Naujienos

Dėl kupiruotų gyvūnų įvežimo diskusijos su Europos Sąjungos institucijomis

Kol institucijos Lietuvoje mums sako, kad prekybą tarp ES šalių taip pat ir importą iš trečiųjų šalių, reglamentuoja Europos Sąjungos institucijos ir viena valstybė negali vienašališkai nuspręsti drausti įvežti tam tikras prekes, tarp jų ir gyvūnus, jei toks sprendimas nėra priimtas visoje Europos Sąjungoje, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” konsultavosi su Europos Sąjungos institucijomis dėl galimybės riboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvos teritoriją. Siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų galima imtis ES lygmenyje, GGI atliko šiuos veiksmus: Kreipėsi į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje su užklausa apie ES institucijas, galinčias konsultuoti susijusiu klausimu. Pateikta užklausa, kurioje teiraujamasi, kaip galima apriboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvą. Užklausa suformuota argumentuojant, jog veiksmas apibrėžiamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, ir yra uždraustas Lietuvoje, tad būtina riboti ir tokių augintinių įvežimą į šalį. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, kaip vieną iš galimybių, rekomendavo pradėti peticiją (https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/be-heard/petitions), kurioje būtų galima gauti ES institucijų išaiškinimą susijusiu klausimu. Atstovybė taip pat nurodė, jog siekiant pateikti tikslesnį atsakymą į užklausą, kreipėsi į Europe Direct kontaktų centrą. Europe Direct kontaktų centras atsiuntė patikslinimą, jog šioje situacijoje pagrindinė atsakomybė tenka nacionalinės valdžios institucijoms: gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį, todėl jai taikomas nacionalinis reglamentas. Tikslus išaiškinimas pateikiamas žemiau: „Tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali įvesti jūsų aprašytus apribojimus ir draudimus, jei tai netrukdys bendrosios rinkos veikimui.Todėl valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“, kurių informacija aprašyta Direktyvoje (ES) 2015/1535*.Pranešimo užduotis patikėta valstybių narių vyriausybinėms tarnyboms, o ne nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau paskelbtus pranešimus kiekvienas gali peržiūrėti Europos Komisijos svetainėje**.“ * 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, nustatanti informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisyklių teikimo tvarką OL L 241, 2015 9 17, p. . 1–15** TRIS - European Commission (europa.eu) GGI taip pat pasigilino į kitą EK atstovybės nurodytą pasiūlymą formuoti peticiją. Peržvelgus panašaus pobūdžio peticijas, susijusias su kompanionų gyvūnų gerovės klausimais, paaiškėjo, jog ES institucijos šioms peticijoms konkrečių išaiškinimų nepateikia argumentuojant, jog gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį. Apžvelgus galimus veiksmus šiuo klausimu ES lygmenyje, paaiškėja, kad kol nėra nacionalinio lygmens teisės aktų, draudžiančių kupiruotų gyvūnų įvežimą į šalį, ES institucijos atskiroms valstybėms narėms konkrečių išaiškinimų ar nurodymų pateikti negali. Reiškia, iniciatyva turi būti pradedama formuoti nacionaliniame lygmenyje, po kurios gali sekti veiksmai, nurodyti Europe Direct kontaktų centro atsakyme (,,valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“). Kaip nurodo centras, tokio pobūdžio informaciją turi teikti vyriausybinės institucijos. *[ Šiuo atveju galima rekomenduoti formuoti draudimą įvežti kupiruotus gyvūnus Lietuvos lygmenyje, tiesiogiai siejant tai su egzistuojančiu draudimu kupiruoti gyvūnus. Kitaip tariant, teigti, jog draudimas įvežti tokius gyvūnus yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą draudimo įgyvendinimą. Leidimas įvežti kupiruotus gyvūnus (arba neegzistuojantis draudimas) tiesiogiai prieštarauja įvestam draudimui atlikti tokio pobūdžio procedūras gyvūnams. ]
skaityti daugiau

Vėlinių laisvadieniai virto darbadieniais, kad netektų laidoti daugiau kūnelių

Lapkričio 1 dienos rytą, VšĮ “Naminukai”, sulaukė elektroninio laiško su pagalbos prašymu. Jame buvo rašoma, kad viename Vilniaus mikrorajonų, po balkonu, mergina pamatė kalytę, kuri yra atsivedusi šuniukų ir puldinėja praeinančius šunis bei žmones. Simona, šunelių filialo vadovė, tądien, kaip ir pusė Lietuvos, buvo išvykusi iš Vilniaus. Tad kreipėsi į mus ne tik teisinės pagalbos, bet ir kad fiziškai padėtumėme išgelbėti naujagimius, kuriems grėsė žūtis. Susirinkusi įrangą, GGI komandos narė Lina kartu su Naminukų savanore Gyte išvyko pranešime nurodytu adresu. Nepatikėjome savo akimis ir ausimis: tarpas tarp balkono ir žemės buvo itin mažas, tačiau šuns urzgimas ir mažų šuniukų verkimas patvirtino, kad jie ten visgi yra. Įlįsti po balkonu mes netilpome, tad pradėjome nuo kalytės. Kalytė nebuvo draugiškai nusiteikusi, tačiau maisto pagalba mums pavyko ją išsivilioti. Kad galėtų palįsti po balkonu žmogus ir prišliaužti prie šuniukų, mums prireikė prasikasti kelią kastuvu. Žvyre, kalės išraustoje duobėje, buvo rasti net septyni naujagimiai! Be galo džiaugiamės, kad mums pavyko. Mažyliai tik kelios dienos gimę, nosys smėlėtos, kvėpavimo takai užnešti žvyru, o lauke jau nebe vasara.. Po balkonu kalytė su naujagimiais, iki mums atvykstant, prabuvo penkias dienas. Pasak liudytojų, šuns šeimininkai gyvena tame pačiame name, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų, kad ištrauktų savo šunį ir tik ką gimusius šuniukus iš po balkone iškastos žvyro duobės. Kalyte rūpinosi kaimynė - nešė vandenį bei maitino. Istorijos tęsinys tikrai bus, tačiau kol kas norime pasakyti tik tiek - žmonės, sterilizuokite savo gyvūnus, nepaleidinėkite be priežiūros, o atsitikus tokiai situacijai tai yra jūsų, o ne organizacijų, pareiga pasirūpinti tiek kalytės, tiek naujagimių sveikata ir, šiuo atveju, netgi gyvybėmis. Prie šuniukų gerovės prisidėti galite aukodami tiesiai VšĮ Naminukams, prie GGI darbų pasirinkdami Jums patogų būdą čia: https://ggi.lt/parama/
skaityti daugiau

Nors trumpinti šunų ausis ir uodegas – uždrausta, gyvūnai ir toliau luošinami nelegaliai

Šunų ausų, uodegos trumpinimas yra nelegali operacija, daugeliu atveju atliekama tam tikrų veislių šunims tik dėl kosmetinių priežasčių. Gyvūnų kupiravimas uždraustas ir visose Europos Sąjungos šalyse.Lietuvoje nuo 2004 m. taip pat draudžiama kupiruoti gyvūnus (pvz. kirpti ausis ir uodegas šunims). Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Tai uždrausta operacija, tačiau šunų savininkai randa būdų kaip tai atlikti įvairiais nelegaliais keliais, savo augintinius pasmerkdami beprasmei kančiai. Dėl kokių priežasčių žmonės vis dar vykdo nusikalstamą veiklą trumpindami šunų ausis ir uodegas? Šunys luošinami kupiruojant iš savanaudiškų paskatųAusų trumpinimo operacijos metu yra pašalinama beveik visa atsikišusi ausies dalis, paliekant tik ausies vidaus organus. Ausys buvo trumpinamos maždaug 20 šunų veislių apimant dobermanus, vokiečių dogus, bokserius, šnaucerius ir daugelį kitų.Anksčiau buvo motyvuojama, kad ausys trumpinamos dėl praktinių priežasčių – siekiant sumažinti ausų infekcijų ar sužeidimų riziką darbiniams šunims, tačiau kaip teigia veterinarai – tokios prielaidos yra klaidingos ir neatitinkančios tikrovės. Tyrimai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp patrumpintų ausų ir sumažėjusios ausų uždegimo rizikos. Taip pat ausų ir uodegų traumos nėra niekaip susijusios su konkrečiomis veislėmis, kad būtent joms reikėtų atlikti trumpinimo procedūras, kurios neva padės išvengti traumų.Taigi, dabar šunims ausys trumpinamos išskirtinai tik dėl kosmetinių priežasčių – manoma, kad ausų kirpimas pagerina tam tikrų veislių šunų, ypač naudojamų medžioklei ar kovoms, išvaizdą. Įsivaizduojama, kad gyvūnai, kurių ausys trumpos, stačios atrodo kur kas grėsmingiau, labiau bauginančiai. Gaila, bet tai kai kuriems gyvūnų savininkams yra pakankama priežastis operuoti gyvūną, net ir žinant, kad tokios procedūros – skausmingos, reikalauja ilgo gijimo laikotarpio ir gali sukelti daug įvairių komplikacijų.Taip pat tik dėl kosmetinių priežasčių trumpinamos ir uodegos, tai dažniausiai daroma 2-5 dienų amžiaus šuniukams. Uodega nukerpama žirklėmis arba yra užrišama gumine juosta taip siekiant, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir uodega nukristų pati. Uodegų kirpimas siejamas su gyvūnus žalojančia „mada“ ir nelegaliai taikomas tam tikrų veislių šunims, įsivaizduojant, kad taip gyvūnas atrodo „gražiau“. Kodėl lietuviai vis dar nelegaliai kupiruoja šunis?Nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės inciatyvos“ (GGI) savo socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbė apklausą, kurios metu paklausė, dėl kokių priežasčių žmonės vis dar žaloja savo gyvūnus juos kupiruodami. Didžioji dauguma apklausoje sudalyvavusių Facebook lankytojų mano, kad tai žmonės daro „iš durnumo“ (75 žmonės). Tik nedidelė apklausoje dalyvavusių žmonių dalis mano, kad tai – veislės standartas (10 žmonių) ar siekiant apsaugoti šunis dėl ligų (1). GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigia, kad nors jau praėjo beveik 20 metų, kai Lietuvoje uždrausta kupiruoti šunis, tačiau dalis šeimininkų ir veisėjų vis tiek ieško veterinarų, kurie tokias operacijas gyvūnams galėtų atlikti arba vyksta į užsienį, kur tokios operacijos vis dar legalios.„Žmonėms vis dar atrodo „gražu“ šunys be ausų ir uodegų, tarsi tai būtų kažkoks standartas, kurį gyvūnai turėtų atitikti, nepaisoma gyvūnų fiziologijos, galimų komplikacijų ir neigiamo poveikio gyvūno sveikatai. Fiziologiškai šuniui tiek ausys, tiek uodega yra reikalingi, o jų neteisėtas šalinimas yra žiaurus elgesys su gyvūnu, kuris turėtų būti griežtai baudžiamas. Labai svarbu apie tai kalbėti, šviesti visuomenę apie tokių operacijų komplikacijas, skausmą, kurį gyvūnai turi iškęsti dėl kosmetinių priežasčių ir šeimininkų įgeidžių“ – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Neigiamos pasekmės gyvūnui, kurias sukelia ausų ir uodegų trumpinimasAusų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui.Veterinarai šunų ausų trumpinime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą. Veterinarijos gydytojai, kurie nelegaliai dėl kosmetinių priežasčių trumpina šunims ausis, uodegas, gali netekti gydytojo licencijos.„Žinoma atvejų, kai tam tikrų veislių šunys operuoti yra vežami į Baltarusiją, Rusiją, kitas šalis, kur tokios procedūros nėra uždraustos. Lietuvoje įsigytą gyvūną išvežus kupiruoti į kitas šalis ir parsivežus atgal, atsakomybė galioja tokia pati, kaip ir kupiravus gyvūną Lietuvoje. Vienintelė išimtis, kai gyvūnas yra perkamas iš užsienio jau kupiruotas ir su visais tai įrodančiais dokumentais, tačiau tikimės, kad ir tai nebe ilgai bus legalu ir pavyks pasiekti draudimo kupiruotus gyvūnus apskritai įvežti į Lietuvą” – apie nelegalų bandymą kupiruoti gyvūnus kitose šalyse pasakoja GGI vadovė.Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku. Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys.Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas.„Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti VMVT arba GGI apie šunų savininkus arba užpildyti VšĮ “Šuniukų fėja” parengtą anketą www.nukirpoausis.org, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“ – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI- Instrukcija-KupiravimasTaip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI arba pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.orgInformacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ irValstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius beirūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Kokios gerovės norėtų šunys?

Negyventi pririštam prie būdos, nebūti žalojamam dėl grožio, apkabinimų, o svarbiausia, kad jų šeimininkas turėtų žinių, kaip auginti gyvūną - tai tik keletas kiekvieno šuns norų. Dalinamės Lietuvos sveikatos mokslų universitetas lektorės Jūratės Kučinskienės paskaita apie tai, ko norėtų šunys gyvendami su žmonėmis.
skaityti daugiau

Gyvūnų sterilizacija Ukrainoje: pagalba kontroliuojant benamių keturkojų populiaciją

Mūsų, kartu su Jūsų pagalba, Ukrainoje vykdomas gyvūnų sterilizacijos projektas vyksta jau metus. Per šį laikotarpį buvo sterilizuoti 5 658 gyvūnai - 4 351 katės, 1307 šunys. Daugelyje Ukrainos miestų buvome pirmieji arba vieni iš pirmųjų, pradėję nemokamų sterilizacijų programą, kuri buvo orientuota į sunkiai besiverčiančius, pagyvenusius žmones, savanorius, kurie prižiūri gatvėje gyvenančius gyvūnus. Tačiau neatsisakydavome padėti ir žmonių, pabėgusių iš miestų, kuriuose vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, gyvūnams. Padėdavome ir prieglaudoms, kuriose didžioji dauguma gyvūnų buvo nesterilizuoti. Ieškodami partnerių, orientavomės į deokupuotus miestus, miestus, netoli kurių, vyko ir vyksta aktyvūs karo veiksmai bei nutolusias nuo miestų vietoves, kuriose nėra vet. gydytojų ir kurių tik mažuma gyventojų supranta sterilizacijos svarbą. Sterilizacija - vienas iš humaniškiausių būdų mažinti beglobių gyvūnų skaičių gatvėse, tuo pačiu mažinant beglobių gyvūnų žūčių, žiauraus elgesio atvejus, mažinant maisto beglobiams gyvūnams poreikį. Įvairiais projekto etapais, sterilizacijas vykdėme įvairiuose Ukrainos miestuose bei gyvenvietiese: Charkiv, Donetsko sritis,Cherkasy, Kramatorsk, Kropyvnytskyj, Krivoj Rog, Mikolaiv, Uzhorod, Vilne Vinycia apskritis, Zaporožė, Sloviansk, Vovchansk, Dnipro, Chuhuiv, Odesa, Poltava, Velykyi Burluk, Pechenihy, Druzhkivka, Mykolaivka, Kostiantynivka, Khotimlia,Bryhydivka Vinycios apskritis,Cherkaski Tyshky, Chkalovske, Bugaivka , Prykolotne. Ukrianiečių partnerių vardu, dėkojame savo bendruomenei už pagalbą - be Jūsų šis projektas nevyktų. Kviečiame nesustoti remti Ukrainos, prisidėti prie paramos akcijų, juolab, kad artėja žiema, kuri ir vėl atneš iššūkių tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Dėkojame mūsų nuostabioms partnerėms Irka Ice ir Yuliya Firka fondo UFA / United for Animals įkurėjoms, kurios mums padeda kasdieniuose Ukrainos klausimuose, sprendžia mūsų gaunamas maisto gyvūnams užklausas.
skaityti daugiau

Įsigalioja veisėjams draudimas laikyti nuolat pririštus šunis

Nuo lapkričio 1 d. gyvūnų augintinių veisėjams įsigalioja draudimas šunis laikyti nuolat pririštus. Mūsų organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė , sako, kad šis draudimas yra pradžia prieš visuotinį draudimą, todėl žmonės yra ruošiami iš anksto ir draudimas priimamas palaipsniui. Plačiau apie pasikeitimus LRT reportaže
skaityti daugiau

Dėl galimai Kaune iš ketvirto aukšto išmesto katino

Sulaukėme daug Jūsų laiškų dėl internete pasklidusios informacijos dėl galimai išmesto katino iš ketvirto aukšto, tad norime informuoti, kad prašymą pradėti tyrimą dėl šios situacijos esame išsiuntę Lietuvos policija . Lauksime tyrimo rezultatų, kuriuos gavus pasidalinsime su jumis.
skaityti daugiau

Kai nepadeda institucijos, padėti gali žmogus

Baigėsi šilti orai, atėjo lietaus metas, neužilgo pasnigs, pašals. Jau Facebook grupėse atsiranda pranešimai apie šunelius gulinčius ant pažliugusios žemės, pririštus grandinėmis prie sukiužusios būdos, šąlančius, šlampančius, drebančius. Mes turime prašymą. Sunku suprasti, kas tų gyvūnų „šeimininkų” galvose, kad jie kažkada priėmė sprendimą auginti gyvūną, vėliau jį pasmerkia tokioms kančioms. Sunku suprasti, kodėl atsakingos institucijos taip ir nepagerino situacijos edukuodamos žmones, atlikdamos reidus į kaimus, vienkiemius, sodus ar net į Naujininkų rajoną Vilniuje, kur daugybę šunų kenčia prastas gyvenimo sąlygas ir savo „šeimininkus”. Todėl prašome Jūsų nelikti abejingais. Artėja ilgasis savaitgalis, kai lankysite savo giminaičius, artimuosius, pastebėję šąlantį gyvūną, nelikite jam abejingi: Pakalbėkite su jo šeimininku, paprotinkite; Informuokite tos gyvenvietės seniūną; Informuokite Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą; Informuokite mus, jei nei viena tarnyba nepadės gyvūnui. Tai ilgas procesas, bet kiekviena sugaišta minutė yra verta, nes būna, kad žmonės gavę baudą susimąsto, pagerina sąlygas gyvūnams. O ir institucijos dažnai girdėdamos apie problemą ne tik iš mūsų, bet ir iš paprastų Lietuvos gyventojų, gal susimąstys ir imsis prevencinių būdų šiai problemai užkardyti. Atsitinka ir stebuklų, vargšą šunelį priglaudžia nauja šeima. Todėl nelikite abejingi! Pridedame du paveikslėlius kaip padėti šuneliui: Rekomendacijos, kaip paruošti jo būdą šalčiams artėjant. Gyvūno gelbėjimo instrukciją, kad žinotumėte kaip reikalauti iš institucijų pagalbos gyvūnui: https://ggi.lt/per-mazas-voljeras/ Dalinkitės šia informacija
skaityti daugiau

Priminimas vėstant orams

Vėstant orams benamiai gyvūnai ieško kur sušilti, todėl slepiasi rūsiuose ar po automobiliais, prie jų variklių ar ant padangų. Vairuotojas sėsdamas už vairo, to net nenorėdamas gali sužeisti ar net pražudyti gyvūną. Rekomenduojame kiekvienam vairuotojui, net ir gyvenančiam mieste, šaltuoju metu laiku prieš sėdant į automobilį atlikti paprastą ritualą: pabelsti į kapotą, patikrinti ar po juo nesislepia gyvūnas; įspirti į padangas; spūstelti garsinį signalą. Šie veiksmai pabaidys besislepiantį gyvūną bei apsaugos jį nuo sužeidimo ar net išsaugos jo gyvybę .
skaityti daugiau

Augintinių studija apie draugiškas gyvūnams vietas

Mūsų organizacija jau daug metų vykdo projektą Draugiški Gyvūnams , kurio tikslas yra skatinti žmones daugiau laiko leisti laiko su savo augintiniais, atrandant gyvūnams draugiškas kavines, parduotuves, restoranus, viešbučius, kitas vietas ar veiklas. Kaip beveik 9 metus mums sekėsi ieškoti projekto partnerių ir pratinti verslus tapti draugiškais gyvūnams Žinių radijas laidoje „Augintinių studija” pasakoja organizacijos įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė. Šiandien jau turime virš 1 500 draugiškų gyvūnams vietų, o surast naujų mums padeda projekto ambasadoriai-gyvūnai, kurie apie draugiškas vietas pasakoja savo Facebook ar Instagram paskyrose. Esate draugiškas gyvūnams verslas ir norite patekti į žemėlapį ir gauti draugiškumą gyvūnams įrodantį lipduką? Parašykite mums draugiski@ggi.lt .
skaityti daugiau

Po truputį atsisakoma šunų rišimo prie grandinių

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. veisėjams bus draudžiama laikyti šunis nuolat pririštus. Suprantame, kad dirbantiems gyvūnų gerovės srityje šis sprendimas atrodo keistas, tačiau tai pirmas žingsnis, kadangi visiems vienu draudimu imti ir uždrausti neišeina - visai kito lygio teisės aktas reikalingas. Su teisėkūra, deja, taip yra, kad tenka dirbti tokiais žingsniais, kokiais yra įmanoma daryti pokytį, net jei ne visada tai yra taip, kaip norėtųsi. Spalio 4 d. VMVT vyko Patariamosios ekspertų grupės gyvūnų gerovės klausimams diskusija dėl atsisakymo nuolat laikyti pririštus laikomus šunis. Šioje grupėje dalyvauja ir mūsų organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Priimtas sprendimas, jis artimiausiu metu bus inicijuotas ir įtvirtintas teisės normos pakeitimas, kuriuo bus uždrausta nuolat rišti gyvūnų globėjų laikomus šunis. Jau net 15-oje Europos Sąjungos valstybių narių, pvz., Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kt., galioja draudimas rišti šunis. Slovėnijoje, Danijoje, Liuksemburge ir Vengrijoje galima pririšti tik laikinai, kol, pavyzdžiui, savininkas lankosi prekybos centre. Kitose šalyse draudimai taip pat galioja tik su tam tikromis išlygomis. Mūsų organizacija kategoriškai pasisako, kad šunys nebūtų rišami prie grandinių. Priežastis, kodėl tai pavojinga gyvūnui, rasite čia https://bit.ly/3Ss8pOP. Daugiau apie priimtą sprendimą: https://shorturl.at/efMPY .
skaityti daugiau

Žirgai nusipelnė meilės ir pagarbos

Norime supažindinti Jus su dar viena gyvūnų gerovės problema ir paskatinti Jus prisidėti prie jos įgyvendnimo - #EndTheHorseSlaughterAge. Štai keletas faktų, kuriuos pateikė Tušti narvai kviesdami pasirašyti peticiją: https://eci.ec.europa.eu/033/public/#/screen/home Nekaltas gyvūnas, visą savo gyvenimą atitarnavęs kaip augintinis, patenka į sunkvežimį. Dešimtis valandų jis blaškosi priekaboje, negalėdamas suvokti, kas vyksta. Jis slysta ir krenta ant grindų. Jam šokas. Visas jo pasaulis pasikeitė vos per vieną parą. Su daugybe tokių kaip jis, žirgas įvaromas į skerdyklą. Jis mato, kaip kiti, trankomi strypais, yra tempiami iš vienos vietos į kitą. Jis užuodžia kraujo kvapą. Jis jaučia baimę. Ir jis žino, kad jis gali būti kitas. Darbuotojui priėjus prie žirgo, jis mėgina bėgti. Jis nenori mirti. Tačiau skerdykloje jo laukia tik vienas likimas. Šūvis pneumatiniu pistoletu į galvą ir gerklės perpjovimas. Dažniausiai skerdyklos pritaikytos galvijams, bet ne žirgams, tad gerklė perpjaunama jiems būnant visiškai sąmoningiems. Tokį košmarą Europos Sąjungoje kiekvienais metais patiria apie 250 000 žirgų. Tačiau dabar Jus galite tai pakeisti Pasirašykite Europos piliečių iniciatyvą. Sustabdyk arklių skerdimą VISOJE Europos Sąjungoje https://eci.ec.europa.eu/033/public/#/screen/home Dėl šios iniciatyvos skatinimo į mus kreipėsi ir mūsų bičiuliai Fundacja Międzynarodowy Ruch Na Rzecz Zwierząt Viva! iš Lenkijos su kuriais susidraugavome dirbdami prei pagalbos Ukrainos gyvūnams projekto. Palaikome iniciatyvą #EndTheHorseSlaughterAge kartu su Tušti narvai ir Fundacja Międzynarodowy Ruch Na Rzecz Zwierząt Viva! Skatiname pasirašyti peticiją dėl arklių skerdimo stabdymo.
skaityti daugiau

Ir vėl palaidas šuo, ir vėl institucijų abejingumas

Nuolat palaidas, neprižiūrimas, nevakcinuotas šuo – tokio aprašymo sulaukėme iš pranešėjo, neapsikentusio esamos situacijos gyvenvietėje. Pranešėjas kreipėsi ir į seniūniją, ir į savivaldybę dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau iš atsakingos institucijos sulaukė tik vieno – patarimo kreiptis į teismą. Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su prašymu atlikti tyrimą ir nubausti asmenį, kuris nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu jau žinome, kad asmuo nubaustas, o nuobauda padėjo pasiekti tikslų, t. y. gyvūnas vedžiojamas su pavadėliu. Apmaudu, kad asmenys, paleisdami šunis, nesusimąsto, kad jis gali būti nutrenktas, suvalgyt kažką nuodingo, sužaloti kitą gyvūną ar asmenį. Apmaudu, kad dažnu atveju, tik nuobaudų pagalba asmenys pradeda suprasti, kad teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis privalomas visiems. Apmaudu, kad institucijos, šiuo atveju seniūnija ir savivaldybė nusimetinėjo atsakomybę ir užuot išsprendę problemą siuntinėjo žmogų nuo vienų durų prie kitų. Džiugu, kad žmonės nelieka abejingi, nenuleidžia rankų po atsakingų institucijų atmestinų atsakymų ir atkakliai sprendžia su gyvūnų gerove susijusias problemas patys. Ši istorija yra puikus pavyzdys, kad užsispyrimas duoda rezultatą. Nelikite abejingi, padėkite gyvūnams naudodamiesi mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai
skaityti daugiau

Šuo be pavadėlio – ne tik finansinė rizika šeimininkui

„Mano šuo nieko nedaro“. „Išleidau savo šunį palakstyti, o jis grįžęs mirė, nes kažką suvalgė - greičiausiai nuodų”. „Radau savo šunį nutrenktą pakelėje”. Dažnos nerūpestingų šeimininkų frazės. O jie dar nežino, ar jų šuo neužpuolė kito gyvūno ar žmogaus. Savivaldybių taisyklėse nurodoma, kad šunys viešose vietose privalo būti vedžiojami pavadėliu, o jeigu šalia yra kitų žmonių, turi būti sutrumpintas tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Nesilaikant šių taisyklių: gresia finansinės baudos; gali nukentėti Jūsų pačio gyvūnas - palįsti po ratais, suvalgyti primėtytų nuodų, pasiklysti, būti užpultas didesnio gyvūno; gresia finansinė rizika, jei jūsų šuo užpuolė kitą gyvūną bei jį sužalojo ar atėmė gyvybę; gresia atsakomybė, jei jūsų šuo apkandžiojo, sužalojo žmogų. Pavadėlis nėra laisvės nuosprendis – yra ir ilgų, ir trumpų variantų, leidžiančių augintiniui palakstyti, pauostinėti, tačiau taip pat ir neprarasti kontrolės, jei augintinis susiduria su pavojingais dirgikliais. Marija Ivanavičienė , po jos šuns Lučio užpuolimo, prašo žmonių elgtis atsakingai ir vedžioti savo šunis prisegtus pavadėliais.
skaityti daugiau

Augintinių studija – kokią žalą gyvūnui daro kupiravimas

„Šuniukų fėja" vadovė Skaistė Svidraitė pasakoja, kokioms kančioms „šeimininkai” pasmerkia savo augintinius po kupiravimo. Ar žinojote, kad uodegas šalina 3 dienų amžiaus šuniukui be narkozės, o be uodegos šuo negali parodyti savo emocijų, po ausų karpymo šuo gali justi fantominius skausmus ir nenorėti, kad būtų liečiama jo galva? Nors kupiravimas yra draudžiamas įstatymo, Lietuvoje vis dar įprasta matyti gyvūnus trumpintomis galūnėmis. O kas liūdniausia, kad tokiam gyvūno žalojimui jį pasmerkia veisėjai, vet. gydytojai ar šeimininkai - žmonės, nuo kurių priklauso gyvūno gerovė. Apie visa tai kviečiame klausytis laidoje „Augintinių studija”. Mūsų organizacija kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja dirbame ta linkme, kad įstatymas, draudžiantis kupiruoti gyvūnus, būtų sugriežtintas ir tokiems „gyvūnų mylėtojams” būtų priimtas draudimas kupiruotus šunis veisti, parduoti ir eksponuoti.
skaityti daugiau

Kodėl negalima sukti šuns?

Gyvūnų elgsenos specialistė, Stebuklingi draugai įkūrėja Ugnė Nedzinskaitė paaiškino, kodėl aktoriaus G.Ivanausko „performansas”, kurio metu jis suko šuniuką už petnešų, yra bloga mintis, ir kodėl tai pavojinga augintiniui. Dėkojame Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėjai Skaistei Svidraitei už iškeltą viešumon problemą bei jos viešinimą
skaityti daugiau

Mūsų organizacija smerkia aktoriaus Gyčio Ivanausko performansą „Helikopteris”

Mūsų organizacija smerkia aktoriaus Gyčio Ivanausko performansą „Helikopteris”, kurio metu jis suko apie save pririštą ant pavadėlio šunį. Iš šuns kūno kalbos buvo matyti, kad gyvūnas stresavo ir jam tai nepatiko. Dar vakar atliktoje apklausoje mūsų sekėjai nubalsavo, kad šis elgesys protu nesuvokiamas. Deja atsirado keli balsai, kam pasirodė tai normalu. Dėkojame visiems, kas mus žymėjote, kas dalinotės šia situacija, kas rašėte pranešimus epolicija.lt . Tikimės, kad institucijos sureaguos tinkamai. Tikimės, kad ir pats performanso atlikėjas sureaguos tinkamai ir kaip įprasta atsakingiems žmonėms - nuoširdžiai, o ne su kaltinimais, atsiprašys bendruomenės. Ši situacija atskleidė liūdną realybę: - Tokių ir žiauresnių „performansų” vyksta kasdiens, tačiau žmonės dalinasi ir piktinasi žymesnių žmonių nusižengimais. - Tai normalu - jie yra žymūs, kai kurie save vadina influenceriais, turi tūkstantines, jei ne šimtatūkstantines gretas sekėjų, kurie jais tiki, dievina, kopijuoja ar net laukia, kad ta įžymybė susimaus. - O susimovusios įžymybės dažnai elgiasi, kaip eilinis neišsilavinęs žmogus, kuris nei supranta ką padarė, nei pripažįsta, nei atsiprašo, nei kaltina kitus ar dar pasiunčia ant trijų raidžių. - O sekėjai tai mato ir priima kaip normą, nes tas influenceris dažnai būna to žmogaus stabukas ar net vienintelis informacijos šaltinis. Žmonės seka influencerius, tiki jais, tapatinasi su jais. Ir jei jų influenceris suka šunį už pavadėlio, nuleidinėja išsigandusį šuniuką nuo čiuožyklos, mėto varles per tvorą, traiško medūzas, atiduoda šunį mamai, kai tie tampa nebepatogūs jų gyvenime, demonstruoja savo kupiruotus šunis, perka gyvūnus iš daugintojų ar iš gyvūnus kupiruojančių veisėjų, ką daro paprastas žmogus? Jis tai priima kaip normą ir mūsų gyvūnų gyvūnų gerovės organizacijų pastangos kelti visuomenės sąmoningumą eina per niek. O juk influenceris yra lyderis ir verslas. O lyderiaujantys verslai šiais laikais siekia būti socialiai atsakingais, rūpinasi savo įvaizdžiu, komunikacija, sprendžia krizes, skiria paramas bendruomenių ar net globalioms problemoms spręsti. Kodėl ir influenceriams nepradėjus elgtis, kaip verslams ar bent atsakingiems visuomenės veikėjais? Mums NVO labai reikia bendruomenių lyderių palaikymo!
skaityti daugiau

Patyrus gaisrą, pagalbos prašymas

Prieš kelias dienas į mus kreipėsi Eurogroup for Animals su prašymu padėti Dniepre įsikūrusiai prieglaudai Пегас-спасение лошадей и диких животных , kurią ištiko nelaimė: sudegė gyvenamas pastatas, kuriame gyveno prieglaudos darbuotojai, sudegė stogas; apdegė gyvūnų aptvarai bei prieangis, kuriame gyveno šuniukai; sudegė 16 tonų sausų pašarų, grūdų, kombinuotų pašarų arkliams, šunims, katėms, karvėms, asilams, kupranugariams ir paukščiams. Šio maisto būtų pakakę daugiau nei 4 mėnesiams 800 gyvūnų; gaisro metu žmonės nenukentėjo, tačiau iš aptvarų paleisti gyvūnai pabėgo ir jų ieškoma. Su šia prieglauda bendravome nuo karo pradžios, padėdavome jiems Jūsų suaukotais pinigais bei maistu. Tai tikrai didelė ir labai gyvūnus mylinti prieglauda! Prašome Jūsų pagal galimybes padėti šiai prieglaudai paaukojant tiesiai į jų sąskaitą . 5375 4141 1963 9804 Rusina Olena Olegivna (Mono) 5168745613349429 Rusina Elena („PrivatBank“) (Note - charity help!) PayPal: flaffuhouse@gmail.com flaffuhouse@gmail.com GO TDC "Pegas" IBAN – UA503052990000026008050292368 Gavėjo kodas - 40446493 AT KB "PRIVATBANK" Prieglaudos gyvenimą sekti galite oficialiame jų Facebook puslapyje: Пегас-спасение лошадей и диких животных
skaityti daugiau

Vaikai nukankino gyvūną…

Tokių istorijų vis dar apstu. Dar žiemą visą Lietuvą apskriejo žinia, kad keli Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos septintokai mirtinai suspardė benamį katiną ir visą tai nufilmavę paviešino internete. Praeitą savaitę Radviliškio rajone, Pakiršinio kaime trys trečiokai pagaliais negyvai uždaužė benamį katinėlį. „Pagrindinės ir esminės priemonės, tikslu prevenciškai užkirsti kelią vaikų ir nepilnamečių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams, yra atsakingas vaikų nuo mažens ugdymas, auklėjimas, pagarbos ir atjautos gyvūnams skiepijimas nuo pat mažumės, sveikų santykių ir saugios psichologinės atmosferos šeimoje kūrimas. Taip pat labai svarbus visų grandžių – ugdymo įstaigų, gyvūnų teisių apsaugą prižiūrinčios institucijos – VMVT, teisėsaugos bei pačių vaikų tėvų – tarpusavio bendradarbiavimas, tikslingų socialinių programų kūrimas, diegimas ugdymo įstaigose, visuomenėje“, - sako mūsų teisininkės Raminta Ramanauskienė. Mūsų vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad beglobių gyvūnų problemai spręsti būtina aktyviau įsitraukti į PSP („Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“) programas ir suprasti, kad tai yra mūsų visų problema. „Pirmiausia, žmonės turi vienytis vykdyti PSP programas, kad gyvūnų gatvėse bent jau nedaugėtų. Beglobiai gyvūnai yra visų mūsų problema ir, deja, kai ji nepriklauso niekam, yra stumdoma nuo vieno ant kito. o sprendimo galiausiai nėra. Tad čia turime imtis iniciatyvos: rinkti parašus, keliauti į savivaldybes, prašyti skirti sterilizacijoms pinigų iš biudžeto, kaimynams susivienyti ir visiems finansiškai prisidedant sterilizuoti lauko gyvūnus“, - sako Beatričė. Apie įvykį ir kokios bausmės gresia nepilnamečiams skaitykite straipsnyje: https://bit.ly/46ssubB Nelikite abejingi žiauriam elgesiui su gyvūnais, visada informuokite atsakingas institucijas, o tai galite padaryti pasinaudodami mūsų paruošta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai Tik aktyvios visuomenės dėka gali įvykti polytis tiek žmonių, tiek atsakingų institucijų galvose
skaityti daugiau

Ką daryti, jei pamatėte, kad dresuojamas suteikiant jam skausmą?

Matote, kad gyvūnai mokomi ar dresuojami, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones, nelikite abejingi ir informuokite atsakingas institucijas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Ką daryti, jei matote gyvūną, kuriam keliamas skausmas dresuojant? Gyvūnų gerovės pažeidimas: Dresavimas sukeliant gyvūnui skausmą. Numatyta atsakomybė: Bauda nuo 30€* iki 6000€*. *Priklausomai nuo nusižengimo kvalifikacijos pagal pavojingumą, nusižengimu sukeltų pasekmių - atsiradusios grėsmės gyvūno žūčiai/suluošinimui Kam pranešti: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://ggi.lt/dresavimas-sukeliant-gyvunui-skausma/ Jei gavote atsakymą, jog atsakinga institucija netirs Jūsų atvejo ar nesutinkate su gautu atsakymu – praneškite mums (info@ggi.lt), esant pagrindui apskųsime sprendimą įstatymų numatyta tvarka. Byloms dėl gyvūnų gerovės labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų pagalbos gyvūnams Jums tinkamu būdu https://ggi.lt/parama/
skaityti daugiau