Naujienos

Pasižadėjome rašyti - rašome, net jei ir po savaitės (aha, vėl nespėjam nieko) Praeitą savaitgalį GGI reidų komanda suplanavo lankytis įvairiose Lietuvos vietose, remdamasi gautais pranešimais dėl šaltyje paliktų šunų. Ale Karina Guliaeva žiūri, tiek prisnigta, kad su nei vieno iš mūsų automobiliu nepravažiuosime, nes reikia važiuoti kaimų keliukais. Ką daryt? Gyvūnų palikti bėdoje nevalia. Matėm, kad pažįstamas gyvūnų mylėtojas turi sniegams tinkamą automobilį. Padėsi? Aišku padėsiu, sako Mantas Meškerys. Taip jis prisidėjo prie reidų komandos ir tądien su jo visureigiu numynėm 350 km bei padeda toliau! Ačiū, Mantai, Tau! Džiaugiamės, kad du pranešimai nepasitvirtino: atvykę radome šunelius ne pririštus prie būdų šaltyje, o besišildančius namuose arba žaismingai lakstančius lauke. Gaila, bet tokie atvejai yra gana reti. Kiti atvejai buvo mažiau džiaugsmingi - šunų šeimininkai gavo instrukcijas, kaip pagerinti šunų laikymo sąlygas, ir buvo informuoti, kad atvyksime patikrinti, ar pokyčiai atlikti. Taip pat pranešimai buvo perduoti VMVT. Svarbu paminėti, kad taip pat gauname nemažai pranešimų dėl šunų laikomų voljeruose ar rišamų prie būdų per šalčius, be jokių nukrypimų nuo esamuose įstatymuose apibrėžtų taisyklių. Iš to darome išvadą, kad tai, kas yra teisėta, žmonėms vis labiau kliūna ir neatrodo normalu. Tačiau primename, kad, deja, Lietuvoje įstatymai vis dar leidžia šunis laikyti tokiomis sąlygomis. Tad net kai sutinkame, kad jos nėra tinkamos, dažnu atveju mūsų rankos yra surištos. Kviečiame Jus pasirašyti peticiją dėl šunų rišimo prie būdų, kad ši praktika pagaliau baigtųsi: O jei turite visureigį, laisvo laiko ir motyvacijos ar kitų priemonių, galinčių mums padėti reidų metu, parašykite: karina@ggi.lt. Šiuo metu reidai, kaip niekad, yra svarbūs norint padėti gyvūnams šaltyje.

Policija šiuo metu atlieka tyrimą. Šuniuko skriaudėja nustatyta, kaimynai apklausti. Šiuo metu šuniukas negyvena su asmeniu, kuris jį skriaudė, tačiau koks bus priimtas spendimas dar sunku pasakyti. Kol vyksta tyrimas, galime pasidžiaugti, kad byoje GGI yra pripažinti nukentėjusiuoju. Tai reiškia, kad galėsime pilnavertiškai dalyvauti, susipažinti su visa informacija, gauti sprendimus, o ne tik dalinę informaciją, kurią turi teisę gauti pranešėjas.

Bet pirmiausia - įžanga, kurią prašome perskaityti. Mes neparašom apie daugiau nei 50% atvejų ir apskritai klausimų, su kuriais dirbame. Kodėl? Nes neturim tam resursų. Nes kai kyla klausimas, ar parašyti tekstuką, ar padėti gyvūnui - pasirenkame padėti gyvūnui. Tačiau labai erzina sofos riteriai, kurie mums darbuotojų nenusamdo, bet knisa protą po kiekvienu įrašu, kaip mūsų savanoriai kažko nepadarė, padarė per mažai, padarė ne taip, kaip jiems norėtųsi nuo sofos komentarus rašinėjant. Todėl šiemet rašysime daugiau. Ir arba tai vyks gyvūnų gelbėjimo sąskaita, nes turimi resursai iš vieno darbo pereis į kitą, arba tai atneš papildomų finansų, kurie galės būti paskirti tam papildomam darbui atlikti. Trumpai primename, nes matom, kad yra pamiršta: GGI tikslas šiaip yra ne apvažiuoti kuo daugiau būdų, bet teisinėmis priemonėmis formuoti tinkamą teisinę praktiką gyvūnams, kuri vėliau padeda tūkstančiams gyvūnų. Pvz draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims, privalomas gyvūnų konfiskavimais pagal tam tikrus straipsnius, įspėjimo kaip nuobaudos panaikinimas, net dabartinės pakeltos baudos nuo to absurdo, kuris buvo anksčiau (aha jau net nebepamenat, ant kiek blogai buvo) - tai yra GGI nuopelnai visos Lietuvos gyvūnams. 2000 eurų už gyvūnų išmetimą, 1075 eurų už gyvūno mušimą, 1075 eur už girdymą alkoholiu, 600 eurų už ausų karpymą - tai tik dalis baudų, kurias pasiekė GGI ir uždavė toną tolimesnių atvejų sprendimui visos Lietuvos mastu. Ir tai tik pasiekimai, kuriuos per 3 minutes prisiminėm ir surašėm, bet dar parengsim ir pasiekimų skiltį, kad kiekvienas nutaręs, kaip organizacija nieko nedaro, galėtų susikišt savo nuomonę kur nesueina. Sofos riteriai gali geriau? Pirmyn! O dabar apie užvakar. Nors mūsų tikslas ir yra teisinės praktikos formavimas, tačiau kai reikia - tikrai ir į botus lipam, ir kastuvus pasiimam, ir naktį pas gyvūnus važiuojam. Mūsų Lina Vaitekūnaitė važiavo ir užvakar. Nes gavę pranešimą su vaizdine medžiaga matėme, kad laukti negalima nei kiek. Ir visa laimė, kad VšĮ „SOS gyvūnai“ yra tie, kurie niekada neatsisako padėti ir šunelį priėmė pas save. Nes Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavę šį pranešimą (ne iš mūsų, o iš į mus pasikreipusio asmens) per parą laiko nesureagavo. Nes Vilniaus rajono savivaldybė pasakė, kad nedirba ir “turi tokią teisę”. Nes tam, kad savivaldybė atsiųstų Nuarą, su kuriuo turi sutartį, reikia jiems pranešti iki 16 val., o jei gyvūnui kažkas atsitinka po 16 val, tai pats kaltas. Žodžiu, niekas, kas už tai gauna algą, nepadės, darykit, ką norit. Ir tada arba šį mažą perkarusį šunelį palieki šaltyje, arba ir vėl viską meti į šalį ir varai. Nors Lietuvos policija turi galybę atsakomybių ir darbų, dažniausiai būtent jie yra tie, kurie sureaguoja nedelsiant ir padeda kuo gali. Ačiū atvykusiems pareigūnams, jie buvo nuostabūs. Šiaip išvis mūsų Lina yra tokia laimė Lietuvos gyvūnams, kad jei dar kas nors parašysit kokią nors nesąmonę apie tai, kad GGI kažko nepadaro gyvūnų labui - jums į pirštus įsisuks liga ir jie nukris. Nes mes padarom viską, ką galim, o jei jūs galit geriau - niekas netrukdo. Čia šiaip, meninis intarpas. Tolimesnę eigą apie šunelį pranešime tada, kada galėsime. Svarbiausia, kad dabar jam nebegresia žūtis.

Kartais pokytis prasideda nuo vieno laiško. Šį kartą – nuo žmogaus, kuris nepraėjo pro šalį ir pranešė apie du lauke laikomus šunis Šiaulių rajone, gyvenančius sąlygomis, keliančiomis rimtų abejonių dėl jų gerovės. Iš pateiktos medžiagos matėsi: • vienas šuo, galimai bokserių veislės, laikomas lauke, pririštas prie būdos; • kitas – pririštas prie ūkinio pastato, be tinkamos pastogės, šaltuoju metų laiku. Kodėl tai svarbu? Tokios veislės kaip bokseriai neturi izoliacinio kailio, yra jautrios šalčiui, drėgmei ir vėjui. Laikymas lauke be tinkamos apsaugos – tiesioginė rizika gyvūno sveikatai, net jei jis atrodo sotus. Dėl situacijos kreipėmės į VMVT. Patikrinimo metu nustatyta, kad abu šunys buvo įmitę ir turėjo vandens, tačiau laikymo sąlygos neatitiko jų poreikių: vienas šuo laikytas ant šlapio, suminto dirvožemio, kito „pastogė“ – nešildomas pastatas, kuriame gyvūnas neturėjo galimybės sušilti. Šeimininkė įpareigota pagerinti laikymo sąlygas, taip pat priminta pareiga suženklinti šunis ir paskiepyti nuo pasiutligės. VMVT situaciją tikrins pakartotinai. Ši istorija yra ne tik apie „šeimininką“, kuriam atrodo, kad šunį galima laikyti pririštą grandine ir tai bus „normalu“. Tačiau realybė tokia, kad šuns laikymas pririštoje būsenoje nėra tinkamas laikymo būdas jokiam šuniui – nei veisliniam, nei beveisliui, nei ilgaplaukiui, nei trumpaplaukiui. Tokia laikymo praktika nėra „tradicija“ ar „ūkiškumas“ – tai gyvūno poreikių ignoravimas. Ši istorija ir apie tai, kad: • gyvūno nepriežiūra ne visada atrodo kaip atvira prievarta; • „kaime taip laikė visada“ – nėra pasiteisinimas; • vienas pranešimas gali sustabdyti ilgalaikį gyvūno kentėjimą; • tokie pranešimai kuria praktiką, kuri vėliau apsaugo šimtus gyvūnų. Jei nepalaikote šuns rišimo prie būdos: Prisidėkite prie gyvūnų gerovės finansiškai: Swedbank: LT777300010133231565, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427 Perlas Go terminaluose GGI atvejis Nr. A09-1/09-12-2025

Nauji metai, o tikslas tas pats. Kviečiame savaitę pradėti peržiūrint ar išklausant neilgą, bet informatyvią Peticijos.lt parengtą laidą apie GGI siekį Lietuvoje įtvirtinti draudimą laikyti šunis, pririštus grandinėmis prie būdos. Apie tai, kodėl toks laikymas yra itin žalingas kalba GGI atstovė Karina Guliaeva, gyvūnų elgsenos specialistė ir Gyvūnų auklė į namus Aliona Krištopaitienė bei PetCity Lietuva gydytoja Kristina Sindarienė. Peticiją jau pasirašė 11 500 žmonių. Esame dėkingi už kiekvieną parašą, tačiau to neužtenka - pasirašyk ir pakviesk tai padaryti draugus: https://youtu.be/2AdSwJ4RCoQ Daugiau informacijos: https://ggi.lt/risimas-prie-budos/

Nemaža dalis keturkojų Lietuvoje gyvena lauko voljeruose ar pririšti prie būdų. Problema itin paaštrėjo šiuo metu, kai temperatūra daugelyje Lietuvos vietovių siekia virš -10°C ir gausiai sninga.  Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ specialistai primena, kad temperatūrai nukritus žemiau -15°C reikia įleisti lauke gyvenančius šunis ir kates į vidaus patalpas, nes kitaip yra rizikuojama gyvūno sveikata ar net gyvybe. Anot gyvūnų gerovės specialistų, net jei šuns būda tvarkinga, o maisto ir vandens netrūksta, orams stipriai atšalus reikia apsaugoti augintinį nuo atšiaurios žiemos keliamų kančių – įvesti jį į vidų. Šaltis pavojingas visiems naminiams gyvūnams, tačiau ypatingai pažeidžiami yra vyresnio amžiaus arba labai jauni, trumpo kailio gyvūnai ar gyvūnai, nepratę gyventi lauke. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įvedus į vidų temperatūros skirtumas neturėtų būti itin didelis, nes iš didelio šalčio į didelę šilumą įvedus gyvūną galima jam pakenkti, o taip pat jam vėliau bus sudėtinga vėl prisitaikyti prie lauko temperatūros. Prie būdos pririšti šunys – iki kaklo sniege Spaudžiant dideliam minusui išgyventi lauke ypač sunku – prie būdos pririštam šuniui, nes jis yra įkalintas ir neturi galimybės susirasti šiltesnės vietos.   „Šiuo laikotarpiu gauname daug pranešimų apie prie būdos paliktus šalti šunis, neturinčius tinkamos būdos. Kai kurie vaizdai šokiruoja: gyvūnai iki kaklo užsnigti ir negali net pajudėti. Tokie pranešimai ateina iš visos Lietuvos“ – pasakoja GGI vadovė.  Situacija nesikeičia jau ne vienerius metus, gyvūnų savininkai, laikantys šunis pririštus prie būdos, neretai nesuka galvos dėl per šalčius kenčiančio gyvūno: nepasirūpinama apšiltinta būda, sotesniu maistu, gyvūno judėjimo zonoje nenukasamas sniegas. „Ypatingai liūdna, kad kaip savanoriška organizacija, deja, visiems gyvūnams padėti neturime pajėgumų, todėl labai prašome gyventojų pastebint šąlantį gyvūną paprašyti gyvūno savininkų pagerinti šuns laikymo sąlygas, o esant -15°C ir daugiau įvesti šunį į patalpą. Jei pakalbėti su gyvūno savininku nėra galimybės ar jis nesutinka padėti gyvūnui, svarbu kuo greičiau kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, seniūnijų seniūnus ir seniūnaičius. Jei situacija kritinė ir gyvūnui gresia suluošinimas ar žūtis – į Lietuvos policiją“ – apie keturkojus, kuriems būtina pagalba pasakoja GGI vadovė. „Prašome ir institucijų bendradarbiavimo į kritines situacijas per šalčius reaguoti kiek galima greičiau. Juk spaudžiant dideliam šalčiui tokiam iki kaklo užsnigtam šuniui kiekviena naktis gali būti paskutinė“ – teigia B. Vaitiekūnaitė. Už kančios sukėlimą augintiniui  – baudos Augintinio priežiūra jau nebėra tik šeimininko sąžinės ar geranoriškumo reikalas. Šuns laikymas žiemą netinkamomis sąlygomis yra žiaurus elgesys su gyvūnu, už kurį gresia baudos ar net gyvūno konfiskavimas. Šeimininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia, su kuria dažnai susiduria lauke laikomi šunys, kurių šeimininkai net žiemą, spaudžiant dideliam šalčiui, jais pasirūpinti neskuba.  Gyventojai, laikantys šunis pririštus prie būdos privalo pasirūpinti šilta ir gyvūno poreikius atitinkančia būda. Ji turi būti pakelta nuo žemės, kad į jos vidų nesismelktų nuo žemės kylantis šaltis ir drėgmė, o sienos bei stogas – sandarūs, neperlijami ir neperpučiami, be plyšių. Pati būda turėtų stovėti užuovėjoje, sningant šuns judėjimo zonoje sniegas nukasamas. Svarbu, kad būdoje būtų sausa ir šilta, tam geriausiai tinka pakloti šiaudų, o neturint šiaudų galima panaudoti šieną. Esant šaltam orui, svarbu nuolat tikrinti, ar būdos viduje nėra drėgmės, ar šiaudai nesustumti į vieną būdos kampą.  Taip pat žiemą gyvūnus augintinius maitinti reikėtų sočiau, kaloringesniu maistu. Dažnai pakeisti lauke esančio gyvūno dubenėlį su vandeniu, pilti šiltą, kuris lėčiau suledės bei suteikti nuolatinę prieigą prie šviežio vandens ir maisto. Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Orams atšalus iki -15 laipsnių ir daugiau, gyvūnus, gyvenančius lauke, BŪTINA įvesti į vidaus patalpas. Tai BŪTINA padaryti dėl šių priežasčių: Gyvūnas, paliktas lauke spaudžiant aukštai minusinei temperatūrai, gali stipriai susirgti ar netžūti; Gyvūnams, kaip ir žmonėms, šaltis sukelia kančią. Šunys jaučia diskomfortą esant 7 laipsniųtemperatūrai, tai galite įsivaizduoti, kaip prie būdos ar lauko voljere gyvenančiam šuniui šaltaspaudžiant dideliam minusui; Esant dideliam šalčiui nuo diskomfortą keliančių potyrių neapsaugo net pats storiausiaskailis; Šalčiai itin pavojingi šunims, kurie neturi tinkamos pastogės – apšiltintos, pakeltos nuožemės būdos su sausais šiaudais. Pririštas prie grandinės šuo yra „įkalintas“ ir spaudžiantdideliam šalčiui yra priverstas kentėti, nes išsilaisvinti ir susirasti šiltesnio prieglobsčio jisnegali; Nors šalta visiems, dideli šalčiai itin pavojingi mažiems šuniukams ir kačiukams, palikuoniųbesilaukiantiems gyvūnams, mažo ūgio ir trumpo kailio šunims. * Gyvūnų negalima iš didelio šalčio įvesti tiesiai į labai šiltą patalpą, nes toks didelis temperatūrų skirtumas yra kenksmingas. Rekomenduojama įvesti į prieangį ar garažą ar patalpą, kurioje yra šilčiau nei lauke, bet ne į tokią temperatūrą, kokia palaikoma namų viduje.Taip pat raginame būti empatiškais ir pamačius lauke šąlantį beglobį gyvūną, jam suteikti lakinąprieglobstį, kol atsiras jo šeimininkas ar jį galės priimti prieglauda.Pamačius pas giminaičius, draugus ar kaimynystėje prie būdos pririštą šąlantį šunį, prašome neliktiabejingais, pakalbėti su jo šeimininkais ir paprašyti, kad jis gyvūną įvestų į šiltesnę patalpą.Jei šeimininkas nesiteikia to padaryti, o gyvūno būda nėra tinkama, apie gyvūno nepriežiūrąkviečiame pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba mums. Informaciją kaip tąpadaryti rasite mūsų parengtoje Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/Padėkime mūsų keturkojams draugams išgyventi šiuos šalčius!

GGI gavo pranešimą apie viename Kretingos raj. kaime galimai netinkamomis sąlygomis laikomus naminius gyvūnus – vištas, kitus paukščius, ponius ir šunį. Buvo nurodyta, kad gyvūnai laikomi drėgnoje aplinkoje, purve, neturi tinkamos pastogės nuo nepalankių oro sąlygų. Nors pranešėjui nepavyko padaryti daugiau nuotraukų, savarbu pažymėti, kad dėl šiuo adresu laikomų gyvūnų jau kreiptasi ne pirmą kartą. Pirmojo pranešimo metu šuns laikymo sąlygos buvo minimaliai pagerintos, tačiau atėjus lietingam sezonui matyti, kad sąlygos vis tiek nevisiškai tinkamos. Atsižvelgdami į pranešėjo pateiktas aplinkybes, kreipėmės į VMVT prašydami atlikti patikrinimą dėl galimai netinkamų gyvūnų laikymo sąlygų ir įvertinti, ar reikia jas pagerinti. VMVT atliko neplaninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad gyvūnai vizualiai atrodė fiziologiškai sveiki, prižiūrėti, turėjo galimybę pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, jiems buvo užtikrintas pašaras ir vanduo. Pagal VMVT pateiktą vertinimą, gyvūnų laikymo sąlygos atitinka gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimus, todėl pranešimas dėl pažeidimų nepasitvirtino. Nors VMVT patikrinimo metu pažeidimų nenustatė, tačiau mūsų manymu gyvūnai buvo vertinami labiau per teisės aktų prizmę, o ne atsižvelgiant į jų poreikius ir gerovę. Šis atvejis rodo, kad įstatymai dažnai saugo savininko interesus, o ne gyvūnų, ypač ūkinių, gyvenimo kokybę. GGI atvejis A25-2/25-11-2025

Už lango – šaltis ir sniegas. O kažkur vidury lauko, negyvenamose sodybose ar net pas kaimyną už namo – be tinkamos būdos, be pakloto, šilto maisto ir vandens, tiesiog ant sniego, prie būdos grandine pririšti šunys kenčia šaltį. Kreipiamės į visus geros valios žmones – jei matote ar žinote apie šąlančius, neprižiūrimus gyvūnus, imkitės padėti patys arba kuo skubiau praneškite mums. Taip pat kreipiamės į Lietuvos policija pareigūnus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba inspektorius, seniūnijų seniūnus ir seniūnaičius – važinėdami po savo apylinkes, pastebėję šąlantį, neprižiūrimą gyvūną, nelikite abejingi – padėkite. Jei ne Jūs, jie gali neišgyventi šios žiemos…

Jums ši parama nieko nekainuoja, o mums tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu! Skirti 1,2% paramą galima pildant FR0512 formą internete, Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Instrukciją, kaip pildyti formą, galite rasti paspaudę: ČIA Pavadinimas: VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”Kodas: 302842427 Svarbu žinoti: Pajamų mokesčio dalį skirti galite tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), teikiant prašymą FR0512 (5 versija). Šią prašymo formą galite pateikti iki 2026 m. gegužės 2 d. Pajamų mokesčio dalį vienu Prašymu galite skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Maksimalus laikotarpis yra 5 metai (pastarieji praėję kalendoriniai metai ir ateinantys 4 metai). Vien dėl skiriamos pajamų mokesčio dalies  metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) pateikti neprivalote. Tačiau jeigu Jums yra prievolė pateikti deklaraciją GPM311, ji turi būti pateikiama laiku, t. y. iki 2026 m. gegužės 2 d., nes jos nepateikus, prašymas nebus vykdomas.

Ar Jūsų augintiniui pasireiškia stresas ar baimė, susijusi su tam tikrais garsais? Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė šunų neigiamai reaguoja į fejerverkus. Susipažinkite su triukšmo baime ir sužinokite, kaip galite padėti savo augintiniui. Ji gali pasireikšti nuo statiško elgesio, pvz., sustingimo, slėpimosi ir drebėjimo, iki aktyvesnių reakcijų, tokių kaip agresija, neramus vaikštinėjimas, lojimas ir net savęs žalojimas. Daugelis šunų kenčia nuo fejerverkų baimės, tačiau tik nedidelė dalis šeimininkų kreipiasi pagalbos į specialistus. Gyvūnai, galintys turėti predispoziciją nerimui ar baimei fejerverkų metu: Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose. Fejerverkų pasekmės gyvūnams: Fejerverkų baimės klausimynas Neoficialus įrankis, skirtas edukaciniams tikslams, norint nustatyti šuns jautrumą fejerverkams ir padėti šeimininkui suprasti savo gyvūno elgesį. Primename, kad net gyvūnas, niekada nerodęs neigiamo atsako į fejerverkus ar kitą triukšmą, gali išsigąsti ir elgtis neprognozuojamai, todėl labai svarbu juo pasirūpinti iki Naujųjų metų. Jei šuo patiria stiprų nerimą, agresiją ar fiziologinius simptomus, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją ar gyvūnų elgesio specialistą. Visada pasirūpinkite gyvūno saugumu fejerverkų metu. Į pateiktus teiginius atsakykite „Taip“ arba „Ne“ Šuo bando pasislėpti arba pabėgti triukšmo metu Šuo pradeda neramiai vaikštinėti Šuo dreba arba lekuoja Šuo loja, inkščia ar staugia Šuo glaudžiasi prie šeimininko arba nesitraukia nuo jo Šuo praranda susidomėjimą maistu, žaislais ar veikla triukšmo metu Šuo po triukšmo kelias valandas ar ilgiau lieka neramus Šuo pradeda seilėtis daugiau nei įprastai Šuo dėl didelio triukšmo pradeda vemti, šlapintis ar tuštintis Šuo pradeda žaloti save arba tampa agresyvus Atsakymai Lengvas nerimas Jeigu atsakėte „Taip“ 0-3 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria lengvą nerimą. Intervencija yra ypač svarbi, kad nerimas ar baimė neprogresuotų. Saugi Aplinka Gyvūno saugi vieta turėtų būti paruošta likus bent savaitei iki fejerverkų. Šeimininkai turėtų duoti skanėstų ar pagirti augintinį, kai jis naudojasi sudaryta saugia vieta. Ji turi būti prieinama bet kuriuo metu, net jei šeimininko nėra namuose. Jeigu gyvūnas jau turi savo slėptuvę (pvz., vonioje, po sofa), joje galima palikti pledą ar mėgstamiausių žaislų. Vanduo ir pašaras turėtų būti netoliese. Feromonų terapija Sintetiniai feromonų analogai („Feliway“, „Adaptil“ ir kt.) gyvūnui padeda jaustis saugiau. Jie naudojami toje patalpoje, kur gyvūnas slepiasi. Preparatus rekomenduojama pradėti naudoti bent savaitę iki Naujųjų metų. Manoma, kad kalių ir kačių feromonai jaunikliams skatina gerą savijautą, todėl jų sintetiniai analogai yra veiksmingi ir suaugusiems gyvūnams. Feromonai yra tik pagalbinė priemonė ir efektyviausi, kai taikomi kartu su elgesio keitimo priemonėmis. Vidutinis nerimas Jeigu atsakėte „Taip“ 4-8 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria vidutinį nerimą. Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant lengvam nerimui, tačiau papildomai taikomos elgesio keitimo priemonės. Elgesio modifikacija Remiantis moksliniais tyrimais, šunys ir katės mažiau reaguoja į triukšmą, jeigu nuo jauno amžiaus yra tinkamai socializuojami ir desensitizuojami. Dėl elgesio modifikacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų elgesio specialistu. Desensitizacija Laipsniška ir kontroliuojama ekspozicija į dirgiklį, norint sumažinti baimės atsaką. Tam naudojami fejerverkų garso įrašai. Geriausia veikia kai kombinuojami kartu su Atvirkštiniu sąlygojimu. Atvirkštinis sąlygojimas Dirgiklis siejamas su teigiamais stimulais: skanėstais, žaidimais, komandų lavinimu.  Ekspozicija atliekama streso nesukeliančioje aplinkoje, kurioje gyvūnas gali išlikti ramus. Naudojamo garso įrašo garsas turėtų būti vos girdimas. Jei gyvūnas pakelia galvą arba žiūri į garso šaltinį, garsas yra per didelis. Kiekvienos sesijos metu, jei gyvūnas išlieka ramus, garsas palaipsniui didinamas. Pirmieji rezultatai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių. Ekspozicijos metu su gyvūnu rekomenduojama žaisti, duoti skanėstų ar lavinti komandas. Trumpalaikiai receptiniai preparatai Skirti mažinti ūmų atsaką tam tikrose stresinėse situacijose. Trumpalaikius receptinius preparatus galima įsigyti pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Vizitą būtina suplanuoti bent 1-2 savaitėmis prieš fejerverkus, nes medikamentus dažnai reikia išbandyti iš anksto. Stiprus nerimas Jei atsakėte „Taip“ į bet kurį iš dviejų paskutinių (9 arba 10) teiginių, šuo patiria stiprų nerimą, galintį prilygti fobijoms. Nedelsdami pasirūpinkite gyvūno gerove ir saugumu. Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant vidutiniam nerimui, tačiau papildomai taikomi ilgalaikiai receptiniai medikamentai. Ilgalaikiai receptiniai preparatai Skirti kontroliuoti gyvūno emocinį atsaką. Turėtų būti naudojami kartu su elgesio keitimo priemonėmis, dresūra. Receptinius preparatus skiria veterinarijos gydytojas. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės veterinarijos gydytojos Giedrės Janušauskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Smulkūs naminiai gyvūnai, tokie kaip triušiai ir jūrų kiaulytės, yra grobio gyvūnai, todėl itin jautrūs nepažįstamiems vaizdams, garsams ir kvapams. Gyvūnai gali net staiga nugaišti dėl stresą keliančių dirgiklių, todėl svarbu imtis priemonių, norint apsaugoti savo augintinius nuo fejerverkų poveikio. Egzotinių gyvūnų streso požymius ir jautrumą dirgikliams vertinti yra sunkiau nei katėms ar šunims, todėl svarbu juos atidžiai stebėti. Požymiai, rodantys, kad augintinis jaučia stresą ar nerimą: Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose.     Saugią aplinką paruoškite bent kelias dienas prieš Naujuosius metus. Šiuo laikotarpiu nekeiskite pašaro ir neišskirkite grupėmis ar poromis laikomų gyvūnų. Saugi aplinka Lauke gyvenantys augintiniai: Namuose gyvenantys augintiniai: Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės veterinarijos gydytojos Giedrės Janušauskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Artėjant Naujųjų Metų nakčiai dalinamės rekomendacijomis, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus: Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie: • Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo. • Jei yra galimybė, išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai. • Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo. Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų: • Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais. • Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima. • Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo. • Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan. • Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių. Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę: • Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti. • Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų. • Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti: • Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta. • Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo. Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs: • Pamaitinkite gyvūnus – sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni. • Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina. Skanėstų naudojimas: • Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės. • Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti, siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate. • Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų. Vaistų naudojimas: • Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui. • Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas – rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto. Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju: • Būtinai paženklinkite savo gyvūną. • Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu. • Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus. Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu: • Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu. • Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. • Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimybė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos. Saugių Jums ir Jūsų augintiniams artėjančių Naujųjų Metų!

Kačių klausa yra labai jautri, todėl fejerverkai, kuriems būdingi staigūs, didelio intensyvumo ir nenuspėjami sprogimai, katėms suvokiami kaip nemalonūs ir potencialiai grėsmingi. Be intensyvaus triukšmo, fejerverkai skleidžia ryškius, greitai besikeičiančius blyksnius, kurie gali prisidėti prie sensorinės perkrovos ir baimės. Katės yra daug geriau prisitaikiusios matyti esant prastam apšvietimui nei žmonės. Jų tinklainės jautrumas yra didelis, o regėjimo aštrumas - prastas, todėl staigūs, intensyvūs fejerverkų blyksniai gali atrodyti ypač akinantys ir keliantys nerimą. Palyginti su šunimis, fejerverkų poveikis katėms tebėra menkai ištirtas. Kačių elgesys ir grimasos Pagrindiniai požymiai, rodantys, jog katė jaučia nerimą ar stresą:  Kadangi katės stresą dažnai išreiškia subtiliai ar pasyviai, šeimininkai gali neteisingai įvertinti jų jaučiamą baimę. Katės vokalizuoja rečiau nei šunys, jų emocines būsenas gali būti sunkiau interpretuoti, todėl baimės paplitimas ir stiprumas neretai lieka nesuprastas. Apie katės jaučiamą stresą ar nerimą galima nustatyti ir pagal jos grimasą. Esant stresui:  Esant nerimui: Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose. Saugi aplinka Gyvūno saugi vieta turėtų būti paruošta likus bent savaitei iki fejerverkų. Tai gali būti dėžė su pledais, vieta spintoje ar po lova. Šeimininkai turėtų duoti skanėstų ar pagirti augintinį, kai jis naudojasi sudaryta saugia vieta. Ji turi būti prieinama bet kuriuo metu, net jei šeimininko nėra namuose. Jeigu gyvūnas jau turi savo slėptuvę (pvz. vonioje, po sofa), joje galima palikti pledą ar mėgstamiausių žaislų. Vanduo, pašaras, kraiko dėžė turėtų būti netoliese. Gyvūnas gali pradėti elgtis neįprastai: eiti ratais, vokalizuoti, drebėti. Svarbiausia augintinį palaikyti, nebausti ir nesuteikti perteklinio dėmesio.   Jeigu įmanoma, būkite erdvėje, kur mažiausiai girdimas triukšmas. Uždarykite langus, duris. Galite įjungti televizorių ar muziką, tačiau ne per garsiai. Nebandykite visiškai užgožti fejerverkų garsų, nes tai gali dar labiau kelti nerimą.    Neleiskite gyvūno į lauką fejerverkų metu, uždarykite langus ir užtraukite užuolaidas.  Gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, registruotas augintinių registre. Taip pat rekomenduojama naudoti antkaklius su savininko kontaktine informacija. Feromonų terapija Sintetiniai feromonų analogai („Feliway“ ir kt.) gyvūnui padeda jaustis saugiau. Jie naudojami toje patalpoje, kur gyvūnas slepiasi. Preparatus rekomenduojama pradėti naudoti bent savaitę iki Naujųjų metų. Manoma, kad kalių ir kačių feromonai jaunikliams skatina gerą savijautą, todėl jų sintetiniai analogai yra veiksmingi ir suaugusiems gyvūnams. Feromonai yra tik pagalbinė priemonė ir efektyviausi, kai taikomi kartu su elgesio keitimo priemonėmis. Elgesio modifikacija Remiantis moksliniais tyrimais, šunys ir katės mažiau reaguoja į triukšmą, jeigu nuo jauno amžiaus yra tinkamai socializuojami ir desensitizuojami. Dėl elgesio modifikacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų elgesio specialistu. Desensitizacija Laipsniška ir kontroliuojama ekspozicija į dirgiklį, norint sumažinti baimės atsaką. Tam naudojami fejerverkų garso įrašai. Geriausia veikia kai kombinuojami kartu su Atvirkštiniu sąlygojimu. Atvirkštinis sąlygojimas Dirgiklis siejamas su teigiamais stimulais: skanėstais, žaidimais, komandų lavinimu. Ekspozicija atliekama streso nesukeliančioje aplinkoje, kurioje gyvūnas gali išlikti ramus. Naudojamo garso įrašo garsas turėtų būti vos girdimas. Jei gyvūnas pakelia galvą arba žiūri į garso šaltinį, garsas yra per didelis. Kiekvienos sesijos metu, jei gyvūnas išlieka ramus, garsas palaipsniui didinamas. Pirmieji rezultatai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių. Ekspozicijos metu su gyvūnu rekomenduojama žaisti, duoti skanėstų ar lavinti komandas. Trumpalaikiai receptiniai preparatai Skirti mažinti ūmų atsaką tam tikrose stresinėse situacijose. Trumpalaikius receptinius preparatus galima įsigyti pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Vizitą būtina suplanuoti bent 1-2 savaitėmis prieš fejerverkus, nes medikamentus dažnai reikia išbandyti iš anksto. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės veterinarijos gydytojos Giedrės Janušauskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Šį antradienį sportininkė Raimonda Petrosiene su sūnumi Gustas Mykolas Petrosius įkopė į Kilimandžaro kalno viršūnę. Ir kopė jie ne dėl smagumo, o su tikslu - padėti tiems, kurie neturi balso - gyvūnams. Kaip nuostabu yra žmonės, kuriems rūpi. Nesvarbu, ar tai gyvūnai, ar žmonės, ar gamta, ar kitos sritys - viskas yra susiję, visi mes gyvename kartu ir turime rūpintis vieni kitais. Tariame didžiulį AČIŪ ir viliamės, kad toks pavyzdys įkvėps, nes dar turite laiko šiemet padaryti gerą darbą. Pvz. galite prisidėti prie Raimondos ir Gusto per aukok.lt renkamos sumos gyvūnams.

Į GGI kreipėsi asmuo, pranešęs apie galimai netinkamomis sąlygomis laikomą šunį – gyvūnas buvo pririštas prie būdos, o pati būda – nepakelta nuo žemės. Atsižvelgdami į pranešimą, kreipėmės į Trakų rajono savivaldybę su prašymu patikrinti gyvūno laikymo sąlygas ir įpareigoti savininką jas pagerinti. Trakų rajono savivaldybės administracija, sureagavusi į mūsų prašymą, atliko patikrinimą. Jo metu nustatė, kad šuo yra vakcinuotas nuo pasiutligės, paženklintas mikroschema, judrus, neapatiškas ir sveiko įmitimo. Būdoje paklotas šienas, o šalia nuolat yra vandens. Nors būda patikrinimo metu nebuvo pakelta nuo žemės, savininkas sutiko ją pakelti ir tai atliko nedelsiant. Šiuo atveju galime pasidžiaugti, kad bent šiek tiek pagerinta šio prie grandinės laikomo šunelio kasdienybė. Nors daliai visuomenės tokios sąlygos – kai šuo pririštas prie būdos – atrodo nepriimtinos, tačiau dabartiniai įstatymai tokio laikymo būdo nedraudžia. Todėl siekiame šią situacija keisti teisėkūroje ir tam būtina visuomenės parama. Kviečiame pasirašyti peticiją, o pastebėjus netinkamai laikomus gyvūnus savo aplinkoje, nelikti abejingais ir pasinaudojant mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija – informuoti atitinkamas institucijas.

Kalėdos – dovanojimo metas, todėl renkame dovanas siekdami pradžiuginti savo artimuosius. Nors šiais laikais yra daugybė galimybių maloniai nustebinti artimuosius įvairiomis dovanomis – nuo įvairių pramogų, kelionių iki gėlių, pristatomų į namus ar prabangių daiktų, gyvūnai augintiniai vis dar yra traktuojami kaip dovana, turinti atlikti siurprizo ir džiuginimo funkciją. Todėl svarbu įsigilinti į tai, kodėl negalima dovanoti gyvūnų jokiais atvejais – nei Kalėdų, nei kitų švenčių proga bei kokias pasekmes tokia neapgalvota dovana gali sukelti.   Dar kartą apie tai, kodėl gyvūnas negali būti dovana Gyvūnų priežiūros specialistai ir prieglaudų atstovai pabrėžia, kad impulsyvus noras dovanoti gyvūną švenčių proga nėra geras pasirinkimas. Gyvūnas nėra nei daiktas, nei staigmena, todėl ir į dovanų kategoriją jokiais būdais nepatenka.   „Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir gali neatitikti jo gyvenimo būdo, turimų gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių. Galbūt naujas gyvūno savininkas net neturi noro ar laiko rūpintis gauta „gyva dovana“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Specialistai išskiria 5 priežastis, kodėl gyvūnas – ne dovana:  https://youtu.be/UtRTaVwQedo Kas nutinka, kai gyvūnas priimamas į šeimą neapgalvotai? Kai šeimininkai neturi galimybių rūpintis gyvūnu, ir nepatenkinami fiziniai ar emociniai augintinio poreikiai – gyvūnas kenčia. „Pastebima, kad impulsyviai įsigytas ar gautas kaip dovana gyvūnas daug dažniau negauna pakankamai dėmesio, socializacijos ar netgi būtinos veterinarinės priežiūros nei tais atvejais, kai gyvūno priėmimui į šeimą atsakingai rengiamasi, apgalvojami visi o kas jei…?” – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.  Neapgalvotas gyvūno priėmimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei iš anksto nebuvo pasirengta gyvūno priėmimui į šeimą, vėliau nukenčia pats gyvūnas. Pavyzdžiui, daug dirbantys žmonės neranda laiko šunį ilgiau pavedžioti, laiku nepastebi ankstyvų ligos požymių, todėl ir veterinarinė pagalba kartais gali būti suteikiama pavėluotai. Susidūrus su gyvūno elgesio problemomis taip pat gali kilti įvairių iššūkių, gali reikėti koreguoti savo dienotvarkę, kad daugiau laiko praleisti su gyvūnu, rasti laiko jį dresuoti. Visa tai reikalauja nenumatytų išlaidų, laiko, atsidavimo ir kantrybės.  Kiekvienas augintinis yra unikalus ir reikalauja individualios priežiūros.  Net jeigu augintinis yra renkamas pagal veislę ir jai priklausančius charakterio bruožus bei poreikius, tai negarantuoja, kad konkretus gyvūnas visiškai atitiks šiuos apibūdinimus.    Augant gyvūnui gali paaiškėti, kad jo tikrieji poreikiai – didesnis fizinis aktyvumas ar sudėtingesnė priežiūra – neatitinka šeimininko lūkesčių ar gyvenimo būdo. Tokiais atvejais dažnai kyla nusivylimas, gyvūnas tampa našta, bandoma šios naštos „atsikratyti“ pririšant augintinį prie būdos, atiduodant į prieglaudą ar nepažįstamiems žmonėms. Todėl didelė dalis Lietuvoje veikiančių prieglaudų šventiniu laikotarpiu laikinai sustabdo gyvūnų dovanojimą, kad jie netaptų neapgalvotomis „staigmenomis” po eglute. GGI palaiko prieglaudas, kurios gyvūnų per Kalėdas nedovanoja. Tai rodo, kad prieglaudoms nuoširdžiai rūpi jų išgelbėtų gyvūnų likimas.  „Juk jei žmonės tikrai stipriai motyvuoti priimti gyvūną į šeimą, atvyks ir kitu metu, ne šventiniu laikotarpiu. O jei ne – vadinasi tai buvo tik užgaida, pasidžiaugti tam kartui. ” – apie dovanojamus prieglaudos gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė.  Kokius aspektus būtina apsvarstyti prieš priimant sprendimą turėti augintinį? Šuniukas ar kačiukas yra vienas iš dažniausių vaikų norų. Jeigu tėvai, suprasdami, jog augintinis yra didelė atsakomybė, atsisako išpildyti šią užgaidą, sušalus orams, kartais atšyla širdis ir aplanko šventinių jausmų vedamas spontaniškumas. Taigi, ką daryti, jei vaikas prašo šuniuko ar kačiuko? Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiima visa šeima 10–20 metų laikotarpiui.Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiais būsimus rūpesčius:  Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus. Kalėdiniu laikotarpiu geriau skirkite laiko ir: O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai.

Mūsų organizacija labai vertina žurnalistų darbą ir ypač gyvūnų gerovės srityje. Suprantame, kad be žurnalistų, sklaidos ir laisvo žodžio mūsų veikla būtų kur kas sudėtingesnė – būtent jie padeda išgirsti gyvūnų istorijas, atskleisti problemas ir paskatinti pokyčius. Apgailestaujame, kad kovodami už laisvą žodį žurnalistai šiandien negali skirti dėmesio kitoms svarbioms temoms, tarp jų ir gyvūnų gerovei. Todėl norime nuoširdžiai išreikšti savo palaikymą visai žurnalistų bendruomenei. Kviečiame visus, kuriems svarbios žmogaus teisės, laisvė ir atvira visuomenė, gruodžio 9 d. per pietų pertrauką prisijungti prie protesto „Šalin rankas nuo laisvo žodžio” Nepriklausomybės aikštėje. Stiprūs esame tada, kai palaikome vieni kitus.  #ŠalinRankas

Iš jų 16 šunų buvo ant grandinių, o 4 voljere. Dar 15 būdų ir 4 voljerai buvo tušti. Norisi tikėti, kad dalis šeimininkų tokio gyvūnų laikymo būdo atsisakė ir to pasekoje matomos tuščios būdos. O gal šuneliai bent laikinai buvo įleisti į namus. Panašu, kad Gelvonų miestelyje yra tendencija laikyti šunis ant grandinių be būdos, prie ūkinio pastato su skyle. Kokios sąlygos šunims suteikiamos kitoje skylės pusėje, galime tik spėlioti, tačiau daugumoje atvejų nematėme nei vandens, nei maisto, nei tinkamo ilgio grandinių, kad šuo galėtų daugiau pajudėti. Taip pat šio reido metu nematėme nei vieno teritorijoje laisvai lakstančio šuns. GGI reidų koordinatorė Karina pasakoja, kad vienu adresu gyventojai atsisakė įsileisti į vidinį kiemą, kad būtų galima įvertinti šuns laikymo sąlygas, ir įtikinėjo, kad jos yra puikios. Klausimas: jei sąlygos tikrai puikios, kam įtikinėti ir kodėl neįleisti jų parodyti? Dėl atvejų, kur šuneliams reikalinga pagalba, imtasi atitinkamų veiksmų.

Kartais gauname pranešimus iš anonimų. Norime pažymėti, kad prioritetą skiriame atvejams, apie kuriuos turime pilną informaciją, įskaitant pranešėjų duomenis. Gerbiame asmenų pasirinkimą parašyti, kad nori likti anonimais, tačiau pateikiančių savo informaciją mums - ji yra būtina tiek norint pasitikslinti aplinkybes, tiek informuoti apie rezultatus. Taip pat norime priminti, kad esame organizacija, orientuota į gyvūnus augintinius, tad ūkiniai gyvūnai nėra mūsų veiklos sritis. Kartais, turint tam resursų ir nerimaujant dėl gyvūnų, kurie nėra augintiniai, vis tik sureaguojame. Šį kartą gavę pranešimą apie "karves, paliktas šaltyje lauke be pastogės" iš anonimo sureagavome, bet atsakyti negalėjome, nes neturime, kam atsakyti, todėl atsakome čia. Jūsų aprašytoje situacijoje, regis, nėra pagrindo nerimauti dėl nepriežiūros ar netinkamo elgesio. Suprantame, kad situacija galbūt neatrodo įprastai, tačiau stambių žolėdžių termogenezė – būdas, kuriuo organizmas apsirūpina šiluma ir ją palaiko skiriasi nuo žmogaus ar gyvūnų augintinių. Jūsų pastaba dėl įprastinio laikymo tvarte teisinga, tačiau karvės patalpose dažniau laikomos ne dėl to, kad joms šalta, tačiau siekiant išgauti didesnę pieno produkciją ir dėl to, kad intensyviai melžiamos karvės tešmuo jautresnis šalčiui. Ne pieno produkcijai, o kitiems tikslams auginami galvijai gali žiemoti lauko sąlygomis, svarbu, kad turėtų pastogę, kur gali pasislėpti nuo darganos ir sausai atsigulti. Pastogė nėra tvartas, ji gali būti atviro tipo, kur gyvūnai gali laisvai užeiti ir išeiti pagal savo norą. Tiek karvės, tiek arkliniai gyvūnai nuolat laikomi lauke žiemai užsiauginą storą kailį, kuris ir matomas Jūsų atsiųstoje nuotraukoje, kas rodo, kad gyvūnai žiemai pasiruošę. Taip pat matosi ir tai, kad užtikrinama nuolatinė prieiga prie pašarų, būtent šieno, kas yra labai svarbu arklinių gyvūnų ir karvių termogenezei. Sudėtingos virškinimo sistemos dėka virškinimo metu pašarą fermentuojanti mikrobiota arklių storojoje žarnoje, o karvių keturių dalių skrandyje veikia kaip šilumos generatorius, išskirdama didelius šilumos kiekius, šis procesas dar vadinamas „vidine krosnimi“ ir reiškia, kad organizmas yra šildomas iš vidaus. Būtent žieminio kailio, pakankamo įmitimo ir virškinimo sistemos ypatumų derinys leidžia šiems gyvūnams puikiai jaustis net esant dideliam – 20 laipsnių ar didesniam – šalčiui. Jūsų minimas šerkšnas ant gyvūno kailio yra tinkamos šilumos izoliacijos organizme požymis, tai yra, šerkšnas ant viršutinio kailio sluoksnio rodo, kad šiluma sulaikoma organizme ir į išorę nepatenka, tai yra, gyvūnui yra šilta, nors toks reiškinys atrodo gąsdinantis, tačiau, kaip minėjome, stambių žolėdžių termoreguliacija skiriasi nuo gyvūnų augintinių. Reikia paminėti ir tai, kad esant kai kurioms sveikatos būklėms, pavyzdžiui arklių dusuliui, gyvūnus rekomenduojama laikyti lauko sąlygomis, siekiant išvengti dulkių, kurios provokuoja ligos priepuolius.