Naujienos

Liko 3 savaitės

Gyvūnų gerovės iniciatyvos veiklą vykdo jau 11 metų. Per šį laikotarpį mūsų komanda matė daug gyvūnų nepriežiūros atvejų, žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų ir pan. Tačiau visą šį laikotarpį jautėm palaikymą iš Jūsų – neabejingų gyvūnams žmonių. Norime dar kartą paskatinti ir priminti, kaip dar galite prisidėti prie gyvūnų gerovės. Liko visai nedaug laiko prisidėti prie geresnio rytojaus tiems kas negali patys savimi pasirūpinti. Skirkite savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje. Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia www.ggi.lt/gpm
skaityti daugiau

Kaip laikosi Rokantiškių šuo?

Pamenate, pasakojome istoriją apie niekam nereikalingą, bet tuo pačiu ir staiga tapusį reikalingu, šunį iš Rokantiškių? Šuo buvo laikomas pririštas prie kiaurai perpučiamos pašiūrės, be maisto ir vandens. Šuns šeimininkė nepasigedo šuns 4 metus, nes neva jo jai neatidavė, tačiau norint paimti šunį į globą, jai šuns staiga prisireikė. Su visa istorija galite susipažinti čia: https://www.facebook.com/story.php?story_fbid=783905550438535&id=100064572916872&rdid=3iItyvIIMUpfr4BS Šiuo metu šuo glaudžiasi pas laikiną globėją Jekateriną. Per pirmąjį mūsų susitikimą su šuniu jis visai nebuvo draugiškai nusiteikęs, buvo tikras iššūkis jį nusegti ir išvežti, tačiau šiuo metu, globėjos teigimu, šuo jaučiasi puikiai, leidžiasi dresuojamas, labai mėgsta lakstyti palaidas po voljerą. Pasirodo, agresyvumas pirmojo susitikimo metu buvo tiesiog pasekmė jo liūdno gyvenimo ir kontakto neturėjimo su žmogumi, tačiau laikina globėja uoliai juo užsiima ir jis po truputį pražįsta gražiomis savybėmis ir paklusnumu. Kol šiuo metu oficialus sprendimas konfiskuoti gyvūną dar nėra negautas, dalinamės vaizdais, kaip šuo laimingai leidžia savo dienas globoje. Komentaruose įkelsime nuotrauką ir iš dienos, kai gyvūnas buvo paimtas. * Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM mūsų veiklai: www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Nusipirkai iš daugintojų gyvūną – kas toliau?

Daliai gal kažkaip netikėtai ir pasiseka nusipirkti „kokybišką už pigiai“, loterija taip sakant, bet šiaip žinote tą posakį, kur skūpas moka du kartus? Tai va. Sakytume susimokėti nėra blogai idant žmogus išmoktų pamoką, bet blogai, kad apie gyvūnus kalbant tą kainą už skūpumą iš tiesų moka gyvūnai, nes eurai čia tikrai nėra svarbiausias momentas. Dažnai gauname pagalbos prašymus dėl iš daugintojų pirktų gyvūnų. Per dažnai. Taip per dažnai, kad nutarėm, jog laikas tam dedikuoti įrašą. Istorijos tų pagalbos prašymų daugiau mažiau visos vienodos ir sutrumpintai skamba taip: norėjau vat tokio konkrečiai mėlyno trumpom kojom ir rudom akim, tai nutariau pirkti, ir norėjau pigiai, tai apie gyvūno gerovę negalvojau, nusipirkau iš skelbimų, gyvūnui kažkas atsitiko, dabar daugintojas (nelegalus veisėjas) nesutinka pasiimti savo brokuotos prekės atgal ir grąžinti mums pinigus, padėkit. Tai norim pasakyti, kad nepadėsim. Ir čia yra daug priežasčių, kodėl. Kelias išvardinsime: 1. Jeigu TU nekurtum paklausos šitai košmariškai gyvūnus išnaudojančiai rinkai, tai pasiūlos ir nebūtų. Kitaip tariant taip, TU, kuris pirkai gyvūną iš daugintojo, esi kaltas ne tik dėl to, kad jį iš jo nusipirkai, bet ir apskritai, kad tokia rinka egzistuoja. Trumpai: nebūtų perkančių, nebūtų ir parduodančių. 2. GGI yra oranizacija, atstovaujanti viešąjį interesą, t.y. ginanti gyvūnus, kurie neturi šeimininko arba tuos, kuriuos, deja, bet reikia apginti nuo jų pačių šeimininkų. Kai gyvūnas turi šeimininką, visas su juo susijusias problemas turi spręsti šeimininkas. Na nes jis yra šeimininkas. Ir dar todėl, kad teisinis darbas kainuoja ir tikrai aukojantys asmenys/įmonės neturi tikslo apmokėti teisines išlaidas kažkokių tai žmonių, kurie visų pirma patys kalti dėl savo problemos. 3. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Informacijos šiais laikais pilna, o augintinio įsigijimas yra atsakomybė 15-ikai metų, nejau žmonės galvoja, kad tam nereikia šiek tiek pasiruošti? Vien mes esame informacijos paruošę daug. Pvz. šio įrašo kontekste kviečiame naudotis lentele, kaip atpažinti veisėją nuo daugintojo: https://ggi.lt/kaip-atskirti-daugintoja-nuo-veisejo/ 4. Paskutinė, bet iš tiesų svarbiausia dalis: gyvūnas yra ne daiktas. Idealiame pasaulyje, mūsų požiūriu, apskritai neturėtume jo rinktis pagal spalvą, kojų ilgį ar akių dydį, bet jei jau renkamės, turėtume labai aiškiai suprasti, kad tai ne daiktas, kurį nusipirkus su broku grąžinam atgal pardavėjui. Gyvūnui keisti namus ir keliauti pirmyn atgal yra didžiulis stresas. Taip pat, joks normalus žmogus, supratęs, kad padarė klaidą ir nusipirko gyvūną iš ten, kur gyvūnų gerovė yra paskutinėje vietoje, neturėtų norėti jo grąžinti į tas pačias sąlygas, kur jis bus bandomas parduoti vėl ir vėl kol biznis pasiseks. Viliamės, kad šis įrašas paprotins tuos, kurie vis dar turi minčių eiti pirkti pigiau. Ir išvis, gal eikit priglauskit gyvūną, ne sofa čia jums, kad rinktis pagal grožį, kas pritiks prie namų. Primename, kad dar galite suspėti paskirti 1,2% GGI veiklai tam, kad galėtume padėti gyvūnams. Bet gyvūnams, o ne žmonėms, kurie prisideda prie gyvūnų išnaudojimo. Instrukcija, kaip tai padaryti -> www.ggi.lt/gpm.
skaityti daugiau

Ne(geras) gyvenimas fekalijų karalystėje

Vasario mėnesį gavome pranešimą, kad Vilniaus rajone šuo laikomas prastomis sąlygomis. GGI savanorei nuvykus apžiūrėti situacijos pamatė, kad voljeras pilnas išmatų. Išmatų buvo toks kiekis, kad neįmanoma nuspėti kiek laiko nevalytas voljeras, per jas neįmanoma įžiūrėti švarios žemės lopinėlio. GGI atstovei pavyko įkalbinti šunį išlįsti iš būdos. Tai jis darė lėtai ir neužtikrintai. Šuns judesius varžė galinės kojos, matėsi, kad jam sunku judėti. Iš pirmo žvilgsnio, tokio sudėjimo šuo taip pat neturi reikiamo jam įmitimo. Šuns kailis trumpas, netinkamas laikyti lauko sąlygomis. Atsižvelgiant į šią situaciją, kreipėmės į VMVT su prašymu pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Po kurio laiko gavome atsakymą, jog VMVT atliko patikrinimą nurodytu adresu ir nustatė, kad šuo 10 metų amžiaus prižiūrėtas, vidutinio kūno įmitimo, lygaus plauko, kailis geros būklės, išorinių sužalojimų nepastebėta. Pasak VMVT gyvūnas laikomas aptvertame voljere, turi tinkamą būdą, kuri yra pakelta nuo žemės,šalia jos padėtos lentos, kad gyvūnas lauke galėtų atsigulti sausai ir netiesiogiai ant žemės. Patikrinimo metu voljere buvo švaru, šalia būsto stovėjo indas su vandeniu. Išsiaiškinta, kad šuo sveikatos apžiūrai buvo vežamas į veterinarijos kliniką, kadangi turi problemų su sąnariais. Kaip to įrodymą, savininkas pateikė išrašą iš veterinarijos gydyklos ir paaiškino, kad šuo gydomas pagal veterinarijos gydytojo nurodymus. Atsižvelgus į esamą situaciją bei šuns sveikatos problemą, savininkui buvo pateiktos papildomos rekomendacijos kaip dar geriau pagerinti šuns laikymo sąlygas bei užtikrinti gyvūno augintinio gerovę ir priežiūrą. Kokia Jūsų nuomone, ar gyvūnas iš pateiktos vaizdinės medžiagos yra laikomas tinkamomis sąlygomis? Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm bei paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Liko mėnuo laiko

Toras, Beilė, Mėta, Melisa, Rojus, Arčis, Lokis, Reksas, Lapė, Ego, Amigo, Rindis, Enzo, Uodas…. Jiems padėjome. Ar pavyks padėti ir jų likimo draugams? Priklauso nuo Tavęs! Prie gyvūnų gerovės galite prisidėti deklaruojant pajamas skirdami 1.2% GPM iki gegužės 2 d. Paramos skyrimas jums nieko nekainuoja, tačiau mums tai padeda spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui. Instrukciją, kaip tai padaryti, rasite čia www.ggi.lt/gpm
skaityti daugiau

Velykų reidas Raudonėje

Kas švenčia, o kas tikrina, kaip gyvūnai švenčia. Ačiū kolegei Santai, kuri švenčių metu paskyrė laiko gyvūnų gerovei. Buvo patikrinta Raudonė (Jurbarko raj.), kurioje rasta matomų 20 šunų, tačiau tikėtina, kad jų yra daugiau. Iš dvidešimties patikrintų kritinių situacijų nerasta, tačiau kelių sąlygos neatrodo tinkamos, todėl dėl jų bus imtąsi papildomų priemonių ir apie rezultatus pranešime jau vėliau. Kaip praėjo Jūsų Velykos? Lankėtės pas gimines, važiavote į kaimus? Ar matėte sunerimti verčiančių situacijų, apie kurias norėtumėte pranešti? Primename, kaip tai galite padaryti: https://ggi.lt/pranesk/, o taip pat galite pasinaudoti mūsų paruošta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/ Skirkite 1,2% GGI veiklai: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Gyvūnų gerovės iniciatyvos komanda sveikina visus mylinčius gyvūnus su Šv. Velykomis!

Velykos tai pavasario, naujos gyvybės ir atgimimo šventė. Linkime ją sutikti mylinčių artimųjų aplinkoje, nepamirštant ir pačių ištikimiausių – gyvūnų. Laikui bėgant ši šventė tampa vis labiau komercinė. Socialinėje erdvėje pastebėjome vis labiau populiarėjančias fotosesijas su vištomis bei triušiais. Turime suprasti, kad gyvūnai nėra žaidimas ar gražios nuotraukos akcentas, tai gyvūnams kelia stresą. Būkime budrūs ir kurkime saugią aplinką ne tik sau bet ir gyvūnams. Nepirkime narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų nr.3, mažinkime vartotojiškumą - pirkime ir marginkime margučių tik tiek kiek suvalgysime. Kiekvieną dieną apgalvoti mūsų atliekami veiksmai kuria geresnį rytojų. Gražios šventės!
skaityti daugiau

Kas nutinka, kai žmonės laiko gyvūnus, kurių laikyti neturėtų?

Situacija, apie kurią sunku kažką ir pasakyti, tačiau kol institucijos pagal mūsų pareiškimą sprendžia, kas ir už ką yra atsakingas, norime padiskutuoti su jumis. Šiame video matomas vaizdas indikuoja kelias problemas: 1. Asmuo laiko šunį, su kuriuo absoliučiai negali susitvarkyti ir tai kelia pavojų visuomenei. Pabrėžiame, kad ne šuo kelia pavojų, o tai, kad asmuo, kuris jį laiko, nesugeba su juo susitvarkyti, kas reiškia, jog galimai netinkamai pasirinko šunį, neskyrė pakankamai laiko, nedresavo, nesprendė akivaizdžios problemos su specialistais ir t.t. Kaimynams gyventi šalia tiksinčios bombos nėra ramu, jie nesijaučia saugūs dėl savo gyvūnų ir vaikų. 2. Ar tai, kad asmuo jau po įvykio muša šunį kažką pakeis? Ar apskritai šuo nusipelnė būti mušamas, jei jis yra tik šuo, su kuriuo nebuvo dirbama, kad tokių situacijų būtų išvengta? Ar vis tik ateityje jis rodys dar daugiau agresijos? 3. Katės taip pat yra šeimininkų atsakomybė ir realybė tokia, kad jos be priežiūros ir dar kitų žmonių teritorijoje neturėtų vaikščioti. Taip, suprantame, sunku uždaryti, jos nori laisvės ir vaikšto, kur nori, bet šiame vaizdo įraše matome to pasekmes (na galbūt katė buvo benamė, bet bendrai tai irgi yra žmogaus atsakomybė, nes pati daiktų nesusikrovė ir neišėjo gyventi į gatvę). 4. Ar filmuoti (pilna mūsų turima vaizdo medžiaga yra 3:16) tiek laiko vietoje pabandymo išeiti ir kažkuo padėti, gal nukreipti šuns dėmesį, gal morališkai padėti šeimininkei, gal imtis kitokių veiksmų, yra teisingas sprendimas? Ką manote jūs apie šią situaciją? Ką jūs darytumėte šunį laikančio asmens vietoje? Ką darytumėte filmuojančiojo vietoje? Kokias išeitis ir kokias problemas matote šioje situacijoje? Padiskutuokime. Primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai: www.ggi.lt/gpm bei paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Kupiruojantys gyvūnus labiau linkę juos beširdiškai žudyti?

Panašu, kad taip. Jei širdies neskauda žaloti dėl savo asmeninių poreikių patenkinimo (nes jau seniai išsiaiškinome, kad kupiravimas nieko gero pačiam šuniui neatneša), tai ir užmigdyti nebereikalingu tapusį gyvūną, panašu, kad problemų nemato. Štai daugintojas A.M. nužudė savo šunį Hugo (2021.10.04-2024.02.10) galimai todėl, kad tapo nebereikalingu, nes dabar veiėjas veis american bully šunis. Dėl šio atvejo esame parašę pareiškimą policijai ir, kaip dėl daugumos atvejų, kurie susiję su kupiruotais gyvūnais, dirbame kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja. „Kad jo anksčiau turėta kalytė Luna yra užmigdyta, aš jau žinojau. O dėl Hugo pasitikrinau šunų registre ir pamačiau, kad ši informacija yra teisinga – šuo taip pat užmigdytas. Tai buvo padaryta Klaipėdoje“, – naujienų portalui tv3.lt sakė organizacijos vadovė Skaistė. Visą straipsnį skaitykite: https://www.tv3.lt/.../kovotojas-arnoldas-misiunas...
skaityti daugiau

Ko nusipelnė šunelis Uodas?

Pamenate istoriją, kaip be proto mielus, mažus, gražius, draugiškus šunelius gelbėjome nuo būdų iš Pasvalio? Tai štai šis mažytis trumpaplaukis šunelis gyveno savo gyvenimą and grandinės prie sutriušusios būdos! Sunku patikėti? Sunku ir mums, bet pridedame nuotraukas, kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką jam teko patirti. Po gelbėjimo operacijos ir teisinio darbo jis nebe prie būdos ir jau ieško namų, dabar jis yra pas mūsų draugus VšĮ "Naminukai"prieglaudoje. Taip, juo ten rūpinasi ir myli, bet po to, ką Uodas išgyveno, jam reikia ne prieglaudos, o tikrų namų ir savo žmogaus, užtikrintumo, kad gyvenimas niekada nebebus toks baisus, kaip buvo. Uodas yra apie 3 metų šuo, kuris jau yra skiepytas, ženklintas bei kastruotas, o savo nuostabiu charakteriu žada padovanoti daug meilės. Galbūt atrodytų, kad Uodas niekuo neišsiskiria, bet turi itin gerą būdą, yra labai draugiškas, linksmas, visada geros nuotaikos, tvarkingas šunelis. Ką galite padaryti? 1. PRIGLAUSTI UODĄ. Jeigu ieškote nedidelio, naujo šeimos nario, galite skambinti telefonu 8 670 27275 (nuo 12 iki 19val), Vilnius, VšĮ Naminukai. 2. PADĖTI JAM SURASTI NAMUS. Pasidalinkite skelbimu su draugais, įkelkite jo nuotraukas į savo story, papasakokite savo bendradarbiams. Kartu galime padaryti stebuklą. 3. PAREMKITE PRIEGLAUDĄ, kurioje Uodas leidžia savo dienas, nes procedūros ir išlaikymas kainuoja: VšĮ Naminukai. 4. PAREMKITE GGI, kad laimingų istorijų atsitiktų daugiau: www.ggi.lt/parama Primename, kad istoriją apie Uodo ir kitų šuniukų paėmimą rašėme čia: https://www.facebook.com/share/p/CXRj69ikyP1RRNkU/
skaityti daugiau

Klausiame Jūsų nuomonės apie atsakomybę dėl vilkų

Matant vis daugiau informacijos apie vilkų užpultus šunis, kurie buvo pririšti prie grandinės, kyla klausimas: kodėl savo gyvūno (augintinio ir ne tik) neapsaugojimas nuo grėsmių, tuo tarpu ir vilkų, nėra traktuojamas žiauriu elgesiu su gyvūnu? Jei gyvūnas neprižiūrimas išbėgo į gatvę ir buvo partrenktas, tai šeimininko atsakomybė. Ar neturėtų būti analogija taikoma ir šiuo atveju? Jei šeimininkas paliko gyvūną ne tik be priežiūros, bet dar ir pririštą prie lenciūgo be galimybės pabėgti, kodėl liūdnas šuns likimas yra ne šeimininko atsakomybė? Šiandien klausiame nuomonės visų trijų institucijų, kurios yra atsakingos už gyvūnų gerovę Lietuvoje - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,Lietuvos policija bei Lietuvos savivaldybių asociacija bei kviečiame visuomenę taip pat išsakyti savo nuomonę komentaruose. Kaip skirti 1,2% GPM? www.ggi.lt/gpm AČIŪ
skaityti daugiau

Nesuvokiamos pramogos su gyvūnais – ar esate tokias matę?

Šiandien norim aptarti du dalykus: prekybą gyvais gyvūnais ir pramogas su jais. Pirmiausia, dėl pačios prekybos gyvūnais turgavietėje ir jų laikymo sąlygų iš savo pusės mes jau kreipėmės į atsakingas institucijas su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 straipsnį, tačiau norime labai stipriai atkreipti dėmesį, kad tokius gyvūnus perkantys asmenys nėra nei kiek mažiau kalti nei juos pardavinėjantys. Supraskite, kad PIRKDAMI JŪS SUKURIATE PAKLAUSĄ, o iš to atsiranda ir pasiūla. Jei tik bus kas perka, visada bus, kas norės iš to uždirbti pinigų ir tai darys pačiais blogiausiais būdais gyvūnams, kaip kad matote čia: ant lauko, šaltame ore, kažkokiose bonkėse. Antra, mus nustebino antroje nuotraukoje (su dviem rutuliukais) matoma protu nesuvokiama pramoga. Asmuo įkišo ten gyvus gyvūnus, kad rutuliukai ridentųsi ir linksmintų žmonės. Ar galima sugalvoti dar kažką beširdiškiau ir durniau? Ar šiais laikais dar nėra išrastos inovacijos, kad rutuliukai ritinėtųsi be į juos sukištų gyvų būtybių? Prašome Jūsų: 1. NEPIRKITE, nes kol pirksite, tol pardavinės. 2. NESIDŽIAUKITE TOKIOMIS PRAMOGOMIS, jas pamatę praneškite atsakingoms institucijoms arba mums. 3. Paremkite GGI veiklą skirdami 1,2% www.ggi.lt/gpm arba kitais Jums patogiais būdais per www.ggi.lt/parama ir aukok.lt. Ačiū.
skaityti daugiau

Baltas pūkuotas radinys tamsiame sandėlyje

Į GGI kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad Vilniaus mieste esančio bendrabučio bendrame sandėlyje baisiomis sąlygomis laikomas katinas. Kaip Pranešėjas nurodė, katinas priklauso asmeniui, kuris šiuo metu yra ligoninėje, galimai turi problemų su alkoholiu. Prisiskambinti jam nepavyksta. Pranešėjas nurodė, kad atvykęs aptvarkyti nuomojamo buto, pamatė, kad daiktais apkrautame sandėlyje laikomas gyvūnas. Kaip kalbama, katinas jau pusė metų neišeina iš tamsios patalpos. Yra įbaimintas. Vandens ir maisto gauna tik iš kaimynystėje gyvenančių moterų. Katino „tualetas“ nėra valomas, iš sandėlio sklinda smarvė. GGI kreipėsi į VMVT. Iš pradžių pareigūnams nepavyko susisiekti su galimu gyvūno savininku tam, kad būtų galima pradėti administracinę teiseną, todėl VMVT kreipėsi į policiją dėl galimo gyvūno savininko buvimo vietos išaiškinimo ir galimo jo atvesdinimo. Pažymėtina, kad gauta informacija, jog asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. VMVT informavo, kad administracinė teisena nutraukta nenustačius asmens, kuriam priklauso gyvūnas, kadangi galimai asmens laikytas gyvūnas buvo neženklintas ir neregistruotas, todėl asmuo negali būti pripažintas Gyvūno teisėtu savininku. Geroji istorijos dalis: gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti buvo imtasi skubių priemonių – jis nedelsiant buvo paimtas iš netinkamų laikymo sąlygų ir perduotas laikinajai gyvūnų globai. Blogoji: su gyvūnu šitaip pasielgęs asmuo liko nenubaustas, o oficialius atsakymus iš VMVT pavyko gauti tik po metų laiko. Kantrybės mums paaukoti neįmanoma, bet galite skirti 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm, prisidėti per aukok.lt ir kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama Dėkojame už Jūsų gerumą!
skaityti daugiau

Erkės jau čia. Kaip apsaugoti augintinius?

Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.        Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.      Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.        Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.       Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Seimo posėdyje svarstytas GGI siūlymas uždrausti veisti, parduoti ir renginiuose eksponuoti kupiruotus gyvūnus augintinius – projektui pritarta, liko lemiamas balsavimas

Vakar Seimo posėdyje buvo pritarta mūsų inicijuotam ir Seimo narės Ieva Pakarklytė pateiktam projektui, kuriuo siekiama galutinai sustabdyti gyvūnų kupiravimą. Liko paskutinis balsavimas kitą savaitę, kad projektas būtų galutinai priimtas. Dėkojame Ievai Pakarklytei, Antanui Vinkui už išsakytus argumentus, kodėl tokios pataisos turėtų būti priimtos. Valdemarui Valkiūnui ačiū, kad pralinksmino, jo pasisakymą siūlome pažiūrėti įraše, tačiau sutrumpintai cituojame, jis skamba taip: “Žmones žaloti galima, o va gyvūnų ne. Daugiau kreipkime dėmesį į žmones. Tai gyvūnų augintojų reikalas, ką jie daro su savo augintiniais. Neužkrėskime saves jokiom ligom, žiūrėkim, kaip mes atrodom, o ne kaip gyvūnai atrodo”. Linkime gyvūnams kuo mažiau susidurti su tokio požiūrio žmonėmis, kuriems, panašu, gyvūnas tai daiktas, su kuriuo savininkas gali elgtis kaip panorėjęs. Taip pat linkime ir daugiau sveiko proto atskirti, kada žmonės save žaloja laisva valia, nes jiems taip gražu ir tai yra jų pačių pasirinkimas, ir kada jie žaloja kitus, kurie šių operacijų visai nenori, pvz. vargu, ar Valdemarui patiktų, jei mes dabar visi nuspręstume be jo sutikimo nuvežti jį plastinei operacijai ir įdėtume kokius ten nors implantus, nes mums taip vat gražu :)) Posėdžio įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=RQDyCHIlO5M... Svarstytas: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas: Ieva Pakarklytė, pateikimo data 2023-04-25 Susiję dokumentai: https://www.lrs.lt/pls/inter/dokpaieska.rezult_l?p_nr=XIVP-2606*&p_nuo=&p_iki=&p_org=&p_drus=&p_kalb_id=1&p_title=&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal=&p_rus= Jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai www.ggi.lt/gpm, paremti per @aukok_lt arba kitais Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Liūdna diena gyvūnams – įteisinti naktiniai taikikliai

Įsivaizduokite, kad esate gyvūnas, kuris turi būti budrus ir bijoti žmonių ne tik dienos metu, bet nuo šiol nebeturės galimybės pailsėti bei pasislėpti net naktį. Smagu? Tikrai ne. Kaip rašo Seimo narė Ieva Pakarklytė, naktiniai taikikliai įteisinti, nes tokia yra faktinė Seimo dauguma. Laisvės frakcija vienintelė vieningai nepalaikė šio siūlymo, o projektui daugiausia balsų atnešė ir Premjerės pasiūlymą neįteisinti taikiklių jaun anksčiau sutriuškino būtent konservatoriai, kurie kaip ir dažniausiai nutinka vertybiniais klausimais, skilo perpus. Liberalų sąjūdis, demokratai, socialdemokratai - absoliuti dauguma balsavo UŽ. Dėkojame Ieva Pakarklytė , Aiste Gedviliene , Andriui Vyšniauskui ir kitiems, kurie Seimo salėje pasisakė prieš naktinių taikiklių įteisinimą. Dėkojame visiems, kurie balsavo prieš. Tačiau to, deja, nepakako, nepakako net Prezidento veto, kad būtų leidžiama gyvūnams ilsėtis bent naktimis. Su balsavimo rezultatais galite susipažinti čia: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067...
skaityti daugiau

Paseksime jums pasaką, tik neišgalvotą

Atokiame Lietuvos kampelyje gyveno geraširdis pekinesas Ričis. Ričio šeimininkė visada leisdavo savo šuneliui laisvai pačiam klajoti po sodų teritoriją. Jis nuolat ateidavo į Gerojo Dėdės sodybą. Mat šioje sodyboje Ričis buvo susiradęs draugą, panašaus amžiaus pekinesą - mylimą Gerojo Dėdės augintinį. Ričis ir jo veislės brolis labai susidraugavo. Bendravimas tarp kaimynų - Gerojo Dėdes ir Ričio šeimininkės iki tam tikro momento buvo pakankamai draugiškas. Jei Ričio šeimininkė turėdavo išvykti, ji visada palikdavo Ričį Gerojo Dėdės priežiūrai. 2023 m. gruodžio mėnesio pradžioje, Ričis susirgo, o visiškai valdyti galines kojas nustojo prieš pat Kalėdas. Ričį užmigdyti į veterinarijos kliniką šeimininkė nuvežė nedelsiant. Klinikoje ji ėmė guostis, kad pati serga onkologine liga, o jos vyrui amputuota koja ir nėra kam prižiūrėti sergančio, kojų nevaldančio šuns. Veterinaras atsisakė tai daryti motyvuodmas tuo, kad tik kraštutiniu atveju galima migdyti šunį. Tąkart moteris išėjo. Tačiau šeimininkė nepasidavė. Nuvežė ir antrą kartą į tą pačią kliniką su tuo pačiu prašymų ir ta pačia aimana. Veterinaras ir tąkart atsisakė užmigdyti Ričį. Pastatė jam lašinę ir pasakė, kad šunį galima pagydyti. Šunį galima pastatyti ant letenų. Kad ne tik galima, bet ir reikia tai daryti. Ričio šeimininkė ir vėl atsisakė jį gydyti. Moteris nepasidavė. Slapčia nuo savo vyro nuvežė į kitą kliniką, į kitą miestą. Ir vėl su tuo pačiu prašymu migdyti, su ta pačia aimana. Vietoje to, kad suleistų mirtiną dūrį, šios klinikos veterinaras pradėjo leisti injekcijas, kurios, jo manymu, turėtų padėti Ričiui atsistoti ant visų keturių letenų. Beje. Riči gydomųjų injekcijų suleisti jau vežiojo Gerasis Dėdė. Šios klinikos veterinaras jam ir pasakė, kad buvo apsilankiusi šeimininkė, bei prašė užmigdyti šunį, tačiau jis tai daryti atisakė. Gerasis Dėde savo iniciatyva parekomendavus Gargždų veterinarui, užrašė šeimininkės šunį Ričį į Vilniaus Jakovo veterinarijos kliniką. Vizitas buvo paskirtas. Į Vilnių Ričį ir vėl nuvežė Gerasis Dėdė. Jakovo klinikoje buvo atlikta MRT. Gydytojas paskyrė operaciją, kurios preliminari kaina 800 eur. Šeimininkė sutiko, kad už operaciją sumokės Gerasis Dėdė (o ko čia nesutikti, ane?) Pas Gerąjį Dėdę pinigai irgi neauga ant medžių. Bet Gerasis Dėdė, jo šeima bei kaimynai pamilo geraširdį Ričį kaip savo. Tad surėmė pečius ir surinko reikiamą sumą operacijai. Tačiau po kelių dienų šeimininkė kategoriškai atsisakė šunį operuoti. Šeimininkė savo atsisakymą suteikti šuniui būtiną veterinarinį gydymą, motyvuoja tuo, kad ji nenori priimti “labdaros“, dėl šios priežasties ji atsisako pati vykti su šuniu į Jakovo kliniką bei neleidžia nuvežti šuns operacijai ir Gerajam Dėdei. O taip pat griežtai atsisako ir duoti raštišką leidimą/įgaliojimą, Gerajam Dėdei, motyvuodama tuo, kad tai jos šuo ir ji sprendžia migdyti jį ar leisti jam gyventi. Dėl to mes visą pasakojimą moterį vadiname šeimininke. Šiai Ričis tik daiktas: noriu maitinu, noriu migdau. Taip pat, moteris atsisako suteikti informaciją Gerajam Dėdei apie gautus iš Jakovo veterinarijos gydyklos medicininius šuns ligos aprašus, rekomendacijas bei išvadas. Gerasis Dedė praradęs viltį susisiekia su GGI. Mes turime vieną komandos narę, kuri tam tikrais momentais gali būt tokia pikta, kad vien nuo jos žvilgsnio griūna sienos.. Tad GGI ir ponios šeimininkės pokalbis tąkart buvo itin nemalonus. Nemalonus šeimininkei. Bet su gera pabaiga Ričiui. Tiesą sakant, GGI pareiškimas šeimininkės adresu dėl žiauriaus elgesio su gyvūnu be penkių minučiu buvo jau bepasiekiąs Lietuvos policijos elektroninį paštą, kai atskriejo puiki žinia iš Gerojo Dėdės - gautas šeimininkės raštiškas leidimas/įgaliojimas Gerajam Dėdei būti teisėtu laikinu Ričio atstovu operacijos metu bei pooperaciniam gydymui. Visi, kas buvo prisilietę prie Ričio bėdos, laikėm kumščius, kad tik pavyktų. Ir jiems pavyko. Ričis vaikšto ant visų savo keturių lapcių. Dar geriau - Ričis oficialiai tapo Gerojo Dėdės teisėtu šeimos nariu ir nuo šiol gyvena su juo! Gerasis Dėdė mūsų prašė padėkoti Veterinarijos gydytojui, neurologui, traumatologui-ortopedui, veterinarijos mokslų daktarui Dr. Mariui Aniškevičiui, nes jeigu ne jo auksinės rankos vargu bau, ar Ričis dabar vaikščiotų. O mes norime padėkoti Gerajam Dėdei ir visai jo aplinkai, kurie nunuleido rankų ir kovojo dėl Ričio teisės gyventi, dėl Ričio teisės vaikščioti. Kurie nenuleido akių bei nesidangstė po anonimiškumo skraiste - tiesiog ėmė ir darė. Neužsimerkime. Nepraeikime. Nenutylėkime. Viešumas ir viešas netoleravimas žiauraus elgesio yra mūsų visų visuomeninė pareiga! Primename, kad jau galite skirti 1,2% GGI veiklai, kad tokių istorijų būtų kuo daugiau: www.ggi.lt/gpm ir paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Kodėl draudžiamos šunų kupiravimo operacijos negalima lyginti su kastravimu?

Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos. Šunų ausų, uodegos trumpinimas (kupiravimas) yra visoje Europos Sąjungoje draudžiama operacija, daugeliu atveju atliekama tam tikrų veislių šunims tik dėl kosmetinių priežasčių. Lietuvoje kupiruoti gyvūnus draudžiama nuo 2004 m. Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Šunų kupiravimo šalininkai šią procedūrą lygina su kastracija – neva, jei galima operuoti šunis juos kastruojant / sterilizuojant, tai kodėl kupiravimas trumpinant ausis ar uodegas yra griežtai draudžiamas? Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, šunų kupiravimas jokiu būdu negali būti lyginamas su kastracija / sterilizacija: „Kastracija yra visame pasaulyje pripažinta saugia operacija, kuria ne tik kontroliuojama gyvūnų populiacija, bet ir gali padėti išvengti sveikatos problemų. Kastravimas ir sterilizavimas sprendžia Lietuvoje itin opią beglobių šunų ir kačių problemą. Tai daroma ir visose pažangiose šalyse. Jokio kito humaniško būdo kaip būtų galima kontroliuoti keturkojų augintinių skaičių – nėra. Tuo tarpu kupiravimas – tik dėl grožio ir mados atliekama operacija, sukelianti gyvūnui kančią, neigiamai veikianti gyvūno elgesį ir sveikatą“ – apie tai, kodėl Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šunų kupiravimas yra draudžiamas, pasakoja GGI vadovė. Šiame straipsnyje kviečiame pasigilinti į argumentus, kodėl keturkojų augintinių kastracijos negalima lyginti su kupiravimu. Sprendžiamos su keturkojų augintinių laikymu susijusios problemos Kastracija / sterilizacija: • Kontroliuojama keturkojų augintinių populiacija • Mažinamas beglobių gyvūnų skaičius • Gyvūnai humanišku būdu apsaugomi nuo beprasmės kančios bandant atsikratyti nepageidaujama gyvūnų vada Kupiravimas: • Atliekama šunims tik dėl „mados“ ir kosmetinių priežasčių • Nesprendžia jokios su keturkojų augintinių laikymu susijusios problemos Poveikis gyvūnų sveikatai Kastracija / sterilizacija: • JAV atliktas tyrimas rodo, kad kastruoti / sterilizuoti katės ir šunys gyvena ilgiau • Kastracija padeda išvengti su reprodukcine sistema susijusių ligų ir vėžinių susirgimų • Visuotinai pripažinta ir legaliai atliekama operacija, atliekama pažangiose valstybėse Kupiravimas: • Apart šeimininkų „tuštybės“ patenkinimo, neturi jokio medicininio pagrindo • Sukelia gyvūnui beprasmį skausmą ir kančią • Dėl pašalintos uodegos, ausų, gyvūnas gali kęsti fantominius skausmus visą gyvenimą • Kupiravimas siejamas su padidinta ausų uždegimo rizika ir kitomis ligomis • Tai visoje Europos Sąjungoje ir kitose pažangiose valstybėse draudžiama operacija Kastruojant kontroliuojama beglobių gyvūnų populiacija. Nesterilizuotas kates ir šunis reikia nuolat saugoti, kad jie per rują nepabėgtų. Nenusaugojus augintinio ir jam nors trumpam palikus namus, didelė tikimybė, kad šuns ar katės patelė atsives nepageidaujamų palikuonių. Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, ypatingai nuo didesnių miestų nutolusiose vietovėse, rajonuose gyvūnai nėra sterilizuojami. Vis dar pasitaiko atvejų, kai patelei susilaukus šuniukų, jais brutaliais būdais atsikratoma. Surasti namus visiems šeimininkų ieškantiems beglobiams šunims, ypač mišrūnams, – labai sudėtinga, prieglaudos perpildytos. Deja, namų ieškančių beglobių gyvūnų kelis kartus daugiau nei žmonių, kurie būtų pasirengę juos priimti į savo namus. „Vienintelis kelias sumažinti beglobių, bešeimininkių ir niekam nereikalingų, prastomis sąlygomis laikomų šunų ir kačių skaičių – yra juos sterilizuoti, kastruoti. Tik taip galima kontroliuoti naminių gyvūnų populiaciją šalyje, kitu atveju, ir toliau turėsime perpildytas prieglaudas ir girdėsime istorijas apie miške paliktus mažus šuniukus, valkataujančius, neprižiūrėtus, sergančius gyvūnus“ – apie būtinybę sterilizuoti ir kastruoti naminius gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė. Nesterilizuojant ir nekastruojant gyvūnų, jų populiacija auga labai sparčiai. Pavyzdžiui, viena sveika katė per metus gali atsivesti iki 18 kačiukų, o jei tokių kačių mieste yra 1 000, tai benamių kačių populiacija mieste per metus gali išaugti net iki 18 tūkstančių. Kai kuriuose Lietuvos miestuose ir rajonuose organizacijos, bendradarbiaujančios su savivaldybe, vykdo programą „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ (PSP), kurios metu sterilizuojamos beglobės katės, kastruojami beglobiai katinai. Tai labai veiksminga programa, kurios metu gyvūnų populiacija yra mažinama humanišku metodu. Deja, PSP programa vykdoma ne visoje Lietuvos teritorijoje, nes ne visos savivaldybės skiria biudžeto lėšų minėtos programos vykdymui. Todėl tam tikruose taškuose, kuriuose didelė beglobių kačių sterilizacija, šią programą vykdo ir pavieniai savanoriai apmokėdami veterinarines procedūras asmeninėmis lėšomis. Tuo tarpu šunų ausų, uodegos trumpinimo operacija yra beprasmė procedūra, kuria nėra sprendžiamos jokios su gyvūnų auginimu ar jų sveikata susijusios problemos. „Šunys kupiruojami tik dėl mados. Įsivaizduojama, kad tam tikrų veislių šunys turėtų atrodyti „grėsmingai“, todėl siekiama, kad jų ausys būtų „stačios“. Ir tik dėl tokių kosmetinių priežasčių imamasi gyvūnus nelegaliai žaloti. Veterinarai, atliekantys tokias nelegalias procedūras net gali prarasti licenciją, tačiau net tai dalies veterinarijos specialistų nuo nelegalių operacijų neatgraso“ – apie kupiravimo žalą pasakoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Kastruoti ir sterilizuoti šunys ir katės gyvena ilgiau. Atlikti tyrimai rodo, kad kastruotų ir sterilizuotų šunų ir kačių vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei tų, kurie nebuvo sterilizuoti. JAV atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti daugiau nei 70,000 gyvūnų parodė, kad kastruotų šunų patinų gyvenimo trukmė buvo 13.8 proc. ilgesnė nei tų, kurie nebuvo kastruoti. Tuo tarpu sterilizuotų šuns patelių gyvenimo trukmė buvo 26.3 proc. ilgesnė nei tų, kurios nebuvo sterilizuotos. Vidutinė nekastruotų ir nesterilizuotų šunų gyvenimo trukmė yra 7,9 metų, o kastruotų ir sterilizuotų – 9,4 metų. Trumpesnė nekastruotų šunų ir kačių gyvenimo trukmė iš dalies susijusi su rujos sąlygotu elgesiu. Rujos metu nekastruoti gyvūnai dažnai pabėga dėl ko gali pakliūti po automobilio ratais, pasiklysti, susižaloti. Taip pat patinai įsivelia į muštynes dėl ko kyla susižalojimų ir infekcijų rizika. Kastruojant ir sterilizuojant gyvūnus sumažėja tam tikrų ligų, vėžinių susirgimų rizika. Nesterilizuotos šuns patelės patiria didesnę riziką sirgti pūlingu gimdos uždegimu, pieno liaukų vėžiu ir kitomis, su reprodukcine sistema susijusiomis ligomis. Nekastruoti patinai kur kas dažniau serga prostatos vėžiu. Veterinarai šunų kupiravime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą. Ausų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui. Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ –teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Kastruojant ir sterilizuojant išvengiama netinkamo naminių gyvūnų elgesio. Lytiškai subrendę nekastruoti šunys dėl poreikio poruotis gali būti agresyvūs, nubėgti toli nuo namų ieškant patelės dėl to dažnai pakliūva į avarijas, susižaloja. Kačių patinai konkuruoja dėl teritorijos, todėl peštynėse su kitais katinais patiria traumas bei kaip ir šunys yra linkę sprukti iš namų dėl ko iškyla rizika papulti po automobilio ratais. Nekastruoti katinai taip pat šlapimu žymi teritoriją ir taip apgadina interjerą, įsismelkia nemalonus kvapas. Kupiravimas neigiamai veikia emocinę gyvūno sveikatą ir elgesį. Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas. Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys. „Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti VMVT arba GGI apie šunų savininkus arba užpildyti VšĮ “Šuniukų fėja” parengtą anketą www.nukirpoausis.org, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“ – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas Taip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI arba pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org
skaityti daugiau

Įspūdžiai iš dar vieno reido, šį kartą Nemenčinės rajone

Savaitgalį, kol vieni vilniečiai ir miesto svečiai vyko žmonėtis į Kaziuko mugę, GGI nariai laisvą dieną skyrė apžiūrėti gyvūnų laikymo sąlygų Nemečinės rajone, po to, kai gavome pranešimą, kad ten yra šunys, laikom itin prastomis sąlygomis. Mūsų akimis informacija pasitvirtino dėl vieno šuns, dėl kurio vaizdo medžiaga bei aplinkybės yra perduotos organizacijos teisininkei, kuri paruoš pranešimą VMVT. Kito šuns laikymo sąlygos nepasirodė itin prąstos - grandinė ganėtinai ilga, teritorija buvo švari, netioliese matėsi du indai, kurie buvo patraukti tokiu atstumu, kad šuo juos pasiektų, tačiau yra menkesnė galimybė juos išversti. Iš pastebėtų trūkumų tik būda nėra atkelta nuo žemės. Iš toliau taip pat buvo sunku pastebėti šuns įmitimą. Neramina šioje istorijoje tai, kad pasak pranešusių asmenų, gyvūną, kai sutemsta, maitina kaimynai. Šuns laikytojas, pasak pranešėjų, dažnai išeina į daugiadienius susitikimus su alkoholiu, kurie tęsiasi po dvi savaites. GGI parašys pranešimą VMVT ir dėl šio atvejo. Taip pat, vienoje namo teritorijoje buvo matomas pririštas Azijos aviganių veislės šuo su kupiruotomis ausimis, tačiau šio šuns amžius jau toks, kad jam galioja senaties terminas, todėl teisinių veiksmų nepradėsime. Apie tolimesnius rezultatus pranešime atskirai. * Jau galite skirti GGI 1,2% GPM www.ggi.lt/gpm bei paremti kitais būdais www.ggi.lt/parama. Ačiū!
skaityti daugiau

Kažkas neišmoko pamokos dėl pelėdų

Penktadienio vakarą GGI sulaukė ne vieno pranešimo apie tai, kad Vilniuje vykstančioje Kaziuko mugėje du vyrai, pasikeisdami, praeivims siūlo už pinigus fotografuotis su pelėda. Pasisekė, kad tuo metu, lygiai su tuo pačiu pranešimu į mus kreipėsi organizacijos draugas @Deivydas Celencevičius, su kuriuo buvome ryšyje ir patarėme kaip elgtis. Lietuvos policija pareigūnai, nustatė asmenis, patikrino dokumentus. Tačiau, didelei mūsų nuostabai, leido jiems toliau veikti, t.y. išnaudoti pelėdą siekiant sau finansinės naudos. Primename, kad: 1. Turi būti gautas leidimas nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. 2. GGAĮ 4 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas“) 1 dalyje nustatyta, kad „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalyjek yra išvardintas veiksmų, laikytinų žiauriu elgesiu su gyvūnais, sąrašas. GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 15 punkte – „gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis“, 21 punkte – „gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami;“, o 25 punkte – „kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus“. GGI raštiškai kreipsis į AM ir informuos apie tolimesnę eigą visus, kurie šia situacija domisi. Dėkojame už Jūsų neabejingumą.
skaityti daugiau