Naujienos

Prasideda kampanija, padėsianti prieglaudoms išmaitinti gyvūnus – prisidėti galite „Facebook‘e“ paspaudę „Like“!

Gera žinia gyvūnų gerbėjams – per pastaruosius kelerius metus itin išpopuliarėjęs šventinis renginys „Parodyk augintiniui eglutę“ vyks ir šiemet! Tiesa, rūpinantis tiek savo pačių, tiek ir augintinių saugumu, gyvą tradicinį susitikimą Vilniaus Katedros aikštėje, prie išpuoštos eglės, keičia virtualus renginys „Facebook‘e“. Renginio pradžia jau šiandien, gruodžio 21 dieną, tad visi, norintys pamaitinti gyvūnus vos vienu „Like“ (arba patiktuko) paspaudimu, kviečiami būti aktyvūs!  1 „Like“ = 1 maisto porcija Šiemet jau penktus metus VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir UAB „Mars Lietuva“ organizuojamo renginio tikslas – surinkti kuo daugiau maisto prieglaudoms, o sykiu paskatinti žmones daugiau laiko praleisti su savo augintiniais: būti su jais ir per šventes, nepalikti vienų namuose.  „Ir jei anksčiau bene smagiausia renginio dalis buvo susitikimas Vilniaus Katedros aikštėje, kur šeimininkai fotografuodavosi kartu su savo augintiniais, tai šiemet raginame visus elgtis atsakingai ir likti namuose, o nuotraukas ar vaizdo įrašus su augintiniais pasidaryti savoje aplinkoje – namie, kieme ar lauke, – apie kiek kitokias dalyvavimo šiųmečiame renginyje sąlygas pasakojo Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.  – Šventinei nuotaikai sukurti, fotografuokimės prie kalėdinės eglutės ar kitų šventinių dekoracijų ir iki gruodžio 27 dienos kelkime jas ant „Parodyk augintiniui eglutę“ renginio sienos „Facebook‘e“. Nuotraukose gali būti tik jūsų augintinis arba galite fotografuotis kartu su juo.“  Vėliau, panaudojant ir dalį atsiųstų nuotraukų bei vaizdo įrašų, renginio partneris „Mazylis Films“ sukurs video, į kurį reaguodami patiktukais / „Like“ gyvūnams neabejingi gyventojai visi kartu augins prieglaudoms skirtą maisto kalną. Ant renginio sienos „Facebook‘e“ vaizdo įrašas pasirodys ir patiktukų rinkimas prasidės gruodžio 28 dieną.  1 „Like“ = 1 maisto porcija prieglaudų gyvūnams! Šiemet maistu bus aprūpintos 5 prieglaudos, įvykdysiančios visas dalyvavimo sąlygas: „Klajūnas“, „Miško trobelė“, „Keturkojis draugas“, „Felium domus“ ir „Naminukai“. „Nuoširdžiai tikiuosi, jog pasiūlymas patiktukus paversti maisto porcijomis augintiniams prieglaudose sudomins gyvūnų šeimininkus ir mylėtojus – tai puiki proga sukurti Kalėdas likimo nuskriaustiems keturkojams. Ir nors šįmet tradicijos turi adaptuotis prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, mūsų noras kurti geresnį pasaulį augintiniams nuo to nesikeičia,“ – sakė šventės partnerės ir rėmėjos UAB „Mars Lietuva“ atstovas Mindaugas Rupšys. Penkiems nuotraukų ar vaizdo įrašų autoriams, išrinktiems atsitiktine tvarka, ilgametis kampanijos rėmėjas „Mars Lietuva“ padovanos po dėžę gyvūnų skanėstų.   Interneto privalumai – dalyvauti gali ir akvariumo žuvytės!  Šiemet dėl naujo renginio formato į kampaniją gali įsitraukti gerokai daugiau žmonių ir jų augintinių nei iki šiol, mat jei anksčiau tam, kad būtų sudalyvauta fotosesijoje, reikėdavo su augintiniu atvykti į Vilnių, tai dabar, renginiui persikėlus į internetą, virtualiai jame gali dalyvauti visa Lietuva.  Antra priežastis, dėl kurios šiemet tikimasi ypač didelio renginio sėkmės – galima didesnė gyvūnų įvairovė. „Na nes jei galima iki eglutės ateiti su šuniu, tai su akvariumo žuvytėmis – jau nebe. Tad šiemet prie renginio kviečiami prisijungti ne tik šunų ir kačių augintojai, bet ir šeškų, žiurkių ir žiurkėnų, jūrų kiaulyčių, roplių, vorų ir visų kitų naminių gyvūnų šeimininkai,“ – sakė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.  Nuo 2016 m. vykstančios kampanijos metu iš viso Lietuvoje veikiančioms  gyvūnų prieglaudoms išdalyta 46 000 maisto porcijų.  Ankstesnių akcijų akimirkas galite pamatyti čia: https://ggi.lt/parodyk-augintiniui-eglute/
skaityti daugiau

Yra galimybė įsigyti gyvūną „už pigiau“? Nepirkite jo iš pavydo!

Kalėdiniu periodu prekyba naminiais gyvūnais itin suintensyvėja. Daugeliui vaikų toks pat kaip žaisliukas, tik – gyvas, yra geidžiamiausia „dovana“. Visgi tokio įsipareigojimo, o ne dovanos, ieškosiantys suaugusieji raginami itin atidžiai rinktis ne tik gyvūną, bet ir jo pardavėją, mat būtent nelegaliose naminių gyvūnų daugyklose fiksuojami patys žiauriausi elgesio su gyvūnais atvejai.  Gyvūnų patiriamos kančios – viena medalio pusė. Valstybė, visuomenė, t. y. kiekvienas iš mūsų, iš nelegalių daugyklų veiklos taip pat patiriame daug žalos. Kokios?      Nelegalūs daugintojai manosi esantys gudresni už kitus Nelegalių gyvūnų daugyklų savininkai nemoka mokesčių, t. y. jie naudojasi kitų mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtomis viešosiomis paslaugomis, niekaip prie jų neprisidėdami.  Labai buitiškai apvalinant, samdomas darbuotojas valstybei palieka link 50 proc. savo uždirbamų pinigų. T. y. sąžiningas mokesčių mokėtojas kas mėnesį laisvai disponuoja perpus mažiau pinigų nei uždirba, mat mokėdamas mokesčius jis užsitikrina ne tik sveikatos, socialinį draudimus sau ir savo nepilnamečiams vaikams, bet dar ir solidariai sumeta į bendrą katilą, iš kurio vėliau statomi nauji darželiai ir mokyklos, tiesiami keliai, išlaikomos gydymo ir visos kitos valstybinės įstaigos, tarp jų – ir policija bei gyvūnų reikalus kuruojanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.  Tuo tarpu nelegaliai gyvūnų dauginimu ir jų prekyba užsiimantys asmenys mokesčių nemoka ir prie visų mūsų kuriamos gerovės niekaip neprisideda, bet – mielai ja naudojasi. Ir kas čia tokio? Geras mokesčių nemokėjimo pasekmes iliustruojantis pavyzdys, paliečiantis praktiškai kiekvieną šeimą – vaikų darželiai, kurie yra statomi ir išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų. Patekti į valstybinį darželį, kuris yra pigesnis, visuomet eilė, nes norinčiųjų – daugiau nei eina į jį priimti. Todėl labai didelė tikimybė, jog nelegaliai dirbančio asmens vaikas į valstybinį darželį pateks, na nes jis tiesiog anksčiau užsirašė į eilę, o jūsų, mokesčių mokėtojo – ne, tad teks ieškotis kur vaikus palikti privačiai ar net samdytis auklę.  Tad jei sąmoningumas, pilietiškumas negali atgrasyti nuo šuniuko, kačiuko ar šeškiuko pirkimo nelegaliai, „už pigiau“, tai gal suveiks bent jau – juodas pavydas? Juk nelegalūs daugintojai, kurie laiko save gudresniais už kitus, naudojasi mūsų visų kuriamomis infrastruktūromis bei gyvena mūsų sąskaita. Jau nekalbant apie tai, jog pelnosi iš pačių silpniausiųjų, apsiginti negalinčiųjų.    Beje, mokesčių mokėtojai, kurių tam tikra dalis dar ir toleruoja nelegalią prekybą „už pigiau“, tokiems daugintojams bei prekeiviams atseikėja daugiau nei kartą, mat mokesčiai keliauja ir kovai su nelegaliomis daugyklomis. Jau neskaičiuojant daugybės savanorių, prieglaudų, rėmėjų pastangų padėti tiems, kurie pasaulį išvysta nelegaliose daugyklose.        Jei vertybiniai argumentai – ne argumentai Lietuvoje gyvūnų veisimo veikla yra įteisinta ir reglamentuota įstatymais, tad rinkoje veikia daugybė legalių naminių gyvūnų veislynų, žiūrinčių gyvūnų gerovės, labiau jais besirūpinančių. Mokesčių nemokančios, gyvūnus dažnai antihumaniškomis sąlygomis veisiančios nelegalios daugyklos augintinius siūlo įsigyti daug pigiau ir taip sudaro nusikalstamą konkurenciją legaliai veikiantiems veislynams. Vadinasi, ir pastarieji mokesčių sumoka mažiau, o tuo tarpu juodoji gyvūnų rinka – klesti.  Nelegalūs daugintojai „pigią produkciją“ užsitikrina dar ir kiekiu, mat dažnai neleidžia jauniklius vedančioms motinoms atsigauti, t. y. kergia jas nuolat, taip sukurdami didelę geidžiamiausių veislių šuniukų, kačiukų ir kitų naminių gyvūnų pasiūlą. Taip kainos juodojoje gyvūnų rinkoje krinta dar labiau, o pirkėjai plika akimi juk nemato, kad jų įsigyjami šuniukai ir kačiukai – silpni, ligoti, dėl netinkamo kryžminimo ar motinų amžiaus turintys genetinių apsigimimų.  Tad jei nepirkti gyvūno nelegaliai vien dėl vertybinių paskatų – per silpnas argumentas, tai galimas ir ūkiškesnis priėjimas prie reikalo – už nelegaliai pigiau įsigytą gyvūną jau labai greitai teks pakloti žymiai daugiau, nei buvo sutaupyta, mat veterinarų paslaugos – oi nepigios. Ligotą gyvūną jums įbrukęs daugintojas vasarą važiuos ilsėtis į Tenerifę, savo nelegalioje fermoje gal net ėdesio gyvūnams nepalikęs, o mūsų tenerifės liks gyvūnų gydymo įstaigose, kurios iš paskutiniųjų bandys statyti ant kojų nelaimingą augintinį, kurį jau būsime spėję beprotiškai pamilti.   Juk „prekės“ garantijos ar kvito nelegalūs pardavėjai neišduoda, t. y. niekas neužtikrins nei įsigyto gyvūno veislės grynumo, nei jo fizinės ar psichinės būklės. Nusipirkę gyvūną nelegaliai, antrą kartą pardavėjui, greičiausiai, nė nebeprisiskambinsite.  Augintinis – „už pigiau“, moralinės pagirios – nemokamai  Palaikydami nelegalią veiklą ne tik kad patys iš savęs tyčiojamės, bet ir prisidedame prie visų tų kančių, kurias gyvūnai patiria nelegaliose daugyklose. Pamačius jose padaromas nuotraukas, daugeliui norisi nusukti akis į šalį ar kuo greičiau prabraukti tą žinutę Facebook‘e. Mat gyvūnams jaučiame didžiulę empatiją, mums jų gaila ir norime iš jų tik teigiamų emocijų – labiausiai mėgstame jų žaidžiančių, miegančių fotografijas, kuriose jie – laimingi, švarūs, gražūs, jaukiuose namuose ar gražioje aplinkoje, su mūsų vaikais.  Visgi kai šiemet ieškosime augintinio, prisiminkime ir tuos kažkur į atminties užkaborius nustumtus šiurpius vaizdus su kalėmis, laikomomis ankštuose narvuose, savo pačių išmatose, nebepakeliančiomis dubens ir normaliai nebepaeinančiomis dėl nuolatinio kergimo – tol, kol tiesiog  nusibaigia. Ar numirusius ir tiesiog patvorin sumestus ką tik atsivestus šunyčius, mat nemenka jų dalis – tiesiog neišgyvena. Tie vaizdai lai pasitarnauja kaip nelegalių daugyklų prevencija, kaip vidinis imperatyvas nepalaikyti veiklos, susijusios su didžiulėmis gyvūnų kančiomis. Juk jos nelabai dera prie taip laukiamos Kalėdų dvasios, tiesa?  Amoralūs gyvūnų daugintojai tuo užsiima dėl pinigų, tad galime kirsti jiems per ten, kur labiausiai skauda – per finansus, tiesiog nepirkdami gyvūnų iš nelegalių daugintojų. Tuo tarpu leidę sau nepagalvoti, nesusimąstyti, numoti ranka ar užmerkti akis tampame gyvūnų kančių katalizatoriumi. Juk jei nebus paklausos, dings ir pasiūla. Kaip atskirti nelegalią daugyklą nuo legalaus veislyno, skaitykite čia.  Ir dar – pasistenkime paaiškinti savo vaikams, per Kalėdas prašantiems šuniuko ar kačiuko, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiima visa šeima.  Informacija paruošta Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Projekto „neBrisius.lt“ 2021 metų kalendorius: šiemet jį papuošė ištikimų šeimininkų laukiančių beglobių nuotraukos

Kupinas įkvepiančių istorijų bei sėkmingai šešerius metus gyvuojantis ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) projektas „neBrisius.lt“ artėjančių švenčių proga išleido jau tradicija tapusį metinį kalendorių. Šiemet jis neša naują žinutę žmonėms – jo nuotraukose vaizduojami ne naujus namus suradę augintiniai, o prieglaudų senbuviai, kurie, tikimasi, sulauks daugiau dėmesio.  „Šiuo projektu norime paskatinti žmones nepamiršti, kad Lietuvoje yra dar labai daug prieglaudose gyvenančių gyvūnų, kurie svajoja augti naujuose namuose su mylinčiais šeimininkais. Visai nesvarbu jų veislė, amžius ar lytis, visi šie gyvūnėliai yra unikalūs ir nešasi su savimi nelengvą praeities istoriją. Kai kurie gyvūnai belaukdami prieglaudose praleidžia daugiau nei 10 metų. Jie yra verti būti pastebėti, todėl labai tikimės, jog kalendorius ne tik papuoš jį įsigijusių žmonių namus – galbūt šiuos beglobius aplankys taip ilgai lauktas Kalėdų stebuklas“, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Pasak GGI vadovės, projekto „neBrisius.lt“ pavadinimas atskleidžia ir pagrindinį iniciatyvos tikslą – čia žmonės dalijasi savo unikaliomis ir įkvepiančiomis istorijomis apie savo keturkojus šeimos narius bei papasakoja, kas paskatino priglausti augintinį iš prieglaudos ar gatvės. Projektas „neBrisius.lt“ yra platforma, kurioje žmonės gali susipažinti su jautriomis istorijomis, pakeitusiomis benamių ar apleistų gyvūnų gyvenimus į geresnius, jiems nesulaukiant novelės „Brisiaus galas“ likimo. Šios išgelbėtų gyvūnų istorijos ir pasakojimai, kaip jiems sekasi gyventi šiandien naujoje, saugioje ir mylinčioje aplinkoje, verčia susimąstyti apie gyvūnui suteiktą galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą. Lietuvoje „neBrisius.lt“ startavo 2014 metais, kuomet GGI savanoriai, įkvėpti JAV kilusios idėjos „Why we rescue“, gavo autorių leidimą organizuoti panašų projektą. Projekto komandą sudaro fotografai, tekstų redaktoriai ir miestų koordinatoriai. Savanoriai atlieka didžiulį savanorišką darbą, kad laimingos augintinių istorijos pasiektų ir džiugintų skaitytojus.  Lietuviškame projekte sėkmingai gyvuoja ne tik išgelbėtų gyvūnų istorijos, tačiau ir pasakojimai apie emigravusius augintinius. Skiltis „Keturkojai emigrantai“ dalijasi gražiomis ir motyvuojančiomis žmonių istorijomis, kuomet drastiškai pasikeitus jų gyvenimams, augintiniai nebuvo palikti likimo valiai, o su jais buvo elgiamasi kaip su tikrais šeimos nariais.  Projektas taip pat yra sukūręs erdvę ypatingiems gyvūnams – tai istorijos apie augintinius su negalia ar su specialiaisiais poreikiais. Viso projekto gyvavimo metu jau buvo pasidalinta net 960 išgelbėtų augintinių istorijų bei tūkstančiais profesionalių fotografų įamžintų kadrų.  Jeigu jūs išgelbėjote ir priglaudėte augintinį, labai laukiame jūsų registracijos www.neBrisius.lt puslapyje. Pasidalinkite ir įkvėpkite savo istorija kitus, o profesionalūs komandos fotografai padovanos jums nepamirštamą fotosesiją! Informacija paruošta Elenos Mituzės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Parodyk augintiniui eglutę 2020

Tradicinis renginys „Parodyk augintiniui eglutę“ jau penktą kartą kviečia šventes švęsti kartu su savo keturkojais (ir ne tik) draugais! Šiemet renginys vyks internete, tad prisijunkite, dalyvaukite jau nuo gruodžio 21 d.!  Renginio tikslas – ne tik paskatinti ir per šventes būti su savo augintiniais, nepalikti jų vienų namuose, bet ir surinkti kuo daugiau maisto prieglaudose gyvenantiems gyvūnams. Ir jei ankstesniais metais viena iš smagiausių renginio dalių buvo susitikimas Vilniaus Katedros aikštėje, prie eglutės, kur šeimininkai fotografuodavosi kartu su savo augintiniais ir vėliau tos nuotraukos būdavo panaudojamos smagiam vaizdo įrašui sukurti, tai dabar, nesant saugios galimybės susitikti, kviečiame fotografuotis su augintiniais savo namuose ar kieme.  Nusifotografuokite ar padarykite vaizdo įrašą kartu su savo augintiniu prie eglutės ar kitos kalėdinės dekoracijos ir įkelkite nuotrauką /vaizdo įrašą ant renginio „Parodyk augintiniui eglutę 2020“ sienos Facebook‘e. Šiemet negalime susitikti gyvai, tad susimojuokime bent internete! Didžiulis internetinio renginio privalumas – jame gali dalyvauti daug daugiau gyvūnų mylėtojų, mat nusifotografuoti namuose galima ne tik su šuniu, bet ir kate ar šešku, žiurke ar žiurkėnu, taip pat mylimu ropliu ar net prie akvariumo su žuvytėmis! Vėliau, panaudojant ir įkeltas nuotraukas bei vaizdo įrašus, bus sukurtas ir Facebook‘e patalpintas nuotaikingas filmukas, prie kurio spausdami „patinka“ (like) visi kartu surinksime prieglaudose esantiems globotiniams tiek maisto porcijų, kiek „patiktukų“ suspaudysime mes ir mūsų draugai. 1 „patiktukas“ = 1 maisto porcija gyvūnams. Maistu pasirūpins ištikimas ilgametis kampanijos partneris – UAB „Mars Lietuva“. Taip pat bendrovė skirs po dėžę gyvūnų skanėstų penkių nuotraukų / vaizdo įrašų autoriams, išrinktiems atsitiktine tvarka. Nuo 2016 m. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir UAB „Mars Lietuva“ organizuojamos bei kiekvieno iš jūsų palaikomos iniciatyvos dėka Lietuvoje veikiančioms gyvūnų prieglaudoms išdalyta net 46 000 maisto porcijų.  Gerus darbus daryti lengva ir gera. Geriems darbams svarbus kiekvienas iš mūsų. Tad dalyvaukite – kelkite nuotraukas ar vaizdo įrašus ant renginio sienos gruodžio 21-27 dienomis., o nuo gruodžio 28 d. iki sausio 4 d. ryto – ieškokite finalinio vaizdo įrašo ir dėkite „patiktuką“, dalykitės vaizdo įrašu su draugais – tam, kad ir šiemet kuo daugiau gyvūnų prieglaudose savo naujųjų šeimininkų belaukdami būtų sotūs. Juk Covid-19 – ne priežastis likti be pietų.  Ačiū visiems prisidedantiems!  Kaip dalyvauti renginyje?  Nusifotografuokite ar pasidarykite vaizdo įrašą su savo augintiniu namuose ar lauke, prie kalėdinės eglutės ar kitų šventinių dekoracijų.  Įkelkite šią nuotrauką / vaizdo įrašą ant renginio „Parodyk augintiniui eglutę 2020“ Facebook‘o sienos.  Nuotraukas keliame nuo gruodžio 21 d. iki gruodžio 27 d.  Nuo gruodžio 28 d. iki sausio 4 d. 9 val. balsuojame – dedame „patiktukus“ prie finalinio renginio vaizdo įrašo. 1 „patiktukas“ = 1 maisto porcija gyvūnams.  Sausio mėnesį informuosime, kiek maisto surinkome per renginį „Parodyk augintiniui eglutę 2020“. Ankstesnių akcijų akimirkas ir pasiekimus galite pamatyti čia: https://ggi.lt/parodyk-augintiniui-eglute/
skaityti daugiau

Animacija: daugyklos vs veislynai

https://www.youtube.com/watch?v=ufPdqkT000M
skaityti daugiau

Vaikas iš Kalėdų senelio laukia šuniuko? Nepirkite jo iš nelegalių veisėjų

Nors naminis gyvūnėlis – veikiau įsipareigojimas nei dovana, tačiau ir atsakingai gyvūną planuojantieji dažnai pasirenka jį įsigyti būtent šventiniu periodu. Nes juk nauja keturkojė gyvybė į namus atneša jokiais matais neišmatuojamo džiaugsmo.  Visgi skaičiai rodo, jog Lietuvoje klesti nelegali prekyba gyvūnais, kuomet neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, o įsigyjami augintiniai būna silpni, vėliau daug serga. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pasakoja, kaip atskirti nesąžiningus veisėjus, kuo skiriasi legaliai ir nelegaliai parduodami gyvūnai ir kodėl nei verta, nei apsimoka pirkti gyvūno „už pigiau“? https://youtu.be/ufPdqkT000M Kainą lemia visai ne dokumentai Interneto portaluose galima rasti skelbimų, pagal kuriuos neva veislinį šuniuką ar kačiuką siūloma įsigyti kone perpus pigiau. Bet pasiskambinus pardavėjui paaiškėja, kad gyvūnas – be kilmės dokumentų. „Dažnas į tai numoja ranka, galvoja, kad dokumentų reikia tik jei ketinama dalyvauti parodose. Vis dėlto pats dokumentas kainuoja apie 10–20 eurų, o už gyvūną „be popierių“ prašoma ir keliais šimtais mažiau. Vadinasi, „geresnės“ kainos priežastis – anaiptol ne dokumentuose,“ – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Deja, bet dažniausiai gerokai mažesnę nei rinkos kainą lemia gyvūnų veisimo sąnaudos. Tai yra kai procese dalyvaujantys gyvūnai – kalės – skatinamos daugintis per dažnai, o į jų ir jauniklių priežiūrą tiesiog neinvestuojama. T. y. nepasirūpinama reikiama mityba, jei reikalinga – gydymu, taip pat higiena ar bent pakenčiamu stogu virš galvos. Pasitaiko atvejų, kai gyvūnas (motina) net nebūna vedžiojamas, o dienas leidžia uždarytas ankštame, šaltame narve, be gulto ar vandens. O kur dar neleistini, netinkamų genų kryžminimai, kurių, kai gyvūnai veisiami nelegaliai, taip pat dažnai nepaisoma? Dėl visų šių priežasčių atsivedamos šuniukų, kačiukų vados būna silpnos, sergančios, dažnai – su įgimtomis sveikatos problemomis visam likusiam gyvenimui. Tačiau pirkdamas gyvūną, kaip sakoma, iš po skverno, žmogus to nei sužino, nei gali plika akimi pamatyti.  Kai pigiau iš tikrųjų yra brangiau  „Daugintojai taip elgiasi, nes pelnosi iš gyvūnų kiekio apskritai: na, keli neišgyvens, bet kiti bus parduoti pelningai ir ta pragaro mašina, atnešanti gyvūnams labai daug kančių, sukasi ir toliau, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Ir tie žmonės, kurie įsigyja gyvūnus iš nelegalių veisyklų gal nieko bloga neįtardami, nieko bloga nelinkėdami, t. y. nežinodami, kokiomis sąlygomis gyvūnai veisiami, manydami tik, kad sutaupys, galiausiai susimoka tiek pat kiek ir perkantys gyvūną legaliai, mat labai greitai visa ta neva sutaupyta suma ir dar daugiau nueina gyvūno gydymui – veterinarams. Jau nekalbant apie laiko sąnaudas ir moralines kančias stebėti besikankinantį mylimą augintinį.“  Gyvūnas neišlenda iš palovio?  Jei įsigyjant gyvūną dar galima bent įtarti apie fizines problemas, kurias, beje, veisėjai nurašo jaunam amžiui, mat gyvūnėlių dažniausiai stengiasi atsikratyti kuo anksčiau (parduoda vos kelių savaičių, kad tik nereikėtų rūpintis), tai įžvelgti psichines problemas – apskritai neįmanoma. Dažnai nelegaliuose veislynuose veisiami gyvūnai paliekami likimo valiai, iš žmogus jie arba visai negauna jokio dėmesio ir šilumos, arba patiria tik skriaudą. Todėl žmogus nuo jaunumės tampa priešu, jo bijoma. Įsigijus šuniuką iš nelegalaus veislyno yra tikimybė, jog jis nenorės būti su žmonėmis, jų bijos, nenorės žaisti, o užaugęs – net taps agresyvus. Mat kad ir kokį gražų keturkojį įsigytumėte – mėgavimąsi juo lems ne kailiuko spalva, o santykis.   Padorūs veisėjai jums į ausį nesuoks  Ne tik iš dokumentų, bet ir iš gyvūnus parduodančiųjų elgesio galima suprasti, kas yra kas. Štai jei nelegaliai gyvūnus veisiantis asmuo sakys jums viską ką tik norite girdėti ir stengsis kuo greičiau gauti pinigus ir atsisveikinti, tai atsakingas veisėjas pirmiausia nuoširdžiai pasidomės jumis, t. y. į kokius namus keliaus jų mylimos katės ar šuns atžala. „Dažniausiai legaliai gyvūnų veisimu užsiimantys žmonės net labiau nei pačiu pardavimo procesu rūpinasi įsitikinti, kad gyvūnas bus mylimas, kad juo bus tinkamai rūpinamasi, o naujieji šeimininkai – atsakingi, patikimi. Todėl tokie veisėjai tikrai skirs laiko su jumis pabendrauti, pasikvies į svečius, kur pamatysite ne tik savo šuniuką, bet ir visą vadą, ir mamą,“ – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   Beje, atsakingai į veisimą žiūrintis asmuo niekuomet jums neperleis pernelyg jauno gyvūno – tam, kad būdamas prie mamos tiek, kiek reikia, jis sustiprėtų fiziškai ir psichiškai, įgytų imunitetą.  Svarbu ne kailio spalva, o širdis  @mefixto777 „Išties gyvūnas – ne kalėdinė dovana, ne žaisliukas, o gyva būtybė, todėl norisi, kad žmonės gerai pasvertų, ar jie galės juo rūpintis visą gyvenimą. Ar supranta, jog gyvūnas – ne tik džiaugsmas, bet ir rūpesčiai. Nes pirmiausia gyvūnas yra įsipareigojimas, ir jau kai jis prisiimamas – tik tuomet ši žmogaus ir keturkojo draugystė gali atnešti tokių dovanų, kad Kalėdos būna – kasdien, – sakė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė. – Rinkdamiesi gyvūną atkreipkite dėmesį ir į tai, iš kokios aplinkos jis ateina. Nes tik nepirkdami šuniukų ir kačiukų iš nelegalių veisyklų galime jas išgyvendinti ir taip sumažinti gyvūnų patiriamas kančias.“ O visų geriausia – pasiimkite gyvūną iš prieglaudos, kuriose ištisus mėnesius ar net metus gyvenantys šunys ir katės laukia savo naujųjų šeimininkų, šiltų namų. Juk širdis gyvūno – ta pati, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar kailio spalvos, ar dokumentų.  Patarimai kaip atskirti nelegalų veisėją ar veisyklą:  Žiūrėkite, kur susitinkate. Nelegalūs veisėjai į namus nesikvies, o pasiūlys susitikti kokioje neutralioje ar mažiau matomoje vietoje, pvz., automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip siekiama nuslėpti gyvenamąją vietą ar neparodyti tų baisių sąlygų, kuriose gyvūnai yra veisiami.  Ir „brokuoti“ gyvūnai turi dokumentus. Tokie argumentai kaip „nėra dokumentų“, nes genetiškai gyvūnas „brokuotas“ (ne ta akių ar kailio spalva ir pan.), yra melas, nes ir veislės savybių neatitinkantis gyvūnas gauna kilmės dokumentus, kuriuose nurodoma veislė ir aiškiai įvardijama, kokie požymiai jos neatitinka. Kilmės dokumentai išduodami visai vadai.   Kilmės dokumentas – tik vienas. Tai kinologų draugijos išduotas dokumentas, kuriame nurodyta gyvūno veislė. Jei gyvūnas veislinis, jis bus įvestas į e. sistemą e.kinologija.lt – tereikia įvesti šuniuko vardą ir patikrinti. Veterinaro išduotas pasas gyvūno kilmės neįrodo.  Paieškokite informacijos apie veisėją. Jei veisėjas laiko legalų veislyną, internete rasite jo kontaktus, žmonių atsiliepimų. Tuo tarpu nelegalaus veisėjo kontaktų internete, greičiausiai, nerasite.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau