Naujienos

PAPILDYMAS Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius 2025-07-22 atliko neplaninį patikrinimą ir asmens atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Tyrimas yra vykdomas, katė laikinai paimta iš aplinkos. GGI gavo pranešimą apie asmenį, galimai netinkamai besielgiantį su kate. Tas asmuo savo „Facebook“ viešuose istorijose („story“) talpino vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kad katė patiria stresą ir bijo šeimininko. GGI šias viešai publikuotas istorijas užfiksavo vaizdo formatu. Lietuvoje psichologinį smurtą prieš gyvūnus įrodyti itin sudėtinga, tačiau šiuose įrašuose akivaizdžiai matosi gyvūno patiriamas stresas. Todėl 2025 m. liepos 10 d. kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydami: Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str. 16 d. Patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatą, įmitimą, ženklinimą, skiepijimus ir kitą dokumentaciją. Įvertinti būtinybę skubiai paimti gyvūną ir užtikrinti jam globą. Deja, atsakymo per įstatyme numatytą 20 darbo dienų terminą iš VMVT iki šiol nesulaukėme. Tarnyba, vadovaujama Audronės Mikalauskienės (@audrone.dragunaitemikalauskiene ), neretai leidžia sau nesilaikyti įstatymų nustatytų terminų, ignoruoja nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, o tuo metu gyvūnai ir toliau kenčia. Mums, gyvūnų aktyvistams, taip pat sunku suprasti, kaip šioje institucijoje dirbantys asmenys suderina savo darbą su sąžine – ignoruodami gyvūnų kančias, neatlikdami savo tiesioginių pareigų, nesilaikydami įstatymų ir vis tiek gaudami atlygį už tokį „darbą“.

Viešojoje socialinėje erdvėje pastebėjome reklaminį skelbimą su vaizdo įrašu, kuriame aiškiai matyti, kaip moteris atlieka šuns dantų valymą be narkozės. Gyvūnas muistosi ir yra sąmoningas. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) 9 straipsnį: 1 dalis – „Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.“ 2 dalis – „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kai kurias veterinarines procedūras leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims.“ 3 dalis – „Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.“ Atsižvelgdami į tai, kad tokia procedūra turi būti atliekama tik nuskausminus gyvūną, š.m. liepos 22 d. kreipėmės į VMVT, prašydami pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kartu su VMVT buvo atliktas slaptas reidas, konfiskuota įranga (ultragarsinis skaleris), o procedūrą atlikusiai moteriai bus taikomos poveikio priemonės. Šio įvykio moralai: Gyvūnų skriaudikai – mes jus stebime. Jūs net nepastebėsite, kaip vieną dieną į jūsų duris pasibels pareigūnai. Tada skaudės ir jums, ir jūsų piniginei. Žmonės, renkantys „pigiau“ – taupydami gyvūno sąskaita, sukeliat jam skausmą ir remiate nelegalias paslaugas. Kaip visada – ačiū visiems, pranešusiems apie žiaurų elgesį su gyvūnai. Dėkojame VMVT inspektorėms už greitą ir operatyvią reakciją bei ne formaliai atliktą darbą. Norisi, kad tokia VMVT reakcija taptų ne išimtimi, o įprasta kasdiene praktika.

GGI kreipėsi į policiją dėl asmens R. K. socialiniame tinkle „Facebook” platinamo video, kuriame vaizduojamas kankinamas briedis. Kaip nustatyta vėliau, dalindamasis tokiu video, asmuo netiesiogiai propagavo žiaurų elgesį su gyvūnais.   Asmuo R.K., savo paskyroje pasidalino vaizdo įrašu pavadinimu „Vidas Vidas“, kuriame matyti kaip du asmenys, vairuodami sniego motociklus, gainioja briedį. Pasivijęs, vienas iš asmenų, užšoka ant gyvūno ir joja ant jo. Už tai R. K. buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų) ir jam paskirta 15 Eur bauda.  Asmenys, kurie dalijasi netinkama informacija socialiniuose tinkluose turėtų būti atsakingi už savo elgesį ir poveikį kitiems socialinių tinklų vartotojams, kurį dalijamasi informacija gali sukelti. Šiuo atveju gali kilti klausimas, ar tikrai visi video, kuriais dalijamasi ir kuriuose matomas žiaurus elgesys su gyvūnais netiesiogiai propaguoja žiaurų elgesį su gyvūnais ir užtraukia administracinę atsakomybę? Tam, kad toks veiksmas – dalijimasis vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas netinkamas/žiaurus elgesys su gyvūnu – būtų laikomas/pripažintas taip pat žiauriu elgesiu su gyvūnu ir užtrauktų administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnį, reikalingi keturi „komponentai“ (administracinio nusižengimo sudėtis) – 1) veiksmas; 2) tyčia/valia; 3) pasekmė; 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šiuo, t. y. vaizdo įrašo su gainiojamu briedžiu, atveju iš to, kaip ir su kokiu turiniu asmuo viešindamas įrašą savo paskyroje jį pateikė, akivaizdu, jog asmuo tyčia, savo valia siekė pasijuokti iš kitų asmenų filmuoto motociklu persekiojamo gyvūno kančios ir tokiu būdu propagavo žiaurų elgesį su gyvūnu. Svarbiausia, kokiu ketinimu vedinas asmuo dalijasi vaizdine medžiaga, kurioje matomas žiaurus elgesys su gyvūnu ir kontekstas, kuriame ta medžiaga pateikiama. Todėl tokiais atvejais, kai pavyzdžiui, žmogus viešoje erdvėje dalijasi video, kuriame vaizduojamas žiaurus elgesys ir prašo pagalbos gyvūnui, nebūtų laikoma žiauraus elgesio propagavimu, nes asmuo siekia padėti kenčiančiam gyvūnui, o ne pasijuokti iš gyvūno patiriamos kančios. GGI nuolat dalindamasi video, kuriuose vaizduojamas žiaurus elgesys su gyvūnais (įskaitant ir pasidalintu minėtu su sniego rogėmis gainiojamo briedžio video) siekia: Edukuoti visuomenę, koks elgesys su gyvūnais yra žiaurus elgesys ir neturėtų būti toleruojamas; Skatinti visuomenės empatiją gyvūnams, parodant, kad jie patiria skausmą ir kančią kaip žmonės, todėl neturėtų būti skriaudžiami; Siekti teisinės atsakomybės žiauriai su gyvūnais besielgiantiems asmenims; Informuoti apie teisines pasekmes žiauriai su gyvūnais pasielgus; Ieškoti pagalbos gyvūnais besirūpinančių žmonių bendruomenėje tais atvejais, kai kenčiančiam gyvūnui reikalinga pagalba ar globa; Spręsti ne beglobių ir kankinamų gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią tolimesniam beglobių gyvūnų atsiradimui ir žiauriam elgesiui su jais.

06 19 rašėme apie katę su pjautine žaizda. Pareiškimą Lietuvos policijai parašėme 25-06-05, tačiau atsakymo neturime, nors turėjome gauti per 20 d.d. Kreipėmės į Pagėgių policijos komisariato tyrėją Saulių Mikutį. Pareigūnas atsakė, kad atostogavo, dar ne visi liudytojai apklausti. Informuos atskiru dokumentu. 06 25 rašėme apie norimą per langą išmesti katiną. Pareiškimą parašėme 2025-06-09. Lietuvos policija telefonu informavo, kad pradėjo tyrimą. Kolkas tyrimo rezultato neturime. 07 02 rašėme apie prastomis sąlygomis tarp ekskrementų gyvenantį vieniša šunį. Į 25-06-25 mūsų pareiškimą, kuriame prašėme įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą ir vakcinaciją bei pradėti tyrimą dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, VMVT atsakė, kad šuo buvo patikrintas, jis turi ženklinimą, šėrimas atitinka reikalavimus, yra pavėsį suteikianti būda, o šuo fiziškai atrodo sveikas. Tačiau buvo nustatyta viena problema – gyvūnas nėra paskiepytas nuo pasiutligės. VMVT neužkliuvo šuo, gyvenantis tarp ekskrementų, be reguliaraus šeimininkų dėmesio. 07 04 rašėme apie Alytuje vykusią šunų parodą, kurioje buvo eksponuojami kupiruoti šunys. Kaip žinote, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje galioja draudimas eksponuoti, veisti ar parduoti gyvūnus, kurių išvaizda chirurgiškai pakeista ne medicininiais tikslais. 2025-07-01 kreipėmės į VMVT prašydami pradėti tyrimą dėl GGAĮ (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) pažeidimo – neteisėto gyvūnų eksponavimo. Per įstatymo numatytą laikotarpį, t.y. per 20 d.d., atsakymo iš VMVT vis dar negavome. 07 07 rašėme apie formalų Vilniaus rajono savivaldybė požiūrį į paliktą sodyboje šunį su vos gimusiais (kai kurie buvo mirę) šuniukais. VšĮ SOS gyvūnai dėl tokio savivaldybės požiūrio kreipėsi į teismą. Vilniaus regiono pylinkės teismas nutarė VšĮ SOS gyvūnai skundą tenkinti iš dalies ir grąžinti bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai tyrimui atlikti. Tad ir toliau seksim kuo baigsis tyrimas. Mes savo ruožtu kreipėmės į rajono merą Robert Duchnevič Jis informavo mus, kad asmeniškai inicijavo išsamesnį situacijos vertinimą, atsakingų valstybės tarnautojų tarnybinius patikrinimus. 07 23 rašėme apie spardomą ir tampomą šunį, dėl kurio 26-06-25 pareiškimu kreipėmės į VMVT. Pranešėjo atsiųstą video pašalinome ir atvejį uždarėme, kadangi šuo mirė nuo babeliozės, o jį tampęs asmuo turėjo sveikatos problemų. Deja mes to nežinojome, nes VMVT pateikė fomalų atsakymą, nebuvo linkusi bendradarbiauti su mumis. 08 01 informavome jus apie už namo apleistoje, šiukšlinoje aplinkoje laikomus šunis. 2025-06-16 kreipėmės į VMVT, jie po patikrinimo informavo, kad įpareigojo šeiminką sutvarkyti aplinką. Visi šunys turi būti paženklinti ir paskiepyti nuo pasiutligės. Šiuo atveju mus nustebino šeimininkai – pasirodo priešais namą laikomi šunys gyvena tvarkingomis sąlygomis, o už namo laikomi vos ne šiukšlyne. Dirbdami su šiais atvejais, gaudami/negaudami atsakymus, pastebėjome atsakingų institucijų formalų požiūrį į gyvūnų nepriežiūros atvejus, nenorą bendradarbiauti, terminų nesilaikymą. Deja, tai liudija, kiek dar reikia sisteminių pokyčių, kad gyvūnų gerovė Lietuvoje būtų vertinama ne tik formaliai, bet ir žmogiškai. Ir vis tai turi prasidėti nuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos policija, Savivaldybių vadovų požiūrio ir jų formuojamos politikos. Nesustokime ir toliau dirbti gyvūnų labui – nes tik veikdami kartu galime keisti sistemą. Taip pat prašome prisidėti prie mūsų darbo ginant gyvūnus – Jūsų parama padeda padengti teisininkų, rengiančių pareiškimus, savanorių, vykstančių į patikrinimus, transporto bei mokamos reklamos viešinant atvejus išlaidas. Kaip tai padaryti rasite čia: https://ggi.lt/parama/

Daugelis vaistų, saugių žmonėms, gali būti mirtinai pavojingi gyvūnams. Aspirinas, ibuprofenas ir paracetamolis – trys dažniausiai pasitaikantys kaltininkai. Net viena tabletė gali sukelti skrandžio opas, kraujavimą, kvėpavimo sutrikimus, traukulius, geltą ar net mirtį. Jei šuo ar katė netyčia prarijo vaistų, būtina nedelsiant skambinti veterinarui, o jo nurodymu – sukelti vėmimą, duoti aktyvintos anglies arba kuo greičiau nuvykti į veterinarijos kliniką – tai gali išgelbėti gyvybę. Informacija paruošta kartu su PetCity Lietuva

Į GGI kreipėsi pranešėjas, kuris važiuodamas traukiniu pastebėjo ir užfiksavo netinkamomis sąlygomis laikomus šunis. Iš pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad du šunys laikomi apleistoje, šiukšlinoje aplinkoje – aplink mėtosi lentos ir įvairios atliekos. Taip pat nurodoma, kad tolėliau nuo kelio stovi voljeras, tačiau jis, anot pranešėjo, nėra tinkamas šuns laikymui. Vieno, balto šuns, būda – kiaura, su skylėmis, todėl gyvūnas neturi kur pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Paprašėme GGI savanorės nuvykti į vietą ir patikrinti situaciją. Ji informavo, kad priekinėje namo pusėje matė tvarkingą aplinką – vienas šuo lakstė laisvai, kitas buvo pririštas prie būdos. Pasirodo, kad fasadinėje pusėje šunys gyvena tvarkingoje aplinkoje, o už namo, kur praeivių akys neužklysta, šunys gyvena, švelniai tariant, šiukšlyne. Mes kreipėmės į VMVT, prašydami: Patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimo, skiepijimo, kt. būtiną laikymo dokumentaciją; Pradėti tyrimą dėl netinkamų laikymo sąlygų. Iš VMVT Kauno apygardos priežiūros skyriaus patarėjos, laikinai einančios vedėjos pareigas, Dianos Jankauskienės gavome tarpinį atsakymą, kad: Gyvūnų laikytojui nurodyta iki nustatyto termino sutvarkyti aplinką (ypač toje vietoje, kur laikomas didelis šviesiai gelsvas šuo), kad gyvūnas negalėtų prieiti prie sukrautų medienos lentų; Visi šunys turi būti paženklinti ir paskiepyti nuo pasiutligės, o tai patvirtinantys dokumentai pateikti VMVT Kauno apygardai. VMVT žada informuoti mus papildomai, kai bus pašalinti trūkumai. Šioje situacijoje mus pribloškė žmonių veidmainystė – šunis fasadinėje pusėje laiko pavyzdingai, o kiemo gilumoje gyvūnai palikti gyventi apverktinomis sąlygomis. Klausimas lieka atviras: kam šiems žmonėms šunys, jei jie jų negali (ar nenori) laikyti tinkamomis sąlygomis? Vaizdinė medžiaga paspaudus ant nuotraukos žemiau:

Liepos 22 d. vėlai vakare X prieglauda priėmė pagautą šunį, kuris daugiau nei du mėnesius - nuo gegužės 17 d. - klajojo be priežiūros. Šuo pabėgo Pagiriuose (Vilniaus r.), o pastarąjį laiką buvo matomas Gariūnų turgavietės apylinkėse – apie 10 km nuo jo dingimo vietos.  Šuns šeimininkai buvo informuoti nedelsiant. Patikrinus mikroschemą paaiškėjo, kad šuo yra buvęs kitos Y prieglaudos globotinis, todėl ir Y prieglauda buvo informuota. Šuns sveikata kėlė klausimų – jis buvo vangus, nesidomėjo maistu, buvo praleidęs ilgą laiką valkataujant - todėl su savininkų sutikimu buvo atlikti kraujo tyrimai. Liepos 24 d. prieglaudos sulaukė netikėto spaudimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Priežiūros skyriaus vedėja Vaida Barkovskienė telefonu reikalavo šunį nedelsiant grąžinti savininkams, nepaisant to, kad prieglaudos neatsisakė šuns grąžinti, tačiau siekė užfiksuoti aplinkybes, galinčias rodyti nepriežiūrą. 19 val., t. y. jau po oficialių darbo valandų, prie Y prieglaudos atvyko du VMVT darbuotojai, kurie deklaravo, kad atvyko „užtikrinti šuns perdavimą“. Paprašius tarnybinio pavedimo ar raštiško nurodymo, jis vietoje nebuvo pateiktas. Viešuose įrašuose ir komentaruose pabrėžiama, kad šį veiksmą inicijavo Justiniškių seniūnaitė Žana Dubrovnik, kuri „sukėlė tarnybas ant kojų“. Tačiau kyla klausimas – kodėl paprastiems piliečiams ar prieglaudoms, susidūrus su galimu žiauriu elgesiu su gyvūnais, prisikviesti VMVT po 17 val. yra praktiškai neįmanoma, o šiuo atveju institucija mobilizuojama privačiam perdavimui? Klausimai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai: Kokiu teisiniu pagrindu VMVT darbuotojai atvyko galimai po darbo valandų ir be tarnybinio pavedimo, kad „užtikrintų“ privačios prieglaudos ir savininkų santykį? Kodėl VMVT spaudė grąžinti šunį nedelsiant, neįvertinusi aplinkybių, kad jis du mėnesius klajojo tarp Pagirių ir Gariūnų, išvargęs ir vangus? Kokia yra Justiniškių seniūnaitės Žanos Dubrovnik įtaka, kad į jos prašymus VMVT reaguoja selektyviai, nors institucija pati neseniai deklaravo, kad po darbo valandų (nurodytų kaip 17:00) gyvūnų atvejais reikia kviesti policiją? Ar VMVT ketina atlikti vidinį patikrinimą dėl šio įvykio ir pateikti paaiškinimus visuomenei bei prieglaudoms, kaip tokiose situacijose turėtų būti elgiamasi? Šuo savininkams jau grąžintas, kraujo tyrimų rezultatai perduoti. Tikimės, kad ši situacija paskatins VMVT atvirai paaiškinti savo veiksmus ir užtikrinti skaidrumą ateityje, todėl raštu kreipėmės į VMVT Vidaus tyrimų skyrių dėl VMVT tarnybos galimo tarnybinių pareigų viršijimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Prie GGI veiklos prisidėti galite: www.ggi.lt/parama

Mūsų vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė šiomis dienomis susidūrė su vienu baisiausių gaisrų Kipre bei savanoriavo padėdama žmonėms ir gyvūnams.  Dalijamės jos patirtimi ir svarbiu priminimu – turime būti pasiruošę ekstremalioms situacijoms. Ji taip pat kviečia pasitikrinti, ar turite paruoštą gyvūno išvykimo krepšį. Be to, Beatričė pasidalijo dar keliais svarbiais patarimais, į ką verta atkreipti dėmesį kasdienybėje, kad būtume geriau pasiruošę ekstremalioms situacijoms. Gyvūnų išvykimo krepšys: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Isvykimo-Krepsys

15 šunų laikomi prie būdų, pririšti ant virvės arba grandinės 8 šunys laikomi voljeruose 2 šunys laisvai lakstė savo teritorijose 7 būdos buvo tuščios 4 voljerai buvo tušti GGI reidų koordinatorė Karina sako: “Reido metu pastebėjome, kad sklypuose kur stovėjo senos būdos šunų nebuvo, o ten, kur buvo šunys (daugelyje vietų), būdos buvo geresnės būklės, iš to darome išvadą, kad šioje vietoje žmonių požiūris į gyvūnus keičiasi ir laikymo sąlygos gerėja.” Ne visų šunelių laikymo sąlygas pavyko įvertinti tinkamai ir iš arti, tačiau bendrai situacija nebloga, tik dėl vieno gyvūno imtasi tolesnių teisinių priemonių. Apie šį atvejį komunikuosime atskirai, kai bus pasiektas rezultatas. Prie pagalbos gyvūnams prisidėti galite: www.ggi.lt/parama

STT pranešė, kad Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo VMVT, kai galimai buvo sukurta nusikalstama korupcinė schema, kai kiekvieną mėnesį buvo reikalaujama ir priimami kyšiai iš verslo subjektų, užtikrinant sklandų vežamų galvijų siuntų sertifikavimo procedūrų atlikimą išvežimui į Europos Sąjungos valstybes nares ir eksportui trečiąsias šalis. Kaltinimai asmenims pateikti dėl 2021–2022 m. padarytų nusikaltimų (plačiau https://bit.ly/468QfbE). PAŽEIDIMAI NUSTATYTI IR ANKSČIAU, BET KAS IŠ TO? GGI į su VMVT darbu kylančias problemas STT dėmesį atkreipė dar 2020 m., kai STT įvertino GGI siųstą medžiagą bylose, kuriose nepavyko pasiekti teisingumo būtent dėl VMVT nenoro prisidėti (plačiau https://ggi.lt/stt-atsizvelge-i-ggi-patirti-vertinant.../). Į STT kreiptasi dėl daugybės atvejų, kai GGI kreipėsi pagalbos į VMVT, bet gyvūnų pažeidėjai liko nenubausti arba buvo baudžiami skirtingai. GGI tikėjosi, kad VMVT atsižvelgs į STT pateiktas išvadas bei rekomendacijas. Tikėtasi, kad bus atsižvelgta į tokius koreguotinus aspektus kaip: - VMVT taiko skirtingą patraukimo atsakomybėn praktiką už identiškus pažeidimus; - Neefektyvus patraukimo atsakomybėn už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus mechanizmas; - Veiklos įregistravimo sustabdymas ar panaikinimas netaikomas net nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau VMVT net ir po STT dar 2020 m. atlikto tyrimo išvadų, pokyčiai vyksta lėtai ir daugiausiai kylantys iš dalies darbuotojų, kuriems gyvūnai nuoširdžiai rūpi iniciatyvos. Pati sistema neveikia taip, kaip norėtųsi, kad su gyvūnų gerove susijusios problemos Lietuvoje būtų sprendžiamos greičiau, efektyviau ir teisingiau gyvūnų atžvilgiu. Todėl viena vertus džiaugiamės, kad STT atlieka tyrimus ir nustato pažeidimus valstybinių įstaigų veiklose, tačiau kas iš to, jei situacija vis tiek nesikeičia? Norėtųsi, kad ne tik būtų atliekami tyrimai, bet ir nustatyti pažeidimai būtų taisomi, vykdoma kontrolė. Tik tada galime tikėtis realių pokyčių sistemoje, vedančių prie stipresnės gyvūnų gerovės apsaugos Lietuvoje.

Pastaruoju metu tapo itin madinga teigti, kad gyvūnams padėti neišeina, nes įstatymai nėra pakankamai griežti, atsiranda įvairios iniciatyvos, siekiančios pokyčių, bausmių griežtinimo. Bet tas, kas turi realios praktikos su gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais, pasakys: įstatymai nėra blogi, blogai yra tai, kad jie yra netaikomi. O netaiko jų atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija, kt. Būtent tai yra GGI darbo fokusas - ne griežtinti tai, kas gražiai skamba, bet nenaudinga, o formuoti teisinę praktiką, kurioje egzistuojantys įstatymai būtų taikomi. Pagrindiniai gyvūnus ginantys įstatymai, verti apžvelgti, šiuo metu yra tokie: BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta "Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų." ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta "Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų." ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta "Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų." 2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prie kurio dirbo GGI. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). Plačiau:https://ggi.lt/padidintos-administracines-baudos-uz-ziauru-elgesi-su-gyvunais-ir-privaloma-gyvuno-konfiskacija/ 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas ketverius metus GGI siektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims. Plačiau: https://ggi.lt/draudimas-laikyti-gyvunus-ziauriai-su-jais-pasielgusiems-asmenims/ Jei bausmės būtų sugriežtintos, pacituosime vieną Seimo narį, pasakiusį "tada žmoną mušti apsimokėtų labiau nei šunį". Ir šioje sarkastiškoje citatoje – daug realybės. Griežtų bausmių projektai paprastai žlunga, nes neatitinka bendros teisinės sistemos logikos. Tad tai – laiko švaistymas. Laiko, kurį verčiau skirti siekiant, kad realiai už grotų būtų pasodintas gyvūnus nuskriaudęs asmuo. Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų (ne)turimas galias, GGI formuoti teigiamą gyvūnams teisinę praktiką sekasi neblogai. Kadangi gyvūnų organizacijos Lietuvoje neturi teisinio statuso bylose ir beveik niekada nėra pripažįstami nukentėjusiaisias, jos tegali surinkti informaciją, parengti teisiškai pagrįstą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, pridėti egzistuojančią gyvūnams teigiamą teisinę praktiką bei gauti bendro pobūdžio atsakomąjį raštą, ar teisena / tyrimas buvo pradėtas, ar ne, o tolimesnis bendradarbiavimas su institucijomis priklauso tik nuo jų geranoriškumo, kurio, ne paslaptis, dažnai iš valdiškų įstaigų pritrūksta tiek dėl jų apkrovos, tiek dėl požiūrio į gyvūnus. Verta paminėti, kad jei prieš 5 metus už išmestus, mušamus ir kitaip skriaudžiamus gyvūnus buvo skiriamas įspėjimas arba juokingi 15 eurų, šiai dienai GGI jau yra suformavę praktiką, kai už išmestus iš namų gyvūnus skirta 2000 eurų bauda, už šuns mušimą pavadžiu skirta 1750 eurų bauda, už nepriežiūrą 900 eurų, už kupiravimą 620 eurų baudos, daugybė konfiskuotų gyvūnų, kurie anksčiau būtų buvę palikti šeimininkams, bei nemažai asmenų uždrausta laikyti gyvūnus, kas apsaugo naujus gyvūnus nuo patiriamų kančių. Norint pokyčių, būtina suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Deja, teisėkūros procesai dažnai užtrunka – jei politikams gyvūnų gerovė nėra prioritetas, pokyčius pasiekti labai sunku. Taip pat, praktikoje būtinas griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas, efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė ir centralizuotas pažeidėjų registras. Labai svarbi ir viešinimo dalis – tiek aiškus informavimas apie teisinius atvejus, tiek kampanijos, kurios parodytų, kokios pasekmės laukia už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė – kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys. Visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais, nors turėtų būti ir valstybės institucijų – VMVT, policijos ar ministerijų – atsakomybė, kol kas realiai vykdomas beveik vien tik nevyriausybininkų jėgomis. Tad grįžtant prie to, ko iš tiesų reikia gyvūnams, tai reikia jiems ne bausmių ar baudų griežtinimo. Ir nevyriausybininkų, besiverčiančių per galvą idant priverstų valstybines institucijas dirbti savo darbą, irgi neturėtų reikėti. Jiems reikia pasikeitusio valstybinių institucijų požiūrio į gyvūną, kad jos iš tiesų norėtų jam padėti, kad norėtų užkirsti kelią žiauriam elgesiui, norėtų rasti pagrindą ne darbo “nuimuilinimui”, bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui. Nes jų pakanka, kai noro yra. Prie GGI veiklos prisidėti galite teisinėmis žiniomis ir/ar finansine paramawww.ggi.lt/parama Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintiniusbei rūpintis gyvūnų gerove.

439 žmonės šiemet pateikė prašymus skirti 1,2 % GGI veiklai. Iš jų 412 prašymų virto realia parama – o likusiųjų geri norai mums taip pat labai svarbūs! Jūsų palaikymas padeda mums keisti gyvūnų gyvenimus – nuo teisės aktų iki konkretaus išgelbėto keturkojo. Prisidėti galite ir kitais būdais: Bankiniu pavedimu: AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565 VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, į. k. 302842427 PayPal: paypal.me/AnimalWelfare2012 aukok.lt https://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... Tampant nuolatiniu rėmėju Contribee https://bit.ly/ContribeeGGI Perlas Go terminaluose Daugiau informacijos: https://ggi.lt/parama/ Ačiū, kad kartu su mumis kuri gyvūnams draugišką Lietuvą.

Istorija, persikėlusi į teismą. 2024 m. lapkritį VšĮ „SOS gyvūnai“ gavo pranešimą, kad Buivydžių kaime išsikraustę gyventojai paliko savo kalę, pririštą prie grandinės. Atvykus į vietą paaiškėjo, kad kalė ką tik atsivedė aštuonis šuniukus. Trys jų jau buvo mirę. Likusieji – išsekę, kritinės būklės. Gyvūnai buvo palikti visiškai be priežiūros. Kentė nuo bado, troškulio ir šalčio. Vietos gyventojų teigimu, šuo buvo maitinamas vos tris kartus per savaitę. Prieglaudos atstovai išlaisvino kalytę nuo grandinės ir išgelbėjo išgyvenusius šuniukus. Nepaisant visų šių aplinkybių, Vilniaus rajono savivaldybė nusprendė nesiimti veiksmų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. „Šeimininkei” buvo skirta tik 35 eurų bauda pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – už tai, kad gyvūnas nebuvo suženklintas ir neskiepytas. Savivaldybės vertinimu, žiauraus elgesio požymių nėra. Dar daugiau – savivaldybė įpareigojo „SOS gyvūnai“ grąžinti kalę buvusiai „šeimininkei”. VšĮ „SOS gyvūnai“ šį sprendimą apskundė teismui. Praėjusią savaitę GGI stebėjo šios bylos nagrinėjimą Vilniaus rajono apylinkės teisme. Byla atskleidė tai, ką matome ne pirmą kartą – gyvūnų apsaugos sistema stringa ne dėl įstatymų trūkumo, o dėl atsakomybės stokos. Keli vieši klausimai Vilniaus rajono merui p. Robert Duchnevič : * Kokia yra gyvūnų gerovės strategija Vilniaus rajone? Ar ji apsiriboja gyvūnų suženklinimu ir skiepijimu? * Kaip vertinate savivaldybės darbuotojo sprendimą skirti tik 35 eurų baudą už šunį, paliktą pririštą prie būdos, be maisto, vandens ir elementarios priežiūros? * Ar, Jūsų manymu, kalytė, kuri dėl nepriežiūros neteko jos ką tik atsivestų šuniukų, turėtų būti grąžinta tai pačiai „šeimininkei”? Gerbiamas mere, dėl formalaus jūsų savivaldybės požiūrio ir siekdama apginti gyvūną, VšĮ „SOS gyvūnai“ buvo priversta kreiptis į teismą, gaišdama savo laiką ir resursus bei apkraudama jau ir taip apkrautus teismus. Jūs taip pat gaištate savo teisės skyriaus teisininkų darbo laiką ir savivaldybės resursus, kuriuos apmokam mes, mokesčių mokėtojai. Ar nebūtų teisingiau, jei finansinę atsakomybę už VšĮ “Sos gyvūnų”advokatų išlaidas prisiimtų tas darbuotojas, kuris nemato problemos mirusių šuniukų ir paliktos kalės atveju? Laukiame teismo sprendimo. Bet viena jau aišku – ši byla tapo riba, kurios nebegalima ignoruoti. Ir istorija prisimins, ką šioje byloje rinkosi kiekvienas: ginti silpnesnį ar nusisukti. Kiek dar ilgai užsimerksime prieš gyvūnų, gyvenančių visą gyvenimą pririštų prie grandinių, kančias, apsimesdami, kad tai - ne mūsų (net ir tų, kuriems įstatymas paveda juos ginti) reikalas? Nuoroda į originalų „SOS gyvūnai“ įrašą su dokumentacija ir nuotraukomis: https://www.instagram.com/reel/DB9RA-CNhYG/?igsh=MXVwYzZmOHNrNXo4Mw==

Prieš porą savaičių Alytuje vyko šunų paroda. Iš pirmo žvilgsnio – viskas atrodė gražu: šunys, augintojai, žiūrovai. Tačiau viena detalė bado akis: parodoje buvo eksponuojami kupiruoti šunys – su chirurgiškai patrumpintomis ausimis ar uodegomis. Tarp eksponuojančių buvo asmenų, kuriems už tokius pažeidimus jau anksčiau buvo taikytos sankcijos. Tai – ne tik akivaizdus gyvūnų teisių pažeidimas, bet ir šiurkštus įstatymų nepaisymas. Primename: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje galioja aiškus ir nedviprasmiškas draudimas – eksponuoti, veisti ar parduoti gyvūnus, kurių išvaizda chirurgiškai pakeista ne medicininiais tikslais. Jokios išimtys negalioja – nei veterinarinės pažymos, nei gyvūno kilmės šalis. Tad klausimas paprastas: kur tuo metu buvo Audronė Dragūnaitė-Mikalauskienė vadovaujama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios pareiga – užtikrinti šio teisės akto laikymąsi? Gyvūnų parodos – ne slaptos šventės už uždarų durų. Tai vieši renginiai, apie kuriuos atsakingos institucijos turi būti informuotos iš anksto. Tad keista, kad išdavus leidimą parodai nekilo klausimų dėl dalyvių – juolab kai kalbame apie šunų grupę, kuri patenka į rizikos grupę būti kupiruotiems. O jei VMVT nebuvo informuota – kodėl ji nesiėmė prevencijos? Nejaugi nematė viešai skelbiamo renginio internete? Kodėl apie pažeidimus pranešė ne atsakinga institucija, o eiliniai visuomenės nariai, šiuo atveju mes. Savo kreipimesi mes paprašėme: 1. Pradėti tyrimą dėl GGAĮ (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) pažeidimo – neteisėto gyvūnų eksponavimo; 2. Pripažinti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nukentėjusiaja. Gyvūnų gerovė – ne teorinė sąvoka. Tai įstatymu įtvirtinta pareiga. Ir kai atsakinga institucija, kurios viena iš esminių funkcijų yra šią pareigą vykdyti, tiesiog žiūri pro pirštus, kyla natūralus klausimas: ar tikrai jos vadovybė ir darbuotojai supranta, ką reiškia jų atsakomybė? Ši istorija – ne tik apie vieną parodą. Ji – apie sisteminę problemą. Ir jei norime kalbėti apie gyvūnų gerovę ir teisės viršenybę, turime ją spręsti. Skaistė Svidraitė |Gyvūnai, mes, Jus. Renginio nuotraukos iš viešų Facebook paskyrų.

Birželio pradžioje į mus kreipėsi pranešėjas, pastebėjęs itin prastomis sąlygomis laikomą šunį vienoje Klaipėdos rajono sodyboje. Pasak jo, anksčiau šuo būdavo judrus, lodavo praeiviams, tačiau dabar gyvūnas atrodo apatiškas, tylus, purvinas ir susivėlęs. Šuo buvo pririštas grandine prie būdos, aplink nematyti nei maisto, nei vandens indų. Laikymo aplinka – netvarkinga, pilna šiukšlių ir ekskrementų. Pranešėjas taip pat rašė, kad šuns šeimininkai pasirodo itin retai ir akivaizdžiai nesirūpina gyvūnu. Gavę informaciją, kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir paprašėme: Įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą ir vakcinaciją; Pradėti tyrimą dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų. Operatyviai (net patys nustebome) sulaukėme VMVT atsakymo, kad šuo buvo patikrintas, jis turi ženklinimą, šėrimas atitinka reikalavimus, yra pavėsį suteikianti būda, o šuo fiziškai atrodo sveikas. Tačiau buvo nustatyta viena problema – gyvūnas nėra paskiepytas nuo pasiutligės. Šis atsakymas mus nustebino. Ar šuo, gyvenantis tarp ekskrementų, be reguliaraus šeimininkų dėmesio, gyvena pilnavertį gyvenimą? Ar tikrai vien tik šėrimas ir būda atspindi tinkamą rūpinimąsi gyvūnu? Tokie atvejai liudija, kiek dar reikia sisteminių pokyčių, kad gyvūnų gerovė Lietuvoje būtų vertinama ne tik formaliai, bet ir žmogiškai. Kaip manote – ar šuo, gyvenantis tarp ekskrementų, ant pliko betono, pririštas, be skiepų ir be akivaizdžios priežiūros, tikrai atitinka „gyvūno gerovės“ standartą, kurį, regis, mato VMVT inspektorius?

Artėja karščiai, be to, su savo augintiniais vis dažniau keliaujate į užsienį, kur dar didesnė kaitra. Prisiminkite, kad kai lauke +26°C – mašinos viduje temperatūra gali pakilti iki 38°C - 50°C, ir kai lauke 32°C – automobilio viduje pakyla daugiau kaip 71°C, per mažiau kaip 10 minučių. Mašina sugeria didžiąją dalį saulės šilumos, o pravertas langas mažai padeda. Dalinkitės informacija, padėkite apšviesti žmones!

Kolegoms Tušti narvai kovoje už gyvūnus iškilo pavojus! Kailininkai jau pirmadienį mėgins nukelti kailių fermų uždarymą ir tik TU gali užtikrinti, kad gyvūnai šiose fermose nebūtų kankinami nė minutės ilgiau. Laiko iki balsavimo liko nedaug. Todėl kuo skubiau parašyk Seimo nariams. Paprašyk pirmadienį balsuoti PRIEŠ siūlymą nukelti kailių fermų uždarymą https://bit.ly/ParasykSeimoNariams Žmonės, kurie imasi veiksmų dėl gyvūnų, anksčiau ne tik užtikrino, kad kailių fermos būtų uždraustos, bet ir apsaugojo draudimą, kai jam iškilo grėsmė. Jau du kartus Seimo nariai išgirdo aiškų ir galingą žmonių prašymą. Užtikrink, kad prašymas apsaugoti gyvūnus būtų išgirstas ir šį kartą. Nelik abejingas - apsaugok gyvūnus nuo kančių!

Birželio pradžioje „Facebook“ pamatėme sukrečiantį įrašą, kuriuo dalijosi Šlapia nosytė – ant daugiabučio 4 aukšto palangės paliktas katinas prašosi į vidų, bet langas uždarytas, o šalia esantis žmogus nepadeda jam. Mums pavyko išsiaiškinti, kad įvykį nufilmavo tame pačiame name gyvenanti moteris. Matydama, kad katinas tyčia paliktas ant siauros palangės ir bet kada gali nukristi, ji sunerimo dėl gyvūno gyvybės ir paskambino 112 - SKUBI PAGALBA. Liudininkų teigimu, atvykusi policija katiną įkėlė į vidų. Kitą dieną ta pati moteris paskambino 112 dar kartą pasiteirauti, ar dėl šio įvykio pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Atsakymas – ne. Įvykį matę žmonės pasakojo, kad prieš tai buvo matyti, kaip dvi moterys katiną iškėlė per langą ir mojuodamos rankomis siekė, kad katinas nukristų. Deja pranešėjai nepavyko šio momento užfiksuoti, tad jei tai pavyko padaryti kitiems liudininkams – prašome tuo įrašu pasidalinti su mumis (anonimiškumą garantuojame). Laimei, katinas nenukrito ir nesusižeidė. Viena geraširdė kaimynė išpirko gyvūną iš „šeimininko“ už 10 eurų. Dabar katytė VšĮ „Tautmilės globa“ globoje.. Mūsų komanda ėmėsi šio atvejo ir kreipėsi į Lietuvos policija, prašydama: 1. Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 str. 18 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai šiam grėsė žūtis ar sužalojimas. 2. Pripažinti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nukentėjusiuoju. Jei bus nuspręsta kitaip – reikalaujame pateikti priimtus procesinius sprendimus, vadovaujantis LR ANK 579 str. 4 d. 3. Pritaikyti gyvūnų laikymo draudimą asmeniui, žiauriai pasielgusiam su gyvūnu, kaip numato GGAĮ 6 str. 2 d. Dėkojame visiems, kurie neliko abejingi – skambino 112, fiksavo įvykius ir padėjo išgelbėti gyvūną. Deja, susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais, šokiruoja ne tik pačių žmonių žiaurumas, bet ir tai, kad atsakingos institucijos ne visada imasi veiksmų, kurių reikalauja įstatymas. Šiuo atveju taip pat stebina – nors atvykę pareigūnai fiziškai padėjo gyvūnui, tyrimo dėl galimo žiauraus elgesio nepradėjo. Jie nesiryžo apginti gyvūno neatlikdami veiksmų, kurių reikalauja įstatymas. Lietuvos policija, gerb. Arunai Paulauskai, ar nemanote, kad jei pareigūnai taikytų įstatymuose numatytas baudas ir nuobaudas, o tokie atvejai būtų viešinami, gal gyvūnų skriaudikai pagaliau imtų suprasti, kad už žiaurumą teks atsakyti? https://www.facebook.com/GyvunuGerovesIniciatyvos/videos/737849819197802

GGI savanorė Vita Stankevičiūtė ir jos augintinė Bela “The American International School” dešimtokams pristatė temą “Kaip socialiniai tinklai padeda gyvūnams?”. Kas yra ta gyvūnų gerovė? Kur ir kaip ji pažeidžiama? Kaip socialiniai tinklai padeda jos siekti ir kaip jaunimas gali prisidėti? Vita Stankevičiūtė sako: „Man patinka kalbėtis su jaunais žmonėmis, nes jie dar turi galimybę užaugti į kartą, kuri nebijo jausti, rūpintis ir ginti tų, kurie patys neturi balso. Aš kalbu, nes tikiu, kad jei kažkas iš jų išsineš bent vieną mintį – švelnesnę, atsakingesnę – kažkuriam gyvūnui ateityje bus geriau. Ir tai jau nėra tik žodžiai. Tai – mažas žingsnis link tikro pokyčio.” Primename, kad anksčiau GGI vykdė edukacinį projektą „Gyvūnų gerovės mokykla”, skirtą ugdyti jaunosios kartos socialinę atsakomybę, atjautą bei skatinti savanorystės idėjas. Projekto metu buvo aplankyta 21 mokykla ir susitikta su 1800 mokinių. Ar matote poreikį tokį projektą pakartoti?

Neseniai „Facebook“ pamatėme VšĮ “Šilutės beglobiai“ įkeltą įrašą apie katę su pjautine žaizda gerklėje. Mums susisiekus su prieglauda sužinojome: Vienoje Stoniškių seniūnijos šeimoje neblaivus sugyventinis peiliu į gerklę sužalojo katę. Gyvūnas kelias dienas vaikščiojo su pūliuojančia pjautine žaizda kakle. Katės laikytoja nesiėmė jokių veiksmų, kad suteikti katei būtiną veterinarinę pagalbą. Policijos pareigūnai buvo atvykę ir nurodė nuvežti katę pas veterinarą, tačiau reikalavimas liko neįvykdytas. Kiek mums žinoma, policija pagal kaimynų iškvietimą tyrimo nepradėjo. Mūsų kolegė Lina ir teisininkė Aistė susipažino su situacija ir 2025 m. birželio 6 d. GGI vardu pateikė pareiškimą Lietuvos policija prašydamos: 1. Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 straipsnio 18 dalį dėl žiauraus elgesio su kate, kai šiai grėsė žūtis ar likti suluošintai, katės šeimininkės ir jos sugyventinio atžvilgiu. 2. Pripažinti VšĮ „Šilutės beglobiai“ nukentėjusiaisiais, kadangi katė laikoma ir gydoma gyvūnų globos įstaigos lėšomis. 3. Pripažinti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nukentėjusiuoju. Tuo atveju, jeigu institucija nuspręstų atsisakyti pripažinti nukentėjusiuoju, vadovaujantis LR ANK 579 straipsnio 4 dalimi, prašome atsiųsti priimtus procesinius sprendimus byloje. 3. Pritaikyti draudimą laikyti gyvūnus asmeniui žiauriai pasielgusiam su gyvūnu, kaip tai numatyta GGAĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Mes informuosime Jus apie šio eigą. Pagal įstatymą, atsakymą institucijos privalo pateikti per 20 d.d. Baigdami įrašą norime padėkoti žmonėms, kurie neliko abejingi ir pranešė apie sužalotą gyvūną „Šilutės beglobiams“. Liūdna, kad atvykę policininkai nesiėmė ginti gyvūno ir neatliko reikiamų veiksmų, kurių reikalauja įstatymas. O išgerinėjantiems gyvūnų skriaudikams turime patarimą - negerkite, nes kitą kartą sugėrovas gali papjauti ir Jus.