Naujienos

Dar vienas gyvūnų nepriežiūros atvejis: apleistoje sodyboje be vandens ir maisto sušalti paliktas šuo

Siautėjant atšiauriai žiemai, lauke laikomo šuns šeimininkai privalo pasirūpinti sezoniškai būtina augintinių priežiūra. Tačiau net ir tokiais atvejais gyvūnų apsaugos organizacijos sulaukia pranešimų apie pražūčiai paliktus augintinius. Ne išimtis ir vasario 1 dieną ne pelno siekiančią organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) pasiekęs pranešimas apie apleistoje sodyboje paliktą šunį. Pirmąją vasario mėnesio dieną į GGI kreipėsi moteris dėl kaimynystėje laikomo šuns nepriežiūros atvejo – apleistoje vienkiemio sodyboje be vandens ir maisto paliktas keturkojis savo šeimininko sulaukdavo daugiausiai vieną kartą per savaitę. Tuo tarpu netoliese gyvenanti moteris nuo vasaros kiekvieną dieną aplankydavo gyvūną ir pasirūpindavo šio maistu bei vandeniu. Tačiau vis žiemą prastėjant šuns gyvenimo sąlygoms, sunerimusi moteris kreipėsi pagalbos į GGI bei taip pat apie nepriežiūros atvejį informavo Valstybinę maisto veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT). Siekiant įvertinti situaciją, gauto pranešimo dieną GGI savanoriai nedelsiant atvyko į negyvenamą vienkiemio sodybą ir užfiksavo visus pažeidimus. Rastas šuo buvo pririštas prie būdos, kurioje nebuvo rasta šieno ar kitaip pasirūpinta augintinio pastogės apšildymu, taip pat maisto ir vandens dubenėliai buvo tušti. Pagal pėdas sniege buvo galima suprasti, jog keturkojį aplankydavo tik gyvūnų gerovės ir apsaugos organizacijas iškvietusi moteris. GGI kartu su pareiškėja nekantriai laukė atsako iš VMVT. Praėjus vos dienai nuo moters pateikto pranešimo sodyboje apsilankė VMVT darbuotojai, kurie užfiksavo rimtus šuns nepriežiūros ir laikymo sąlygų pažeidimus. Buvo skubiai susisiekta su šuns šeimininku, tačiau šis atsisakė augintinio, teigdamas, kad keturkojis jam nebereikalingas. Po šokio pareiškimo VMVT suorganizavo keturkojo priglaudimą „Tautmilės prieglaudoje“, kur šiuo metu jis ir randasi. Pasak į vietą vykusios GGI atstovės Linos Vaitekūnaitės, šuo buvo paliktas vienui vienas be priežiūros vienomis šalčiausių dienų šiais metais, tad operatyvi VMVT reakcija į šią situaciją padėjo greičiau pasirūpinti keturkoju. „VMVT pavyko vos per dieną išsiaiškinti vienkiemio adresą, surasti šeimininką ir vos šiam atsisakius augintinio, suorganizuoti gyvūno pergabenimą į prieglaudą, kurioje šiandien gyvūnas yra saugus ir sveikas. Tikimės, kad šis atvejis bus didesnių gyvūnų gerovės ir apsaugos darbų pradžia, o GGI savanoriai kartu su VMVT darbuotojais galės prisidėti prie šviesesnio neprižiūrimų gyvūnų likimo“, – teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt www.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank).  Dėkojame, kad nesate abejingi! Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Žaislai katėms – ne tik pramoga, bet ir pagalba rūpinantis katės fizine bei emocine būkle

Katės,  lyginant su šunimis, yra pakankamai ramūs gyvūnai. Jos nėra labai aktyvios, o per dieną gali išmiegoti iki 15 valandų. Visgi katėms taip pat reikia dėmesio ir įvairių papildomų veiklų, kurios padėtų pasirūpinti jų fizine ir emocine būkle.  Katės iš prigimties yra medžiotojos, todėl net ir namuose gyvenančios bei į lauką neišleidžiamos katės turi medžiotojams būdingus instinktus. Būtent žaislai padeda sužadinti natūralius ir įgimtus medžiotojo įgūdžius – sekti, tykoti ir pulti savo auką, o šiuo atveju – žaislą. Tokie žaidimai padeda katėms kovoti su nuoboduliu, jos turi daugiau protinės ir fizinės veiklos.  Tuo tarpu šeimininkui kačių žaislai bei žaidimai su jomis yra būdas dar labiau suartėti su savo augintiniu, geriau jį pažinti. „Kartu su gyvūnu praleidžiamas laikas yra pamatas tarpusavio ryšiui, draugystei megzti,“ – sakė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.   Interaktyvūs žaislai katėms Filmuose, nuotraukose, net vaikiškose knygelėse vaizduojama, kaip katė žaidžia su siūlų kamuoliuku. Visgi dabar jau yra ir įprastų žaislų, tokių kaip kamuoliukai ar pelytės, alternatyvų – taip vadinamųjų interaktyviųjų žaislų, skirtų būtent gyvūnams. „Šie žaislai skatina gyvūno protinę veiklą, sumanumą, gerina uoslės įgūdžius. Žaidimai interaktyviais žaislais neretai trunka ilgiau, todėl gyvūnas daugiau laiko užsiima naudinga ir lavinančia veikla, jis išsikrauna ne tik fiziškai, bet ir protiškai“, – pasakojo Viltė Kunevičiūtė, „PetCity“ rinkodaros vadovė. Anot pašnekovės, daugelį kačių žaislų galima pritaikyti visoms kačių veislėms ar amžiui – svarbiausia yra atsižvelgti į augintinio asmeninius poreikius ir pomėgius. Galbūt vieni mėgsta tik vaikytis žaislą, tuo tarpu kitiems būtinai reikia auką imituojančių elementų, pavyzdžiui plunksnelių, o dar kitiems žaislas nebus įdomus tol, kol nekvepės katžole. Interaktyvūs žaislai išsiskiria tuo, kad neretai turi skirtingus sudėtingumo lygius, pagal augintinio sugebėjimus. Pavyzdžiui, skanėstus slepiantys interaktyvūs žaislai turi kišenėles ar skyrelius, kurie gali būti uždaromi.  Sudėtingėjant lygiui, tokių kišenėlių ir skyrelių gali būti vis daugiau, jie gali būti uždaromi ir atidaromi skirtingais būdais ar judesiais. Sulig kiekvienu nauju lygiu katei reikia vis labiau pasukti galvą, kaip iškrapštyti gardžiai kvepiantį skanėstą, t. y. kaip atidaryti reikiamą skyrelį. Žaislai katėms – ką pasirinkti? „Svarbiausia yra žaislų kokybė ir saugumas augintinio sveikatos atžvilgiu. Taip pat kiekvienas augintinis namuose turėtų turėti bent keletą skirtingo tipo žaislų – tai padeda išvengti monotonijos ir sukuria palankią aplinką gyvūno kasdieniniams poreikiams“, – teigia V. Kunevičiūtė.  Siekiantiems užmegzti artimą ryšį su augintiniu, pašnekovė rekomenduoja įsigyti meškerės tipo žaislą arba žaislą su lazdele. Tokiems žaislams būtinas šeimininko įsitraukimas, todėl žaidimų metu jis visada bus kartu su augintiniu. Jeigu augintinis dažnai būna vienas namuose, patariama įsigyti keletą skirtingo tipo interaktyviųjų / išmaniųjų žaislų. Pavyzdžiui, pastatomą lazerinį žaislą, kuris nukreipia lazerio šviesą nenuspėjama kryptimi.  Šiam žaislui nereikalinga šeimininko priežiūra, todėl palikus augintinį su tokiu žaislu vieną, šeimininkas kurį laiką gali būti ramus, jog jo augintinis turės smagios ir fizinę veiklą skatinančios veiklos. Kitas galimas variantas – išmanusis žaislas su paslėptais skanėstais, kuris lavina augintinio protinę veiklą ir sumanumą.   Pasak V. Kunevičiūtės, populiarūs yra tiek minkšti žaislai su džiovinta katžole, tiek skanėstus slepiantys interaktyvūs žaislai ar judrumą skatinantys elektroniniai žaislai, pavyzdžiui, lazeriai, judančios pelės. Žaislą galima pasidaryti ir patiems  Jeigu yra laiko kūrybai, žaislus galima pasidaryti ir patiems, namuose. „Pavyzdžiui, daugelis kačių dievina katžolės aromatą, todėl nusipirkus džiovintos katžolės galima pasigaminti minkštą žaislą, kurio vidus būtų užpildytas šia žole. Užtenka turėti tvirtos medžiagos atraižą ir vidinį kamšalą“, – pasakojo V. Kunevičiūtė. Kates, kaip ir šunis, galima išmokyti tam tikrų komandų. Pavyzdžiui, atnešti žaisliuką, duoti „labas“, „gulti“ ir daugybę kitų. Tai ne tik skatina gyvūno protinę veiklą, užimtumą, bet ir kuria artimą ryšį su šeimininku. „Taip pat pastebime, kad šeimininkai vis dažniau kates pasiima į žygius – kopia su jomis į kalnus, plaukia valtimis ar užsiima kitomis aktyviomis veiklomis. Tad jeigu šeimininkas jaučia, kad katei patinka nuotykiai gamtoje, galima pradėti mokyti gyvūną eiti su pavadėliu ar pratinti jį prie kitų aktyvaus laisvalaikio atributų, pavyzdžiui, kelioninės kuprinės ar krepšio, ar netgi gyvūnams skirto miegmaišio”, – vardijo V. Kunevičiūtė.   VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė taip pat atkreipė dėmesį į kintantį požiūrį į kates: „Jei anksčiau manyta, jog šuo yra tas gyvūnas augintinis, su kuriuo galima žaisti, kuris bus ištikimas palydovas kelionėse ar kitose veiklose, tai pastaruoju metu vis daugiau žmonių į savo veiklas aktyviai įtraukia ir kates. Žinoma, su konkrečiai rūšiai būdingomis išlygomis, vis dėlto su  kiekvienu augintiniu galima rasti bendrą kalbą ir užsiėmimą, nes kiekvienam reikia aktyvios veiklos ir pramogų. Tad tereikia būti atidiems, domėtis savo gyvūnu ir jo kūno kalba ir netruksite pamatyti, jog su katinu įmanoma labai įdomi bendrystė ir daugybė tiek gyvūnui, tiek šeimininkui smagių veiklų.“  Informacija paruošta Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

GGI pasiūlymai dėl Vyriausybės priemonių plano: organizacija siekia naujų iniciatyvų kūrimo

Į naująjį Vyriausybės priemonių planą dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos pokyčių atsižvelgusi ne pelno siekianti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) pateikė pasiūlymus ir pastabas, leisiančius užtikrinti esamų bei būsimų iniciatyvų detalizavimą ir jų efektyvumą. Anot GGI organizacijos atstovų, atsižvelgiant į Vyriausybės aptartą gyvūnų gerovę ir apsaugą, naujajame plane trūksta konkrečių iniciatyvų, nurodančių, kas bus daroma. Nors iniciatyvos apima platų veiklų spektrą, tuo pačiu nėra aišku, ką numatoma tobulinti, jog šie aukštesni standartai būtų užtikrinti. Nėra jokių konkrečių iniciatyvų, kurios liestų efektyvią ir savalaikę nelegalios prekybos gyvūnais augintiniais kontrolę Vienintelė konkreti iniciatyva, numatyta šiame plane, yra susijusi su gyvūnų augintinių ženklinimu, tačiau pabrėžtina, kad jau šiandien dienai parduodant, dovanojant ar perduodant gyvūną jis turi būti paženklintas. Visgi tai nestabdė nelegalių daugintojų ir prekiautojų, tad šalia privalomo ženklinimo įvedimo, norisi matyti ir kitų iniciatyvų, kurios padėtų mažinti bei užkirsti kelią šiai nelegaliai veiklai. Pasigendama iniciatyvų dėl nekontroliuojamo gyvūnų dauginimo (-osi) Šiuo atveju kalbama ne tik apie nekontroliuojamą gyvūnų dauginimą ar dauginimąsi, bet ir apie tai, kad nėra ribojamas leistinas nesterilizuotų/nekastruotų gyvūnų skaičius, kai gyvūnai nėra laikomi legalaus veisimo ar prekybos tikslais. Nekontroliuojamai dauginami gyvūnai po to paverčiami bešeimininkiais arba dar blogiau, kai jie tiesiog nužudomi – tai vis dar labai opi problema. Šiandien dienai maksimalus leistinas nesterilizuotų ir nekastruotų gyvūnų augintinių skaičius numatytas tik Vilniaus savivaldybės patvirtintose gyvūnų augintinių laikymo taisyklėse. Tačiau tai taikoma tik laikant gyvūnus daugiabučiuose ir tik vienoje savivaldybėje, tad problema sprendžiama labai ribotai. Būtina iniciatyva, susijusi su skelbimų portaluose duomenų pateikimo privalomumu Vienintelis skelbiu.lt portalas šiandien noriai ir savanoriškai diegia reikalavimus pateikti papildomus duomenis apie gyvūną ir jį parduodantį ar dovanojantį asmenį. Tačiau skelbimai kituose portaluose, socialiniuose tinkluose visiškai nekontroliuojami, o tai yra puiki erdvė nelegaliai prekybai gyvūnais. Norėtųsi, kad analogiška iniciatyva atsirastų ir kalbant apie VMVT ir ŽŪM administruojamas sistemas ar registrus, susijusius su gyvūnais augintiniai. Taip būtų siekiama paruošti sistemas „mainams“ su skelbimų portalais, kad būtų galimybė automatiškai patikrinti skelbimuose įvestų duomenų teisingumą (pvz. ar toks veisėjas egzistuoja, ar gyvūnas tikrai ženklintas tokia mikroschema). Reikalinga iniciatyva, užtikrinsianti nuoseklesnį Vyriausybės bendradarbiavimą su NVO Gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje. Šiuo metu NVO įtraukimas daugiau „fragmentinis“ arba inicijuotas pačių NVO, tačiau nėra jaučiama, kad organizacijos būtų vertinamos kaip lygiavertės suinteresuotos/kompetentingos šalys, kurios taip pat gali pateikti naudingas įžvalgas ar pasiūlymus prieš formuojant konkrečias išvadas ar nutarimus dėl Seimui pateiktų įstatymų pakeitimo projektų bei diegiant taisykles, siekiant įgyvendinti įstatymų nuostatas. Siūlytoma iniciatyva, susijusi su procedūrų peržiūrėjimu, kas turėtų būti įtrauktas į gyvūnų gerovės ir apsaugos kontrolę konkrečioje savivaldybėje Šiandien dienai atsakomybė tenka tiek VMVT, tiek savivaldybei. Tačiau GGI siūlo peržiūrėti ir įvertinti, ar tai efektyvu ir ar neturėtų būti atsakomybė palikta tik vienai iš jų, juolab, kad kompetencija šių įstaigų darbuotojų labai skirtinga. Pavyzdžiui, savivaldybės atstovas neturi jokios kompetencijos įvertinti gyvūno sveikatos būklės, gaunamo fizinio krūvio, psichologinės būklės ir kitų gyvūnų gerovės aspektų. Tuo tarpu VMVT darbuotojai turi kompetenciją iškart įvertinti tiek šiuos kriterijus, tiek laikymo taisykles, kurias dabar turi prižiūrėti savivaldybių viešieji skyriai.  GGI pasiūlymai Vyriausybei dėl priemonių plano Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Vilniaus oro uoste lapę persekiojęs ir suvažinėjęs darbuotojas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

2020 m. gegužės mėnesį socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuota, kaip Vilniaus oro uosto teritorijoje šios įstaigos darbuotojas automobiliu vaikosi ramybės nerandančią lapę, kol galiausiai ją suvažinėja. Žiaurų ir neadekvatų elgesį su bejėgiu gyvūnų nufilmavusi moteris patvirtino, kad po kelių minučių tyčinio persekiojimo lapė buvo suvažinėta, o atvažiavus kitam automobiliui lapės gaišena buvo įdėta į juodą maišą ir išvežta. Lietuvos oro uostų atstovai iškart po įvykio nurodė, kad buvo pradėtas vidinis tyrimas, kuriam pasibaigus darbuotojas atsakingas už laukinio gyvūno žūtį savo iniciatyva paliko pareigas. Pagal įstaigoje galiojančią tvarką, darbuotojai turi pasirūpinti, kad į oro uosto teritoriją patekęs gyvūnas humaniškomis priemonėmis būtų paskatintas teritoriją palikti, žudyti yra draudžiama. Dažniausiai gyvūno išprašymas vyksta garsiniais signalais. Pranešime spaudai buvo nurodyta, kad įvykis užfiksuotas ant vieno iš orlaivių judėjimo takų, tačiau su VšĮ GGI susisiekusi liudininkė paaiškino, kad lapė bėgo į priešingą nei juostos pusę, t. y. iš oro uosto teritorijos. Toje vietoje nėra orlaivių judėjimo takų. Liudininkės teigimu, taip šaltakraujiškai lapė buvo nužudyta tyčia. Dėl minėto įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi VšĮ GGI per e-policijos sistemą pateiktas pareiškimas nebuvo pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir organizacijai nebuvo suteiktas pranešėjo statusas, todėl minėtame ikiteisminiame tyrime priimti sprendimai VšĮ GGI atsiųsti nebuvo. Aiškindamiesi situaciją, VšI GGI taip ir negavo pagrįstų argumentų, kodėl organizacijos pareiškimas net nebuvo užregistruotas. Ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 1 d. 6 p., 214 str. 2 d., nustatyta tvarka, įtariamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo tyčiniu ir šaltakraujišku lapės suvažinėjimo atveju, sunku kalbėti apie asmens nuoširdų gailėjimąsi dėl savo poelgio, nes nėra teisinių priemonių įvertinti nuoširdumą, todėl klausimas dėl priimto sprendimo teisingumo lieka atviras. Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Šunų ausų ir uodegų trumpinimas – kokia bausmė gali laukti?

Ausų ir uodegų kirpimas tam tikros veislės šunims, kitaip dar vadinamas kupiravimu, Lietuvoje yra uždraustas remiantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymais. Vis dėlto, neretai šeimininkai ir veisėjai pasiryžta įstatymams nepaklusti, ieško veterinarų, kurie šią procedūrą atliktų nelegaliai arba su augintiniu vyksta į klinikas užsienyje.  Gresia baudos ar licencijos netekimas Remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsniu, nuo 2004 metų, bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus atvejus, kai procedūra atliekama veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas. Dažniausiai ausų ir uodegų kirpimo procedūra šunims atliekama šeimininkų sprendimu dėl estetinių priežasčių. Įrodyta, kad gyvūnams ji sukelia skausmą ir diskomfortą, todėl procedūra yra uždrausta visose Europos šalyse, Australijoje, Kanadoje. Tiek Lietuvoje, tiek ir ES šalyse draudžiama dalyvauti gyvūnams skirtuose renginiuose su augintiniais, kuriems buvo atliktos šuns išvaizdą ar fiziologiją keičiančios procedūros, o pasirodymas viešoje vietoje, ar tokių gyvūnų pardavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę šeimininkams ar veisėjams. Už šunų ausų ir uodegų trumpinimą šeimininkams gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Žiaurus elgesys su gyvūnu užtraukia baudą nuo 50 iki 1200 Eur, o pakartotinai nusižengusiems bauda išauga nuo 1200 iki 1750 Eur. Taip pat iš šeimininkų gyvūnas gali būti konfiskuotas. Veterinarijos gydytojams, kurie nelegaliai atlieka ausų ir uodegų kirpimo procedūras, gresia licencijos netekimas ir administracinės nuobaudos. Kodėl pavojingos ausų ir uodegų trumpinimo procedūros? Viena pagrindinių ausų ir uodegų trumpinimo draudimo priežasčių yra gyvūnui sukeliamas skausmas. Be to, tokios operacijos gali turėti daugybę kitų pasekmių, sukelti įvairias infekcijas ir ligas.  Uodega chirurginėmis žirklėmis arba užrišimo metodu trumpinama 2 – 5 dienų amžiaus šuniukams, dažniausiai be nuskausminimo. Sukeltas stresas, diskomfortas ir skausmas gali paveikti tolimesnį gyvūno vystymąsi.  Uodegos trumpinimas gali sutrikdyti ne tik augintinio sveikatą, bet ir gebėjimą bendrauti su šeimininku ar kitais šunimis. Moksliškai įrodyta, kad uodega šunims reikalinga išreikšti savo emocijas – pyktį ir džiaugsmą, užmegzti kontaktą su kitais šunimis, todėl bet koks fiziologinis pokytis gali lemti paaugusio šuns agresiją ir negebėjimą socializuotis. Ši procedūra gali daryti įtaką šuns judėjimui, nes viena uodegos funkcijų – padėti išlaikyti balansą bėgant ir judėti vandenyje. Pasak veterinarų, po patrumpintos uodegos procedūros atsiranda didesnė tikimybė išsivystyti neuromai ar nervų navikui. Negana to, uodega gali tapti itin jautria ir net švelnus prisilietimas prie uodegos augintiniui gali kelti skausmą, dažnai atsiranda šlapimo nelaikymas ar uždegimai. Šunų ausys nelegaliai trumpinamos arba trumpinamos ir vėliau pakeliamos naudojant kietą įtvarą 2 – 3 mėn. amžiaus šuniukams. Ši operacija yra pakankamai sudėtinga, nes jos metu visiškai pakeičiama išorinės ausies forma. Operacijos ne visada būna sėkmingos, ypač jei šuo yra vyresnis nei 16 savaičių. Nepavykus ausų trumpinimo ar kėlimo procedūrai, ar esant netinkamai jų priežiūrai po operacijos, ausų forma gali pasidaryti netaisyklinga. Tokiais atvejais seka dar sudėtingesnis ir skausmingesnis perkirpimas. Taip pat ausų trumpinimas neretai tampa infekcijų priežastimi, nes pažeidžiamas apsauginis barjeras ir į ausis lengviau patenka nešvarumai.  Jei žinote asmenis ar veterinarijos klinikas, kuriose nelegaliai atliekamos ausų ir uodegų trumpinimo procedūros ir turite tai patvirtinančių įrodymų, prašome pranešti el. paštu info@ggi.lt. Informacijos apie nelegaliai atliekamas procedūras gyvūnams nuslėpimas taip pat prisideda prie nusikaltimo. Kiekvienas atvejis yra ypatingai svarbus siekiant sustabdyti gyvūnų kančias. Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Mikierių girininkija: voljere uždarytas ir pamirštas šuo

Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gyvūnų nepriežiūros atvejų skaičius Lietuvoje toliau sparčiai auga. Organizacijos kasdien sulaukia naujų pranešimų apie neprižiūrimus augintinius. Dažniausiai gaunami nusiskundimai apie šunis, kurie yra uždaryti voljeruose ir užmiršti  – dažnas jų neskiepytas, neišvedamas pasivaikščioti, su juo neužsiimama, o ką jau kalbėti apie protu nesuvokiamo dydžio voljerus, kuriuose gyvūnui sunku net apsisukti.  Kovo mėnesį VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) sulaukė naujo pranešimo apie neprižiūrimą šunį. Gautoje nuotraukoje matosi Mikierių girininkijoje užfiksuotas šuo itin ankštame ir pilname išmatų voljere. Iš to, kaip godžiai šuo gėrė pasiūlyto vandens, manoma, kad savaitgaliais, kai girininkija nedirba, šuo yra neprižiūrimas – negauna nei maisto, nei vandens, neišvedamas pavedžioti ir dienas leidžia ankštame bei neišvalytame voljere.  Atsižvelgus į išdėstytą situaciją, GGI kreipėsi į Anykščių rajono savivaldybę su prašymu atlikti neplaninį patikrinimą ir įvertinti šuns laikymo sąlygas atsižvelgiant į nuotraukoje užfiksuotus pažeidimus. Neužilgo buvo gautas atsakymas, kad pasitarus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, nuspręsta karantino laikotarpiu patikrinimo neatlikti, bet su šuns šeimininkais buvo susisiekta. Jie buvo įspėti atkreipti dėmesį į padarytus pažeidimus šuns atžvilgiu ir kuo greičiau juos pašalinti. GGI siekia, kad kiekvienas atvejis, susijęs su gyvūnų nepriežiūra ar laikymo taisyklių pažeidimais, būtų tinkamai ištirtas, todėl šis atvejis nebus pamirštas. GGI susitarė su Anykščių rajono savivaldybe, kad pasibaigus karantinui specialistai nuvyks į Mikierių girininkiją ir atliks patikrinimą dėl šuns sąlygų pagerinimo. PAPILDYMAS (2020-12-01)Anykščių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į GGI 2020 m. lapkričio 23 d. raštą dėl apleisto šuns Mikierių girininkijoje, informavo, kad buvo atliktas minėtos situacijos patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvūnas augintinis priklauso ne Mikierių girininkijai, o privačiam asmeniui, kuris gyvena netoliese ir kiekvieną dieną, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais bei karantino metu gyvūną augintinį šeria, girdo ir tenkina kitus jo būtinus poreikius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams arba tiesiai www.ggi.lt/parama.
skaityti daugiau

Augintinių kūno kalbos skirtumai, arba kodėl šuo ir katė nesutaria?

„Sutaria kaip šuo su kate“ – daugeliui girdėtas posakis, kuriuo apibūdinami nesutariantys, besivaidijantys žmonės. Mat ligi šiol įprasta manyti, kad šunys ir katės yra didžiausi priešai ir vieni kitų nekenčia. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Apie augintinių poreikius, nuotaikas, intencijas dažniausiai sužinome iš gyvūnų kūno kalbos – jei tik skiriame laiko jai suprasti. Kuo atidžiau stebime savo augintinius, tuo geriau imame išmanyti gyvūnų kūno reakcijas. Pavyzdžiui, dėmesingi šeimininkai labai gerai žino, kada jų šuo patenkintas, o kada katė nori būti palikta ramybėje.  Kadangi kačių ir šunų kilmė, medžiojimo būdai bei prisitaikymas prie aplinkos yra skirtingi, subtilūs jų kūno kalbos skirtumai lemia, jog katės ir šunys nesupranta vienas kito. Ir nors kačių ir šunų kūno kalba kartais būna labai panaši, vis dėlto reikšmės dažnai yra visiškai priešingos.  Pavyzdžiui, draugiškai nusiteikęs šuo gali vaikyti katę tiesiog norėdamas žaisti, tačiau katė šuns veiksmus greičiausiai interpretuos kaip galimą grėsmę. Nes šunys mėgsta žaisti vaikydamiesi vienas kitą, tuo tarpu žaisdamos katės mėgsta tykoti ir imituoti puolimą iš pasalų.  Toliau pateikiami esminiai skirtumai tarp šuns ir katės kūno kalbos, apie kuriuos žinodami lengviau suprasite, kodėl katė ir šuo nesutaria, t. y. paprasčiausiai nesupranta vienas kito.  Aukštai pakelta uodega. Kai katė laiko atpalaiduotą uodegą iškeltą aukštyn, tai gali reikšti, kad ji yra draugiška ir atsipalaidavusi. Kuo katės uodega vertikalesnė, tuo ji labiau pasitiki savimi. Tačiau jei aukštyn pakelta uodega pašiaušta, išsipūtusi, o nugaros kailis yra stačias ir pašiauštas, išpūstas, tai dažniausiai rodo stiprų išgąstį ir galimą gynybinę reakciją ar agresiją.  Jei šuns uodega iškelta tiesiai į viršų ir sustingusi, arba juda labai maža amplitude, tai rodo didelę įtampą ir byloja, kad šuo gali pulti. Atsipalaidavusio šuns uodega laikoma neutralioje, veislei ar kūno sudėjimui būdingoje padėtyje – dažniausia vienoje linijoje su nugara, nors kai kurių šunų uodegos riestos ar natūraliai nuleistos.   Uodegos vizginimas. Plačiai į šonus vizganti atpalaiduota šuns uodega rodo susijaudinimą, dažnai tai būna džiaugsmas. Kartais – azartas ar noras žaisti, tačiau tokiais atvejais uodega būna kiek labiau įsitempusi.  Katės uodegos mostais į šonus parodo nepasitenkinimą, jei į šonus juda tik galiukas – katė nežymiai suirzusi ar susijaudinusi. Platūs mostai į šonus per visą uodegos ilgį įspėja, kad katė netrukus gali į darbą paleisti nagus. Sučiaupta arba atverta burna. Atsipalaidavus tiek šuns, tiek katės burna būna tiesiog sučiaupta. Jeigu oras šiltas, arba šuo yra po fizinio krūvio, jis gali lekuoti. Pažiota katės burna dažnai rodo susijaudinimą. Staiga atsiradęs intensyvus lekavimas tiek šuns, tiek katės atveju gali byloti apie patiriamą stiprų stresą, intensyvų skausmą, susijaudinimą ar paniką. Išsigandus lūpų kampučiai tempiami atgal, tiek sučiaupus nasrus, tiek pražiojus (tokiu atveju šunų nasrai įgyja raidę V primenančią formą). Katės šią grimasą gali palydėti šnypštimu. Surauktas snukutis, iššiepti dantys rodo, kad gyvūnas patiria labai didelį stresą ir geriau prie jo nelįsti. Ausys. Katė, kuri pasitiki žmogumi, „sveikindamasi“ laikys ausis priekyje. Jei ausys juda atgal arba trūkčioja, tai gali reikšti abejonę arba nepasitikėjimą žmogumi. Prispaustos prie galvos katės ausys – dažnas baimės ar pykčio požymis.  Susidomėjus šuns ausys „išjuda“ pirmyn, suklusus, nepasitikint, jos kiek pakyla, stačios ir budrios (nulėpausių šunų pakyla tik ausies kaušelis, likusi ausis lieka kabėti). Priglaudę prie galvos šuns ausys gali reikšti labai daug – nuo džiaugsmingo susijaudinimo ir noro bendrauti iki paniško išgąsčio. Tad labai svarbu vertinti ne tik detales, bet ir gyvūno kūno kalbos visumą bei aplinkybes. Kailis. Katei ir šuniui, kaip ir kiekvienam žinduoliui, būdingas refleksas – piloerekcija, kitaip tariant, plaukų pakilimas. Žmonės linkę tai vadinti „žąsies oda“, o kalbant apie gyvūnus, tiesiog „pasišiaušia“. Paprastai katėms šis refleksas pasireiškia patiriant stiprias emocijas: jaučiant didelę baimę arba ruošiantis kovai. Tiesa, ypač jauniems kačiukams būdingas žaismingas pasišiaušimas žaidimo metu – taip gyvūnas tobulina bendravimo su gentainiais įgūdžius. Katės, jausdamos stiprias emocijas, dažnai pašiaušia ne tik uodegos ir nugaros kailį, bet ir viso kūno – gyvūnas tiesiog „išsipučia“.  Kai piloerekcija pasireiškia šuniui, tai rodo, kad jis patiria stiprias emocijas: tai gali būti baimės, stresas, susijaudinimas, pyktis ar kažkas kita. Šunys dažnai pašiaušia keterą, kaklo ar nugaros sritis, kartais dalinai pasišiaušia ir uodegos kailis. Jei pasišiaušęs gyvūnas įsitempęs sustingsta – tai ženklas, kad jis ginsis, tai perspėjimas, į kurį derėtų atsižvelgti. Patiriant didelį stresą, baimę (pavyzdžiui, vizito pas veterinarijos gydytoją metu) tiek šunims, tiek katėms gali padidėti kailio slinkimas – nuo gyvūno tiesiog byra plaukai. Taip pat tokiu atveju gali staiga atsirasti ir pleiskanų. Šuo su kate – pakankamai skirtingi gyvūnai, kalbantys gan skirtingomis kalbomis, tad jei planuojama auginti juos kartu, pravartu prieš tai pasidomėti gyvūnų elgesiu, charakteriu ir kūno kalba.  Galima rasti daug istorijų, kai šie gyvūnai labai gražiai sutaria, tačiau kiekvienas gyvūnas pasižymi individualiomis savybėmis. Tad apsisprendus laikyti ir šunį, ir katę, vertėtų pasidomėti tiek veislės ypatybėmis, tiek tinkama gyvūnų socializacija (pripratinimu vienas prie kito), tiek auklėjimu.  Informacija paruošta gyvūnų elgsenos specialistės, kaniterapeutės Ugnės Nedzinskaitės ir Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau