Naujienos

„Nors aš nematau Tavęs, bet jaučiu Tave”, – Lulu nori turėti prie ko prisiglausti – ypatingos neBrisius.lt istorijos

Nepraeikime pro šalį. Lengva tikėtis, kad padės kažkas kitas, bet padėti galime tik mes patys. Matydami benamę katę ar šunį, neapsimeskime, jog jų nėra. Neapsimeskime, jog jie nėra alkani ar jais pasirūpins kiti „geri žmonės”. Galbūt gyvūnas yra pasimetęs ir jo ieško mylinti šeima. Galbūt gyvūnas serga ir jam reikia pagalbos. O galbūt jis yra sušalęs, išalkęs, nusilpęs ir jam tiesiog reikia saugaus kampelio, maisto ir vandens. Nepraeikite ir pro Lulu. Ji ieško ilgalaikių namų ir žmogaus, kuriam galėtų atiduoti visą savo meilę iš švelnumą. VšĮ „Mažas draugas”, kur ir yra Lulu šiuo metu, aprašymą apie ją pradėjo žodžiais: „Nors aš nematau Tavęs, bet jaučiu Tave”. Ir tikrai, atrodo, kad Lulu jaučia, kur yra savanoriai ir nuolat būna šalia, suka ratus aplink juos ir murkia. Regėjimo ji neteko dėl ligos, tačiau tai netrukdo džiaugtis pasauliu, šypsotis kiekvienai dienai ir mylėti. O myli Lulu visus: ir kitas katytes, ir žmones, ir švelnius saulės spindulius, krintančius ant mažos jos nosytės. Neišsigąskite Lulu – nors nemato, bet jai smagu jausti švelnius rankos paglostymus, gera ir jauku prisiglausti prie žmogaus. Ši maža rainiukė, laukianti savųjų šeimininkų ir nekantraujanti nuspalvinti Jūsų dieną, nors pati tų spalvų matyti negali. Dėl Lulu kreipkitės į gyvūnų globos organizaciją - VŠĮ Mažas draugas . Nuotraukas užfiksavo: Deimantas Foto ir Smalsūs Objektyvas
skaityti daugiau

Pagalba gyvūnams iš trečiųjų šalių turi nepakenkti Lietuvoje esantiems gyvūnams

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje plinta pagalbos prašymas į Lietuvą atvežamiems benamiams šunims iš Sakartvelo. Iš gautų pranešimų sužinojome, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra apie 12 šunų, dar tris skelbimus rašanti moteris planuoja atvežti. Šioje situacijoje matome dvi galimas problemas: Pasiutligės galimybė, kuri yra įvežant į ES šalis gyvūnus augintinius iš trečiųjų Europos šalių, jei gyvūnas yra neskiepytas ir neturi pasiutligės antikūnų serologinio tyrimo. Atkeliaujantys gyvūnai turi būti ne jaunesni kaip 4 mėnesių amžiaus, kadangi šunis galima skiepyti sulaukus 12 savaičių, o pasiutligės antikūnams susidaryti reikia 21 dienos ir tik tada daryti testą, kuris parodo, ar gyvūnui susidarė imunitetas nuo pasiutligės. Be skiepo nuo pasiutligės gyvūnai turi būti pilnai paskiepyti ir skiepu nuo virusinių ligų. Suprantame, kad, kai žmogui rūpi gyvūnai, jis vadovaujasi emocijomis ir nori išgelbėti visus pasaulio gyvūnus. Deja, mes turime ir Lietuvoje ką gelbėti – prieglaudos tiesiog braška per siūles nuo benamių gyvūnų, 30 šuniukų iš Akmenės vis dar ieško, kas juos priglaustų, vaikai gatvėse užmušinėja benamius kačiukus (neseniai nuskambėjusi tragiška istorija Radviliškyje ar anksčiau įvykusi Klaipėdoje), savivaldybės neskiria apskritai arba pakankamai lėšų ir pajėgumų PSP programoms, žmonės nesterilizuoja savo gyvūnų. Dėl viso šito pas mus pačius labai daug benamių gyvūnų. Mums kyla klausimas, tikimės, kad situaciją stebi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei klausimai kyla ir jiems: Ar atvykę gyvūnai yra karantinuojami 21 dieną, t. y. laikomi po vieną ir neturi visiškai jokio kontakto su kitais gyvūnais? Ar atvežti gyvūnai yra perskiepijami, jiems padaromi testai patikrinti, ar susidarė imunitetas pasiutligei. Suprantame, kad norisi padėti, bet pradėkime nuo „savo kiemo”, kuriame pilna beglobių, o jei visgi vežate gyvūnus, tai laikykitės VMVT nustatytų reikalavimų, kuriuos rasite čia https://bit.ly/3Q5AY2H
skaityti daugiau

Paskutinė nemokamų mokymų „Kaip padėti gyvūnams teisinėmis priemonėmis?” dalis

Kviečiame žiūrėti mokymų paskutinę dalį, kurioje mūsų organizacijos projektų koordinatorė Lina Vaitekūnaitė papasakojo, kaip svarbu prieš rašant pareiškimą, surinkti įrodymus, į ką atkreipti dėmesį, kaip juos rinkti, kad institucijos neturėtų galimybės nereaguoti į pareiškimą. Kad paskatinti žmones imtis teisinių veiksmų, Lina pasidalino geraisiais pavyzdžiais bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Lina mūsų organizacijoje yra atsakinga už žiauraus elgesio atvejus, per jos rankas pereina gauti pranešimai, ji vyksta į įvykių vietas. Būtent ji kaip niekas kitas žino, kaip svarbu padėti gyvūnui ne tik fiziškai, bet ir teisiškai, kad gyvūnų skriaudėjai neliktų nenubausti, o jų bylos formuotų teisinę praktiką bei šviestų visuomenę ir stabdytų ją nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. Visą mokymų įrašą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/GGI-Mokymai Už video medžiagą dėkojame Elvinui - http://www.twentynine.lt Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/
skaityti daugiau

Šuns sveikatos būklė gera, juo toliau rūpinasi savininkė

Dar rugpjūčio pabaigoje sulaukėme pranešimo apie galimai žiaurų elgesį su šuniu. Pranešėjas nurodė, kad pastebėjo žaizdotą, apleistą ir gan išliesėjusį šunelį, kuriam reikalinga pagalba. Pranešėjas pridėjo ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad šuo turi žaizdų. Gavę tokią informaciją, nedelsiant kreipėmės į Lietuvos policiją su prašymu pradėti tyrimą, kad išsiaiškinti šuns žaizdų atsiradimo priežastis bei kodėl gyvūnui nėra suteikiama veterinarinė pagalba. Iš policijos pareigūnės, tyrusios mūsų pranešimą, sužinojome, kad situacija ne visai tokia, apie kokią susidarėme nuomonę. Šuo mylimas, vedžiojamas ir maitinamas, "gyvena, kaip lordas" – sako patys laikytojai. Šuneliui 14 metų. Žaizda, matoma ant snukučio, atsiradusi dėl ligos. Šuns laikytojas policijos pareigūnei papasakojo, kad tos klinikos, į kurias jis kreipėsi, atsisakė šunelį operuoti dėl šuns amžiaus. Į šią situaciją įsikišus mums bei policijos pareigūnei, šiai dienai, gyvūnas yra išoperuotas. Šuns sveikatos būklė gera, juo toliau rūpinasi savininkė. Labai dėkojame pareigūnei už bendradarbiavimą ir rūpinimąsi gyvūno gerove. Dėkojame ir pranešėjui, nelikusiam abejingu ir pranešusiam mums apie šunelį. Kartais situacija būna ne tokia tragiška, bet vis tiek reikalinga pagalba gyvūnui. O gyvūnų savininkams norime patarti, kad veterinarijos gydymo įstaigą rinktųsi atsakingai ir nenuleistų rankų išgirdę nepalankią diagnozę - visada pravartu pasikonsultuoti ir su kitais gydytojais. Byloms dėl gyvūnų gerovės labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų pagalbos gyvūnams Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/
skaityti daugiau

Kaip vyksta įstatymo dėl draudimo laikyti gyvūnus vykdymas

Penktadienį įvyko mūsų organizacijos prašytas susitikimas, skirtas su atsakingomis institucijomis aptarti, kaip vyksta įstatymo dėl draudimo laikyti gyvūnus vykdymas. Susitikimą organizavo Seimo narė Ieva Pakarklytė . Jame dalyvavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) , Aplinkos ministerija , Lietuvos policija , Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja bei GGI atstovai. Susitikimo metu paaiškėjo, kaip draudimas veikia praktikoje bei su kokiais iššūkiais susiduriama jį taikant. * Per 9 draudimo galiojimo mėnesius jau 13 asmenų neteko teisės laikyti gyvūnus dėl VMVT ir Policijos paskirtų sankcijų. * Susitikime dalyvavusi Aplinkos ministerijos atstovė pažadėjo pateikti informaciją, ar buvo šiemet pritaikytas draudimas dėl laukinių gyvūnų. * Seimo narė Ieva Pakarklytė paprašys tokių duomenų ir Savivaldybių asociacijos - jei nuobaudas skyrė savivaldybių vešiosios tvarkos skyriai. * Kadangi tokių žmonių skaičius dar (laimei!) nėra didelis, įstatymo laikymąsi institucijos užtikrina įprastomis tikrinimo priemonėmis - atskiro algoritmo, kaip tai daryti, neturi. * Pvz. VMVT tikrina GAR’e ar asmuo neužregistravo naujo gyvūno. Kyla abejonių, ar toks būdas efektyvus, kadangi žmonės vis dar nejaučia pareigos registruoti savo augintinių. * Kaip minėjo Lietuvos policijos atstovas, organizuotos kontrolės nėra, kadangi šio įstatymo vykdymas nėra prioritetinė policijos veikla, vykdant kasdienes funkcijas užvažiuojama patikrinti, tačiau didėjant draudimų skaičiui žadama algoritmą sukurti. * Institucijos kėlė įstatymo trūkumus. Vienas jų - draudimas taikomas tik gyvūno šeimininkui, tačiau ne jo šeimos nariams. Taip pat, draudimas netaikomas, jei asmuo nuskriaudžia ne savo gyvūną (išskyrus atvejus, kai gyvūnas nužudomas). * Kitas trūkumas - draudimas pritaikomas laikyti tam tikrą rūšį gyvūnų. Pvz. jei nusikaltimas buvo padarytas prieš šunį, tai jam ir draudžiama laikyti šunį, tačiau katės, žiurkėno ar kito gyvūno - nedraudžiama. * VMVT atstovas prašė paskatinti įtraukti į įstatymo vykdymą ir Savivaldybių atstovus. Sutarėme periodiškai susitikti dėl šio klausimo, apsikeisti informacija bei ieškoti sprendimų (jei reikia ir teisėkūroje), kad šis draudimas efektyviai veiktų bei užtikrintų gyvūnų gerovę.
skaityti daugiau

Augintinis senatvėje?

Ar žinojote, kad Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta turėjo taisyklę, kad jai senstant negalima įsigyti naujų karališkųjų šunų. Deja ši taisyklė buvo pažeista - princas Andrew padovanojo mamai tris korgius. O ir pati karalienė neužilgo įsigijo ketverių metų kokerspanielę. Kas nutiko su šuniukais po karalienės mirties? Du korgius Sandy ir Muicką pasiėmė karalienės sūnus Andrew su savo buvusia žmona Sarah Ferguson. O kaip kiti du šunys? Pranešama, kad korgis Candy mirė likus keliems mėnesiams iki karalienės mirties. Remiantis kai kuriais pranešimais kokerspanielę Lissy paėmė jos treneris Ianas Openshaw. Kas nutiks su išėjusio anapilin šeimininko augintinu? Tai nepatogus klausimas, bet labai svarbus ir kurį turėtų apsvarstyti kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus bei jo giminaičiai. Augintinis yra ilgalaikis įsipareigojimas, o pasirūpinimas juo reikalauja atsakomybės ir pastovaus dėmesio. Tiek senjorui, tiek senjoro giminaičiams reikėtų įvertinti augintinio priėmimo į šeimą galimybes - finansines, sveikatos, fizinių jėgų bei aptarti, kas bus su augintiniu susirgus ar mirus šeimininkui. Geriausia senjorams priimti į šeimą vyresnio amžiaus gyvūnus, kad sutaptų abiejų gyvenimo būdas, o ir tikėtina, kad augintinis nepergyvens šeimininko. Naminiai augintiniai yra prieraišios ir jaučiančios būtybės. Jos labai išgyvena šeimininkų netektį. Žmonėms nereikėtų būti egoistais ir senatvėje apsikrauti gyvūnais, kuriais senjorui sunegalavus ar išėjus anapilin nebus kam pasirūpinti. Apstu skelbimų - mirus šeimininkui dovanojame katę, šunį. Neseniai teko skaityti skelbimą, kad šeimininką išvežus į ligoninę, jo katinas liko užrakintas bute. O kiek skelbimų, kad mirus šeimininkui šuo paliekamas pririštas kaime prie būdos likimo valiai. Augintinis yra atsakomybė, o ne žaisliukas jaunam, ar senam.
skaityti daugiau

Nemokami video mokymai “Kaip padėti gyvūnams teisinėmis priemonėmis?” II dalis

Dažnai tenka susidurti, kad tiek žmonės, tiek organizacijos fiziškai padeda nuskriaustiems gyvūnams, tačiau nesiima veiksmų, kad padėti jiems teisinėmis priemonėmis. Kodėl tai vyksta - galimai dėl nusivylimo institucijų darbu arba įstatymų nežinojimo. Su tikslu šviesti visuomenę bei tam, kad gyvūnų skriaudėjai neliktų nenubausti, mes parengėme mokymus „Žiauraus elgesio su gyvūnais stabdymas teisinėmis priemonėmis”. Dalinamės mūsų teisininkės, advokato padėjėjos Ievos Sebeckytės paskaita „Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais”. Visą mokymų įrašą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/GGI-Mokymai Už video medžiagą dėkojame Elvinui - http://www.twentynine.lt Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/
skaityti daugiau

Pritarta projektams, kurie padės mums atstovauti gyvūnams – BET DAR NE PABAIGA

Seimo narė Ieva Pakarklytė mūsų organizacijos prašymu pateikė įstatymų projektus, kurie padės gyvūnus ginančioms nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti gyvūnus teisiniuose procesuose. Projektui buvo pritarta ir jis iškeliavo į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą tobulinimui. Jau ne kartą rašėme apie tai, kad dažnai susiduriame su problema, kai institucijos nepripažįsta mūsų nukentėjusiaisiais bylose, kuriose mes atstovaujame nuskriaustus gyvūnus, ko pasekoje mes ne tik nežinome, ar buvo padėta gyvūnui, bet ir negalime apskųsti priimtų nutarimų dėl baudų, kurios dažnai būna juokingos, nes galimai institucijai lengviau yra paskirti 30 eur baudą, nei rinkti įrodymus dėl gyvūno ir galvoti, kur paskui jį dėti konfiskuotą. Štai Jums išgalvotas pavyzdys, nors tokių ir dar baisesnių realybėje apstu. Gyvūno savininkas atsisako jo ir atveža į prieglaudą. Gyvūnas yra sergantis, neprižiūrėtas, lūžusi koja, įaugusi grandinė, gyvūnas bijo žmonių, jam reikalinga veterinaro pagalba. Prieglauda priima gyvūną ir kreipiasi į atitinkamą instituciją su pareiškimu dėl gyvūno kankinimo arba dėl grėsmės jo žūčiai/suluošinimui (ANK 346 str. 16 d. arba 18 d.). Pagal tai yra privaloma konfiskacija ir draudimas laikyti gyvūnus. Institucija atsako, kad pradėjo teiseną pagal kitą straipsnio dalį ir skyrė 30 eur baudą buvusiam savininkui, nors prieglaudos prašymas buvo ne toks. Šito sprendimo NIEKAS negali apskųsti. Gyvūnas yra prieglaudoje fiziškai, jis jau realiai priklauso prieglaudai, jis yra prieglaudos problema ir finansinė našta, bet prieglauda procese yra niekas. Asmuo sumoka baudą ir viskas. Byla uždaryta. Prašome Lietuvos Respublikos Seimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto, jo pirmininkės Irena Haase, suprasti gyvūnų aktyvistų išreikštą poreikį tokiems įstatymų pakeitimams ir leisti mums padėti gyvūnams. Tik turint gerą teisinę praktiką galima bus užtikrinti, kad institucijos atsakingai vykdytų savo pareigas, o nusikaltėliai prieš gyvūnus būtų nubausti. Taip pat, tai padės vykdyti prevencinį darbą siekiant užkardyti nusikaltimus prieš gyvūnus bei taip kelti Lietuvos piliečių sąmoningumą gyvūnų gerovės atžvilgiu. Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/ Kviečiame žiūrėti posėdį bei paraginti savo apygardų Seimo narius kitą kartą balsuoti už projektą. Dabar 55 Seimo nariai balsavo UŽ, 1 prieš, 47 susilaikė. Posėdžio nuoroda: https: //www.youtube.com/watch?v=zKRKEfmUlPc&t=3626s
skaityti daugiau

Policijos atsakymas dėl internete išplitusio video įrašo

isai neseniai Į „Facebook" buvo įkeltas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip žmogus su šuniu sėdi ant suolo vaikų žaidimo aikštelėje. Iš vaizdinės medžiagos buvo daromos prielaidos apie galimai atliekamus zoofilinius veiksmus. Iki pat kreipimosi į pareigūnus dienos, bandėme išsiaiškinti tikrąsias šios istorijos aplinkybes ir gauti kuo daugiau informacijos apie gyvūną, jo laikytoją. Galiausiai surinkę informaciją kreipėmės į Lietuvos policija . Šiai dienai jau gavome atsakymą, kad asmuo baudžiamas nebus, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Kas dėl šio įvyko buvo padaryta, kaip nustatyta, kad tai nebuvo zoofiliniai veiksmai - informuoti nebuvome.
skaityti daugiau

Žudanti mada – ar bus ji šiandien sustabdyta? [ATNAUJINTA]

ATNAUJINTA: šiandien Seimas balsavo, kad kailių fermų Lietuvoje nebeliktų. Prašome, kad Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašytų šį draudimą. Ši „Gyvūnų ministerija“ laida yra kaip niekad svarbi šiandien - šiandien lemiamas balsavimas Lietuvos Respublikos Seimas dėl kailių fermų draudimo. Šiuo metu jau devyniolika Europos valstybių uždraudė gyvūnų kankinimą vardan puošmenos. Ar Lietuva šiandien taps dar viena valstybe atsisakiusi gyvūnus kankinančio ir žudančio dėl mados verslo? Kas iš tikro vyksta kailinių žvėrelių fermose? Kas yra suinteresuotas brutaliu gyvūnų žudymu dėl prabangos ir pasipuikavimo bei kokius argumentus jie naudoja gindami savo brangiausią vertybę - pinigus? Visą laidą žiūrėkite Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/tImIEUAC9hs O pažiūrėję laidą dar spėsite parašyti Seimo nariams ir priminti, kokį sprendimą jie turi atlikti šiandien. Parašykite jiems ir parodykite, kad Lietuvoje kailių fermų nebus bit.ly/parasykseimonariui2 Plačiau apie kovą dėl kailių fermų draudimo - Tušti narvai .
skaityti daugiau

Aktyvi visuomenė gali pakeisti gyvūnų likimus

Prasidėjusi rudens sesija Seime bus svarbi gyvūnams, už jų gerovę kovojančioms gyvūnų gerovės organizacijoms, gyvūnus mylintiems žmonėms. Mūsų organizacija laukia balsavimo dėl gyvūnų kupiravimo draudimo. Šio draudimo iniciatoriais yra mūsų organizacija – nors kupiravimas Lietuvoje yra draudžiamas jau seniai, vis tik atsiranda „gudručių” apeinančių ar net ignoruojančių įstatymą, todėl turėjome ieškoti kelių, kaip papildomai užkirsti kelią gyvūnų žalojimui. Ne kartą kreipėmės į Seimo narius, diskutavome, teikėme pasiūlymus dėl šio žiauraus su gyvūnais elgesio uždraudimo (plačiau - https://shorturl.at/yzKLY). Taip pat sieksime, kad būtų priimti Lietuvos Respublikos Seimas narės Ieva Pakarklytė užregistruoti įstatymų projektai, kurie padės gyvūnus ginančioms nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti gyvūnus teisinėse bylose. Dėjome daug pastangų, kad ši problema būtų išgirsta, o mūsų teisininkės rengė šių įstatymų formuluotes. Laukia trečias, paskutinis balsavimas dėl vienos žiauriausių industrijų - kailių fermų - draudimo (plačiau Tušti narvai - https://shorturl.at/lqyzI). Vis dar atviras klausimas dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje draudimo (plačiau Linas Jonauskas - https://shorturl.at/osyP0). Kaip visada - neapsiesime be Jūsų. Prašome būti aktyviais ir nesutoti kalbinti savo išrinktus Seimo narius, kurie dar neapsisprendę ar neturi nuomonės aukščiau išvardintais klausimais, o dar blogiau - jų sprendimas yra žalingas gyvūnų gerovei. Kalbėkite su savo išrinktais Seimo nariais, kad jie nepadarytų didžiausios savo gyvenime klaidos - nesuteptų savo sažinės gyvūnų kančia ir krauju. Padėkite ir organizacijoms kovojančioms už gyvūnų gerovę tiek savo aktyviais veiksmais, tiek finansiškai. Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu
skaityti daugiau

Erkės rudenį pavojingos

Mitas, kad erkės pavojingos tik vasarą. Veterinarai rekomenduoja saugoti augintinius nuo erkių visus metus. Ruduo grybų, pasivaikščiojimų miškuose metas, todėl nepamirškite pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo augintiniais. Net grįžę iš kiemo - patikrinkite save ir savo augintinius. Mūsų kolegė pasakojo, kad grįžusi iš pasivaikščiojimų Vilniaus kiemais, ji dažnai nuo šuns nurankioja erkes. Laimei jis naudoja veterinaro rekomenduotą apsaugą nuo šių pavojingų voragyvių. Pasirūpinkite pastovia savo augintinių apsauga nuo erkių Dalinkitės šia informacija
skaityti daugiau

Ką daryti, jei pamatėte, kad gyvūnui nesuteikiama veterinarinė pagalba?

Įaugusi grandinė, užpuliavusios akys, ausys, didžiausias auglys, votys, žaizdos, paliegęs paliktas numirti - tai tik keletas ligų ar sužalojimų, kuriems reikalinga veterinaro pagalba, tačiau gyvūnų šeimininkai (gal teisingesnis jų apibūdinimas būtų - gyvūnų laikytojai) ignoruoja savo augintinių kančias. Dažnai jie teisinasi - nemačiau, neturiu pinigų. Kam tu žmogau apsiimi auginti gyvūną, jei neišgali nei finansiškai, nei emociškai juo pasirūpinti? Tokius neatsakingus žmones, deja, bet labiausiai veikia viešumas, pareigūnų apsilankymas, baudos. Svarbiausia, kad būtų neabejingų, netylinčių, pranešančių, sudrausminančių - pilietiškų asmenų. Taigi ką daryti, jei matote žaizdotą, paliegusį, sergantį gyvūną, kuriuo nesirūpina šeimininkas? Gyvūnų gerovės pažeidimas: Veterinarinės pagalbos gyvūnui nesuteikimas (žaizdotas, paliegęs, sergantis gyvūnas). Numatyta atsakomybė: Bauda nuo 150€* iki 6000€*. Gyvūno žūties atveju - viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. *Priklausomai nuo nusižengimo kvalifikacijos pagal pavojingumą, nusižengimu sukeltų pasekmių - atsiradusios grėsmės gyvūno žūčiai/suluošinimui. Kam pranešti: Lietuvos policijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija. Joje rasite, kokių veiksmų turėtumėte imtis pastebėję gyvūną, kuriam : https://ggi.lt/veterinarines-pagalbos-gyvunui-nesuteikimas/ . Jei gavote atsakymą, jog atsakinga institucija netirs Jūsų atvejo ar nesutinkate su gautu atsakymu – praneškite mums (info@ggi.lt), esant pagrindui apskųsime sprendimą įstatymų numatyta tvarka. Kovoje su gyvūnų skriaudikais bei su vis dar pasitaikančiu atsakingų institucijų abejingumu mums reikalinga finansinė pagalba. Prisidėkite, kiek galite vardan gyvūnų gerovės - Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427 - PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal - aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok See less - skiriant 1,2% GPM: https://bit.ly/GGI-GPM
skaityti daugiau

Nemokami video mokymai “Kaip padėti gyvūnams teisinėmis priemonėmis?”

Kad paskatinti padėti gyvūnams ne tik fiziškai, bet ir siekti nubausti skriaudėjus, mes parengėme mokymus „Žiauraus elgesio su gyvūnais stabdymas teisinėmis priemonėmis”. Dalinamės mūsų teisininkės Aistės Vieraitytės paskaita „Teisės aktai, reglamentuojantys gyvūnų gerovę”. Visą mokymų įrašą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/GGI-Mokymai Už video medžiagą dėkojame Elvinui - http://www.twentynine.lt
skaityti daugiau

Vilniuje nebevyks Fejerijos festivalis

Ačiū Vilniaus miesto savivaldybė ir merui Valdas Benkunskas , kad išgirdo gyvūnų ir gamtos aktyvistus Mero atsakymą į festivalio rengėjų skundus dėl draudimo, skaitykite čia: https://bit.ly/Benkunsko-Atsakymas Primename patarimus, kaip padėti gyvūnams, kai šaudomi fejerverkai: https://bit.ly/Pagalba-Gyvunams-Per-Fejerverkus
skaityti daugiau

Nepirkite gyūnų iš daugintojų

Ar tikrai „veislinis” šuniukas, kačiukas ar kitas gyvūnėlis pigiau iš bagažinės tarpuvartyje yra vertas jo motinos kančių? Ar Jus norėtumėte jog Jūsų mylima šunytė būtų išnaudojama, tam kad vestų vis naujas ir naujas vadas? Augtų prasmirdusiame rūsyje be saulės šviesos, mažame narvelyje, kuriame jos letenėlės visada stovėtų ant virbų be jokio paminkštinimo? Augtų nežinanti, kas yra namų jaukumas, šeimininko meilė? O jos tėvai taip ir gyvena, kol jais būna atsikratoma dėl negebėjimo atlikti reprodukcinės funkcijos ar dėl ligų. Nepirkite gyvūnų iš daugintojų , o štai Jums pagrindiniai patarimai kaip atskirti daugintoją nuo oficialaus veisėjo Nelikite abejingi gyvūnų kančioms, pastebėję praneškite apie daugintojų veiklą pagal mūsų paruoštą gyvūnų gelbėjimo instrukciją: https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Dauginimas Ir ačiū Sniegiui, kurio dėka prieš trys metus daugintojų nešvari veikla pagaliau masiškai iškilo į viešumą.
skaityti daugiau

Ieškome įvykio liudininkų

Ieškome ką nors žinančius apie šio viešai plintančio video aplinkybes: galbūt atpažįstate video esantį žmogų, galbūt žinote, kas nufilmavo, galbūt žinote, kur ir kokiu adresu vyko veiksmas. Bet kokia informacija svarbi siekiant padėti šuniukui. Jei nenorite komentuoti viešai, parašykite mums asmenine žinute arba info@ggi.lt Konfidencialumą garantuojame.
skaityti daugiau

Atlik pas mus praktiką!

Nori prisidėti prie gyvūnų gerovės kampanijų? Kviečiame atlikti praktiką mūsų organizacijoje. Siūlome dvigubą naudą: - Trišalės praktikos arba savanoriškos praktikos sutarties pasirašymą. - Galimybę kurti pokytį Lietuvos gyvūnams. - Lankstų grafiką. - Nuotoliu atliekamas užduotis. - Draugišką ir profesionalų kolektyvą - Galimybę likti organizacijos veikloje, jei vieni kitiems tiksim ir patiksim. Parašyk savo prisistatymą, argumentus, kodėl turėtume suteikti Tau praktikos vietą bei prisek savo CV: beatrice@ggi.lt.
skaityti daugiau

Po plačiai nuskambėjusio įvykio apie šuns užpultą akitą, mes kreipėmės į Lietuvos policiją

Rugpjūčio pradžioje, gyvūnų turėtojų bendruomenę sukrėtė įvykis, kai neatsakingo asmens augintinis, matant praeiviams, užpuolė ir sukandžiojo šunį, kuris buvo tvarkingai vedžiojamas su pavadėliu. Agresyviai nusiteikęs šuo įsikibęs laikė akitos veislės šunį. Šunis atskyrus, užpuolikai skubiai pasišalino (nuoroda į straipsnį apie įvykį – https://bit.ly/3sJ5pT0 ) . Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, kuri nespėjo atvykti. Skaistė Svidraitė (Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja) ėmė raginti savo bendruomenę dalintis užpuolikų nuotraukomis, siekiant juos atpažinti (savininką ir šunį), bei siųsti informaciją GGI. Nors akitos veislės šuns savininkė atsisakė mūsų pasiūlytos pagalbos rašant pareiškimą dėl užpuolimo, mes sulaukėme daugybės žinučių iš kitų žmonių, kurie liudijo apie neatsakingą asmens elgesį ir teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. O taip pat, atsirado ir dar vienas nukentėjusysis asmuo, kurio šuo buvo užpultas anksčiau minėto šuns. Šiuo pagrindu su visa turima informacija kreipėmės į Lietuvos policiją. Dabar jau gavome atsakymą, kad pradėtas tyrimas dėl nusižengimo numatyto LR ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Mus nustebino tai, kad Žirmūnų šunų augintojų bendruomenė jau ilgą laiką kentė neatsakingo šuns savininko elgesį. Teroras vyko ilgą laiką, ir kaip paaiškėjo, akitos veislės šuo nebuvo pirmas šuo, kuris buvo sužalotas būtent šio šuns. Dėl tylėjimo ne tik nusikaltėlis vaikšto laisvėje, bet ir dėl jo lieka neperspėta visuomenė, ko paskoje nukenčia vis nauji augintiniai. Dėkojame, kad po mūsų kreipimosi atsiliepti, žmonės pasidalino savo istorijomis. Jų dėka, mes galėsime siekti, kad asmuo būtų nubaustas griežčiausia bausme bei jam būtų draudžiama laikyti gyvūnus, juolab, kad jis pranešėjams gyrėsi, jog dresuoja šunis kovoms. Lietuvos policija , tikimės produktyvaus bendradarbiavimo vardan teisingumo ir gyvūnų gerovės. Nelikite abejingi žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams. Žinokite, kad už tai yra atsakomybė ir yra institucijos, atsakingos už gyvūnų priežiūrą: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai Nuotrauka stop kadras iš internete išplitusio užpuolimo video.
skaityti daugiau

Paimtam šunų kaupikės šuniukui ieškomi mylintys namai

2023 m. liepos mėnesį į GGI kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad Josvainių kaime „kaupiami“ gyvūnai. Nors savininkė atrodo ir mylinti gyvūnus, tačiau tiek gyvūnų ji prižiūrėti nei gali nei išgali. Vieni gyvūnai pririšti grandinėmis prie būdų, kiti gyvena viduje. Neaišku apskritai, kiek jų yra. Gyvūnai ne visada pamaitinami, pagirdomi. Sąlygos neatrodo tinkamos. Su pagalbos prašymu kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nors dar oficialaus atsakymo ir neturime, jau žinome, kad VMVT pasitelkę į pagalbą Lietuva - Gyvūnams savanorius paėmė kelis šunelius, kurie šiuo metu jau ieško naujų namų. Gera žinia, kad vienas jų jau rado namus, tačiau kitas dar ne. Beilė jau pasiruošusi keliauti į mylinčius namus. Ką tik po SPA malonumų, pilnai sutvarkyta, 2-iejų metų, nukirminta/nublusinta, paskiepyta, paženklinta. Verta paminėti, kad mergaitė nesišeria! Ir yra praktiškai kruopa, sverianti iki 10kg Tikra panelytė, švelni ne tik kailiuku, bet ir savo charakteriu. Draugiškai pasitinka tiek žmogų, tiek keturkojus. Beilė moja Jums savo švelnia, švelnia uodegyte ir liūdi laukdama savo naujo šeimininko žiūrėdama pro narvo groteles. Dėl Beilės įsišuninimo susisiekite telefonu +37061614201 Pasidalinkite šiuo skelbimu, kad jis paplistų kuo plačiau ir dar viena širdutė iškeliautų į namus. O mes primename, kad gyvūnai ne pinigai ar daiktai, kad juos kaupti. Greičiausiai tie, kurie nesusimąstydami kaupia gyvūnus, nepaskaitys mūsų įrašo, bet jį gali perskaityti jo kaimynas, giminaitis ir vaikas, anūkas. Paprotinkite tokius žmones, kad nekankintų gyvūnų O jei nepavyksta susikalbėti - nelikite abejingi - praneškite VMVT arba mums
skaityti daugiau