Naujienos

Prasidėjus karui Ukrainoje, traukinių stotyse liko šimtai prie stulpų pririštų šunų. Jie liko peronuose tik todėl, kad į evakuacinius traukinius žmonės su augintiniais buvo įleidžiami tik turint specialius transportavimo krepšius ir dokumentus. GGI įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė dalijasi sukrečiančiomis, bet būtinomis pamokomis: „Skaudu buvo matyti, kad kai kurie žmonės nuėjo tiek kelio, bet galiausiai negalėjo įlipti į transporto priemonę, nes tam nebuvo pasiruošę“. Neramumai pasaulyje, nuo Ukrainos, primena – „Diena X“ gali ateiti netikėtai. Mūsų, kaip šeimininkų, atsakomybė yra užtikrinti, kad evakuacijos plane būtume pasiruošę ne tik mes patys, bet ir mūsų šeimos nariai, įskaitant ir augintinius. Kaip galite pasiruošti jau šiandien? Patikrinkite augintinio mikrochemą ir dokumentus. Pratinkite gyvūną prie transportavimo dėžės jau dabar. Susikraukite bazinį išvykimo krepšį. Šiandienos įdarbis atsargumo dėlei užtikrins jūsų saugų rytojų. Pilną straipsnį galite skaityti Kauno diena svetainėje.

Velykos - tai pavasario ir gyvybės šventė. Todėl norime pakviesti švęsti ateinančias dienas su pagarba ne tik artimiesiems, draugams ar kaimynams, bet ir gyvūnams. Jei puoselėjate kiaušinių marginimo tradicijas, kviečiame nepirkti narvuose laikomų vištų kiaušinių, pažymėtų numeriu 3, ir taip mažinti vartotojiškumą. Prisiminkime, kad gyvūnas nėra prekė ar šventinė dekoracija, todėl venkime juos naudoti pramogoms ar nuotraukoms. Švęskime atsakingai, su meile ir pagarba kiekvienai gyvybei. Gražių ir šviesių švenčių linki GGI komanda!

Kai kurie argumentai prieš peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus skamba taip... „kūrybiškai“, kad nusprendėme juos paversti daina. Pristatome jums komentatorių himną „Aš nepasirašiau, aš už lenciūgą ir būdą“. Žodžiai – pačių komentatorių, muzika pagal jų intelektą – dirbtinį. Sudėjome absurdiškiausius perlus į vieną vietą, kad parodytume, kodėl švietimo nebeužtenka ir kodėl šis draudimas privalo atsirasti įstatyme. Tai – tik maža dalis komentatorių kūrybos. Jei norėtume sudėti visus panašius argumentus, reiktų išleisti visą albumą. Jei klausantis tau kyla noras ne tik šokti pagal muziką, bet ir šokti pasirašyti peticiją – vadinasi, judame tuo pačiu ritmu. Nebūk kaip šie komentatoriai:

Nutirpus sniegui miestų gatvės atvėrė neatsakingumo žaizdas. Pasak GGI vadovės Beatričė Vaitiekūnaitė, situaciją spręsti gali tik du lygiagretūs veiksmai – valstybinės švietimo akcijos ir griežtos drausminimo priemonės. Širvintų rajono savivaldybė įrašas apie nesurenkamas augintinių išmatas sukėlė diskusijų audrą, tačiau GGI vadovė pabrėžia – papildomi mokesčiai visiems problemos neišspręs. „Į tai įeina ir suvokimas, kad ekskrementų surinkimas yra šeimininkų atsakomybė. Jeigu šeimininkas to nenori daryti, tai tegu nelaiko šuns“, - sako B. Vaitiekūnaitė.

Šiandien tiek gyvūnai, tiek jiems neabejingi žmonės gedi - prof. Birutė Marija Galdikas vakar paliko šį pasaulį. Pasaulinio garso antropologė, orangutanų tyrinėtoja ir gamtosaugininkė Birutė Galdikas buvo viena iš nedaugelio, pasiryžusių dešimtmečius praleisti Borneo džiunglėse, kad apsaugotų „miško žmones“ ir jų namus. Jos dėka supratimas apie primatus ir jų emocinį intelektą pasikeitė negrįžtamai – ji įrodė, kad kiekviena gyva būtybė yra jaučianti, mąstanti ir nusipelnanti laisvės. Profesorės darbai visai žmonijai priminė pamatinę tiesą: mes visi esame glaudžiai susiję, o rūpestis silpnesniais yra mūsų, kaip žmonių, didžiausia atsakomybė. Jos nepalaužiamas tikėjimas savo misija ir pasiaukojimas išliks įkvėpimu visiems, kas kovoja už gyvūnų gerovę ir orų jų gyvenimą. Dėkojame profesorei už viso gyvenimo pamokas apie empatiją, kantrybę ir drąsą stovėti tų pusėje, kuriuos pasaulis dažnai pamiršta.

Džiaugiamės matydami, kad peticija už draudimą rišti šunis prie būdų sulaukia tokio plataus visuomenės pripažinimo, kokio yra verta – apie būtinybę keisti šunų laikymo sąlygas kalbama ir vakarykštėje Laisvės TV laidoje „Tiek žinių“. Toks dėmesys tik dar kartą įrodo, kad ši tema yra aktuali visai Lietuvai. https://youtu.be/BRJOcnY1FHE?si=3ImIf82dRdLwAUGB&t=665 Mūsų tikslas – 50 000 parašų. Dabartinis LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas yra nepakankamas. Reikalingas visiškas draudimas laikyti šunis pririštus prie būdos. Tokia pataisa reikšmingai pagerintų šunų gyvenimo kokybę ir sumažintų žiauraus elgesio atvejų. Atėjo laikas Lietuvai pasivyti kitas ES šalis, kuriose grandinės rūdija praeityje. Kiekvienas parašas artina mus prie dienos, kai grandinės taps praeitimi.

Ši istorija prasidėjo nuo pranešimo apie viename iš kaimų voljere laikomus du šunis. Mūsų savanoriai reido metu užfiksavo nerimą keliantį vaizdą: viena iš augintinių – akivaizdžiai besilaukianti kalytė. Paklaustas apie planuojamą vadą, šeimininkas atsakė paprastai: „išdalinsiu šuniukus“. Mes puikiai žinome, kad toks „išdalinimas“ dažniausiai tėra problemos perleidimas kitiems: dalis tų mažylių vėliau papildo perpildytas prieglaudas arba visą gyvenimą praleidžia prie trumpos grandinės kitame kieme. Po mūsų apsilankymo kalytė buvo sterilizuota. Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir šeimininko atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 str. 1, nes abu šunys buvo neženklinti ir nevakcinuoti. Image: Wagging Dog Rescue Ši istorija – apie atsakomybę, kurios dažnai pritrūksta dar prieš gyvūnui atsivedant palikuonių. Paskutinėje nuotraukoje dalinamės faktais parodančiais, kaip greitai situacija tampa nevaldoma: viena nesterilizuota šunytė ir jos palikuonys per 1 metus gali „padovanoti“ 16 šuniukų, o per 6 metus šis skaičius išauga iki protu nesuvokiamų 67 000. Būtent dėl tokio pertekliaus kasmet prieglaudose užmigdoma apie 1,5 mln. niekam nereikalingų augintinių. Sterilizacija yra vienintelis humaniškas būdas užkirsti kelią šiai begalinei kančios grandinei. Sterilizuodami savo augintinį, jūs išgelbstite ne tik jį, bet ir šimtus būsimų gyvybių nuo gyvenimo be meilės, maisto ar pastogės. Tikimės, kad švietimas ir nuoseklus darbas galiausiai pasieks kiekvieną kiemą – pėdutė po pėdutės. Skirkite GGI savo 1,2 %, kad ir toliau galėtume šviesti visuomenę bei užkirsti kelią gyvūnų kančioms dar joms neprasidėjus: Skirti 1,2% GPM

Džiaugiamės, kad gyvūnų gerovės temos ir toliau užima svarbią vietą pasirodydamos nuo didžiausių šalies portalų kaip LRT , DELFI.lt , 15min , lrytas.lt , TV3.lt , iki regioninių pranešėjų kaip Rokiškio Sirena ir Etaplius, ir aišku atranda vietą mylėtojams skirtuose portaluose kaip Tavogyvunas.lt . Matomumas žiniasklaidoje mums padeda ne tik šviesti visuomenę, bei suteikia palaikymą siekiant svarbių pokyčių – pavyzdžiui, mūsų peticija dėl draudimo rišti šunis prie būdos jau surinko beveik 33 tūkst. parašų. Tam, kad GGI galėtų ir toliau vykdyti edukacinę veiklą, rengiant straipsnius įvairiomis gyvūnų gerovės temomis, Jūsų palaikymas mums yra itin svarbus. Todėl kviečiame skirti GGI savo 1,2% GPM. Tai paprastas būdas pagelbėti tiems, kurie patys negali papasakoti apie savo skriaudas, bet gali būti išgirsti mūsų pagalba: Skirti 1,2% GPM

Įsivaizduokite: šunelis nori atsigerti vandens, bet dubenėlis nuolat tuščias. Kodėl? Nes šeimininkas tingi išvesti laukan. Apie tokią situaciją GGI gavo pranešimą šių metų vasario 22 d. – Šiaulių bendrabutyje prastomis sąlygomis laikomas šuo. Pranešėjo duomenimis, kalytė buvo nevedama į lauką, o, kad namuose būtų mažiau „reikalų“, vanduo jai buvo normuojamas minimaliomis dozėmis. Skamba kaip sąmoningas gyvūno marinimas troškuliu, tiesa? GGI tą pačią dieną kreipėsi į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. VMVT atvykus į vietą paaiškėjo, kad pagalbos reikia ne tik šuneliui – kartu buvo rastas ir katinas. Šioje situacijoje norime garsiai pasidžiaugti VMVT Šiaulių skyriumi už tai, kad parodė, kaip turi dirbti institucijos - operatyviai, principingai ir be atidėliojimų. Įvertinę situaciją, pareigūnai nedelsdami surašė poėmio aktą – tiek šunytė Dora, tiek katinas Berilis buvo iškart paimti ir perduoti laikinai globai. Rezultatai po veterinaro apžiūros patvirtino baisiausias nuojautas: Dora rasta ypatingai sulysusi, viduriuojanti ir turinti elgesio sutrikimų. Abu gyvūnai, žinoma, neženklinti mikroschemomis. Nes kam ženklinti „daiktą“? Šiandien Dora ir Berilis jau saugūs laikinoje globoje. Dora mokosi, kad vandens ir meilės nereikia užsitarnauti – tai yra esminiai gyvos būtybės poreikiai. O kol VMVT apklausinėja liudytojus ir atlieka administracinio nusižengimo tyrimą, mes stebime procesą. Tokie atvejai mums vis įrodo, kad daliai žmonių gyvūnas tėra daiktas. Sunku suvokti, kaip galima pamiršti, jog tai – gyva, jaučianti būtybė, turinti tokius pat bazinius poreikius, kaip ir mes - pavalgyti, numalšinti troškulį, turėti saugius namus. Padėkite mums kovoti už Dorą, Berilį ir šimtus kitų nebyliai prašančių pagalbos gyvūnų. Skirkite savo 1,2% GPM – tai jūsų balsas už teisingumą: Skirti 1,2% GPM

Kiekvienas pokytis ir kiekviena išgelbėta gyvūno gyvybė prasideda nuo Jūsų palaikymo. Šiandien norime akcentuoti vieną iš būdų prisidėti prie GGI veiklos – Contribee platformą. Tariame nuoširdų AČIŪ Audra Strimaitienė , Gintarė Kupčiūnaitė ir Gintarei Greičiūtei už jų kasmėnesinį indėlį ir kviečiame Jus prisijungti prie jų bei tapti mūsų nuolatiniais rėmėjais. Būtent tokia nuolatinė parama suteikia mums stabilumo garantą: leidžia ne tik reaguoti į skubius pagalbos šauksmus, bet ir kryptingai dirbti su teisėkūra bei reikalauti aukščiausių gyvūnų gerovės standartų Lietuvoje. Planuoti strateginius veiksmus galime tik būdami užtikrinti, kad kova už tuos, kurie patys už save kovoti negali, bus tęstinė ir nenutrūkstama. Tapti nuolatiniu rėmėju galite čia: Contribee Jei Jums patogesni kiti paramos būdai, kviečiame mus remti: Bankiniu pavedimu PayPal Perlas Go Tapdamas savanoriu Aukok.lt Skirti 1,2% GPM Paramos sutarties šablonas įmonėms

Švęsdami 36-us metus, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, prisiminkime, kad laisvė yra pamatinė vertybė, kurios nusipelno kiekviena gyva būtybė. Visgi, kol mes džiaugiamės laisve, tūkstančiai keturkojų visoje Lietuvoje savo pasaulį vis dar mato tik tiek, kiek leidžia trumpos, sunkios grandinės ilgis. Gyvūnas nėra sargas ar daiktas – tai jaučianti būtybė, kuriai įkalinimas visam gyvenimui sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir begalinę kančią. Būkime valstybė, kurioje laisvė galioja visiems. Kviečiame Jus prisidėti prie pokyčių ir kartu su 32 tūkstančiais bendraminčių pasirašyti peticiją už gyvūnų laikymo grandinėse draudimą: Kuriame laisvą Lietuvą kartu – ne tik sau, bet ir tiems, kurie patys paprašyti laisvės negali. Skirdami savo 1,2 % GPM paramą, Jūs padedate GGI būti tais, kurie nenuilstamai stovi ir kovoja už tuos, kurie patys už save kovoti negali.

Šioje istorijoje mes jaučiamės it chirurgai operacinėje, iki paskutinio prakaito lašo kovojantys už prieš mus esančios nelaimingos gyvybės išgelbėjimą. Tik, deja, gyvybės išgelbėti nepavyko... Širdies kardiograma išsilygino į ilgą liniją... Haupso širdelėje stojo tyla ir ramybė. O mes stojome į nenuilstančią kovą su policijos ir prokurorų požiūriu, kad laikyti šunį lauke bet kokioje vėjų perpučiamoje dėžėje yra liuks, o matyti kenčiantį, sergantį gyvūną ir neieškoti jam tinkamos, reikiamos pagalbos - normalu, nieko tokio. Aišku, kam čia vargintis, ieškoti pagalbos, gydyti šunį ir dar patirti išlaidas veterinarams - gi ir taip pats nustips. Šiame ilgame emociškai ir fiziškai sekinančiame teisingumo paieškų maratone jau teikėme tris skundus prokuratūrai dėl policijos nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (du kartus prokuroras panaikino policijos nutarimus), o po paskutinio prokuroro nutarimo nebeįpareigoti policijos tikslinti tyrimo aplinkybes skundu kreipėmės į ikiteisminio tyrimo teisėją. O štai aplinkybės Jūsų teismui ir įvertinimui. Praėjusių metų lapkritį gavome pranešimą apie šunelį Haupsą. Jis gyveno su šeimininku labai prastomis sąlygomis – būda buvo tokios būklės, kad kaimynai patys suorganizavo naują. Tuo metu šeimininkas buvo išvežtas į ligoninę. Pamačiusi pranešėjo atsiųstas nuotraukas ir supratusi, kad gyvūnui gresia žūtis, mūsų savanorė Lina Vaitekūnaitė nedelsdama nuvyko į vietą. Ji rado vos ant kojų besilaikantį, stipriai sulysusį šunį – matėsi šonkauliai ir dubens kaulai, pilvas įdubęs, kailis pleiskanotas, sklido stiprus kvapas, šuo sunkiai kvėpavo. Tą patį vakarą, padedant VšĮ "Naminukai", šuo buvo nuvežtas į PetCity Lietuva kliniką. Veterinarai nustatė stiprų išsekimą, dehidrataciją, skysčius plaučiuose ir progresuojantį kvėpavimo nepakankamumą. Nepaisant gydymo, būklė sparčiai blogėjo, todėl dėl humaniškų priežasčių buvo priimtas sprendimas šunį eutanazuoti. Po gyvūno mirties kreipėmės į Lietuvos policija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 310 straipsnį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Policija tyrimo nepradėjo, nurodydama, kad nenustatyta visų nusikalstamos veikos požymių. Šį sprendimą apskundėme – prokuroras jį panaikino ir nurodė papildomai įvertinti aplinkybes. Tačiau policija tyrimo nepradėjo ir antrą, ir trečią kartą. Galiausiai situacija buvo įvertinta tik kaip administracinis pažeidimas – dėl to, kad šuo nebuvo paženklintas mikroschema ir registruotas. Tačiau ši istorija niekada nebuvo apie mikroschemą. Ji apie gyvūną, kuris buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, kentė badą, sirgo ir laiku negavo pagalbos. Ir apie sistemą, kurioje tokia mirtis gali būti įvardijama kaip „nepakankami nusikaltimo požymiai“. Mes su tuo nesutinkame, todėl sprendimą apskundėme dar kartą. Laukite tęsinio.

Artėjant šiltajam sezonui, norime stabtelėti ir pasidalinti su jumis viena ypatinga akimirka. Tai praėjusią vasarą įrašyta TV Europa ir Partneriai "Atviros širdies fondas" laida, kurioje apie GGI kasdienybę, nuveiktus darbus ir tai, kuo gyvename šiandien, pasakoja organizacijos įkūrėja Beatričė Vaitiekūnaitė bei nepriežiūros atvejų specialistė Lina Vaitekūnaitė. https://youtu.be/iyXFPaY5H9g Šiame pokalbyje esame visiškai atviri: susidurti su žiauria realybe, kurią kasdien patiria gyvūnai, yra emociškai sunki našta. Neslėpsime – vis dar atsimušame į uždaras institucijų duris, kurias tenka atkakliai klibinti, kad būtume išgirsti. Tačiau būtent jūsų palaikymas mums kaskart įrodo, kad šis darbas yra gyvybiškai būtinas. Per 13 veiklos metų išmokome nepasiduoti, nes matome, kiek daug galime pasiekti kartu. Tik jūsų dėka galime teikti pagalbą tiems, kurių neatstovauja jokie advokatai. Jei norite ir toliau remti mūsų misiją ir padėti mums tęsti darbus ir kurti naujus projektus, kviečiame palaikyti GGI skiriant 1,2% GPM. Tai paprastas būdas užtikrinti, kad kiekviena kova už gyvūnų teises turėtų tvirtą užnugarį.

Rytojus niekam nėra garantuotas. Bet jei šiandien būtų jūsų paskutinė diena, kas nutiktų su jūsų augintiniu? Ar tikrai mirus žmogui už jo gyvūną turi atsakyti prieglaudos ar pašaliniai žmonės, o ne giminės, paveldėję turtą? Teisiškai augintinis Lietuvoje yra turtas, todėl paveldėjimo principu atsakomybė už jį turėtų keliauti kartu su sodybomis ir kitomis gėrybėmis. Deja, praktikoje gyvūnas dažnai tampa „nematoma“ palikimo dalimi apie kurios lemtį mažai pagalvojama. Vienas iš tokių pavyzdžių – Bela. Penkerius metus Bela nematė nieko, išskyrus savo būdą, o netekties akivaizdoje ji liko visiškai viena. Tačiau Belos istorija nesibaigė kartu su jos šeimininko gyvenimu. Mantas Meškerys dėka ji buvo surasta ir gavo antrąjį šansą – šiandien ji džiaugiasi laikina globa ir kantriai laukia savo naujų namų (gal būsimi šeimininkai skaito šį įrašą? ). Tai įrodymas, kad neabejingumas gali pakeisti tragišką baigtį. Ką galite padaryti jūs? Nustokite tikėtis, kad situacija pati „kaip nors susitvarkys“. Pasirūpinkite savo augintiniais, kol dar nevėlu – jie irgi yra jūsų šeimos nariai: Planuokite iš anksto. Karuselėje paruošėme gaires, kaip užtikrinti augintinio saugumą po jūsų mirties. Naudokite teisinę apsaugą. Jei perleidžiate gyvūną kitiems, nepasitikėkite vien „geru žodžiu“. Pasirašykite oficialią GGI dovanojimo sutartį, kurią rasite čia: Nelikite abejingi. Išsamią instrukciją, kaip atpažinti ir spręsti nepriežiūros atvejus, rasite mūsų nuorodoje: https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/

Kol Lietuvoje vis dar diskutuojame apie būtinybę keisti pasenusius įpročius, Čekija jau švenčia laisvę. Nuo 2026 m. sausio 1 d. visoje šalyje oficialiai įsigaliojo visiškas draudimas rišti šunis prie būdos. Šis pokytis buvo pradėtas įgyvendinti etapais dar praėjusiais metais. Pagal naująją Gyvūnų apsaugos įstatymo pataisą, nuolatinis gyvenimas „ant grandinės“ pripažįstamas žiauriu elgesiu, sukeliančiu gyvūnui skausmą ir kančią. Nors įstatymas numato logiškas išimtis trumpalaikiam pririšimui šėrimo, priežiūros ar tarnybinių šunų dresūros metu, pagrindinė žinutė yra bekompromisė – šuo privalo turėti laisvę judėti. Čekijos pavyzdys įrodo, kad net ir susiduriant su praktinio įgyvendinimo iššūkiais kaimo vietovėse, politinė valia nutraukti dešimtmečius trukusią žalingą praktiką gali nugalėti giliai įsišaknijusias tradicijas. Faktas, kad kitos šalys jau sėkmingai įgyvendina šiuos pokyčius, tik dar labiau skatina Lietuvą neatsilikti. Tikimės, jog šis pavyzdys taps stipria motyvacija visiems, kurie vis dar dvejoja prisidėti prie permainų gyvūnų gerovės labui. Kviečiame nebelaukti ir pasirašyti peticiją – kartu mes galime pasiekti, kad ir Lietuvos šunys pagaliau būtų laikomi šeimos nariais, o ne grandinės kaliniais:

Praeitą savaitę dalyvavome Lietuvos Respublikos Seimas susitikime. GGI specialistė gyvūnų nepriežiūros srityje Lina Vaitekūnaitė pristatė apžvalgą apie gyvūnų gerovės padėtį Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, LIETUVOS POLICIJA, Lietuvos savivaldybių asociacija ir ministerijų atstovai. Džiaugiamės, kad NVO svarba pasirodė daugiau nei vieno atstovų dalyvavimu prie bendro stalo: GGI, Telšių Šuniukų Namai, VšĮ „SOS gyvūnai“, Ukmergės Gyvūnų globos namai "Klajūnas", VšĮ „Dogspotas“, Šiaulių letenėlė, Skaistė Svidraitė |Gyvūnai, ir Mažeikių gyvūnų globos draugija. Pagrindinės įžvalgos iš vykusios diskusijos: Sisteminė spraga: Nėra bendros duomenų bazės apie asmenis, kuriems uždrausta laikyti gyvūnus. Skriaudėjai gali nebaudžiami vėl įsigyti augintinį. Lėtumas: VMVT tyrimai trunka iki 2 metų , o vakarais ir savaitgaliais pagalbos gyvūnams tiesiog nėra. Blokavimas: Nors šunų rišimas prie grandinių yra viena opiausių problemų, institucijos iki šiol blokavo jos sprendimą. Diskusijos rezultatas? Aplinkos ministerija vakar pranešė apie rengiamus pokyčius: šunų rišimo draudimą ir registrų sąveiką. Ledai pajudėjo? Galbūt, bet mums kyla klausimų: GGI (ne)rišimo prie būdos tema aktyviai dirba nuo 2024 m., surinko 29 000 parašų. Kodėl institucijos „įšoka ant torto“ tik pasiekus kritinę masę ir sprendimus rengia nesitariant su NVO? Ar parengti sprendimai realiai pasitarnaus gyvūnams, ar bus neįmanomi įgyvendinti? Ar pagaliau bus sukurtas realus kontrolės mechanizmas? Ar tai nebus tik „popierinis“ sprendimas? Institucijos tas pačias idėjas girdėjo jau 20 kartų, bet nei karto realių veiksmų sulaukta nebuvo, todėl šįkart jau piktai pasisakėme pristatymo metu - gana diskusijų organizavimo, laikas veiksmams. Sekame toliau, kuria linkme šie pokyčiai judės, o jus kviečiame susipažinti su mūsų nuotaika Linos pristatytose skaidrėse.

Kodėl sakome, kad gyvūno likimas Lietuvoje priklauso nuo „žmogiškojo faktoriaus“? Štai jums paveikslas be filtrų. Du analogiški atvejai, bet reakcijos – lyg iš skirtingų planetų. JURBARKAS (vakar): Pareigūnai sureagavo greičiau nei per parą. Verdiktas – žiaurus elgesys. Šuo paimtas ir perduotas į laikiną globą. Operatyvu, profesionalu, žmogiška. Pagarba. KAUNAS (sausio 9 d.): Vaizdo įrašas, kuriame vedžiojamas šuo tiesiog spardomas, apskriejo visą Lietuvą. Praėjo daugiau nei mėnuo. Rezultatas? „Atvejis tiriamas“. Policija kreipėsi į VMVT, kad jie patartų, ar elgesys matomas vaizdo įraše yra laikomas žiauriu. Įdomu išgirsti, ką patarė, jeigu išvis kažką patarė… Na, o kol institucijos vertina, kur šis atvejis įkrenta žiaurumo skalėje, šuo nenukeliavo labai toli nuo savo skriaudėjos - yra prižiūrimas (bent jau to tikimės) jos šeimos narių. Kuo šie atvejai skiriasi? Kodėl vienu atveju smurtas yra akivaizdus, o kitu – tampa mėnesius trunkančia biurokratine mįsle? Ar sausio mėnesio incidentas tiesiog taip ir tyliai užsimirš laikui bėgant? Klausiame jūsų ir pačių Lietuvos policija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba: ar šie atvejai tikrai tokie skirtingi? Pasidalinkite pamąstymais komentaruose.

DELFI.lt specialioje tarptautinės žiniasklaidos iniciatyvos laidoje „Pulsas“ GGI specialistė Lina Vaitekūnaitė ir VšĮ „SOS gyvūnai“ atstovė Laura Abraškevičiūtė aptarė apie būtinybę įstatymu uždrausti šunų rišimą prie būdų. Lietuvos teisinėje sistemoje augintinis šiuo metu reglamentuojamas dviprasmiškai: jis įvardijamas ir kaip jusli būtybė, ir kaip daiktas. Deja, mūsų institucijos praktikoje vis dar dažnia vadovaujasi daikto sąvoka. Mes matome, jog visgi atėjo laikas pokyčiams – tai aiškiai rodo Latvijos ir kitų 14 Europos šalių pozicija, kurios jau uždraudė šį augintinių laikymo būdą. Kaip mes galime prisijungti? Pirmiausia – pasirašydami peticiją ir taip oficialiai parodydami savo poziciją, jog augintinis nėra daiktas. Tiek manančių jau yra virš 29 000. Surinkę 50 000 parašų, galėsime pateikti pataisas Seimui, kad grandinės, nepagrįstai ribojančios šunų pasaulį, pagaliau taptų neleistinos.

Galvojate, kaip rytoj palepinti savo antrąją pusę? Kol renkate gėles ir saldumynus, stabtelėkite sekundei – ne visos dovanos tinka namams, kuriuose karaliauja keturkojai. Dalinamės keliais paprastais patarimais, kad Valentino diena nesibaigtų vizitu pas veterinarą: Gėlės: Graži puokštė gali būti klastinga. Lelijos katėms yra mirtinas nuodas galinčios sukelti inkstų nepakankamumą. Tulpės ir narcizai garantuoja vėmimą ir širdies sutrikimus, o rožių spygliai – rimtai sužeisti. Alternatyva: saulėgrąžos, orchidėjos ar rožės be spyglių. Šokoladas ir saldainiai: Šokoladas – ne desertas, o nuodas tiek šunims, tiek katėms. Kuo jis tamsesnis, tuo pavojingesnis dėl jame esančio teobromino. Taip pat griežtai saugokite visus „sugar-free“ skanėstus su ksilitoliu – šis saldiklis augintiniams yra itin toksiškas net mažais kiekiais. Jei augintinis „pasivaišino“ – nelaukite simptomų, skubėkite pas veterinarą. Alkoholis: Jūsų taurė skirta tik jums. Augintinių organizmas neskaido alkoholio, todėl net lašas vyno ar alaus gali sukelti sunkų apsinuodijimą, koordinacijos praradimą ar vėmimą. Tai galioja ir desertams su alkoholiu! Žvakės: Jauki šviesa gali greitai virsti gaisru, jei smalsi uodega ją nuvers. Be to, žvakių dūmai ir stiprūs kvapai gali erzinti augintinių kvėpavimo takus. Niekada nepalikite degančios žvakės be priežiūros. Saugi alternatyva – LED žvakės arba natūralaus vaško (sojų, bičių) žvakės be stiprių aromatų. Būkite budrūs: Nepalikite dovanų, vaišių ar atviros ugnies be priežiūros ant stalo. Tegul meilės diena būna saugi visiems šeimos nariams!

Prieš kelias savaites džiaugėmės, kad du šuneliai, aplankyti Karina Guliaeva kartu su Mantas Meškerys reido metu, daugiau nebegyvens prie būdos nei nuskustais, nei kudlotais šonais. Pažadą ištesėjome, o dabar, kaip ir žadėjome – plačiau apie tai ir ką mes iš tikrųjų pamatome reidų metu. ATVEJIS NR. 1 – KAI ŠEIMININKAI SAKO VIENA, O INSTITUCIJOS KITA Gavome pranešimą apie šunis laikomus ant 0,5 m grandinių. Apsilankius tą ir pamatėme - vienas šuo pririštas prie medžio, kiaura būda be šiaudų, o kitas šuo suka ratus nuplikusiais šonais. Šeimininko verdiktas: „Šuo senas, miršta, tai gydyti neverta“. O iš tikrųjų, specialistams veterinarams patikrinus gyvūno būklę, paaiškėjo, kad jam tik 7 metai. Neskaitant nuplikusių šonų, šuo yra gyvybingas ir visiškai nesiruošiantis mirti – ypač nuo senatvės. Nors ir džiaugiamės, kad du šunys yra paimti, bet nesuprantame - kodėl du paimti, o vienas šuo ir katė palikti tam pačiam šeimininkui? Kaip bus užtikrinta, kad likusiais gyvūnais bus tinkamai pasirūpinta?   ATVEJIS NR. 2 – KAI INSTITUCIJOS MATO TINKAMAS SĄLYGAS, O MES - ŠIUKŠLYNĄ Atvykę dėl dviejų šunų, radome tik vieną. Voljeras skendi išmatose, šuo liesas, būda žema, aplink – krūvos šlamšto. Institucijų išvada? Šuo judrus, vandens užtenka, o šeimininkams „nurodyta dažniau pasivalyti“. Kviečiame pasižiūrėti į nuotraukas – ar pritariate su institucijų tvarkos supratimu? ATVEJIS NR. 3 – KAI SKUNDAS MUS ATVEŽA PRIE PAVYZDINGŲ SĄLYGŲ Gavome skundą apie naktimis kaukiančius ir pagalbos prašančius šunis. Nuvykę radome vaizdą, kokį norėtume matyti visur: socialus šuo, puikus voljeras, šiaudais padengta žemė, pilni indai vandens ir maisto, jokios betvarkės. Šeimininkai rūpestingi, o lojimas – tiesiog reakcija į miško žvėris. PAGRINDINIS MORALAS Šie trys atvejai puikiai iliustruoja mūsų kasdienybę, kur nuolat susiduriame su dviem kraštutinumais. Vienose situacijose susiduriame su baisia realybe, bet institucijų vertinimu sąlygos yra tinkamos. Kitais atvejais – gauti skundai nėra tikslingi, o mums nuvykus randame pavyzdingas sąlygas. Pamatę gyvūnus tinkamomis sąlygomis – nuoširdžiai džiaugiamės. Bet tuo pačiu žinome, kad šis laikas galėjo būti skirtas ten, kur iš tiesų reikėjo pagalbos. Prašome jūsų - jeigu galite, apžiūrėkite situaciją iš arčiau. Kuo daugiau tikslingų detalių mes sulauksime – tuo efektyviau galėsime sureaguoti.