Naujienos

Gyvūnų žinios: 2020 lapkritis

Pilną naujienlaiškį žiūrėkite: ČIA
skaityti daugiau

Kaip apsaugoti augintinius nuo COVID-19?

Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo pasaulinės COVID-19 pandemijos pradžios, veido kaukės ir dezinfekcinis skystis tapo mūsų kasdienės rutinos dalimi. Rūpinantis savo ir artimųjų saugumu, svarbu nepamiršti ir keturkojų šeimos narių, kurie taip pat gali būti paveikti šios ligos. Pateikiame rekomendacijas, kurių laikydamiesi gyvūnų šeimininkai galės būti ramūs dėl savo augintinių sveikatos pandemijos metu. Ar gyvūnai gali užsikrėsti COVID-19? Naminiai gyvūnai retais atvejais gali užsikrėsti virusu, sukeliančiu COVID-19. Duomenys rodo, kad gyvūnai dažniausiai užsikrečia po artimo kontakto su sergančiais šeimininkais. Svarbu prisiminti, jog virusas, patekęs į gyvūno organizmą, nebūtinai sukelia ligą. Daugumai COVID-19 susirgusių naminių gyvūnų pasireiškė tik silpni ligos simptomai ir jie visiškai pasveiko.  Baimintis užsikrėsti COVID-19 nuo savo augintinio nereikia – nėra užfiksuotas nei vienas žmogaus užsikrėtimo koronavirusu per naminį gyvūną atvejis. Rizika, kad gyvūnai COVID-19 perduos žmogui, mokslininkų vertinama kaip labai žema. Nors tam tikros bakterijos ir grybeliai gali būti pernešami gyvūno kailyje ar odos paviršiuje, nėra duomenų, kad COVID-19 sukeliantis virusas tokiu keliu gali užkrėsti žmogų.  Kaip apsaugoti savo augintinius nuo užsikrėtimo COVID-19? Saugodami savo augintinius nuo COVID-19, taikykite tą pačią logiką, kuria patys vadovaujatės vengdami viruso. Socialinės distancijos taisyklės turi galioti visai šeimai, o ne tik jos dvikojams nariams. Kadangi egzistuoja rizika, jog COVID-19 užsikrėtę žmonės gali perduoti virusą gyvūnams, tiek sveikatos, tiek gyvūnų apsaugos organizacijos šeimininkams rekomenduoja riboti augintinių bendravimą su asmenimis, kurie nėra šeimos nariai. Išimtis, žinoma, yra veterinarinė priežiūra.  Atsargiems kačių šeimininkams patariama laikyti kates namuose, nes kontroliuoti, kur eina ir su kuo bendrauja į lauką išleistos katės, yra sunku. Šunis reikėtų vedžioti su pavadėliu, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo nuo kitų žmonių. Derėtų vengti ir didesnių žmonių grupių.  Kaukių gyvūnams uždėti negalima – jos gali sukelti stiprų stresą ir kvėpavimo sunkumų.  Veterinarai perspėja, jog mopsai, buldogai ir kitų dažniau kvėpavimo problemų turinčių veislių šunys dėvėdami kaukę gali patirti šilumos smūgį ar netgi nualpti.  Nors nėra įrodymų, jog koronavirusu galima užsikrėsti per gyvūnų odą ar kailį, patariama pandemijos metu dažniau maudyti savo augintinį. Taip pat rekomenduojama gerai nuplauti ir nuskalauti šuns pėdutes grįžus iš pasivaikščiojimo lauke. Jokiu būdu nenaudokite dezinfekcinių priemonių, alkoholio, vandenilio peroksido, paviršių valymo servetėlių ar industrinių valiklių maudyti savo gyvūnui ar valyti jo pėdoms. Tokios priemonės gali labai pakenkti augintinio odai, gyvūnas gali apsinuodyti lyžtelėjęs jų likučių. Maudykite savo augintinį specialiais šampūnais ar muilu. Gyvūnui susirgus karantino metu, susisiekite su savo veterinaru telefonu. Jei nuotolinės konsultacijos nepakanka ir gyvūną reikia vežti į gydyklą, vizito metu laikykitės visų fizinio atstumo taisyklių, neleiskite glostyti savo gyvūno ir venkite kontakto su kitais gydyklos pacientais.  Kaip apsaugoti augintinius, jei COVID-19 užsikrėtėte pats? Nors gyvūnų užsikrėtimo koronavirusu atvejai labai reti, jei susirgote ar įtariate, jog sergate koronavirusu, rekomenduojama riboti kontaktą su savo augintiniais ir kitais gyvūnais. Apie COVID-19 vis dar žinoma pakankamai mažai, todėl verta būti atsargiems.   Jei yra galimybė, šeimininkui sergant gyvūnu turėtų pasirūpinti kitas šeimos narys. Taip pat reikėtų susilaikyti nuo gyvūno glostymo, prisiglaudimų, bučinių ir palaižymų, maisto dalijimosi ir miegojimo kartu. Jei visgi sergantysis turi pasirūpinti savo augintiniu pats, patariama dėvėti kaukę ir nusiplauti rankas prieš ir po bendravimo su gyvūnu. COVID-19 pandemija atnešė daugybę rūpesčių ir išbandymų, tačiau saugodami savo, savo artimųjų ir augintinių sveikatą, netruksime sulaukti meto, kai visi ribojimai liks praeityje ir vėl galėsime drąsiai džiaugtis vieni kitų augintiniais. Parengta pagal Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centro informaciją.  Informacija paruošta Jurgos Viktorijos Daunoraitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Kaip lauke gyvenančiam šuniui padėti ištverti žiemą?

Mes žinome, kad artėjančiai žiemai reikia pasiruošti – perkame šiltus batus, ieškome storos striukės ir nepamirštame šaliko. Be to, lyg ir instinktyviai dažniau norime karšto maisto. Mūsų augintiniams žiema irgi nėra pats lengviausias laikas, ypač šuniukams, kurie gyvena lauke. Nors visuotinai lyg ir priimta galvoti, kad lauke gyvenantys šunys žiemą didelio vargo nepatiria, tačiau mes, jų šeimininkai, turime žinoti, kad net storakailiams ir užsigrūdinusiems gyvūnams reikia skirti daugiau dėmesio. @johnprice Augintinio maitinimas ir girdymas Kai oras atvėsta, šuo, palaikydamas normalią kūno temperatūrą, išeikvoja kur kas daugiau energijos. Todėl turite savo augintiniui duoti daugiau ir kaloringesnio maisto. Kaip pamatuoti proporcijas, kiek didinti maisto kiekį? Atsižvelkite į šuniuko dydį ir svorį, kailio storį ir ilgį, poodinį riebalų sluoksnį. Galite eksperimentuoti maisto davinį didindami mažais kiekiais – žiūrėkite, kiek šuo suėda. Jei maisto lieka kelias dienas iš eilės, reiškia, porcija tikriausiai jau per didelė. Paprastai 10 – 20 procentų padidintas maisto davinys yra pakankamas, tačiau kai kuriems šunims davinį gali prireikti didinti ir iki 50 procentų, ar net daugiau. Šiuo klausimu Jums tikrai padės veterinaras. Jei šuniukas mėgsta, puiku duoti jam žalių daržovių, pavyzdžiui, morkų – taip jis gaus papildomų vitaminų ir mineralų, kurie jam žiemą labai reikalingi. Galite augintinio mitybą papildyti ir vitaminų ir mineralų kompleksais, įsigytais veterinarijos vaistinėje. Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, reikia dažniau prižiūrėti gyvūno dubenėlį su vandeniu, mat šis greitai užšąla ir augintinis gali ištrokšti. Gerai į dubenėlį pilti dar šiltą vandenį, nes šuo irgi apšyla nuo tokio vandens. Šiltas vanduo ilgiau nesuledės.  Svarbu šalčiams paruošti būdą Kadangi šuns būda yra pagrindinė vieta, kur jis slepiasi nuo lietaus, vėjo ir šalčio, ji turi būti tinkamai paruošta žiemai. Visų pirma, jos apačia turi būti pakelta nuo žemės, kad susidarytų oro tarpas ir šaltis bei drėgmė nesismelktų tiesiai į būdos dugną.  Dar labai svarbu, kad būdos sienos neturėtų plyšių, būtų neperpučiamos ir neperlijamos. Jos galėtų būti dvigubomis lentelių sienomis arba iš vidaus išmuštos nepelijama medžiaga. Stogas turėtų nepraleisti drėgmės. Taip pat labai gerai būtų įrengti lengvai besivarstančias „dureles“, kurios apsaugotų būdos vidų nuo vėjo ir kritulių. Gali užtrukti, kol šuniukas pripras vaikščioti pro šias dureles, tačiau vėliau tikrai jausis Jums dėkingas.  Labai svarbu, kad būdoje visuomet būtų sausai ir šiltai paklota – tam gali tikti paprasčiausi šiaudai arba šienas. Taip pat čia galima naudoti seną antklodę ar paltuką, tik svarbu jį apsiūti neperšlampamu audiniu, kad šlapias šuo nesudrėkintų audinių ir šie nepardėtų pelyti. Galima įsigyti ir specialų tam skirtą čiužinuką. Svarbu nuolatos prižiūrėti būdos vidų, stebėti, ar paklotas „nesugulėtas“, nesudrėkęs, ar nesustumtas į vieną būdos kampą. Taip pat, nesvarbu, ar šuo gyvena voljere, ar pririštas, reikia prižiūrėti, kad jo teritorija būtų sausa –įrengtas vandens nutekėjimas arba stogas. Šuniuko kailio ir pėdų priežiūra Labai svarbu apkarpyti šuns kailio perteklių aplink pėdutes, mat ant jo gali pradėti rinktis sniegas ir ledas, o taip gali būti sužalotos pėdos. Taip pat labai svarbu prižiūrėti pačias pėdutes. Jei šuo vedžiojamas žiemos metu ten, kur kelio danga gali būti barstoma druska, po pasivaikščiojimo reikėtų pėdas nuplauti šiltu vandeniu ir ištepti jas riebiu kremu.  Jei šuo ilgaplaukis, reikėtų jį reguliariai šukuoti ir prižiūrėti, kad kailyje jokiu būdu nesusidarytų sniego ir ledo gumulų, kurie tikrai gali sukelti šuniui labai didelių nepatogumų ar netgi susirgimų. Visgi, ilgaplaukio šuns žiemą kirpti nerekomenduojama, kadangi ilgesnis kailis geriau apsaugos nuo šaltų orų.  Jei oras labai atšąla, reikėtų turėti omeny megztuką šuniui, arba šildyklę jo būdai, tik svarbu ją pritaikyti, kad šuo nepatirtų nudegimų. Kai šaltis tampa tikrai atšiaurus, verta pagalvoti apie laikiną šuniuko apgyvendinimą uždarose patalpose.  Pabaigai.  Aptartų punktų įgyvendinimas tikrai nesukelia didelių problemų žmogui, o augintiniui gali būti gyvybiškai svarbus. Šuo, kurio buitis gerai paruošta žiemai, lengviau ją ir ištvers, ir net atšalus orui bus linksmas ir sveikas. O juk to mes savo augintiniams labiausiai ir linkime. Informacija paruošta Daivos Kosinskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Sąsajos tarp dovanojamų ir išmestų šuniukų įrodyti nepavyko

GGI gavo informaciją apie Pavilnyje galimai netinkamą elgesį su ką tik gimusiais šuneliais, kuriuos buvo bandoma padovanoti per Facebook grupę „Pavilnio bendruomenės šunys ir katės". Kaimynams pasiskundus dėl netinkamo elgesio su naujagimiais skelbimas buvo išimtas, o vėliau, vienas šunelis, jau mėnesio laiko buvo paliktas prie Pavilnio bibliotekos. Rugsėjo 24 d., Parko gatvėje buvo išmestas antras, GGI ir aplinkinių nuomone, galimai tos pačios vados šunelis. Anot Pranešėjos, vadoje buvo 5 šuniukai. Šiai dienai pas savininkę turėtų būti likę dar trys šuniukai, jeigu jie nebuvo išmesti. Merginai buvo siūlyta sterilizuoti kalytę, tačiau ji iš pasiūlymo pasijuokė. Su ja buvo susisiekusios prieglaudos, bet ji pagalbos atsisakė. Iš Pranešėjos pateiktų duomenų matyti, kad savininkė sąmoningai padarė savo augintinius bešeimininkius, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsniu, kyla atsakomybė už gyvūnų nepriežiūrą, žiaurų elgesį su gyvūnais. Vadovaujantis to paties įstatymo, 20 straipsnio 6 dalimi, kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Dėl minėtojo administracinio nusižengimo, surinkusi susijusią medžiagą bei informaciją, GGI kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu skubiai atlikti tyrimą dėl šio atvejo ir informuoti apie priimtą sprendimą. Visgi, dėl pakankamų įrodymų trūkumo buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Gyvūnas nėra daiktas, kurį galima išmesti atsiradus nepatogumams. Jei pastebite netinkamą elgesį su gyvūnu, nelikite abejingi, kaupkite informaciją, praneškite. Siekdami užkirsti kelią neatsakingam, žiauriam elgesiui su gyvūnu, turime būti sąmoningi ir vieninigi.  @chirag22 | Nuotrauka pateikiama tik iliustraciniais tikslais
skaityti daugiau

Į kuriuos GGI pasiūlymus atsižvelgs VMVT?

Nelegalių veisyklų istorijos iškėlė į paviršių didelę gyvūnų gerovės problemą Lietuvoje ir teisinį neveiklumą jų (ne)priežiūros atvejais. Tai paskatino gyvūnų globos ir jų teisių organizacijas, gyvūnų gerovės aktyvistus, privačius veterinarijos gydytojus, socialinius partnerius ir VMVT inicijuoti diskusiją – kaip pagerinti gyvūnų gerovę visuomeniniu ir teisiniu lygiais.  Iš teiktų 50-ties pasiūlymų VMVT, netgi į 80% bus atsižvelgta. Šiuo metu taikomoje gyvūno gerovės įvertinimo metodikoje, savo nuomonę išsakė ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos" ir nemažai mūsų siūlymų bus priimta, pavyzdžiui vertinti psichologinę būklę, gyvūno laikymo vietos gerinimą - kur nebūtų pavojingų daiktų ar konstrukcijų, būtinybę pateikti veterinarų išrašus ir galiojančius vaistus jei gyvūnas serga, labiau detalizuoti ir patikslinti veiksmus, kurie priskirtini žiauriam elgesiui su gyvūnais, taip pat buvo išskirta atsižvelgti ir į patikrą, ar gyvūnui neatliktos draudžiamos procedūros (ausų karpymas, uodegų trumpinimas). Suderinus su visomis suinteresuotomis pusėmis ir visuomene tikimasi, kad kriterijai bus atnaujinti iki šių metų pabaigos. Kviečiame skaityti @lrytas.lt straipsnį ČIA
skaityti daugiau

Trumpa informacija apie GGI nuveiktus darbus bylose prieš gyvūnų daugintojus

Ilgai tylėjome, ką veikėme nuo rugsėjo mėnesio, kai Lietuvą sukrėtė įvykiai dėl daugybės nelegalių gyvūnų daugintojų. Visus šiuos du mėnesius rinkome informaciją, bendravome su prieglaudomis, rinkome vet. išrašus, kitus įrodymus, nagrinėjome medžiagą, teisės aktus. Su keturiomis gyvūnų prieglaudomis pavyko susitarti, jog kartu rašysime pareiškimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Su jomis ir dirbame. Taigi šioms prieglaudoms parengėme šiuos procesinius dokumentus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais: Marijampolės daugykla (20 gyvūnų): Parašėme pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 310 str., skubos tvarka konfiskuoti gyvūnus, uždrausti daugintojai  laikyti gyvūnus. Apie užbaigtą/vykdomą ikiteisminį tyrimą duomenų iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos negavome, tačiau žinome, kad daugintoja geranoriškai atidavė visus gyvūnus.  Ratušėlių kaimo (Jonavos rajono) daugykla (55 gyvūnai): Parašėme pareiškimą policijai  pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 310 str. BK 246 str. ANK 346 str ir ANK 127 str.  Gavome policijos atsakymą, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Parašėme pareiškimą VMVT  pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str ir ANK 127 str. Prašėme kreiptis į policiją su įrodymais dėl BK 246 str., (kadangi daugintojai tol, kol perdavė 55 gyvūnus, net 17 gyvūnų tiesiog pradangino, o už tai turi grėsti baudžiamoji atsakomybė). Pareiškime akcentavome, jog būtina gyvūnus skubos tvarka konfiskuoti, drausti daugintojams auginti gyvūnus, pripažinti gyvūnų prieglaudas nukentėjusiaisiais. Detaliai nurodėme LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, gyvūnų laikymo Jonavos rajone taisyklių pažeidimus.  Laukiame VMVT reakcijos ir įtraukimo į bylą. Naujasodžio (Kauno rajono) daugykla (81 gyvūnas): Ikiteismini tyrimas pagal BK 310 str. buvo nutrauktas. Parašėme pareiškimą VMVT  pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str ir ANK 127 str. Pareiškime akcentavome, jog būtina gyvūnus skubos tvarka konfiskuoti ANK 127 str. pagrindu, drausti daugintojams auginti gyvūnus, pripažinti gyvūnų prieglaudas nukentėjusiaisiais.  Papildomai nurodėme žymiai daugiau teisės aktu pažeidimų nei buvo nurodyta VMVT patikrinimo akte. Juos detaliai aprašėme savo pareiškime. Detaliai nurodėme LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimus, gyvūnų laikymo Kauno rajone taisyklių pažeidimus Laukiame VMVT reakcijos ir įtraukimo į bylą. Esminis klausimas, kurį keliame yra tai, jog gyvūnai konfiskuojami ir ne teismo tvarka. Kodėl tai nevyksta? Laukiame susitikimo su VMVT atstovais, plačiau apie tai jau netrukus. #LaisvėGyvūnams
skaityti daugiau

Du mėnesiai po nelegalių veisyklų demaskavimo: prieglaudos perpildytos, bet atiduoti gyvūnų naujiems šeimininkams – nevalia

Rudens pradžioje žiniasklaidą apskriejo žinia apie aptiktas galimai nelegalias gyvūnų veisyklas. Skirtingose Lietuvos vietose surengtų reidų metu konfiskuota per 500 gyvūnų, daugiausia – šunų. Ir nors keturkojai lyg ir išgelbėti, vis dėlto nei jų, nei juos priglobusių prieglaudų padėtis – anaiptol nepavydėtina. Pasirodo, kol atvejai neišaiškinti teisiniu keliu, kas gali užtrukti ir iki metų, gyvūnai privalo likti prieglaudose. Tuo tarpu pastarosios braška per visas siūles, mat jau dabar yra perpildytos, o iš veisyklų paimtos besilaukiančios šunų patelės, natūralu, veda jauniklius ir taip toliau didina globojamųjų kiekį. Apie sudėtingą padėtį, kuriose atsidūrusios tiek prieglaudos, tiek ir patys gyvūnai, taip pat apie sprendimus, reikalingus ilgalaikiams pokyčiams gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Gyvūnai neliudija, o juos ginantis įstatymas – pernelyg abstraktus    Šiuo metu Lietuvoje veikiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei juo apibrėžiamos procedūros dažnai yra tiek nekonkrečios, jog kai kuriais atvejais iš galimai nelegalių veislynų paimti gyvūnai apskritai galėtų būti sugrąžinti ankstesniems jų šeimininkams. Tiems patiems, iš kurių buvo paimti dėl nepriežiūros, itin blogų laikymo sąlygų ar net žiauraus elgesio. „Pavyzdžiui, minimame įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, kas yra „gyvūno suluošinimas“, kokia turi būti gyvūno būklė, kad jį būtų galima konfiskuoti skubos tvarka. O kai įstatymai netikslūs, įrodyti netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais tampa labai sunku, vadinasi, ir kaltininkams išsisukti nuo atsakomybės – lengva,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Šiuo metu tiriamų nelegalių veislynų atveju nuolat susiduriama su neva nepakankamais nusikalstamos veiklos įrodymais, net jei gyvūnai miršta. Nesant pakankamai įrodymų kelti bylą pagal baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį griežčiausia bausmė siekia iki vienerių metų laisvės atėmimo, bandoma kelti bylas bent pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, pagal kurį asmeniui už savo veiksmus gali tekti susimokėti baudą nuo 30 iki 1750 eurų.   Nepakanka vien tik atimti gyvūną iš skriaudėjo  „Pagalbos skriaudžiamiems, beglobiams gyvūnams srityje darbuojuosi per 10 metų – nuo savanorės prieglaudose iki minėtųjų reidų dalyvės. Faktas, jog rūpintis konkrečiais kenčiančiais gyvūnais – būtina. Tačiau tam, kad šios problemos būtų sprendžiamos ne puldinėjant nuo vieno skaudaus atvejo prie kito (tuo pačiu ir pačiai visuomenei sukeliant tokį šoką, jog nuo panašių temų, užuot padėjus, norisi tik bėgti), o globaliai, orientuojantis į ilgalaikę perspektyvą, būtina tobulinti įstatymą – inicijuoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas Seime, kas šiuo metu ir yra daroma. Ir nors procesas dar užtruks, vis dėlto Vyriausybei pateikti pasiūlymai jau svarstomi Seimo komitetuose,“ – sakė GGI vadovė.  Pavyzdžiui, vienas pateiktų pasiūlymų – draudimas apskritai laikyti gyvūnus asmenims, kurie jau yra bausti už žiaurų elgesį su keturkojais. „Nes kas dabar vyksta: gyvūnai iš nelegalių veisyklų konfiskuojami, kartais patys veisėjai net sava valia atiduoda gyvūnus tam, kad išvengtų atsakomybės ir teisinių pasekmių, tačiau jau kitą savaitę jie įsigyja naujų gyvūnų ir savo veiklą tęsia toliau. Tad vien tik paimti gyvūną iš veisyklos ir taip dar labiau apkrauti prieglaudas yra skubus momentinis sprendimas, tačiau jis nesprendžia problemos iš esmės,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Priėmė gyvūnus iš veisyklų, bet nebelieka vietos benamiams  Tikimasi, jog bent kai kurių gyvūnų, atsidūrusių prieglaudose po rudeninių reidų, situacija išsispręs jau šį mėnesį ir jie galės būti dovanojami naujiesiems šeimininkams. Vis dėlto kiti teisminiai procesai gali trukti gerokai ilgiau.  „500 iš nelegalių veisyklų paimtų ir dar toliau besidauginančių gyvūnų skaičius tokiai šaliai kaip Lietuvai yra didžiulis. Prieglaudoms tenka milžiniškas krūvis, sumažėja galimybės suteikti pagalbą kitiems benamiams, dėl kurių žmonės nuolat kreipiasi, atsiranda eilės pretenduoti į vietą, kurios fiziškai – išvis nėra,“ – apie šiuo metu susiklosčiusią itin sudėtingą situaciją pasakojo GGI vadovė.   Tiesa, iš rudenį paimtų gyvūnų išgyveno anaiptol ne visi. Taip pat ir jau prieglaudose atsivesti šunyčiai – ne vienas jų nugaišo. Prieglaudų darbuotojų nuomone, tai vyksta dėl ankstesnio netinkamo kalyčių laikymo veisyklose, per dažno, neleistino, netinkamų genų kryžminimo.  „Jei tai galėtų būti argumentas, atgrasantis žmones nuo gyvūnų pirkimo iš nelegalių veisyklų – besidžiaugdami neva sutaupę, iš tikrųjų vėliau žmonės tokių silpnų gyvūnų gydymui gali išleisti didžiulius pinigus,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   Prieglaudoms trūksta visko! Esant tokiai situacijai, visuomenė prašoma padėti gyvūnams ir juos laikančioms prieglaudoms. Šiuo metu joms trūksta visko – maisto, lėšų gydymui, žmogiškųjų išteklių, – juk gyvūnais reikia rūpintis kasdien, jie turi būti šeriami, vedžiojami, patalpos – valomos. „Dėl Covid-19 prasideda antras karantinas, išsėdėti namuose – vis sunkiau, tai gal pagalba gyvūnams ir ryšys su jais šį visiems sudėtingą periodą gali padaryti prasmingesniu ir gal net – laimingesniu, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  „Lietuvoje yra labai daug padėti norinčių pavienių žmonių, organizacijų ir verslo įmonių. Pavyzdžiui, bendrovė „Darnu Group“ „SOS gyvūnams“ dovanoj 12 namų šunims – tokias pagerintas, rimtas, naujas būdas ir voljerus, kurie padės lengviau išgyventi prieglaudose ir žiemoti liksiantiems gyvūnams. Simboliška, kad nekilnojamojo turto veikla užsiimanti bendrovė pasirūpino stogu virš galvos ir keturkojams. Prie beglobių gerovės nuolat prisidedanti įmonė „Mars Lietuva“  prieglaudai VšĮ „Būk mano draugas“ padovanojo tvorą, o „Skandinaviškos grindys“ Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugiją aplankė su gausiu kiekiu nuolat reikalingo kokybiško maisto bei valymo priemonių. „Ernst & Young”, “Ruptela” ir “Festo” įmonės prisidėjo finansine parama, sprendžiant teisinius daugintojų klausimus bei žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Kreipėsi ir daugiau norinčių pagelbėti įmonių, kurias nukreipėme tiesiai į prieglaudas pagal teritoriją,“ – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Ji atkreipė dėmesį, jog daugiausia paramos dažniausiai nukeliauja didžiausioms, žinomiausioms prieglaudoms. Tačiau gyventojai, verslas raginamas nepamiršti ir mažesnių prieglaudų, kurios apskritai turi mažiau resursų ir pagalbos paršo tyliau. Padėti išgyvendinti nelegalias veisyklas, kuriose gyvūnai laikomi, dauginami klaikiomis sąlygomis, gali prisidėti ir pati visuomenė. „Nes jeigu nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos. Vadinasi, kai žmonės nustos pirkti veislinius „už pigiau“, nes jiems neva nereikia dokumentų, nes neis į parodas, tada šis pragaras ir baigsis“, – sakė GGI vadovė. Galintieji, norintieji padėti gyvūnams ir su pagalba jiems dirbančioms organizacijoms, kviečiami paaukoti LT257300010164486871. Arba susisiekite el. paštu info@ggi.lt – laukiama ir reikalinga visokeriopa parama.
skaityti daugiau