Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.
Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.
Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.
Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.
Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau
