Naujienos

GGI ir UAB „Mars Lietuva“ išdalino prieglaudoms beveik 1200 kg maisto

IMG_9206
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Birželio viduryje VŠĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) susivienijo su UAB „Mars Lietuva“ dar vienai maisto dalinimo akcijai ir padovanojo gyvūnų prieglaudoms beveik 1200 kilogramų maisto. „Visada laukiame panašių akcijų ir esame labai dėkingi „Mars Lietuva“, kad jau ne pirmą kartą atsigręžia į beglobius gyvūnus ir sugalvoja būdų, kaip padėti savanoriškoms gyvūnų prieglaudoms“, - teigia vieni iš paramos gavėjų - gyvūnų globos namai „Naminukai“. „Gavome 14 dėžių konservų ir 40 dėžių sauso maisto katinėliams. Kuriam laikotarpiui šio maisto užteks, sunku pasakyti, nes prieglaudoje gyvūnų skaičius nuolatos kinta, tačiau galiu patikinti, jog maistas yra dalykas, kuris prieglaudoje linkęs baigtis greičiausiai ir niekada neateis laikas, kai jis taps neaktualus, tad turėjimas nors kažkiek atsargų suteikia saugumo jausmą, kad prieglaudėlės globotiniai visada bus sotūs. Vasara yra sunkiausias metas prieglaudai, nes pagalbos prašymų labai daug (tai laikas, kada prieglauda perpildyta beglobiais), o rėmėjų sumažėja (dauguma žmonių atostogauja), tad tokios akcijos kaip ši – stipriai padeda.“ GGI yra švietimo, teisės bei įvairių gyvūnų gerovės iniciatyvų organizacija, kuri gyvūnų globos nevykdo, tačiau mielai padeda prieglaudoms. „Nors mūsų organizacijos veikla ir stipriai skiriasi nuo prieglaudų vykdomos, su dauguma jų mes nuolat bendradarbiaujame. Smagu, kad galime joms padėti“, - teigė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Be „Naminukų“ maisto davinius gavo „Beglobis“, „Tautmilės globa“, „Lesė“, „Klajūnas“, „Felium Domus“ bei „Vyšnių sodas“.
skaityti daugiau

GGI 2017 metų veiklos ataskaita

2017-veiklos-ataskaita-cover
Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2017 metus nuveiktus GGI darbus. GGI Veiklos ataskaita 2017
skaityti daugiau

Šuns skriaudėjas praleis 15 metų kalėjime

11377139_10153369566456369_1797626698571237577_n
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Williamas Dodsonas nuteistas kalėti 15 metų iš kurių net 5 metai jam buvo skirti už žiaurių elgesį su savo augintiniu. Prieš du metus, Williamas savo pitbulio veislės kalytei Caitlyn lipnia juosta apklijavo snukį ir taip gyvūnas buvo kankinamas daugiau nei parą. Sučiuptas skriaudikas žadėjo pasikeisti su specialių programų pagalba, tačiau toks atgailavimas nepaveikė advokato padėjėjo Tedo Corvey, kurio dėka buvo pasiektas maksimalios bausmės verdiktas. Daugiau informacijos: https://blog.theanimalrescuesite.com Vaizdinės medžiagos šaltinis: https://www.facebook.com/CharlestonAnimalSociety/
skaityti daugiau

DG | Į kuriuos Lietuvos paplūdimius galima atsivesti augintinius?

adorable-animal-beach-894304-768x508
   Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Atšilus orams, sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir… beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Nors vis daugiau viešbučių, kavinių ir kitų įstaigų priima augintinius, su paplūdimiais Lietuvoje ilgą laiką buvo striuka – tenkintis teko Vilniumi, Nida bei neoficialiomis, gelbėtojų nesaugomomis vietomis prie vandens. Atmetus pokyčius visoje Lietuvoje stingdančią biurokratiją, galima įvardinti dar vieną priežastį, kodėl gyvūnų paplūdimių steigimas toks vangus, – kai kurie žmonės tebetiki, jog šuo – tai purvinas, ligas nešiojantis gyvūnas. Toks apibūdinimas gali tikti neprižiūrimam, prie būdos kaime pririštam brisiui, bet tik ne šeimos nariui, prie kurio derinamas gyvenimo būdas. Kai pagalvoji, kada paskutinį kartą pats tikrinaisi sveikatą, supranti, kad kalendoriuje yra įrašytos tik nublusinimo, nukirminimo ir skiepų datos. Sunku įsivaizduoti, kad žmogus, neprižiūrintis elementarios gyvūno sveikatos, derintų prie jo atostogas. Europoje su paplūdimiais situacija geresnė: pavyzdžiui, pažvelgus į žemėlapį, nurodantį šunis priimančius Ispanijos paplūdimius, matyti, jog į kurią šalies pusę bepasuktumėte, rasite bent kelis tokius netoliese. Iš viso (įskaitant turistų pamėgtas salas) Ispanija turi apie 60 šunims draugiškų vietų prie vandens. Keturkojus draugus taip pat priima Le Touquet paplūdimys Prancūzijoje, Crikvenica Kroatijoje, 42 paplūdimiai Devone (Anglija) ir kitos specializuotos bei visapusiškai gyvūnams ir jų augintojams paruoštos užsienio pajūrio vietos. Su pavadėliu toliau nuo oficialių paplūdimių galima pasivaikščioti lietuvių pamėgtoje Liepojoje, taip pat netoli Jūrmalos. Estijoje šunys gali maudytis neoficialiuose paplūdimiuose ir vietose, kur nėra tą daryti draudžiančių ženklų. Be to, Taline yra penkios zonos greta oficialių paplūdimių, kur šunys taip pat laukiami. Na, o Lietuva nuo šio sezono turi keturis oficialius augintinių paplūdimius – geru Nidos ir Vilniaus pavyzdžiu pasekė Pirmoji Melnragė su Smiltyne. Taip pat valdininkai žada šiais metais įrengti dar tris gyvūnų zonas pajūryje. Nidos gyvūnų paplūdimys Nida – svetingiausias 2018 metų gyvūnų kurortas. Keturkojams išskirtas netoli sporto zonos esantis 100 metrų pajūrio ruožas šiaurinėje Nidos paplūdimio dalyje, pažymėtas skiriamaisiais ženklais ir su atskiru privažiavimu. Jame poilsiautojai ras maišelius, specialias šiukšlių dėžes bei girdyklas. Visgi, nors tai ir augintinių teritorija, svarbu rūpintis aplinka – nešiukšlinti, surinkti ekskrementus, užtikrinti, jog jūsų gyvūnas netrukdo kitiems lankytojams, primena savivaldybės atstovai. Vilniaus Vingio parko augintinių paplūdimys Vingio parkas sostinėje – ne tik puiki vieta pabėgioti ar pasivaikščioti su augintiniu, bet ir išsimaudyti – specialus šunų paplūdimys yra prie Neries upės, greta stadiono ir šaudyklos, oficialiu adresu M. K. Čiurlionio 112. Teritorijoje stovi žali ženklai, nurodantys, jog šiltą dieną atsivėsinti vandenyje gali ir keturkojai bičiuliai. Pirmosios Melnragės gyvūnų paplūdimys Melnragėje gyvūnų zona įteisinta prie šiaurinio molo, 600 metrų sporto bei neoficialaus nudisčių pliažo teritorijoje. Poilsiautojų patogumui įrengtos specialios šiukšlių dėžės, parūpinta maišelių bei stovų, prie kurių augintinius galima pririšti. Smiltynės gyvūnų paplūdimys Smiltynėje šunys gali lankytis už moterų pliažo, prie pietinio molo. Kaip ir kituose paplūdimiuose, šiame bus maišelių bei kur juos mesti. Dar šiais metais – Juodkrantė, Preila ir Pervalka Artimiausiu metu planuojama gyvūnų paplūdimius įrengti Juodkrantėje, Preiloje bei Pervalkoje. Konkrečios vietos dar nepatikslintos.
skaityti daugiau

Kviečiame į 6 – ąjį VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ gimtadienį!

6as gimtadienis ggi
Mieli draugai, ar žinote, kuo ypatinga šių metų rugpjūčio 25 diena? Ogi, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ švęs savo 6 – ąjį gimtadienį! Taip taip, mums jau šešeri metai – daug nuveikta per šį laikotarpį ir dar daugiau nuveiksime ateityje, kad mūsų keturkojams bičiuliams būtų gera gyventi šalia mūsų. Na, o rugpjūčio 25 dieną kviečiame visus: didelius ir mažus, į Vingio parką nuo 12 val. iki 17 val. kartu paminėti mūsų šventės. Pažadame, kad netruks pramogų, konkursų, edukacinių pamokėlių. Laukiami visi gyvūnų mylėtojai, įvairių projektų dalyviai, norintys susipažinti, savanoriai, palaikantys bei norintys palaikyti – nepamirškite savo keturkojų draugų, jų taip pat lauks užsiėmimai ir staigmenos: konsultuos gyvūnų mitybos specialistai, veterinarai ir dresuotojai, šventėje darbuosis gyvūnų kirpėjai, prisistatys augintinių viešbučiai bei įvairios gyvūnų globos organizacijos, tad rasite visus atsakymus į iškilusius bei rūpimus klausimus. Žinoma, kad bus organizuojamos jau GGI tradicija spėjusios tapti žymiosios lenktynės – registraciją paskelbsime artimiausiu laiku. Tikslesnė renginio programa jau netrukus – sekite naujienas mūsų Facebook paskyroje. Praėjusio gimtadienio akimirkos:
skaityti daugiau

Laukiniams gyvūnams palankios šienavimo technologijos

šienavimas ir gyvūnų išsaugojimas
Artėja šienapjūtė. Žolė suguls į pradalges arba bus „supakuota“ į ritinius. Per patį darbymetį net prietemoje pievose gaus technika. Ir niekas nežinos, koks gyvūnas susirado laikiną prieglobstį viename ar kitame žolyne. Šienavimas neatsiejamas nuo praradimų, ypač, jei tai daroma netinkamu būdu – važiuojant spirale nuo pievos krašto jos centro link. Ne visi pabaidyti gyvūnai išdrįsta sprukti į ramesnę vietą per atvirą jau nušienautą plotą, ne visi ir suspėja. Dalis jų, slėpdamiesi aukštoje žolėje, traukiasi link nenušienauto ploto centro. Šienaujant paskutines pradalges, jų daugiausia ir žūsta. Netinkamo šienavimo pasekmės skaudžios: sutraiškyti, sužaloti, ritiniuose atsidūrę gyvūnai, daugiausia – jaunikliai. Gal Jūsų pievoje jauniklius augina griežlė, gal putpelė ar kurapka? Gal žolyne prigulęs stirniukas, elniukas, o gal maitinasi kiškių šeimynėlė? Pasistenkite, kad po šienapjovės ašmenimis jie nepakliūtų, taikydami ekologiškas šienavimo technologijas, sumažinančias paukščių ir žinduolių žuvimo, suluošinimo atvejų. Prie motorinės šienavimo priemonės įrenkite specialius baidytuvus (triukšmui sukelti). Pradėkite pjauti nuo lauko centro, judėkite spirale į pakraščius arba nuo lauko vidurinės linijos važiuokite kraštų link. Šienauti galima ir iš vienos lauko pusės judant kitos pusės link. Visais minėtais atvejais gyvūnai turi daugiau galimybių išlikti gyvi ir sveiki, nes jie gali pasitraukti iš šienaujamos pievos. Pasirinkus vėlesnę šienavimo datą (liepos pradžią), kai jau būna ūgtelėję jaunikliai, šienaujant ne visas pievas iš karto, taip pat galima išsaugoti daugiau gyvūnų. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų, ūkininkaujančiųjų. Kiekviena jūsų pievoje išsaugota gyvybė, nebyliai jums padėkos. Šaltinis: alkas.lt
skaityti daugiau

GGI inicijuotas draudimas laikyti gyvūną

sadpup
Šiandien Seimo vakarinėje darbotvarkėje numatytas balsavimas dėl Baudžiamojo kodekso pataisų XIIIP-988, kuriomis somis siūloma: - reglamentuoti sunkinančias žiauraus elgesio su gyvūnu aplinkybes, kuomet gyvūnas kankinamas vaikų akivaizdoje, kuomet kankintojas platina smurto akto prieš gyvūną vaizdus (siūlomos griežtesnės bausmės atitinka kitų Europos ir Vakarų šalių praktiką, daugelyje jų įvestos ar planuojamos įvesti griežtesnės bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais, pvz, tokia pat maksimali 2 metų laisvės atėmimo bausmė numatyta Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, 3 metų – Norvegijoje, Italijoje, 5 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose); - įvesti papildomos baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose bei draudimas nuo 3 iki 5 metų laikyti gyvūną už žiaurų elgesį baustiems asmenims (taikomas pvz. Lenkijoje, Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Maltoje). ! Draudimas laikyti augintinį yra inicijuotas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ idant nuolat susiduriame su situacija, kuomet gyvūną konfiskavus nusikaltęs asmuo įsigyja kitą, kurio dažniausiai laukia tokia pati lemtis, o jos sulaukti turime ir mes, nes kol gyvūnas sveikas – jo perėmimas neįmanomas. „Šiandien Jūs galite prisidėti prie saugesnės ir jautresnės Lietuvos kūrimo“ – sako mūsų kolegė, Seimo narė Dovilė Šakalienė. Moksliniai tyrimai liudija, kad žiauriai besielgiantys su gyvūnais linkę smurtauti ir prieš žmones, o vaikai, kurių gyvūnėlį grasino nužudyti ar su juo žiauriai elgėsi šeimos narys, turi beveik 6 kartus didesnę riziką turėti sunkių elgesio ir emocijų sutrikimų (McDonald, 2016). Šiandiena išplatinome individualius laiškus kiekvienam Seimo nariui su prašymu palaikyti šias pataisas, laikome špygas ir laukite naujienų! Papildyta:
skaityti daugiau

Šuns ir katės augintojo atmintinė

O32A3721
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Pirmą kartą įsigijote keturkojį draugą ir norite tapti pačiu geriausiu šeimininku? Auginate šunį ar katę, bet vis pamirštate, kada juos reikėtų skiepyti? Dvejojate dėl augintinio ženklinimo? Nežinote, kaip apsaugoti augintinį nuo erkių? Apie visa tai ir dar daugiau trumpai šiame straipsnyje. Įsigijus naują augintinį nuo 1 iki 6 mėn. amžiaus, svarbu kas mėnesį suduoti vaistus nuo kirminų pagal gyvūno svorį. Praėjus 10 d. nuo nukirminimo, augintinį reikia paskiepyti. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais skiepyti reikia tris kartus: 6, 9, 12 sav. arba 8, 11, 14 sav. amžiaus. Toliau augintinį reikia skiepyti kas metus, prieš skiepą sudavus vaistus nuo kirminų pagal gyvūno svorį. Vaistai nuo kirminų suaugusiam gyvūnui duodami 3-4 kartus per metus. Po skiepų, kaip ir atlikus kiekvieną medicininę procedūrą, galimas nedidelis šalutinis poveikis. Tačiau šalutinis poveikis kur kas mažesnė blogybė nei rizika susirgti pavojingomis ligomis. Tikimybė, kad paskiepytas nuo infekcinės ligos gyvūnas ja susirgs, minimali (2-4%). Tačiau remdamasi naujausiais tyrimais, Pasaulinė smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija (WSAVA) paskelbė rekomendacijas, kuriose patariama skiepyti kas trejus metus. Naująja augintinių skiepijimo schema siūloma remtis ir Lietuvos gydytojams. Tačiau tokia schema puikiai tinka tik iš namų praktiškai neišeinančioms katėms bei mieste gyvenantiems, po laukus ir miškus nelakstantiems šunims, taip pat gali negalioti, keliaujant su augintiniu tam tikrose ES šalyse. Todėl dėl gyvūno vakcinavimo būtinai pasikonsultuokite su veterinaru, kuris, įvertinęs augintinio sveikatos istoriją, parinks geriausias jo sveikatos apsaugos priemones. Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo privalomas pasiutligei imlių gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschema ir registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Kodėl reikalingas ženklinimas? Kad ir kaip atidžiai ir uoliai mes prižiūrėtume savo augintinus, kartais nutinka visko: jie pabėga, pasiklysta, yra vagiami. Kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai augintinių, todėl, siekiant to išvengti, ženklinimas yra puikus šios problemos sprendimas būdas. Teisę ženklinti šunis ir kates Lietuvoje turi tik galiojančią veterinarinės praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai. Augintinio šeimininkas, norintis paženklinti savo gyvūną, turi kreiptis į veterinarijos gydytoją ar veterinarijos kliniką, kurioje jam už nustatytą kainą bus atlikta paslauga. Šunys ir katės yra ženklinami mikroschema, kuri nėra kenksminga augintiniui. Mikroschema yra mažas ryžio grūdo dydžio elementas, kuriame užkoduotas unikalus numeris, nuskaitomas elektroniniu skaitytuvu. Pridėjus skaitytuvą prie gyvūno, jis siunčia žemo dažnio bangas į mikroschemą, leidžiančias perskaityti jos unikalų numerį, kuris padeda identifikuoti augintinio šeimininką ir jo gyvenamąją vietą. Tokius skaitytuvus turi daugelis veterinarijos gydyklų ir gyvūnų prieglaudų. Dėl savo ir gyvūno gerovės nepamirškite suženklinti savo augintinių. Vienas didžiausių keturkojų augintojų galvos skausmas – erkės. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daugybė šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria dideles išlaidas bandydami išgelbėti gyvūno gyvybę. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkusios ne tik suaugusios erkės, bet ir nimfos (ankstyvoji vystymosi stadija). Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip erkinis encefalitas, Laimo liga, erlichiozė, kelių rūšių babeziozė. Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Identifikuoti, kokia liga apsikrėtęs gyvūnas, padeda kraujo tyrimai. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau geriau užkirsti joms kelią ir naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai. Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite, ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite nemalonių ligų ir skaudžių netekčių. Tai tėra pagrindiniai dalykai, kuriuos svarbu žinoti keturkojų augintojams. Po didele meile gyvūnui slypi nuoširdi ir atidi šeimininko priežiūra bei rūpestis. Tačiau net ir pačius didžiausius rūpesčius atperka sveikos ir žibančios gyvūno akys. Rūpinkitės savo augintiniais, o daugiau informacijos ir patarimų galite rasti www.ggi.lt/duk/.
skaityti daugiau