Naujienos

Gyvūnams neabejingi europiečiai siekia didesnio ES institucijų įsitraukimo – prisideda ir Lietuva

Dėmesys gyvūnų gerovei tampa vis globalesne ir ryškesne tendencija, atspindinčia bendraeuropines vertybes. Apklausos, kurių dalį užsakė pati Europos Komisija, rodo, jog Europos Sąjungos šalių narių piliečiai tikisi efektyvesnės ES teisės aktais užtikrinamos gyvūnų apsaugos.  Šiuo metu ES šalyse vyksta kampanija, kuria siekiama aiškesnio atsakingųjų ES institucijų įsitraukimo – #EUforAnimals peticija reikalaujama paskirti už gyvūnų gerovę atsakingą Europos Komisijos narį, – komisarą.  Lietuva per VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) taip pat yra prisijungusi prie šios kampanijos bei prisiėmusi įsipareigojimą įgyvendinti išsikeltus tikslus.   Peticiją pasirašė apie 90 tūkst. europiečių  Šiuo metu Europos Komisijoje už gyvūnų gerovę atsakingas Sveikatos ir maisto saugos padalinys (generalinis direktoratas SANTE), tačiau nei jo pavadinime, nei jam atstovaujančio Komisijos nario pareigybėse gyvūnų gerovė nėra įvardyta. Peticija siekiama, kad Komisijos nario pareigybėse bei Europos Komisijos padalinio pavadinime gyvūnų gerovė būtų aiškiai įvardyta. Tokiu atveju Europos Komisijos padalinio atsakomybės sritis galėtų būti apibrėžta kaip apimanti žmonių sveikatą, gyvūnų gerovę ir maisto apsaugą.  Tikimasi, jog aiškus atsakomybių įvardijimas padės efektyviau rūpintis gyvūnų gerove, o procesai taps sklandesni.  Po peticijos tekstu jau pasirašė apie 90 tūkst. europiečių – peticijos puslapyje parašų daugėja kas kelias minutes ar net sekundes. Europos Parlamente šią tarptautinę kampaniją palaiko 109 iš 705 europarlamentarų. Tarp pritariančiųjų – 24-ių šalių narių atstovai iš 27-ių. Aktyviausiai kampaniją palaiko Prancūzijos, Lenkijos, Graikijos, Belgijos europarlamentarai.  Iš Lietuvos tikimasi iki 3000 parašų  Šiuo metu ES parlamente dirba 11 atstovų iš Lietuvos. Iniciatyvą „#EUforAnimals“ remia Petras Auštrevičus, priklausantis frakcijai „Renew Europe“. „#EUforAnimals“ partnere bei ambasadore Lietuvoje tapusiGGI kvies ir kitus Lietuvos deleguotus europarlamentarus aktyviai įsitraukti į kampaniją bei ją viešai palaikyti. Taip pat Lietuvai iškeltas tikslas – surinkti 2795 peticiją remiančių parašų, t. y. po 1 parašą tūkstančiui gyventojų.  „Prisijungėme prie šios kampanijos ir tapome jos ambasadoriais Lietuvoje, nes manome, jog  gyvūnų gerovės organizacijos skirtingose šalyse turi vienytis, dalytis gerąja patirtimi ir siekti pokyčių platesniu nei nacionalinis lygiu“, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, GGI vadovė.  Už „#EUforAnimals“ kampanijos įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga GGI savanorė Neringa Mzavanadzė. Kartu su augintiniu, labradoru Sidniu, ji yra žinoma kaip GGI projekto „Draugiški gyvūnams“ ambasadorė Klaipėdoje.   „Prisijungdama prie šios kampanijos, GGI kartu su kitomis Europos nevyriausybinėmis gyvūnų gerovės organizacijomis siekia atkreipti visuomenės ir atsakingųjų institucijų dėmesį į įstatymų spragas gyvūnų gerovės srityje. Vienas svarbiausių šios kampanijos tikslų – sulaukti kuo didesnio visuomenės palaikymo ir surinkti kuo daugiau parašų po peticija, kuria siekiama už gyvūnų gerovę aiškiai įvardytos atsakomybės konkretaus Europos Komisijos padalinio ir kompetentingo Komisijos nario pareigų pavadinimuose. Tikimės, kad įtraukus gyvūnų gerovę į pareigybinį aprašymą bei priskyrus aiškias atsakomybes, gyvūnų padėtis gerės visoje Europos Sąjungoje“, – sakė N. Mzavanadzė.  Tarptautinę kampaniją „#EUforAnimals“ inicijuoja nuo 1992 m. Belgijoje veikianti gyvūnų gerovės organizacija GAIA. Prie kampanijos jau prisijungė 24 organizacijos, dirbančios gyvūnų gerovės srityje visoje ES. Pasirašyti peticiją galima čia.  Norintys prisidėti prie GGI veiklos kviečiami susisiekti info@ggi.lt. Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose arba prisidėti pinigine auka portale aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Daugiau informacijos www.ggi.lt.
skaityti daugiau

Ką daryti, jei savo šunį negyvai užkapojote mačete? Jau kitą dieną galite įsigyti naują šuniuką!

Kol kas būtent tokius scenarijus leidžia įstatymai Lietuvoje. Mat net ir už žiaurų elgesį su gyvūnais – jų kankinimą, suluošinimą ar tyčinį nužudymą – teisti ir bausti asmenys jau tą pačią dieną gali parsivesti į namus naują augintinį, t. y. naują potencialią auką. Kaip, beje, prieš porą metų ir įvyko Panevėžyje mirtinai užkapoto šuns atveju, kurio savininkas labai greitai apsirūpino nauju gyvūnu.  Artimiausiu metu Seime bus siūlomos Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis prašoma kaip papildomą poveikio priemonę įteisinti draudimą iki 5 metų laikyti gyvūnus asmenims, nuteistiems už žiaurų elgesį su gyvūnais.  „Nors Seime panašios pataisos teiktos jau ir anksčiau, tačiau tikslas iki šiol nepasiektas“, – sakė Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, kurios iniciatyva prie siūlymo įvesti draudimą laikyti gyvūnus tam tikroms asmenų grupėms bus sugrįžta jau šiemet.  Žiaurų elgesį linkę kartoti  „Teismų praktika rodo, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais teisti asmenys linkę savo veiksmus kartoti. Dažnai jie nė nesigaili dėl savo elgesio – priešingai, įrašus, kuriuose užfiksuota kankinamo gyvūno agonija, viešina socialiniuose tinkluose. Todėl tokiems asmenims įvesti apribojimai įsigyti naują gyvūną ar laikyti jį savo gyvenamojoje vietoje veiktų kaip prevencinė priemonė, kuri apsaugotų nuo kančių kitus gyvūnus, o šį draudimą pažeidus, atsakingosios institucijos turėtų teisėtą pagrindą neteisėtai įsigytus gyvūnus konfiskuoti skubos tvarka“, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). Pastaroji organizacija daugiausia užsiima būtent žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais, kartu su teisininkais atstovauja viešajam interesui ikiteisminiuose ir teisminiuose procesuose.  „Šiuo metu tokia priemonė – draudimas laikyti gyvūnus augintinius asmenims, kurie yra patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas jokiame teisės akte. Kadangi turime nemažai žiauraus elgesio su gyvūnais bylų, atstovaujame tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek fiziniams asmenims, galiausiai dažnas teismo sprendimas vis tiek nuliūdina, nes net ir gyvūną konfiskavus, tas pats asmuo turi teisę vėl įsigyti gyvūną ir laikyti jį tokiomis pačiomis sąlygomis. Tiesa, mūsų teismų praktikoje yra buvę bent keli atvejai, kuomet teisėjai savo pačių iniciatyva pritaikė tokią priemonę – draudimą laikyti gyvūnus, tačiau toks sprendimas lieka teismo ar sprendimą priėmusios institucijos valioje. Padėtis pasikeistų iš esmės, jei toks draudimas būtų įtvirtintas teisės aktuose, būtent taip, kaip yra ir kitose pažangiose valstybėse“, – teigia advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vadovaujantis partneris Donatas Petrauskas. Analogiška priemonė veikia daugelyje valstybių   Draudimas įsigyti ir laikyti gyvūnus kaip poveikio priemonė, kuria siekiama užkardyti žiaurų elgesį, įvestas daugelyje Europos valstybių, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Dažniausiai šis draudimas yra taikomas terminuotai, pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Vokietijoje – 1–5 m. arba visam laikui, Rumunijoje ir JAV – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m.,  Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje – 3–5 m. Lenkijoje žiauriai su gyvūnu pasielgęs žmogus jokio kito augintinio nebegali laikyti net 10 metų.  Seimo Kaimo reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetams svarstyti teikiamu projektu siūloma koreguoti tiek Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, tiek ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, kuriais apibrėžiamos baudos ir bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais, t. y. siekiama, kad draudimas laikyti gyvūnus galėtų būti taikomas tiek skiriant administracinę nuobaudą, tiek ir nuteisiant asmenį už žiaurų elgesį su gyvūnu pagal Baudžiamąjį kodeksą. Taip pat siekiama, kad tai būtų ne alternatyvi, o papildoma priemonė, t. y. kad draudimas laikyti gyvūną neleistų išvengti bausmės. Tikslas – apsaugoti gyvūnus  „Pagrindinis šio draudimo tikslas – gyvūnų apsauga, kuomet sudaromos teisinės kliūtys potencialiam nusikaltimo pasikartojimui. Siekiame, kad žiauraus elgesio su gyvūnais mažėtų, – sakė GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Žinoma, norint padaryti tokį nusikaltimą, galimybių atsiranda. Visgi šio įstatymo priėmimas ir aiškus žiauraus elgesio netoleravimas teisiniu lygiu būtų dar vienas veiksmingas įrankis kovoti su žiauriu elgesiu, mat dabar visuomenė nuolat nusivilia dėl veiksmingų teisinių priemonių nebuvimo“.  „Viskas, ko pavyko pasiekti mačete mirtinai užkapoto šuns atveju, kuomet jo savininkas A. V. netruko įsigyti naują gyvūną ir apie tai viešai skelbė tiek Panevėžio miesto gyventojai, tiek vietos gyvūnų gerovės organizacijos, tebuvo prevencinis pokalbis, kurį Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pravedė A. V. kaip rizikos grupės asmeniui pagal advokatų profesinės bendrijos „Constat“ paruoštus aprašymus. „Policijos pareigūnams esame labai dėkingi ir už tokią pagalbą, tuo labiau, kad, remiantis dabartiniais įstatymais, nieko daugiau jie ir negali padaryti. Tačiau, sutikite, pasikalbėti su kelerius metus savo gyvūną nuolat kankinusiu, jį mačete užmušusiu ir galimai su naujuoju taip pat besielgiančiu asmeniu kažin ar yra veiksminga ir pakankama priemonė. Tuo labiau, kad gyvūnus šis asmuo nuolat keičia“, – teigia GGI atstovė, advokato padėjėja Ieva Sebeckytė. Mokesčių mokėtojų lėšos – į balą  Ne skubos tvarka konfiskuoti gyvūną iš žiauriai su juo besielgiančio savininko užtrunka nuo kelių mėnesių iki metų. Tiek pat laiko gali trukti teisminis procesas. „Ir net jei jis baigiasi viešojo intereso naudai, t. y. smurtavęs asmuo nubaudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą arba Administracinių nusižengimų kodeksą, o konfiskuotas gyvūnas jam nebesugrąžinamas, niekas nedraudžia tam asmeniui tą pačią dieną įsigyti naujo augintinio ir ydingas ratas sukasi vėl. Vieneri, dveji metai darbo, kuomet į procesą įsitraukia daugybė visuomeniniais pagrindais veikiančių bei valstybinių, iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų, institucijų, yra nubraukiami per vieną dieną ar net kelias valandas, nes mes iki šiol neturime įstatymo, draudžiančio žiauriai su gyvūnais pasielgusiems žmonėms bent kurį laiką įsigyti ar laikyti gyvūnus, – sakė I. Sebeckytė. – Manome, kad toks draudimas padėtų taupyti atsakingųjų institucijų resursus – laiką ir lėšas, jos galėtų dirbti efektyviau“.  2019–2020 m. Lietuvoje dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio taikymo, buvo pradėta 166 ikiteisminiai tyrimai. Iš jų nagrinėti teismui perduoti 52.  „Iki šiol Seime teiktiems panašiems siūlymams dažniausiai būdavo prieštaraujama teigiant, jog bus sudėtinga kontroliuoti, ar nuteistieji asmenys iš tikrųjų paisys draudimo laikyti gyvūnus. Vis dėlto bendraujame su tokią kontrolę vykdančiomis institucijomis ir sulaukiame iš jų palaikymo. Įstatymo laikymosi užtikrinimas yra realus ir jei norime sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, stiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą, pataisas turime priimti. Įstatymo projektą su kolegomis teiksime artimiausiu metu, o didesnio palaikymo Seimo salėje ieškosime jau rudenį“, – sako I. Pakarklytė. Seimo narei antrina ir D. Petrauskas: „Kartais pasigirsta nuogąstavimų, neva problema – ne tokios poveikio priemonės patvirtinimas, o jo taikymas, t. y. asmens, kuriam draudžiama įsigyti gyvūną, kontrolė. Visgi sistema jau sukurta – tokios atsakingosios institucijos kaip Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi prievolę reguliariai tikrinti tam tikras problemines vietas. Taip pat ir Savivaldybių atstovai nuolat lanko rizikos grupių asmenis. Kalbant apie bausmių, paskirtų pagal Baudžiamąjį kodeksą, vykdymą, atsakingos yra Lietuvos probacijos tarnyba – Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga. Juolab kad jei jau dabar tos valstybinės lėšos keliauja pasekmių šalinimui, tokių kaip gyvūnų konfiskacijos ir teismai, konfiskuotų gyvūnų gydymas bei išlaikymas, tai prevencija pareikalautų žymiai mažesnių lėšų“.  Siekdama padėti valstybinėms institucijoms dėl minimos pataisos įgyvendinimo, GGI kreipėsi į tokią poveikio priemonę – draudimą laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims – jau įsivedusių šalių atsakingąsias institucijas, kad šios pasidalytų gerosiomis patirtimis, kaip tokios priemonės įgyvendinimas užtikrinamas jų šalyse. Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

VMVT atliko arklių laikymo sąlygų patikrinimą muziejuje

Gavę pranešimą ir vaizdinę medžiagą iš neabejingo asmens apie Lietuvių liaudies buities muziejuje (Rumšiškės) netinkamai laikomus arklius organizavome Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad muziejaus ekspozicijoje "Dirgalės sodyba" 7 arkliai laikomi gyvūnų gerovės reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. https://youtu.be/7vKe9c-teGU Subjektui raštu nurodyta nedelsiant sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, užtikrinant galimybę sausai atsigulti bei išvengti susižalojimo. Arkliams buvo skubiai sudarytos laikinos tinkamos sąlygos, kol buvo įrengtos pastovios. Šiuo metu arkliai jau yra perkelti į gyvūnų gerovę atitinkančią pastovią laikymo vietą muziejaus teritorijoje, o atsakingam asmeniui taikytos administracinio poveikio priemonės (kokios tiksliai nežinome, nes VMVT tokia informacija su mumis nesidalina). Esame dėkingi už pranešimą ir norime paraginti visus nelikti abejingais, pamačius abejotiną situaciją fiksuoti vaizdine medžiaga (foto, video) ir konsultuotis su mumis, ar tai yra gyvūnų gerovės pažeidimai. Jei lankysitės šiame muziejuje, taip pat prašome atkreipti dėmesį, ar gyvūnai vis dar laikomi tinkamomis sąlygomis, ir pranešti mums. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju Contribee ir Patreon platformose.
skaityti daugiau

Per metus didžiuma šunų, kačių ir šeškų turės būti suženklinti – kaip tai padaryti miestų ir rajonų gyventojams?

Gegužę įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) pataisos, pagal kurias įvedamas privalomasis gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimas bei jų registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai pasakoja, kaip vyksta gyvūnų ženklinimas ir pataria, kaip šį procesą organizuotis kuo paprasčiau.  Šiuo metu ženklinti gyvūnus mikroschemomis gali tik gydytojai veterinarai. Mikroschemos įvedimo procedūra nėra sudėtinga ir trunka kelias sekundes – ryžio dydžio mikroschema švirkštu sušvirkščiama gyvūnui į poodį, ties ketera, tad procedūrą atlikti galima kasmetinio gyvūno skiepijimo nuo pasiutligės metu.  „Įstatymu numatyta, kad visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai – privalo būti skiepijami kartą metuose, nepriklausomai nuo to, ar jie išeina į lauką, ar ne. Tad tvarkingai savo augintinius skiepijantiems žmonėms ženklinimas neturėtų sukelti didesnių rūpesčių“, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.  Juolab kad visų augintinių suženklinimui numatytas pakankamai ilgas periodas – kalendoriniai metai. Iki 2021 m. gegužės 1 d. atvesti gyvūnai turi būti suženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos. Jaunikliai, atvesti po 2021 m. gegužės 1 d., turi būti suženklinami per 4 mėnesius nuo gimimo. Jei atvestų jauniklių savininkas nori gyvūnus atiduoti ar parduoti ankščiau nei 4 mėn., prieš perduodamas juos kitam asmeniui jis privalo suženklinti ir registruoti gyvūnus savo vardu.  Rajonuose paplitusi paslauga – mobilieji veterinarai  Patekti pas veterinarą gyvūnas gali dviem būdais: jis gali būti atvežtas į veterinarijos gydyklą arba galima pasinaudoti mobiliųjų veterinarų, kurie pas gyventojus atvyksta patys, paslaugomis. „Pavyzdžiui, rajonuose šis klausimas yra išspręstas nuo neatmenamų laikų – yra įprasta, kad veterinarai atvyksta į gyventojų sodybas ir vienu važiavimu suteikia visas skirtingiems gyvūnams reikalingas paslaugas. Tai čia sistema sukurta ir dviračio iš naujo išradinėti nereikia – skiepyti atvykstantis veterinaras to paties vizito metu gali gyvūną ir paženklinti. Tereikia apie tokį norą veterinarą informuoti iš anksto“, – sakė GATO  vadovė. Atlikti administracinę procedūros dalį – užregistruoti mikroschema pažymėtą gyvūną Gyvūnų augintinių registre – gali tiek veterinaras, kuris paženklina gyvūną, tiek ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Į pastarosios  teritorinius padalinius pačiam savininkui reikia kreiptis su prašymu.  Ženklindamas gyvūną, savininkas turi pasirašyti prašymą, kuriame nurodomi jo ir gyvūno identifikaciniai duomenys – gyvūną apibūdinantys požymiai (veislė, lytis, amžius, išvaizda, vardas), taip pat nurodomas savininko vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, kontaktiniai duomenys. Gyvūną paženklinus, į jo pasą įklijuojamas unikalus mikroschemos numeris. Patikrinti, ar gyvūnas registruotas Gyvūnų augintinių registre ir kokie duomenys įvesti, pagal turimą mikroschemos numerį galima čia. Į namus atvykstantys mobilūs veterinarai leidžia spręsti pačias įvairiausias problemas – nuo sudėtingai transportuojamų gyvūnų, nuosavo automobilio neturėjimo ar paties savininko sveikatos būklės iki atvejų, kai namie – keli gyvūnai ir visus juos reikia tiek paskiepyti, tiek ir suženklinti. Jei veterinaras informuotas apie pageidavimą gyvūną paženklinti, atvykdamas jis atsiveš visus reikiamus dokumentus.  Kai kam gyvūnų ženklinimą kompensuos  Gyvūnų ženklinimas yra vienkartinis veiksmas, t. y. kartą paženklinus gyvūną mikroschema, ji lieka jo poodyje visą gyvenimą. Vidutinė ženklinimo kaina – apie 15 eurų, skirtingose veterinarijos gydyklose ji gali skirtis.  Visgi tam, kad gyvūnų gerovė netaptų didesne našta, valstybė yra įsipareigojusi gyvūnų ženklinimo išlaidas kompensuoti socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Kam ir kaip gyvūnų ženklinimas bus kompensuojamas, paaiškės artimiausiu metu. Visgi ši grupė sudarys iki 5 proc. gyventojų, tad visi kiti turėtų ženklinti gyvūnus nieko nelaukdami.  „Kartais pasigirsta gąsdinimų, neva dėl privalomojo gyvūnų ženklinimo padaugės į gatvę išmetamų gyvūnų, mat taip elgsis jų ženklinti nenorintys ar negalintys asmenys. Visgi remiamės kitų šalių pavyzdžiais ir matome, kad ženklinimas didesne problema nevirto nė vienoje privalomąjį ženklinimą įsivedusių valstybių. Beje, Europos Sąjungoje esame vieni paskutiniųjų, įvedusių privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą“, – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.  Alternatyvos veterinarams dar teks palaukti  Kad gyvūnų ženklinimas būtų kuo paprastesnis ir pigesnis tiems jų laikytojams, kuriems tai aktualu dažniau, pavyzdžiui, gyvūnų prieglaudoms, kurios prieš perduodamos gyvūnus naujiems savininkams privalo juos paženklinti, pasiūlyta alternatyva veterinarams – įstatyme numatyta galimybė, jog ateityje ženklinti gyvūnus galės ir specialius mokymus išėję bei leidimus tam turintys, registruoti ir griežtai kontroliuojami asmenys. „Visgi nors tokiai alternatyvai galimybės atvertos, kol kas apie ją kalbėti – anksti, mat dar nėra sukurta tvarka kaip šis procesas bus organizuojamas. Tad artimiausiu metu gyvūnų ženklinimas išlieka veterinarine paslauga “, – sakė B. Kymantaitė.   Gyvūno paženklinimas ir sulig juo atsirandanti galimybė gyvūną patikimai identifikuoti suteikia papildomo saugumo tais atvejais, kuomet augintinis pabėga, pasimeta ar yra pavagiamas. Taip pat ženklinimas padeda atgauti pinigus jei įsigytas jauniklis numiršta dėl pardavėjo kaltės ar ūgtelėjęs nebeatitinka veislės požymių, t. y. parduodant buvo sukčiaujama.   Gyvūnų ženklinimas ir registravimas – itin svarbu gyvūnų gerovei  Visuotinis gyvūnų ženklinimas ir registravimas yra itin svarbus žingsnis gerinant gyvūnų padėtį Lietuvoje, mat padidėja netinkamo ar žiauraus elgesio su gyvūnais atsekamumas. „Yra daugybė atvejų, kuomet savininkai neprisiima atsakomybės ne tik už žiaurų elgesį su savo gyvūnu, bet ir už gyvūnų daromą žalą kitiems žmonėms – asmenys tiesiog neprisipažįsta, kad gyvūnas yra jų ir taip išvengia atsakomybės, o problema tampa besikartojančia ir sunkiai sprendžiama. Gyvūnų identifikavimas sutaupytų daugybę už gyvūnų gerovę atsakingų valstybinių institucijų resursų – laiko ir lėšų, vadinasi, ir mokesčių mokėtojų pinigų, mat specialistai ir pareigūnai galėtų dirbti efektyviau, o gyventojai, tikėtina, elgtųsi atsakingiau“, – pabrėžė GGI atstovė.  „Neprižiūrimi ir valkataujantys gyvūnai, kuriuos tarnybos privalo gaudyti ir pašalinti iš gatvės tiek dėl jų pačių, tiek ir visuomenės saugumo, būtų lengviau identifikuojami ir grąžinami šeimininkams. Taip pat būtų lengviau identifikuoti ir spręsti nuolatinės nepriežiūros atvejus. Net atradus nužudytą, nukankintą gyvūną išlieka galimybė atsekti, kas buvo jo šeimininkas“, – ženklinimo naudas vardijo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Ji kvietė į gyvūnų ženklinimą žiūrėti solidariai, suvokiant, jog patikimas gyvūno identifikavimas yra neatsiejama gyvūnų padėties Lietuvoje gerinimo dalis. O visuomenės švietimas ir žinia, jog po metų Lietuvoje nebegalės būti neženklinto nei suaugusio gyvūno, nei jo jauniklio, taps dar patikimesne prevencija tiek žiauriam elgesiui su gyvūnais, tiek ir nelegaliai prekybai gyvūnų jaunikliais.    Tuo tarpu B. Kymantaitė pastebėjo, jog privalomuoju ženklinimu ir registravimu gyvūno savininkui sugrąžinama atsakomybė, kurią jis prisiima įsigydamas gyvūną: „Per metus Lietuvos prieglaudose atsiduria virš 15 tūkstančių kačių ir šunų, kurie valstybei ir įvairioms visuomeninėms organizacijoms, kurias remia Lietuvos piliečiai, per metus kainuoja apie 2 milijonus eurų. Tad privalomasis ženklinimas pareikalautų ir pačių gyvūnų savininkų atsakomybės už tą situaciją, kokia dabar yra Lietuvoje“.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Žiaurus elgesys su gyvūnais|Jonavos daugykla

Norime trumpai Jums priminti apie šią situaciją prieš gyvūnų daugintojus Ratušėlių kaimo (Jonavos rajono) daugykla (55 gyvūnai) GGI rašė pareiškimą policijai  pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 310 str. BK 246 str. ANK 346 str ir ANK 127 str, kuris buvo atmestas. Vėliau kreipėmės į VMVT  pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str ir ANK 127 str. Prašėme kreiptis į policiją su įrodymais dėl BK 246 str. ir laukėme VMVT reakcijos ir įtraukimo į bylą. Nepaisant to, jog GGI dėjo milžiniškas pastangas ruošdama procesinius dokumentus, VMVT į bylą GGI ruoštų procesinių dokumentų neprijungė, o prieglaudų nepripažino nukentėjusiaisiais - visgi džiaugiamės, kad kitų advokatų siūlomą pagalbą vėliau VMVT priėmė. Informuojame, byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje birželio 14 dieną, sprendimo tikimės liepos pirmoje pusėje.
skaityti daugiau

Padidintos administracinės baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais ir privaloma gyvūno konfiskacija

2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Esame be galo laimingi, jog mūsų motyvuoti rašytiniai pasiūlymai buvo galutinai išgirsti ir įgyvendinti - atsisakoma įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas bus privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). Deja, klausimas dėl draudimo laikyti gyvūnus taip ir liko neišspręstas. Taigi toliau tęsiame darbus ir sieksime, jog draudimas laikyti gyvūnus būtų įtvirtintas ir įstatyme.  Pilnas straipsnio pakeitimas: https://www.lrs.lt Be Jūsų pagalbos šių pokyčių nebūtų.
skaityti daugiau