Naujienos

Kiekvieną pavasarį, stirnoms atsivedant jauniklius, aukštose pievose šimtai jų žūsta po šienapjovių ratais. Kol sustiprėja, stirniukai keletą savaičių slepiasi vienoje vietoje, o motina juos aplanko tik pamaitinti. Dėl įgimto instinkto stirnų jaunikliai, susidūrę su pavojumi, ne bėga, o dar stipriau prisispaudžia prie žemės. Ūkininkai raginami atsargiau šienauti pievas ir prieš pradedant darbus imtis tam tikrų veiksmų, galinčių padėti išvengti beprasmės šių ir kitų gyvūnų žūties. Specialistai pastebi, kad dideliuose šienaujamų pievų plotuose be specialios technikos ūkininkams pastebėti stirnų jauniklius yra labai sudėtinga. Todėl jau ketvirtus metus iš eilės organizacija „Ekosistemų apsaugos centras“ įgyvendina akciją „Neleisk sušienauti stirniuko“, kurios metu šienaujamos pievos apžvelgiamos dronais su termovizoriais. Jeigu pastebėjote jauniklius savo pievose, praneškite organizacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ apie planuojamas šienauti pievas. Organizacija atvyks į vietą ir specialiais dronais apžiūrės planuojamą šienauti teritoriją. Žolėje aptikus stirniukus ar kitus jauniklius, juos perkels į saugią vietą. Jeigu pastebėjote jauniklį prieš šienavimą, perkelkite į netoliese esančią nešienaujamą vietą. Darykite tai atsargiai, naudojant pirštines, audinį ar žolę, kad ant jauniklio neliktų žmogaus kvapo, ir vengiant bereikalingo gyvūno trikdymo. Perkelti jauniklį reikėtų prieš pat šienavimą, nes jis gali bandyti grįžti į buvusią vietą. Kviečiame peržvelgti karuselę ir susipažinti su būdais kaip savarankiškai galite padėti stirniukams ir kitiems pievose besislepiantiems gyvūnams. Nors pirmasis šienavimas yra ypač pražūtingas stirniukams, nes stirnų jauniklių vedimosi laikotarpis sutampa su pirmąja šienapjūte, šienaujamose pievose žūsta ir kiti gyvūnai – kiškiai, kurapkos, griežlės, tilvikai, putpelės bei daugybė žvirblinių paukščių. Todėl ūkininkų prašoma vengti ankstyvo šienavimo ir prieš pradedant darbus patikrinti pievas.

Sunku rašyti šį įrašą. Skaudu pripažinti, kad istorijos baigtis nubraukė ilgametį mūsų organizacijos darbą ir visų gyvūnų gerovei neabejingų žmonių pastangas. Tikėjomės, kad kiekvienas, netinkamai su gyvūnu pasielgęs ar palikęs jį kentėti, sulauks pelnytos atsakomybės. Šį kartą sistema pasirinko kitą kelią. Nepaisant maksimalių mūsų komandos teisinių pastangų, Haupso (anksčiau vadinamo Aveksiu) šeimininkas liko visiškai nenubaustas už šuns mirtį. Teisinis absurdas chronologiškai atrodė taip: 2025 m. gruodžio 3 d. GGI kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 310 str. 1 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, pasireiškusio visiška nepriežiūra ligos metu, dėl kurios šunį teko eutanazuoti. Procesas virto karusele: pateikėme tris skundus dėl policijos nutarimų tyrimo nepradėti, o prokuroras du kartus tyrimą atnaujino. Galutinis kirtis: po paskutinio prokuroro nutarimo sekė ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, o tašką 2026 m. balandžio 2 d. padėjo aukštesnės instancijos teismo nutartis. Ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta galutinai. Priimdami tokį sprendimą, teisėsauga ir teismas tarsi nubraukė visus iki šiol institucijų surašytus protokolus. Teisinėje praktikoje atsivėrė pavojinga spraga. Mes niekada nesutiksime su pozicija, kad šeimininkui užtenka pasakyti: „Aš rūpinausi pagal savo suvokimą ir išmanymą, taip, kaip gebėjau“. Toks požiūris ne tik atveria tiesų kelią piktnaudžiavimui (nors visi žinome, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia), bet ir siunčia klaidingą signalą visuomenei. Gyvūnų neturi auginti asmenys, kurie nesugeba ar nenori jais visapusiškai pasirūpinti. Skaudu matyti, kaip ilgametis darbas ir pasiektos pergalės gyvūnų teisių labui per akimirką virsta teisiniu nihilizmu. Teismo sprendimo nepakeisime, tačiau šis pralaimėjimas tik įrodo, kad mūsų darbas dabar yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Turime garsiai kalbėti apie šias sistemines spragas ir reikalauti pokyčių įstatymų leidyboje, kad tokia „praktika“ netaptų norma. Haupso nebėra, bet liko tūkstančiai kitų. Remdami GGI veiklą, jūs padėsite mums tęsti alinančias kovas už juos:

Lietuvoje veikiančios prieglaudos labai dažnai sulaukia prašymų priimti gyvūną augintinį dėl to, kad jo šeimininkas mirė, o pasirūpinti gyvūnu nėra kam.Teisiškai augintinis Lietuvoje yra turtas, todėl paveldėjimo principu atsakomybė už jį turėtųkeliauti kartu su nekilnojamuoju ir kitu turtu. Mirus žmogui už jo gyvūną turi atsakyti giminės, paveldėję turtą, o ne prieglaudos ar pašaliniai žmonės.Deja, praktikoje gyvūnas dažnai tampa „nematoma“ palikimo dalimi apie kurios lemtį mažai pagalvojama.„Dažnai velionio turtą paveldėję giminaičiai atsakomybės už gyvūną kratosi, teigia neturintys sąlygų priimti keturkojį šeimos narį į namus. Ypatingai problema opi, jei tas gyvūnas nėra veislinis, o tarkim mišrūnas šuo visą gyvenimą leidęs prie būdos kur nors kaime. Neretai tokie gyvūnai taip ir lieka likimo valioje „kabėti“ ant grandinės, pašeriami ir pagirdomi kaimynystėje gyvenančių žmonių“ – problematišką situaciją apibūdina nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.Rytojus niekam nėra garantuotas. Bet jei šiandien būtų jūsų paskutinė diena, kas nutiktų su jūsų augintiniu? Siekiant išvengti situacijų, kai netekęs šeimininko gyvūnas lieka visiškai vienas, GGI pataria iš anksto pasirūpinti gyvūno likimu. Kaip iš anksto pasirūpinti savo gyvūno likimu? Gyvūnų augintinių gyvenimo trukmė yra žymiai trumpesnė nei žmogaus, todėl dažniau šeimininkui tenka išlydėti į geresnį pasaulį savo augintinį. Tačiau lieka vieni ir gyvūnai augintiniai.„Labai svarbu iš anksto ne tik pagalvoti, kas iš tiesų galėtų pasirūpinti mūsų katinu, šuniu ar kitu naminiu gyvūnu, jei taip nutiktų, kad mes juo pasirūpinti nebegalėsime, tačiau su tuo konkrečiu žmogumi ir susitarti. Tai nebūtinai tik mirties atveju, bet ir sunkiai susirgus, atsidūrus ligoninėje ar patekus į kitas aplinkybes, kurių iš anksto negalime numatyti. Juk nei vienas nežinome, kas mūsų laukia po pusmečio ar metų“ – teigia organizacijos GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.GGI akcentuoja šiuos žingsnius, siekiant iš anksto pasirūpinti savo mylimo augintinio likimu: Įrašykite augintinį į testamentą kartu su lėšomis jo išlaikymui. Svarbu ne tik palikti gyvūną testamentu, tačiau ir numatyti tam tikrą palikimo lėšų dalį, skirtą padengti gyvūno priežiūros išlaidas. Teisiškai įšaldykite lėšas, kurios bus skirtos tik gyvūno priežiūrai, o ne paveldėtojų pirkiniams. Susitarkite su ateities globėju, kuris perims priežiūrą tuo atveju, jei Jūs gyvūnu nebegalėsite pasirūpinti pats. Turėkite SOS kortelę piniginėje, kad nelaimės atveju gyvūnas neliktų užrakintas namuose. Tai atvejais, jei neturite artimųjų, susitarkite su prieglauda, kuri perims gyvūno globą už palikimą ar jo dalį. Šeimininkui mirus Iš minkšto guolio – į gatvę Anot B. Vaitiekūnaitės, atvejai, kai gyvūnai lieka bepriežiūriais dėl to, kad šeimininkas susirgo ar mirė, Lietuvoje yra gana dažni. Senyvo amžiaus žmonės kaimuose labai dažnai turi šunį, kuris gyvena prie būdos ir lauke gyvenančią katę. Kartais tokių gyvūnų būna net ne vienas, o keli ar keliolika. Vyresnio amžiaus žmogui mirus, sodybą pasiima giminės, o gyvūnai lieka likimo valiai.„Nesocializuoti šunys ir pusiau laukinės katės iš sodybos patenka į prieglaudas, o kartais net ir to padaryti nesivarginama ir gyvūnai tiesiog paliekami likimo valiai. Ne mažiau liūdna ir kai namuose laikyti gyvūnai, mirus šeimininkui, tiesiai nuo sofos atsiduria prieglaudoje ar yra išmetami į gatvę. Įsivaizduokite, ką tam gyvūnui tenka išgyventi, kai ne tik mylimo šeimininko neteko, bet ir namų“ – apie situacijas, su kuriomis tenka susidurti praktikoje pasakoja B. Vaitiekūnaitė.Vienas iš tokių pavyzdžių – šuo Bela, kuri penkerius metus gyveno pririšta prie būdos. Šeimininkui mirus gyvūnas liko visiškai vienas be maisto, vandens ir tinkamos pastogės per didžiausius žiemos šalčius. Visgi šiam keturkojui labai pasisekė, ją į laikiną globą paėmė muzikantas Mantas Meškerys ir ji dabar ieško naujų namų, kuriuose galėtų jaustis saugi ir mylima. Ką svarbu žinoti paveldėjus šunį Paveldėtojams svarbu žinoti, kad gyvūnas teisiškai Lietuvoje yra turtas, kuriuo pasirūpinti yra mirusiojo artimųjų pareiga. Atitinkamai paveldėjus namus kartu pereina ir atsakomybė už namus saugojusį šunį, juose gyvenusį katiną ar kitą gyvūną. „Paveldėtojas privalo visapusiškai pasirūpinti gyvūnu augintiniu, t.y. pilnai perimti gyvūno globą jį pasiimant į savo namus ar kitais būdais užtikrinant pilnavertę gyvūno priežiūrą. Tais atvejais kai paveldėtojai neturi galimybės prižiūrėti gyvūno, turėtų patys surasti gyvūnuinaujus namus. Nei kaimynai, nei prieglaudos nėra atsakingi už gyvūno globą, nors dažnai giminaičiai įsivaizduoja, kad jie pasiims turtą, o gyvūnu kažkodėl turėtų pasirūpinti kažkas kitas” – pasakoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė. Kai paveldėtas gyvūnas dovanojamas, svarbu pasirūpinti jo kastracija/sterilizacija, suteikti veterinarinę priežiūrą, jei gyvūnas serga ir dovanoti tik sveiką augintinį. Gyvūnas turėtų būti dovanojamas tik į geras rankas – žmonėms, kurie yra pasiryžę ilgalaikei gyvūno globai ir galintys suteikti gyvūnui tinkamas gyvenimo sąlygas. Dovanojant gyvūną rekomenduojama pasirašyti oficialią GGI dovanojimo sutartį, kurios formą galima rasti čia:

Kartais reikia tiesiog susėsti prie vieno stalo ir prisiminti, kiek daug jau padaryta. Ne tik skaičiais, ne tik bylomis, pranešimais ar institucijoms išsiųstais raštais, bet ir visais tais momentais, kai kažkas neliko vienas, nes GGI komandoje atsirado žmogus, kuris ėmėsi veikti. Susitikome pasikalbėti apie praėjusius metus, apie tai, kas pavyko, kas skaudėjo, kur dar norisi daugiau drąsos, aiškumo ir jėgų. Kalbėjome ir apie tai, kas dar laukia šiemet – darbus, tikslus, planus ir gyvūnus, kurių istorijos dar tik pasieks mus. GGI niekada nebuvo vieno žmogaus darbas. Čia susitinka labai skirtingi žmonės, bet visus juos jungia tas pats noras – kad gyvūnų kančia neliktų nematoma, o abejingumas netaptų norma. Vieni rašo, kiti tikrina informaciją, bendrauja su institucijomis, kuria turinį, konsultuoja, organizuoja, ieško sprendimų. Kartais tai atrodo kaip maži darbai, bet sudėti kartu jie tampa labai didele jėga. Šis darbas ne visada lengvas. Kartais jis pykdo, skaudina, išvargina ir priverčia klausti, kiek dar galima kartoti tuos pačius dalykus. Bet tada pasižiūri į žmones šalia ir prisimeni – galima. Nes esame ne po vieną. Ačiū kiekvienam, kuris yra ar buvo GGI dalimi. Už laiką, mintis, kantrybę, principingumą ir širdį, kurios šiame darbe reikia labai daug. Dar turime ką nuveikti. Ir būtent dėl tokios komandos tuo tikėti daug lengviau. Tapti GGI savanoriu gali visi - reikia tik motyvacijos ir noro tapti pokyčio dalimi. Kviečiame registruotis: Už akimirkų fiksavimą dėkojame Austei, o už svetingą priėmimą - The Green Space

Lietuvoje jau penkerius metus galioja įstatymas, įpareigojantis mikroschema paženklinti visus augintinius. Visgi teisinė prievolė yra tik viena medalio pusė - tai yra ir elementarus saugumo bei atsakomybės klausimas, aktualus tiek kasdienybėje, tiek ekstremaliose situacijose. Nenuspėjamų scenarijų aplinkui daug - nuo neatsargaus paleidimo nuo pavadėlio pasivaikščiojimo metu iki Baltijos šalyse dažnėjančių oro pavojaus signalų. Pagrindinis ir patikimiausias augintinio identifikacijos būdas yra mikroschema - ji lieka su gyvūnu ir padeda jį susieti su registruotu šeimininku net tada, kai šalia nėra jokios matomos informacijos. Papildomai verta pasirūpinti ir antkaklio pakabuku su šeimininko kontaktiniu numeriu. Tai naudinga prevencinė priemonė, leidžianti radus augintinį susisiekti greitai ir tiesiogiai. Vis dėlto svarbu suprasti, kad pakabukas nėra mikroschemos alternatyva: antkaklis gali nutrūkti, nuslysti ar būti nuimtas, o mikroschema užtikrina, kad jūsų informacija liktų susieta su augintiniu. Atsakomybė prieš savo augintinį turi būti vertinama rimtai, o ženklinimas mikroschema yra ne tik įstatymo reikalavimas, bet ir svarbi prevencinė priemonė, padedanti jūsų keturkojui šeimos nariui sugrįžti namo.

GGI organizacijos atstovės Beatričė Vaitiekūnaitė ir Loreta Stakauskaite kartu su šuneliu Appsu lankėsi LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ ir pasidalino itin svarbiomis bei praktiškomis pamokomis, kurias privalo žinoti kiekvienas šeimininkas. Laidoje aptariama kaip pasiruošti ekstremaliai situacijai, ką būtina turėti su savimi, kaip efektyviai nuraminti panikuojantį gyvūną bei kaip suvaldyti situaciją, jei priedangos kaimynai nėra patenkinti augintinio draugija? Ačiū Audra Avižiūtė už pokalbį ir paglostukus Appsui, o jus kviečiame žiūrėti reportažą bei pasidalinti šiuo įrašu su kitais gyvūnų šeimininkais – išankstinis pasiruošimas užtikrins saugesnį rytojų tiek jums, tiek jūsų keturkojams šeimos nariams.

Pavadėliai yra skirti vedžioti šunis, o ne mušti žmones. O šunis vedžioti su pavadėliu PRIVALOMA tam, kad visi mieste galėtume jaustis saugiai. Tikimės, kad Šiauliuose krepšinio trenerį sužeidęs asmuo bus surastas ir atitinkamai nubaustas, o pareigūnai įvertins, ar šuniui saugu gyventi su tokiu „šeimininku“. Šis įvykis žiniasklaidoje buvo nušviestas su antrašte, kad „konfliktą įžiebė agresyvus šuo“. Komentaruose taip pat pasipylė kaltinimai gyvūnui. Norisi paraginti žiniasklaidos atstovus bei komentatorius nustoti stigmatizuoti augintinius ir neklijuoti jiems etikečių. Šioje situacijoje svarbu suprasti, kad šunys nesupranta, kas yra gerai ar blogai. Jie elgiasi taip, kaip jiems diktuoja instinktai, genai ir išmokta patirtis. Todėl šuns elgesys dažniausiai yra tik prasto auklėjimo ar paties šeimininko elgesio pasekmė, o atsakomybę turi nešti ne gyvūnai, o neadekvatūs asmenys, nesugebantys suvaldyti nei savo augintinių, nei savęs.

Ieškome motyvuotų savanorių, norinčių prisidėti prie gyvūnų gerovės kampanijų ir kasdienės organizacijos veiklos. Savanorystės galimybės pas mus apima pačias įvairiausias sritis, todėl kiekvienas gali rasti vietą pagal savo talentus ir pomėgius - nuo fotografavimo iki darbo su žiniasklaida, nuo vertėjavimo ir partnerių ir rėmėjų paieškų. Užsirašyti - labai paprasta. Užpildykite anketą, o vėliau su jumis susisieks GGI savanorių koordinatorė Elena Poviliūnaitė-Randhawa Dalinkitės šia žinia ir su kitais - gal jūsų rate yra kas ieško naujos prasmingos veiklos!

Kviečiame susipažinti su GGI nuveiktais darbais per 2025 metus. Ačiū tiek visai GGI komandai, tiek visiems palaikiusiems mus ir finansiškai, ir morališkai - visi esate organizacijos darbų ir pasiekimų dalis. Visas GGI veiklos ataskaitas rasite čia: https://ggi.lt/veiklos-ataskaitos/

Nors ausų ir uodegų trumpinimas Lietuvoje yra griežtai draudžiamas, vis dar susiduriame su atvejais, kai augintiniai žalojami dėl klaidingų estetikos standartų. Tokia procedūra gyvūnui sukelia nereikalingą skausmą ir traumą, o už ją numatyta griežta teisinė atsakomybė. Kiekvienas pastebėtas atvejis – tai galimybė užkirsti kelią tolesniam smurtui. Tam, kad jūsų pagalba būtų efektyvi, paruošėme aiškius įrankius, padėsiančius veikti užtikrintai ir teisiškai pagrįstai. Kaip galite padėti? Žinokite, kaip veikti. Paruošėme išsamią instrukciją, kaip elgtis pastebėjus kupiruotą gyvūną ir kaip tinkamai informuoti atsakingas institucijas: https://ggi.lt/kupiravimas/ Siekime teisingumo kartu. Jei pranešus apie pažeidimą institucijos atsisako tirti atvejį arba nesutinkate su gautu atsakymu – rašykite mums info@ggi.lt. Esant pagrindui, padėsime apskųsti sprendimus įstatymų nustatyta tvarka. Už žiaurų elgesį su gyvūnais numatytos baudos siekia nuo 150 € iki 6000 €, o kritiniais atvejais gresia ir laisvės atėmimas. Tik veikdami kartu galime užtikrinti, kad įstatymai neliktų tik popieriuje, o gyvūnai būtų saugūs. Kviečiame prisidėti prie mūsų teisinių kovų ir palaikyti GGI veiklą Jums patogiu būdu:

Praėjusį šeštadienį, gegužės 9 d., Telšiuose vyko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija organizuota paroda. Nors renginio statusas oficialus, jame užfiksavome tai, kas Lietuvoje yra draudžiama įstatymu – parodoje dalyvavo šunys akivaizdžiai trumpintomis uodegomis. Kartu su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atstovais bei Skaistė Svidraitė vykome ten ne grožėtis paroda, o užfiksuoti faktų. Mūsų nuojauta pasitvirtino vos prasidėjus Jagdterjerų jaunimo ringui: iš trijų dalyvių du buvo trumpintomis uodegomis. VMVT inspektoriams pradėjus fiksuoti pažeidimą, vienas iš dalyvių su šunimi pasišalino – keistas sprendimas, žinant, kad dalyvavimas jau užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Tačiau liūdniausia ne bandymai išvengti atsakomybės, o pati renginio atmosfera. Pasklidus žiniai apie kontrolės vizitą, mūsų komanda patyrė „augalotų organizatorių“ spaudimą. Priekaištai, kad „sugadinome šventę“, puikiai iliustruoja kai kurių bendruomenių požiūrį: jiems šventė yra svarbiau už gyvūno gerovę ir teisės aktų laikymąsi. Skaistė taikliai pastebi: „Parodos atmosfera - labai slegianti, kai pastebi, kiek žmonių vaikšto parodoje su noru žudyti, ir tai daro su malonumu. Ir aišku, į ringus išėjo tik keli, nes po to jau išsigando VMVT.“ Parodoje savo veislę reprezentavo ir Lietuvos Heideterjerų augintojų klubas, kurio šunys taip pat buvo trumpintomis uodegomis. Augintojų argumentai – archajiški: esą uodegos trumpinamos, kad šuo nenusilaužtų uodegos belendant į urvus. Klausiame veterinarijos gydytojų: galite pasidalinti savo patirtimis su medžiokliniais šunimis ir jiems iškilusiomis traumomis? Ar uodegų lūžiai iš tiesų yra tokia masinė problema, ar tai tik patogus skydas pateisinti žalojimą dėl estetinių sumetimų? Laukiame oficialaus atsakymo iš VMVT dėl užfiksuotų pažeidimų ir informuosime apie tyrimo eigą. O mes ir toliau kovosime, kad tradicijos, grindžiamos žalojimu, privalo likti ten, kur joms ir vieta – praeityje. Kviečiame ir toliau palaikyti mūsų veiklą jums patogiais paramos būdais:

Tūkstančius žmonių sukrėtusi istorija apie spardytą šuniuką vis dar rūpi visuomenei, o mes po ilgų procesų pagaliau galime jus supažindinti su bylos baigtimi. Ši istorija pasiekė mus dėka VšĮ Rožinė pėdutė – gavę visuomenės prašymus reaguoti, jie operatyviai surinko visą pirminę medžiagą ir kreipėsi į mus dėl teisinės pagalbos. Suvieniję jėgas, siekėme, kad smurtas neliktų nepastebėtas. Policija, pasitelkusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į pagalbą, priėmė sprendimą, kuriuo skriaudėjai paskirta 150 EUR bauda, gyvūno konfiskavimas bei draudimas 2 metus įsigyti ar laikyti šunis. Tiesa, gyvūnas, nors ir konfiskuotas, šiuo metu yra laikomas pas skriaudėjos šeimos narius. Dar tiksliai nežinome, ar jis bus perduodamas į kitus namus, ar vis tik, atsižvelgiant į tai, kad šuneliui 17 metų, namų aplinka dar kartą keičiama nebus. Visgi manome, kad gyvenimas su kitu, šuneliui pažįstamu asmeniu, šiuo atveju yra tinkamas sprendimas. Nors, mūsų nuomone, 150 EUR bauda neatitinka padarytos žalos žiaurumo, pareikalavę visos bylos medžiagos ir su ja išsamiai susipažinę, visgi priėmėme išvadą, kad nebešvaistysime resursų teikdami naujus skundus, nes atsižvelgiant į bylos detales, didesnės nuobaudos šiame procese vistiek pasiekti nepavyks. Manome, kad visgi yra ir kuo pasidžiaugti - GGI pasiektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims yra akivaizdžiai taikomas praktikoje. Mūsų tikslas – siųsti stiprią žinutę visuomenei, kad smurtas prieš gyvūnus yra netoleruotinas. Dėkojame, kad po tiek mėnesių nepraradote neabejingumo – jūsų aktyvus domėjimasis ir finansinis indėlis padeda mums siekti pokyčių. Kviečiame ir toliau palaikyti mūsų veiklą jums patogiais būdais:

Pastebėjus kenčiantį ar neprižiūrimą gyvūną, dažnai apima bejėgiškumo jausmas. Norisi padėti čia ir dabar, tačiau ne visuomet aišku, nuo ko pradėti. Nors mūsų savanorių pajėgos yra ribotos, mes tikime, kad kiekvienas iš jūsų gali tapti pokyčio dalimi. Tam, kad pagalba būtų efektyvi ir teisiškai pagrįsta, paruošėme aiškų gidą. Jame rasite konkrečius žingsnius, kaip elgtis skirtingose situacijose – nuo netinkamų laikymo sąlygų iki smurto atvejų. Žinojimas suteikia drąsos veikti. Spauskite mygtuką ir susipažinkite su instrukcija, kad galėtumėte padėti tiems, kurie savęs išgelbėti negali:

Dalinamės kolegų Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams paruošta informacija apie tai, kaip pasiruošti pavojui su egzotiniais ir dekoratyviniais gyvūnais, nes auginame ne tik kates ir šunis, o nepamiršti reikia jų visų.

2025-ieji mūsų organizacijai buvo itin intensyvūs metai. Mūsų teisininkė Aistė buvo viena iš specialistų, kurie tiesiogiai dirbo su daugybe gyvūnų nepriežiūros atvejų ir siekė, kad kiekviena istorija sulauktų teisingo sprendimo. Dalyje šių situacijų pavyko pasiekti svarbių pergalių – gyvūnų laikymo sąlygos buvo realiai pagerintos. Visgi, ne visada užtenka tik teisinių raginimų ar perspėjimų. Kai kuriais atvejais, siekiant apsaugoti gyvūnų gyvybes, teko imtis kraštutinių priemonių – gelbėjimo operacijų ir konfiskavimo. Darbas ties tuo nesibaigia. Vis dar susiduriame su sudėtingais procesais, kur būtina ne tik konfiskuoti kenčiančius augintinius, bet ir uždrausti juos skriaudusiems asmenims laikyti gyvūnus ateityje. Tai reikalauja didelio atkaklumo, specifinių žinių ir nuolatinio budrumo institucijose. Tam, kad galėtume tęsti šią „teisinę sargybą“ ir siekti sisteminių pokyčių ateinančiais metais, mums labai reikalingas jūsų palaikymas. Jūsų parama leidžia mums užtikrinti profesionalią gynybą tiems, kurie patys už save kovoti negali. Skirkite GGI savo 1,2% GPM ir padėkite mums kurti saugesnę Lietuvą gyvūnams:

Europos Sąjungoje ryškėjančios naujos gairės dėl šunų ir kačių gerovės dar kartą patvirtina tai, ką žinojome seniai – gyvūnų laikymas pririšus yra nesuderinamas su jų gerove. Naujausiame reglamento projekte numatomas draudimas rišti gyvūnus įtvirtina bendrą ES narių supratimą: tokia praktika yra žalinga ir kenksminga. Europos institucijos vieningai pripažįsta, kad ilgalaikis gyvenimas „ant grandinės“ sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, neleidžia gyvūnui tinkamai ilsėtis bei realizuoti natūralaus elgesio, todėl visos narės kartu žengia link šios praktikos išgyvendinimo. Numatomi pokyčiai Bendradarbiaudami su Eurogroup for Animals, teikėme savo siūlymus šiam reglamentui ir siekėme, kad jame atsirastų vietos griežtesniems reikalavimams. Mūsų pozicija aiški – visiško rišimo draudimo turėtų būti paisoma visuose lygmenyse. Pagal šiuo metu derinamas nuostatas, numatomas draudimas rišti šunis ir kates ilgiau nei 1 valandą. Nors reglamentas aiškiai brėžia vertybinę poziciją prieš gyvūnų rišimą, kol kas nėra tiksliai aišku, ar šis reikalavimas būtų privalomas tik veislynams, pardavimo vietoms, prieglaudoms bei laikinoms globoms, ar ir privatiems šeimininkams. Tai dar kartą patvirtina – kol ES taisyklės dar tik skinasi kelią, mūsų šalies nacionalinis apsisprendimas išlieka kritiškai svarbus. O mes - nelauksime dešimtmečio. Nors pokyčiams įgyvendinti numatytas ilgas 2–15 metų laikotarpis, mes neketiname laukti. Matydami sėkmingus kaimyninių šalių pavyzdžius, toliau kryptingai dirbame, kad Lietuva nelauktų išlygų ir kuo greičiau užbaigtų dešimtmečius trunkančią žalingą praktiką. Taip manančių Lietuvoje - beveik 36 tūkst. Prisijunk prie jų, pasirašyk peticiją prieš šunų rišimą, ir pasidalink ja su kitais:

Daug kas klausia, kam nevyriausybinei organizacijai reikalingi teisininkai? Atsakymas paprastas: tik keisdami įstatymus galime užtikrinti, kad pagalba gyvūnams nebūtų kova su vėjo malūnais. Mūsų teisininkė Raminta Ram yra viena tų, kurių dėka buvo pasiekti ir vis dar yra siekiami dideli pokyčiai. Teisiniai procesai nėra tokie matomi kaip išgelbėtas šuniukas, tačiau jie yra vienintelis būdas, kad ateityje būtų mažiau pagalbos prireikiančių gyvūnų. Šie rezultatai - metai diskusijų, tūkstančiai puslapių dokumentų ir nuolatinis dalyvavimas ten, kur priimami sprendimai. Skirkite savo 1,2% GPM GGI veiklai ir padėkite mums kurti saugesnę Lietuvą gyvūnams:

Šiandien džiaugiamės savo ištikimiausiais bičiuliais, jų besąlygiška meile ir kartu leidžiamu laiku. Tačiau kartu švęsdami šią dieną, prisiminkime ir tuos, kurie nežino, ką reiškia tikras žmogaus rūpestis. Kviečiame šią dieną paminėti prasmingai ir išsirinkti sau artimiausią būdą ją paminėti: Praleiskite laiką su savo augintiniu. Atraskite naujas, keturkojams draugiškas vietas mūsų žemėlapyje: www.draugiskigyvunams.lt Nudžiuginkite tuos, kurie dar neturi namų. Nuvykite į prieglaudą pavedžioti šunų – jiems tai bus didžiausia šventė. Prieglaudų sąrašą rasite mūsų puslapyje: www.prieglaudos.lt. Padovanokite viltį tiems, kurie jos patys išsikovoti negali. Pasirašykite peticiją už Lietuvą be grandinių. Jūsų parašas yra balsas už laisvę tiems, kurių pasaulis dabar apribotas vos keliais metrais: https://peticijos.lt/P-87662 Būkite pokyčių dalimi. Prie sisteminių pokyčių šunims prisidėkite čia: www.ggi.lt/parama Dalinkitės žinia. Priminkite kitiems, kad šuo yra šeimos narys, o ne kiemo apsaugos instaliacija. Jie irgi yra nusipelnę pagalbos ir turi teisę į laisvą judėjimą. Tegul ši diena tampa dar vienu žingsniu link tokio pasaulio, kuriame kiekvienas šuo būtų saugus, mylimas ir jaustųsi pilnaverčiu žmogaus draugu.

GGI specialistė gyvūnų nepriežūros atvejais Lina Vaitekūnaitė primena tris GGI pasiekimus, kuomet teisinės pastangos virto realiomis baudomis skriaudėjams. Kodėl mums svarbus jūsų palaikymas? Už kiekvienos tokios baudos stovi ilgos savanorių darbo valandos: teisinių dokumentų rengimas, įrodymų rinkimas ir nuolatinė komunikacija su institucijomis. Šis darbas reikalauja ne tik užsispyrimo, bet ir finansinių resursų. Mes siekiame, kad Lietuvoje neliktų vietos nebaudžiamumui. Kiekvienas jūsų prisidėjimas leidžia mums tęsti šią „teisinę sargybą“ ir užtikrinti, kad už kiekvieną nuskriaustą gyvūną būtų atsakyta. Skirkite GGI savo 1,2% GPM, kad ir toliau galėtume dirbti gyvūnų labui:

Žemė – tai mūsų visų bendri namai, kuriuose vietos turėtų užtekti kiekvienam. Šiandien švenčiame gyvybę, todėl kviečiame tai daryti atsakingai, galvojant ne tik apie savo komfortą, bet ir apie tuos, kurie negali pastovėti už save. Dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos daugybė gyvūnų rūšių atsiduria prie išnykimo ribos. Turime suprasti, kad kiekvienas mūsų kasdienis pasirinkimas daro tiesioginę įtaką biologinei įvairovei ir gyvūnų saugumui. Būkime budrūs vartotojai ir kurkime tvarią aplinką visoms gyvoms būtybėms. Gražios ir prasmingos Žemės dienos linki GGI komanda!