Naujienos

Draudimas veisti, parduoti ir eksponuoti kupiruotus gyvūnus jau finišo tiesiojoje

Šiandien Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo svarstytas GGI inicijuotas ir Seimo narės Ievos Pakarklytės teiktas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, t.y. DRAUDIMAS VEISTI, PARDUOTI ir RENGINIUOSE EKSPONUOTI KUPIRUOTUS GYVŪNUS. Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu buvo pritarta įvairioms pastaboms bei pasiūlymams, bet svarbiausias jų - kad draudimas įsigalios jau šių metų lapkričio 1 d. Kitas žingsnis - balsavimas Seimo posėdyje kovo mėnesį. Visi susiję dokumentai yra čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt... Didžiulis ačiū Seimo narei Ieva Pakarklytė už įdėtą darbą! Dėkojame palaikantiems mūsų darbus ir primename, kad jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai: https://ggi.lt/gpm/ bei prisidėti kitais Jums patogiais būdais: https://ggi.lt/parama/
skaityti daugiau

Dėl siekio drausti laikyti pririštus šunis

Vakar organizavome pasitarimą su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerija, Savivaldybių asociacija, Seimo nare Ieva Pakarklyte, norėdami surasti bendrą viziją uždrausti laikyti pririštus gyvūnus. Susitikimo metu išsigryninome tokius momentus:- visi susitikimo dalyviai sutinka, kad toks pokytis iš esmės yra reikalingas, tačiau nėra tikri dėl įgyvendinimo apimties, terminų ir galimų pasekmių;  - visuomenės edukacija yra labai svarbi ir institucijos šiuo klausimu dirba bei toliau dirbs, tačiau tai nėra savaime pakankama be ateities tikslo aiškiai uždrausti tokį laikymo būdą; - draudimas turi būti taikomas gyvūnams augintiniams (šunims, katėms, šeškams);- laikotarpis turi būti skirtas adekvatus, kad žmonės šią mintį prisijaukintų ir turėtų laiko pasiruošti, o dabar planuojantys įsigyti augintinį jau įsivertintų, kad toks laikymo būdas ateityje nebebus leidžiamas, todėl net neverta pratinti šuns prie grandinės, o gal apskritai jiems to gyvūno net nereikia;- reikalinga komunikuoti ne tik tai, kad toks laikymo būdas yra netinkamas ir netgi neatitinkantis gyvūno gerovės, bet minėti ir laikymo alternatyvas, t.y. nelaikyti pririšus nereiškia paleisti lakstyti laisvai, o reiškia laikyti namuosearba apsitverti privačią teritoriją, kurioje laisvai laikomas gyvūnas, arba įrengti voljerą, arba imtis kitų priemonių.Sutarėme:- per dvi savaites laiko pasitarti institucijų / organizacijų viduje dėl adekvataus termino tokiam draudimui priimti;- pergalvoti teisės aktus, per kuriuos draudimas galėtų būti techniškai įgyvendintas;- pakartoti susitikimą ir priimti atitinkamus sprendimus. Taip pat:- primename, kad draudimas laikyti pririštus gyvūnus jau yra taikomas gyvūnų augintinių veisėjams;- nuo 2024 lapkričio 1 d. toks draudimas įsigalios ir gyvūnų globėjams (pagal VMVT apklausą daugiau nei pusė atsakiusiųjų globėjų atsakė, kad ir taip nelaiko ir nepalaiko tokio laikymo būdo bei nedovanoja gyvūnų į tokias laikymo sąlygas, niekas nepasisakė prieš, na o vienintelis globėjas, turintis 3 būdas, atsakė, kad jau įrenginėja voljerus idant galėtų šių būdų atsisakyti).  Mes suprantame ir prašome jūsų supratimo, kad tokie pokyčiai šalyje neįvyks itin greitai, tačiau ta linkme dirbame ir toks draudimas Lietuvoje tikrai bus :)  *Jau galite skirti 1,2% GPM GGI veiklai -> https://ggi.lt/svajoji-apie-lietuva-be-nuskriaustu-gyvunu/ arba paremti kitais Jums patogiais būdais -> www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Iš sodybos paimti 4 šunys

Gavome pranešimą apie sodybą Elektrėnų rajone, kurioje glaudžiasi 4-5 šunys, kurie būna ne tik sodyboje, bet ir laksto aplinkui, yra gana agresyvūs, o kaimynystėje gyvena vaikai. Pranešėjų teigimu šunys nėra prižiūrimi, juos maitina moteris, kuri retai ten atvažiuoja ir šie šunys galimai nėra jos, o yra priklydę. Šalia sodybos yra autostrada, kas kelia pavojų tiek gyvūnams, tiek autostrada važiuojantiems žmonėms. Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Institucija greitai sureagavo ir mūsų prašymu atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad moteris sodyboje gyvena nuolat, viso yra 5 šunys, trys iš jų priklauso sodybos savininkei, du yra priklydę. Visi šunys nevakcinuoti, neženklinti. Patikrinimo metu visi gyvūnai buvo pririšti, turi būdas, tačiau laikytoja neneigė, kad kartais jie atitrūksta. Visi šunys tinkamo įmitimo, taip pat nerodė agresijos ar baimės požymių. Atsižvelgiant į laikytojos amžių, šunų skaičių buvo priimtas sprendimas 4 šunis atiduoti į prieglaudą @penkta.koja, o vieną palikti. Dėl pažeidimų surašytas adinistracinių nusižengimų protokolas ir duotas terminas trūkumams pašalinti, t.y. suvakcinuoti, paženklinti ir užregistruoti vieną likusį šunį. Nukentėjusiuoju šioje byloje mes ir vėl nebuvome pripažinti, tad belieka džiaugtis, kad to ir nereikėjo, nes situacija buvo išspręsta.
skaityti daugiau

Kada lauke laikomus gyvūnus jau reikia įvesti į vidaus patalpas?

Kai žiema įsibėgėja, o temperatūra nepaliaujamai krinta, išgyventi žiemą lauke esantiems gyvūnams yra sudėtinga, tačiau ypač sunku - prie būdos pririštam šuniui. Net jei užtikriname, jog šuns būda tvarkinga, o maisto ir vandens netrūksta, turėtume žinoti, kad orams stipriai atšalus vienintelis būdas apsaugoti augintinį nuo atšiaurios žiemos keliamų kančių – įvesti jį į vidų. Atėjus dideliems šalčiams ir temperatūrai nukritus žemiau -15 yra būtina įvesti šunį į vidų, nes kitaip rizikuojame gyvūno sveikata ir net gyvybe. Turėtume prisiminti, jog net storiausias kailis ar apšiltinta būda neapsaugo gyvūno nuo didelių šalčių sukeliamų kančių, o prie būdos pririštas šuo yra įkalintas ir apribotas grandinės ir negali susirasti šiltesnio prieglobsčio. Šalčiai dar pavojingesni mažiems ir trumpą kailį turintiems šunims – jais rūpintis reikėtų dar labiau ir į vidaus patalpas įvesti net ir nesant tokiai žemai temperatūrai. Atkreipiame dėmesį, kad įvedus į vidų temperatūros skirtumas neturėtų būti itin didelis, nes iš didelio šalčio į didelę šilumą įvedus gyvūną galima jam pakenkti, o taip pat jam vėliau bus sudėtinga vėl prisitaikyti prie lauko temperatūros. 
skaityti daugiau

Skirkite 1,2% GPM „Gyvūnų Gerovės Iniciatyvoms”

Svajoji apie Lietuvą be nuskriaustų gyvūnų? Paskirk savo 1,2% GPM mūsų organizacijai, kad galėtume siekti esminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje Instrukciją, kaip skirti GGI, rasite čia: https://bit.ly/GGI-GPM https://youtu.be/3VBvbJKjvWw
skaityti daugiau

GGI prisijungė prie Eurogroup for Animals

GGI nuo šių metų tapo Eurogroup for Animals organizacijos nariais ir įsitraukė į gyvūnųgerovės skatinimą ne tik Lietuvoje, bet tarptautiniame lygmenyje. Kartu su daugiau nei 90tarptautinių organizacijų, GGI prisidės prie ES gyvūnų gerovės politikos formavimo ir įvairiųproblemų sprendimo, pavyzdžiui, šunų ir kačių gerovės užtikrinimas, gyvūnų gerovęgarantuojančių teisės aktų formavimas, taip pat gyvūnų prekybos ir pervežimo bei kitireikšmingi klausimai. Siekiant aktyviai prisidėti prie Eurogroup for Animals tikslų, GGIprisijungė į Šunų ir kačių gerovės bei Gyvūnų gerovės teisės aktų formavimo darbo grupes.Eurogroup for Animals komanda, sukaupusi 44 metų patirtį, siekia užtikrinti, jog Europojebūtų skatinama pagarba gyvūnams bei jų supratimas, kaip jaučiančių būtybių. Įgyvendinamašią vizija organizacija siekia ES mastu įtvirtinti su gyvūnu gerove susijusius teisės aktus,garantuojančius reikalingus standartus ir taip keičiančius piliečių požiūrį į gyvūnus. GGIkomanda džiaugiasi gavusi kvietimą prisidėti prie prasmingų Eurogroup for Animalskomandos tikslų!
skaityti daugiau

Pradedami GGI reidai dėl gyvūnų gerovės pažeidimų

KĄ TAI REIŠKIA?Vykdysime reidus skirtinguose miestuose, kurių metu tikrinsime lauke laikomų gyvūnų gerovę, vienu kartu patikrinant kelias gatves ar net visą rajoną. KAIP GALITE PRISIDĖTI?1. Atsiųskite informaciją apie jūsų žinomus problematinius taškus (sodų bendrijas, kaimus, konkrečias gatves, t.y. ne pavienius atvejus, bet rajonus, kuriuose didesnė gyvūnų nepriežiūros rizika) el. paštu info@ggi.lt. Pagal galimybes patikrinsime.2. Paremkite organizacijos veiklą bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565, PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 arba per aukok.lthttps://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... Pradedam! 
skaityti daugiau

Mano laisvė lygi grandinės ilgiui

Didžiausia bausmė šuniui – grandinė ir nuolatinis gyvenimas prie būdos. Toks priršto šuns gyvenimas nėra pilnavertis, žaloja jį fiziškai ir psichologiškai, tačiau, kad ir kaip bebūtų liūdna, žiemą situacija tik neaprėpiamai pablogėja, nes laisvės poreikis išauga. Savo dienas prie būdos leidžiantis keturkojis turi lygiai tiek laisvės, kokio ilgio yra jo grandinė – būtent tiek jo judėjimas yra nevaržomas. Kai žemę sukausto šaltis, o šuo lieka gyventi lauke, judėjimas jam tampa gyvybiškai svarbus procesas. Turėdamas judėjimo laisvę, gyvūnas gali apšilti ir palaikyti reikiamą kūno tempreratūrą, jog nesušaltų. Deja, trumpa grandinė dažnai neleidžia to padaryti, nes laisvės ir erdvės judėti tiesiog nėra. Todėl žiema yra kritinis laikas, kai gyvūnų šeimininkai turi pasirūpinti, kad prie būdos pririštas šuo galėtų laisvai judėti, pabėgioti bei taip apšilti. Be to, reikėtų pagalvoti ir apie pačią grandinę ir anktkaklį – šie neturėtų būti per sunkūs, nepatogūs ir varžantys ar apsunkinantys gyvūno judesius, o antkaklis negali žaloti šuns kaklo. Reikėtų užtikrinti ir tai, kad nei grandinė, nei antkaklis neapledėtų ir neapliptų sniegu, kas dar labiau apsunkintų šaltį kenčiančių augintinių būtį. Taip pat labai svarbu tai, jog kuo dažniau šunį reikėtų išvesti pasivaikščioti ir leisti jam bent trumpam pasimėgauti gyvenimu be grandinės ir aktyvia fizine veikla. Nors šuns vedžiojimas svarbus visais metų laikais, žiemą šios problemos svarba suintensyvėja, nes šuo nuolat būdamas pririštas prie būdos kenčia šaltį ir neturi pakankamos laisvės judėti tam, jog apšiltų. Prie GGI veiklos prisidėti gali: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Šitą įrašą pavadinsime: nuo teisybės nepabėgsi 

Istorija prasidėjo dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet kreipėmės į VMVT dėl nutrumpintų ausų. Iš VMVT sužinojome, kad asmuo, kuris padarė nusižengimą – išvykęs į užsienį, tačiau šiuo atveju, priešingai nei įprastai, situacija buvo tiriama, buvo renkama informacija, Nors praėjo nemažai laiko, šiandien turime rezultatą, kuriuo norime pasidalinti, nes esate mūsų darbų dalimi – "<...>įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad gyvūno augintinio laikytojas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 papunkčio nuostatas „Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas: veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas <...> ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos“ ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 str. 16 d. Prie mūsų veiklos prisidėti ir kartu stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais kviečiame per www.ggi.lt/parama arba tiesiai per aukok.lt mūsų projektui
skaityti daugiau

VMVT šuns skriaudėjo nenubaudė, nes nežinojo, kuris iš dviejų įtariamųjų kaltas: institucijos išeičių neieško, kol NVO neverčia

Organizacija VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) nuolat atstovauja gyvūnų interesus, šviečia visuomenę gyvūnų gerovės klausimais bei siekia, kad Lietuvoje būtų stabdomas žiaurus elgesys su gyvūnais. Pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus internetinėje erdvėje ar apie juos GGI pranešus kitiems, organizacija atitinkamoms institucijoms rengia dokumentus ir atstovauja gyvūnų interesus teisme. Dažnai į GGI kreipiasi gyvūnų gerovei neabejingi žmonės, pastebėję viešoje erdvėje gyvūnų su patrumpintomis ausimis nuotraukas. Gyvūnų ausų ir uodegų trumpinimo procedūra Lietuvoje yra uždrausta ir laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnų už kurį gresia įstatymuose numatyta atsakomybė. Vienas tokių atvejų – nustebino, kadangi VMVT teigė, kad neturi įrodymų, kurį vieną iš dviejų įtariamųjų nubausti, kai tuo tarpu GGI dėl to paties atvejo pateikus dokumentus į policiją, gyvūno šeimininkas buvo nubaustas. Neseniai GGI interneto portale Skelbiu.lt pastebėjo įrašą, kuriame pateikiama informacija apie dovanojamą amerikiečių stafordšyro terjerų veislės šunį. Iš įraše esančios nuotraukos matyti, kad šuo dovanojamas po atliktos ausų trumpinimo procedūros ir šuns ausys dar net nėra iki galo sugijusios. GGI atstovai kreipėsi į VMVT dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, prašydami išnagrinėti šį atvejį. VMVT atliko patikrinimą ir nustatė, kad gyvūnas priklauso A. Ž., kuris šunį įsigijo iš neregistruoto gyvūnų augintinių veisėjo A. E., užsiimančio gyvūnų dauginimu ir pardavinėjimu nelegaliai su jau patrumpintomis ausimis. Vėliau socialiniame tinkle „Facebook” grupėje „Šilalės turgelis“ buvo pastebėtas dar vienas skelbimas, kuriame taip pat pateikiama šuns su karpytomis ausimis nuotrauka. GGI į VMVT kreipėsi ir dėl šio atvejo, prašydami išsiaiškinti dėl galimo jau kito asmens - A. B. neteisėto gyvūnų veisimo . GGI pranešime VMVT net pateikė pardavėjo ir interesanto susirašinėjimo ekrano kopiją, kurioje pardavėjas pats pripažįsta/sako, jog nuotraukoje vaizduojamo šuns ausys dar nesugijusios. Iš VMVT GGI gavo atsakymą, kad skelbimą įdėjęs A. B. yra nesusijęs su nuotraukoje skelbiamu gyvūnų Anot VMVT, „Patikrinimo metu išsiaiškinta, kad A.B. neturėjo nieko bendra su Jūsųpranešime nurodytą skelbimu Facebook platformoje „Šilalės turgelis“, kur prie šuns nuotraukos nurodytas telefono numeris priklauso A. E.” Vykdant tolimesnį tyrimą nustatyta, kad pranešime nurodytas Facebook platformoje eksponuotas šuo, priklausė A. Ž. , kuris jį įsigijo iš neregistruoto gyvūnų augintinių veisėjo A. E. VMVT Tauragės departamento Šilalės skyriuje, šių abiejų aukščiau paminėtų asmenų atžvilgiu dėl patikrinimų metu nustatytų, gyvūnų augintinių veisimo, ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės bei pavojingų šunų laikymo pažeidimų pradėta administracinė teisena. VMVT savo atsakyme rašė: „Atliekant tolimesnį Jūsų pranešimo tyrimą, 2023-10-10 atliktas patikrinimas X veterinarijos paslaugų teikėjo patalpose. Pagal vedamą veterinarijos paslaugų teikėjo dokumentaciją ar kitus požymius, deja, nepavyko nustatyti žiauraus elgesio su gyvūnais t. y. draudžiamų veterinarinių procedūrų atlikimo faktų, tokių kaip šunų ausų trumpinimas ar kt. Tačiau dėl patikrinimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų, veterinarijos gydytojui pradėta administracinė nusižengimų teisena." GGI dar kartą el. paštu paklausus VMVT dėl atliktos ausų karpymo procedūros – ar buvo patrauktas atsakingas asmuo atsakomybėn sulaukėme tokio atsakymo: „Jums buvo pateikta visa informacija, kas buvo nustatyta kolegų iš VMVT Tauragės departamento”. Tiek patikrinimų metu, tiek renkant papildomą informaciją, nepavyko surinkti svarių įrodymų ar minėtam šuniui ausis patrumpino A. E., ar ši draudžiama ausų trumpinimo procedūra buvo atlikta jau A. Ž. įsigijus šunį. <...>”. Dėl šių abiejų asmenų veiklos pradėta administracinė teisena dėl patikrinimo metu nustatytų gyvūnų augintinių veisimo, ženklinimo ir registravimo, vakcinavimo nuo pasiutligės be pavojingų šunų laikymo pažeidimų, tačiau minėti asmenys dėl atliktos ausų trumpinimo procedūros, nenubausti. VMVT savo sprendimą dėl ausų trumpinimo nebausti argumentavo tuo, kad „<..> tiek patikrinimų metu, tiek renkant papildomą informaciją, nepavyko surinkti svarių įrodymų ar minėtam šuniui ausis patrumpino A. E, ar ši draudžiama ausų trumpinimo procedūra buvo atlikta jau A. Ž. įsigijus šunį.“ GGI gavus tokį VMVT atsakymą, kreipėsi į Policiją, kuri, išnagrinėjusi GGI pateiktą medžiagą ir įvykdžiusi apklausą, nustatė, kad ausis šuniui trumpino gyvūno savininkas A. Ž. Šiam žiauriai su gyvūnu pasielgusiam asmeniui pritaikyta administracinė atsakomybė. A. Ž. apklausos metu prisipažino, kad šuniui atliko Lietuvoje neteisėtą gyvūno ausų trumpinimo procedūrą neva dėl to, kad yra skaitęs, kad, pašalinus ausis sumažinama ausų ligų rizika. Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, informacija apie tai, kad pašalinus ausis šuniui, bus išvengta infekcijų – yra klaidinanti ir visiškai neatitinkanti realybės. „Atvirkščiai, šuniui pašalinus ausis, infekcijų rizika padidėja, kadangi yra pašalinamas klausos organus dengianti išorinė ausies dalis. Ne veltui ausų trumpinimas yra priskiriamas prie žiauraus elgesio su gyvūnu – tai sukelia gyvūnui didelį skausmą, gali net atsirasti fantominiai skausmai visam gyvenimui, taip pat kyla daugybė kitų rizikų, susijusių tiek su fizine tiek psichine gyvūno sveikata“ – apie ausų trumpininimo šunims pasekmes pasakoja GGI vadovė. Kaip paaiškėjo, gyvūno savininkas A. Ž. pasiėmęs gyvūną iš A. E. ir jį sužalojęs trumpinant ausis, vėliau nusprendė jo dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų atsisakyti. Todėl gyvūnas vėl buvo atiduotas kitam asmeniui. „Iš tiesų matome situaciją, kai šeimininkai žaloja savo keturkojus jiems kirpdami ausis, o paskui jų vis tiek atsisako ir ieško kam atiduoti, padovanoti. Taigi, gyvūnas ne tik buvo priverstas kentėti didžiulį ir beprasmį skausmą, bet ir vėliau buvo išduotas, jam ieškomi nauji namai. Labai svarbu suprasti, kad gyvūnas – ne daiktas, todėl prieš jį įsigyjant reiktų gerai apgalvoti, ar galėsi juo rūpintis visą jo gyvenimą, mažiausiai 10–15 metų“ – atvejį komentuoja GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė. Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti institucijoms naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas Taip pat apie sužalotą augintinį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.org 2 Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. GGI veiklą paremti galite www.ggi.lt/parama arba per aukok.lt šį projektą
skaityti daugiau

Lauke buvo -10, o trys šunys net būdos neturėjo

Gruodžio pradžioje kreipėmės į VMVT dėl trijų šunų, laikomų lauke, voljere, be būdos, t. y. kreipėmės su prašymu dėl gyvūnų, kurie žiemos metu laikomi netinkamomis sąlygomis, lauke be galimybės pasislėpti. Nuotraukoje matomi tik du šunys, tačiau pranešėjų teigimu dar yra ir trečias. Kai už lango oro temperatūra siekia -10 laipsnių, suprantama, kad tokios sąlygos nėra tinkamos. Po pareigūnų patikrinimo asmuo ne tik gavo administracinę nuobaudą dėl padaryto nusižengimo, tačiau ir pašalino patikrinimo metu nustatytus trūkumus t. y. pagerino gyvūnų laikymo sąlygas, įrengė naujas būdas, paženklino, užregistravo ir suvakcinavo gyvūnus prieš pasiutligę. Dėkojame institucijooms už bendradarbiavimą. Dėkojame, kad neliekate abejingi ir pranešate.Dėkojame, kad aukojate Jums patogiu būdu www.ggi.lt/parama arba per aukok.lt tiesiai mūsų projektui
skaityti daugiau

Alkis žiemą – stipresnis 

Šaltuoju metų laiku kaip niekad svarbu pasirūpintu lauke gyvenančio šuns maitinimu, jog žiemos keliami išgyvenimo iššūkiai nebūtų nepakeliami. Nors dažnai net nesusimąstome, tačiau žiema pakoreguoja gyvūno maitinimosi poreikius – tam, kad lauke gyvenantis šuo atlaikytų šalčius, jo organizmas išeikvoja gerokai daugiau energijos nei šiltuoju sezonu. To pasekmė – didesnis pašaro poreikis ir greičiau išalkstantis augintinis. Tad be galo svarbu užtkrinti, kad gyvūnas būtų šeriamas reguliariai, kelis kartus per dieną, o jo maistas būtų kokybiškas ir kaloringesnis nei įprastai. Jei paprastai šunį šeriate sausu maistu, pasistenkite, jog maistas būtų geresnės kokybės ir savo sudėtyje turėtų gyvūnų organizmą stiprinančių vitaminų ir mineralų, o jo kiekis būtų šiek tiek didesnis. Tačiau, sauso maisto žiemą gali ir nepakakti – reikėtų, jog šuo gautų ir riebesnio pašaro, pavyzdžiui, mėsos ar šlapio maisto, skirto šunims. Gaudamas maistingesnį pašarą, gyvūnas palaikys savo kūno riebalinį sluoksnį, kuris padės jam išlaikyti šilumą ir nenusilpti. Svarbu prisiminti, jog, kaip ir vanduo, šuns maistas, ypatingai, jei jis skystas, labai greitai užšąla. Tad derėtų užtikrinti, kad maistas dubenėlyje niekada nebūtų prišalęs, apsnigęs ar apledėjęs, tam, jog šuniui netektų iš alkio graužti suledėjusį maistą. Taip pat, esant galimybei, rekomenduotina gyvūną pašerti šiltu maistu, nes toks maistas padės šuniui apšilti iš vidaus - juk patys puikiai žinome, kokia didelė yra šilto maisto vertė šaltomis žiemos dienomis. Būkime empatiški savo keturkojams draugams, žiemojantiems lauke - jie nenusipelnė kęsti alkio. Prie GGI veiklos prisidėti gali: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Užsispyrimas, išgelbėjęs šunį

2023-10-31 į VMVT skundu kreipėsi neabejinga pilietė (toliau – Pranešėja), pranešdama, kad Vilniuje netinkamomis sąlygomis laikomas į dobermanų veislę panašus šuo. Tąkart pranešėja gavo atsakymą, kad informacija nepasitvirtino, tačiau buvo nustatyti kiti pažeidimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad šuo laikomas laikytojo, jam nepriklauso (gyvūnas buvo neperženklintas nuo ankstesniojo savininko). 2024-01-08 Pranešėja pakartotinai kreipėsi į VMVT dėl to paties šuns laikymo sąlygų. Pasak Pranešėjos, šuo nemaitinamas, negirdomas, per šalčius laikomas būdoje, šuns kaulai išssikišę, matosi šonkauliai. Pranešėja, nesulaukusi reakcijos iš VMVT, raštu, 2024-01-12 kreipėsi ir į GGI. Kadangi lauke laikėsi šalčiai, vizualiai patikrinti gyvūno laikymo sąlygų penktadienį vakare išvyko GGI koordinatorė L. Vaitekūnaitė ir VšĮ "Naminukai" savanorė S. Sakalauskaitė. Pranešimas pasitvirtino. Į dobermaną panaši kalytė atrodė sulysusi, drebėjo nuo šalčio ir net nelindo iš būdos. Penktadienį, sausio 12, po pietų, buvo prasidėjęs snygis. Aplink kalytės būdą, pačioje teritorijoje, nesimatė nei žmogaus pėdsakų, vedančių link šuns laikymo vietos, nei šuns pėdų. Atsitiktinumo dėka, sulaukėme iš namo išeinančio šuns laikytojo, kuris mums ir parodė bei leido nusifotografuoti VMVT patikrinimo aktus. Asmuo pasakė, kad negali suteikti šuniui geresnių laikymo sąlygų bei, suprasdamos, kad gyvūnui tokios sąlygos tinkamos nėra, pasisiūlė ją atiduoti globos organizacijai. Kas ir buvo padaryta - gyvūną perėmė VšĮ “Naminukui”. Džiaugiamės, kad Pranešėjos užsispyrimo bei GGI ir Naminukų veiklos dėka šiandien vienu šuneliu mažiau šąla. Tikime, kad kalytės laukia šilta, pilna meilės ateitis, kokios ji ir nusipelnė GGI veiklą paremti galite Jums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama arba per aukok.lt
skaityti daugiau

Skirk 1,2% VŠĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”

Jums ši parama nieko nekainuoja, o mums tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu! Skirti 1,2% paramą galima pildant FR0512 formą internete, Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Instrukciją, kaip pildyti formą, galite rasti paspaudę ČIA Pavadinimas: VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”Kodas: 302842427 Svarbu žinoti: Nuo 2022-01-01 skirti pajamų mokesčio dalį už 2021 m. ir vėlesnius metus galite tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), teikiant prašymą FR0512 (5 versija). Šią prašymo formą galite pateikti iki 2024 m. gegužės 2 d. Pajamų mokesčio dalį vienu Prašymu galite skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Maksimalus laikotarpis yra 5 metai (pastarieji praėję kalendoriniai metai ir ateinantys 4 metai). Vien dėl skiriamos pajamų mokesčio dalies  metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) pateikti neprivalote. Tačiau jeigu Jums yra prievolė pateikti deklaraciją GPM311, ji turi būti pateikiama laiku, t. y. iki 2024 m. gegužės 2 d., nes jos nepateikus, prašymas nebus vykdomas.
skaityti daugiau

Neseniai duris atvėręs LSMU Laukinių gyvūnų globos centras teiks pagalbą laukiniams gyvūnams iš visos Lietuvos

Nuo 2024 m. sausio pradžios laukiniams gyvūnams pagalba bus teikiama LSMU Laukinių gyvūnų globos centre. Čia gyvūnai priimami iš visos Lietuvos, centras veikia visą parą. Centro tikslas yra užtikrinti sužeistų, esančių netinkamoje aplinkoje ar paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų laukinių gyvūnų laikymą, globą, reabilitaciją ir adaptaciją.Neseniai pradėjęs veikti centras taip pat rūpinasi išgydytų ir galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimu į natūralias buveines ar perdavimu kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti. Organizacija įsikūrė moderniame pastatų komplekse, kuriame įrengtos veterinarinės gydyklos, laboratorijos, gyvūnų gydymo-reabilitacijos, karantino patalpos bei gyvūnų laikymo vidaus ir lauko voljerai. Dar tik savaitę veikiantis centras jau suteikė pagalbą barsukui, sidabriniam kirui, gulbei ir kitiems paukščiams. Taip pat laikinai globai jau priimti netinkamose sąlygose laikyti ar gamtoje nukentėję gyvūnai: raudonoji voverė, servalas, didysis apuokas, liepsnotoji pelėda, didysis erelis rėksnys ir jūrinis erelis. Ką daryti radus laukin gyvūną, kuriam reikalinga pagalba?- Radus sužeistą gyvūną pirmiausia reiktų pranešti bendrosios pagalbos centro numeriu 112, kuris, įvertinęs situaciją nukreips į LSMU Laukinių gyvūnų pagalbos centrą.- Taip pat galima tiesiogiai kreiptis į centrą konsultacijai telefonu +370 605 72837 ar el. paštu lggc@lsmu.lt
skaityti daugiau

Žiemos metu pasirūpinti reikia ne tik šuns būda, bet ir teritorija aplink ją

Prikritęs gausus sniego kiekis ar atsiradęs ledo sluoksnis šunį gali atbaidyti išlįsti iš būdos ir palakstyti. Be viso to, ledas ir sniegas gali būti šąlančių bei sužalotų pėdučių priežastimi. Tokioje aplinkoje gyvenantis šuo nėra saugus, nes gali lengvai susižaloti ar net prikritus daugiau sniego nerasti savo maisto indelio. Visgi yra būdų, kaip pagerinti šuns gyvenimą lauke žiemą ir išvengti blogų pasekmių. Visų pirma, iškritus didesniam kiekiui sniego reikėtų jį nukasti, kol jis nepasidarė kietas ir pavojingas gyvūnui. Taip pat, jei pastebėjote susidariusį ledo sluoksnį ar ledo gabalus šuns teritorijoje – pašalinkite juos, kad pėdutės išliktų nesužalotos. Kitas būdas - nemesti kitose vietose kasamo sniego į šuns teritoriją, kurią jis pasiekia su grandine. Sniegą ir ledą iš šuniui pasiekiamos teritorijos kaip tik reikėtų šalinti, kad gyvūnui būtų kuo patogiau ir saugiau vaikščioti bei pasiekti maisto ir vandens indelius. Tai maži, bet labai svarbūs darbai, norint pagerinti šuns gyvenimo kokybę lauke žiemos metu.
skaityti daugiau

10 specialistų patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti gyvūnus žiemos metu

Gyvūnų priežiūros specialistai tikina, kad šaltuoju metų laiku, ypač kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, mūsų augintiniams yra reikalinga speciali priežiūra. Norint, kad pūkuotieji šeimos nariai ir šaltuoju metų sezonu išliktų sveiki, aktyvūs bei laimingi, būtina prižiūrėti jų pėdutes, tinkamai pasirūpinti augintinių apranga bei akylai stebėti galimus peršalimo požymius. „Žiemą pirmiausia ypatingą dėmesį reikėtų skirti jauniems šuniukams, senjorams, mažoms veislėms bei trumpaplaukiams ar reto kailio šunims, nes jie yra jautresni šalčiui. Mums šiltai apsirengus lauke gali būti nešalta, bet reikia pagalvoti apie šunį bei stebėti jo siunčiamus signalus, o pamačius drebėjimą, silpnumą, pasyvumą ar nenorą eiti, reikėtų stabdyti pasivaikščiojimą ir grįžti į šiltą patalpą“, – teigia „Barkvilio“ gyvūnų priežiūros centro vadovė Daina Jarmalavičienė. Šaltuoju sezonu pasivaikščiojimai lauke gali tapti iššūkiu Augintinius, kurie netoleruoja šalčio, patartina lauke vedžioti kuo trumpiau. Su jais reiktų daugiau laiko leisti patalpų viduje, žaidžiant, mokant naujų komandų ar kitų dresūros elementų. Vedžiojant vyresnio amžiaus šunis patariama suteikti jiems papildomą atramą šaliku, rankšluosčiu arba juosta. Tai padaryti galima ties augintinio pilvu perjuosus pasirinktą medžiagą ir taip perimti dalį šuns svorio. Gyvūnų priežiūros centro direktorė teigia, kad žiemą vežiojant augintinius derėtų vengti eiti ledu bei slidžia danga. Jei slidu, rekomenduojama eiti lėtai, kad jūs ir jūsų augintinis išvengtumėte galimų traumų.  „Šeimininkui derėtų pasirūpinti neslidžia avalyne, ypatingai, jei šuo linkęs tempti pavadį. Tempiančius šunis rekomenduojame vedžioti su petnešomis, kurios yra segamos per priekį, kad sumažėtų tempimo jėga. Papildomai dar galima uždėti antkaklį, kuris dedamas ant snukio“, – pataria D. Jarmalavičienė. Šaltis gali išsausinti pėdutes, o barstoma druska – nudeginti, todėl rekomenduojama pėdutes tepti su apsauginiais tepalais, kad jas apsaugotumėte.  Žiemą galima padėti ir lauke gyvenantiems gyvūnams Veterinarijos gydytoja bei gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė akcentuoja, kad žiemos metu augintiniams būtinas pakankamas kiekis vandens. Ji atkreipia dėmesį ne tik į naminius mūsų augintinius, tačiau ir į gyvenančius lauke. „Šaltuoju metų laiku būtina pasirūpinti beglobėmis, prie daugiabučių gyvenančiomis katėmis. Retai kas susimąsto, kad katės gali žūti nuo paprastos priežasties – troškulio. Temperatūrai nukritus katės tiesiog neturi kur atsigerti, todėl būtina kaskart įpilti ne tik maisto, bet ir vandens. Voljere laikomiems šunims irgi svarbu pasirūpinti, jog visada būtų vandens, sniegas nėra geriausias vandens pakaitalas“, - sako veterinarijos gydytoja. Specialistė antrina prieš tai išsakytai D. Jarmalavičienės nuomonei ir pataria žiemos metu akylai stebėti augintinių pėdutes bei neleisti mūsų draugams sušalti. „Šuniukų savininkams noriu priminti apie pėdučių priežiūrą. Mes avime batus, o šunelių oda niekaip neapsaugota nuo kelininkų naudojamų druskų ir kitų cheminių junginių. Po sniegu pasislepia stiklo šukės, todėl iškritus pirmajam sniegui, tai viena dažniausių šuniukų traumų. Dažnai reikia skubios veterinarinės pagalbos ir chirurginės intervencijos. Kad taip nenutiktų, reiktų neleisti šuniui bėgioti po teritoriją, kurioje gali būti stiklo šukių ar kitų aštrių daiktų. Šunis, kurie neturi poplaukio, rekomenduočiau aprengti, ypač jeigu ketinate pasivaikščioti ilgiau“, – teigia gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos vadovė. Organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ remdamasi specialistų nurodymais sudarė 10 svarbiausių patarimų, kaip apsaugoti mūsų mažuosius draugus šaltuoju metų sezonu: Naminiai gyvūnai gali sušalti, todėl jei augintinio kailis nėra tankus ir šiltas, būtina pasirūpinti jo apranga. Po kiekvieno pasivaikščiojimo būtinai nuplaukite ir nusausinkite augintinio kojas. Taip juos apsaugosite nuo druskos bei kitų chemikalų poveikio pėdutėms bei skrandžiui, jei gyvūnas sugalvotų pėdas susitvarkyti pats – nusilaižyti. Nepamirškite patikrinti letenų pagalvėlių – ar jose nėra įtrūkimų, paraudimų. Prieš eidami į lauką į savo augintinio letenų pagalvėles galite įmasažuoti vazelino – taip jas apsaugosite nuo išsausėjimo. Grįžus iš lauko galima nusausinti augintinio kailį, taip jį apsaugosite nuo niežulio. Žiemos metu neskuskite savo augintinio kailio iki pat odos – ilgesnis kailis suteikia daugiau šilumos. Šalčių metu stenkitės kuo rečiau maudyti savo augintinį, mat per dažnas prausimas žiemą gali išsausinti jo odą ir taip sukelti įvairių odos problemų. Naudokite drėkinantį šampūną. Žiemą savo augintinius maitinkite sočiau, nes šaltuoju metų sezonu gyvūnams, kaip ir žmonėms, reikia daugiau energijos. Įsitikinkite, kad jūsų augintinis turi šiltą vietą miegui. Tam puikiai tiks jauki šuns ar katės lova su šilta antklode ar pagalve. Niekada nepaleiskite šuns nuo pavadžio ant sniego ar ledo. Žiemos metu šunys gali prarasti uoslę ir taip pasimesti. Stebėkite ar jūsų augintinis neperšalo. Peršalęs gyvūnas gali kosėti, žiaugčioti, krenkšti. Silpnesni ligos simptomai gali būti sėkmingai gydomi namuose, tačiau jei kosulį lydi išskyros iš nosies ir akių, sunkus kvėpavimas, jei iškosėtose gleivėse pastebėjote kraujo, nieko nelaukdami kreipkitės į veterinarus. Informacija paruošta Gretos Burlėgaitės  iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Atėjo dideli šalčiai, nepalikite per juos gyvūnų šalti lauke

Orams atšalus iki -15 laipsnių ir daugiau, gyvūnus, gyvenančius lauke, BŪTINA įvesti į vidaus patalpas. Tai BŪTINA padaryti dėl šių priežasčių: Gyvūnas, paliktas lauke spaudžiant aukštai minusinei temperatūrai, gali stipriai susirgti ar netžūti; Gyvūnams, kaip ir žmonėms, šaltis sukelia kančią. Šunys jaučia diskomfortą esant 7 laipsniųtemperatūrai, tai galite įsivaizduoti, kaip prie būdos ar lauko voljere gyvenančiam šuniui šaltaspaudžiant dideliam minusui; Esant dideliam šalčiui nuo diskomfortą keliančių potyrių neapsaugo net pats storiausiaskailis; Šalčiai itin pavojingi šunims, kurie neturi tinkamos pastogės – apšiltintos, pakeltos nuožemės būdos su sausais šiaudais. Pririštas prie grandinės šuo yra „įkalintas“ ir spaudžiantdideliam šalčiui yra priverstas kentėti, nes išsilaisvinti ir susirasti šiltesnio prieglobsčio jisnegali; Nors šalta visiems, dideli šalčiai itin pavojingi mažiems šuniukams ir kačiukams, palikuoniųbesilaukiantiems gyvūnams, mažo ūgio ir trumpo kailio šunims.Taip pat raginame būti empatiškais ir pamačius lauke šąlantį beglobį gyvūną, jam suteikti lakinąprieglobstį, kol atsiras jo šeimininkas ar jį galės priimti prieglauda.Pamačius pas giminaičius, draugus ar kaimynystėje prie būdos pririštą šąlantį šunį, prašome neliktiabejingais, pakalbėti su jo šeimininkais ir paprašyti, kad jis gyvūną įvestų į šiltesnę patalpą.Jei šeimininkas nesiteikia to padaryti, o gyvūno būda nėra tinkama, apie gyvūno nepriežiūrąkviečiame pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba mums. Informaciją kaip tąpadaryti rasite mūsų parengtoje Gyvūnų gelbėjimo instrukcijoje: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/Padėkime mūsų keturkojams draugams išgyventi šiuos šalčius!
skaityti daugiau

Matai pažeidimą? Pranešk! 

Pamenate vestuką Sniegių, kurį pagrobė piktoji daugintoja A. ir uždarė į tamsų garažą, kad galėtų kergti su turima kalyte? Pamenate kilusį skandalą? Atrodė, kad pagaliau atsakingos institucijos imsis žiaurios gyvūnams ir nuostolingos valstybės biudžetui (nes juk daugintojai gautų pinigų tai tikrai neapskaito.) problemos. Deja, internetai mirga skelbimais apie „veislinius” šuniukus ir kačiukus pigiau, o ponios perka ne tik padirbtus Gucci rankinukus, bet ir šuniukus. O dabar pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi kalė, kuri be perstojo kergiama, o praėjus vaisingam laikotarpiui, apsirgus pakasama ar išmetama? Neįsivaizduojate? Google rasite vaizdų apie gyvūnų daugyklas, salygas kokiom jie gyvena, jų išnaudojimą. O tada paklauskite Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kada jie atmerks akis ir imsis veiksmų prieš šį žiaurų gyvūnų verslą? Savo sekėjų prašome sąmoningumo - nepirkite patys gyvūnų iš daugintojų, praneškite apie daugintojus atsakingai institucijai, būtinai tokius atvejus viešinkite socialiniuose tinkluose, žmonių sąmoningumas ir gyvūnų gerovė, deja, bet vis dar mūsų pačių reikalas. Ką daryti, jei žinote apie gyvūnų daugintojus? Būtinai praneškite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Kaip tai padaryti? Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://ggi.lt/dauginimas/ Kas gresia gyvūno skriaudikui? Bauda - nuo 390 Eur iki 6000 Eur. Gyvūno žūties atveju - viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.Bausmė bendrinama pagal ANK 127, 343 ir 346 straipsnius.  Byloms dėl gyvūnų gerovės labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų pagalbos gyvūnams Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/ Kaip atskirti ar gyvūną parduoda daugintojas, galite paskaityti mūsų parengtoje informacinėje medžiagoje: https://ggi.lt/nepirkite-gyunu-is-daugintoju/
skaityti daugiau

Pasiūlymas KOMUNIKACIJOS praktikantui arba savanoriui

Ieškai, kur atlikti komunikacijos praktiką? Tau rūpi gyvūnų gerovė, spaudžia širdį, kai matai skriaudžiamus gyvūnus? Puiki proga jiems padėti savo kūrybinėmis idėjomis bei pagilinti socialinių tinklų žinias! Kviečiame tapti internu mūsų organizacijoje, bei pasirašyti trišalę sutartį. Taip pat, yra galimybė atlikti savanorišką praktiką, t.y. praktiką, kurios reikalauja ne mokymosi įstaiga, o nori pats žmogus. Tokia praktika būtų įforminama savanoriškos praktikos sutartimi. Puiki proga pradėti savanorystės kelionę ir 2024-uosius pradėti pildyti gerais darbais  Savo prisistatymą arba CV, praktikos pradžios datą bei trukmę, mokymosi įstaigos pavadinimą siųskite el. paštu beatrice@ggi.lt.
skaityti daugiau