad žmogus neskaito šuns kūno kalbos ir praleido daugybę komunikacinių signalų, kuriais šuo prašo jo neskriausti. Nekreipdami dėmesio į šiuos ženklus mes mokome gyvūną kąsti. Siūlymai nekreipti dėmesio į cypimą, urzgimą ar bandymą įkąsti yra labai pavojingi! Ypač, jei namuose yra vaikų – nuolat muštruojamas šuo bus sudirgęs, jaus grėsmę ir vieną kartą gali pratrūkti. Ir tai bus ne gyvūno kaltė, o naudotų metodų pasekmė“.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kurios tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui, primena, kad metodus, keliančius baimę, skausmą ar darančius žalą gyvūnams draudžia Lietuvos respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Nusprendę užsiimti savo šuns dresūra, atsakingai pasidomėkite, kokį poveikį naudojami metodai ateityje gali turėti tiek jūsų augintiniams, tiek jums patiems. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.