Daliai gal kažkaip netikėtai ir pasiseka nusipirkti „kokybišką už pigiai“, loterija taip sakant, bet šiaip žinote tą posakį, kur skūpas moka du kartus? Tai va. Sakytume susimokėti nėra blogai idant žmogus išmoktų pamoką, bet blogai, kad apie gyvūnus kalbant tą kainą už skūpumą iš tiesų moka gyvūnai, nes eurai čia tikrai nėra svarbiausias momentas.
Dažnai gauname pagalbos prašymus dėl iš daugintojų pirktų gyvūnų. Per dažnai. Taip per dažnai, kad nutarėm, jog laikas tam dedikuoti įrašą.
Istorijos tų pagalbos prašymų daugiau mažiau visos vienodos ir sutrumpintai skamba taip: norėjau vat tokio konkrečiai mėlyno trumpom kojom ir rudom akim, tai nutariau pirkti, ir norėjau pigiai, tai apie gyvūno gerovę negalvojau, nusipirkau iš skelbimų, gyvūnui kažkas atsitiko, dabar daugintojas (nelegalus veisėjas) nesutinka pasiimti savo brokuotos prekės atgal ir grąžinti mums pinigus, padėkit.
Tai norim pasakyti, kad nepadėsim.
Ir čia yra daug priežasčių, kodėl. Kelias išvardinsime:
1. Jeigu TU nekurtum paklausos šitai košmariškai gyvūnus išnaudojančiai rinkai, tai pasiūlos ir nebūtų. Kitaip tariant taip, TU, kuris pirkai gyvūną iš daugintojo, esi kaltas ne tik dėl to, kad jį iš jo nusipirkai, bet ir apskritai, kad tokia rinka egzistuoja. Trumpai: nebūtų perkančių, nebūtų ir parduodančių.
2. GGI yra oranizacija, atstovaujanti viešąjį interesą, t.y. ginanti gyvūnus, kurie neturi šeimininko arba tuos, kuriuos, deja, bet reikia apginti nuo jų pačių šeimininkų. Kai gyvūnas turi šeimininką, visas su juo susijusias problemas turi spręsti šeimininkas. Na nes jis yra šeimininkas. Ir dar todėl, kad teisinis darbas kainuoja ir tikrai aukojantys asmenys/įmonės neturi tikslo apmokėti teisines išlaidas kažkokių tai žmonių, kurie visų pirma patys kalti dėl savo problemos.
3. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Informacijos šiais laikais pilna, o augintinio įsigijimas yra atsakomybė 15-ikai metų, nejau žmonės galvoja, kad tam nereikia šiek tiek pasiruošti? Vien mes esame informacijos paruošę daug. Pvz. šio įrašo kontekste kviečiame naudotis lentele, kaip atpažinti veisėją nuo daugintojo: https://ggi.lt/kaip-atskirti-daugintoja-nuo-veisejo/
4. Paskutinė, bet iš tiesų svarbiausia dalis: gyvūnas yra ne daiktas. Idealiame pasaulyje, mūsų požiūriu, apskritai neturėtume jo rinktis pagal spalvą, kojų ilgį ar akių dydį, bet jei jau renkamės, turėtume labai aiškiai suprasti, kad tai ne daiktas, kurį nusipirkus su broku grąžinam atgal pardavėjui. Gyvūnui keisti namus ir keliauti pirmyn atgal yra didžiulis stresas. Taip pat, joks normalus žmogus, supratęs, kad padarė klaidą ir nusipirko gyvūną iš ten, kur gyvūnų gerovė yra paskutinėje vietoje, neturėtų norėti jo grąžinti į tas pačias sąlygas, kur jis bus bandomas parduoti vėl ir vėl kol biznis pasiseks.
Viliamės, kad šis įrašas paprotins tuos, kurie vis dar turi minčių eiti pirkti pigiau. Ir išvis, gal eikit priglauskit gyvūną, ne sofa čia jums, kad rinktis pagal grožį, kas pritiks prie namų.
Primename, kad dar galite suspėti paskirti 1,2% GGI veiklai tam, kad galėtume padėti gyvūnams. Bet gyvūnams, o ne žmonėms, kurie prisideda prie gyvūnų išnaudojimo. Instrukcija, kaip tai padaryti -> www.ggi.lt/gpm.
