Naujienos

Pareiškimas nuo GGI į Lietuvos policija jau pakeliui. Ką manote apie tokį "žmogų"?

Šiandien yra pasaulinis dosnumo antradienis. Mūsų organizacija be Jūsų pagalbos veikti negali, tad kviečiame fizinius ir juridinius asmenis prisidėti ums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama

Veterinarai mums žinomi. Žinomi ir tarnyboms. Pagauti ir įrodyti sudėtinga dėl teisinių niuansų, tačiau tokia diena tikrai ateis. Veterinarai, ruoškitės! Beje, ne tik apie kirptaausius, bet ir apie veterinarus pranešti galite www.nukirpoausis.org.

Daugelis įsivaizduoja, kad naujagimių šuniukų nervinė sistema nėra išsivysčiusi taip gerai, kad šalinant uodegą be narkozės jaustų skausmą. Tai nėra tiesa - šuniukai jaučia tokį patį skausmą, kaip ir suaugę šunys, nes nervinė sistema būna pilnai išsivysčiusi iki gimimo. Uodegos šalinimo procedūra yra skausminga. Įsivaizduokit naujagimį šuniuką, kuriam uždedama guma ar užrišamas siūlas, taip sustabdant kraujotaką ir paliekant uodegą nukristi. Pabandykite patys užsiveržti pirštą su guma ir palaikyti porą valandų, kad suvoktumėt, koks skausmingas yra kraujotakos sutrikimas. Ne ką malonesnis yra uodegos šalinimas nukerpant žirklėmis ar ją nupjaunant. Paprastai tai atlieka mėgėjai, kurie matuoja reikiamą palikt uodegos ilgį, bet nesistengia, kad uodega būtų šalinama per sąnarinį paviršių, todėl realiai nukerpamas kaulas, o žaizda prideginama kalio permanganatu ar spiritiniu tirpalu. Tai, kad šuo galimai pamiršta šią procedūrą, nereiškia, kad mes turime suteikti jam skausmą.

Dalinamės mūsų organizacijos ir jos draugų parengtais įrankiais, kuriais naudodamiesi galite padėti gyvūnams: Prieglaudos.lt - virtualus organizacijų, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, žemėlapis https://prieglaudos.lt/ Draugiški Gyvūnams - didžiausias draugiškų gyvūnams vietų žemėlapis visoje Lietuvoje https://draugiskigyvunams.lt/ Programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk” (PSP) dalyvių sąrašas - atnaujinome sąrašą miestų ir organizacijų, vykdančių PSP programą https://bit.ly/46ZXpML Mūsų organizacijos draugės Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėjos Skaistės Svidraitės parengta forma, kurioje galite pranešti apie kupiruotus gyvūnus. Pranešimus Skaistė perduoda mūsų organizacijai, o mes išnagrinėję perduodame atitinkamoms institucijoms https://www.nukirpoausis.org/ Gyvūnų gelbėjimo instrukcija - teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįsta gyvūnų gelbėjimo instrukcija https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Gelbejimo-Instrukcija Nelikite abejingi ne tik savo, bet ir svetimam gyvūnui

Lietuvoje kupiruoti šunis draudžiama nuo 2004 m. Nepaisant to, gyvūnai Lietuvoje vis dar kupiruojami nelegaliai.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) yra nustačiusi ir tokių atvejų, kai šunų augintojai, susiradę vaizdo medžiagą internete kaip kupiruoti šunis, patys jauniems šuniukams žirklėmis patrumpina ausis, perriša uodegas, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir nukristų uodegos dalis. Dalis kupiruotų šunų atsivežama iš šalių, kuriose tai daryti legalu. Kai kurie šunų šeimininkai tikn dėl grožio nelegaliai kupiruoja gyvūnus Lietuvoje pas veterinarus, kurie vis dar atlieka šias griežtai draudžiamas ir gyvūnus žalojančias procedūras.Apie tai, kodėl šunys Lietuvoje vis dar yra nelegaliai kupiruojami bei kokių veiksmų būtina imtis, kad tokių atvejų būtų mažiau pasakoja VMVT bei gyvūnų gerovės organizacijų (VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir VšĮ „Šuniukų fėja“) atstovai.Nelegaliai kupiruojamų šunų Lietuvoje – vis dar labai daugVMVT duomenimis, prieš kelis metus draudžiamas kupiravimo procedūras dažniausiai atlikdavo veisėjai visiems vienos vados šuniukams. Tačiau ėmus juos bausti, pastaruoju metu pastebima, kad daugiausiai savo šunims ausis ir uodegas kerpa ne veisėjai, bet pavieniai šunų šeimininkai, jau įsigiję tam tikrų veislių šunis iš veisyklų.Anot VšĮ „Šuniukų fėjos“ vadovės Skaistės Svidraitės, kupiravimo atvejų skaičius ne tik nemažėja, bet šiuo metu net stebimas tokių atvejų skaičiaus augimas: „Kai atsirado draudžiantis įstatymas, tuo metu kupiravimas aprimo, tačiau dabar paskutinius 5 metus matau kupiravimo bumą. Taip yra todėl, kad niekas nieko nebaudė, veterinarijos klinikos kurios tai darė – tebedaro ir toliau. Dėl to šiai dienai vėl turim labai daug kupiruotų šunų.“Anot nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI) koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, siekiant, kad Lietuvoje nebeliktų nelegaliai kupiruotų gyvūnų, labai svarbios ne tik nevyriausybinių organizacijų, bet ir valstybės institucijų pastangos: „Tų atvejų, kai šunų šeimininkai, kupiravę savo šunis yra nubausti ir tai būtų sukėlę didelį pokytį visuomenėje, tam tikrą rezonansą, nėra ypatingai daug. Mano manymu taip yra todėl, kad neužtenka tik gyvūnų gerovės organizacijų, tokių kaip GGI ar „Šuniukų fėja“ pastangų. Visa tai galiausiai atsiremia ir į institucijų norą surasti tokius asmenis ir juos nubausti“.Būdai, kuriais Lietuvoje nelegaliai kupiruojami šunysAnot VMVT, stebima, kad vis daugiau augintinių patrumpintomis ausimis ir nukirptomis uodegomis įsigyjama iš šalių, kuriose tokios procedūros yra neuždraustos (pvz., Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos). Tai lemia ir ženkliai mažesnės tose šalyse išveistų gyvūnų kainos.„Didele problema išlieka tai, kad mums suprantamos kaip draudžiamos procedūros, tačiau kitose kaimyninėse šalyse yra įprasta šunims trumpinti uodegas, ausis. Iš tokių šalių parsivežami jau sužaloti gyvūnai. Vadinasi noras turėti būtent tokios išvaizdos gyvūną yra stipresnis už pasekmes ir netgi gyvūno gerovę“ – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.Lygiai taip pat nelegalu vežti gyvūną kupiruoti į kitą šalį ir jį vėliau parsivežti atgal į Lietuvą. „Taip pasielgusiam asmeniui taip pat gresia administracinė atsakomybė, nes vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostatomis, toks gyvūno savininkas ar laikytojas, kai pats savo iniciatyva nuvežė augintinį žalojimo procedūrai atlikti ar sudarė sąlygas atlikti tokius draudžiamus veiksmus, užtraukia atsakomybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 straipsnyje“ – apie gresiančią atsakomybę šunį išvežus kupiruoti svetur paaiškina VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.Gyvūnai nelegaliai kupiruojami ir Lietuvoje, o tokią nusikalstamą veiklą vykdantys veterinarai dažniausiai lieka nenubausti. „Visi didieji miestai, turi po veterinarą, kuris tai daro. Gaunam nuotraukas ar informaciją iš kitų asmenų, patikrinam, ar minimas šuo gimęs Lietuvoje ir rašom skundą atitinkamoms institucijoms“ – apie atvejus, kai nelegalios gyvūno kupiravimo procedūros atliekamos Lietuvos veterinarijos klinikose pasakoja VšĮ „Šuniukų fėja“ vadovė Skaistė Svidraitė.VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorės Linos Vaitekūnaitės manymu, labai svarbu atitinkamas poveikio priemones taikyti ne tik nelegaliai šunis kupiruojantiems šeimininkams, bet ir tuo nelegaliai užsiimantiems veterinarams. „Aš manau, kad jei bent vienas veterinaras, nelegaliai kupiravęs šunį, netektų licencijos, nelegalūs šunų kupiravimai veterinarijos klinikose po darbo ar kai nėra žmonių srauto, baigtųsi. Lietuvoje šunys vis dar kupiruojami, nes nėra baudžiamumo, visų pirma, veterinarų.“ – veterinarijos gydytojų atsakomybę akcentuoja GGI atstovė.Visuomenės akyse kupiravimas – nepateisinamasTam, kad gyvūnai nebūtų kupiruojami, labai svarbus ir visuomenės švietimas. Nelegalus šunų kupiravimas visuomenėje turėtų būti vertinamas taip, kaip tai yra numatoma įstatymuose – kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, įstatymus pažeidusiems asmenims užtraukiantis atsakomybę. Tai jokiu būdu neturėtų būti suprantama, kaip tam tikras „veislės standartas“, „mada“, ar tuo labiau neturėtų būti siejama su prestižu, siektinu pavyzdžiu.Anot GGI koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, dėl neigiamos visuomenės reakcijos, nelegaliai gyvūnus kupiravę asmenys jau rečiau savo augintinių nuotraukomis dalijasi socialiniuose tinkluose. „Dalis visuomenės supranta, kad gyvūno žalojimas tik dėl iškreipto grožio supratimo, kad šuo atrodytų „kietesnis“ ar būtų kažkieno „prabangos ženklu“ yra nepateisinamas žiaurumas. Šie žmonės daro didelį spaudimą komentuodami po socialiniuose tinkluose paskelbtomis kupiruotų šunų nuotraukomis. Todėl šias nuotraukas paskelbę asmenys labai dažnai jas ištrina, savo augintinių viešai neberodo“ – apie didėjantį visuomenės sąmoningumą pasakoja GGI koordinatorė.Visuomenės švietimo svarbą kovojant su nelegaliu gyvūnų kupiravimu pabrėžia ir VMVT direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas: „Kol visuomenė netaps nepakanti tokiam elgesiui, išgyvendinti šią praktiką bus sudėtinga. Džiugu, kad visuomeninės organizacijos labai prisideda prie edukacijos, skatinimo kalbėti apie problemas bei visuomenės elgesio ir požiūrio keitimo“.Numatomos su nelegaliu kupiravimu padėsiančios kovoti įstatymo pataisosSiekiant užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų kupiravimui Lietuvoje, reikalingas teisės aktų sugriežtinimas, draudžiantis šunų su kupiruotomis ausimis ir uodegomis, veisimą, pardavimą bei eksponavimą parodose. Tai numatoma jau parengtame ir viešai prieinamame Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte.Tikimasi, kad draudžiant kupiruotus gyvūnus veisti ir pardavinėti bei vėliau su jais dalyvauti parodose, visų pirma, bus sumažintas nelegalų šunų kupiravimas veisyklose, keisis visuomenės požiūris ir gyvūnų kupiravimas bus visiškai nebetoleruojamas. „Kai gyvūno savininkui bus apribojama su gyvūnu, kuriam atliktos draudžiamos procedūros, lankytis renginiuose su gyvūnais, jo veisti ar parduoti, kai toks laikytojas sulauks visuomenės pasmerkimo, tuomet tikrai susimąstys ar verta traumuoti gyvūną, žaloti jo kūną, visam gyvūno gyvenimui pakenkti jo gerovei.“ – teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Daina Šutovienė. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šunų kupiravimas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Tokie gyvūnus žalojantys veiksmai kaip šunų kupiravimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso atitinkamą straipsnį užtraukia baudą nuo 150 iki 2000 eurų, su gyvūnų konfiskavimu. Nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 2000 iki 4000 eurų.„Tegul kupiruotojai džiaugiasi, kad dar nėra baudžiami už gyvūno suluošinimą, kas būtent ir įvyksta, nes gyvūno suluošinimas yra apibrėžiamas kaip veiksmai ar neveikimas, dėl kurių sužalojamosgyvūno kūno dalys ir (ar) organai ir (arba) atsiranda žalingų liekamųjų reiškinių jo fizinei ir (ar) psichikos sveikatai. Tuomet jiems grėstų baudžiamoji atsakomybė, kuomet yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.“ – teigia GGI koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.„Pažymėtina, kad jau nuo šių metų pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnį, asmenims baustiems už minėtus pažeidimus ir iš kurių buvo konfiskuoti visi gyvūnai draudžiama 2 metus laikyti tos rūšies gyvūnus, o pakartotinai nusižengus draudimas galioja 4 metus.“ – apie taikomas sankcijas pasakoja VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėja Diana Daina Šutovienė.Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI- Instrukcija-KupiravimasTaip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.orgInformacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Dar šių metų kovo mėnesį gavome pranešimą apie asmenį, kuris savo socialiniame tinkle „Facebook“ viešina nuotraukas, kuriose matyti šuo, kuriam atlikta ausų trumpinimo procedūra. Iš pateiktos informacijos akivaizdu, kad gyvūnui atlikta ausų trumpinimo procedūra, kuri Lietuvos Respublikoje yra neteisėta. Dėl šio atvejo kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba , tuo pačiu prašėme pripažinti mus nukentėjusiais šioje byloje, kad galėtume ginti viešąjį interesą ir formuoti praktiką gyvūnų gerovės srityje. Deja, VMVT Telšių departamento vyriausiojo gydytojo inspektoriaus nutarimu atsisakyti pripažinti GGI nukentėjusiuoju, tačiau asmeniui, apie kurį pranešėme, toliau vykdomas tyrimas dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų, nesusijusių su mūsų organizacijos pateikta informacija. Kodėl mums ir kitoms nevyriausybinėms organizacijos, ginančioms gyvūnus, svarbu gauti nukentėjusiojo statusą? Paprastas paaiškinimas - tam, kad galėtume susipažinti ir apskųsti esant poreikiui institucijų sprendimus, sužinoti, ar gyvūnas buvo konfiskuotas, ar jam buvo padėta. Kai negauname šio statuso, negalime atlikti darbo iki galo bei užtikrinti nuskriausto gyvūno gerovės. Kodėl institucijos atsisako suteikti mums nukentėjusio statusą? Galime tik svarstyti, galimai, kad jos galėtų formaliai reaguoti į mūsų ar kitų organizacijų, pranešėjų pranešimus. Šiuo atveju mes kreipėmės į Plungės apylinkės teismą, kuris mūsų skundo netenkino ir VMVT nutarimą paliko nepakeistą. Toliau kreipėmės į Klaipėdos apygardos teismą su apeliaciniu skundu. Deja, teisėjas paliko Plungės apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir mūsų apeliacinio skundo netenkino. Kaip gyvena gyvūnas ir kokia bauda buvo ar nebuvo skirta jo šeimininkui gali atsakyti tik VMVT. Kad nebūtų tokių situacijų yra svarbu priimti įstatymo pataisą, leidžiančią NVO pripažinti atstovais žiauraus elgesio su gyvūnais bylose. Apie tai, kaip pataisai sekasi skintis kelią Lietuvos Respublikos Seimas rašėme: https://bit.ly/40dMAnG

Lapkričio mėnesį skyrėme intensyviam kalbėjimui apie gyvūnų kupiravimą - ausų ir uodegų šalinimą dėl estetinių priežasčių - kuris Lietuvoje yra griežtai draudžiamas ir baudžiamas, bet, deja, vis dar praktikuojamas. Nenori mokėti baudos - nekirpk!

Kaip papsakoti istoriją visiškai sveiko šuns, kurio šeimininkė atnešė jį užmigdyti? Toras yra iš „Utenos gyvūnų mylėtojų draugijos”, joje jis atsidūrė, kai veterinaras atsisakė užmigdyti sveiką šunelį, o šeiminkė jo nebenorėjo, sakydama, kad jis yra senas, storas ir negražus. Toras nėra nei senas, nei storas, nei negražus. Tiesiog žmogus, jam buvęs visu pasauliu, nusprendė, kad jis yra nuobodus, todėl laikas jo atsikratyti. Šis 10 metų šunelis praleido visą savo gyvenimą voljerie, laukdamas šilto šeimininkės prisilietimo, malonaus žodžio, tačiau sulaukdavo tik atsitiktinių apsilankymų, kai ji atnešdavo jam maisto. Toras yra tikras gražuolis – ilgas, trumpomis kojytėmis, drūtas, apvalutis. Savanoriai juokauja, kad jis jiems primena tanką Jis eina kaip buldozeris – nematydamas jokių kliūčių ir džiaugdamasis laisve. Pamatytumėte, kaip Toras žaidžia, visai kaip jaunas šuniukas. Galbūt todėl, kad niekada juo negalėjo būti, nes buvo uždarytas ir turėjo tapti sargu, ne šeimos nariu. Koks dar yra Toras? Be galo prieraišus ir išsiilgęs bendravimo. Jis nori kartu žaisti, eiti pasivaikščioti, atrasti naujas vietas ar kartu gulėti tingiomis dienomis. Jam tik trūksta žmogaus, kuris žinotų, jog jis nėra nei storas, nei senas, nei negražus. Dėl galimybės aplankyti Torą ir su juo susipažinti kreipkitės į Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija .

Ką pasakytumėt apie žmogų, kuris leidžia savo mažam vaikui bėgioti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui? Neatrodo labai išmintinga, tiesa? O kaip jums skambėtų pasiteisinimas tokiu atveju: bet juk jis kiek kartų bėgo ir nieko, nepakliuvo po ratais. O jeigu pakliūtų, kaip manote, kas liktų kaltas? https://youtube.com/shorts/yOcqdbMEnHE?feature=share Šiame video matome analogišką situaciją, tik raudonus signalus demonstruoja ne šviesoforas, o šuo. Galima stebėti visą spektrą kūno kalbos ženklų, rodančių,kad šuniui nėra smagu ir jis įspėja, kad jam šios glamonės visiškai ne prie širdies. Ir kad jo kantrybė - ne geležinė. Galvos nusukimas, apsilaižymas, pasitraukimas - visa tai yra subtilūs ženklai, kuriais šuo prašo nutraukti nemalonų jam elgesį ir duoti asmeninės erdvės. Ne tokie subtilūs, o greičiau jau įspėjantys - įtampa kūne, sustingęs žvilgsnis ir urzgimas. Video užfiksuotas tiesiog vadovėlinis pavyzdys, kaip negalima elgtis su šunimi,ir tuo labiau negalima taip elgtis leisti vaikams. Vien dėl to, kad vaiko oda plonesnė, audiniai gležnesni ir užtenka lengvo grybštelėjimo, kad atsirastų rimti sužalojimai. O pasaulinė statistika rodo, kad mažiems vaikams tenka daugiausiai įkandimų į galvos sritį. Pažiūrėjus į video tai nekeista, nes akivaizdu, kur šuniui būtų patogiausia kąsti - į aktyviai prie šuns kišamą veiduką. Ir galima tvirtinti, kad šuo neturi teisės kąsti vaikui, tačiau randai nuo to gyja nė kiek ne lengviau. Šuo yra gyvūnas ir už vaiko saugumą atsakingas ne jis, o tėvai. Galbūt šuns kantrybė auksinė ir jis niekada neįkas vaikui, bet kam žaisti su ugnimi? * Medžiaga paimta iš Lietuvos tėvelių, savanoriškai tokius video keliančių viešai į socialinę erdvę.

"Labas rytas, Lietuva" laidoje GGI atstovė Lina Vaitekūnaitė apie Lietuvoje draudžiamą kupiravimą. Kviečiame žiūrėti. Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Rugpjūčio mėnesį kartu su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atstovais dalyvavome renginyje „Specialised Bully Show“ siekiant išsiaiškinti, ar yra nelegaliai kupiruotų šunų, kurių mes dar nežinome ir kurių šeimininkų nebuvome patraukę atsakomybėn. Apie reidą rašėme čia: https://ggi.lt/naujienos/page/3/#ggi-reidas Gavome atsakymą iš VMVT, kad buvo nustatyti registruoti 8 American bully veislės šunys kupiruotomis ausimis: - 4 šunys įvežti į Lietuvos Respubliką kupiruotomis ausimis; - 3 šunų laikytojams už kupiruotas ausis jau buvo taikytos ANK priemonės; - Vienas šuo gimęs 2019-10-13 yra vyresnis kaip 3 metų, todėl yra taikomas senaties terminas. - Nustatytas ir vienas Amerikiečių stafordšyro šuo kupiruotomis ausimis, šuo įvežtas į Lietuvos Respubliką jau kupiruotomis ausimis. - Kitų pažeidimų parodoje neužfiksuota. Primename, kad gyvūnų kupiravimas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu ir draudžiamas. Pastebėję kupiruotą gyvūną – nelikite abejingi: Pasinaudodami mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija praneškite apie kupiravimo atvejį atitinkamai institucijai https://bit.ly/GGI-Instrukcija-Kupiravimas arba Registruokite kupiravimo atvejį Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėjos Skaistės Svidraitės parengtoje platformoje https://www.nukirpoausis.org. Gautus pranešimus ji perduoda mums, o mes, išnagrinėję, pranešimus perduodame atitinkamoms tarnyboms.

Kol institucijos Lietuvoje mums sako, kad prekybą tarp ES šalių taip pat ir importą iš trečiųjų šalių, reglamentuoja Europos Sąjungos institucijos ir viena valstybė negali vienašališkai nuspręsti drausti įvežti tam tikras prekes, tarp jų ir gyvūnus, jei toks sprendimas nėra priimtas visoje Europos Sąjungoje, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” konsultavosi su Europos Sąjungos institucijomis dėl galimybės riboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvos teritoriją. Siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų galima imtis ES lygmenyje, GGI atliko šiuos veiksmus: Kreipėsi į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje su užklausa apie ES institucijas, galinčias konsultuoti susijusiu klausimu. Pateikta užklausa, kurioje teiraujamasi, kaip galima apriboti kupiruotų gyvūnų įvežimą į Lietuvą. Užklausa suformuota argumentuojant, jog veiksmas apibrėžiamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, ir yra uždraustas Lietuvoje, tad būtina riboti ir tokių augintinių įvežimą į šalį. Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, kaip vieną iš galimybių, rekomendavo pradėti peticiją (https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/be-heard/petitions), kurioje būtų galima gauti ES institucijų išaiškinimą susijusiu klausimu. Atstovybė taip pat nurodė, jog siekiant pateikti tikslesnį atsakymą į užklausą, kreipėsi į Europe Direct kontaktų centrą. Europe Direct kontaktų centras atsiuntė patikslinimą, jog šioje situacijoje pagrindinė atsakomybė tenka nacionalinės valdžios institucijoms: gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį, todėl jai taikomas nacionalinis reglamentas. Tikslus išaiškinimas pateikiamas žemiau: „Tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali įvesti jūsų aprašytus apribojimus ir draudimus, jei tai netrukdys bendrosios rinkos veikimui.Todėl valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“, kurių informacija aprašyta Direktyvoje (ES) 2015/1535*.Pranešimo užduotis patikėta valstybių narių vyriausybinėms tarnyboms, o ne nevyriausybinėms organizacijoms. Tačiau paskelbtus pranešimus kiekvienas gali peržiūrėti Europos Komisijos svetainėje**.“ * 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, nustatanti informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisyklių teikimo tvarką OL L 241, 2015 9 17, p. . 1–15** TRIS - European Commission (europa.eu) GGI taip pat pasigilino į kitą EK atstovybės nurodytą pasiūlymą formuoti peticiją. Peržvelgus panašaus pobūdžio peticijas, susijusias su kompanionų gyvūnų gerovės klausimais, paaiškėjo, jog ES institucijos šioms peticijoms konkrečių išaiškinimų nepateikia argumentuojant, jog gyvūnų kompanionų apsauga paprastai nepatenka į ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymo sritį. Apžvelgus galimus veiksmus šiuo klausimu ES lygmenyje, paaiškėja, kad kol nėra nacionalinio lygmens teisės aktų, draudžiančių kupiruotų gyvūnų įvežimą į šalį, ES institucijos atskiroms valstybėms narėms konkrečių išaiškinimų ar nurodymų pateikti negali. Reiškia, iniciatyva turi būti pradedama formuoti nacionaliniame lygmenyje, po kurios gali sekti veiksmai, nurodyti Europe Direct kontaktų centro atsakyme (,,valstybės narės, naudodamos specialias IT sistemas, privalo pranešti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Tai vadinamieji „Pranešimai techninių reglamentų (TRIS) ir paslaugų (IMI) srityje“). Kaip nurodo centras, tokio pobūdžio informaciją turi teikti vyriausybinės institucijos. *[ Šiuo atveju galima rekomenduoti formuoti draudimą įvežti kupiruotus gyvūnus Lietuvos lygmenyje, tiesiogiai siejant tai su egzistuojančiu draudimu kupiruoti gyvūnus. Kitaip tariant, teigti, jog draudimas įvežti tokius gyvūnus yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą draudimo įgyvendinimą. Leidimas įvežti kupiruotus gyvūnus (arba neegzistuojantis draudimas) tiesiogiai prieštarauja įvestam draudimui atlikti tokio pobūdžio procedūras gyvūnams. ]

Lapkričio 1 dienos rytą, VšĮ “Naminukai”, sulaukė elektroninio laiško su pagalbos prašymu. Jame buvo rašoma, kad viename Vilniaus mikrorajonų, po balkonu, mergina pamatė kalytę, kuri yra atsivedusi šuniukų ir puldinėja praeinančius šunis bei žmones. Simona, šunelių filialo vadovė, tądien, kaip ir pusė Lietuvos, buvo išvykusi iš Vilniaus. Tad kreipėsi į mus ne tik teisinės pagalbos, bet ir kad fiziškai padėtumėme išgelbėti naujagimius, kuriems grėsė žūtis. Susirinkusi įrangą, GGI komandos narė Lina kartu su Naminukų savanore Gyte išvyko pranešime nurodytu adresu. Nepatikėjome savo akimis ir ausimis: tarpas tarp balkono ir žemės buvo itin mažas, tačiau šuns urzgimas ir mažų šuniukų verkimas patvirtino, kad jie ten visgi yra. Įlįsti po balkonu mes netilpome, tad pradėjome nuo kalytės. Kalytė nebuvo draugiškai nusiteikusi, tačiau maisto pagalba mums pavyko ją išsivilioti. Kad galėtų palįsti po balkonu žmogus ir prišliaužti prie šuniukų, mums prireikė prasikasti kelią kastuvu. Žvyre, kalės išraustoje duobėje, buvo rasti net septyni naujagimiai! Be galo džiaugiamės, kad mums pavyko. Mažyliai tik kelios dienos gimę, nosys smėlėtos, kvėpavimo takai užnešti žvyru, o lauke jau nebe vasara.. Po balkonu kalytė su naujagimiais, iki mums atvykstant, prabuvo penkias dienas. Pasak liudytojų, šuns šeimininkai gyvena tame pačiame name, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų, kad ištrauktų savo šunį ir tik ką gimusius šuniukus iš po balkone iškastos žvyro duobės. Kalyte rūpinosi kaimynė - nešė vandenį bei maitino. Istorijos tęsinys tikrai bus, tačiau kol kas norime pasakyti tik tiek - žmonės, sterilizuokite savo gyvūnus, nepaleidinėkite be priežiūros, o atsitikus tokiai situacijai tai yra jūsų, o ne organizacijų, pareiga pasirūpinti tiek kalytės, tiek naujagimių sveikata ir, šiuo atveju, netgi gyvybėmis. Prie šuniukų gerovės prisidėti galite aukodami tiesiai VšĮ Naminukams, prie GGI darbų pasirinkdami Jums patogų būdą čia: https://ggi.lt/parama/

Šunų ausų, uodegos trumpinimas yra nelegali operacija, daugeliu atveju atliekama tam tikrų veislių šunims tik dėl kosmetinių priežasčių. Gyvūnų kupiravimas uždraustas ir visose Europos Sąjungos šalyse.Lietuvoje nuo 2004 m. taip pat draudžiama kupiruoti gyvūnus (pvz. kirpti ausis ir uodegas šunims). Pagal LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas ir kt.) yra laikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais. Išimtis taikoma gyvūnų kastravimui ir esant kitais teisės aktuose numatytais atvejais arba atliekant veterinarines procedūras veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos.Nepaisant draudimų, Lietuvoje dažnai pastebime Amerikos stafordšyro terjerus, pitbulterjerus, Azijos aviganius, dobermanus ir kitų veislių šunis su trumpintomis ausimis. Tai uždrausta operacija, tačiau šunų savininkai randa būdų kaip tai atlikti įvairiais nelegaliais keliais, savo augintinius pasmerkdami beprasmei kančiai. Dėl kokių priežasčių žmonės vis dar vykdo nusikalstamą veiklą trumpindami šunų ausis ir uodegas? Šunys luošinami kupiruojant iš savanaudiškų paskatųAusų trumpinimo operacijos metu yra pašalinama beveik visa atsikišusi ausies dalis, paliekant tik ausies vidaus organus. Ausys buvo trumpinamos maždaug 20 šunų veislių apimant dobermanus, vokiečių dogus, bokserius, šnaucerius ir daugelį kitų.Anksčiau buvo motyvuojama, kad ausys trumpinamos dėl praktinių priežasčių – siekiant sumažinti ausų infekcijų ar sužeidimų riziką darbiniams šunims, tačiau kaip teigia veterinarai – tokios prielaidos yra klaidingos ir neatitinkančios tikrovės. Tyrimai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp patrumpintų ausų ir sumažėjusios ausų uždegimo rizikos. Taip pat ausų ir uodegų traumos nėra niekaip susijusios su konkrečiomis veislėmis, kad būtent joms reikėtų atlikti trumpinimo procedūras, kurios neva padės išvengti traumų.Taigi, dabar šunims ausys trumpinamos išskirtinai tik dėl kosmetinių priežasčių – manoma, kad ausų kirpimas pagerina tam tikrų veislių šunų, ypač naudojamų medžioklei ar kovoms, išvaizdą. Įsivaizduojama, kad gyvūnai, kurių ausys trumpos, stačios atrodo kur kas grėsmingiau, labiau bauginančiai. Gaila, bet tai kai kuriems gyvūnų savininkams yra pakankama priežastis operuoti gyvūną, net ir žinant, kad tokios procedūros – skausmingos, reikalauja ilgo gijimo laikotarpio ir gali sukelti daug įvairių komplikacijų.Taip pat tik dėl kosmetinių priežasčių trumpinamos ir uodegos, tai dažniausiai daroma 2-5 dienų amžiaus šuniukams. Uodega nukerpama žirklėmis arba yra užrišama gumine juosta taip siekiant, kad būtų sutrikdyta kraujotaka ir uodega nukristų pati. Uodegų kirpimas siejamas su gyvūnus žalojančia „mada“ ir nelegaliai taikomas tam tikrų veislių šunims, įsivaizduojant, kad taip gyvūnas atrodo „gražiau“. Kodėl lietuviai vis dar nelegaliai kupiruoja šunis?Nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės inciatyvos“ (GGI) savo socialinio tinklo Facebook paskyroje paskelbė apklausą, kurios metu paklausė, dėl kokių priežasčių žmonės vis dar žaloja savo gyvūnus juos kupiruodami. Didžioji dauguma apklausoje sudalyvavusių Facebook lankytojų mano, kad tai žmonės daro „iš durnumo“ (75 žmonės). Tik nedidelė apklausoje dalyvavusių žmonių dalis mano, kad tai – veislės standartas (10 žmonių) ar siekiant apsaugoti šunis dėl ligų (1). GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė teigia, kad nors jau praėjo beveik 20 metų, kai Lietuvoje uždrausta kupiruoti šunis, tačiau dalis šeimininkų ir veisėjų vis tiek ieško veterinarų, kurie tokias operacijas gyvūnams galėtų atlikti arba vyksta į užsienį, kur tokios operacijos vis dar legalios.„Žmonėms vis dar atrodo „gražu“ šunys be ausų ir uodegų, tarsi tai būtų kažkoks standartas, kurį gyvūnai turėtų atitikti, nepaisoma gyvūnų fiziologijos, galimų komplikacijų ir neigiamo poveikio gyvūno sveikatai. Fiziologiškai šuniui tiek ausys, tiek uodega yra reikalingi, o jų neteisėtas šalinimas yra žiaurus elgesys su gyvūnu, kuris turėtų būti griežtai baudžiamas. Labai svarbu apie tai kalbėti, šviesti visuomenę apie tokių operacijų komplikacijas, skausmą, kurį gyvūnai turi iškęsti dėl kosmetinių priežasčių ir šeimininkų įgeidžių“ – situaciją komentuoja GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Neigiamos pasekmės gyvūnui, kurias sukelia ausų ir uodegų trumpinimasAusų ir uodegų trumpinimas šunims sukelia daugybę neigiamų sveikatos problemų – nuo operacijos, ilgo pooperacinio gijimo, gyvūno patiriamo skausmo iki klausos ir koordinacijos sutrikimų ir net fantominių skausmų visam likusiam gyvenimui.Veterinarai šunų ausų trumpinime dėl kosmetinių priežasčių neįžvelgia nei vieno teigiamo aspekto. Atvirkščiai, tai traumuojanti operacija, sukelianti gyvūnui didelį skausmą ir ilgalaikį diskomfortą. Veterinarijos gydytojai, kurie nelegaliai dėl kosmetinių priežasčių trumpina šunims ausis, uodegas, gali netekti gydytojo licencijos.„Žinoma atvejų, kai tam tikrų veislių šunys operuoti yra vežami į Baltarusiją, Rusiją, kitas šalis, kur tokios procedūros nėra uždraustos. Lietuvoje įsigytą gyvūną išvežus kupiruoti į kitas šalis ir parsivežus atgal, atsakomybė galioja tokia pati, kaip ir kupiravus gyvūną Lietuvoje. Vienintelė išimtis, kai gyvūnas yra perkamas iš užsienio jau kupiruotas ir su visais tai įrodančiais dokumentais, tačiau tikimės, kad ir tai nebe ilgai bus legalu ir pavyks pasiekti draudimo kupiruotus gyvūnus apskritai įvežti į Lietuvą” – apie nelegalų bandymą kupiruoti gyvūnus kitose šalyse pasakoja GGI vadovė.Po ausų trumpinimo operacijos laukia sudėtingas gijimo laikotarpis: „Ausys yra skaudžios, jautrios, o jos dar ir rišamos, klijuojamos kad stovėtų. Tinkamai negydoma operacijos vieta gali užsikrėsti, įsimesti infekcija. Po tokios tik dėl „grožio” darytos operacijos stipriai sutrikdoma gyvūno sveikata“ – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.Dėl skausmo ir diskomforto, patiriamo nukirpus ausis ar uodegą, gali pasikeisti gyvūno elgesys – jis gali tapti agresyvesnis ar, atvirkščiai, per daug vangiai reaguoti į aplinką, tapti apatišku. Priežasčių, kada šuniui reikalinga ausų trumpinimo operacija dėl jo sveikatos yra nedaug – pavyzdžiui, kai ant ausies yra auglys, kurį reikia pašalinti ar ausis yra sužeista ir tik tada, kai tai, gydytojo veterinaro sprendimu, yra būtina dėl gyvūno sveikatos. Svarbu, kad tokiais atvejais yra leistina šalinti tik vieną, pažeistą ausį, tačiau ne abi, jei antroji yra sveika. Visais kitais atvejais gyvūno ausų, trumpinimas yra gyvūno žalojimas ir žiaurus elgesys.Taip pat dėl kosmetinių priežasčių trumpinant šuns uodegą rizikuojama gyvūno sveikata. Operacijos vietoje gyvūnui gali išsivystyti neuroma ar atsirasti auglys. Tyrimai rodo, kad uodegos vizginimu šunys perduoda tokias emocijas kaip pyktis ir susijaudinimas, todėl neturėdamas uodegos šuo negali pilnavertiškai bendrauti su kitais šunimis, išreikšti savo emocijas.„Kosmetiniais tikslais nelegaliai atliekamos šunų kupiravimo operacijos yra nesuderinamos su gyvūno prigimtimi, fiziologiniais poreikiais bei sukelia gyvūnui neatitaisomą žalą. Todėl labai prašome visų būti pilietiškais, informuoti VMVT arba GGI apie šunų savininkus arba užpildyti VšĮ “Šuniukų fėja” parengtą anketą www.nukirpoausis.org, kurie nelegaliai savo šunims pašalina ausis, uodegas, taip pat pranešti apie tokias procedūras nelegaliai atliekančius veterinarus“ – su problema kovoti kviečia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.Pastebėjus gyvūnų kupiravimo atvejus GGI kviečia būti pilietiškais ir pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai naudojantis GGI parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://bit.ly/GGI- Instrukcija-KupiravimasTaip pat apie sužalotą augintį jį kupiruojant galima panešti ir GGI arba pasinaudojus nuoroda https://www.nukirpoausis.orgInformacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su VšĮ „Šuniukų fėja“ irValstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius beirūpintis gyvūnų gerove.

Negyventi pririštam prie būdos, nebūti žalojamam dėl grožio, apkabinimų, o svarbiausia, kad jų šeimininkas turėtų žinių, kaip auginti gyvūną - tai tik keletas kiekvieno šuns norų. Dalinamės Lietuvos sveikatos mokslų universitetas lektorės Jūratės Kučinskienės paskaita apie tai, ko norėtų šunys gyvendami su žmonėmis.

Mūsų, kartu su Jūsų pagalba, Ukrainoje vykdomas gyvūnų sterilizacijos projektas vyksta jau metus. Per šį laikotarpį buvo sterilizuoti 5 658 gyvūnai - 4 351 katės, 1307 šunys. Daugelyje Ukrainos miestų buvome pirmieji arba vieni iš pirmųjų, pradėję nemokamų sterilizacijų programą, kuri buvo orientuota į sunkiai besiverčiančius, pagyvenusius žmones, savanorius, kurie prižiūri gatvėje gyvenančius gyvūnus. Tačiau neatsisakydavome padėti ir žmonių, pabėgusių iš miestų, kuriuose vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, gyvūnams. Padėdavome ir prieglaudoms, kuriose didžioji dauguma gyvūnų buvo nesterilizuoti. Ieškodami partnerių, orientavomės į deokupuotus miestus, miestus, netoli kurių, vyko ir vyksta aktyvūs karo veiksmai bei nutolusias nuo miestų vietoves, kuriose nėra vet. gydytojų ir kurių tik mažuma gyventojų supranta sterilizacijos svarbą. Sterilizacija - vienas iš humaniškiausių būdų mažinti beglobių gyvūnų skaičių gatvėse, tuo pačiu mažinant beglobių gyvūnų žūčių, žiauraus elgesio atvejus, mažinant maisto beglobiams gyvūnams poreikį. Įvairiais projekto etapais, sterilizacijas vykdėme įvairiuose Ukrainos miestuose bei gyvenvietiese: Charkiv, Donetsko sritis,Cherkasy, Kramatorsk, Kropyvnytskyj, Krivoj Rog, Mikolaiv, Uzhorod, Vilne Vinycia apskritis, Zaporožė, Sloviansk, Vovchansk, Dnipro, Chuhuiv, Odesa, Poltava, Velykyi Burluk, Pechenihy, Druzhkivka, Mykolaivka, Kostiantynivka, Khotimlia,Bryhydivka Vinycios apskritis,Cherkaski Tyshky, Chkalovske, Bugaivka , Prykolotne. Ukrianiečių partnerių vardu, dėkojame savo bendruomenei už pagalbą - be Jūsų šis projektas nevyktų. Kviečiame nesustoti remti Ukrainos, prisidėti prie paramos akcijų, juolab, kad artėja žiema, kuri ir vėl atneš iššūkių tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Dėkojame mūsų nuostabioms partnerėms Irka Ice ir Yuliya Firka fondo UFA / United for Animals įkurėjoms, kurios mums padeda kasdieniuose Ukrainos klausimuose, sprendžia mūsų gaunamas maisto gyvūnams užklausas.

Nuo lapkričio 1 d. gyvūnų augintinių veisėjams įsigalioja draudimas šunis laikyti nuolat pririštus. Mūsų organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė , sako, kad šis draudimas yra pradžia prieš visuotinį draudimą, todėl žmonės yra ruošiami iš anksto ir draudimas priimamas palaipsniui. Plačiau apie pasikeitimus LRT reportaže

Sulaukėme daug Jūsų laiškų dėl internete pasklidusios informacijos dėl galimai išmesto katino iš ketvirto aukšto, tad norime informuoti, kad prašymą pradėti tyrimą dėl šios situacijos esame išsiuntę Lietuvos policija . Lauksime tyrimo rezultatų, kuriuos gavus pasidalinsime su jumis.

Baigėsi šilti orai, atėjo lietaus metas, neužilgo pasnigs, pašals. Jau Facebook grupėse atsiranda pranešimai apie šunelius gulinčius ant pažliugusios žemės, pririštus grandinėmis prie sukiužusios būdos, šąlančius, šlampančius, drebančius. Mes turime prašymą. Sunku suprasti, kas tų gyvūnų „šeimininkų” galvose, kad jie kažkada priėmė sprendimą auginti gyvūną, vėliau jį pasmerkia tokioms kančioms. Sunku suprasti, kodėl atsakingos institucijos taip ir nepagerino situacijos edukuodamos žmones, atlikdamos reidus į kaimus, vienkiemius, sodus ar net į Naujininkų rajoną Vilniuje, kur daugybę šunų kenčia prastas gyvenimo sąlygas ir savo „šeimininkus”. Todėl prašome Jūsų nelikti abejingais. Artėja ilgasis savaitgalis, kai lankysite savo giminaičius, artimuosius, pastebėję šąlantį gyvūną, nelikite jam abejingi: Pakalbėkite su jo šeimininku, paprotinkite; Informuokite tos gyvenvietės seniūną; Informuokite Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą; Informuokite mus, jei nei viena tarnyba nepadės gyvūnui. Tai ilgas procesas, bet kiekviena sugaišta minutė yra verta, nes būna, kad žmonės gavę baudą susimąsto, pagerina sąlygas gyvūnams. O ir institucijos dažnai girdėdamos apie problemą ne tik iš mūsų, bet ir iš paprastų Lietuvos gyventojų, gal susimąstys ir imsis prevencinių būdų šiai problemai užkardyti. Atsitinka ir stebuklų, vargšą šunelį priglaudžia nauja šeima. Todėl nelikite abejingi! Pridedame du paveikslėlius kaip padėti šuneliui: Rekomendacijos, kaip paruošti jo būdą šalčiams artėjant. Gyvūno gelbėjimo instrukciją, kad žinotumėte kaip reikalauti iš institucijų pagalbos gyvūnui: https://ggi.lt/per-mazas-voljeras/ Dalinkitės šia informacija