Naujienos

439 žmonės šiemet pateikė prašymus skirti 1,2 % GGI veiklai. Iš jų 412 prašymų virto realia parama – o likusiųjų geri norai mums taip pat labai svarbūs! Jūsų palaikymas padeda mums keisti gyvūnų gyvenimus – nuo teisės aktų iki konkretaus išgelbėto keturkojo. Prisidėti galite ir kitais būdais: Bankiniu pavedimu: AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565 VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, į. k. 302842427 PayPal: paypal.me/AnimalWelfare2012 aukok.lt https://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... Tampant nuolatiniu rėmėju Contribee https://bit.ly/ContribeeGGI Perlas Go terminaluose Daugiau informacijos: https://ggi.lt/parama/ Ačiū, kad kartu su mumis kuri gyvūnams draugišką Lietuvą.

Istorija, persikėlusi į teismą. 2024 m. lapkritį VšĮ „SOS gyvūnai“ gavo pranešimą, kad Buivydžių kaime išsikraustę gyventojai paliko savo kalę, pririštą prie grandinės. Atvykus į vietą paaiškėjo, kad kalė ką tik atsivedė aštuonis šuniukus. Trys jų jau buvo mirę. Likusieji – išsekę, kritinės būklės. Gyvūnai buvo palikti visiškai be priežiūros. Kentė nuo bado, troškulio ir šalčio. Vietos gyventojų teigimu, šuo buvo maitinamas vos tris kartus per savaitę. Prieglaudos atstovai išlaisvino kalytę nuo grandinės ir išgelbėjo išgyvenusius šuniukus. Nepaisant visų šių aplinkybių, Vilniaus rajono savivaldybė nusprendė nesiimti veiksmų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. „Šeimininkei” buvo skirta tik 35 eurų bauda pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį – už tai, kad gyvūnas nebuvo suženklintas ir neskiepytas. Savivaldybės vertinimu, žiauraus elgesio požymių nėra. Dar daugiau – savivaldybė įpareigojo „SOS gyvūnai“ grąžinti kalę buvusiai „šeimininkei”. VšĮ „SOS gyvūnai“ šį sprendimą apskundė teismui. Praėjusią savaitę GGI stebėjo šios bylos nagrinėjimą Vilniaus rajono apylinkės teisme. Byla atskleidė tai, ką matome ne pirmą kartą – gyvūnų apsaugos sistema stringa ne dėl įstatymų trūkumo, o dėl atsakomybės stokos. Keli vieši klausimai Vilniaus rajono merui p. Robert Duchnevič : * Kokia yra gyvūnų gerovės strategija Vilniaus rajone? Ar ji apsiriboja gyvūnų suženklinimu ir skiepijimu? * Kaip vertinate savivaldybės darbuotojo sprendimą skirti tik 35 eurų baudą už šunį, paliktą pririštą prie būdos, be maisto, vandens ir elementarios priežiūros? * Ar, Jūsų manymu, kalytė, kuri dėl nepriežiūros neteko jos ką tik atsivestų šuniukų, turėtų būti grąžinta tai pačiai „šeimininkei”? Gerbiamas mere, dėl formalaus jūsų savivaldybės požiūrio ir siekdama apginti gyvūną, VšĮ „SOS gyvūnai“ buvo priversta kreiptis į teismą, gaišdama savo laiką ir resursus bei apkraudama jau ir taip apkrautus teismus. Jūs taip pat gaištate savo teisės skyriaus teisininkų darbo laiką ir savivaldybės resursus, kuriuos apmokam mes, mokesčių mokėtojai. Ar nebūtų teisingiau, jei finansinę atsakomybę už VšĮ “Sos gyvūnų”advokatų išlaidas prisiimtų tas darbuotojas, kuris nemato problemos mirusių šuniukų ir paliktos kalės atveju? Laukiame teismo sprendimo. Bet viena jau aišku – ši byla tapo riba, kurios nebegalima ignoruoti. Ir istorija prisimins, ką šioje byloje rinkosi kiekvienas: ginti silpnesnį ar nusisukti. Kiek dar ilgai užsimerksime prieš gyvūnų, gyvenančių visą gyvenimą pririštų prie grandinių, kančias, apsimesdami, kad tai - ne mūsų (net ir tų, kuriems įstatymas paveda juos ginti) reikalas? Nuoroda į originalų „SOS gyvūnai“ įrašą su dokumentacija ir nuotraukomis: https://www.instagram.com/reel/DB9RA-CNhYG/?igsh=MXVwYzZmOHNrNXo4Mw==

Prieš porą savaičių Alytuje vyko šunų paroda. Iš pirmo žvilgsnio – viskas atrodė gražu: šunys, augintojai, žiūrovai. Tačiau viena detalė bado akis: parodoje buvo eksponuojami kupiruoti šunys – su chirurgiškai patrumpintomis ausimis ar uodegomis. Tarp eksponuojančių buvo asmenų, kuriems už tokius pažeidimus jau anksčiau buvo taikytos sankcijos. Tai – ne tik akivaizdus gyvūnų teisių pažeidimas, bet ir šiurkštus įstatymų nepaisymas. Primename: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje galioja aiškus ir nedviprasmiškas draudimas – eksponuoti, veisti ar parduoti gyvūnus, kurių išvaizda chirurgiškai pakeista ne medicininiais tikslais. Jokios išimtys negalioja – nei veterinarinės pažymos, nei gyvūno kilmės šalis. Tad klausimas paprastas: kur tuo metu buvo Audronė Dragūnaitė-Mikalauskienė vadovaujama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios pareiga – užtikrinti šio teisės akto laikymąsi? Gyvūnų parodos – ne slaptos šventės už uždarų durų. Tai vieši renginiai, apie kuriuos atsakingos institucijos turi būti informuotos iš anksto. Tad keista, kad išdavus leidimą parodai nekilo klausimų dėl dalyvių – juolab kai kalbame apie šunų grupę, kuri patenka į rizikos grupę būti kupiruotiems. O jei VMVT nebuvo informuota – kodėl ji nesiėmė prevencijos? Nejaugi nematė viešai skelbiamo renginio internete? Kodėl apie pažeidimus pranešė ne atsakinga institucija, o eiliniai visuomenės nariai, šiuo atveju mes. Savo kreipimesi mes paprašėme: 1. Pradėti tyrimą dėl GGAĮ (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) pažeidimo – neteisėto gyvūnų eksponavimo; 2. Pripažinti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nukentėjusiaja. Gyvūnų gerovė – ne teorinė sąvoka. Tai įstatymu įtvirtinta pareiga. Ir kai atsakinga institucija, kurios viena iš esminių funkcijų yra šią pareigą vykdyti, tiesiog žiūri pro pirštus, kyla natūralus klausimas: ar tikrai jos vadovybė ir darbuotojai supranta, ką reiškia jų atsakomybė? Ši istorija – ne tik apie vieną parodą. Ji – apie sisteminę problemą. Ir jei norime kalbėti apie gyvūnų gerovę ir teisės viršenybę, turime ją spręsti. Skaistė Svidraitė |Gyvūnai, mes, Jus. Renginio nuotraukos iš viešų Facebook paskyrų.

Birželio pradžioje į mus kreipėsi pranešėjas, pastebėjęs itin prastomis sąlygomis laikomą šunį vienoje Klaipėdos rajono sodyboje. Pasak jo, anksčiau šuo būdavo judrus, lodavo praeiviams, tačiau dabar gyvūnas atrodo apatiškas, tylus, purvinas ir susivėlęs. Šuo buvo pririštas grandine prie būdos, aplink nematyti nei maisto, nei vandens indų. Laikymo aplinka – netvarkinga, pilna šiukšlių ir ekskrementų. Pranešėjas taip pat rašė, kad šuns šeimininkai pasirodo itin retai ir akivaizdžiai nesirūpina gyvūnu. Gavę informaciją, kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir paprašėme: Įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą ir vakcinaciją; Pradėti tyrimą dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų. Operatyviai (net patys nustebome) sulaukėme VMVT atsakymo, kad šuo buvo patikrintas, jis turi ženklinimą, šėrimas atitinka reikalavimus, yra pavėsį suteikianti būda, o šuo fiziškai atrodo sveikas. Tačiau buvo nustatyta viena problema – gyvūnas nėra paskiepytas nuo pasiutligės. Šis atsakymas mus nustebino. Ar šuo, gyvenantis tarp ekskrementų, be reguliaraus šeimininkų dėmesio, gyvena pilnavertį gyvenimą? Ar tikrai vien tik šėrimas ir būda atspindi tinkamą rūpinimąsi gyvūnu? Tokie atvejai liudija, kiek dar reikia sisteminių pokyčių, kad gyvūnų gerovė Lietuvoje būtų vertinama ne tik formaliai, bet ir žmogiškai. Kaip manote – ar šuo, gyvenantis tarp ekskrementų, ant pliko betono, pririštas, be skiepų ir be akivaizdžios priežiūros, tikrai atitinka „gyvūno gerovės“ standartą, kurį, regis, mato VMVT inspektorius?

Artėja karščiai, be to, su savo augintiniais vis dažniau keliaujate į užsienį, kur dar didesnė kaitra. Prisiminkite, kad kai lauke +26°C – mašinos viduje temperatūra gali pakilti iki 38°C - 50°C, ir kai lauke 32°C – automobilio viduje pakyla daugiau kaip 71°C, per mažiau kaip 10 minučių. Mašina sugeria didžiąją dalį saulės šilumos, o pravertas langas mažai padeda. Dalinkitės informacija, padėkite apšviesti žmones!

Kolegoms Tušti narvai kovoje už gyvūnus iškilo pavojus! Kailininkai jau pirmadienį mėgins nukelti kailių fermų uždarymą ir tik TU gali užtikrinti, kad gyvūnai šiose fermose nebūtų kankinami nė minutės ilgiau. Laiko iki balsavimo liko nedaug. Todėl kuo skubiau parašyk Seimo nariams. Paprašyk pirmadienį balsuoti PRIEŠ siūlymą nukelti kailių fermų uždarymą https://bit.ly/ParasykSeimoNariams Žmonės, kurie imasi veiksmų dėl gyvūnų, anksčiau ne tik užtikrino, kad kailių fermos būtų uždraustos, bet ir apsaugojo draudimą, kai jam iškilo grėsmė. Jau du kartus Seimo nariai išgirdo aiškų ir galingą žmonių prašymą. Užtikrink, kad prašymas apsaugoti gyvūnus būtų išgirstas ir šį kartą. Nelik abejingas - apsaugok gyvūnus nuo kančių!

Birželio pradžioje „Facebook“ pamatėme sukrečiantį įrašą, kuriuo dalijosi Šlapia nosytė – ant daugiabučio 4 aukšto palangės paliktas katinas prašosi į vidų, bet langas uždarytas, o šalia esantis žmogus nepadeda jam. Mums pavyko išsiaiškinti, kad įvykį nufilmavo tame pačiame name gyvenanti moteris. Matydama, kad katinas tyčia paliktas ant siauros palangės ir bet kada gali nukristi, ji sunerimo dėl gyvūno gyvybės ir paskambino 112 - SKUBI PAGALBA. Liudininkų teigimu, atvykusi policija katiną įkėlė į vidų. Kitą dieną ta pati moteris paskambino 112 dar kartą pasiteirauti, ar dėl šio įvykio pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Atsakymas – ne. Įvykį matę žmonės pasakojo, kad prieš tai buvo matyti, kaip dvi moterys katiną iškėlė per langą ir mojuodamos rankomis siekė, kad katinas nukristų. Deja pranešėjai nepavyko šio momento užfiksuoti, tad jei tai pavyko padaryti kitiems liudininkams – prašome tuo įrašu pasidalinti su mumis (anonimiškumą garantuojame). Laimei, katinas nenukrito ir nesusižeidė. Viena geraširdė kaimynė išpirko gyvūną iš „šeimininko“ už 10 eurų. Dabar katytė VšĮ „Tautmilės globa“ globoje.. Mūsų komanda ėmėsi šio atvejo ir kreipėsi į Lietuvos policija, prašydama: 1. Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 str. 18 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai šiam grėsė žūtis ar sužalojimas. 2. Pripažinti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nukentėjusiuoju. Jei bus nuspręsta kitaip – reikalaujame pateikti priimtus procesinius sprendimus, vadovaujantis LR ANK 579 str. 4 d. 3. Pritaikyti gyvūnų laikymo draudimą asmeniui, žiauriai pasielgusiam su gyvūnu, kaip numato GGAĮ 6 str. 2 d. Dėkojame visiems, kurie neliko abejingi – skambino 112, fiksavo įvykius ir padėjo išgelbėti gyvūną. Deja, susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais, šokiruoja ne tik pačių žmonių žiaurumas, bet ir tai, kad atsakingos institucijos ne visada imasi veiksmų, kurių reikalauja įstatymas. Šiuo atveju taip pat stebina – nors atvykę pareigūnai fiziškai padėjo gyvūnui, tyrimo dėl galimo žiauraus elgesio nepradėjo. Jie nesiryžo apginti gyvūno neatlikdami veiksmų, kurių reikalauja įstatymas. Lietuvos policija, gerb. Arunai Paulauskai, ar nemanote, kad jei pareigūnai taikytų įstatymuose numatytas baudas ir nuobaudas, o tokie atvejai būtų viešinami, gal gyvūnų skriaudikai pagaliau imtų suprasti, kad už žiaurumą teks atsakyti? https://www.facebook.com/GyvunuGerovesIniciatyvos/videos/737849819197802

GGI savanorė Vita Stankevičiūtė ir jos augintinė Bela “The American International School” dešimtokams pristatė temą “Kaip socialiniai tinklai padeda gyvūnams?”. Kas yra ta gyvūnų gerovė? Kur ir kaip ji pažeidžiama? Kaip socialiniai tinklai padeda jos siekti ir kaip jaunimas gali prisidėti? Vita Stankevičiūtė sako: „Man patinka kalbėtis su jaunais žmonėmis, nes jie dar turi galimybę užaugti į kartą, kuri nebijo jausti, rūpintis ir ginti tų, kurie patys neturi balso. Aš kalbu, nes tikiu, kad jei kažkas iš jų išsineš bent vieną mintį – švelnesnę, atsakingesnę – kažkuriam gyvūnui ateityje bus geriau. Ir tai jau nėra tik žodžiai. Tai – mažas žingsnis link tikro pokyčio.” Primename, kad anksčiau GGI vykdė edukacinį projektą „Gyvūnų gerovės mokykla”, skirtą ugdyti jaunosios kartos socialinę atsakomybę, atjautą bei skatinti savanorystės idėjas. Projekto metu buvo aplankyta 21 mokykla ir susitikta su 1800 mokinių. Ar matote poreikį tokį projektą pakartoti?

Neseniai „Facebook“ pamatėme VšĮ “Šilutės beglobiai“ įkeltą įrašą apie katę su pjautine žaizda gerklėje. Mums susisiekus su prieglauda sužinojome: Vienoje Stoniškių seniūnijos šeimoje neblaivus sugyventinis peiliu į gerklę sužalojo katę. Gyvūnas kelias dienas vaikščiojo su pūliuojančia pjautine žaizda kakle. Katės laikytoja nesiėmė jokių veiksmų, kad suteikti katei būtiną veterinarinę pagalbą. Policijos pareigūnai buvo atvykę ir nurodė nuvežti katę pas veterinarą, tačiau reikalavimas liko neįvykdytas. Kiek mums žinoma, policija pagal kaimynų iškvietimą tyrimo nepradėjo. Mūsų kolegė Lina ir teisininkė Aistė susipažino su situacija ir 2025 m. birželio 6 d. GGI vardu pateikė pareiškimą Lietuvos policija prašydamos: 1. Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 straipsnio 18 dalį dėl žiauraus elgesio su kate, kai šiai grėsė žūtis ar likti suluošintai, katės šeimininkės ir jos sugyventinio atžvilgiu. 2. Pripažinti VšĮ „Šilutės beglobiai“ nukentėjusiaisiais, kadangi katė laikoma ir gydoma gyvūnų globos įstaigos lėšomis. 3. Pripažinti VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nukentėjusiuoju. Tuo atveju, jeigu institucija nuspręstų atsisakyti pripažinti nukentėjusiuoju, vadovaujantis LR ANK 579 straipsnio 4 dalimi, prašome atsiųsti priimtus procesinius sprendimus byloje. 3. Pritaikyti draudimą laikyti gyvūnus asmeniui žiauriai pasielgusiam su gyvūnu, kaip tai numatyta GGAĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Mes informuosime Jus apie šio eigą. Pagal įstatymą, atsakymą institucijos privalo pateikti per 20 d.d. Baigdami įrašą norime padėkoti žmonėms, kurie neliko abejingi ir pranešė apie sužalotą gyvūną „Šilutės beglobiams“. Liūdna, kad atvykę policininkai nesiėmė ginti gyvūno ir neatliko reikiamų veiksmų, kurių reikalauja įstatymas. O išgerinėjantiems gyvūnų skriaudikams turime patarimą - negerkite, nes kitą kartą sugėrovas gali papjauti ir Jus.

Nelegali šuniukų prekyba ES laikoma organizuota nusikalstama veikla, tačiau problemos mastasne tik išlieka, bet ir didėja. Tą įrodo Tarptautinės organizacijos Four Paws atliktas tyrimas irpateikiama ataskaita: Metinė šuniukų paklausa Europos Sąjungoje yra didelė: reikalingi beveik 6 milijonai šuniukų;apskaičiuota rinkos vertė siekia 4,60 milijardo eurų.  79 % šuniukų, reikalingų šiai paklausai patenkinti, yra iš nežinomų šaltinių. Iš maždaug 5,99milijono šunų, kurių kasmet reikia norint patenkinti paklausą ES, tik 1,23 milijono yra įsigyjamiiš žinomų, teisėtų šaltinių. Tai reiškia, kad maždaug 4,75 milijono šunų – atitinkamai 79 % visospaklausos – yra iš nežinomų ar nelegalių šaltinių. Daugelis šuniukų iš nežinomų šaltiniųgreičiausiai yra veisiami prastomis sąlygomis, kas gali lemti ligas, taip pat emocinį stresą irdideles veterinarines išlaidas naujiems augintinių savininkams. Neteisėti pardavėjai aktyviai reklamuoja juos skelbimų portaluose ar socialiniuose tinkluose.Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Italija, viename skelbimų portalekasdien buvo paskelbiama per 2 000 naujų skelbimų apie šunis. Pardavėjų teisėtumas ir tinkamassąlygų užtikrinimas gyvūnams negali būti patikrintas, nes nėra reikalaujama, kad parduodamišuniukai būtų ženklinami. Parduodami šuniukai yra nelegaliai gabenami per sienas, taip sukuriant sąlygas toliau egzistuotiorganizuotam nusikaltimų tinklui. Nors ši veikla laikoma nelegalia, ES neegzistuoja tinkami mechanizmai, leidžiantys užtikrintitokių veikėjų kontrolę. ES nėra vieningos privalomo naminių gyvūnų ir jų savininkųidentifikavimo ir registracijos (I&R) sistemos, kuri reikalautų veisėjų ženklinti šuniukus.Neegzistuojant vieningai ES sistemai, reikalaujančiai veisėjams ženklinti šuniukus, neteisėtipardavėjai gali toliau pelnytis iš nelegalios veiklos, laikyti gyvūnus žiauriomis sąlygomis ir liktinenubausti. Nekontroliuojamos prekybos internetu platformos dar labiau gilina problemąsudarydamos sąlygas nesąžiningiems veisėjams išnaudoti teisinio reguliavimo spragas.Sprendimas: visų šuniukų atsekamumą užtikrinančios priemones, kurių galime pasiekti priėmustinkamus pakeitimus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jųatsekamumo pasiūlyme. GGI, kartu su kitomis užsienio šalių organizacijomis, kviečia prisijungtiprie Four Paws iniciatyvos raginti Europos Parlamento narius jau rytoj, birželio 19 d., balsuoti užpakeitimus, padėsiančius spręsti nelegalių šuniukų prekybą: Privaloma visų šunų (ir kačių) identifikacija ir registracija (I&R): įdiegti patikimąsistemą, kuri reikalautų, kad visi veisėjai, laikytojai ir pardavėjai registruotų šunis nuo jų gimimo, o visi vėlesni savininkai būtų nuolat registruojami naminių gyvūnų registruose,kuriuose būtų saugomi patikimi duomenys apie gyvūnus ir jų laikytojus.  Šuniukų skelbimų tikrinimo sistema: įdiegti patvirtinimo procesą šunų skelbimamsinternete, kuris tikrintų, ar skelbiamas šuo yra registruotas. Geresnė duomenų bazių sąveika: skatinti ryšį tarp augintinių registracijos duomenųbazių visoje Europoje, sukuriant indeksinę duomenų bazę, kuri būtų suderinama suvalstybių narių sistemomis.Prisijungti prie iniciatyvos galite čia: https://help.four-paws.org/en/stop-illegal-puppy-trading Šaltiniai ir daugiau informacijos:https://media.4-paws.org/b/5/a/6/b5a69681da94fa61edddf0b00c8a101d2482ba8a/2024-10-29_Billion-Euro-Industry-Report_web.pdf?_jtsuid=22955174989667102780818https://media.4-paws.org/3/5/8/c/358c2dd6a14060dde37d2263760ac51f5fb9891f/04_Experts_Position_Paper_on_Microchipping_of_Dogs_and_Cats_Updated.pdfhttps://www.four-paws.org/our-stories/press-releases/november-2024/the-illegal-puppy-trade-in-europe-a-billion-euro-industry-that-harms-dogs-and-humans-alike

Tauragės apylinkės teismas kaltinamajam skyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. L. S. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuteistajam trejus metus uždrausta laikyti naminius gyvūnus bei užsiimti jų veisimu. Iš kaltinamojo patikrinimo metu paimti 26 šunys, iš kurių 10 šunų suluošinti. Taip pat buvo atliktas DNR tyrimas, skirtas palyginti jauniklių ir suaugusių šunų DNR, o gavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad šuneliai saistomi giminystės ryšiais. GGI bausmę vertina kaip labai silpną, tačiau džiaugiamės, kad bent mūsų pasiektas draudimas laikyti gyvūnus buvo pritaikytas. O žmonių prašome dar kartą pagalvoti, iš kur įsigyjate gyvūnus, nes be paklausos nebūtų ir pasiūlos. Plačiau skaitykite: https://www.lrt.lt/.../nuteistas-10-sunu-suluosines...

GGI kartu su kitomis tarptautinėmis gyvūnų gerovės organizacijomis pasirašė atvirą laišką EP nariams, raginant balsuoti už pataisymus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl šunų ir kačių gerovės ir jų atsekamumo pasiūlyme (laiško turinys https://bit.ly/laiskasEP). Šiuo metu siūlomoje dokumento versijoje išlieka svarbių spragų, kurios trukdys tinkamai užtikrinti visų šunų ir kačių gerovę. Kviečiame veikti kartu skatinant Europos Parlamento narius balsuoti už siūlomus pakeitimus: -Gerovės reikalavimai būtų taikomi visiems veisėjams, nepriklausomai nuo jų dydžio. - Privalomas ženklinimas ir registracija apimtų visus šunis ir kates, o ne tik tuos, kurie oficialiai parduodami. - Pakeisti internetinės prekybos reikalavimus siekiant sustabdyti neteisėtą šunų ir kačių pardavimą internetinėse platformose. Siūlomoje dokumento versijoje šiuo metu išlieka išimtys smulkiems veisėjams, kurie būtų atleisti nuo esminių gyvūnų gerovės reikalavimų. Taip pat, gyvūnai, kurie nėra oficialiai parduodami, liktų neidentifikuoti ir neapsaugoti. Tai sudaro sąlygas klestėti nelegaliai prekybai, kuri turi būti griežčiau kontroliuojama. Paskutinė galimybė įtraukti svarbius pakeitimus – birželio 19 d. balsavimas Europos Parlamente. Politikų atsakomybė – pasirūpinti, kad šis įstatymas taptų pirmuoju žingsniu stipresnės visų gyvūnų apsaugos link, todėl kviečiame Europos Parlamento narius balsuoti už šiuos pakeitimus.

Kodėl pririštas šuo = kančia? Ką daryti, jei rūpiniesi ne savu šunimi? Kuo grasinama gyvūnų teisių gynėjams? Kaip atrodo tikri „gelbėtojai“? Skaityk GGI naujienlaiškyje https://bit.ly/GGI_geguze Prenumeruok https://ggi.lt/naujienlaiskiu-prenumerata/

Video pateikiame du atvejus, abiejuose matyti mušami šunys. Pirmu atveju (1 video) gyvūno skriaudikas nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį ir jam paskirta 1075 EUR bauda. Kitu atveju (2 video) – mušeika „išlipo iš balos sausas“, atsakingoms institucijoms priėmus sprendimą nutraukti tyrimą dėl nustatytų administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Kokios būtent tos aplinkybės – lieka neaišku, nes atsakymas net ir paprašius pateiktas nebuvo. Mums akivaizdu, kad abiem atvejais yra žiauriai elgiamasi su video matomais šunimis ir lygiai taip pat abiem atvejais gyvūnas patiria kančią. Ar taip atrodo ir mūsų skaitytojams? Kodėl tuomet vienu atveju – skiriama bauda, o kitu – nieko? Klausimas @Lietuvos policija. Tikimės ir nuolat savo veikla siekiame, kad visi žiauriai besielgiantys su gyvūnais būtų nubausti ir tokių atvejų, kai skriaudikai nesulaukia bausmės neliktų, tačiau ne viskas mūsų galioja. Tuomet, negaunant atsakymų, belieka viešumas. Prie GGI veiklos prisidėti galite: www.ggi.lt/parama

Tai nėra tik triukšmo klausimas. Dažnas, ilgalaikis šuns lojimas gali reikšti, kad gyvūnas kenčia – patiria stresą, nerimą ar net gyvena netinkamomis sąlygomis. Pirmas žingsnis – pokalbis su šeimininku. Antras – fiksuoti situaciją. Trečias – kreiptis į atsakingas institucijas: → Savivaldybės viešosios tvarkos skyrių → VMVT → Policiją Įrašai, laiko žymos ir aiškus problemos aprašymas – labai svarbu! Reaguodami apsaugome ne tik savo ramybę, bet ir gyvūno gerovę. Pasidalink šiuo įrašu – galbūt tavo sekėjas gyvena tokioje situacijoje. Komentaruose gali papasakoti savo patirtį ar užduoti klausimą – atsakysim. Informaciją paruošė GGI veiklos specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė. #gyvūnųgerovė#šunslojimas#vmvt#visuomenė#GGI#gyvūnuteisės#neabejingumas#gyvūnaikreipiasi

Vasara daugeliui siejasi su poilsiu, bet gamtai – tai aktyvus, jautrus laikotarpis. Gyvūnai poruojasi, migruoja, ieško maisto, augina jauniklius. Ir dažnai susiduria su žmogumi. Būkite atsargūs keliuose – gyvūnai gali išbėgti bet kada. Radote mažylį gamtoje? Neskubėkite jo gelbėti – didelė tikimybė, kad mama yra netoliese. Palikite jauniklį ten, kur radote. Jei gyvūnas sužeistas ar akivaizdžiai kenčia – skambinkite 112 arba kreipkitės į laukinių gyvūnų apsaugos organizacijas. Vaikai dažnai pirmi pamato laukinius gyvūnus – pasikalbėkime su jais apie pagarbų elgesį gamtoje. Kuo daugiau atsakingumo – tuo daugiau gyvybės aplink mus. Dalinkitės šiuo įrašu – padėkite skleisti žinią, kuri gali išgelbėti gyvybę. #laukiniaigyvūnai#gyvūnųgerovė#neimkjauniklio#palikgamtoje#atsakingumas#gamta#ggilietuva#vaikaiirgamta#vasara

Su Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams bendradarbiaujame esant poreikiui padėti egzotiniams gyvūnams. Pirmą kartą šioms papūgėlėms būnant paliktoms pakabintoms balkone iš lauko pusės tiek karštomis dienomis, tiek šaltomis naktimis kvietėme policiją. Papūgėlės buvo nuneštos į vidų. Šiandien gavome pranešimą, kad jos vėl ten, paliktos per liūtį. VšĮ Egzotic sos savanorė nuvyko į vietą, tačiau rado tuščią namelį ant žemės. Tikėtina, kad jis per liūtį nukrito ir atsidarė. Gal kas nors jas matėte?

Kviečiame susipažinti su GGI 2024 metų veiklos ataskaita. Visas organizacijos 13 metų veiklos ataskaitas galite matyti čia: https://ggi.lt/veiklos-ataskaitos/ Dėkojame kiekvienam, kas prisidedate prie veiklos - tik jūsų dėka GGI ją gali vykdyti. Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu: - Bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427 - PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 - Per aukok.lt platformą https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais - Tapdami nuolatiniu rėmėju per Contribee https://bit.ly/ContribeeGGI - Perlas Go terminaluose - Visi paramos būdai: www.ggi.lt/parama 2024-GGI-VEIKLOS-ATASKAITA-pasirasytaParsisiųsti

Tavo vienas mygtuko paspaudimas parodys VMVT, kad žiaurus paršelių kastravimas be nuskausminamųjų turi būti sustabdytas. Apsilankyk https://bit.ly/parseliai ir užtikrink, kad tavo noras apsaugoti gyvūnus būtų matomas ir girdimas.

Šį savaitgalį įvykdėme pirmąjį jungtinį reidą su Vilniaus rajono savivaldybė/Samorząd Rejonu Wileńskiego atstovais ir juos tęsime pagal galimybes. Kuo išskirtiniai šie reidai? Tuo, kad galime patekti į kiekvieną kiemą ir sąlyginai kokybiškai apžiūrėti gyvūnus bei jų laikymo sąlygas. Sąlyginai todėl, kad nesvarbu ar tai nevyriausybinė organizacija, ar valstybinė institucija, visada atsiras, kas priešinsis ar net užsipuls. Na o priešinsis dažniausiai tie, kurie turi, ką slėpti. Uosininkuose viso suskaičiuoti 43 namai, iš kurių 19-oje buvo lauke matomi šunys. Patikrinti 9 šunys prie būdos, 10 šunų voljeruose ir 4 savo teritorijoje palaidi šunys. Užfiksuotos ir trys tuščios būdos bei vienas tuščias voljeras. Dėl 9 šunų laikymo sąlygų pradėti atitinkami veiksmai, apie kuriuos informuosime atskirai. “Reido išskirtinumas yra tai, kad gyvenvietė, kurią aplankėme, buvo ypatingai maža, o šunų, ir šunų laikomų prastomis sąlygomis buvo ypatingai daug. Ten turime būtinai sugrįžti.” - sako @Karina Guliaeva. Esame be galo dėkingi už savaitgalį skirtą laiką tiek mūsų nuostabiai reidų komandai - Karinai su Oksana Guliajeva, tiek kolegei Lina Vaitekūnaitė už pasidalinimą patirtimi bei žiniomis, tiek Vilniaus rajono savivaldybės atstovui Tadeuš Tadeušo. Tik tol, kol yra, kam rūpi gyvūnai, jų gyvenimai gerės, o mums matyti, kad rūpi ne tik nevyriausybininkams, bet ir kai kurioms valstybinėms institucijoms - suteikia viltį, kad gyvūnų Lietuvoje laukia dideli teigiami pokyčiai. Daugiau apie GGI veiklas: www.ggi.lt Prisidėti galite: www.ggi.lt/parama