Naujienos

Vaikas Kalėdoms prašo šuniuko? Atsakomybė už augintinį tenka tėvams

Nors augintinio dažniausiai norisi vaikams, visgi sprendimą įsigyti gyvūną priima suaugusieji. Nepilnametis formaliai negali būti gyvūno savininkas. Vadinasi, ne vaikams, kurie prašo šuniuko ar kačiuko, o būtent suaugusiesiems tenka atsakomybė ir už augintinio gerovę, ir už jo aplinkiniams padarytą žalą.  Tėvai atsako ir už vaikus, ir už naminius gyvūnus   Gyvūnas – ne dovana, o didžiulis tėvams tenkantis įsipareigojimas ir atsakomybė. Net jei vaikas laikosi prieškalėdinių pažadų ir kantriai vedžioja augintinį į lauką, nutikus nelaimei, kurios kaltininkas – vaiko nesuvaldytas šuo, už padarinius bus atsakingi tėvai. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus vaikui vedžioti gyvūną nėra draudžiama, tačiau ir už vaikus, ir už augintinius atsako jo tėvai.   Kokių nelaimių gali nutikti? Pasitaiko atvejų, kai vaikas tiesiog nenulaiko šuns ir šis užpuola kitą gyvūną, žmogų ar išbėga į judrią gatvę, taip sukeldamas eismo įvykį.  Visais šiais atvejais, kai nukenčia kitų žmonių ar gyvūnų sveikata bei turtas, o nukentėjusieji kreipiasi į teismą, už padarytą žalą atsako vaiko tėvai, kurie yra juridiniai gyvūno savininkai.  „Tėvai, leidžiantys vaikams vedžioti šunis be suaugusiųjų palydos, turėtų įvertinti jų fizines ir psichologines galimybes bei turėti omenyje, kad gali tekti atsakyti už padarytą žalą, pavyzdžiui, sumokėti piniginę kompensaciją už šuns suplėšytus drabužius ar atlyginti gydymo išlaidas, jei tokių būtų dėl šuns įkandimų. Jei dėl gyvūno sukelto eismo įvykio nustatomi sunkūs kūno sužalojimai ar mirtis, greičiausiai, būtų keliama byla dėl netyčinio sužalojimo ar neatsargaus gyvybės atėmimo. Tad į gyvūną reikia žiūrėti ne kaip į pramogą ar didelio vaiko noro išpildymą, bet kaip į didelę atsakomybę, prisiimamą tiek už gyvūną ir supančią aplinką, tiek ir už vaiką, kurio gyvenimas sulig gyvūno atsiradimu taip pat pasikeis labiau, nei jis pats įsivaizduoja“, – sako Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.  Sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį gali tik suaugusieji   Kadangi pagal Lietuvos civilinį kodeksą gyvūnas laikomas daiktu ar turtu, panašiai kaip namas ar automobilis, jis įgyjamas sudarant sandorį – pirkimo–pardavimo arba dovanojimo.  „Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, nepilnamečiai iki 14 metų negali savarankiškai sudaryti sandorio, išskyrus smulkius buitinius sandorius, tokius kaip autobuso bilieto įsigijimas ir panašius. Gyvūno įsigijimas, nepriklausomai nuo jo dydžio ar kainos, negalėtų būti laikomas smulkiu sandoriu.  Tad sudaryti pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sandorį ir įsigyti gyvūną, kai vaikui dar nesukako 14 metų, gali tik suaugusieji“, – paaiškina advokatė Evelina Nevulienė.  Nepilnametis nuo 14 iki 18 metų galėtų įsigyti augintinį, tačiau tam reikalingas tėvų sutikimas. Tokio amžiaus vaikas galėtų būti registruojamas gyvūno savininku, tačiau tik su rašytiniu tėvų sutikimu.  „Visgi ir tuomet, kadangi augintis yra turtas, o visą nepilnamečio vardu turimą turtą valdo ir uzufrukto teise disponuoja tėvai, tai ir atsakomybė už vaiko vardu registruotą augintinį tektų tėvams“, – sako advokatė.  Pagal Civilinį kodeksą, atsakomybė priklauso nuo vaiko amžiaus. Pavyzdžiui, už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai. Nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar globėjai.  „O štai nuo 16 metų jau yra taikoma administracinė atsakomybė, todėl jei 16 metų ir vyresnis gyventojas pažeistų gyvūno laikymo ar jo gerovės sąlygas, arba jam priklausantis ar vedžiojamas augintinis pridarytų žalos aplinkiniams, atsakomybė būtų taikoma ir jam“, – vardija E. Nevulienė. Įsigydami gyvūną patikrinkite, ar yra mikroschema  Artėjant didžiosioms metų šventėms, kai nemažai tėvų sužinos, kad didžiausia vaikų svajonė – augintinis, B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė ragina nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes.  „Juk iš tikrųjų ne vaikas, o tėvai taps ir faktiniais, ir juridiniais gyvūno šeimininkais. Ir jei sprendimas – teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė – anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus“, – sako GGI vadovė.   O štai VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė primena, kad pagal nuo šių metų gegužės galiojančią tvarką kiekvienas naujam savininkui perduodamas, t. y. parduodamas ar dovanojamas, gyvūnas – šuo, katė ar šeškas – privalo būti paženklintas mikroschema.  „Mikroschema nepažymėto gyvūno pardavimas, dovanojimas ir jo įsigijimas laikomi administraciniu nusižengimu. Gyvūną parduodantys ar dovanojantys bei jį įsigyjantys asmenys turi sudaryti gyvūno perdavimo dokumentą, kuriame turi būti nurodomas konkretus pagal mikroschemą identifikuojamas gyvūnas“, – tvirtina B. Kymantaitė. Patikrinti, ar gyvūnas ženklintas ir registruotas Gyvūnų augintinių registre, pagal mikroschemai priskirtą numerį galima čia. Ar gyvūnas turi mikroschemą, galima patikrinti specialiu skaitytuvu, kurį turi dauguma veterinarijos gydyklų.  „Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, visų pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos“, – primena GATO vadovė.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose arba prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.
skaityti daugiau

Ar jau paženklinai augintinį?

https://youtu.be/taKnQI5NTck Gegužę įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) pataisos, pagal kurias įvedamas privalomasis gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimas bei jų registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Skubėk suženklinti savo augintinį. Daugiau informacijos rasi www.pazenklinkmane.lt. 
skaityti daugiau

Privalomasis gyvūnų ženklinimas verčia surimtėti: už gyvūno padarytą žalą atsako šeimininkas

Gyvenimas teisinėje valstybėje susijęs ne tik su bendrai kuriama gerove bei galimybe ja naudotis, bet ir atsakomybėmis. Vieną tokių – atsakomybę už savo augintinį – Seimas priminė dar šiemet, pritardamas privalomam šunų, kačių ir šeškų ženklinimui. „Galimybė identifikuoti gyvūną ir jo savininką yra vienas svarbiausių įrankių, kuris ilgainiui padės užtikrinti geresnę gyvūnų padėtį Lietuvoje. Sykiu privalomasis ženklinimas verčia darsyk pergalvoti, įsisąmoninti gyvūno savininkui tenkančią atsakomybę, mat prisiimame ją ir už savo elgesį su gyvūnu, ir už paties gyvūno veiksmus bei galimą jo padarytą žalą“, – sako Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.  Daugiausia nelaimių – dėl palaidų šunų  Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, gyvūnas yra laikomas daiktu, kitaip – turtu, gyvuoju turtu. Bet kokio turto turėjimas įpareigoja savininką juo rūpintis ir už jį atsakyti. Gyvūną laikantis asmuo turi užtikrinti ne tik paties gyvūno, kaip gyvos ir jaučiančios būtybės, gerovę, bet ir aplinkinių asmenų ir jų turto saugumą. T. y. jei gyvūnas padarė žalos žmonių sveikatai ar jų turtui, už tai atsakingas gyvūno savininkas.  VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė teigia, jog bene daugiausia žalos pridaro neprižiūrimi, prie namų palaidi ir neaptvertose teritorijose laikomi ar be pavadžio vedžiojami šunys: „Tokie gyvūnai apkandžioja suaugusius, vaikus ar kitus gyvūnus, taip pat išbėga į gatvę ir tampa eismo įvykių, iš kurių kai kurie pasibaigia tragiškai, priežastimi. Tačiau iki kol tokia nelaimė neįvyksta, iki lemtingo pirmojo karto, dažnas gyvūnų augintojas nė nesusimąsto apie tokį scenarijų, sulig kuriuo gresia administracinė ar, žmonių žūties atveju, baudžiamoji atsakomybė. Todėl privalomas gyvūnų ženklinimas, labai aiškiai susiejantis gyvūną su jo savininku, taps dar viena priežastimi su savo gyvūnais ir supančia aplinka elgtis atsakingai“.  Sėkmingai išnagrinėtų bylų bus daugiau  Advokatė Evelina Nevulienė pastebi, kad privalomas gyvūnų ženklinimasis – aiškus, patikimas gyvūno ir jo savininko identifikavimas – bus itin pravartus nuo gyvūnų nukentėjusiems ir teismuose teisybės ieškantiems žmonėms: „Kol gyvūnų ženklinimas buvo tik kiekvieno asmeninis pasirinkimas, įrodyti, kad konkretus augintinis priklauso konkrečiam asmeniui, būdavo labai sudėtinga ar net praktiškai neįmanoma. Tačiau dabar, atsiradus patikimam identifikavimo būdui, bus daugiau sėkmingai išnagrinėjamų bylų – tiek nukentėjusių konkrečių žmonių naudai, tiek ir viešojo intereso gynimo atvejais, kuomet bylos pasiekia teismus dėl netinkamo elgesio su gyvūnais“.  Pasak E. Nevulienės, dažniausiai bylose, kuomet kreipiamasi dėl gyvūno padarytos žalos, teisiamasi siekiant gauti piniginę kompensaciją. „Mano praktikoje didžiausia prisiteista neturtinė žala siekė 800 eurų. Moteriai į ranką įkando šuo ir jo šeimininkas gavo atlyginti nukentėjusiajai ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir patirtą neturtinę žalą. Tokie atvejai ir yra dažniausi: palaidas gyvūnas apkandžioja žmogų ir tuomet keliama civilinė byla dėl gydymo išlaidų, sugadintų drabužių ar moralinės žalos, pavyzdžiui, išgąsčio, ir prisiteisiamos tam tikros sumos.  Tai tokios bylos yra dažnos ir ženklinimas jose – labai svarbu, nes jei nėra aiškaus šeimininko, nėra nei kaip savo teises apginti, nei kam pareikšti pretenzijas“, – pabrėžia advokatė.  Atsakomybė tenka ne gyvūnui, o savininkui  Advokatė atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos civilinį kodeksą žalos atveju baudžiamas ne gyvūnas, kuris mūsų teisinėje sistemoje yra traktuojamas kaip daiktas, o jo savininkas, kuris atsako už savo „daiktą“ – turtą.  „Suvokti kartu su įsigyjamu gyvūnu tenkančią atsakomybę ir imtis veiksmų saugumui užtikrinti – būtina. Nors tokio atvejo mano praktikoje nėra buvę, tačiau teoriškai, dėl sunkaus kūno sužalojimo ar net mirties gyvūno savininkas galėtų būti tiesiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, t. y. gali būti nuteistas kalėti.  Greičiausiai, pavyzdžiui, jei dėl į kelią išbėgusio gyvūno kaltės įvyktų sunkiu sužalojimu ar mirtimi pasibaigęs eismo įvykis, būtų keliama byla dėl netyčinio sužalojimo ar neatsargus gyvybės atėmimo. Nes savininkas neužtikrino saugumo, nesiėmė priemonių, kad toks įvykis neįvyktų, t. y. gyvūnas nebuvo vedamas už pavadėlio, laikomas voljere ar aptvertoje teritorijoje“, – sako advokatė. Jei nelaimės metu gyvūną vedžiojo ne pats savininkas, atsakomybė tenka ir vedžiojusiam asmeniui, kuris neužtikrino saugumo, ir savininkui, kuris patikėjo gyvūną nepatikimam asmeniui. Jei gyvūnus vedžioja vaikai, už gyvūnų padarytą žalą atsako suaugusieji.  Atsakyti už savo gyvūną – nieko naujo  „Dažnai išgirstame teiginių, neva teisinė atsakomybė, sulig privalomuoju gyvūnų ženklinimu aiškiai priskiriama konkrečiam asmeniui, bus dar viena priežastis gyvūnų neženklinti. Bet būtent apie atsakomybę, kurią prisiimame nusprendę įsigyti gyvūną, ir turime kalbėti.  O jei ieškosime būdų kaip pateisinti nenorą prisiimti atsakomybės ir dėl to neženklinti gyvūno, tai ir toliau nuo to kentės ir žmonės, ir patys gyvūnai“, – sako GATO vadovė.   Tuo tarpu GGI vadovė primena, jog atsakomybė už savo gyvūną – jokia naujiena: „Juk yra bendražmogiškai normalu, kad šeimininkas atsako už savo gyvūną ir jo padarytą žalą, nepriklausomai nuo to, ženklintas jis ar ne.  Visgi itin dažnu atveju komplektas yra toks: neženklintas ir neprižiūrėtas gyvūnas, kurio savininkas, dėl šuns nutikus nelaimei, tiesiog neprisipažįsta, kad yra gyvūno savininkas. Jei norime išgyvendinti tokius atvejus, kviečiu visus atsakingus ir sąmoningus žmones palaikyti visuotinį naminių augintinių ženklinimą ir daryti tai kuo aktyviau. Ne ženklinimas, o to nedarymas turėtų kelti nuostabą“.  Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Jau galite įsigyti neBrisius.lt kalendorių

Šį kartą kalendorių paskyrėme GGI - Gyvūnų gerovės iniciatyvos komandos išgelbėtiems gyvūnams, kurie laimingai gyvena su mūsų komandos nariais, nes norėjome pabrėžti - kiekvienas iš mūsų gali apversti kito gyvenimą aukštyn kojomis! Įsigydami kalendorių remiate neBrisius.lt projekto veiklą. Kaina 11 EUR, įskaitant siuntimo paštomatu išlaidas. Kiekis ribotas. 𝐑𝐞𝐳𝐞𝐫𝐯𝐮𝐨𝐭𝐢 𝐠𝐚𝐥𝐢𝐭𝐞 𝐣𝐚𝐮 𝐝𝐚𝐛𝐚𝐫 𝐞𝐥. 𝐩𝐚𝐬̌𝐭𝐮 𝐢𝐧𝐟𝐨@𝐠𝐠𝐢.𝐥𝐭, atgal gausite visas reikalingas instrukcijas, o išsiųsime jau lapkričio 8 d. Už prisidėjimą dėkojame Mars Lietuva, Spaustuvė - UAB Friskas, dizainerei Paulinai Stalionytei-Kaikarienei.
skaityti daugiau

Per skyrybas dalijasi turtą ir vaikus, o kaip – augintiniai?

šeima, turtas augintinis
Statistiškai apie 70 proc. namų ūkių Lietuvoje turi bent po vieną šunį arba katę. O žinant, kad kas antra mūsų šalyje sudaroma santuoka – nutraukiama, tampa akivaizdu, kad skyrybos paliečia visus šeimos narius, tarp jų – ir gyvūnus. Specialistai paaiškina, kaip skyrybų atveju dalijamasi augintiniu ir ar šis procesas skiriasi, jei turtą dalijasi ne sutuoktiniai, o sugyventiniai, t. y. jei oficialiai santuoka nebuvo įregistruota? Taip pat atkreipiamas dėmesys į gyvūno ženklinimą, kuris leidžia patikimai identifikuoti gyvūną, todėl ir per skyrybas jo pasidalijimas teisiniu keliu tampa gerokai aiškesnis ir civilizuotesnis.   Dalijimosi augintiniu klausimas tampa aktualus  Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai tvirtina, jog skambučių šiuo klausimu, kuomet skiriamasi ir aiškinamasi kaip pasidalyti ar, priešingai, nesidalyti gyvūnu, sulaukiama vis dažniau.  „Skambinantieji dažniausiai domisi, kaip skiriantis užsitikrinti, kad gyvūnas liktų su konkrečiu asmeniu, mat prie gyvūnų prisirišama, jie tampa tikrais šeimos nariais. Ir nors tie pokalbiai sukasi ne apie pačią maloniausią temą – apie skyrybas – džiugina kintantis požiūris į gyvūną, kuris yra branginamas, dėl kurio ginčijamasi kaip dėl brangiausio turto“, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.   Kad didžiuma tokiais klausimais besikreipiančiųjų rūpinasi būtent gyvūno gerove, taip pat emociniu prisirišimu, patvirtina ir VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė: „Tikrai retas kuris domisi pinigine išmoka, kuri gali būti skiriama tuo atveju, jei augintinis atitektų buvusiam sutuoktiniui“.  Didėjantį pasidalijimo gyvūnais aktualumą patvirtina ir teisininkai, kurių praktikoje šis klausimas vis dažniau tampa vienu iš susitarimo ar ginčų objektų.  „Remdamasi dabar sprendžiamais atvejais, manau, po 2–3 metų nutraukiant santuoką augintiniai bus tiek pat svarbūs, kiek ir turto dalybos. Labai tikėtina, jog ir sulig įvestu privalomuoju gyvūnų ženklinimu į teisininkus dėl gyvūno dalybų, kaip kad ir dėl viso kito turto, besikreipiančiųjų padaugės, mat atsiradęs patikimas būdas identifikuoti gyvūną procesą padaro aiškesnį,“ – sakė advokatų kontoros „Baltic juris“ advokatė Evelina Nevulienė.  Santuokoje įgytas gyvūnas – bendras turtas  Jei pora yra sudariusi civilinę santuoką, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu gyvūnas yra įgytas ar registruotas, jungtinės nuosavybės teisėmis jis priklauso abiem sutuoktiniams, lygiai taip pat kaip ir visas kitas santuokoje įgytas turtas. Tad skyrybų atveju ir augintinis būtų dalintinas turtas. Žinoma, logiška, kad gyvūnas fiziškai negalėtų būti padalytas perpus, todėl, greičiausiai, jis būtų priskirtas vienam iš sutuoktinių, o kitam būtų nustatyta sumokėti piniginę kompensaciją. Asmuo, gavęs piniginę kompensaciją, savininko teisių į gyvūną nebeturėtų. Jei toks variantas nepriimtinas, tuomet abu sutuoktiniai lieka gyvūno savininkai ir nustatoma naudojimosi gyvūnu tvarka, pagal kurią sutariama, kaip toliau bus abipusiškai rūpinamasi augintiniu, kaip jis bus išlaikomas ir visa kita.  Visgi pastaraisiais metais pastebimai daugėja atvejų, kuomet besiskiriantys sutuoktiniai pageidauja ne kompensacijos, o nustatyti bendravimo tvarką su gyvūnu pagal analogiją su vaikais, t. y. kai matytis su gyvūnu ir juo rūpintis gali abu šeimininkai.  „Sutartis, kuomet besiskiriančiųjų sutarimu nustatoma naudojimosi gyvūnu tvarka, jau esu rengusi. Tačiau ginčo tvarka, kuomet teisiamasi teisme, tokio klausimo spręsti neteko. Todėl negalėčiau pasakyti, ar teisme būtų nustatoma bendravimo su gyvūnu tvarka, ar visgi teismas liktų prie nuomonės, kad augintinis, kaip kad dabar yra įvardyta Civiliniame kodekse, yra daiktas (turtas, gyvasis turtas), todėl gali būti nustatoma tik naudojimosi juo tvarka, arba gyvūnas atitektų vienam asmeniui, o kitam būtų išmokama piniginė kompensacija. Manau, labai daug kas priklausytų nuo teisėjo požiūrio. O realių atvejų, kuomet teisme būtų nustatyta bendravimo su gyvūnu tvarka ir kuriais būtų galima remtis kitose panašiose bylose, mano žiniomis, Lietuvoje kol kas nėra. Visgi manau, kad mes prie tokių sprendimų artėjame šviesos greičiu“, – sakė E. Nevulienė.  Santuokos nutraukimo atveju gyvūnas nebūtų laikomas bendru turtu tik tuo atveju, jei būtų sudaryta povedybinė sutartis, pagal kurią sutuoktinių turtas atskiriamas. Tokiu atveju, jei gyvūnas ženklintas ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, santuoką nutraukus, jis jam ir priklausytų.  Nesusituokusiems gyvūno ženklinimas ir registracija – itin svarbu   Jei pora gyveno nesusituokusi ar nesudariusi partnerystės sutarties, santykių nutraukimo atveju gyvūno savininku laikomas tas asmuo, kurio vardu Gyvūnų augintinių registre gyvūnas yra registruotas. Mat nesusituokusių asmenų turtas nėra bendras.  Visgi advokatė E. Nevulienė pastebi, kad ir nesusituokę asmenys, sukdami skirtingais keliais, gana dažnai kreipiasi į teismą prašydami pripažinti, kad gyveno faktinėje santuokoje, turėjo bendrą ūkį ir įgijo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendroji jungtinė nuosavybė, įgyjama oficialioje santuokoje, skiriasi nuo bendrosios dalinės nuosavybės. Jei pirmu atveju abiem sutuoktiniams po santuokos registravimo įgyjamas turtas priklauso po lygiai, tai siekiant nustatyti bendrąją dalinę nuosavybę, savo dalį reikia įrodinėti, o teismas gali ją nustatyti įvairiomis proporcijomis, t. y. nebūtinai lygiomis dalimis. Jei sugyventinis, kurio vardu gyvūnas nėra registruotas, siekia bendrosios dalinės nuosavybės teisės į augintinį, jis turi įrodyti, kad savo lėšomis pirko ar prisidėjo prie gyvūno įsigijimo ir vėliau nuolat prisidėjo prie jo išlaikymo, gydymo ir t. t.   Ženklinant gyvūną mikroschema, Gyvūnų augintinių registre nurodomas vienas savininkas. Visgi, kaip jau minėta, santuokoje įgytas gyvūnas automatiškai tampa bendra nuosavybe. Jei savininko statusą būtina apsibrėžti papildomai, gali būti sudaryta nuosavybės sutartis, kurioje abu asmenys įvardijami kaip bendraturčiai.  „Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, visų pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pvz., juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos“, – priminė GGI vadovė.  O jei po skyrybų gyvūno nebereikia nė vienam?  Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, gyvūno laikyti nebegalintis asmuo privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad gyvūnui būtų surastas kitas savininkas. Naujas savininkas yra ieškomas senojo savininko pastangomis ir lėšomis. Perduodant gyvūną naujam savininkui, įforminama pardavimo arba dovanojimo sutartis, o gyvūnas pagal jį identifikuojančią mikroschemą Gyvūnų augintinių registre perregistruojamas kito savininko vardu.  „Labai daug žmonių Lietuvoje linkę galvoti, kad gyvūnų prieglaudos yra ta vieta, į kurią keliauja nebereikalingi, nebepatogūs gyvūnai. Visgi gyvūnų prieglaudos neturi prievolės priimti beglobį ar potencialiai beglobį gyvūną. Žinoma, visuomet galima pasiskambinti į tokias įstaigas ir pasiteirautu dėl galimybės palikti gyvūną ar kreiptis pagalbos ieškant gyvūnui naujų savininkų. Visgi itin dažni atvejai, kai žmonės skambina į prieglaudas ne prašydami, ne teiraudamiesi, o reikalaudami ar grasindami tiesiog išmesti gyvūną į gatvę. Tad norisi dar kartą pabrėžti, kad prieglauda nėra resursas asmeninėms problemoms spręsti. Jau nekalbant apie tai, kad gyvūnui patekti į prieglaudą, lyginant su vienų namų pakeitimu kitais, joks gėris“, – sakė GATO atstovė. Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose arba prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.
skaityti daugiau

GGI apskundus nutarimą tyrimas dėl autobusu partrenkto gandro vis tik buvo pradėtas

2020 m. liepos pradžioje socialiniame tinklapyje "Facebook" viešai nuaidėjus piliečio nusiskundimui autobuso vairuotojo veiksmais, gandrui atsitrenkus ir įstrigus autobuso korpuse, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ 2020-07-03 Pranešimu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikiųrajono agentūrą, pranešdama apie tai, kad 2020-07-01 važiuojant UAB „Mažeikių autobusų parkas“ priklausančiu autobusu maršrutu Klaipėda – Mažeikiai iš Sedos (maršruto laikas 12:43 val.) maždaug pusiaukelėje į autobusą atsitrenkė skrendantis gandras ir įstrigo išorinėje priekinėje autobuso dalyje vairuotojo pusėje. Autobuso vairuotojas nesustojo, nors keleivis garsiai suriko, jog gandras gyvas ir būtina jį išvaduoti. Anot keleivio, autobuso vairuotojas tik kažką sumurmėjo ir važiavo toliau, sustojo tik artėjant prie Tirkšlių pušyno, stotelėje. Gandras stabdant autobusą išsivadavo ir nukrito ant asfalto. Vairuotojas išlipo pasižiūrėti, ar gandras nepadarė žalos autobusui. Kai kažkas iš keleivių vairuotojui vėl įlipus į autobusą paragino jį patraukti gandrą nuo kelio, šis atkirto: „Eik ir patrauk“, o pats uždaręs duris važiavo toliau. Pasižiūrėjęs pro langą keleivis matė, kaip gandras, leisgyvis, užsimerkęs, tupi ant asfalto beveik viduryje kelio. Minėtu Pranešimu GGI prašė atlikti išsamų tyrimą dėl šio atvejo. Telšių AVPK Mažeikių r. PK Veiklos skyriaus 2020-09-18 nutarimu atsisakytapradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis LR BK 3 str. 1 d. 1 p., nurodant, kad vertinant nagrinėjamą situaciją sutiktina, jog sprendimas galimai sveikatos problemų turintį paukštį palikti šalikelėje nebuvo tinkamas, tačiau žiaurus elgesys su gyvūnais yra tyčinis ir sąmoningas nusižengimas, kai gyvūno savininkas ar kitas asmuo suvokia, jog jo veiksmai gyvūnui suteiks skausmą ir kančią ir sąmoningai to siekia, ko nagrinėjamu atveju nenustatyta. Kategoriškai nesutikdami su tokia Nutarimo išvada, 2021-02-18 skundu Nutarimą apskundėme Šiaulių apygardos prokuratūrai. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2021-03-01 nutarimu, tenkinant GGI skundą, buvo panaikintas pirminis nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir nutarta tyrimą pradėti.  Deja, 2021-05-26 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal LR BK 310 str. 1 d., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pavedant Telšių AVPK Mažeikių raj. PK spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės už nustatytą administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 346 str. Esame tikri, kad atvejo iškėlimas teisėsaugos lygmenį ir viešąją erdvę privertė susimąstyti ne tik šį, bet ir visus vairuotojus. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju Contribee ir Patreon platformose ir skirti 1,2% GPM. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
skaityti daugiau

Norintiems ženklinti augintinius – kursai jau spalio 2 d.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje parengti profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursai „Gyvūnų registracija ir ženklinimas". Kursų apimtis 8 ak. val., minimalus kursanto išsilavinimas-vidurinis. Kursai patvirtinti Veterinarijos fakulteto Taryboje 2021-05-24 protokolu Nr. VF10-09. Kursų programa registruota ir patalpinta LSMU Podiplominių studijų profesinės kvalifikacijos tobulinimo renginių administravimo sistemoje www.medas.lt.  2021 m. spalio 2 d. LSMU Veterinarijos akademijoje dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje organizuojami kursai, kurių tema „Gyvūnų registracija ir ženklinimas".   Programos apimtis 8 ak. val. (0,3 ECTS).   Vadovaujantis LSMU Rektoriaus įsakymu 2021-06-30 Nr. V-0383 kursų kaina vienam asmeniui 120,00 EUR (+ 6 eur už pažymėjimą).  Norintys dalyvauti kursuose turi registruotis www.medas.lt. Kurso kodas KMU923 (https://medas.lsmu.lt/kursas/1913689213).  Medo sistemoje spausti „naujo specialisto registracija", užpildyti savo vartotojo paskyrą ir susikurti prisijungimo duomenis: vartotojo vardą ir slaptažodį. Prisijungę pagal šiuos duomenis, tapsite sistemos vartotoju ir galėsite pateikti paraišką į kursą. Jei, pildant savo paskyrą, nerasite reikiamos įstaigos, pasirinkite brūkšnelį.  Registracija vyksta iki spalio 1 d. Užsiregistravusiems kursų dalyviams bus išsiųstas kvietimas su sąskaita apmokėjimui.  Dėl registracijos klausimų kreiptis: marija.ivaskiene@lsmuni.lt (tel.: 869934060). 
skaityti daugiau