Naujienos

“Gyvūnų gerovės iniciatyvos” dalyvavo Šeimos savaitgalio su augintiniais renginyje

DSC_0881
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Vėjuotą ir lietingą gegužės šeštadienį ištikimiausius gyvūnų mylėtojus Kaune subūrė penktą kartą įvykęs „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ – proga pasisukioti bendraminčių būryje, pamatyti ir sužinoti ką nors naujo, pasidžiaugti dar vienu renginiu, draugišku šunims, ir net laimėti prizų! GGI buvo viena iš organizacijų, renginio metu pristačiusių savo veiklą – neBrisius.lt, „Draugiški gyvūnams“ ir kitus projektus. Taipogi su partneriais surengėme konkursą – prie specialios fotosienos fotografavęsi ir į socialinius tinklus nuotraukas su grotažymėmis #draugiskigyvunams ir #MarsLietuva kėlę lankytojai turėjo galimybę laimėti „Mars Lietuva“ apdovanojimus – penki daugiausiai patiktukų sulaukę žmonės savo augintinius pradžiugins DENTAstix kramtukų – atitaikytų pagal šuns ūgį – dėžėmis. „Buvo smagu! Dalyvavo visokiausių šunų, nuo didžiulių senbernarų iki visiškai mažulyčių pinčeriukų. Buvo kačių, šeškas ir net mažutis voveriukas. Daug dėmesio sulaukė dresuotų šunų pasirodymas“, - pasakojo GGI savanorė Evenika. Tiesa, dalį lankytojų atsijojo sudėtingos oro sąlygos – vėsa ir lietus. „Vėjas vis bandė nunešti mūsų palapinę“, - šypsojosi Evenika. „O šiaip puiku, kad šunys galėjo pabendrauti vieni su kitais. Iš esmės, tokie renginiai labai reikalingi, ir, jei būtų geras oras, manau, būtų buvę dar daugiau dalyvių ir dar maloniau“, - apibendrino savanorė. Renginio metu lankytojai galėjo susipažinti su ūkio gyvūnais, stebėti žirgų pasirodymą, konsultuotis su veterinarijos gydytojais ir gyvūnų maisto pardavėjais, klausytis koncerto. Taip pat buvo renkami egzotiškiausi ir stilingiausi augintiniai. Pastarojoje kategorijoje ypač pasižymėjo neBrisius.lt projekto koordinatorės šuo Bella.
skaityti daugiau

GGI 2018 metų veiklos ataskaita

18m-ggi-veiklos-ataskaita
Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2018 metus nuveiktus GGI darbus. GGI Veiklos ataskaita 2018
skaityti daugiau

Erkės jau aktyvios ir pavojingos

atsargiai_erkes-300x200
  Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.       Erkės - nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos - nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.      Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.        Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.       Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau - po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Daugiau informacijos apie mūsų veiklas galite rasti ČIA
skaityti daugiau

Kai supratau, kad žirgų lenktynės yra blogybė…

horsezirgas
Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Dene Stansall dievino žirgų lenktynes. Iš savo šeimos paveldėjęs lošimo maniją, užaugęs netoli Sautvelio lenktynių trasų ir ne kartą statęs ant žirgų staiga pakeitė savo požiūrį. Dene nuo aistringo lenktynių fano tapo atsidavusiu lenktyninių žirgų šalininku. Čia jis prisimena akimirką kai suprato, kad viskas, kas susiję su žirgų lenktynėmis, yra neteisinga. Mano senelis buvo,,Aintree“ (tuo metu žinomos kaip ,,Liverpulio lenktynių trasa“) apskaitininkas šeštajame dešimtmetyje. Prie pat takelio jis sutiko ir mano netikrą močiutę Florrie Brooks. Didžiąją dalį vaikystės praleidau su seneliu ir netikra močiute, nes mano mama buvo vieniša ir be trijų vaikų turėjo dar ir tris valytojos darbus. Senelis gyveno prie pat Sautvelio lenktynių trasos. Darželio laikais buvau maitinamas tradiciniu liverpulietišku troškiniu ir žiūrėdavau lenktynes tiek per televizorių, tiek per apsilankymus Sautvelyje. Vaikystėje piešiau vien žirgus. Išėjęs į pensiją mano senelis iš apskaitininko tapo lažybininku, dažnai dėl statymų nepagailėdamas patarimų ir artimiausiems. Aš paveldėjau šią lažybų maniją ir jau paauglystėje išmėgindavau pramogą, ypač statydavau nacionalinėse lenktynėse. Prisimenu net savo laimėtą auksinę žuvelę pavadinęs nacionalinių lenktynių nugalėtojo vardu - ,,Specify“. Po kelerių metų į lenktynes jau vežiau merginas iš išloštų pinigų pirktu automobiliu. Tuos pinigus išlošiau statydamas ant žirgo iš skolintų pinigų. O pinigus, kaip bebūtų keista, man paskolino mano dabartinė žmona. Aš mačiau praktiškai visus garsiuosius žirgus- Red Rum, Rag Trade, Aldaniti, Grittar, ir t.t. Namo parsinešiau dalelių iš kliūčių, kurios buvo suardytos žirgų šokant per jas. Iki šių dienų laikau tas daleles kaip prisiminimus. Studentavimo laikais netgi esu lažybų punkte ant lentos rašęs dalyvius, nugalėtojus, šansus laimėti, pirminius statymus. Tuo metu lažybų punktuose nebuvo televizorių ir vienintelis būdas gauti informaciją tiesiogiai iš rungtynių buvo klausymasis komentavimo per garsiakalbius. Aš ėjau į lenktynes reguliariai. Bet vieną dieną tapau apšviestas realistišku lenktynių žirgų gyvenimu. Ir mirtimi. Mačiau dviejų jaunų patelių, Fizgig ir Queens View, nužudymą išties žiauriomis aplinkybėmis. Lenktynių valdininkai ir spauda apie įvykį nutylėjo. Apgailestavimo dėl žirgų, savaime suprantama, nebuvo. Žirgai prakaitavo verčiami lenktyniauti bei spaudžiami iki fizinių ir psichinių ribų, dažnai jausdami rimbų čaižėjimą ant savo šonų. Paskutinę savo trumpų gyvenimų dieną lenktynių spaudimo jie nebepakėlė, suklupo ir nukrito. Abu buvo nužudyti. Aš pradėjau klausinėti savęs – kas čia vyksta? Realybė smogė man tiesiai į paširdžius. Gyvūnai buvo paprasčiausiai išnaudojami pramogai, kaip pinigų gaminimo mašinos sraigtelis. Jų galimybės laimėti, svoris, žokėjus, takelis ant kurio jie jojo, laimimi pinigai – apie visa tai buvo kalbama į valias unikalių gyvūnų sveikatos ir galimos rizikos sąskaita. Pats asmeniškai esu girdėjęs žokėjus kalbančius tarpusavyje ir apibūdinančius savo žirgus kaip ,,šūdžius“ ir ,,bekiaušius“. Toks čia jau ir ,,karalių sportas“. Kovoti už šiuos gražius, įspūdingus ir jautrius gyvūnus tapo mano misija. 2000-aisiais su manimi susiekė kompanija pavadinimu ,,Animal Aid“ ir mes susitarėme bendradarbiauti bandant pagelbėti lenktyniniams žirgams. Ši kompanija turi internetinį puslapį, kuriame fiksuojamos lenktyninių žirgų mirtys. Dabar ten yra beveik 2000 žirgų vardų – žirgų, kurie mirė dėl lenktynių Didžiojoje Britanijoje. Visai neseniai jauna, net dviejų metų nepasiekusi kumelaitė mirė savo pirmose lenktynėse. Apskaičiavome, kad 1 iš 35 sezonui prasidėjus lenktyniaujančių žirgų iki jo galo miršta. Kitaip tariant, apie 200 žirgų miršta lenktyniaujant ir tikriausiai dar tiek pat nuo lenktynėse įgautų žaizdų. Lenktyniniai žirgai miršta įvairiais būdais. Vieni klumpa ir greitai žūsta dėl sulaužyto kaklo. Kiti (ir tai yra dauguma) patiria mirtinus stuburo ir galūnių sužeidimus. Šiuo atveju žirgai yra nušaunami arba jiems suleidžiami mirtį sukeliančios medžiagos. Jei žirgas susilaužo koją, kaip įvyko žirgui Wigmore Hall prie pat finišo linijos Donkasteryje subyrėjus kaului, jos sugydyti jau nebeįmanoma. Žirgai sveria apie pusę tonos (500kg) ir vietoje jie ilgai nestovi. Tokie sužeidimai negyja, be to, dėl žirgo sunkaus svorio paskirstymo ant sveikų trijų kojų nesveikojoje prasideda skausmingas laminitas. Tačiau ir dėl mažesnių sužeidimų gyvūnas gali užsitraukti mirties bausmę, net jeigu jie ir nėra mirtini, o paprasčiausiai baigiantys karjerą. Viskas priklauso nuo šeimininko gailestingumo žirgo likimui. ,,Animal Aid“ tiki, kad dauguma nužudomųjų galėtų pragyventi savo gyvenimą šalia kitų žirgų. Šiuo metu turiu du buvusius lenktyninius žirgus, kurie nebesuteikdami piniginės naudos šeimininkams tapo nebereikalingi. Taip pat suradau namus daugeliui kitų. Deja, šimtams žirgų nepasiseka patekti į namus, ir (kaip man teko matyti savo akimis) jie baigia gyvenimą skerdyklose. ,,Animal Aid“ pabrėžė esmines visuomenėje iškylančias problemas ir mes industrijai metėme iššūkį daryti reformas. Mūsų kampanijos paskatino reformas nacionalinėse ir daugelyje kitų lenktynių. Mes, kaip ir daugelis žiūrovų, norime uždrausti rimbo naudojimą. Šiais metais mes skatiname ,,prieglobstis, ne žiaurumas“ (Sanctuary Not Cruelty) akciją, kurios metu prašome žmones nedalyvauti nacionalinėse lenktynės, o vietoj to paaukoti penkis ar dešimt svarų arklių prieglaudai. Prieglaudos yra vienintelė viltis daugumai žirgų, kurie yra sužeisti lenktynėse arba dėl vienų ar kitų priežasčių žmonių nenorimi. Šaltinis: https://news.sky.com/story/i-loved-the-grand-national-until-i-saw-what-i-saw-11683970?fbclid=IwAR2jSjHlwdFzJykIBj_lACwmtDpx7zhl3Bm6a0mqrLFO3rVYYnFzB_Q730U
skaityti daugiau

Dirofiliariozė – pavojus ir gyvūnams, ir žmonėms

dirofilaria
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Norėdami apsaugoti savo augintinius, turime žinoti, su kokiu priešu susidūrėme. Keturkojų šeimininkai žino, jog likus dešimt dienų iki skiepo, reikia suduoti vaistus nuo kirmėlių. Bet kas gi tos kirmėlės, kaip jomis užsikrečiama, kas gresia? „Vaidos klinikos“ direktorė, veterinarijos gydytoja Vaida Misiūnienė pasakoja apie mažiau žinomas, dirofiliarijomis vadinamas kirmėles. Kas apskritai yra šios kirmėlės? Dirofiliariozės formos yra dvi: širdies (plačiau žinoma kaip širdies kirmėlės), sukeliama Dirofilaria immitis, ir poodinė (arba odos kirmėlės), sukeliama Dirofilaria repens. Pačios kirmėlės - baltai pilkšvos, plonos ir ilgos: patelės siekia 25-30 cm, patinai 12-20 cm. Suaugusios kirmėlės išskiria lervas (mikrofiliarijas), kurios migruoja į kraują. Dirofilaria kirmėlių vystymuisi reikalingi tarpinis ir galutinis šeimininkai. Būtent šunų organizmuose parazitai užauga ir subręsta. Tarpiniai šeimininkai – uodai, kurių organizmuose lervos vystosi. Kam ir kuo šie kirminai pavojingi? Dirofiliarijos pavojingos šunims, katėms, kitiems mėsėdžiams, taip pat žmonėms. Pastebėta, kad dirofiliariozė paplitusi tarp 3-8 metų amžiaus šunų. Didžiausia rizika yra užsikrėsti lauke, arti vandens telkinių, miške laikomiems, retai dehelmintizuojamiems gyvūnams. Pavojinga tuo, kad gali sukelti gana rimtus negalavimus. Žmonėms dažnai šalinami operaciniu būdu. Kaip užsikrečiama ir kokie simptomai? Dirofiliarijos, priklausomai nuo rūšies, subręsta ir dauginasi arba plaučių arterijose, o esant didelei invazijai – širdies dešiniajame skilvelyje bei tuščiosiose venose (D. immitis), arba poodiniame audinyje, aplink raumenį po fascijomis, retkarčiais pilvo ertmėje (D. repens). Po poravimosi patelės išleidžia mikrofiliarijomis vadinamas lervas, kurios patenka į kraują. Mikrofiliarijos kraujyje dažniau cirkuliuoja nakties metu, nei dieną. Kai uodas – tarpinis šeimininkas – prisisiurbia užsikrėtusio šuns kraujo, mikrofiliarijos nukeliauja į jo organizmą ir vystosi toliau. Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo greičiau lerva subręsta. Kai užsikrėtęs uodas paskanauja sveiko gyvūno kraujo, į jį prileidžia invazinių lervų. D. repens infekcija dažnai besimptomė ar silpnai išreikštais požymiais, todėl retai pastebima ir diagnozuojama. Dažniausiai ji aptinkama atsitiktinai: aptinkami požymiai, susiję su odos pažeidimais. Tai gali būti niežulys, patinimas, papulės, vietinė alopecija, šlapiuojanti egzema, rečiau mazgeliai ar išopėjimai. Mazgelių lokalizacija gali varijuoti, būta atvejų, kai parazitas rastas akių junginėje. Gausiai užsikrėtus, mikrofiliarijos pažeidžia blužnį, kepenis, inkstus, plaučius, smegenis, tada pasireiškia vėmimas, karščiavimas, apetito praradimas, limfmazgių padidėjimas, konjunktyvitas, letargija. Katės – netipiniai D. immitis šeimininkai, jų simptomai kitokie. Dauguma širdies kirmėlių lervų jų organizmuose neišgyvena, tad katei tipiška infekcija – 2-5 kirminai. Daugeliu atvejų joms cirkuliuojančios mikrofiliarijos nebūdingos. Katėms taip pat dažniau pasireiškia netipiškos lervų migracijos, dėl ko pastebimos infekcijos smegenyse ar kūno ertmėse. Ūmi širdies kirmėlių liga katėms gali sukelti šoką, vėmimą, viduriavimą, alpimą ir gaišimą, lėtinė – apetito praradimą, svorio kritimą, letargiją, krūvio netoleravimą, kosulį, pasunkėjusį kvėpavimą. Koks gydymas? Odos kirminų atveju parazitai chirurginiu būdu pašalinami iš mazgelių. O mikrofiliarijos naikinamos vaistiniais preparatais. Geriausiai veikiančiais pripažįstamos Milprazon tabletės. Jos taip pat gali būti skiriamos kaip įprastas antihelmintikas, nes naikina ir kitas parazitines žarnyno kirmėles - askarides, kaspinuočius. Nuo širdies kirminų gali būti leidžiamas ivermektinas, užlašinami tirpalai - Stronghold, Advocate. Kaip nuo jų apsisaugoti? Pagrindinis apsaugos būdas - apsisaugoti nuo uodų įkandimų. Tam naudojami purškiami repentai, tokie kaip Bio-kill (negalima katėms), lašinami tirpalai, tokie kaip Advantix. Labiausiai reiktų įsidėmėti poodinių kirmėlių tipą - D.repens, nes širdies kirmėlių Lietuvoje gyvenantiems ir nekeliaujantiems šunims praktiškai nenustatoma. Kokiose kitose šalyse, be Lietuvos, derėtų pasisaugoti? Paplitusi pietinėje ir centrinėje Europoje. Šiaurės Europoje retai sutinkama dėl per šalto klimato. Taip pat labai gausiai paplitusi Amerikoje (išskyrus šiaurinę dalį) ir Azijoje. Jose net ir širdies kirminų forma - D.immitis - dažna. Tad tiek iškylaujant prie ežero, tiek keliaujant po užsienį, dera nepamiršti, jog purškiklio nuo uodų reikia ne tik žmonėms, bet ir augintiniams. Poilsiaukime saugiai!
skaityti daugiau