Naujienos

Už lango – šaltis ir sniegas. O kažkur vidury lauko, negyvenamose sodybose ar net pas kaimyną už namo – be tinkamos būdos, be pakloto, šilto maisto ir vandens, tiesiog ant sniego, prie būdos grandine pririšti šunys kenčia šaltį. Kreipiamės į visus geros valios žmones – jei matote ar žinote apie šąlančius, neprižiūrimus gyvūnus, imkitės padėti patys arba kuo skubiau praneškite mums. Taip pat kreipiamės į Lietuvos policija pareigūnus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba inspektorius, seniūnijų seniūnus ir seniūnaičius – važinėdami po savo apylinkes, pastebėję šąlantį, neprižiūrimą gyvūną, nelikite abejingi – padėkite. Jei ne Jūs, jie gali neišgyventi šios žiemos…

Jums ši parama nieko nekainuoja, o mums tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu! Skirti 1,2% paramą galima pildant FR0512 formą internete, Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Instrukciją, kaip pildyti formą, galite rasti paspaudę: ČIA Pavadinimas: VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”Kodas: 302842427 Svarbu žinoti: Pajamų mokesčio dalį skirti galite tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), teikiant prašymą FR0512 (5 versija). Šią prašymo formą galite pateikti iki 2026 m. gegužės 2 d. Pajamų mokesčio dalį vienu Prašymu galite skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Maksimalus laikotarpis yra 5 metai (pastarieji praėję kalendoriniai metai ir ateinantys 4 metai). Vien dėl skiriamos pajamų mokesčio dalies  metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) pateikti neprivalote. Tačiau jeigu Jums yra prievolė pateikti deklaraciją GPM311, ji turi būti pateikiama laiku, t. y. iki 2026 m. gegužės 2 d., nes jos nepateikus, prašymas nebus vykdomas.

Ar Jūsų augintiniui pasireiškia stresas ar baimė, susijusi su tam tikrais garsais? Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė šunų neigiamai reaguoja į fejerverkus. Susipažinkite su triukšmo baime ir sužinokite, kaip galite padėti savo augintiniui. Ji gali pasireikšti nuo statiško elgesio, pvz., sustingimo, slėpimosi ir drebėjimo, iki aktyvesnių reakcijų, tokių kaip agresija, neramus vaikštinėjimas, lojimas ir net savęs žalojimas. Daugelis šunų kenčia nuo fejerverkų baimės, tačiau tik nedidelė dalis šeimininkų kreipiasi pagalbos į specialistus. Gyvūnai, galintys turėti predispoziciją nerimui ar baimei fejerverkų metu: Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose. Fejerverkų pasekmės gyvūnams: Fejerverkų baimės klausimynas Neoficialus įrankis, skirtas edukaciniams tikslams, norint nustatyti šuns jautrumą fejerverkams ir padėti šeimininkui suprasti savo gyvūno elgesį. Primename, kad net gyvūnas, niekada nerodęs neigiamo atsako į fejerverkus ar kitą triukšmą, gali išsigąsti ir elgtis neprognozuojamai, todėl labai svarbu juo pasirūpinti iki Naujųjų metų. Jei šuo patiria stiprų nerimą, agresiją ar fiziologinius simptomus, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją ar gyvūnų elgesio specialistą. Visada pasirūpinkite gyvūno saugumu fejerverkų metu. Į pateiktus teiginius atsakykite „Taip“ arba „Ne“ Šuo bando pasislėpti arba pabėgti triukšmo metu Šuo pradeda neramiai vaikštinėti Šuo dreba arba lekuoja Šuo loja, inkščia ar staugia Šuo glaudžiasi prie šeimininko arba nesitraukia nuo jo Šuo praranda susidomėjimą maistu, žaislais ar veikla triukšmo metu Šuo po triukšmo kelias valandas ar ilgiau lieka neramus Šuo pradeda seilėtis daugiau nei įprastai Šuo dėl didelio triukšmo pradeda vemti, šlapintis ar tuštintis Šuo pradeda žaloti save arba tampa agresyvus Atsakymai Lengvas nerimas Jeigu atsakėte „Taip“ 0-3 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria lengvą nerimą. Intervencija yra ypač svarbi, kad nerimas ar baimė neprogresuotų. Saugi Aplinka Gyvūno saugi vieta turėtų būti paruošta likus bent savaitei iki fejerverkų. Šeimininkai turėtų duoti skanėstų ar pagirti augintinį, kai jis naudojasi sudaryta saugia vieta. Ji turi būti prieinama bet kuriuo metu, net jei šeimininko nėra namuose. Jeigu gyvūnas jau turi savo slėptuvę (pvz., vonioje, po sofa), joje galima palikti pledą ar mėgstamiausių žaislų. Vanduo ir pašaras turėtų būti netoliese. Feromonų terapija Sintetiniai feromonų analogai („Feliway“, „Adaptil“ ir kt.) gyvūnui padeda jaustis saugiau. Jie naudojami toje patalpoje, kur gyvūnas slepiasi. Preparatus rekomenduojama pradėti naudoti bent savaitę iki Naujųjų metų. Manoma, kad kalių ir kačių feromonai jaunikliams skatina gerą savijautą, todėl jų sintetiniai analogai yra veiksmingi ir suaugusiems gyvūnams. Feromonai yra tik pagalbinė priemonė ir efektyviausi, kai taikomi kartu su elgesio keitimo priemonėmis. Vidutinis nerimas Jeigu atsakėte „Taip“ 4-8 kartus į 1-8 teiginius, šuo patiria vidutinį nerimą. Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant lengvam nerimui, tačiau papildomai taikomos elgesio keitimo priemonės. Elgesio modifikacija Remiantis moksliniais tyrimais, šunys ir katės mažiau reaguoja į triukšmą, jeigu nuo jauno amžiaus yra tinkamai socializuojami ir desensitizuojami. Dėl elgesio modifikacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų elgesio specialistu. Desensitizacija Laipsniška ir kontroliuojama ekspozicija į dirgiklį, norint sumažinti baimės atsaką. Tam naudojami fejerverkų garso įrašai. Geriausia veikia kai kombinuojami kartu su Atvirkštiniu sąlygojimu. Atvirkštinis sąlygojimas Dirgiklis siejamas su teigiamais stimulais: skanėstais, žaidimais, komandų lavinimu.  Ekspozicija atliekama streso nesukeliančioje aplinkoje, kurioje gyvūnas gali išlikti ramus. Naudojamo garso įrašo garsas turėtų būti vos girdimas. Jei gyvūnas pakelia galvą arba žiūri į garso šaltinį, garsas yra per didelis. Kiekvienos sesijos metu, jei gyvūnas išlieka ramus, garsas palaipsniui didinamas. Pirmieji rezultatai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių. Ekspozicijos metu su gyvūnu rekomenduojama žaisti, duoti skanėstų ar lavinti komandas. Trumpalaikiai receptiniai preparatai Skirti mažinti ūmų atsaką tam tikrose stresinėse situacijose. Trumpalaikius receptinius preparatus galima įsigyti pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Vizitą būtina suplanuoti bent 1-2 savaitėmis prieš fejerverkus, nes medikamentus dažnai reikia išbandyti iš anksto. Stiprus nerimas Jei atsakėte „Taip“ į bet kurį iš dviejų paskutinių (9 arba 10) teiginių, šuo patiria stiprų nerimą, galintį prilygti fobijoms. Nedelsdami pasirūpinkite gyvūno gerove ir saugumu. Rekomendacijos išlieka tokios pačios kaip esant vidutiniam nerimui, tačiau papildomai taikomi ilgalaikiai receptiniai medikamentai. Ilgalaikiai receptiniai preparatai Skirti kontroliuoti gyvūno emocinį atsaką. Turėtų būti naudojami kartu su elgesio keitimo priemonėmis, dresūra. Receptinius preparatus skiria veterinarijos gydytojas. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės veterinarijos gydytojos Giedrės Janušauskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Smulkūs naminiai gyvūnai, tokie kaip triušiai ir jūrų kiaulytės, yra grobio gyvūnai, todėl itin jautrūs nepažįstamiems vaizdams, garsams ir kvapams. Gyvūnai gali net staiga nugaišti dėl stresą keliančių dirgiklių, todėl svarbu imtis priemonių, norint apsaugoti savo augintinius nuo fejerverkų poveikio. Egzotinių gyvūnų streso požymius ir jautrumą dirgikliams vertinti yra sunkiau nei katėms ar šunims, todėl svarbu juos atidžiai stebėti. Požymiai, rodantys, kad augintinis jaučia stresą ar nerimą: Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose.     Saugią aplinką paruoškite bent kelias dienas prieš Naujuosius metus. Šiuo laikotarpiu nekeiskite pašaro ir neišskirkite grupėmis ar poromis laikomų gyvūnų. Saugi aplinka Lauke gyvenantys augintiniai: Namuose gyvenantys augintiniai: Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės veterinarijos gydytojos Giedrės Janušauskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Artėjant Naujųjų Metų nakčiai dalinamės rekomendacijomis, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus: Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie: • Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo. • Jei yra galimybė, išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai. • Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo. Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų: • Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais. • Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima. • Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo. • Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan. • Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių. Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę: • Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti. • Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų. • Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti: • Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta. • Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo. Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs: • Pamaitinkite gyvūnus – sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni. • Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina. Skanėstų naudojimas: • Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės. • Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti, siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate. • Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų. Vaistų naudojimas: • Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui. • Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas – rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto. Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju: • Būtinai paženklinkite savo gyvūną. • Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu. • Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus. Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu: • Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu. • Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. • Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimybė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos. Saugių Jums ir Jūsų augintiniams artėjančių Naujųjų Metų!

Kačių klausa yra labai jautri, todėl fejerverkai, kuriems būdingi staigūs, didelio intensyvumo ir nenuspėjami sprogimai, katėms suvokiami kaip nemalonūs ir potencialiai grėsmingi. Be intensyvaus triukšmo, fejerverkai skleidžia ryškius, greitai besikeičiančius blyksnius, kurie gali prisidėti prie sensorinės perkrovos ir baimės. Katės yra daug geriau prisitaikiusios matyti esant prastam apšvietimui nei žmonės. Jų tinklainės jautrumas yra didelis, o regėjimo aštrumas - prastas, todėl staigūs, intensyvūs fejerverkų blyksniai gali atrodyti ypač akinantys ir keliantys nerimą. Palyginti su šunimis, fejerverkų poveikis katėms tebėra menkai ištirtas. Kačių elgesys ir grimasos Pagrindiniai požymiai, rodantys, jog katė jaučia nerimą ar stresą:  Kadangi katės stresą dažnai išreiškia subtiliai ar pasyviai, šeimininkai gali neteisingai įvertinti jų jaučiamą baimę. Katės vokalizuoja rečiau nei šunys, jų emocines būsenas gali būti sunkiau interpretuoti, todėl baimės paplitimas ir stiprumas neretai lieka nesuprastas. Apie katės jaučiamą stresą ar nerimą galima nustatyti ir pagal jos grimasą. Esant stresui:  Esant nerimui: Net ir nedidelis nerimas gali neigiamai paveikti Jūsų gyvūno gyvenimo kokybę. Šiandien galima rasti efektyvių ir prieinamų metodų, kurie pagerina augintinio savijautą stresinėse situacijose. Saugi aplinka Gyvūno saugi vieta turėtų būti paruošta likus bent savaitei iki fejerverkų. Tai gali būti dėžė su pledais, vieta spintoje ar po lova. Šeimininkai turėtų duoti skanėstų ar pagirti augintinį, kai jis naudojasi sudaryta saugia vieta. Ji turi būti prieinama bet kuriuo metu, net jei šeimininko nėra namuose. Jeigu gyvūnas jau turi savo slėptuvę (pvz. vonioje, po sofa), joje galima palikti pledą ar mėgstamiausių žaislų. Vanduo, pašaras, kraiko dėžė turėtų būti netoliese. Gyvūnas gali pradėti elgtis neįprastai: eiti ratais, vokalizuoti, drebėti. Svarbiausia augintinį palaikyti, nebausti ir nesuteikti perteklinio dėmesio.   Jeigu įmanoma, būkite erdvėje, kur mažiausiai girdimas triukšmas. Uždarykite langus, duris. Galite įjungti televizorių ar muziką, tačiau ne per garsiai. Nebandykite visiškai užgožti fejerverkų garsų, nes tai gali dar labiau kelti nerimą.    Neleiskite gyvūno į lauką fejerverkų metu, uždarykite langus ir užtraukite užuolaidas.  Gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, registruotas augintinių registre. Taip pat rekomenduojama naudoti antkaklius su savininko kontaktine informacija. Feromonų terapija Sintetiniai feromonų analogai („Feliway“ ir kt.) gyvūnui padeda jaustis saugiau. Jie naudojami toje patalpoje, kur gyvūnas slepiasi. Preparatus rekomenduojama pradėti naudoti bent savaitę iki Naujųjų metų. Manoma, kad kalių ir kačių feromonai jaunikliams skatina gerą savijautą, todėl jų sintetiniai analogai yra veiksmingi ir suaugusiems gyvūnams. Feromonai yra tik pagalbinė priemonė ir efektyviausi, kai taikomi kartu su elgesio keitimo priemonėmis. Elgesio modifikacija Remiantis moksliniais tyrimais, šunys ir katės mažiau reaguoja į triukšmą, jeigu nuo jauno amžiaus yra tinkamai socializuojami ir desensitizuojami. Dėl elgesio modifikacijų rekomenduojama pasikonsultuoti su gyvūnų elgesio specialistu. Desensitizacija Laipsniška ir kontroliuojama ekspozicija į dirgiklį, norint sumažinti baimės atsaką. Tam naudojami fejerverkų garso įrašai. Geriausia veikia kai kombinuojami kartu su Atvirkštiniu sąlygojimu. Atvirkštinis sąlygojimas Dirgiklis siejamas su teigiamais stimulais: skanėstais, žaidimais, komandų lavinimu. Ekspozicija atliekama streso nesukeliančioje aplinkoje, kurioje gyvūnas gali išlikti ramus. Naudojamo garso įrašo garsas turėtų būti vos girdimas. Jei gyvūnas pakelia galvą arba žiūri į garso šaltinį, garsas yra per didelis. Kiekvienos sesijos metu, jei gyvūnas išlieka ramus, garsas palaipsniui didinamas. Pirmieji rezultatai gali būti pastebimi jau po kelių savaičių. Ekspozicijos metu su gyvūnu rekomenduojama žaisti, duoti skanėstų ar lavinti komandas. Trumpalaikiai receptiniai preparatai Skirti mažinti ūmų atsaką tam tikrose stresinėse situacijose. Trumpalaikius receptinius preparatus galima įsigyti pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju. Vizitą būtina suplanuoti bent 1-2 savaitėmis prieš fejerverkus, nes medikamentus dažnai reikia išbandyti iš anksto. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovės veterinarijos gydytojos Giedrės Janušauskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Šį antradienį sportininkė Raimonda Petrosiene su sūnumi Gustas Mykolas Petrosius įkopė į Kilimandžaro kalno viršūnę. Ir kopė jie ne dėl smagumo, o su tikslu - padėti tiems, kurie neturi balso - gyvūnams. Kaip nuostabu yra žmonės, kuriems rūpi. Nesvarbu, ar tai gyvūnai, ar žmonės, ar gamta, ar kitos sritys - viskas yra susiję, visi mes gyvename kartu ir turime rūpintis vieni kitais. Tariame didžiulį AČIŪ ir viliamės, kad toks pavyzdys įkvėps, nes dar turite laiko šiemet padaryti gerą darbą. Pvz. galite prisidėti prie Raimondos ir Gusto per aukok.lt renkamos sumos gyvūnams.

Į GGI kreipėsi asmuo, pranešęs apie galimai netinkamomis sąlygomis laikomą šunį – gyvūnas buvo pririštas prie būdos, o pati būda – nepakelta nuo žemės. Atsižvelgdami į pranešimą, kreipėmės į Trakų rajono savivaldybę su prašymu patikrinti gyvūno laikymo sąlygas ir įpareigoti savininką jas pagerinti. Trakų rajono savivaldybės administracija, sureagavusi į mūsų prašymą, atliko patikrinimą. Jo metu nustatė, kad šuo yra vakcinuotas nuo pasiutligės, paženklintas mikroschema, judrus, neapatiškas ir sveiko įmitimo. Būdoje paklotas šienas, o šalia nuolat yra vandens. Nors būda patikrinimo metu nebuvo pakelta nuo žemės, savininkas sutiko ją pakelti ir tai atliko nedelsiant. Šiuo atveju galime pasidžiaugti, kad bent šiek tiek pagerinta šio prie grandinės laikomo šunelio kasdienybė. Nors daliai visuomenės tokios sąlygos – kai šuo pririštas prie būdos – atrodo nepriimtinos, tačiau dabartiniai įstatymai tokio laikymo būdo nedraudžia. Todėl siekiame šią situacija keisti teisėkūroje ir tam būtina visuomenės parama. Kviečiame pasirašyti peticiją, o pastebėjus netinkamai laikomus gyvūnus savo aplinkoje, nelikti abejingais ir pasinaudojant mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija – informuoti atitinkamas institucijas.

Kalėdos – dovanojimo metas, todėl renkame dovanas siekdami pradžiuginti savo artimuosius. Nors šiais laikais yra daugybė galimybių maloniai nustebinti artimuosius įvairiomis dovanomis – nuo įvairių pramogų, kelionių iki gėlių, pristatomų į namus ar prabangių daiktų, gyvūnai augintiniai vis dar yra traktuojami kaip dovana, turinti atlikti siurprizo ir džiuginimo funkciją. Todėl svarbu įsigilinti į tai, kodėl negalima dovanoti gyvūnų jokiais atvejais – nei Kalėdų, nei kitų švenčių proga bei kokias pasekmes tokia neapgalvota dovana gali sukelti.   Dar kartą apie tai, kodėl gyvūnas negali būti dovana Gyvūnų priežiūros specialistai ir prieglaudų atstovai pabrėžia, kad impulsyvus noras dovanoti gyvūną švenčių proga nėra geras pasirinkimas. Gyvūnas nėra nei daiktas, nei staigmena, todėl ir į dovanų kategoriją jokiais būdais nepatenka.   „Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir gali neatitikti jo gyvenimo būdo, turimų gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių. Galbūt naujas gyvūno savininkas net neturi noro ar laiko rūpintis gauta „gyva dovana“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Specialistai išskiria 5 priežastis, kodėl gyvūnas – ne dovana:  https://youtu.be/UtRTaVwQedo Kas nutinka, kai gyvūnas priimamas į šeimą neapgalvotai? Kai šeimininkai neturi galimybių rūpintis gyvūnu, ir nepatenkinami fiziniai ar emociniai augintinio poreikiai – gyvūnas kenčia. „Pastebima, kad impulsyviai įsigytas ar gautas kaip dovana gyvūnas daug dažniau negauna pakankamai dėmesio, socializacijos ar netgi būtinos veterinarinės priežiūros nei tais atvejais, kai gyvūno priėmimui į šeimą atsakingai rengiamasi, apgalvojami visi o kas jei…?” – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė.  Neapgalvotas gyvūno priėmimas gali turėti įvairių pasekmių. Jei iš anksto nebuvo pasirengta gyvūno priėmimui į šeimą, vėliau nukenčia pats gyvūnas. Pavyzdžiui, daug dirbantys žmonės neranda laiko šunį ilgiau pavedžioti, laiku nepastebi ankstyvų ligos požymių, todėl ir veterinarinė pagalba kartais gali būti suteikiama pavėluotai. Susidūrus su gyvūno elgesio problemomis taip pat gali kilti įvairių iššūkių, gali reikėti koreguoti savo dienotvarkę, kad daugiau laiko praleisti su gyvūnu, rasti laiko jį dresuoti. Visa tai reikalauja nenumatytų išlaidų, laiko, atsidavimo ir kantrybės.  Kiekvienas augintinis yra unikalus ir reikalauja individualios priežiūros.  Net jeigu augintinis yra renkamas pagal veislę ir jai priklausančius charakterio bruožus bei poreikius, tai negarantuoja, kad konkretus gyvūnas visiškai atitiks šiuos apibūdinimus.    Augant gyvūnui gali paaiškėti, kad jo tikrieji poreikiai – didesnis fizinis aktyvumas ar sudėtingesnė priežiūra – neatitinka šeimininko lūkesčių ar gyvenimo būdo. Tokiais atvejais dažnai kyla nusivylimas, gyvūnas tampa našta, bandoma šios naštos „atsikratyti“ pririšant augintinį prie būdos, atiduodant į prieglaudą ar nepažįstamiems žmonėms. Todėl didelė dalis Lietuvoje veikiančių prieglaudų šventiniu laikotarpiu laikinai sustabdo gyvūnų dovanojimą, kad jie netaptų neapgalvotomis „staigmenomis” po eglute. GGI palaiko prieglaudas, kurios gyvūnų per Kalėdas nedovanoja. Tai rodo, kad prieglaudoms nuoširdžiai rūpi jų išgelbėtų gyvūnų likimas.  „Juk jei žmonės tikrai stipriai motyvuoti priimti gyvūną į šeimą, atvyks ir kitu metu, ne šventiniu laikotarpiu. O jei ne – vadinasi tai buvo tik užgaida, pasidžiaugti tam kartui. ” – apie dovanojamus prieglaudos gyvūnus pasakoja B. Vaitiekūnaitė.  Kokius aspektus būtina apsvarstyti prieš priimant sprendimą turėti augintinį? Šuniukas ar kačiukas yra vienas iš dažniausių vaikų norų. Jeigu tėvai, suprasdami, jog augintinis yra didelė atsakomybė, atsisako išpildyti šią užgaidą, sušalus orams, kartais atšyla širdis ir aplanko šventinių jausmų vedamas spontaniškumas. Taigi, ką daryti, jei vaikas prašo šuniuko ar kačiuko? Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiima visa šeima 10–20 metų laikotarpiui.Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiais būsimus rūpesčius:  Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus. Kalėdiniu laikotarpiu geriau skirkite laiko ir: O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai.

Mūsų organizacija labai vertina žurnalistų darbą ir ypač gyvūnų gerovės srityje. Suprantame, kad be žurnalistų, sklaidos ir laisvo žodžio mūsų veikla būtų kur kas sudėtingesnė – būtent jie padeda išgirsti gyvūnų istorijas, atskleisti problemas ir paskatinti pokyčius. Apgailestaujame, kad kovodami už laisvą žodį žurnalistai šiandien negali skirti dėmesio kitoms svarbioms temoms, tarp jų ir gyvūnų gerovei. Todėl norime nuoširdžiai išreikšti savo palaikymą visai žurnalistų bendruomenei. Kviečiame visus, kuriems svarbios žmogaus teisės, laisvė ir atvira visuomenė, gruodžio 9 d. per pietų pertrauką prisijungti prie protesto „Šalin rankas nuo laisvo žodžio” Nepriklausomybės aikštėje. Stiprūs esame tada, kai palaikome vieni kitus.  #ŠalinRankas

Iš jų 16 šunų buvo ant grandinių, o 4 voljere. Dar 15 būdų ir 4 voljerai buvo tušti. Norisi tikėti, kad dalis šeimininkų tokio gyvūnų laikymo būdo atsisakė ir to pasekoje matomos tuščios būdos. O gal šuneliai bent laikinai buvo įleisti į namus. Panašu, kad Gelvonų miestelyje yra tendencija laikyti šunis ant grandinių be būdos, prie ūkinio pastato su skyle. Kokios sąlygos šunims suteikiamos kitoje skylės pusėje, galime tik spėlioti, tačiau daugumoje atvejų nematėme nei vandens, nei maisto, nei tinkamo ilgio grandinių, kad šuo galėtų daugiau pajudėti. Taip pat šio reido metu nematėme nei vieno teritorijoje laisvai lakstančio šuns. GGI reidų koordinatorė Karina pasakoja, kad vienu adresu gyventojai atsisakė įsileisti į vidinį kiemą, kad būtų galima įvertinti šuns laikymo sąlygas, ir įtikinėjo, kad jos yra puikios. Klausimas: jei sąlygos tikrai puikios, kam įtikinėti ir kodėl neįleisti jų parodyti? Dėl atvejų, kur šuneliams reikalinga pagalba, imtasi atitinkamų veiksmų.

Kartais gauname pranešimus iš anonimų. Norime pažymėti, kad prioritetą skiriame atvejams, apie kuriuos turime pilną informaciją, įskaitant pranešėjų duomenis. Gerbiame asmenų pasirinkimą parašyti, kad nori likti anonimais, tačiau pateikiančių savo informaciją mums - ji yra būtina tiek norint pasitikslinti aplinkybes, tiek informuoti apie rezultatus. Taip pat norime priminti, kad esame organizacija, orientuota į gyvūnus augintinius, tad ūkiniai gyvūnai nėra mūsų veiklos sritis. Kartais, turint tam resursų ir nerimaujant dėl gyvūnų, kurie nėra augintiniai, vis tik sureaguojame. Šį kartą gavę pranešimą apie "karves, paliktas šaltyje lauke be pastogės" iš anonimo sureagavome, bet atsakyti negalėjome, nes neturime, kam atsakyti, todėl atsakome čia. Jūsų aprašytoje situacijoje, regis, nėra pagrindo nerimauti dėl nepriežiūros ar netinkamo elgesio. Suprantame, kad situacija galbūt neatrodo įprastai, tačiau stambių žolėdžių termogenezė – būdas, kuriuo organizmas apsirūpina šiluma ir ją palaiko skiriasi nuo žmogaus ar gyvūnų augintinių. Jūsų pastaba dėl įprastinio laikymo tvarte teisinga, tačiau karvės patalpose dažniau laikomos ne dėl to, kad joms šalta, tačiau siekiant išgauti didesnę pieno produkciją ir dėl to, kad intensyviai melžiamos karvės tešmuo jautresnis šalčiui. Ne pieno produkcijai, o kitiems tikslams auginami galvijai gali žiemoti lauko sąlygomis, svarbu, kad turėtų pastogę, kur gali pasislėpti nuo darganos ir sausai atsigulti. Pastogė nėra tvartas, ji gali būti atviro tipo, kur gyvūnai gali laisvai užeiti ir išeiti pagal savo norą. Tiek karvės, tiek arkliniai gyvūnai nuolat laikomi lauke žiemai užsiauginą storą kailį, kuris ir matomas Jūsų atsiųstoje nuotraukoje, kas rodo, kad gyvūnai žiemai pasiruošę. Taip pat matosi ir tai, kad užtikrinama nuolatinė prieiga prie pašarų, būtent šieno, kas yra labai svarbu arklinių gyvūnų ir karvių termogenezei. Sudėtingos virškinimo sistemos dėka virškinimo metu pašarą fermentuojanti mikrobiota arklių storojoje žarnoje, o karvių keturių dalių skrandyje veikia kaip šilumos generatorius, išskirdama didelius šilumos kiekius, šis procesas dar vadinamas „vidine krosnimi“ ir reiškia, kad organizmas yra šildomas iš vidaus. Būtent žieminio kailio, pakankamo įmitimo ir virškinimo sistemos ypatumų derinys leidžia šiems gyvūnams puikiai jaustis net esant dideliam – 20 laipsnių ar didesniam – šalčiui. Jūsų minimas šerkšnas ant gyvūno kailio yra tinkamos šilumos izoliacijos organizme požymis, tai yra, šerkšnas ant viršutinio kailio sluoksnio rodo, kad šiluma sulaikoma organizme ir į išorę nepatenka, tai yra, gyvūnui yra šilta, nors toks reiškinys atrodo gąsdinantis, tačiau, kaip minėjome, stambių žolėdžių termoreguliacija skiriasi nuo gyvūnų augintinių. Reikia paminėti ir tai, kad esant kai kurioms sveikatos būklėms, pavyzdžiui arklių dusuliui, gyvūnus rekomenduojama laikyti lauko sąlygomis, siekiant išvengti dulkių, kurios provokuoja ligos priepuolius.

Aplinkos ministerijai inicijavus susitikimus su gyvūnų gerovės ir globos organizacijomis, 13 iš jų susivienijo. Susitikimo metu šią savaitę GGI - Gyvūnų gerovės iniciatyvos, VšĮ „Dogspotas“, VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ Penkta koja, VšĮ "Naminukai", Linksmosios pėdutės, Gyvūnų globos organizacija "LESĖ", Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja, Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS, VšĮ Letenėlių namai, VšĮ Laimės pėdsakas ir VšĮ Airos Katinėliai pateikė jungtinį pranešimą apie tai, kokios gyvūnų gerovės problemos slegia Lietuvą ir kaip jos turėtų būti sprendžiamos. (Dalinamės pranešimo skaidrėmis su jumis). Šiandien Lietuvoje yra 92 oficialiai veikiančios gyvūnų globos organizacijos ir dar iki 30 neoficialių. Jų skaičius ir toliau auga, kas indikuoja problemos didėjimą, o ne mažėjimą. Prieglaudos, o ne valstybė, neša didžiausią finansinę naštą (žr. 8 skaidrę). Primename, kad 1.2% parama yra skiriama ne valstybės, o privačių asmenų, kurie laisva valia savo mokesčių dalį paskiria prieglaudoms. Organizacijos siūlo valstybei kurti regionines valstybines prieglaudas ir / arba supaprastinti viešųjų pirkimų reikalavimus, kad galėtų paslaugas, susijusias su gyvūnų gerove, pirkti ne tik iš kelių didžiųjų formalius reikalavimus atitinkančių prieglaudų, bet visų pirma ir iš tų, kurios veiklą vykdo jų teritorijoje - jos jau gelbėja toje savivaldybėje gyvūnus, joms ir taip perduodami ir institucijų konfiskuojami gyvūnai, tai ar teisinga, kad jos juos gelbėja, bet joms už tai valstybė nemoka? Panašu, kad randant vis daugiau sąlyčio taškų, bendrų problemų ir bendrų sprendimo būdų artėja gyvūnų organizacijų asociacijos įsikūrimas. Ar reikėtų?

Tikriausiai visi gavome pranešimus apie artėjantį smarkų sniegą artimiausiomis paromis. Labai prašome pasirūpinti ne tik savimi, bet ir lauke, prie grandinės ar voljeruose gyvenančiais augintiniais. Ypač prašome kaimynų, gyvenančių šalia tokių gyvūnų, pagalbos – užmeskite akį, ar šalia jūsų nešąla koks katinėlis ar šunelis. Jei matote, kad gyvūnas laikomas netinkamai, pabandykite paraginti šeimininką juo pasirūpinti. Jeigu tai nepadės, kreipkitės pagalbos į seniūną, savivaldybės viešosios tvarkos skyrių arba, jeigu matote, kad gyvūnui gręsia žūtis, skambinkite 112. P. S. Šios kelios nuotraukos (o jų mūsų kataloguose – daugybė) gautos iš pranešėjų. Pabandykite įsivaizduoti, ką tektų kęsti šiems šunims staiga užklupus sniegui, šalčiui ir žvarbai.

Tikriausiai pamenate Vėtrą, kurios gelbėti važiavo mūsų savanorė Lina kartu su VšĮ „Naminukai“ atstove Simona. Tą kartą jos negalėjo ramiai praeiti ir pro kaimynystėje lenciūginį gyvenimą gyvenantį šunelį. Gyvūnas buvo laikomas pririštas didelėje, tačiau kiauroje malkinėje, kurioje nebuvo jokios apsaugos nuo šalčio, lietaus ar vėjo. Šalia – mažas, tuščias indelis vandeniui. Šuo neturėjo būdos, nebuvo paskiepytas ir suženklintas, todėl kreipėmės į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, dokumentaciją ir įpareigoti šeimininkę ištaisyti pažeidimus. Po kiek laiko sulaukėme skambučio iš Viešosios tvarkos su prašymu perimti šunelį. Po patikrinimo ir jai skirtos baudos šeimininkė suprato, kad tinkamų sąlygų neužtikrins ir, vis dar stebėdamasi „kaip galima taip dėl eilinio šuns stengtis“, nusprendė šuns atsisakyti. Šunelis, o kartu ir mes, esame dėkingi Jonavos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams. Jie, išgirdę, kad savininkė mielai atiduotų šunį tam, kas gali juo pasirūpinti, perdavė šią informaciją mums. Jie galėjo apsiriboti formalia bauda už neženklinimą ir neskiepijimą, tačiau pasirinko sprendimą, kuris užtikrino gyvūno gerovę. Džiaugiamės, kad Jonavos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai pasielgė taip, kaip visuomenė ir tikisi – žmogiškai ir atsakingai. Jų dėka vos vienerių metų Popsas (taip jį pavadino merginos) dabar gyvena savo geriausias dienas: trykšta laime, bėgioja, bendrauja, eina į ilgus pasivaikščiojimus ir smalsiai tyrinėja pasaulį. Mes irgi stebimės: kam jums, ponia R. B., šuo, jei neturite pinigų jam išlaikyti? Ir labai prašome – daugiau neimkite gyvūnų. Ši istorija yra apie abejingumą ir dvasinį aklumą. Tai, kad Popsas, Vėtra ir daugybė kitų lenciūginių šunų gyvena tokiomis sąlygomis, kalti ne tik šeimininkai. Kalti ir kaimynai, artimieji, seniūnai, kurie užmerkia akis prieš vargstančius gyvūnus. Kasdien susidurdamos su tokia neteisybe, kartais pajuntame neviltį ir baimę, kad Brisiaus galo istorijų laikai vėl gali sugrįžti. Mūsų visų, mylinčių gyvūnus, pareiga – neleisti tam įvykti. Tad kviečiame pasirašyti peticiją dėl draudimo rišti šunis prie būdos Lietuvoje: GGI atvejis Nr. A30-1/30-10-2025

Vakar GGI - Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Pagalba egzotiniams ir dekoratyviniams gyvūnams, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Lietuvos policija įvykdė jungtinį pakartotinį reidą, kurio tikslas buvo - paimti gyvūnus iš jais nelegaliai prekiaujančio asmens (toliau prekeivio). Nelegaliai todėl, kad kovos eigoje licencija jau buvo atimta ir atimta ji buvo tikrai ne iš gero gyvenimo gyvūnams. Tačiau nors leidimas veisti bei prekiauti buvo atimtas, asmuo prekiavo naminiais gyvūnais kiekvieną dieną. Reido metu užfiksavus nelegalų pardavimą pažymėtomis kupiūromis prekeiviui buvo pristatytas tolimesnis planas - surenkame turguje esančius prekybai paruoštus 54 naminius gyvūnus ir vykstame surinkti likusių gyvūnų iš jo namų. Prekeivis atsisakė talkinti, bet VMVT inspektoriams pristačius teismo išduotus dokumentus jam neliko kito pasirinkimo: su dviejų policijos ekipažų pagalba nuvykus į namus buvo paimtas dar 291 gyvūnas, t.y. viso 345 nelegaliai veisiami, laikomi ir parduodami gyvūnai. Gyvūnai laikyti antisanitarinėmis sąlygomis, pelėsiu pasidengusiuose narvuose, maitinami pašaru su parazitais. Dalis paukščių be uodegų, praskeltomis ar nuplikusiomis galvomis, graužikai narvuose su gaišenomis, daug ligotų gyvūnų. Rasta ir 40 metų amžiaus (kaip teigė prekeivis) Žako papūga, kuri laikoma viena protingiausių Afrikos papūgų, maitinta šakočiu, laikyta antisanitarinėmis sąlygomis, beveik be uodegos. Be gyvų gyvūnų rastos ir jų gaišenos maisto šaldymo kameroje, kartu su maisto produktais bei elektros šoko antkakliai. Šis reidas truko 8 valandas, o jo eigoje prekeivis GGI atstovei Karina Guliaeva drąsiai teigė, kad jau kitą savaitę jis vėl bus Aleksoto turguje, nes savo veikloje nemato nieko blogo, o gyvūnus laiko “tinkamomis sąlygomis”. Abi nevyriausybinės organizacijos yra dėkingos VMVT ir Lietuvos policijai už pilną įsitraukimą ir talkinimą operacijos metu. Egzotic SOS su savanorių komanda globai paėmė visus 345 gyvūnus (graužikus, paukščius). Džiaugiamės reido rezultatu, bet kova pasibaigusi nėra, tad apie tolimesnę eigą dar parašysime. Paremti teisinę kovą už šiuos gyvūnus bei padėti suorganizuoti daugiau reidų galite paaukodami: www.ggi.lt/parama Paremti šių 345 gyvūnų išlaikymą galite paaukodami VšĮ “Egzotic SOS”: www.egzoticsos.lt

Ar manote, kad prie būdos gyvena tik paprasti (bet jokiu būdu ne prasti) kaimo šunys? Deja, kartais ten atsiduria ir iš pažiūros veisliniai gyvūnai. Taip nutiko ir mūsų nuotraukoje matomai Vėtrai – jaunai kalytei, primenančiai greihaundę. Iš gyvūno paso sužinojome, kad ji kilusi iš gerai žinomo daugintojo – galbūt buvo pirkta pigiau ar tiesiog atiduota kaip nereikalinga. Matyt, todėl jos šeimininkė ir nepagailėjo – pririšo prie būdos, kai tapo „nepatogi“. O nepatogi ji tapo todėl, kad elgėsi taip, kaip elgiasi visi maži šuniukai – žaidė, kramtė, prašė maisto, mylėjo ir tikėjosi iš savo šeimininkų to paties. Šaltą rudens popietę mūsų savanorė Lina kartu su VšĮ "Naminukai" atstove Simona išvyko į Jonavos rajoną, reaguodamos į pranešimą apie šunį, laikomą netinkamomis sąlygomis prie daugiabučio. Ten jos rado Vėtrą – vos 5,5 mėnesio kalytę, liesą, trumpo plauko, pririštą prie virvės, drebančią iš šalčio. Jos vienintelė „pastogė“ buvo senas vištidės karkasas, o šalia – tuščias, purvinas bliudas. Kaimynai parodė, kur gyvena šeimininkė, tačiau jos neradus buvo iškviesta policija, kuri užfiksavo galimą žiauraus elgesio atvejį. Policijos leidimu Vėtra buvo perimta į VšĮ „Naminukai“ globą. GGI prašymu, Lietuvos policija pradėjo šuns šeimininkės atžvilgiu administracinę teiseną dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu, o VšĮ „Naminukai“ bei GGI pripažinti nukentėjusiais – tai reiškia, kad galėsime atstovauti Vėtrą iki galutinio sprendimo gyvūno naudai. Džiaugiamės, kad Vėtra jau turi naujus, mylinčius namus. Tačiau ne visos istorijos baigiasi taip gražiai, tad šios istorijos moralas būtų: Nepirkite gyvūnų iš daugintojų. Nekankinkite gyvūno – jei negalite jo laikyti, nepalikite kęsti prie būdos, pasistenkite perduoti jį kitiems asmenims, kurie gali suteikti meilę ir rūpestį, arba prašykite prieglaudų pagalbos. Jei matote skriaudžiamą gyvūną – nelikite abejingi – pasinaudokite mūsų paruošta gyvūnų gelbėjimo instrukcija – informuokite atsakingas institucijas arba mus, apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Dėkojame, kad remiate mūsų veiklą – taip mes galime atstovauti skriaudžiamus gyvūnus ir apmokėti teisines paslaugas: https://ggi.lt/parama/

Spalio 27 d. mūsų projekto „Gyvūnų gerovės mokykla“ koordinatorė Vita Stankevičiūtė lankėsi Eišiškių miesto bibliotekoje ir vedė pamoką apie tai, kad gyvūnai jaučia taip pat, kaip mes – džiaugsmą, baimę, skausmą. Kartu su mokiniais kalbėjome apie empatiją gyvūnams, apie vis dar vykstančius bandymus su gyvūnais laboratorijose ir apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie pokyčio – renkantis cruelty-free produktus bei skleisdami žinias apie gyvūnų gerovę. Kartu mes mokomės būti jautresni visoms gyvoms būtybėms Jei norėtumėte, kad Vita atvyktų ir į jūsų mokyklą – rašykite el. paštu vita@ggi.lt. Pamokos gali būti įvairiomis temomis, susijusiomis su gyvūnų gerove ir empatijos ugdymu

Gaila, kad įrašą apie netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus vėl turime pradėti žodžiais – kasdienė istorija. Į mus kreipėsi žmogus, pranešęs apie viename Kauno rajono kaime netinkamomis sąlygomis laikomą šunį: dubenys tušti, voljeras nevalomas, visur išmatos. Mes kreipėmės į Kauno rajono savivaldybę, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą, skiepijimą ir kitą būtiną dokumentaciją. Gavome atsakymą, kad informacija pasitvirtino: teritorijoje laikomi trys šunys, voljerai neišvalyti, sklinda nemalonus kvapas. Savininkas pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir kviečiamas pasiaiškinti – jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kadangi Kauno rajono savivaldybės atsakyme nėra atsakyta į visus GGI pranešime keltus klausimus, mat dalis jų perduota spręsti VMVT, laukiam likusių atsakymų. Apie ką ši neprižiūrimų šunų istorija? Apie žmogiškumą, pareigą ir sąžiningumą prieš save. Kiekviena savivaldybė yra priėmusi gyvūnų laikymo taisykles, kurios nustato pareigas, draudimus bei bendruosius ir specialiuosius gyvūnų laikymo reikalavimus. Kiekviena savivaldybė turi ne mažiau svarbią užduotį – užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamai, o nepriežiūros atvejai būtų sprendžiami vietoje, greitai ir efektyviai. Savivaldybių ar seniūnijų darbuotojai – tie, kurie geriausiai mato, kas vyksta jų teritorijose, lankydamiesi ir vykdydami savo funkcijas. Jie galėtų greičiausiai, be visuomenės raginimų, padėti gyvūnams, laikomiems netinkamomis sąlygomis. Tad kyla klausimas – kodėl jie to nemato? Gal nežino, kad už gyvūnų gerovę atsakinga ne tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba? Mes pažadame, kad ne tik stengsimės apginti skriaudžiamus, neprižiūrimus gyvūnus, bet ir toliau šviesime visuomenę bei valdininkus. Kaip sako liaudies patarlė – lašas po lašo ir akmeninę valdininko širdį pratašo. Ir tikrai ateis ta diena, kai valdininkai, važinėdami po savo rajonus, kaimus ir seniūnijas, pastebės ne tik, kaip gyvena žmonės, bet ir kaip jų aplinkoje gyvena gyvūnai.

Startuoja prasmingas projektas „Į viršūnę už tuos, kurie neturi balso“, kurio metu kviečiama aukoti gyvūnų gerovės problemoms Lietuvoje spręsti. Projekto metu iniciatyvos autorė, sportininkė Raimonda Petrošienė kartu su sūnumi, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos studentu  Gustu kops į Kilimandžaro kalną. Kelionė prasideda šių metų gruodžio 10 dieną. Keliautojus įkvepia tie, kurie patys kalbėti ir paprašyti pagalbos negali – beglobiai  ir skriaudžiami gyvūnai.  Per aukok.lt surinktą paramą planuojama skirti nevyriausybinei organizacijai „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). Organizacijos pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią tolimesniam beglobių gyvūnų atsiradimui. Kelionės tikslas – atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovės problemą Lietuvoje  „Kai su sūnumi nusprendėme įveikti šį iššūkį ir įkopti į aukščiausią Afrikos viršukalnę – Kilimandžarą, norėjome, kad tai būtų ne apie mus, kad kelionė būtų prasminga. Supratau, kad labiausiai reikia pagalbos gyvūnams“ – teigia Raimonda. Kviesti žmones aukoti būtent skriaudžiamiems gyvūnams paskatino problemos mastas Lietuvoje: perpildytos prieglaudos, pastoviai pasirodančios žinutės viešojoje erdvėje apie išmestus, mušamus, kitaip skriaudžiamus naminius gyvūnus.  „Patys turime šunį, kurį labai mylime, todėl gyvūnų tema mums labai artima. Iš tiesų, kai pamatau kiek Lietuvoje vis dar daug skriaudžiamų gyvūnų, suspaudžia širdį. Todėl net nesuabejojau – padėti sieksime būtent jiems“ – teigia Raimonda Petrošienė.  Raimonda su sūnumi, kuris kviečia aukoti organizacijai “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” dėl jos misijos. „Man labai svarbu tai, kad ši organizacija gyvūnų gerovės srityje dirba jau ne vienerius metus, savo veikla siekdami iš esmės spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis. GGI gyvūnais rūpinasi teikdami teisinę pagalbą, šviesdami visuomenę – o būtent to mano manymu Lietuvoje labai trūksta“ – apie sprendimą paramą skirti GGI pasakoja Raimonda.  Į kalną kops 6 dienas, bet laukia ilgas pasirengimas Idėja kopti į Kilimandžarą kilo Raimondos sūnui prie kurio Raimonda nusprendė prisijungti. Daug metų kartu su sūnumi sportuojanti moteris teigia, kad kelionės laukia su nekantrumu ir jauduliu, tačiau neslepia, kad pasiruošimo reikia nemažai.  „Kai sūnus pasakė, kad nori kopti, aš jam iš karto pritariau, bet naktį labai kirbėjo, kad noriu ir aš prisijungti į šią kelionę. Ryte atsikėlusi ėmiau „googlinti“ apie kalną, jo sudėtingumą, supratau, kad noriu prisijungti. Kai pabudo Gustas, sakau kopiame kartu, jis pritarė. Sportas mane lydi visą gyvenimą, tačiau kopiant į kalną gali įvairių netikėtumų atsirasti, dalykų, kurių negali numatyti iš anksto. Pavyzdžiui, sudėtingos oro sąlygos. Todėl labai svarbu būti pasirengus ir psichologiškai“ – pasakoja Raimonda.  Raimonda savo pasirengimo kelionei procesu, treniruočių akimirkomis ir kelionės užkulisiais dalinsis savo Youtube kanale @Raimonda_sports. Į kelionę moteris su sūnumi leisis jau gruodžio 10 d., kopti į kalną numatoma 6 dienas. Į Lietuvą iniciatyvos autoriai planuoja grįžti gruodžio 20 d.  Šio projekto rėmuose skirti paramą organizacijai VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” per aukok.lt platformą galima jau dabar: https://www.aukok.lt/projektai/I-virsune-uz-tuos-kurie-neturi-balso  Kiekviena jūsų parama – svarbus žingsnis link šios misijos įgyvendinimo. Prisidėkite, juk kartu galime ne tik įkopti, bet ir nuversti kalnus!