Naujienos

Prieš dvi dienas Kėdainiuose du palaidi šunys per vieną dieną nužudė 3 mažesnius šunelius. Iš komentarų matoma, kad jie palaidi laksto ne pirmą kartą, žmonėms yra žinomi, tačiau niekas nežino, kas šeimininkai? Jei kas nors žinote šeimininkus ar adresą, kuriuo šie šunys laikomi, parašykite mums. Taip pat, norime vėl ir vėl atkreipti dėmesį į palaidų šunų ir abejingų žmonių problemą. Pirmiausia, dar kartą pakartosime: jokie - maži, dideli, draugiški, nedraugiški - šunys jokiomis aplinkybėmis negali būti palaidi ir be priežiūros. Dėl daugybės priežasčių, mūsų jau ne kartą aptartų. Antra, kur žmonių neabejingumas? Jeigu kas nors, pirmą kartą pamatęs šiuos šunis palaidus, būtų pranešęs atsakingoms institucijoms, tikriausiai ši triguba tragedija įvykusi nebūtų. Pasekmės tokios, kad viena močiutė, viena jauna mama ir dar vienas žmogus sutiks šventes labai liūdnai, be savo šeimos nario. Nenorėtumėte būti jų vietoje, tiesa? Prie GGI veiklos galite prisidėti Jums patogiais būdais: www.ggi.lt/parama

Augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus – juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinių ir kitų švenčių proga, tačiau ši problema ypač suaktyvėja prieš Kalėdas. Rinkdami Kalėdų dovanas, kai kurie žmonės nusprendžia, kad jų artimieji apsidžiaugtų po egle radę gyvūną. Visgi gyvūnų priežiūros specialistai ir prieglaudų atstovai pabrėžia, kad impulsyvus noras dovanoti gyvūną švenčių proga nėra geras pasirinkimas, nes gyvūnas nėra DOVANA. „Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir gali neatitikti jo gyvenimo būdo, turimų gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių. Galbūt naujas gyvūno savininkas net neturi noro ar laiko rūpintis gauta „ gyva dovana“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Nepatikusį megztinį, nenaudingą suvenyrą ar dar vieną puodelį pakankamai lengva grąžinti, kam nors atiduoti arba numesti į palėpę ir pamiršti. Tačiau gyvūnai yra gyvos, kvėpuojančios, jaučiančios būtybės, kurių negalima iš naujo padovanoti ar grąžinti pardavėjui. Anot B. Vaitiekūnaitės, dalis prieglaudų kalėdiniu laikotarpiu gyvūnų į namus neatiduoda, nes labai dažnai jie paimami kaip dovanos, o paskui labai didelė dalis jų yra vėl grąžinami atgal, ar dar blogiau – atsiduria gatvėje ar yra atiduodami giminaičiams į kaimą kur yra prirakinami prie grandinės. Lygiai taip pat kaip šunys ir katės iš veislynų, taip pat ir prieglaudoje esantys gyvūnai jokiu būdu neturėtų būti dovanojami. „Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas suaugusiųjų sprendimas, o ne šventinių jausmų vedamas spontaniškas poelgis. Deja, vis dar turime visuomenei priminti seną tiesą – gyvūnas ne daiktas ir ne dovana“, – sako „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Ką daryti, jei vaikas Kalėdoms prašo šuniuko ar kačiuko? Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiimama visa šeima 10-20 metų laikotarpiui. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus. Gyvūnui, ypač pradžioje, svarbu skirti daug dėmesio ir laiko, kad jis adaptuotųsi naujoje aplinkoje ir apsiprastų su naujais šeimininkais. Taigi, visų pirma svarbu įsivertinti, ar paimant gyvūną galėsiu jam ypač pradžioje skirti pakankamai daug laiko. Taip pat svarbios ir turimos gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenant bute reiktų apsvarstyti, ką daryti, jei šuo garsiau los, ar kaimynai dėl to neturės pretenzijų. Ne paslaptis, kad gyvūno išlaikymas kainuoja tikrai nemažai, todėl svarbu numatyti, kokią šeimos biudžeto dalį galima skirti naujam šeimos nariui. Deja, dažnai gyvūnai atsiduria prieglaudose, nes jų savininkai, gyvūnui susirgus, nenori ar negali skirti lėšų jų gydymui. Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiai būsimus rūpesčius: ● Šuniuką reikia vedžioti, o kačiukui reikia keisti kraiko dėžutę. ● Su gyvūnais reikia užsiimti, žaisti, dresuoti ir skirti dėmesio, nes jie, ypač šunys, yra socialūs gyvūnai. ● Gyvūną reikia maitinti, palepinti skanėstais. ● Gyvūnas gali apsirgti, o jų gydymas tikrai nepigus. O kur dar pastovios išlaidos nukirminimui, vaistams nuo erkių, skiepams ar profilaktikai. ● Gyvūną reikia šukuoti, maudyti, kirpti plaukus ir nagus. ● Pasitaiko, kad vaikams ar kitiems šeimos nariams atsiranda alergija gyvūnui, todėl labai patariame su gyvūnu susipažinti ir praleisti su juo kažkiek laiko jo aplinkoje – aplankyti jį prieglaudoje ar pas veisėją, priklausomai nuo to, kokį gyvūną nusprendėte priimti į šeimą. Atsisakydami jo, po kurio laiko praleisto Jūsų šeimoje, Jūs traumuosite gyvūną. ● Įsitikinkite, ar gyvūnas sutars su kitais Jūsų laikomais gyvūnais ar mažais vaikais. Įvertinkite, ar neplanuojate šeimos pagausėjimo. ● Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti. Gyvūnas ne daiktas, ne žaislas, kurį atsibodusį galima nutrenkti į tvartą ar prirakinti prie būdos, ar atiduoti į prieglaudą. Gyvūnas gyva ir sociali būtybė, kuriai reikės mažiausiai 10 metų Jūsų finansinio ir emocinio įsipareigojimo. Kalėdiniu laikotarpiu geriau skirkite laiko ir: ● Pažiūrėti su vaikais mūsų ruoštus edukacinius filmukus, apie tai, kokie iššūkiai laukia auginant gyvūnus: https://bit.ly/GGI-Edukaciniai-Filmukai ● Aplankykite gyvūnų prieglaudą, pavedžiokite ten šuniukus, padėkite sutvarkyti kačių namelius, pažiūrėkite kaip į tai reaguoja vaikai, o ir patys vaikai supras, ar jie tikrai nori augintinio. O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Organizacijos veiklą paremti galima įvairiais būdais: www.ggi.lt/parama

Atspėkite, apie ką vakar LRT laidoje kalbėjo GGI atstovė Loreta Stakauskaitė? Vienas atspėjęs... negaus dovanų šuniuko nes negaus niekas, nes gyvūnai nėra dovana.

Dėkojame visiems už pranešimus, visus perskaitėm, ne į visus spėjame atsakyti, tačiau šis atvejis mums žinomas, su juo yra dirbama, su pranešėja bendraujame, šuns skriaudikę žinome, apie rezultatus būtinai informuosime. Tuo tarpu norime padėkoti pranešėjai, kuri nepabijojo filmuoti, ginti šuns (video yra iškarpytas), perduoti informaciją mūsų organizacijai ir toliau bendradarbiauti, kad tokia šuns šeimininkė būtų nubausta. Baisu kiek piktų žmonių aplink, liejančių savo psichologines problemas ir nelaimes ant niekuo dėtų gyvūnų. Kada gi ateis diena, kai gyvūnus augins tik tie, kurie jų verti. Prie atvejų sprendimo prisidėti galite Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama

LRT radijo laidos 10-12 ištrauka.

Kol vieni (o iš tikrųjų tai ne vieni, bet daugybė: gyvūnų gerovės organizacijos, prieglaudos, valstybinės institucijos, nuomonės formuotojai ir kiti) kovoja su vis dar didžiule problema išliekančiu gyvų būtybių dovanojimu lyg šie būtų puodai, kiti štai dalina šunis su butais ir skatina gyvūnų dovanojimo kultūrą, iš kurios bandome išbristi. Kokios jūsų mintys, pamačius tokią reklamą?

Be to, kad visada palaikėme kolegų Tušti narvai kovą, nes jokie gyvūnai nėra verti kančių idant žmogus galėtų pasipuikuoti kailinukais, šį kartą kova yra dviguba. Mes negalime leisti, kad įstatymai, prie kurių buvo daug dirbta, siekiant gerovės gyvūnams, už kuriuos balsavo Seimo nariai ir palaikė visuomenė, būtų naikinami, perdarinėjami ar nukelinėjami. Kailininkai ir jų lobistai nori nukelti kailių fermų draudimą į kitą dešimtmetį. Tai reiškia, kad gyvūnai Lietuvoje dar beveik 10 metų būtų dusinami dėl niekam nereikalingos puošmenos. Parašyti laišką Seimo nariui ir paprašyk, kad balsuotų PRIEŠ ir neleistų gyvūnams kentėti nė minutės ilgiau. Parodyk, kad neleisi atšaukinėti ir nukelinėti jau priimtų įstatymų, prie kurių buvo tiek dirbta. Ką ir kam rašyti, Tušti narvai aprašė čia: https://bit.ly/ParasykLaiskaSeimoNariui

Dažnai po mūsų įrašais užverda diskusijos. Komentuoja mūsų sekėjai, įvairių organizacijų atstovai, visuomenės veikėjai, politikai. Tokios diskusijos yra svarbios, nes jos padeda kelti aktualias problemas ir skatinti pokyčius. Tačiau pastebime, kad kartais jos peržengia padorumo ribas. Norime aiškiai pasakyti: mes netoleruojame patyčių, įžeidinėjimų ar chamiško elgesio. Neleisime niekam įžeidinėti nei mūsų, nei mūsų sekėjų. Tokie komentatoriai bus blokuojami, nes mūsų erdvė skirta konstruktyvioms ir pagarbioms diskusijoms. Patyčių kultūra, deja, vis dar yra opi problema mūsų visuomenėje. Ypač dabar, kai dažnai girdime skaudžias naujienas apie patyčių pasekmes, privalome visi kartu siekti pokyčių. Viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, kiekvienas turime būti atsakingas už savo žodžius. Žinomi visuomenės veikėjai turi dar didesnę atsakomybę – jų elgesys tampa pavyzdžiu ir formuoja aplinkinių požiūrį bei elgesio normas. Įžeidinėjimai ir patyčios ne tik žeidžia, bet ir griauna konstruktyvaus dialogo galimybę. Įvairovė požiūriuose yra naudinga, bet tik tada, kai kalbamės su pagarba ir žmogiškumu. Kviečiame diskutuoti ir ieškoti sprendimų dėl to, kas mums visiems svarbu – gyvūnų gerovės. Tačiau, jei jaučiate, kad norisi išsilieti, versti purvą ant oponentų ar šaipytis, rekomenduojame sustoti, giliai įkvėpti, pamedituoti ar pasimelsti – kiekvienam pagal savo įsitikinimus. Dėkojame už Jūsų supratingumą. Tik kartu, konstruktyviai ir pagarbiai diskutuodami, galime pasiekti realių pokyčių gyvūnų gerovės srityje.

Kai kurias gyvenvietes patikrinti itin sunku dėl namų išdėstymo juose, kai namai yra gerokai nutolę nuo kelio / yra pastatyti sklypų pabaigoje. VšĮ neturi teisės eiti į privačią valdą, o įstatymų mes ir mūsų savanorė Oksana, vykusi į vietą, laikosi, tad, kiek tai įmanoma, fiksuojame per atstumą. Šio reido metu buvo patikrinta apie 60 gyvenamųjų namų, prie kurių buvo matomi 17 lauke laikomų šunų (tikėtina, kad jų buvo ir daugiau, tačiau būdos/voljerai slėpėsi už namų). Nors šunelių laikymo sąlygų įvertinti per tokį atstumą nebuvo įmanoma, vis tik ir vėl atkreipė dėmesį palaidi šunys. Vienas jų patikrinimo metu lakstė nuo vieno namo prie kito per labai judrų kelią, kuriuo automobiliai važiuoja gana dideliu greičiu. Taip pat, jis jau akivaizdžiai šlubas, tad galimai yra ir to lakstymo per kelią priešistorė. Dėl šio šunelio kreiptasi į atsakingą instituciją. DĖMESIO! Dėl trūkstamos finansinės paramos atvejų bus apsiimta tiek, kiek tam bus lėšų. Prisidėti galite per aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba į projektui dedikuotą sąskaitą Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498.

Praeitą savaitę dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatyme „modeliais“ tapo… žirgai. Beje, prieš keletą metų tas pats dizaineris ant podiumo įkurdino ožkas. Sakysite, kas čia tokio – juk gražu? Deja, ne visada tai, kas kai kuriems „gražu”, dera su gyvūnų gerove. Pasak arklių specialistų: - Triukšmas, ryškios šviesos ir stresinė aplinka gyvūnams sukelia didelį nerimą, baimę ar net traumų. - Išsigandęs arklys gali elgtis nenuspėjamai, keldamas pavojų tiek aplinkiniams, tiek sau. - Arklių transportavimas ir priežiūra miestuose ar uždarose patalpose reikalauja specifinių sąlygų. - Augant visuomenės sąmoningumui, gyvūnų naudojimas pramogoms vis dažniau laikomas neetišku ir sulaukia vis daugiau kritikos. Prieš porą metų garsūs mados namai Chanel sulaukė tarptautinės organizacijos PETA kritikos už žirgų naudojimą mados renginyje. Kaip teigė PETA JK direktorė Elisa Allen: „Arkliai yra protingi, jautrūs ir lengvai išsigąstantys gyvūnai, o ne mados aksesuarai. Jų vieta nėra podiumas tarp blyksinčių šviesų ir griausmingos muzikos. Toks neapgalvotas sprendimas galėjo baigtis katastrofa.“ O kaip jūs manote? Ar vieta žirgams ir kitiems gyvūnams madų šou ar pramoginiuose renginiuose?

Įrašas bus ilgas, bet mes manome, kad pravartu su finansine ir emocine organizacijos informacija susipažinti visiems mūsų sekėjams. Kažkada protingas žmogus iš nevyriausybinio sektoriaus mus yra įspėjęs: kuo daugiau darysite, tuo daugiau "heiterių" atsiras, tad pasiruoškite. Matom. Žinoma, matom, kad teigiamų žmonių dar daugiau atsiranda, bet juk stipriausiai užgauna tie, kurie ant sofos sėdėdami ne mūsų atliekamus darbus, o (ne)egzistuojančius pinigus skaičiuoja, o tada rašo internete kliedesius ir menkina organizacijos vardą, neva tai mes vagys. Vienas šaukštas neadekvato įpilto deguto sugadina visą statinę medaus, o jei dar tie šaukštai prisikūrę po 10 anketų rašinėja, tai jau visai ne kokie reikalai Apskritai mes manom, kad tas, kam gyvūnai iš tiesų rūpi, niekada nespjaudys ant kitų gyvūnais besirūpinančių, tad akivaizdu, kad ne gyvūnų gerovės, o kitų interesų yra vedini tie asmenys. Ir nors veltis į dramas ir teisintis ne mūsų būdui, bet bet kartais ir mus išvesti iš kantrybės galima. Tai kad tie kliedesiai pagaliau baigtųsi ir žmonės iš šono skaitydami netikėtų nesąmonėm, mes pagalvojom, kad bendram supratimui paskaičiuokime visi kartu tuos GGI surenkamus milijonus. Pastaruoju metu rašome, kad gyvūnų nepriežiūros atvejų apsiimsime tiek, kiek bus lėšų (kas šiaip ir turėtų būti normali praktika veikloje), bet tai žmonėms užkliūva. Šiuo metu gyvūnų nepriežiūros projekto sąskaitoje yra 583,73 eur, o sąskaitos-faktūros dar ne visos apmokėtos. Paimkime paskutinius 3 mėnesius ir paskaičiuokime tuos projekto milijonus. LAPKRITIS 0 eur gauta parama per Swedbank 0 eur gauta parama per PayPal 319,45 eur gauta parama per aukok.lt IŠLEISTA: 0 eur Beje, gal bus įdomu ir tai, kad ne projektui, o bendrai GGI veiklai (teisinis reglamentavimas, Draugiški Gyvūnams ir neBrisius projektai, švietimas, straipsnių rašymas, konsultavimas ir visas organizacijos išlaikymas) per lapkritį paaukota net visi 50 eurų (per Swedbank aukotojai 5: NM, AB, MS, GT ir anonimas per Perlo terminalą). SPALIS 50 eur gauta parama per Swedbank (paaukoję asmenys du: AV ir GT) 10 eur gauta parama per PayPal (paaukojęs asmuo vienas: DJ) 198,09 eur gauta parama per aukok.lt IŠLEISTA: 325 eur Ne projektui, o bendrai GGI veiklai per visą spalį paaukota 260 eur (visi per Swedbank, viso 10 aukotojų: JF, AM, VŽ, LLB, NM, AB, RL, MS, MU ir anonimas per Perlo terminalą). RUGSĖJIS 0 eur gauta parama per Swedbank 50 eur gauta parama per PayPal (paaukojęs asmuo vienas: DSF) 91,95 eur gauta parama per aukok.lt IŠLEISTA: 1008,5 eur (šios išlaidos yra už visą vasarą, beje, tai tris mėnesius) Ne projektui, o bendrai GGI veiklai per visą rugsėjį paaukota 85 eur (visi per Swedbank, 8 aukotojai: JF, NM, VŽ, AB, LLB, MS, MU ir anonimas per Perlo terminalą). Mes neatėjome čia verkti, kad pinigų neturime, nes labai norint, o ypač graudžiai verkiant internetuose, pinigų galima susirinkti. Yra strategijos, įrankiai, puikios organizacijos, kurios gali padėti, tik reikia įdėti laiko. Mes to nedarome, nes šiuo metu visi GGI esantys žmonės turi kitus tiesioginius darbus ir prie veiklos prisideda tiek, kiek gali ir nori, o laikas yra ribotas. Ko norime iš šio įrašo? 1. Padėkoti tiems keliems žmonėms, kurie aukoja. Jūs esat jėga ir mes jus matome bei labai vertiname. 2. Kad žmonės atsitokėtų iš savo kosmoso, kuriame įsivaizduoja, kad pinigais GGI lyja, nes taip nėra. Mes tiesiog esam gana kietos padaryti tiek darbų su tiek pinigų ir manom, kad kitiems tai per nei kur nepavyktų. 3. Kad žmonės vieni kitiems, o ypač gyvūnų gerovės temoje, būtų geresni ir labiau palaikantys: vietoje š pylimo ir aiškinimo, kas ką ir kaip turi daryti, arba palaikykit darančius tai, ką jie daro, nes jie nieko išvis neprivalo daryti, arba kelkit subines nuo sofų ir darykite patys ir darykite geriau, arba užsičiaupkit ir negadinkit žmonėms nervų bei negaišinkit ir taip trūkstamo laiko. O įrašą užbaigsime svarbiausia informacija: labiausiai dėkingi mes esame mūsų komandai ir nepakęsimo nepagarbos jų atžvilgiu: teisininkėms, kurios dokumentus parengia taikydamos apie ketvirtadalį rinkos kainos, o kai pinigų nėra, tai neimdamos išvis nieko. Ar jos gali tą laiką paskirti dokumentų ruošimui, už kuriuos gaus daug pinigų? Gali. Ar tai daro? Ne. Aiste (mūsų pagrindinė teisininkė), Raminta ir Ieva (prisideda kartais), ačiū jums. Na o Lina, kur visi galvoja, kad ji yra vadovės sesė, bet nemato, kad pavardė skiriasi viena raide, todėl tai tik nuostabus sutapimas, apskritai yra aukso verta: ji visus jūsų pranešimus surenka, susistemina, su visais pabendrauja, kasdien kartu su Karolina atsako į krūvas jūsų žinučių įvairiausiais klausimais, o dar ir į atvejus pati vyksta, kai labai reikia. Žodžiu linkime, kad Kalėdų senelis heiteriams atneštų truputį gerumo ir sąmoningumo. O kad jau mums neįprastai verksmingas šitas įrašas gavosi, tai normalūs žmonės prie veiklos prisidėti galite įvairiais būdais, jeigu norite: - Bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427 - Bankiniu pavedimu būtent gyvūnų nepriežiūros atvejams: AB Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498 - PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 - Per @aukok.lt platformą https://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... - Tapdami nuolatiniu rėmėju per Contribee https://contribee.com/gyvunu-geroves-iniciatyvos... - Tapdami savanoriu, pildant anketą https://ggi.lt/savanoriams/ - Perlas Go terminaluose - Artimoje ateityje skiriant 1,2% GPM https://ggi.lt/svajoji-apie-lietuva-be-nuskriaustu-gyvunu/ - Visi paramos būdai: www.ggi.lt/parama Gero savaitgalio linkime mums visiems!

Sunku ir suskaičiuoti, kiek asmenų daugina gyvūnus, juos pardavinėja ir veiklos neregistruoja jokia forma. Nenustoja vykti diskusijos apie tai, kas yra daugintojas, kas veisėjas, ir kodėl visi vienodai registruojami VMVT sąraše. O visi jie įregistruoti turi būti todėl, kad gyvūnų gerovę kontroliuoti būtų lengviau: jų veikla galėtų būti sekama, būtų vykdomi patikrinimai. Visų veisiamų/dauginamų gyvūnų tinkamos laikymo sąlygos turi būti užtikrintos, nepaisant nuo to, ar į parodas jie vyksta, ar ne. Apie mokesčių mokėjimą nuo gaunamų pajamų jau ir nekalbėsime, nes tai VMI darbas, ne mūsų, bet suprantate, kad juos mokėti irgi turi visi. Suprantame, kad veisėjams pikta, jog VMVT sąrašuose gyvūnus be dokumentų pardavinėjantys asmenys vadinami veisėjais, bet ar jie ėmėsi veiksmų, kad tai būtų pakeista? Bent mes apie tai girdėję nesame. Teoriškai mes sutinkame, kad galėtų būti atskirtos dvi grupės arba bent įvardinimas skirtųsi, bet iš esmės tai nėra gyvūnų gerovės klausimas, todėl mūsų planuose jo nėra.  Nuotraukoje matomas vienas iš daugybės nelegalios veiklos atvejų, su kuriais dirbome. Šiuo konkrečiu atveju galime pasidžiaugti, kad VMVT įvykdžius patikrinimą gyvūnų laikymo sąlygos buvo tinkamos: visi gyvūnai prižiūrėti bei laikomi tvarkingoje aplinkoje, laikymo ploto pakanka, laikomasi gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų, visi gyvūnai ženklinti, registruoti ir vakcinuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo nebuvo įregistravęs VMVT gyvūnų augintinių veisėjų veiklos gyvenamose patalpose, todėl jam buvo taikomos administracinio poveikio priemonės. DĖMESIO! Dėl trūkstamos finansinės paramos atvejų bus apsiimta tiek, kiek tam bus lėšų. Prisidėti galite per @aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba į projektui dedikuotą sąskaitą Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498.

Skaidrėse galite matyti kiekvienos savivaldybės požiūrį į gyvūnų gerovę. Neįtikėtina, bet 4 savivaldybės neskyrė jokių lėšų, 3 savivaldybės skyrė tik iki 1000 eur ir 26 savivaldybės skyrė iki arba lygiai 10,000 eur per metus bešeimininkių gyvūnų gaudymui ir globai. Šios sumos miestams tvarkytis ištisus metus su bešeimininkiais gyvūnais yra niekinės. Manote, kad jie tai galėtų daryti, jei staiga pradingtų visos prieglaudos, veikiančios iš paramos ir savanorių darbo jėgos? Beje, šią statistiką GGI renka kasmet, kiek savivaldybės sutinka ją suteikti, kadangi mes skatiname institucijas keisti požiūrį į gyvūnų gerovę, ir, nors pokytis per pastaruosius 10 metų matomas ženklus, vis tik jis yra toli gražu nepakankamas gyvūnų gerovei užtikrinti. *Šios skaidrės paruoštos Lietuvos savivaldybių asociacijos ir buvo pristatytos VMVT renginyje.

Bene kiekvieno reido metu vis dar randame ir be priežiūros palaidų lakstančių gyvūnų, tiek kačių, tiek šunų. Kačių nepaleidinėjimo tema kol kas tabu mūsų šalyje, tad didžiausias dėmesys tenka palaidiems šunims. Štai po reido Sužionyse net 5 šunys laksto kur panorėję - kas vidury kelio, kas stotelėse autobusų laukia, kas aplink namus migruoja. Klausimas skaitytojams: tai ką tokiais atvejais reikia daryti ir kur reikia kreiptis? Ar žinote?

Štai keli „genialūs“ būdai, kaip nespręsti problemos: - Pamačius skelbimą internete, sėdėti ant sofos ir komentaruose nurodinėti kitiems, kaip turėtų gelbėti pasimetėlį. - Pamačius pasimetėlį gatvėje, užsimerkti ir praeiti pro šalį – nematau, reiškia ir problemos nėra. - Paskambinti visoms žinomoms tarnyboms nuo mero iki policijos ir liepti, kad jie pasimetėlį sugautų ir išgelbėtų, nes gi jie privalo! Iš tiesų, radus pasimetusį gyvūną, svarbu nepasimesti pačiam ir nenusimesti atsakomybės, o asmeniškai imtis pasimetusio gyvūno šeimininko paieškos. Žemiau rasi paprastus žingsnius, kaip tai padaryti. Pasidalink šia informacija – tokių situacijų pasitaiko dažnai, tad žinoti, ką daryti, yra tikrai naudinga

Mes jau seniai norime padaryti kvailų ar realybės neatitinkančių komentarų rubriką, kuri būtų ne tik linksma, bet tuo pačiu atliktų ir visuomenės švietimo funkciją, tik kad esame užsiėmę „nieko neveikimu ant sofos ir didelių pinigų leidimu“ (čia jau pradedame iliustruoti perlais iš komentarų) Pastovios rubrikos pažadėti negalime, bet karts nuo karto pasidalinsime, kai bus laiko. Štai VMVT paskelbė informaciją, kad per metus gauna vidutiniškai 20 skundų dėl kupiruotų šunų, tai mūsų negatyvi top fanė Airija iškart sukurpė komentarą. Komentaras, tiesa, po visiškai ne į temą įrašu, bet suprantame, kad svarbu gi kažkur tą savo išmintį padėti (o Soliariumui ir aukštai Rūtai svarbu palaikinti). Gaila, tik kad komentatorė 1. nesuvokia, kad Lietuvoje yra ne viena institucija, atsakinga už gyvūnų gerovę, pvz. GGI teikia skundus ir VMVT, ir policijai, ir savivaldybių viešajai tvarkai, o kartais ir Aplinkos ministerijai bei kitoms institucijoms; 2. nesuvokia, kad organizacijų (arba bent GGI) tikslas nėra užmėtyti institucijas darbu, todėl daug atvejų, net surinkus informaciją, nėra perduodami institucijoms, siekiant nuimti bereikalingą naštą, pvz. vien GGI per 2023 metus išnagrinėjo per 30 skundų, kurių neperdavė institucijoms, nes arba buvo aiškiai suėjusi senatis kupiravimo atvejui, arba nepavyko surinkti informacijos apie šuns laikytoją, arba dėl kitų priežasčių; 3. nesuvokia, kad kalbama tik apie atvejus, kuriuos kažkas realiai užfiksavo ir pranešė, tuomet organizacija sutiko apsiimti atvejo nagrinėjimą, surinkti visus įrodymus, surašyti teisinius argumentus ir perduoti institucijoms tolimesniam tyrimui. Tai tik labai maža dalis realiai egzistuojančių kupiravimo atvejų; 4. tiki bile kuo, ką perskaito internete. Nežinome, kokius metus VMVT citavo ar kaip jie skaičiuoja, bet 2023 metais vien GGI jiems pateikė 32 skundus dėl kupiravimo. Klausimas mums kyla: net jei ir būtų taip, kaip tiesmukiškai ir siaurai komentuojantis asmuo supranta, ar teisinga daryti išvadą, kad 20 skundų vienai institucijai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra nepakankama, kad siektume gyvūnams teigiamų pokyčių? Kirviais sukapotų šunų per metus dar mažiau, tai mažu paliekam ramybėje ir tą klausimą, nes ne tokia jau čia didelė problema, pasirodo?  Tikimės, kad suteikėme platesnį supratimą apie skundų nagrinėjimą ir nebūkite kaip Airija – prieš rašant viešai nesąmones šiek tiek pagalvokite. Prie GGI veiklos prisidėti galite jums patogiais būdais: www.ggi.lt/parama

Išėjo mano savarankiškas katinas į lauką. Negrįžta. Na bet grįždavo visada. Jau vėlu. Neramu kažkiek. Skambutis... Kaimynas rado mano Micių automobilio kieme. Kasdienės istorijos, kai augintinio šeimininkas vakar dievagojęsis, kad myli savo katuką, šiandien jį išleidžią į gatvę. Įdomu, kodėl vaiko neišleidžia? Ai, nelyginkime vaiko su gyvūnu! Va ir ne, žmogau, esi atsakingas už tą, kurį prisijaukinai. Pažįstate tokių „šeimininkų“? Nusiųskite jiems šį įrašą ir paklauskite: „Žmogau, ar tau tikrai reikia augintinio?” .

Iš aplankytų 103 namų matomai lauke laikomi 33 šunys. 2024 metų pabaiga, bet 17 iš jų vis dar įkalinti ant grandinės, o 5 lakstė išvis palaidi be priežiūros vidury gatvės. 8 šunys laikomi voljeruose ir tik 3 buvo paleisti uždaroje teritorijoje.  "Matyti kokiose sąlygose laikomi keturkojai - baisu. Nors tokios laikymo sąlygos, kur šunys rišami prie būdos ar uždaromi voljeruose, pastatytuose toli nuo namų, nėra draudžiamos įstatymu, akivaizdu, kad gyvūnams čia trūksta tinkamos priežiūros ir saugumo. Nors jie turi patekimą į tvarte įrengtą „prieglobstį“, jo vidinės sąlygos lieka neaiškios ir kelia abejonių." - GGI savanorė Vita.  GGI imasi tolimesnių teisinių veiksmų dėl gyvūnų, kurių gerovė yra galimai pažeidžiama.  DĖMESIO! Dėl trūkstamos finansinės paramos atvejų bus apsiimta tiek, kiek tam bus lėšų. Prisidėti galite per @aukok_lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba į projektui dedikuotą sąskaitą Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498.

Lyja. Šalia apgriuvusios būdos purve guli grandine pririštas šuo. Jis žvelgia į namuose prie vakarienės stalo sėdinčius šeimininkus ir galvoja: „Kodėl jie manęs nemyli? Kodėl aš negaliu būti su jais kartu? Kam aš jiems reikalingas?” Pažįstate tokių „šeimininkų“, kurie laiko šunis pririštus prie būdos? Nusiųskite jiems šį įrašą ir paklauskite: „Žmogau, ar tau tikrai reikia šuns?” .