Naujienos

Penktadienį Lenkijos Seime vyko balsavimas dėl Gyvūnų apsaugos įstatymo pakeitimų, draudžiančių laikyti šunis pririštus. Už jų priėmimą balsavo 280 Seimo narių, prieš – 105, o 30 susilaikė. Nors pakeitimai dar keliaus pritarimui arba pakeitimų siūlymui į Senatą, o galiausiai pakeitimus turės pasirašyti prezidentas, tikime, kad pergalė Lenkijos šunims jau pasiekta. Iki šiol galiojusios nuostatos draudė laikyti gyvūnus augintinius nuolat pririštus ilgiau nei 12 valandų per parą arba tokiu būdu, kuris pažeistų jų kūną, sukeltų kančią ir neužtikrintų jiems būtino judėjimo galimybės. Įstatymų leidėjai pažymi, kad šias nuostatas praktiškai sunku patikrinti, todėl jos buvo neveiksmingos. Naujos pataisos išimtys apima šuns vedimą pavadėliu ar laikiną pririšimą pasivaikščiojimo, transportavimo, dalyvavimo parodoje, pasirodyme, konkurse, spektaklyje, treniruotėje ar dresūroje metu ir atliekant veterinarijos, profilaktinę ar priežiūros procedūrą. Išimtys taip pat taikomos atvejais, kai tai būtina siekiant užkirsti kelią šuns keliamam pavojui žmogaus ar kito gyvūno gyvybei ar sveikatai arba žalos padarymui, jei kitos priemonės tokiomis aplinkybėmis nėra įmanomos, arba pririšimas yra šiam šuniui geriausiai pakenčiama priemonė. Šunį bus galima trumpam pririšti tam tikromis savininko nurodytomis sąlygomis – taip, kad nebūtų pažeista gyvūno gerovė. Tai apima, pavyzdžiui, situaciją, kai šuo negali užeiti su savininku į parduotuvę. Pagal priimtą pataisą, išimtys iš draudimo galios tik už nuolatinės šuns buvimo vietos ribų. Viliamės, kad kaimyninės šalies pamokos, išmoktos iš jau padarytų klaidų, bei ryžtas jas ištaisyti ir pagaliau priimti tinkamą gyvūnams pataisą, visiškai uždraudžiančią laikyti pririšus šunis, paskatins Lietuvą nebijoti jau seniai reikalingų pokyčių. "Šuo - šeimos narys, o ne grandinės kalinys."

2025 m. rugpjūčio 29 d. į GGI kreipėsi pranešėjas, informavęs apie galimai netinkamomis sąlygomis laikomą, sergantį šunį. Pasak pranešimo, gyvūnas auginamas lauke, mažame voljere, nematyti maisto ir vandens. Taip pat teigta, kad šuns kojos iškrypusios ir jis akivaizdžiai serga. Išvydus pateiktą vaizdo medžiagą, kreipėmės į VMVT su prašymu pradėti tyrimą dėl būtinos veterinarinės pagalbos nesuteikimo, šuns negydymo ir netinkamų laikymo sąlygų. 2025 m. rugsėjo 2 d. gavome VMVT atsakymą, kad patikrinimo metu nustatyta: šuo yra ženklintas poodine mikroschema, vakcinuotas, gerai įmitęs, išorinių pažeidimų neturi, nėra požymių, kad gyvūnas jaustų stresą ar baimę. Augintinis laikomas reikalavimus atitinkančiame voljere (ne mažesniame nei 6 m²), turi būdą, dubenėlį su geriamu vandeniu, šeriamas visaverčiu sausu pašaru. Dėl deformuotų galūnių pateiktas veterinarijos gydytojo išrašas, kuriame pažymima, kad šuo yra senas, o kojų iškrypimas – genetinės kilmės. Nuoširdžiai apsidžiaugėme, kad šį kartą klydome – nepaisant genetinės ligos ir to, jog šuo laikomas voljere, jam užtikrinamos įstatymą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Džiugu ir tai, kad žmonės vis dažniau pastebi voljeruose gyvenančius gyvūnus, žvelgia į juos atidžiau. Nors kartais, vedini užuojautos, jie preziumuoja, kad toks šuns gyvenimas reiškia nepriežiūrą, o pranešimai nepasitvirtina. Kviečiame ir toliau nebūti abejingiems: pastebėję žiaurų elgesį ar nepriežiūrą – informuokite atsakingas institucijas. Jei iškiltų sunkumų – praneškite mums. Mums svarbi kiekviena gyvybė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius - Vilniaus Skyrius kartu su Gyvūnų globos organizacija "LESĖ" ir GGI - Gyvūnų gerovės iniciatyvos organizuoja nemokamus mokymus.  Renginio metu sužinosite:kaip atpažinti pavojų tipus;kokių pirmųjų veiksmų imtis išgirdus pavojaus sirenas;kaip užtikrinti ne tik savo, bet ir augintinio saugumą ekstremalių situacijų metu;kokių priemonių imtis ir kokius daiktus kaupti rezerve sau, šeimos nariams ir augintiniams;koks turinys turėtų sudaryti išvykimo krepšį augintiniui ir žmonėms;kur rasti artimiausias priedangas savo mieste;kur rasti ir kaip elgtis evakavimo punktuose turint gyvūnų;kaip suteikti pirmąją pagalbą gyvūnui kritinėse situacijose. Ateikite ir sužinokite, kaip pasirūpinti savimi, šeimos nariais ir savo keturkoju draugu tada, kai pagalbos reikia labiausiai. Nes pasiruošę – reiškia saugesni

Liepos 13 d. į GGI kreipėsi žmogus, pastebėjęs kaimyninio namo balkone laikomą katiną. Balkonas stiklintas, pusę dienos jį kaitina saulė, langai uždaryti. Pranešėjas nerimavo, kad gyvūnas gali patirti šilumos smūgį. Patarėme kreiptis į VMVT, iš kur jis gavo atsakymą – pažeidimų nenustatyta. Tačiau pranešėjo atsiųstas vaizdo įrašas neramino: katinas palange vaikščiojo pirmyn atgal, blaškėsi, lyg ieškodamas kelio į vidų. Todėl nusprendėme kreiptis į VMVT pakartotinai, juolab, kad tą dieną, liepos 23 d. Vilniuje oro temperatūra siekė 27 °C, o uždarame balkone tvankuma gali tapti pavojinga. Mūsų kreipimesi pabrėžėme: gyvūno laikymas balkone, nesuteikiant galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, gali būti laikomas žiauriu elgesiu. VMVT į mūsų kreipimąsi atsakė taip pat – pažeidimų nėra. Nustatyta, kad katė turi maisto, vandens, kraiko dėžę, namelį su draskykle. Ji aktyvi, sveika, vakcinuota ir, pasak savininkės, turi galimybę patekti į butą. O kaip manote jūs – ar užtenka maisto, vandens ir kraiko dėžės, kad katinas jaustųsi gerai balkone?

Savaitgalio vakarėlis viename Lietuvos kaime baigėsi skaudžia istorija. Į namus grįžusi moteris rado savo katę su pjautine žaizda kakle. Vietoj to, kad suteiktų būtiną veterinarinę pagalbą, ji leido gyvūnui kelias dienas klajoti su atvira žaizda. Tik kaimyno dėka, kuris pastebėjo sužalotą katę ir nuvežė pas veterinarus, gyvūnas gavo šansą išgyventi. Katę priglaudė prieglauda VšĮ „Šilutės beglobiai”. Iš pastarosios sužinoję apie šį atvejį, kreipėmės į policiją. Ir šiandien galime pasidalinti gera žinia – teisingumas įvyko. Rugsėjo 8 d. Tauragės apskrities VPK tyrėjas priėmė sprendimą – katės šeimininkei skirta 900 eurų bauda. Katė buvo konfiskuota. Šeimininkei nustatytas 4 metų draudimas laikyti kates. Dėkojame Tauragės apskrities VPK, kad šį atvejį įvertino ne formaliai, o su tikru rūpesčiu gyvūnų gerovei. Alkoholis kenkia ne tik sveikatai, bet ir visuomenei. Dažnai jis tampa smurto prieš silpniausius – vaikus ir gyvūnus – priežastimi.

Į mus kreipėsi asmuo, pranešęs apie netinkamomis sąlygomis laikomą šunį. Pasak jo, gyvūnas jau ketverius metus laikomas pririštas grandine prie kiauros būdos. Aplink ją vyrauja netvarka – gausu išmatų ir įvairių daiktų. Į būdą šuo nelenda, nes joje įsikuria kiti gyvūnai. Taip pat jis nėra vedžiojamas. Pranešėjo užfiksuotą vaizdą matote nuotraukoje. Atsižvelgdami į šią informaciją, 2025 m. liepos 8 d. kreipėmės į VMVT, prašydami patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą, skiepijimą bei kitą privalomą dokumentaciją, o prireikus – pradėti tyrimą dėl netinkamų laikymo sąlygų bei įpareigoti savininką pagerinti jas. 2025 m. liepos 17 d. gavome atsakymą iš VMVT, kad patikrinimo metu valdoje rastas vienas šuo – mišrūnė, juodos spalvos, apie 10 metų amžiaus. Gyvūnas buvo pririštas grandine prie sandarios, tinkamo dydžio būdos, o inspektoriaus teigimu, aplinka buvo tvarkinga, indai švarūs, šuo – sveikas, judrus, socializuotas ir prižiūrėtas. Pasikliovus šeimininkės paaiškinimais taip pat užfiksuota, jog šuo kasdien vedžiojamas. Šuns ženklinimo ir vakcinacijos nuo pasiutligės dokumentai nebuvo pateikti, todėl gyvūno laikytojai nurodyta per nustatytą terminą atlikti ženklinimą, paskiepyti gyvūną ir dokumentus pateikti VMVT. Taip pat rekomenduota prailginti grandinę. Dėl nustatytų pažeidimų pradėta administracinio nusižengimo teisena. Įvertinti, kaip pasikeitė šunelio sąlygos, nuvykome ir patys. Apmaudu, kad paisoma tik įstatymo raidės, bet ne gyvūno gerovės esmės. Todėl dešimties metų šuo vienuoliktą žiemą pasitiks taip pat – pririštas ir nykiai leis laiką teisės aktus atitinkančiose, bet tikrai ne oriose sąlygose. Šis atvejis puikiai iliustruoja, kodėl Lietuvoje būtinas draudimas laikyti šunis pririštus. Nors toks draudimas neišspręs visų problemų, pats požiūrio pokytis – įstatymų lygmeniu pripažįstant, kad gyvūnas nėra daiktas ant grandinės – būtų svarbi žinia. Tai paskatintų šeimininkus bent minimaliai investuoti į orias laikymo sąlygas arba apsvarstyti, ar apskritai verta turėti augintinį, jei negali jam suteikti draugo, o ne „turto“ statuso.

Arkliai, tuoj patrūksiantys nuo tempiamo gėrybių vežimo - gera reklama ar bloga? Gera žmonėms, nes tiek gėrybių, kad net pavežti neįmanoma. Bet ar gera gyvūnams? Taip, ši Lidl Lietuva reklama akivaizdžiai pieštinė, tikri gyvūnai išnaudoti nebuvo, bet kokią žinutę ji neša? Vakar @lietuvos diskusijų festivalyje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba buvo paruošusi testą, kurio vienas klausimų buvo, ar reklamose gali būti rodomi šokantys lokiai. Atsakymas - taip, jei jie pieštiniai. Nuo kada draudžiamo fakto nupiešimas padaro patį faktą leidžiamu? Jei draudžiame šokančius lokius reklamose, tai gal jų ir nepieškime? Kitaip labai jau plona riba vaikštome, kur video su prievartaujamomis moterimis ir vaikų iššaudymai mokyklose bus leistini platinti, nes jie sukurti su dirbtiniu intelektu. Mes nenorime skambėti kaip išprotėję radikalai, bet GGI tikrai stengiasi pakeisti žmonių požiūrį į gyvūnus apskritai. Lietuvoje dar labai toli iki to, kad į gyvūną žiūrėtume kaip į jaučiančią būtybę, o ne priemonę. Ir tokie, gal atrodytų, maži dalykai tam tikrai nepadeda. Papildomai verta pagalvoti apie kelis aspektus: Reklamos kuria kultūrą. Jos ne tik parduoda, bet ir formuoja vertybes. Jei kartojame vaizdinius, kuriuose gyvūnas yra patarnautojas, tai stipriname ir kasdienę nuostatą, kad taip yra „normalu“. Empatijos ugdymas. Vaikai ypač imlūs vizualams. Pamatę juokingai kenčiančius gyvūnus, jie gali priimti tai kaip natūralų dalyką, o ne kaip problemą. Tokiu būdu prarandama galimybė auginti empatišką, jautrią kartą. Etikos testas prekės ženklams. Tokios reklamos parodo, kad net ir didelės, socialiai atsakingos įmonės gali nepastebėti moralinių niuansų. Bet būtent šioje erdvėje slypi galimybė išsiskirti – parodyti, kad matai daugiau nei tik „pardavimus“. Kūrybinės alternatyvos. Juk galima perteikti gausos idėją ir kitais būdais – per humorą, per žmones, per fantastiškus elementus, kurie nekerta į jautrias temas. Tai būtų stipresnis kūrybinis sprendimas, nes parodytų atsakomybę už siunčiamą žinutę.

Iš 320 reido metu aplankytų namų 60-yje buvo matomi laikomi šunys. 11 iš jų, deja, leidžia dienas pririšti prie būdos, o 24 voljeruose. Smagu, kad 2 šunys buvo matomi namuose ir net 26 šunys rasti palaidi savo teritorijose, tačiau net 7 lakstė gatvėmis be priežiūros. Užfiksuota ir 10 tuščių būdų bei 8 tušti voljerai, kas, tikimės, yra atgyvenusių praktikų atsisakymo ženklas. Užfiksuota net 13 galimų nepriežiūros atvejų, kurie bus sprendžiami. GGI reidų koordinatorė Karina sako: “Šio reido išskirtinumas yra tai, kad gyvenvietėje, kurią aplankėme, o tiksliau jos centrinėje dalyje, gatvėmis laksto palaidi šunys. Dalis šunų turi namus, bet taip neatrodo, nes yra labai neprižiūrėti, o kita dalis benamiais tapę po šeimininkų mirties ar patekimo į gydymo įstaigas.”

Šių metų liepos 1 d. kreipėmės į VMVT dėl Alytuje vykusios šunų parodos, kurioje buvo eksponuojami kupiruoti šunys – su chirurgiškai patrumpintomis ausimis ar uodegomis. Tarp dalyvių buvo ir tokių asmenų, kuriems už tokius pažeidimus sankcijos jau buvo taikytos anksčiau. Apie šį atvejį rašėme š.m. liepos 4 d. Kreipimesi paprašėme pradėti tyrimą dėl GGAĮ (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) pažeidimo – neteisėto gyvūnų eksponavimo. Rugpjūčio 19 d. (nesilaikant įstatyme numatyto atsakymo pateikimo termino) gavome VMVT atsakymą. Laiške nurodoma, kad, remiantis mūsų pateikta medžiaga ir tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatytas renginio organizatorius. Patikrinimo metu jis pateikė dalyvių sąrašą, o organizatoriui pradėta administracinio nusižengimo teisena. Tyrimas tęsiamas – VMVT Klaipėdos, Alytaus, Kauno ir Vilniaus apygardų pareigūnai tikrina ir kitus renginyje dalyvavusius šunų laikytojus. Tačiau lieka daug klausimų. Ar organizatorių nubaudimo pakaks? Kupiravimas Lietuvoje draudžiamas daugiau nei 20 metų. Draudžiama tokius gyvūnus veisti, parduoti ar demonstruoti. Vis dėlto matome, kad kupiruoti šunys vis dar vežami iš užsienio, kupiravimas vyksta nelegaliai, o parodos rengiamos visiškai atvirai. Renginio nuotraukos iš viešų Facebook paskyrų.

PAPILDYMAS Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyrius 2025-07-22 atliko neplaninį patikrinimą ir asmens atžvilgiu pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Tyrimas yra vykdomas, katė laikinai paimta iš aplinkos. GGI gavo pranešimą apie asmenį, galimai netinkamai besielgiantį su kate. Tas asmuo savo „Facebook“ viešuose istorijose („story“) talpino vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kad katė patiria stresą ir bijo šeimininko. GGI šias viešai publikuotas istorijas užfiksavo vaizdo formatu. Lietuvoje psichologinį smurtą prieš gyvūnus įrodyti itin sudėtinga, tačiau šiuose įrašuose akivaizdžiai matosi gyvūno patiriamas stresas. Todėl 2025 m. liepos 10 d. kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prašydami: Pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 str. 16 d. Patikrinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatą, įmitimą, ženklinimą, skiepijimus ir kitą dokumentaciją. Įvertinti būtinybę skubiai paimti gyvūną ir užtikrinti jam globą. Deja, atsakymo per įstatyme numatytą 20 darbo dienų terminą iš VMVT iki šiol nesulaukėme. Tarnyba, vadovaujama Audronės Mikalauskienės (@audrone.dragunaitemikalauskiene ), neretai leidžia sau nesilaikyti įstatymų nustatytų terminų, ignoruoja nevyriausybinių organizacijų kreipimusis, o tuo metu gyvūnai ir toliau kenčia. Mums, gyvūnų aktyvistams, taip pat sunku suprasti, kaip šioje institucijoje dirbantys asmenys suderina savo darbą su sąžine – ignoruodami gyvūnų kančias, neatlikdami savo tiesioginių pareigų, nesilaikydami įstatymų ir vis tiek gaudami atlygį už tokį „darbą“.

Viešojoje socialinėje erdvėje pastebėjome reklaminį skelbimą su vaizdo įrašu, kuriame aiškiai matyti, kaip moteris atlieka šuns dantų valymą be narkozės. Gyvūnas muistosi ir yra sąmoningas. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (GGAĮ) 9 straipsnį: 1 dalis – „Operuoti, gydyti gyvūnus ar atlikti kitas veterinarines procedūras gyvūnams turi teisę tik veterinarijos gydytojai, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.“ 2 dalis – „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka kai kurias veterinarines procedūras leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims.“ 3 dalis – „Operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.“ Atsižvelgdami į tai, kad tokia procedūra turi būti atliekama tik nuskausminus gyvūną, š.m. liepos 22 d. kreipėmės į VMVT, prašydami pradėti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kartu su VMVT buvo atliktas slaptas reidas, konfiskuota įranga (ultragarsinis skaleris), o procedūrą atlikusiai moteriai bus taikomos poveikio priemonės. Šio įvykio moralai: Gyvūnų skriaudikai – mes jus stebime. Jūs net nepastebėsite, kaip vieną dieną į jūsų duris pasibels pareigūnai. Tada skaudės ir jums, ir jūsų piniginei. Žmonės, renkantys „pigiau“ – taupydami gyvūno sąskaita, sukeliat jam skausmą ir remiate nelegalias paslaugas. Kaip visada – ačiū visiems, pranešusiems apie žiaurų elgesį su gyvūnai. Dėkojame VMVT inspektorėms už greitą ir operatyvią reakciją bei ne formaliai atliktą darbą. Norisi, kad tokia VMVT reakcija taptų ne išimtimi, o įprasta kasdiene praktika.

GGI kreipėsi į policiją dėl asmens R. K. socialiniame tinkle „Facebook” platinamo video, kuriame vaizduojamas kankinamas briedis. Kaip nustatyta vėliau, dalindamasis tokiu video, asmuo netiesiogiai propagavo žiaurų elgesį su gyvūnais.   Asmuo R.K., savo paskyroje pasidalino vaizdo įrašu pavadinimu „Vidas Vidas“, kuriame matyti kaip du asmenys, vairuodami sniego motociklus, gainioja briedį. Pasivijęs, vienas iš asmenų, užšoka ant gyvūno ir joja ant jo. Už tai R. K. buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų) ir jam paskirta 15 Eur bauda.  Asmenys, kurie dalijasi netinkama informacija socialiniuose tinkluose turėtų būti atsakingi už savo elgesį ir poveikį kitiems socialinių tinklų vartotojams, kurį dalijamasi informacija gali sukelti. Šiuo atveju gali kilti klausimas, ar tikrai visi video, kuriais dalijamasi ir kuriuose matomas žiaurus elgesys su gyvūnais netiesiogiai propaguoja žiaurų elgesį su gyvūnais ir užtraukia administracinę atsakomybę? Tam, kad toks veiksmas – dalijimasis vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas netinkamas/žiaurus elgesys su gyvūnu – būtų laikomas/pripažintas taip pat žiauriu elgesiu su gyvūnu ir užtrauktų administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnį, reikalingi keturi „komponentai“ (administracinio nusižengimo sudėtis) – 1) veiksmas; 2) tyčia/valia; 3) pasekmė; 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Šiuo, t. y. vaizdo įrašo su gainiojamu briedžiu, atveju iš to, kaip ir su kokiu turiniu asmuo viešindamas įrašą savo paskyroje jį pateikė, akivaizdu, jog asmuo tyčia, savo valia siekė pasijuokti iš kitų asmenų filmuoto motociklu persekiojamo gyvūno kančios ir tokiu būdu propagavo žiaurų elgesį su gyvūnu. Svarbiausia, kokiu ketinimu vedinas asmuo dalijasi vaizdine medžiaga, kurioje matomas žiaurus elgesys su gyvūnu ir kontekstas, kuriame ta medžiaga pateikiama. Todėl tokiais atvejais, kai pavyzdžiui, žmogus viešoje erdvėje dalijasi video, kuriame vaizduojamas žiaurus elgesys ir prašo pagalbos gyvūnui, nebūtų laikoma žiauraus elgesio propagavimu, nes asmuo siekia padėti kenčiančiam gyvūnui, o ne pasijuokti iš gyvūno patiriamos kančios. GGI nuolat dalindamasi video, kuriuose vaizduojamas žiaurus elgesys su gyvūnais (įskaitant ir pasidalintu minėtu su sniego rogėmis gainiojamo briedžio video) siekia: Edukuoti visuomenę, koks elgesys su gyvūnais yra žiaurus elgesys ir neturėtų būti toleruojamas; Skatinti visuomenės empatiją gyvūnams, parodant, kad jie patiria skausmą ir kančią kaip žmonės, todėl neturėtų būti skriaudžiami; Siekti teisinės atsakomybės žiauriai su gyvūnais besielgiantiems asmenims; Informuoti apie teisines pasekmes žiauriai su gyvūnais pasielgus; Ieškoti pagalbos gyvūnais besirūpinančių žmonių bendruomenėje tais atvejais, kai kenčiančiam gyvūnui reikalinga pagalba ar globa; Spręsti ne beglobių ir kankinamų gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią tolimesniam beglobių gyvūnų atsiradimui ir žiauriam elgesiui su jais.

06 19 rašėme apie katę su pjautine žaizda. Pareiškimą Lietuvos policijai parašėme 25-06-05, tačiau atsakymo neturime, nors turėjome gauti per 20 d.d. Kreipėmės į Pagėgių policijos komisariato tyrėją Saulių Mikutį. Pareigūnas atsakė, kad atostogavo, dar ne visi liudytojai apklausti. Informuos atskiru dokumentu. 06 25 rašėme apie norimą per langą išmesti katiną. Pareiškimą parašėme 2025-06-09. Lietuvos policija telefonu informavo, kad pradėjo tyrimą. Kolkas tyrimo rezultato neturime. 07 02 rašėme apie prastomis sąlygomis tarp ekskrementų gyvenantį vieniša šunį. Į 25-06-25 mūsų pareiškimą, kuriame prašėme įvertinti gyvūno laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimą ir vakcinaciją bei pradėti tyrimą dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, VMVT atsakė, kad šuo buvo patikrintas, jis turi ženklinimą, šėrimas atitinka reikalavimus, yra pavėsį suteikianti būda, o šuo fiziškai atrodo sveikas. Tačiau buvo nustatyta viena problema – gyvūnas nėra paskiepytas nuo pasiutligės. VMVT neužkliuvo šuo, gyvenantis tarp ekskrementų, be reguliaraus šeimininkų dėmesio. 07 04 rašėme apie Alytuje vykusią šunų parodą, kurioje buvo eksponuojami kupiruoti šunys. Kaip žinote, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje galioja draudimas eksponuoti, veisti ar parduoti gyvūnus, kurių išvaizda chirurgiškai pakeista ne medicininiais tikslais. 2025-07-01 kreipėmės į VMVT prašydami pradėti tyrimą dėl GGAĮ (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo) pažeidimo – neteisėto gyvūnų eksponavimo. Per įstatymo numatytą laikotarpį, t.y. per 20 d.d., atsakymo iš VMVT vis dar negavome. 07 07 rašėme apie formalų Vilniaus rajono savivaldybė požiūrį į paliktą sodyboje šunį su vos gimusiais (kai kurie buvo mirę) šuniukais. VšĮ SOS gyvūnai dėl tokio savivaldybės požiūrio kreipėsi į teismą. Vilniaus regiono pylinkės teismas nutarė VšĮ SOS gyvūnai skundą tenkinti iš dalies ir grąžinti bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai tyrimui atlikti. Tad ir toliau seksim kuo baigsis tyrimas. Mes savo ruožtu kreipėmės į rajono merą Robert Duchnevič Jis informavo mus, kad asmeniškai inicijavo išsamesnį situacijos vertinimą, atsakingų valstybės tarnautojų tarnybinius patikrinimus. 07 23 rašėme apie spardomą ir tampomą šunį, dėl kurio 26-06-25 pareiškimu kreipėmės į VMVT. Pranešėjo atsiųstą video pašalinome ir atvejį uždarėme, kadangi šuo mirė nuo babeliozės, o jį tampęs asmuo turėjo sveikatos problemų. Deja mes to nežinojome, nes VMVT pateikė fomalų atsakymą, nebuvo linkusi bendradarbiauti su mumis. 08 01 informavome jus apie už namo apleistoje, šiukšlinoje aplinkoje laikomus šunis. 2025-06-16 kreipėmės į VMVT, jie po patikrinimo informavo, kad įpareigojo šeiminką sutvarkyti aplinką. Visi šunys turi būti paženklinti ir paskiepyti nuo pasiutligės. Šiuo atveju mus nustebino šeimininkai – pasirodo priešais namą laikomi šunys gyvena tvarkingomis sąlygomis, o už namo laikomi vos ne šiukšlyne. Dirbdami su šiais atvejais, gaudami/negaudami atsakymus, pastebėjome atsakingų institucijų formalų požiūrį į gyvūnų nepriežiūros atvejus, nenorą bendradarbiauti, terminų nesilaikymą. Deja, tai liudija, kiek dar reikia sisteminių pokyčių, kad gyvūnų gerovė Lietuvoje būtų vertinama ne tik formaliai, bet ir žmogiškai. Ir vis tai turi prasidėti nuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos policija, Savivaldybių vadovų požiūrio ir jų formuojamos politikos. Nesustokime ir toliau dirbti gyvūnų labui – nes tik veikdami kartu galime keisti sistemą. Taip pat prašome prisidėti prie mūsų darbo ginant gyvūnus – Jūsų parama padeda padengti teisininkų, rengiančių pareiškimus, savanorių, vykstančių į patikrinimus, transporto bei mokamos reklamos viešinant atvejus išlaidas. Kaip tai padaryti rasite čia: https://ggi.lt/parama/

Daugelis vaistų, saugių žmonėms, gali būti mirtinai pavojingi gyvūnams. Aspirinas, ibuprofenas ir paracetamolis – trys dažniausiai pasitaikantys kaltininkai. Net viena tabletė gali sukelti skrandžio opas, kraujavimą, kvėpavimo sutrikimus, traukulius, geltą ar net mirtį. Jei šuo ar katė netyčia prarijo vaistų, būtina nedelsiant skambinti veterinarui, o jo nurodymu – sukelti vėmimą, duoti aktyvintos anglies arba kuo greičiau nuvykti į veterinarijos kliniką – tai gali išgelbėti gyvybę. Informacija paruošta kartu su PetCity Lietuva

Į GGI kreipėsi pranešėjas, kuris važiuodamas traukiniu pastebėjo ir užfiksavo netinkamomis sąlygomis laikomus šunis. Iš pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, kad du šunys laikomi apleistoje, šiukšlinoje aplinkoje – aplink mėtosi lentos ir įvairios atliekos. Taip pat nurodoma, kad tolėliau nuo kelio stovi voljeras, tačiau jis, anot pranešėjo, nėra tinkamas šuns laikymui. Vieno, balto šuns, būda – kiaura, su skylėmis, todėl gyvūnas neturi kur pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų. Paprašėme GGI savanorės nuvykti į vietą ir patikrinti situaciją. Ji informavo, kad priekinėje namo pusėje matė tvarkingą aplinką – vienas šuo lakstė laisvai, kitas buvo pririštas prie būdos. Pasirodo, kad fasadinėje pusėje šunys gyvena tvarkingoje aplinkoje, o už namo, kur praeivių akys neužklysta, šunys gyvena, švelniai tariant, šiukšlyne. Mes kreipėmės į VMVT, prašydami: Patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas, sveikatos būklę, ženklinimo, skiepijimo, kt. būtiną laikymo dokumentaciją; Pradėti tyrimą dėl netinkamų laikymo sąlygų. Iš VMVT Kauno apygardos priežiūros skyriaus patarėjos, laikinai einančios vedėjos pareigas, Dianos Jankauskienės gavome tarpinį atsakymą, kad: Gyvūnų laikytojui nurodyta iki nustatyto termino sutvarkyti aplinką (ypač toje vietoje, kur laikomas didelis šviesiai gelsvas šuo), kad gyvūnas negalėtų prieiti prie sukrautų medienos lentų; Visi šunys turi būti paženklinti ir paskiepyti nuo pasiutligės, o tai patvirtinantys dokumentai pateikti VMVT Kauno apygardai. VMVT žada informuoti mus papildomai, kai bus pašalinti trūkumai. Šioje situacijoje mus pribloškė žmonių veidmainystė – šunis fasadinėje pusėje laiko pavyzdingai, o kiemo gilumoje gyvūnai palikti gyventi apverktinomis sąlygomis. Klausimas lieka atviras: kam šiems žmonėms šunys, jei jie jų negali (ar nenori) laikyti tinkamomis sąlygomis? Vaizdinė medžiaga paspaudus ant nuotraukos žemiau:

Liepos 22 d. vėlai vakare X prieglauda priėmė pagautą šunį, kuris daugiau nei du mėnesius - nuo gegužės 17 d. - klajojo be priežiūros. Šuo pabėgo Pagiriuose (Vilniaus r.), o pastarąjį laiką buvo matomas Gariūnų turgavietės apylinkėse – apie 10 km nuo jo dingimo vietos.  Šuns šeimininkai buvo informuoti nedelsiant. Patikrinus mikroschemą paaiškėjo, kad šuo yra buvęs kitos Y prieglaudos globotinis, todėl ir Y prieglauda buvo informuota. Šuns sveikata kėlė klausimų – jis buvo vangus, nesidomėjo maistu, buvo praleidęs ilgą laiką valkataujant - todėl su savininkų sutikimu buvo atlikti kraujo tyrimai. Liepos 24 d. prieglaudos sulaukė netikėto spaudimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Priežiūros skyriaus vedėja Vaida Barkovskienė telefonu reikalavo šunį nedelsiant grąžinti savininkams, nepaisant to, kad prieglaudos neatsisakė šuns grąžinti, tačiau siekė užfiksuoti aplinkybes, galinčias rodyti nepriežiūrą. 19 val., t. y. jau po oficialių darbo valandų, prie Y prieglaudos atvyko du VMVT darbuotojai, kurie deklaravo, kad atvyko „užtikrinti šuns perdavimą“. Paprašius tarnybinio pavedimo ar raštiško nurodymo, jis vietoje nebuvo pateiktas. Viešuose įrašuose ir komentaruose pabrėžiama, kad šį veiksmą inicijavo Justiniškių seniūnaitė Žana Dubrovnik, kuri „sukėlė tarnybas ant kojų“. Tačiau kyla klausimas – kodėl paprastiems piliečiams ar prieglaudoms, susidūrus su galimu žiauriu elgesiu su gyvūnais, prisikviesti VMVT po 17 val. yra praktiškai neįmanoma, o šiuo atveju institucija mobilizuojama privačiam perdavimui? Klausimai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai: Kokiu teisiniu pagrindu VMVT darbuotojai atvyko galimai po darbo valandų ir be tarnybinio pavedimo, kad „užtikrintų“ privačios prieglaudos ir savininkų santykį? Kodėl VMVT spaudė grąžinti šunį nedelsiant, neįvertinusi aplinkybių, kad jis du mėnesius klajojo tarp Pagirių ir Gariūnų, išvargęs ir vangus? Kokia yra Justiniškių seniūnaitės Žanos Dubrovnik įtaka, kad į jos prašymus VMVT reaguoja selektyviai, nors institucija pati neseniai deklaravo, kad po darbo valandų (nurodytų kaip 17:00) gyvūnų atvejais reikia kviesti policiją? Ar VMVT ketina atlikti vidinį patikrinimą dėl šio įvykio ir pateikti paaiškinimus visuomenei bei prieglaudoms, kaip tokiose situacijose turėtų būti elgiamasi? Šuo savininkams jau grąžintas, kraujo tyrimų rezultatai perduoti. Tikimės, kad ši situacija paskatins VMVT atvirai paaiškinti savo veiksmus ir užtikrinti skaidrumą ateityje, todėl raštu kreipėmės į VMVT Vidaus tyrimų skyrių dėl VMVT tarnybos galimo tarnybinių pareigų viršijimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Prie GGI veiklos prisidėti galite: www.ggi.lt/parama

Mūsų vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė šiomis dienomis susidūrė su vienu baisiausių gaisrų Kipre bei savanoriavo padėdama žmonėms ir gyvūnams.  Dalijamės jos patirtimi ir svarbiu priminimu – turime būti pasiruošę ekstremalioms situacijoms. Ji taip pat kviečia pasitikrinti, ar turite paruoštą gyvūno išvykimo krepšį. Be to, Beatričė pasidalijo dar keliais svarbiais patarimais, į ką verta atkreipti dėmesį kasdienybėje, kad būtume geriau pasiruošę ekstremalioms situacijoms. Gyvūnų išvykimo krepšys: https://bit.ly/GGI-Gyvunu-Isvykimo-Krepsys

15 šunų laikomi prie būdų, pririšti ant virvės arba grandinės 8 šunys laikomi voljeruose 2 šunys laisvai lakstė savo teritorijose 7 būdos buvo tuščios 4 voljerai buvo tušti GGI reidų koordinatorė Karina sako: “Reido metu pastebėjome, kad sklypuose kur stovėjo senos būdos šunų nebuvo, o ten, kur buvo šunys (daugelyje vietų), būdos buvo geresnės būklės, iš to darome išvadą, kad šioje vietoje žmonių požiūris į gyvūnus keičiasi ir laikymo sąlygos gerėja.” Ne visų šunelių laikymo sąlygas pavyko įvertinti tinkamai ir iš arti, tačiau bendrai situacija nebloga, tik dėl vieno gyvūno imtasi tolesnių teisinių priemonių. Apie šį atvejį komunikuosime atskirai, kai bus pasiektas rezultatas. Prie pagalbos gyvūnams prisidėti galite: www.ggi.lt/parama

STT pranešė, kad Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo VMVT, kai galimai buvo sukurta nusikalstama korupcinė schema, kai kiekvieną mėnesį buvo reikalaujama ir priimami kyšiai iš verslo subjektų, užtikrinant sklandų vežamų galvijų siuntų sertifikavimo procedūrų atlikimą išvežimui į Europos Sąjungos valstybes nares ir eksportui trečiąsias šalis. Kaltinimai asmenims pateikti dėl 2021–2022 m. padarytų nusikaltimų (plačiau https://bit.ly/468QfbE). PAŽEIDIMAI NUSTATYTI IR ANKSČIAU, BET KAS IŠ TO? GGI į su VMVT darbu kylančias problemas STT dėmesį atkreipė dar 2020 m., kai STT įvertino GGI siųstą medžiagą bylose, kuriose nepavyko pasiekti teisingumo būtent dėl VMVT nenoro prisidėti (plačiau https://ggi.lt/stt-atsizvelge-i-ggi-patirti-vertinant.../). Į STT kreiptasi dėl daugybės atvejų, kai GGI kreipėsi pagalbos į VMVT, bet gyvūnų pažeidėjai liko nenubausti arba buvo baudžiami skirtingai. GGI tikėjosi, kad VMVT atsižvelgs į STT pateiktas išvadas bei rekomendacijas. Tikėtasi, kad bus atsižvelgta į tokius koreguotinus aspektus kaip: - VMVT taiko skirtingą patraukimo atsakomybėn praktiką už identiškus pažeidimus; - Neefektyvus patraukimo atsakomybėn už gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus mechanizmas; - Veiklos įregistravimo sustabdymas ar panaikinimas netaikomas net nustačius žiaurų elgesį su gyvūnais. Tačiau VMVT net ir po STT dar 2020 m. atlikto tyrimo išvadų, pokyčiai vyksta lėtai ir daugiausiai kylantys iš dalies darbuotojų, kuriems gyvūnai nuoširdžiai rūpi iniciatyvos. Pati sistema neveikia taip, kaip norėtųsi, kad su gyvūnų gerove susijusios problemos Lietuvoje būtų sprendžiamos greičiau, efektyviau ir teisingiau gyvūnų atžvilgiu. Todėl viena vertus džiaugiamės, kad STT atlieka tyrimus ir nustato pažeidimus valstybinių įstaigų veiklose, tačiau kas iš to, jei situacija vis tiek nesikeičia? Norėtųsi, kad ne tik būtų atliekami tyrimai, bet ir nustatyti pažeidimai būtų taisomi, vykdoma kontrolė. Tik tada galime tikėtis realių pokyčių sistemoje, vedančių prie stipresnės gyvūnų gerovės apsaugos Lietuvoje.

Pastaruoju metu tapo itin madinga teigti, kad gyvūnams padėti neišeina, nes įstatymai nėra pakankamai griežti, atsiranda įvairios iniciatyvos, siekiančios pokyčių, bausmių griežtinimo. Bet tas, kas turi realios praktikos su gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais, pasakys: įstatymai nėra blogi, blogai yra tai, kad jie yra netaikomi. O netaiko jų atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija, kt. Būtent tai yra GGI darbo fokusas - ne griežtinti tai, kas gražiai skamba, bet nenaudinga, o formuoti teisinę praktiką, kurioje egzistuojantys įstatymai būtų taikomi. Pagrindiniai gyvūnus ginantys įstatymai, verti apžvelgti, šiuo metu yra tokie: BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta "Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų." ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta "Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų." ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta "Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų." 2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prie kurio dirbo GGI. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). Plačiau:https://ggi.lt/padidintos-administracines-baudos-uz-ziauru-elgesi-su-gyvunais-ir-privaloma-gyvuno-konfiskacija/ 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas ketverius metus GGI siektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims. Plačiau: https://ggi.lt/draudimas-laikyti-gyvunus-ziauriai-su-jais-pasielgusiems-asmenims/ Jei bausmės būtų sugriežtintos, pacituosime vieną Seimo narį, pasakiusį "tada žmoną mušti apsimokėtų labiau nei šunį". Ir šioje sarkastiškoje citatoje – daug realybės. Griežtų bausmių projektai paprastai žlunga, nes neatitinka bendros teisinės sistemos logikos. Tad tai – laiko švaistymas. Laiko, kurį verčiau skirti siekiant, kad realiai už grotų būtų pasodintas gyvūnus nuskriaudęs asmuo. Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų (ne)turimas galias, GGI formuoti teigiamą gyvūnams teisinę praktiką sekasi neblogai. Kadangi gyvūnų organizacijos Lietuvoje neturi teisinio statuso bylose ir beveik niekada nėra pripažįstami nukentėjusiaisias, jos tegali surinkti informaciją, parengti teisiškai pagrįstą prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, pridėti egzistuojančią gyvūnams teigiamą teisinę praktiką bei gauti bendro pobūdžio atsakomąjį raštą, ar teisena / tyrimas buvo pradėtas, ar ne, o tolimesnis bendradarbiavimas su institucijomis priklauso tik nuo jų geranoriškumo, kurio, ne paslaptis, dažnai iš valdiškų įstaigų pritrūksta tiek dėl jų apkrovos, tiek dėl požiūrio į gyvūnus. Verta paminėti, kad jei prieš 5 metus už išmestus, mušamus ir kitaip skriaudžiamus gyvūnus buvo skiriamas įspėjimas arba juokingi 15 eurų, šiai dienai GGI jau yra suformavę praktiką, kai už išmestus iš namų gyvūnus skirta 2000 eurų bauda, už šuns mušimą pavadžiu skirta 1750 eurų bauda, už nepriežiūrą 900 eurų, už kupiravimą 620 eurų baudos, daugybė konfiskuotų gyvūnų, kurie anksčiau būtų buvę palikti šeimininkams, bei nemažai asmenų uždrausta laikyti gyvūnus, kas apsaugo naujus gyvūnus nuo patiriamų kančių. Norint pokyčių, būtina suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Deja, teisėkūros procesai dažnai užtrunka – jei politikams gyvūnų gerovė nėra prioritetas, pokyčius pasiekti labai sunku. Taip pat, praktikoje būtinas griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas, efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė ir centralizuotas pažeidėjų registras. Labai svarbi ir viešinimo dalis – tiek aiškus informavimas apie teisinius atvejus, tiek kampanijos, kurios parodytų, kokios pasekmės laukia už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė – kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys. Visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais, nors turėtų būti ir valstybės institucijų – VMVT, policijos ar ministerijų – atsakomybė, kol kas realiai vykdomas beveik vien tik nevyriausybininkų jėgomis. Tad grįžtant prie to, ko iš tiesų reikia gyvūnams, tai reikia jiems ne bausmių ar baudų griežtinimo. Ir nevyriausybininkų, besiverčiančių per galvą idant priverstų valstybines institucijas dirbti savo darbą, irgi neturėtų reikėti. Jiems reikia pasikeitusio valstybinių institucijų požiūrio į gyvūną, kad jos iš tiesų norėtų jam padėti, kad norėtų užkirsti kelią žiauriam elgesiui, norėtų rasti pagrindą ne darbo “nuimuilinimui”, bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui. Nes jų pakanka, kai noro yra. Prie GGI veiklos prisidėti galite teisinėmis žiniomis ir/ar finansine paramawww.ggi.lt/parama Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintiniusbei rūpintis gyvūnų gerove.