Naujienos

„Pagauk – sterilizuok – paleisk“: beglobių kačių sterilizavimo programa Lietuvoje

Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Zane Lee Nevaldomai besidauginantys beglobiai gyvūnai yra itin opi problema. Tai ypač pastebima daugiabučių namų kiemuose. Siekiant išvengti beglobių gyvūnų skaičiaus augimo, kiekvienais metais nuo pavasario iki šalčių vykdoma programa „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ (toliau – PSP programa). Tai yra humaniškas ir mažiau streso gyvūnui keliantis benamių ar sulaukėjusių kačių populiacijos kontrolės būdas. PSP programos metu benamės katės pagaunamos, jeigu yra sveikos – sterilizuojamos arba kastruojamos, o po 2-3 dienų paleidžiamos ten, kur buvo sugautos. Ligoti keturkojai pirmiausia yra gydomi. Sterilizuotas, kastruotas kates nesunku atskirti – jos yra kirptu kairės ausies galiuku. Tokio sutartinio ženklo laikosi visos šalys, vykdančios PSP programą. Taip pat visos pagautos katės yra vakcinuojamos nuo pasiutligės. Ši programa skirta sulaukėjusioms katėms, kurios yra prisitaikiusios gyventi lauke ir neturi šansų rasti naujų šeimininkų. PSP programa ne tik užkerta kelią nekontroliuojam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui. Katės gaudomos naudojant ėdalą ir kitus jaukus. Visas pagautas kates apžiūri veterinarijos gydytojai, kurie įvertina jų sveikatos būklę ir amžių. Šios katės yra prisitaikiusios gyventi lauke ir stresuoja uždaroje namų aplinkoje, todėl po operacijos veterinarijos gydytojų priežiūroje jos praleidžia tik 2-3 paras, o tada yra paleidžiamos sugavimo vietoje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad sulaukėjusios katės efektyviai kontroliuoja graužikų populiaciją mieste. Sterilizuotos katės neturi galvoti, kur atsivesti ir kaip išmaitinti savo jauniklius, tampa sveikesnės, ramesnės, peliauja. Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, nes ne visos savivaldybės skiria biudžeto lėšų minėtos programos vykdymui. Žemiau esančioje lentelėje pateikiame organizacijų, vykdančių PSP programą, sąrašą. Taip pat raginame į sąrašą neįtrauktas organizacijas, kurios savo lėšomis prisideda prie beglobių gyvūnų populiacijos mažinimo, kreiptis į mus el. paštu info@ggi.lt dėl sąrašo papildymo, nes tik žinanti, kur kreiptis, visuomenė gali sėkmingai ir humaniškais būdais kovoti su benamių gyvūnų problema. Savivaldybės, nepateikusios atsakymo į mūsų paklausimą dėl PSP programos vykdymo, į sąrašą įtrauktos nebuvo.
skaityti daugiau

Kačių agresija– ar įmanoma to išvengti?

Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Paul Hanaoka Agresija yra neatsiejama kačių elgsenos dalis. Katės agresiją nuo seno naudoja dėl daugelio priežasčių, tokių kaip grobio medžiojimas, savigyna, teritorijos gynimas ir konkurentų atsikratymas. Jei katė ima agresyviai elgtis su žmogumi, tokį jos elgesį laikome „probleminiu“. Tada svarbu tampa išsiaiškinti tokio elgesio priežastis ir nustatyti, kas nulėmė tokią katės elgseną. Dažnai pašalinus neigiamus veiksnius, kurie įtakoja katės agresiją, problema išsisprendžia savaime. Kodėl katės tampa agresyvios? Svarbu pažymėti tai, kad agresija nėra ligos diagnozė, o greičiau emocinė būklė, tad pirmiausia reikia ištirti aplinką, kurioje katė būna, nustatyti, kaip ta problema prasidėjo ir kaip ji progresavo.  Kačių agresiją skatina: Žmonės ir kiti gyvūnai, su kuriais katė gyvena; Baimė ir nerimas; Liga arba skausmas. Kaip ir visų elgesio problemų atveju, katės sveikata turėtų būti patikrinta, siekiant įsitikinti, kad jos agresijos priežastis nėra skausmas ar liga. Jei veterinaras visgi negali rasti fizinės priežasties, reikia ieškoti kitų priežasčių. Čia pateikiami keli scenarijai, paaiškinantys tam tikrą elgesį, kuris laikomas agresyviu. Mano kačiukas man įkando, kai žaidėme, ką turėčiau daryti? Kačiukai ir jaunos katės mėgsta žaisti ir labai dažnai tie jų žaidimai žmonėms atrodo kaip nuožmi kova, tad, kai žaidimai pasidaro per grubūs, reikėtų jų įsisiautėjimą nuslopinti švelniai glostant. Svarbu, kad kačiukas nuo pat pirmų dienų žinotų, jog žmogaus rankos susijusios su maitinimu, švelnumu, glostymu ir nešiojimu, o ne priešu, kurį reikia draskyti ir kandžioti, tad žaidžiant patariama nenaudoti savo rankų kaip tiesioginių „žaidimo partnerių“. Vietoj to galima įsigyti įvairių žaislų, kurių rasite kiekvienoje gyvūnų parduotuvėje ar prekybos centruose, augintiniams skirtuose skyriuose.  Kodėl mano katė man kanda, kai aš ją glostau? Daugelis kačių mėgaujasi glostymu, tačiau jos taip pat turi stiprų, instinktais paremtą išgyvenimo ir savigynos mechanizmą. Suaugusi katė negali sau leisti pernelyg atsipalaiduoti ir taip tapti pažeidžiama, tad norėdama išvengti tariamo pavojaus, ji agresyviu veiksmu (įkasdama ar įdrėksdama) pabėga nuo galimo pavojaus. Turbūt esate ne kartą matę, kaip pabėgusi kelis žingsnius katė sustoja ir palaižo savo leteną taip parodydama, kad šiek tiek susigėdo dėl įvykusio incidento.  Kai kurios katės labiau toleruoja gausesnius glostymus nei kitos ir tam turi įtakos žmonių elgesys su jomis, kai šios dar buvo mažos. Kad katė nelinkusi į paglostymus galite jau nuspėti iš jos duodamų signalų: ji sustingsta, ima judinti uodegą iš vienos pusės į kitą, šnypščia. Jei pastebėję šiuos signalus katės neliesite, išvengsite įkandimų ar įdrėskimų.  Jei beglostant katę ši staiga tampa agresyvi, aiškiai jai parodykite, kad malonumai baigėsi ir jums nebepatinka toks jos elgesys: nusisukite nuo jos, padėkite katę ant žemės ar išneškite į kitą kambarį, kur ji galės nusiraminti. Ką daryti, jei katė įkando ar stipriai įdrėskė? Jei katė jums įkando ar įdrėskė, svarbu imtis tam tikrų saugumo priemonių ir prevencijos, kad taip daugiau neatsitiktų. Nemėginkite po to iš karto vėl liesti katę ar prie jos artintis, ypač jei ji vis dar yra susijaudinusi (tai parodo jos agresyvūs veiksmai ir kūno kalba). Pirmiausia turite atskirti katę nuo kitų gyvūnų ar žmonių. Leiskite katei pasislėpti ten, kur ji nori ir kurį laiką palikite ją ramybėje. Atsiriboję nuo katės, įkandimus ir įdrėskimus nuplaukite tekančiu vandeniu ir patepkite dezinfekuojančiomis priemonėmis. Jei sužalojimai gilūs – kreipkitės į gydytoją. Taip pat patartina susisiekti su veterinaru ir aptarti katės agresyvų elgesį, pokalbio metu nurodant visą informaciją apie katės sveikatą, skiepus.    Ar katės įkandimai yra pavojingi? Katės įkandimai gali palikti gilias, sunkiai gyjančias žaizdas, kurios sukelia bakterines infekcijas dėl katės burnoje esančių Pasteurella multocida bakterijų. Šios bakterijos greitai plinta į kitus audinius, sukeldamos uždegiminius procesus. Jei katės įkandimo metu padaryta žaizda kraujuoja, yra ištinusi bei skausminga, taip pat pasireiškė karščiavimas, galvos skausmas – nedelsdami kreipkitės į gydytoją.  Po daugkartinių katės agresijos priepuolių nebenoriu rizikuoti ir galvoju ją atiduoti į prieglaudą Katės šeimininko nerimas dėl agresijos protrūkių yra suprantamas, bet nereikėtų nueiti „lengviausiu“ keliu ir tos problemos spręsti tiesiog atsikratant gyvūnu. Tokiu atveju reiktų kreiptis į specialistą, gyvūnų elgsenos žinovą. Jei tokį rasti per daug sudėtinga, rekomenduojama paskambinti veterinarui ir tiesiog pasikonsultuoti. Turbūt nereikia nė rašyti, kad staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas katei sukelia didelį stresą. Jei ta nauja aplinka nėra jai labai svetinga, jei aplink ji girdi ir mato kitus triukšmaujančius gyvūnus, yra uždaryta narve, tai neretais atvejais katė tiesiog atsisako ėdalo, ženkliai pablogėja jos sveikata ir viskas gali baigtis net mirtimi.  Baigiant galima tik pridurti, kad gyvenimas katės draugijoje neapkars, jei į ją žiūrėsime ne kaip į problemas keliantį gyvūną, kurį galima ištreniruoti, o charakteringą asmenybę, kuri atsidėkodama už meilę ir dėmesį bus jūsų geriausia draugė ir kompanionė iki pat savo gyvenimo pabaigos.  Šaltinis: https://icatcare.org/advice/aggression-to-humans/
skaityti daugiau

Du apleisti šunys: be maisto ir vandens tarp savo išmatų

Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. https://www.youtube.com/watch?v=1sPcdlcy2YI Gyvūnų nepriežiūros atvejai Lietuvoje toliau sparčiai auga ir dauguma žmonių vis dar laikosi įsikibę požiūrio, jog šuns vieta yra prie būdos. Dažnas nesivargina šuns fizine ir psichologine sveikata, numoja ranka į voljero ar būdos būklę bei higieną. Dėl to kasdien gyvūnų organizacijas pasiekia naujos istorijos, kurių negalima tyliai ignoruoti.  2020 m. gegužės mėnesį į VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) rankas pateko naujas šunų nepriežiūros atvejis. Organizacija gavo nuotraukas ir liudijantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti du apleisti šunys. Vaizdo įraše matyti, jog vienas šuo laikomas tarp savo išmatų itin mažame voljere. Tuo tarpu kitas šuo gyvena ant troso tarp statybinių nuolaužų surūdijusioje bačkoje. Abu gyvūnai laikomi be maisto ir vandens.  GGI, apklaususi liudininką ir surinkusi visą informaciją apie nepriežiūros atvejį, kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydama atlikti patikrinimą dėl šunų laikymo sąlygų bei skirti baudą už vaizdo įraše užfiksuotą nepriežiūrą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimą Kalviuose, kartu su nuotraukas ir vaizdo įrašą atsiuntusiu liudininku. Patikrinimo metu, buvo nurodyta, jog šuns, kuris buvo pririštas prie būdos, laisvė nebuvo suvaržyta. Šįkart jis galėjo laisvai judėti, turėjo maisto ir vandens, buvo aktyvus, be baimės ar streso požymių. Tuo tarpu kitas šuo, kuris buvo laikomas mažame voljere tarp savo išmatų, nebuvo rastas. Voljeras jau buvo išvalytas ir pradėtas ardyti. Augintinių šeimininkė paaiškino, kad minėtas šuo yra išvežtas į VšĮ „Šiaulių letenėlė“ globą. GGI, norėdama įsitikinti, ar informacija teisinga ir gyvūnas laikomas nurodytoje vietoje, susiekė su prieglauda. Vėliau buvo gautas patikinimas, jog šuo yra sveikas ir tikrai prižiūrimas jų globoje. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą aukok.lt portale: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais/
skaityti daugiau

Gyvūnų gerovė ir drabužių pramonė – ką svarbu žinoti apie drabužius, kuriuos dėvime?

Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Clay Banks Natūrali oda, vilna, kailis, šilkas, kašmyras, plunksnos – dažniausiai drabužių ir aksesuarų pramonėje naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos jau nuo senų laikų. Šiandien drabužių pramonė yra gerokai pasikeitusi, o kasmet didėjanti drabužių paklausa ir greitosios mados pramonė, drastiškai didina dėl drabužių pasmerktų gyvūnų skaičių. Retai susimąstome apie tai, kas slypi už įsigyto naujo drabužio ir kokiu būdu jis buvo pagamintas. Kiekvienais metais dėl mados pramonės kančias patiria ir miršta milijardai gyvūnų. Priversti gyventi ankštuose ir nešvariuose narvuose siaubingomis sąlygomis, gyvūnai kasdien patiria didelį stresą, skausmą ir smurtą. Nesvarbu, kokios rūšies yra natūrali gyvūninės kilmės medžiaga, ar iš kur ji atkeliauja, dažnais atvejais šioje pramonėje egzistuoja sunkiai suvokiamas žiaurumas. Kasdien kenčiantys gyvūnai ir aplinkos tarša Oda – itin dažnai naudojama avalynės, aksesuarų ir drabužių gamyboje. Dažniausiai odos produkcijoje naudojama dėl mėsos skerdžiamų karvių ir kiaulių oda. Kai kuriose šalyse dėl odos neretai žudomos katės ir šunys. Aplinkai oda yra pati kenksmingiausia, nes ne tik prisideda prie mėsos pramonei būdingos taršos, bet ir jos apdirbimas į aplinką išskiria toksinus, kurie gali būti kenksmingi žmonėms bei sukelti alergines reakcijas.  Vilna – plačiai naudojama šiltesnių drabužių gamyboje, o jos pasirinkimas yra gana didelis. Rinkdamiesi vilnos gaminius neretai manome, kad jos išgavimas gyvūnams nesukelia jokių kančių. Vis dėlto, kai kuriose pasaulio šalyse vilnos pramonė yra ne mažiau žiauri nei kailių ar odos pramonės. Ketvirtadalis pasaulio vilnos atkeliauja iš Australijos,  penktadalis iš Kinijos, tarp kitų pagrindinių avių augintojų yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Naujoji Zelandija.  Avių vilna yra viena populiariausių. Avys užsiaugina tokį kiekį vilnos, koks joms reikalingas apsaugoti save nuo temperatūros pokyčių, todėl nuolatinis jų kirpimas nėra būtinas. Taip pat gamybai skirtos vilnos fermose siekiama kuo greičiau apkirpti kuo didesnį kiekį avių, todėl sužeidimai ir šiurkštus elgesys su gyvūnais yra kasdienybė. Be to, prieš kerpant avis jų uodegos nukerpamos, o avinai kastruojami be jokių nuskausminamųjų. Vilna taip pat itin kenkia aplinkai, o vilnos drabužių gamybai naudojami chemikalai teršia vandenį.  Žiauriausiu būdu išgaunama yra angoros vilna. Šios rūšies vilna daugiausiai naudojama megztinių, kepurių, pirštinių gamyboje. Angoros vilna išgaunama iš angoros triušių, kurie turi itin minkštą, tankų kailį. Sulaukus vos 8 savaičių amžiaus, šių gyvūnų kailis kerpamas aštriomis žirklėmis, neretai juos sužeidžiant, arba pešamas rankomis triušiams būnant sąmoningiems. Šis žiaurus metodas ypač paplitęs šalyse, kuriose žiaurus elgesys su gyvūnais yra mažiau kontroliuojamas ir baudžiamas, pavyzdžiui, Kinijoje.  Be skausmingo kailio kirpimo ar pešimo, angoros triušių gyvenimo sąlygos yra nepakeliamos. Įkalinti mažuose, nešvariuose narvuose, šie socialūs gyvūnai neturi galimybės judėti ir patiria didžiulį stresą, nuo kurio, dažnu atveju, numiršta. Angoros vilnos fermose angoros triušiai išgyvena vidutiniškai vos 2 metus.  Panašiu metodu kaip angoros vilna išgaunamos ir pūkinės plunksnos. Tai minkštasis, arčiausiai paukščių odos esantis plunksnų sluoksnis. Nors didelė dalis ančių ir žąsų pūkinių plunksnų yra išgaunamos prieš mėsai paskerdžiant paukščius, neretai plunksnų pešimas vyksta rankiniu būdu, paukščiams dar būnant gyviems. Tai jiems sukelia didelį skausmą ir stresą. Pūkinių plunksnų išgavimo būdas pešant paukščius juos stipriai sužeidžia, vėliau jie paliekami narvuose kentėti arba miršta nuo žaizdų.  Išeitis – natūralios ir sintetinės alternatyvos Pastaruoju metu daugėja etiškų drabužių ir papuošalų kūrėjų, o pirkėjai kaip niekada anksčiau tikisi prekės ženklų skaidrumo ir tvarumo. Šiandien pirkėjai gali rinktis iš daugybės alternatyvų, kurių pagaminimui nebuvo naudojamos gyvūninės kilmės medžiagos.  Drabužiai, avalynė ir papuošalai, pagaminti iš natūralių pluoštų, tokių kaip kanapės ar bambukas, šiuo metu yra daug populiaresni nei anksčiau. Drabužių pramonėje netrūksta ir inovatyvių sprendimų, kurie, tikėtina, ateityje sulauks dar didesnės sėkmės. Drabužių siuvimui naudojami grybai, ananasų lapai, itin dažnai pasitelkiamas perdirbtas plastikas.  Vietoje natūralios odos gaminių, galima rinktis iš poliuretano, kamštienos, dirbtinės odos, drobės, medvilnės, lino ir kitų natūralių arba sintetinių medžiagų pagamintus drabužius ir avalynę. Kaip alternatyvą vilnai galima rinktis poliesterio vilną, augalinį kašmyrą iš sojos, Tencel medžiagą, kanapių pluoštą arba modalą. Visos šios medžiagos suteikia reikalingą šilumą ir patogumą, neprisidedant prie žiauraus elgesio su gyvūnais. 
skaityti daugiau

Klaipėdos uosto teritorijoje masiškai naikinami kirų lizdai?

https://youtu.be/QQSxXZg2kpI VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) gavo informaciją, jog VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ valdomose krantinėse, rekonstrukcijos darbų metu galimai naikinami šiuo metu perinčių kirų lizdai su jaunikliais ir kiaušiniais: statybinės atliekos mašinomis pilamos tiesiai ant jų. Neabejingas asmuo kelių dienų eigoje pasidalino video įrašais, užfiksavusiais tokį aplaidų ir žiaurų elgesį. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme draudžiama juos tyčia žudyti, gaudyti, naikinti bei pažeisti lizdus ir kitaip trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Tam antrina ir ornitologai, kurie teigia, kad paukščių lizdus tyčia naikinti arba pažeisti, net jei jie yra tušti, yra draudžiama. Todėl GGI, siekdama užkirsti kelią tokiam žiauriam elgesiui, kreipėsi į visas atsakingas institucijas bei VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją“ ir pradėjo tyrimą. „Tikime, kad viešumas šioje situacijoje gali padaryti stebuklus – nors informavome visas institucijas, jos atliko patikrinimus,  toliau gauname liudijimus, kad tokia žiauri veikla vis dar nesibaigė: liudininko teigimu, lizdai buvo sunaikinti, o perintys paukščiai su jaunikliais atsidūrė vandenyje. Belieka tik tikėtis, kad atsakingi asmenys savo darbą atliks sąžiningai, įvertins gamtai padarytą žalą ir užkirs kelią tolimesniam naikinimui“, - sakė GGI komunikacijos vadovė Kamilė Sakalauskaitė. Sumontuotame video matomi vykdomi darbai, kurių metu atliekos ar statybinės medžiagos pilamos tiesiai ant lizdų su jaunikliais bei perinčiais paukščiais. Apie tolimesnę tyrimo eigą GGI informuos visuomenę savo socialiniuose tinkluose, svetainėje bei spaudoje. Norėdami prisidėti prie šio ar kitų žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų sprendimo, galite paaukoti pasirinktą pinigų sumą portale Aukok.lt: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais
skaityti daugiau

Dėl šunų gerovės pažeidimų suspenduota žinomo veislyno EOS TANAGROS veikla

Informacija paruošta Skaistės Svidraitės iš VšĮ „Šuniukų fėja“ bendradarbiaujant su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Magdalena Smolnicka Lietuvos bulterjerų mylėtojų klubas “Baltasis Džentelmenas”, Lietuvos kinologų draugija ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gavo prašymą, kuriame kreipiasi tiesiogiai su veislynu EOS TANAGROS susidūrę asmenys bei bulterjerų veislės mylėtojai, dėl gyvūnų (šunų) gerovės pažeidimų (nuotraukos ir laiškai turimi).  EOS TANAGROS veislynui šiuo metu veislynui priklauso apie 115 šunų, iš šių 63 kalės, kurios suspendavimo laikotarpiu negali būti kergiamos. Veislynas suspenduotas LKD tarybos nutarimu 2020 m. kovo 12 d. Kiek kartų ir kaip dažnai esate girdėję „nepirkite šuniukų be dokumentų“, „tik veislynuose parduodami šunys yra sveiki, stabilios psichikos“ ir pan.?  Akivaizdu, jog tokie teiginiai sukuria dirbtinį pasitikėjimą, o šis nepelnytas pasitikėjimas veislynais tik sukuria palankias sąlygas gyvūnų išnaudojimui. Nors jau nemaža dalis žmonių teigia, kad veislynus reikia rinktis atsakingai, vis dar apstu žmonių, kurie „krenta kryžiumi“ teigdami, jog veislynai yra gėris, jog veislynai neuždirba pinigų iš šunų ir, kad veislynuose viskas yra gerai. Veislynas EOS TANAGROS yra pavyzdys, kaip ilgai ir kaip „nekaltai“ gali būti vykdoma neteisėta veikla, prisidengiant veislyno statusu.Apie šio veislyno veiklą jau kurį laiką kinologijos pasaulyje sklandė legendos, anksčiau jau buvo bandyta skųsti, tačiau LKD iki šiol nebuvo ėmęsi jokių veiksmų. Šįkart žmonių pasipiktinimas veislyno veikla buvo išgirstas ir veikla suspenduota iki 2021 m. kovo 12 d. Veislyno EOS TANAGROS dalis šunų laikomi ūkiniame pastate, kuris nėra šildomas, nėra tinkamos ventiliacijos, šunys gyvena narvuose ir yra retai vedžiojami. Ne vienas veislyne lankęsis žmogus matė higienos reikalavimų neatitinkančias sąlygas – išmatas, šlapimą narvuose. Tokios sąlygos pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą 4 str. yra laikoma žiauriu elgesiu ir kankinimu. Taip pat abejojama dėl taikomos dehelmintizacijos veislyne, atsižvelgiant į šuniukų būklę bei simptomus. Veislyno savininkė, kuri neturi jokio veterinarinio išsilavinimo, šuniukus skiepijo pati, savo turimomis vakcinomis ir tokią vakcinaciją siūlo šuniukų savininkams, be jokių įrašų skiepų pase. LR vakcinos gali būti parduodamos tik veterinarijos gydytojui, todėl akivaizdu, jog veislyne naudojamos nelegalios vakcinos arba fiziologinis tirpalas. Buvusių veislyne žmonių teigimu, šunys ne visada gauna pakankamai maisto ir jų racionai yra nepilnaverčiai. Žinomas įsiskolinimas gyvūnų maisto prekių parduotuvėje, žmonių pasakojimuose minima, kaip veisėja prašo pervesti pinigus dar nepasiėmus šuniuko, prašymus paskolinti pinigų, apgavystės būdu paimtus pinigus nupirkti daiktams, užregistruoti į parodas ir t.t. Šios situacijos kartojasi beveik su visais naujais šuniukų savininkais ir bendrasavininkais. Apgavystės vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dauguma situacijų remiasi į etikos kodekso 5.3 („laiko tik tokį skaičių šunų, kuriam gali suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, t.y. reikalavimus atitinkančius gyvenamąją vietą, priežiūrą, maitinimą, dėmesį, socializaciją, savalaikę veterinarinę pagalbą“) pažeidimą. Organizacijoms skunde pateikiama informacija, kad iš veislyno ne vieną kartą gyvūnai išvyko su ortopedinėmis traumomis. Vienoje istorijoje veisėja atidavė šuniuką, kuris jau buvo šlubuojantis. Šeimininkams nuvykus pas veterinarijos gydytoją ir atlikus tyrimus buvo išsiaiškinta, kad kaulo skilimui jau apie mėnesį laiko. Kitoje istorijoje minima, kad palikus gyvūnus priežiūrai, abu šunys buvo pasiimti šlubuojantys ir patyrę traumas. Ne viename pasakojime minima, kad žmonės, įsigiję šuniuką, pamatė, kad jis labai bailus, nesocializuotas, ir daugelio šunų baimės jau buvo įsisenėję. Veisėja vengia įspėti apie šuniukų tėvų dantų problemas. Stebima daug parodose besilankančių veislyno šunų turinčių dantų problemas, taip pat nemažai ir neinančių į parodas, bet taip pat turinčių sąkandžio ir ilčių viduje problemas. Ne vienam besidominčiam šuniukais arba bendrasavininkui kilo abejonių, ar tėvams yra atliekami sveikatos tyrimai. Tyrimai nėra privalomi veisimui, bet veisėja teigia, kad juos atlieka. Paprašyta parodyti veisiamų šunų sveikatos tyrimus, kuriuos ji deklaruoja kaip atliktus, niekas jų nepamato. Ji jų neparodo ir neatiduoda bendrasavininkams šuns, iš e-kinologija duomenų bazės matosi, kad jų nepristato ir vados registracijos metu. Taip pat, jos viešuose skelbimuose teigiama, kad ji šuniukams atlieka klausos tyrimus (baer testas), tačiau nei vieni įsigiję šuniuką jokio sertifikato nėra gavę. Taip pat, žinoma situacija, kad veisėja kergė kalę su turima kirkšnies išvarža, taip sukeldama pavojų kalės ir vaisių gyvybėms bei pažeisdama etikos kodekso 6.4 punktą („nekergia kalės ar patino, jeigu tai kokiu nors būdu gali pakenkti šuniui ar veislei“). Besikreipiantys asmenys ir bendruomenė žino, kad 2019 metais veisėja į naujus namus dalino šuniukus be kilmės dokumentų (kurie atsirado duomenų bazėje šuniukams būnant vyresniems nei 4 mėn. amžiaus), taip pat jau tada buvo atsiųstas skundas ir prašymas atsižvelgti į gyvūnų laikymo sąlygas. Šiuo metu stebima situacija, kad veislyne gimę šuniukai 2019 m. rugpjūčio 23 d. vis dar neturi kilmės dokumentų, bet veislyne jau yra įvykęs ir sekantis kergimas, sausio viduryje, kuris buvo pristatytas viešai socialinių tinklų erdvėje. Panagrinėjus Facebook platformą galima pastebėti, jog EOS TANAGROS iki veislyno suspendavimo nesidalino nei nuotraukomis, nei vaizdo įrašais, kaip šunys gyvena ar yra vedžiojami. Po suspendavimo paskelbimo, atsirado viena kita nuotrauka ir vaizdo įrašai, kuriuose galima matyti šunis išvestus pasivaikščioti. Galbūt tuo ir galima pasidžiaugti, tačiau liūdina, jog tam, kad šunys bent kažkiek būtų pradėti vedžioti, reikėjo visuomenės ir bulterjerų augintojų bendruomenės skundų.  Prieš ieškodami, iš kur įsigyti šunį, niekada neskubėkite to daryti, neklausykite pirmo jums į akį kritusio kinologo ar kokio nors pardavėjo. Jei šunį norite pirkti, pasidomėkite ne tik veislyno veikla, bet ir savininkais, taip pat kiek vadų per metus sulaukiama veislyne, nes vadų skaičius yra akivaizdus veisėjo požiūris į šunis - kuo jų daugiau, tuo mažiau rūpi šunys ir indėlis į juos. Tiesiog fiziškai neįmanoma pasirūpinti keliomis dešimtimis šunų, šuniukų ir dar garantuoti jų ateitį, patekus į namus. O neatsakingai parduoti mažyliai tampa potencialiais daugyklų (nelegalių veisyklų) darbuotojais. Tik atsakingų pirkėjų dėka galima pasiekti atsakingo gyvūnų pardavinėjimo. 
skaityti daugiau

Ką žymi pakirpta katės ausis ir kada tai leistina?

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. A Cruikshank Laukines kates sterilizuojantys ir atgal į jų gyvenamas vietas paleidžiantys asmenys bei gyvūnų gerovės organizacijos dažnai susiduria su klausimu, kaip jas „pažymėti“ taip, jog aplinkiniai suprastų, kad šis gyvūnas jau nebeturi galimybės turėti jauniklių ir yra apsaugotas nuo nepageidaujamo prieaugio. Lietuvoje vis dar naudojamas būdas – ausų karpymas – galimas tik išimtine tvarka PSP (Pagauk – Sterilizuok – Paleisk) programos metu pagautoms, sterilizuotoms ir paleistoms beglobėms, bešeimininkėms katėms. Vis dėlto, kaip rodo atvejų praktika, minėta išimtimi yra pradėta piktnaudžiauti. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) pažymi, jog palaiko gyvūnų globos ir visų kitų gyvūnų gerovės tikslu veikiančių bei dirbančių organizacijų veiklą, tačiau, atsižvelgdami į pastaruoju metu vis dažniau viešajame eteryje transliuojamą informaciją apie kačių, dalyvaujančių PSP („Pagauk – Sterilizuok – Paleisk“) programoje (toliau – PSP programa) problematiką, nori atkreipti dėmesį ir priminti apie galiojančią kačių ausų karpymo tvarką ir tam keliamus teisės aktuose reglamentuotus reikalavimus. Kai kurios gyvūnų prieglaudos „supaprastina“ sau ir veterinarams darbą, žymėdamos ausies galiuko nukirpimu apskritai visas sterilizuojamas / kastruojamas kates – tiek tas, kurios patenka į gyvūnų prieglaudas iš gatvės ir vėliau paleidžiamos, tiek beglobes kates, kurios po ausies galiuko nukirpimo turi potencialą būti ne paleistos į laisvę, o dovanojamos, tiek tas kates, kurios gatvėje išvis niekada nebuvo ir į prieglaudas yra patekusios tiesiai iš žmonių namų.  Nors tokia procedūra – kačių žymėjimas, nukerpant ausies galiuką – ne tik palengvina gyvūnų prieglaudoms darbą tuo, kad nereikia gaišti laiko aiškinantis/žymintis, kuriai katei reikia nukirpti ausį, o kuriai – ne, bet ir galimai atveria kelią prieglaudoms ilgai nepadovanojamas kates paleisti į gatvę. Todėl akivaizdžiai pastebima kai kurių gyvūnų globos organizacijų piktnaudžiavimo kačių ausų kirpimu praktika – darbo bei procedūrų supaprastinimo tikslu karpo ausis apskritai visoms, daugumai kačių, įskaitant ir namines, kad, neatsiradus namams, jas būtų galima paleisti į gatvę kaip bešeimininkes.  Kupiravimas (ausų ir uodegų karpymas) Lietuvoje yra draudžiamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, pagal kurį veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu.  Minėtas draudimas konkrečiau detalizuojamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. B1-50 patvirtintų Gyvūnų gerovės reikalavimų atliekant kai kurias veterinarines procedūras 8 punktu, kuriame nustatyta, kad gyvūnams draudžiama trumpinti ausis.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu, kiekvienas gyvūno augintinio savininkas, laikytojas (veisėjas, globėjas (pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui ir nepaaiškėjus gyvūno savininkui), prekiautojas) atsako už perduodamų (dovanojamų, parduodamų, atiduodamų ar kitaip perleidžiamų) šunų, kačių, šeškų paženklinimą mikroschema. Taigi, perduodant gyvūną privalomas ir teisėtai galimas reikalavimas yra gyvūno pažymėjimas  mikroschema, o ne kirpta ausimi.  GGI manymu, tokia kraštutinė kastruotų/sterilizuotų kačių žymėjimo priemonė turėtų griežtai ir išimtinai būti taikoma tik beglobių/bešeimininkių kačių atžvilgiu, su labai retomis išimtis, kuomet bešeimininkė katė po PSP procedūros įgyja potencialą būti prijaukinta. Visais kitais atvejais kačių ausų nukirpimas ne pagal PSP programą turėtų būti traktuojamas kaip kupiravimas, kuris Lietuvoje yra draudžiamas. „Suplakimas“ į vieną tiek globojamų, skirtų dovanoti gyvūnų, su beglobiais laukiniais, kurie tokie ir liks, t. y. po PSP programos procedūrų bus paleisti į laisvę, yra ne tik jokio teisėto ir apskritai pagrindo neturintis gyvūnų žalojimas, bet kartu ir didelę riziką, grėsmę gyvūnų gerovei potencialiai keliantis procesas, kuomet, nekontroliuojamai leidus ausų karpymą absoliučiai visoms katėms (gyvūnams), neišvengiamai atsiras betikslio gyvūnų žalojimo atvejų. Įvertinus itin skaitlingą beglobių gyvūnų statistiką Lietuvoje, kačių ausų karpymas nesant tam pagrindo, t. y. sąmoningas gyvūno išvaizdos keitimas yra gyvūno išvaizdos darkymas, kuris kartu labai sumažina tikimybę gyvūnui rasti naujus namus.  Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dovanojamos katės turi būti žymimos mikroschema, t.y. čipuojamos, o ne žymimos nukerpant ausį. Tokia gyvūnų prieglaudų, kurios iš principo įsteigtos ir turėtų veikti išskirtinai gyvūnų gerovės interesais, gyvūnų su apkarpytomis ausimis dovanojimo praktika toli gražu nėra pagalba gyvūnams ir ji negali būti pateisinama jokiais procedūrų, supaprastinimo, pagreitinimo motyvais.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ yra nevyriausybinė organizacija, siekianti užtikrinti viešojo intereso  gynimą ir atstovavimą gyvūnų teisėms gerovės ir apsaugos srityje. Mūsų tikslas – teisinėmis priemonėmis prisidėti prie gyvūnų gerovės ir apsaugos standartų taikymo ir laikymosi užtikrinimo. Savo veikla siekiame, jog  kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra, laikymo taisyklių pažeidimais ar žiauriu elgesiu su gyvūnais, būtų skaidriai ir tinkamai ištirtas, o priimtas sprendimas atitiktų gyvūnų gerovės ir apsaugos standartus.  VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiai www.ggi.lt/parama.
skaityti daugiau