Naujienos

Nauji metai, nauji iššūkiai. Iššūkis ir atsisveikinti su pamiltais projektais, bet tam ateina laikas ir ne liūdėti, o džiaugtis reikia, kad jie išvis buvo, vyko sėkmingai ir pasiekė savo tikslus Gyvavęs dešimtmetį ir paneigęs mitą, kad prieglaudų gyvūnai yra “nekokybiški”, negražūs ir netinkami gyvenimui namuose, projektas neBrisius jaučiasi atlikęs savo misiją ir toliau vykdomas nebebus. Ačiū tariame projekto koordinatorei Elena Mituzė, su mumis buvusiai beveik visus 10 metų, ir visai projekto komandai: kiekvienam fotografavusiam, rašiusiam, koordinavusiam ir kitaip prisidėjusiam prie projekto gyvavimo. Puslapį paliksime veikti, kad norintys galėtų perskaityti širdis šildančias išgelbėtų gyvūnų istorijas bei peržiūrėti profesionalių fotografų darytas nuostabias nuotraukas: www.nebrisius.lt.

Jums ši parama nieko nekainuoja, o mums tai neįkainojama pagalba sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Padėkime jiems kartu! Skirti 1,2% paramą galima pildant FR0512 formą internete, Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS). Instrukciją, kaip pildyti formą, galite rasti paspaudę ČIA Pavadinimas: VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”Kodas: 302842427 Svarbu žinoti: Pajamų mokesčio dalį skirti galite tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), teikiant prašymą FR0512 (5 versija). Šią prašymo formą galite pateikti iki 2025 m. gegužės 2 d. Pajamų mokesčio dalį vienu Prašymu galite skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui. Maksimalus laikotarpis yra 5 metai (pastarieji praėję kalendoriniai metai ir ateinantys 4 metai). Vien dėl skiriamos pajamų mokesčio dalies  metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) pateikti neprivalote. Tačiau jeigu Jums yra prievolė pateikti deklaraciją GPM311, ji turi būti pateikiama laiku, t. y. iki 2025 m. gegužės 2 d., nes jos nepateikus, prašymas nebus vykdomas.

Artėjant Naujųjų Metų nakčiai dalinamės rekomendacijomis, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus: Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie: • Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų – tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo. • Jei yra galimybė, išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai. • Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo. Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų: • Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais. • Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima. • Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo. • Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan. • Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių. Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę: • Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti. • Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų. • Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti: • Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta. • Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo. Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs: • Pamaitinkite gyvūnus – sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni. • Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina. Skanėstų naudojimas: • Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės. • Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti, siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate. • Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų. Vaistų naudojimas: • Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui. • Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas – rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto. Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju: • Būtinai paženklinkite savo gyvūną. • Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu. • Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus. Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu: • Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu. • Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. • Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimybė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos. Saugių Jums ir Jūsų augintiniams artėjančių Naujųjų Metų!

Tad kodėl gi nepanorėjus kažko, kas dabar atrodo nelabai realu, bet taip labai trokštama. Mes linkime ir sau, ir Jums, o labiausiai tai gyvūnams vieno didelio troškimo – kad kitais metais nebeliktų prie būdų grandinėmis pririštų šunų. Nes tokio gyvenimo jie nenusipelnė. Nes žmonės gali būti geresni nei tai. Nes Lietuva gali būti labiau pažengusi ir draugiškesnė šalis gyvūnams. Gražių švenčių @followers su visais šeimos nariais, dalies jų nepaliekant šalti prie būdos! Nuotraukoje: mūsų savanorė Vita Stankevičiūtė su savo augintiniu Nuotraukos autorius: Bucnys photography

Liūdna, bet puiki iliustracija apie tai, kodėl ir vaikams, ir suaugusiems gyvūnas negali būti dovana, o kai kuriems ir sąmoningas sprendimas būti negali, nes sąmonės reikia ne tik sprendimui, bet ir gyvūno auginimui. Vaikas ant mažo šunelio joja, tampo, tėveliai ploja katučiu, filmuoja ir į socialinius tinklus kelia. Teisiškai čia padaryti nėra ką, nors bent įspėjimo sieksime, bet morališkai skauda žiūrėti ir įsivaizduoti, kokioje nelaimėje šis šunelis gyvena. * Video užmaskuoti kitaip nepavyko, bet esmė suprantama. Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu www.ggi.lt/parama

Šiam įrašui reikalinga šiokia tokia įžanga, nes jis bus sunkus. GGI laikosi pozicijos, kad visi, dirbantys dėl gyvūnų, nusipelnė pagarbos. Ar požiūriai į tam tikrus dalykus išsiskiria? Žinoma, kartais net ir labai. Bet fakto tai nekeičia. Fakto nekeičia iki tol, kol iš tiesų dirbantiems prioritetas yra gyvūnų gerovė. Mūsų vidaus politika – į oficialių prieglaudų veiklą mes nesikišame, nes 1. Jaučiame pagarbą dėl atliekamo darbo, net jei ir ne visada ir ne su viskuo sutinkame. 2. Yra atsakingos institucijos, kurios rengia taisykles bei vykdo oficialių prieglaudų kontrolę, todėl tai yra jų, o ne mūsų darbas. 3. Niekam, o ypatingai gyvūnams, nėra į gerą, kai dėl gyvūnų dirbančios organizacijos pradeda konfliktuoti vietoje vieni kitų palaikymo ir bendradarbiavimo. Tačiau yra tokia atskira grupė gyvūnų gelbėtojų, kurie nėra veiklos registravę, ją vykdo arba individualiai, arba kai kurie viešai teigia esantys gyvūnų globos organizacijos, nors leidimo gyvūnų globai neturi. Pažįstame visokių, bet, deja, daugiau iš jų yra probleminiai. Probleminiai iki tokio lygio, kad iš jų gyvūnai turėtų būti konfiskuoti be teisės juos vėl laikyti. Su kai kuriais taip ir nutinka. Su kai kuriais iš jų susidūrėme ir mes ne kartą ir dirbome, idant galėtume padėti ten esantiems gyvūnams, tačiau sąmoningai nusprendėme istorijų neviešinti todėl, kad normalioms prieglaudoms ir jose esantiems gyvūnams mažiausiai reikia, kad žmonės pradėtų abejoti visų prieglaudų darbu. Todėl prašome skaitant toliau atkreipti dėmesį, kad tai yra izoliuotas, su oficialiomis prieglaudomis nesietinas atvejis, kuris dėl svarios priežasties šiandien yra viešinamas. Nemažai kam žinoma „Lauros prieglaudėlė“ anksčiau buvo VšĮ, vėliau buvo likviduota ir leidimas gyvūnus globoti panaikintas. Tačiau veikla nesustojo, o persikėlė į asmeninį organizacijos vadovės profilį. Veiklos ataskaitos neegzistuoja, pinigai renkami į asmeninę sąskaitą, gyvūnų apskaita vedama nėra ir institucijoms nėra, kaip patikrinti nei veiklos, nei gyvūnų gerovės. Ta veikla tai bala nematė, yra naivių žmonių, kurie pasakomis tiki ir bet kam pinigus pervedinėja, ir nieko čia nepadarysi, o ir ne mūsų reikalas daryti - žmonės su savo pinigais daro, ką nori. Bet šioje istorijoje didelė problema yra gyvūnų gerovė. Asmuo (tuo metu dar buvo organizacija) jau yra baustas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Baustas buvo mūsų iniciatyva ir tikrai ne už kilimėlius ne vietoje sudėliotus, kaip kad kai kurios institucijos tikrina. Skundą parašėme tada, kai žinojome, kad ten patekęs normaliai atrodantis trumpaplaukis mažas šunelis buvo ištremtas žiemos metu į lauką prie būdos, pagalba iš kitų prieglaudų priimta nebuvo, ir šunelis buvo privestas iki tragiškos būklės, iš kurios jį reikėjo nuo pačios prieglaudos nedelsiant gelbėti. Tąkart susirinko pinigėlius iš sekėjų, net nemeluodama, kad baudą gavo, tik nepasakė už ką. Sekėjai baudą sumokėjo ir veikla tęsėsi toliau. Didelių gaisrų nematėme, tylėjome, bet stebėjome. Žinant baustumą už žiaurų elgesį ir tai, kad organizacija buvo uždaryta, bet veikla tęsiasi su gana nemažu kiekiu skelbimų apie ten patenkančius, sergančius, namų ieškančius gyvūnus, be to, kad visos veiklos, tiesiogiai susijusios su gyvomis būtybėmis, turėtų būti oficialios ir reguliuojamos, pagrindinis noras dabar yra žinoti, ar gyvūnai yra laikomi tinkamai ir gauna veterinarinę pagalbą. Tačiau to padaryti yra neįmanoma, nes gyvūnų laikymo vieta yra niekam nenurodoma. Kažkas tikrai žinote, kur gyvūnai laikomi – prašome parašyti mums privačią žinutę, anonimiškumą garantuojame. Pridedamos nuotraukos: kaip šuo buvo laikomas prie būdos žiemos metu, kaip atrodė paėmus iš prieglaudos, organizacijos likvidavimo informacija ir veiklos vykdymas bei pinigų rinkimas į asmeninę sąskaitą, neturint leidimo globoti gyvūnus.

Prieš dvi dienas Kėdainiuose du palaidi šunys per vieną dieną nužudė 3 mažesnius šunelius. Iš komentarų matoma, kad jie palaidi laksto ne pirmą kartą, žmonėms yra žinomi, tačiau niekas nežino, kas šeimininkai? Jei kas nors žinote šeimininkus ar adresą, kuriuo šie šunys laikomi, parašykite mums. Taip pat, norime vėl ir vėl atkreipti dėmesį į palaidų šunų ir abejingų žmonių problemą. Pirmiausia, dar kartą pakartosime: jokie - maži, dideli, draugiški, nedraugiški - šunys jokiomis aplinkybėmis negali būti palaidi ir be priežiūros. Dėl daugybės priežasčių, mūsų jau ne kartą aptartų. Antra, kur žmonių neabejingumas? Jeigu kas nors, pirmą kartą pamatęs šiuos šunis palaidus, būtų pranešęs atsakingoms institucijoms, tikriausiai ši triguba tragedija įvykusi nebūtų. Pasekmės tokios, kad viena močiutė, viena jauna mama ir dar vienas žmogus sutiks šventes labai liūdnai, be savo šeimos nario. Nenorėtumėte būti jų vietoje, tiesa? Prie GGI veiklos galite prisidėti Jums patogiais būdais: www.ggi.lt/parama

Augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus – juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinių ir kitų švenčių proga, tačiau ši problema ypač suaktyvėja prieš Kalėdas. Rinkdami Kalėdų dovanas, kai kurie žmonės nusprendžia, kad jų artimieji apsidžiaugtų po egle radę gyvūną. Visgi gyvūnų priežiūros specialistai ir prieglaudų atstovai pabrėžia, kad impulsyvus noras dovanoti gyvūną švenčių proga nėra geras pasirinkimas, nes gyvūnas nėra DOVANA. „Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir gali neatitikti jo gyvenimo būdo, turimų gyvenimo sąlygų, finansinių galimybių. Galbūt naujas gyvūno savininkas net neturi noro ar laiko rūpintis gauta „ gyva dovana“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Nepatikusį megztinį, nenaudingą suvenyrą ar dar vieną puodelį pakankamai lengva grąžinti, kam nors atiduoti arba numesti į palėpę ir pamiršti. Tačiau gyvūnai yra gyvos, kvėpuojančios, jaučiančios būtybės, kurių negalima iš naujo padovanoti ar grąžinti pardavėjui. Anot B. Vaitiekūnaitės, dalis prieglaudų kalėdiniu laikotarpiu gyvūnų į namus neatiduoda, nes labai dažnai jie paimami kaip dovanos, o paskui labai didelė dalis jų yra vėl grąžinami atgal, ar dar blogiau – atsiduria gatvėje ar yra atiduodami giminaičiams į kaimą kur yra prirakinami prie grandinės. Lygiai taip pat kaip šunys ir katės iš veislynų, taip pat ir prieglaudoje esantys gyvūnai jokiu būdu neturėtų būti dovanojami. „Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas suaugusiųjų sprendimas, o ne šventinių jausmų vedamas spontaniškas poelgis. Deja, vis dar turime visuomenei priminti seną tiesą – gyvūnas ne daiktas ir ne dovana“, – sako „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Ką daryti, jei vaikas Kalėdoms prašo šuniuko ar kačiuko? Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiimama visa šeima 10-20 metų laikotarpiui. Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus. Gyvūnui, ypač pradžioje, svarbu skirti daug dėmesio ir laiko, kad jis adaptuotųsi naujoje aplinkoje ir apsiprastų su naujais šeimininkais. Taigi, visų pirma svarbu įsivertinti, ar paimant gyvūną galėsiu jam ypač pradžioje skirti pakankamai daug laiko. Taip pat svarbios ir turimos gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenant bute reiktų apsvarstyti, ką daryti, jei šuo garsiau los, ar kaimynai dėl to neturės pretenzijų. Ne paslaptis, kad gyvūno išlaikymas kainuoja tikrai nemažai, todėl svarbu numatyti, kokią šeimos biudžeto dalį galima skirti naujam šeimos nariui. Deja, dažnai gyvūnai atsiduria prieglaudose, nes jų savininkai, gyvūnui susirgus, nenori ar negali skirti lėšų jų gydymui. Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiai būsimus rūpesčius: ● Šuniuką reikia vedžioti, o kačiukui reikia keisti kraiko dėžutę. ● Su gyvūnais reikia užsiimti, žaisti, dresuoti ir skirti dėmesio, nes jie, ypač šunys, yra socialūs gyvūnai. ● Gyvūną reikia maitinti, palepinti skanėstais. ● Gyvūnas gali apsirgti, o jų gydymas tikrai nepigus. O kur dar pastovios išlaidos nukirminimui, vaistams nuo erkių, skiepams ar profilaktikai. ● Gyvūną reikia šukuoti, maudyti, kirpti plaukus ir nagus. ● Pasitaiko, kad vaikams ar kitiems šeimos nariams atsiranda alergija gyvūnui, todėl labai patariame su gyvūnu susipažinti ir praleisti su juo kažkiek laiko jo aplinkoje – aplankyti jį prieglaudoje ar pas veisėją, priklausomai nuo to, kokį gyvūną nusprendėte priimti į šeimą. Atsisakydami jo, po kurio laiko praleisto Jūsų šeimoje, Jūs traumuosite gyvūną. ● Įsitikinkite, ar gyvūnas sutars su kitais Jūsų laikomais gyvūnais ar mažais vaikais. Įvertinkite, ar neplanuojate šeimos pagausėjimo. ● Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti. Gyvūnas ne daiktas, ne žaislas, kurį atsibodusį galima nutrenkti į tvartą ar prirakinti prie būdos, ar atiduoti į prieglaudą. Gyvūnas gyva ir sociali būtybė, kuriai reikės mažiausiai 10 metų Jūsų finansinio ir emocinio įsipareigojimo. Kalėdiniu laikotarpiu geriau skirkite laiko ir: ● Pažiūrėti su vaikais mūsų ruoštus edukacinius filmukus, apie tai, kokie iššūkiai laukia auginant gyvūnus: https://bit.ly/GGI-Edukaciniai-Filmukai ● Aplankykite gyvūnų prieglaudą, pavedžiokite ten šuniukus, padėkite sutvarkyti kačių namelius, pažiūrėkite kaip į tai reaguoja vaikai, o ir patys vaikai supras, ar jie tikrai nori augintinio. O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Organizacijos veiklą paremti galima įvairiais būdais: www.ggi.lt/parama

Atspėkite, apie ką vakar LRT laidoje kalbėjo GGI atstovė Loreta Stakauskaitė? Vienas atspėjęs... negaus dovanų šuniuko nes negaus niekas, nes gyvūnai nėra dovana.

Dėkojame visiems už pranešimus, visus perskaitėm, ne į visus spėjame atsakyti, tačiau šis atvejis mums žinomas, su juo yra dirbama, su pranešėja bendraujame, šuns skriaudikę žinome, apie rezultatus būtinai informuosime. Tuo tarpu norime padėkoti pranešėjai, kuri nepabijojo filmuoti, ginti šuns (video yra iškarpytas), perduoti informaciją mūsų organizacijai ir toliau bendradarbiauti, kad tokia šuns šeimininkė būtų nubausta. Baisu kiek piktų žmonių aplink, liejančių savo psichologines problemas ir nelaimes ant niekuo dėtų gyvūnų. Kada gi ateis diena, kai gyvūnus augins tik tie, kurie jų verti. Prie atvejų sprendimo prisidėti galite Jums patogiais būdais www.ggi.lt/parama

LRT radijo laidos 10-12 ištrauka.

Kol vieni (o iš tikrųjų tai ne vieni, bet daugybė: gyvūnų gerovės organizacijos, prieglaudos, valstybinės institucijos, nuomonės formuotojai ir kiti) kovoja su vis dar didžiule problema išliekančiu gyvų būtybių dovanojimu lyg šie būtų puodai, kiti štai dalina šunis su butais ir skatina gyvūnų dovanojimo kultūrą, iš kurios bandome išbristi. Kokios jūsų mintys, pamačius tokią reklamą?

Be to, kad visada palaikėme kolegų Tušti narvai kovą, nes jokie gyvūnai nėra verti kančių idant žmogus galėtų pasipuikuoti kailinukais, šį kartą kova yra dviguba. Mes negalime leisti, kad įstatymai, prie kurių buvo daug dirbta, siekiant gerovės gyvūnams, už kuriuos balsavo Seimo nariai ir palaikė visuomenė, būtų naikinami, perdarinėjami ar nukelinėjami. Kailininkai ir jų lobistai nori nukelti kailių fermų draudimą į kitą dešimtmetį. Tai reiškia, kad gyvūnai Lietuvoje dar beveik 10 metų būtų dusinami dėl niekam nereikalingos puošmenos. Parašyti laišką Seimo nariui ir paprašyk, kad balsuotų PRIEŠ ir neleistų gyvūnams kentėti nė minutės ilgiau. Parodyk, kad neleisi atšaukinėti ir nukelinėti jau priimtų įstatymų, prie kurių buvo tiek dirbta. Ką ir kam rašyti, Tušti narvai aprašė čia: https://bit.ly/ParasykLaiskaSeimoNariui

Dažnai po mūsų įrašais užverda diskusijos. Komentuoja mūsų sekėjai, įvairių organizacijų atstovai, visuomenės veikėjai, politikai. Tokios diskusijos yra svarbios, nes jos padeda kelti aktualias problemas ir skatinti pokyčius. Tačiau pastebime, kad kartais jos peržengia padorumo ribas. Norime aiškiai pasakyti: mes netoleruojame patyčių, įžeidinėjimų ar chamiško elgesio. Neleisime niekam įžeidinėti nei mūsų, nei mūsų sekėjų. Tokie komentatoriai bus blokuojami, nes mūsų erdvė skirta konstruktyvioms ir pagarbioms diskusijoms. Patyčių kultūra, deja, vis dar yra opi problema mūsų visuomenėje. Ypač dabar, kai dažnai girdime skaudžias naujienas apie patyčių pasekmes, privalome visi kartu siekti pokyčių. Viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, kiekvienas turime būti atsakingas už savo žodžius. Žinomi visuomenės veikėjai turi dar didesnę atsakomybę – jų elgesys tampa pavyzdžiu ir formuoja aplinkinių požiūrį bei elgesio normas. Įžeidinėjimai ir patyčios ne tik žeidžia, bet ir griauna konstruktyvaus dialogo galimybę. Įvairovė požiūriuose yra naudinga, bet tik tada, kai kalbamės su pagarba ir žmogiškumu. Kviečiame diskutuoti ir ieškoti sprendimų dėl to, kas mums visiems svarbu – gyvūnų gerovės. Tačiau, jei jaučiate, kad norisi išsilieti, versti purvą ant oponentų ar šaipytis, rekomenduojame sustoti, giliai įkvėpti, pamedituoti ar pasimelsti – kiekvienam pagal savo įsitikinimus. Dėkojame už Jūsų supratingumą. Tik kartu, konstruktyviai ir pagarbiai diskutuodami, galime pasiekti realių pokyčių gyvūnų gerovės srityje.

Kai kurias gyvenvietes patikrinti itin sunku dėl namų išdėstymo juose, kai namai yra gerokai nutolę nuo kelio / yra pastatyti sklypų pabaigoje. VšĮ neturi teisės eiti į privačią valdą, o įstatymų mes ir mūsų savanorė Oksana, vykusi į vietą, laikosi, tad, kiek tai įmanoma, fiksuojame per atstumą. Šio reido metu buvo patikrinta apie 60 gyvenamųjų namų, prie kurių buvo matomi 17 lauke laikomų šunų (tikėtina, kad jų buvo ir daugiau, tačiau būdos/voljerai slėpėsi už namų). Nors šunelių laikymo sąlygų įvertinti per tokį atstumą nebuvo įmanoma, vis tik ir vėl atkreipė dėmesį palaidi šunys. Vienas jų patikrinimo metu lakstė nuo vieno namo prie kito per labai judrų kelią, kuriuo automobiliai važiuoja gana dideliu greičiu. Taip pat, jis jau akivaizdžiai šlubas, tad galimai yra ir to lakstymo per kelią priešistorė. Dėl šio šunelio kreiptasi į atsakingą instituciją. DĖMESIO! Dėl trūkstamos finansinės paramos atvejų bus apsiimta tiek, kiek tam bus lėšų. Prisidėti galite per aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba į projektui dedikuotą sąskaitą Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498.

Praeitą savaitę dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatyme „modeliais“ tapo… žirgai. Beje, prieš keletą metų tas pats dizaineris ant podiumo įkurdino ožkas. Sakysite, kas čia tokio – juk gražu? Deja, ne visada tai, kas kai kuriems „gražu”, dera su gyvūnų gerove. Pasak arklių specialistų: - Triukšmas, ryškios šviesos ir stresinė aplinka gyvūnams sukelia didelį nerimą, baimę ar net traumų. - Išsigandęs arklys gali elgtis nenuspėjamai, keldamas pavojų tiek aplinkiniams, tiek sau. - Arklių transportavimas ir priežiūra miestuose ar uždarose patalpose reikalauja specifinių sąlygų. - Augant visuomenės sąmoningumui, gyvūnų naudojimas pramogoms vis dažniau laikomas neetišku ir sulaukia vis daugiau kritikos. Prieš porą metų garsūs mados namai Chanel sulaukė tarptautinės organizacijos PETA kritikos už žirgų naudojimą mados renginyje. Kaip teigė PETA JK direktorė Elisa Allen: „Arkliai yra protingi, jautrūs ir lengvai išsigąstantys gyvūnai, o ne mados aksesuarai. Jų vieta nėra podiumas tarp blyksinčių šviesų ir griausmingos muzikos. Toks neapgalvotas sprendimas galėjo baigtis katastrofa.“ O kaip jūs manote? Ar vieta žirgams ir kitiems gyvūnams madų šou ar pramoginiuose renginiuose?

Įrašas bus ilgas, bet mes manome, kad pravartu su finansine ir emocine organizacijos informacija susipažinti visiems mūsų sekėjams. Kažkada protingas žmogus iš nevyriausybinio sektoriaus mus yra įspėjęs: kuo daugiau darysite, tuo daugiau "heiterių" atsiras, tad pasiruoškite. Matom. Žinoma, matom, kad teigiamų žmonių dar daugiau atsiranda, bet juk stipriausiai užgauna tie, kurie ant sofos sėdėdami ne mūsų atliekamus darbus, o (ne)egzistuojančius pinigus skaičiuoja, o tada rašo internete kliedesius ir menkina organizacijos vardą, neva tai mes vagys. Vienas šaukštas neadekvato įpilto deguto sugadina visą statinę medaus, o jei dar tie šaukštai prisikūrę po 10 anketų rašinėja, tai jau visai ne kokie reikalai Apskritai mes manom, kad tas, kam gyvūnai iš tiesų rūpi, niekada nespjaudys ant kitų gyvūnais besirūpinančių, tad akivaizdu, kad ne gyvūnų gerovės, o kitų interesų yra vedini tie asmenys. Ir nors veltis į dramas ir teisintis ne mūsų būdui, bet bet kartais ir mus išvesti iš kantrybės galima. Tai kad tie kliedesiai pagaliau baigtųsi ir žmonės iš šono skaitydami netikėtų nesąmonėm, mes pagalvojom, kad bendram supratimui paskaičiuokime visi kartu tuos GGI surenkamus milijonus. Pastaruoju metu rašome, kad gyvūnų nepriežiūros atvejų apsiimsime tiek, kiek bus lėšų (kas šiaip ir turėtų būti normali praktika veikloje), bet tai žmonėms užkliūva. Šiuo metu gyvūnų nepriežiūros projekto sąskaitoje yra 583,73 eur, o sąskaitos-faktūros dar ne visos apmokėtos. Paimkime paskutinius 3 mėnesius ir paskaičiuokime tuos projekto milijonus. LAPKRITIS 0 eur gauta parama per Swedbank 0 eur gauta parama per PayPal 319,45 eur gauta parama per aukok.lt IŠLEISTA: 0 eur Beje, gal bus įdomu ir tai, kad ne projektui, o bendrai GGI veiklai (teisinis reglamentavimas, Draugiški Gyvūnams ir neBrisius projektai, švietimas, straipsnių rašymas, konsultavimas ir visas organizacijos išlaikymas) per lapkritį paaukota net visi 50 eurų (per Swedbank aukotojai 5: NM, AB, MS, GT ir anonimas per Perlo terminalą). SPALIS 50 eur gauta parama per Swedbank (paaukoję asmenys du: AV ir GT) 10 eur gauta parama per PayPal (paaukojęs asmuo vienas: DJ) 198,09 eur gauta parama per aukok.lt IŠLEISTA: 325 eur Ne projektui, o bendrai GGI veiklai per visą spalį paaukota 260 eur (visi per Swedbank, viso 10 aukotojų: JF, AM, VŽ, LLB, NM, AB, RL, MS, MU ir anonimas per Perlo terminalą). RUGSĖJIS 0 eur gauta parama per Swedbank 50 eur gauta parama per PayPal (paaukojęs asmuo vienas: DSF) 91,95 eur gauta parama per aukok.lt IŠLEISTA: 1008,5 eur (šios išlaidos yra už visą vasarą, beje, tai tris mėnesius) Ne projektui, o bendrai GGI veiklai per visą rugsėjį paaukota 85 eur (visi per Swedbank, 8 aukotojai: JF, NM, VŽ, AB, LLB, MS, MU ir anonimas per Perlo terminalą). Mes neatėjome čia verkti, kad pinigų neturime, nes labai norint, o ypač graudžiai verkiant internetuose, pinigų galima susirinkti. Yra strategijos, įrankiai, puikios organizacijos, kurios gali padėti, tik reikia įdėti laiko. Mes to nedarome, nes šiuo metu visi GGI esantys žmonės turi kitus tiesioginius darbus ir prie veiklos prisideda tiek, kiek gali ir nori, o laikas yra ribotas. Ko norime iš šio įrašo? 1. Padėkoti tiems keliems žmonėms, kurie aukoja. Jūs esat jėga ir mes jus matome bei labai vertiname. 2. Kad žmonės atsitokėtų iš savo kosmoso, kuriame įsivaizduoja, kad pinigais GGI lyja, nes taip nėra. Mes tiesiog esam gana kietos padaryti tiek darbų su tiek pinigų ir manom, kad kitiems tai per nei kur nepavyktų. 3. Kad žmonės vieni kitiems, o ypač gyvūnų gerovės temoje, būtų geresni ir labiau palaikantys: vietoje š pylimo ir aiškinimo, kas ką ir kaip turi daryti, arba palaikykit darančius tai, ką jie daro, nes jie nieko išvis neprivalo daryti, arba kelkit subines nuo sofų ir darykite patys ir darykite geriau, arba užsičiaupkit ir negadinkit žmonėms nervų bei negaišinkit ir taip trūkstamo laiko. O įrašą užbaigsime svarbiausia informacija: labiausiai dėkingi mes esame mūsų komandai ir nepakęsimo nepagarbos jų atžvilgiu: teisininkėms, kurios dokumentus parengia taikydamos apie ketvirtadalį rinkos kainos, o kai pinigų nėra, tai neimdamos išvis nieko. Ar jos gali tą laiką paskirti dokumentų ruošimui, už kuriuos gaus daug pinigų? Gali. Ar tai daro? Ne. Aiste (mūsų pagrindinė teisininkė), Raminta ir Ieva (prisideda kartais), ačiū jums. Na o Lina, kur visi galvoja, kad ji yra vadovės sesė, bet nemato, kad pavardė skiriasi viena raide, todėl tai tik nuostabus sutapimas, apskritai yra aukso verta: ji visus jūsų pranešimus surenka, susistemina, su visais pabendrauja, kasdien kartu su Karolina atsako į krūvas jūsų žinučių įvairiausiais klausimais, o dar ir į atvejus pati vyksta, kai labai reikia. Žodžiu linkime, kad Kalėdų senelis heiteriams atneštų truputį gerumo ir sąmoningumo. O kad jau mums neįprastai verksmingas šitas įrašas gavosi, tai normalūs žmonės prie veiklos prisidėti galite įvairiais būdais, jeigu norite: - Bankiniu pavedimu AB Swedbank LT77 7300 0101 3323 1565, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, įmonės kodas 302842427 - Bankiniu pavedimu būtent gyvūnų nepriežiūros atvejams: AB Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498 - PayPal https://www.paypal.com/paypalme/AnimalWelfare2012 - Per @aukok.lt platformą https://www.aukok.lt/.../Stabdykime-ziauru-elgesi-su... - Tapdami nuolatiniu rėmėju per Contribee https://contribee.com/gyvunu-geroves-iniciatyvos... - Tapdami savanoriu, pildant anketą https://ggi.lt/savanoriams/ - Perlas Go terminaluose - Artimoje ateityje skiriant 1,2% GPM https://ggi.lt/svajoji-apie-lietuva-be-nuskriaustu-gyvunu/ - Visi paramos būdai: www.ggi.lt/parama Gero savaitgalio linkime mums visiems!

Sunku ir suskaičiuoti, kiek asmenų daugina gyvūnus, juos pardavinėja ir veiklos neregistruoja jokia forma. Nenustoja vykti diskusijos apie tai, kas yra daugintojas, kas veisėjas, ir kodėl visi vienodai registruojami VMVT sąraše. O visi jie įregistruoti turi būti todėl, kad gyvūnų gerovę kontroliuoti būtų lengviau: jų veikla galėtų būti sekama, būtų vykdomi patikrinimai. Visų veisiamų/dauginamų gyvūnų tinkamos laikymo sąlygos turi būti užtikrintos, nepaisant nuo to, ar į parodas jie vyksta, ar ne. Apie mokesčių mokėjimą nuo gaunamų pajamų jau ir nekalbėsime, nes tai VMI darbas, ne mūsų, bet suprantate, kad juos mokėti irgi turi visi. Suprantame, kad veisėjams pikta, jog VMVT sąrašuose gyvūnus be dokumentų pardavinėjantys asmenys vadinami veisėjais, bet ar jie ėmėsi veiksmų, kad tai būtų pakeista? Bent mes apie tai girdėję nesame. Teoriškai mes sutinkame, kad galėtų būti atskirtos dvi grupės arba bent įvardinimas skirtųsi, bet iš esmės tai nėra gyvūnų gerovės klausimas, todėl mūsų planuose jo nėra.  Nuotraukoje matomas vienas iš daugybės nelegalios veiklos atvejų, su kuriais dirbome. Šiuo konkrečiu atveju galime pasidžiaugti, kad VMVT įvykdžius patikrinimą gyvūnų laikymo sąlygos buvo tinkamos: visi gyvūnai prižiūrėti bei laikomi tvarkingoje aplinkoje, laikymo ploto pakanka, laikomasi gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų, visi gyvūnai ženklinti, registruoti ir vakcinuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo nebuvo įregistravęs VMVT gyvūnų augintinių veisėjų veiklos gyvenamose patalpose, todėl jam buvo taikomos administracinio poveikio priemonės. DĖMESIO! Dėl trūkstamos finansinės paramos atvejų bus apsiimta tiek, kiek tam bus lėšų. Prisidėti galite per @aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba į projektui dedikuotą sąskaitą Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498.

Skaidrėse galite matyti kiekvienos savivaldybės požiūrį į gyvūnų gerovę. Neįtikėtina, bet 4 savivaldybės neskyrė jokių lėšų, 3 savivaldybės skyrė tik iki 1000 eur ir 26 savivaldybės skyrė iki arba lygiai 10,000 eur per metus bešeimininkių gyvūnų gaudymui ir globai. Šios sumos miestams tvarkytis ištisus metus su bešeimininkiais gyvūnais yra niekinės. Manote, kad jie tai galėtų daryti, jei staiga pradingtų visos prieglaudos, veikiančios iš paramos ir savanorių darbo jėgos? Beje, šią statistiką GGI renka kasmet, kiek savivaldybės sutinka ją suteikti, kadangi mes skatiname institucijas keisti požiūrį į gyvūnų gerovę, ir, nors pokytis per pastaruosius 10 metų matomas ženklus, vis tik jis yra toli gražu nepakankamas gyvūnų gerovei užtikrinti. *Šios skaidrės paruoštos Lietuvos savivaldybių asociacijos ir buvo pristatytos VMVT renginyje.

Bene kiekvieno reido metu vis dar randame ir be priežiūros palaidų lakstančių gyvūnų, tiek kačių, tiek šunų. Kačių nepaleidinėjimo tema kol kas tabu mūsų šalyje, tad didžiausias dėmesys tenka palaidiems šunims. Štai po reido Sužionyse net 5 šunys laksto kur panorėję - kas vidury kelio, kas stotelėse autobusų laukia, kas aplink namus migruoja. Klausimas skaitytojams: tai ką tokiais atvejais reikia daryti ir kur reikia kreiptis? Ar žinote?