Naujienos

Artėja Seimo rinkimai – ką partijos žada daryti dėl gyvūnų?

Kolegos iš Tušti narvai išanalizavo partijų programas. Ir jei Jums rūpi gyvūnų gerovė, prireiks Jūsų pagalbos! Perfrazuosime Mahatmos Gandžio posakį apie gyvūnų gerovę ir tautos didybę, pritaikydami jį politinėms partijoms: „Apie partijos didybę, pažangą ir dorovę galima spręsti iš to, ką ji žada vardan gyvūnų gerovės”. Dėl didesnės gyvūnų gerovės savo rinkimų programose žada dirbti šios partijos: Demokratai „Vardan Lietuvos“ Laisvės partija Liberalai Lietuvos socialdemokratų partija - LSDP Lietuvos žaliųjų partija - #TikraiŽali Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) Likusios partijos savo rinkimų programose apie gyvūnų gerovę nekalba arba jų programos dar nėra paviešintos: Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga vedama Waldemar Tomaszewski / Valdemar Tomaševski Lietuvos Liaudies Partija vedama Eduardas Vaitkus Lietuvos regionų partija vedama Jonas Pinskus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga vedamai Ramūnas Karbauskis Nacionalinis susivienijimas vedama Vytautas Sinica Laisvė ir Teisingumas vedama Artūras Zuokas Politinė partija „Nemuno aušra“ vadovaujama Remigijus Žemaitaitis Tautos ir teisingumo sąjunga /centristai, tautininkai/ Taikos koalicija Tau svarbu, ką partijos, išrinktos į Seimą, darytų dėl gyvūnų? Komentaruose žymėk partiją, kurios poziciją nori sužinoti TU!
skaityti daugiau

Atviras laiškas LKD – Lietuvos kinologų draugija. Lithuanian Kennel Club

Lietuvos kinologų draugija, reaguodama į neseniai priimtą draudimą veisti, parduoti ir demonstruoti parodose kupiruotus gyvūnus, neseniai paskelbė straipsnį (https://bit.ly/3XU53Gn), kuriame kalba apie šio įstatymo žalą veisėjams, gyvūnams ir net Lietuvos ekonomikai. Propaguodama ne gyvūnų gerovę, o siauros visuomenės grupės ekonominius interesus, draugija manipuoliuoja juodžiausiais scenarijais, neva veisėjai ims masiškai atsikratyti kupiruotais šunimis, kurių nebegalės veisti ir iš jų gauti pajamų. Kaip organizacija, kuri pasisako prieš kupiravimo kultūros propagavimą, reaguojame į LKD pateiktą informaciją, atsakydami į su GGI veikla susijusius LKD komentarus. 1. "Kaip suprasti tokio draudimo logiką – nejaugi yra mokslinių įrodymų, kad šunys trumpintomis ausimis ir uodegomis atsiveda tokius pat palikuonis, tai yra, šuniukai gimsta be uodegų ir kirptomis ausimis? Nepamirškime, kad minimos veterinarinės procedūros suaugusiems šunims jau atliktos – juos veisiant pakartotinai jiems nebus daromos jokios operacijos ir jie nepatirs kančių dėl to, o kirptos ausys ar trumpintos uodegos genetiškai neperduodamos palikuoniams, todėl draudimas veisti yra perteklinis ir pažeidžiantis veisėjo teisę į asmeninę nuosavybę bei teisėtus lūkesčius." - Tai, kad kupiruotų gyvūnų palikuonys negims su kupiruotomis ausimis – visiems puikiai suprantama. Tačiau lygiai taip pat visiems žinoma, kad iš veislynų mažus šuniukus būsimi gyvūno savininkai renkasi pagal tėvų išvaizdą. Ar atvykę į veislyną, ar rinkdamiesi šuniuką iš nuotraukų, pirkėjai prašo parodyti, kaip atrodo tėvai. Gyvūnų pardavimo skelbimuose šalia mažų šuniukų dažnai publikuojamos ir tėvų nuotraukos. Parduodant, akcentuojamas tėvų grožis ir pagal tai formuojasi požiūris, kaip turi atrodyti atitinkamos veislės šuo. Matydami gyvūnus su kupiruotomis ausimis ir uodegomis, šeimininkai, tikėtina, norės, kad ir jų gyvūnai atrodytų taip pat. Kupiruoti šunys, dalyvaudami parodose ir toliau veisiami, kai kupiravimas uždraustas įstatymu, ir toliau formuotų veislės standartą, propaguotų kupiravimo kultūrą. Mums žinomi atvejai, kai LKD veisėjai net ir nukreipė pirkėjus į galimai tokią procedūrą nelegaliai atliksiantį veterinarą. 2. "Dar daugiau, nuo 2025 metų Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) parodose trumpintomis ausimis ir uodegomis šunų rodyti nebebus galima. Taigi, daug triukšmo dėl nieko." - Nuo 2025 m. FCI tikrai ketina uždrausti kupiruotiems šunims dalyvauti parodose – sveikiname pagaliau atėjus į protą, nors ir porą dešimtmečių pavėluotai. Tačiau bus padarytos išimtys tiems šunims, kurie yra kilę iš šalių, kur kupiravimas vis dar yra teisėtas. Tokiais atvejais, jeigu kupiravimas buvo atliktas šalyje, kur tai leidžiama, šie šunys vis tiek galės dalyvauti FCI parodose. Tokios švelnesnės taisyklės yra taikomos dėl teisinių skirtumų tarp šalių, kurios dar nepritaikė draudimo kupiravimui. Tai reiškia, kad šunys, kupiruoti šalyse, kur šis veiksmas nėra draudžiamas, nepraras galimybės dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, bet šunys iš šalių, kur kupiravimas draudžiamas, turės laikytis griežtesnių taisyklių. FCI visgi pilnai neuždraudžia dalyvauti parodose kupiruotiems šunims, bus taikomos išimtys. Tai rodo, kad FCI iki galo neuždrausdama parodose dalyvauti kupiruotiems šunims, tiesiog rūpinasi savo įvaizdžiu ir siekia parodyti visuomenei, kad kupiravimui nepritaria. Tačiau iš tiesų – stengiasi sudaryti sąlygas tokiems gyvūnams parodose dalyvauti, numatydami išimtis ir stengdamiesi, kad ir „avis išliktų gyva, ir vilkas sotus“. 3. "Be to, ydinga praktika pastebima, kai konkrečioms gyvūnų augintinių veislėms trumpinamos ausys, uodegos, tad egzistuoja rizika, kad ir jo palikuonims bus atliktos tokios pačios neteisėtos veterinarinės procedūros.” Iš kur tokios išvados, kur faktai? Kaip galima be įrodymų kalbėti apie neteisėtai atliekamas veterinarines procedūras, paprasčiau sakant, kaltinti Lietuvos veterinarijos gydytojus, kad šie pažeidžia įstatymus. Ar Aplinkos ministerijos valdininkai taip blogai informuoti, ar sąmoningai klaidina visuomenę?" - Tokio hipokritiškumo seniai nematėm, nes ne tik mes, bet ir LKD puikiai žino, kurie veterinarai Lietuvoje kupiruoja gyvūnus nelegaliai ir draugijai priklausantys veisėjai galimai nukreipinėja šunų šeimininkus į minėtus veterinarus. Pavyzdžiui, žinomas atvejis, kai asmuo nusipirko šunį iš LKD priklausančio veislyno, nelegaliai kupiravo jo ausis, pagal, kaip žmogus teigė, veislyno rekomendacijas, kur tai padaryti. Asmuo buvo nubaustas. Veislynas ir toliau sėkmingai priklauso LKD. 4. "Ar šio draudimo iniciatoriai pagalvojo apie padarinius? Jeigu tokių šunų šeimininkai, kaip bandoma įteigti, žiauriai elgėsi su gyvūnais, tikėtina, jog tokie žmonės yra pakankamai pragmatiški, kad atsikratytų nebereikalingo gyvūno, nebegalinčio duoti pajamų (šuniukų), o dar ir nešančio nuostolius, juk jį reikia maitinti ir prižiūrėti. Dar pridėkime draudimą perduoti tokį gyvūną kitam asmeniui. Koks šių gyvūnų likimas? Išmesti į gatvę pagrįstai draudžia įstatymai ir net labai norintys tai padaryti bijos atsakomybės, nes šunys identifikuoti ir registruoti (aišku, jei savininkas iki šiol nesilaikė šio reikalavimo, pastarajam niekas nesutrukdys atsikratyti nereikalingo augintinio), perduoti nebegalima – belieka užmigdyti (eutanazuoti). Aplinkos ministerija teigia, kad poįstatyminiais aktais bus suteikiamos išimtys. Įstatymas draudžia, o poįstatyminiai aktai leidžia? Kur logika? Tada kam reikalingas įstatymas, jei poįstatyminiais aktais galima jį anuliuoti?" - Mes suprantame, kad gyvūnų veisėjai yra verslininkai, tačiau nemanome, kad jie yra tokie žiaurūs, kad ims žudyti savo kupiruotus gyvūnus, iš kurių nebegali gauti pajamų. Toks scenarijus, kad veisėjai imtų masiškai atsikratyti savo kupiruotais gyvūnais, kurių nebegali toliau eksploatuoti – tik LKD prielaidos, piešiančios labai liūdną gyvūnų veisėjų paveikslą. Tokiu atveju veisėjai turėtų atsikratyti ir tais gyvūnais, kurie dėl amžiaus ar ligų nebegali atlikti reprodukcinės funkcijos. Mes tikimės, kad veisėjai nėra gyvūnų žudikai. Taip pat paaiškiname, kad poįstatiminiuose aktuose numatyti tvarkas yra normali praktika teisinėje sistemoje. Šiuo atveju jie sudaryti taip, kad gyvūnų biznieriams jų verslas neitų, bet esant ne verslo tikslams / santykiams, gyvūnai galėtų būti perduodami, ko pasekoje nukentės ne gyvūnai, o tik iš jų verslą darantys asmenys. 6. "LR GGAĮ 20 straipsnis. Asmenų teisės ir pareigos. 6. Kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Gyvūno augintinio savininkas, nebegalintis suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros ir išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną augintinį kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, gali kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl nugaišinimo. Sveiko šuns eutanazija be svarios priežasties – tai žiaurus elgesys su gyvūnu. Sveiko šuns eutanazija be svarios priežasties – tai žiaurus elgesys su gyvūnu." - Visų pirma, žmonėms, kurie gyvūnus myli, o ne juos laiko tik dėl pajamų, tokia mintis gyvūnais atsikratyti net į galvą neateitų. Į klausimą, ką veisėjams daryti su gyvūnais, iš kurių nebegali gauti pajamų atsakymas būtų – juos auginti ir mylėti. LKD dabar sudaro vaizdą, kad veisėjai yra žudikai ir planuoja savo gyvūnais masiškai atsikratyti taip juodindami veisėjus, kurie tikime, tokiais, kaip bandoma parodyti, nėra. 7. "LR GGAĮ 4 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnu. 3) gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus. Taigi, įstatymo pataisų padarinys – labai tikėtinas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičiaus padidėjimas. Nepamirškime dar vieno esminio aspekto – pataisų iniciatoriai net nebandė siūlyti uždrausti importuoti tokius gyvūnus, taigi ir toliau šunys trumpintomis ausimis ir uodegomis gali atvykti į šalį, ir, jei jie nebus rodomi parodose, veisiami ar perduodami kitam asmeniui – galės legaliai gyventi Lietuvoje." - LKD teiginys, kad pataisų iniciatoriai net nebandė siūlyti uždrausti importuoti kupiruotus gyvūnus į Lietuvą yra melagingas. GGI nuolat to aktyviai siekė ir apie tai ne kartą yra pasisakę viešoje erdvėje (žr. straipsnius: Dėl kupiruotų gyvūnų įvežimo diskusijos su Europos Sąjungos institucijomis: https://bit.ly/3MUWpkD Nors trumpinti šunų ausis ir uodegas – uždrausta, gyvūnai ir toliau luošinami nelegaliai: https://bit.ly/4dgKI2G Dėl draudimo kupiruoti gyvūnus: https://bit.ly/4gPtSej). Apmaudu, kad LKD net neseka ir nesidomi informacija, kuri yra pateikiama viešoje erdvėje gyvūnų kupiravimo tema ir skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją. Taip pat pažymime, kad nuo š. m. birželio 3 d. sugriežtinti reikalavimai gyvūnų augintinių įvežimui iš Rusijos ir Baltarusijos (žr. https://vmvt.lrv.lt/.../grieztinami-reikalavimai.../) 8. "Lietuvoje gimusiems šuniukams jau seniai netrumpinamos ausys ir uodegos, bet pasaulis Lietuva neapsiriboja, vyksta laisva prekyba, žmonės įsigyja, atsiveža šunis, keliauja, kraustosi, bėga nuo karo. Kodėl jie turi nukentėti? Pavyzdžiui, grįžta iš JAV tautietis (o gal atvyksta amerikietis) su augintiniu, bet stop – jo augintinis kirptomis ausimis, Lietuvoje jam negalima susilaukti palikuonių. Vykite į kitą šalį ir ten kurkite gyvenimą? Arba žmogus nusipirko šuniuką prieš 5 ar 6 metus kirptomis ausimis iš trečiosios šalies, pagal teisės aktus, su visais ES reikiamais įvežimo dokumentais, užregistravo VMVT, užaugino, socializavo, išauklėjo, atliko visus sveikatos tyrimus ir... Kuo jis nusikalto, kad negali sulaukti savo šuns palikuonių? O jeigu neplanuotai kalė pagimdys, ką daryti su šuniukais – migdyti visus kartu su jų mama?" - Vėlgi, pateikiamas scenarijus apie tai „kas būtų, jeigu būtų?“. Mūsų duomenimis, veislių, kurios kupiruojamos šunų iš JAV į Lietuvą įvežta net nėra buvę. Be to, jei gyvūno šeimininkas yra tiek nejautrus, kad savo gyvūną kupiruoja sukeldamas jam kančią dėl tariamo grožio ir mados, net jei tai kažkurioje šalyje teisiškai leidžiama, turėtų suprasti, kad vėliau gali susidurti su problemomis, norėdamas įsivežti tokį augintinį į šalį, kurioje kupiravimas uždraustas. Žiaurus elgesys su gyvūnu yra visur žiaurus elgesys su gyvūnu, jei ne visur teisiškai, tai bent moraliai, ir neturėtų būti toleruojamas. 9. "Vietoje to, kad būtų palaikomi Lietuvos šunų veisėjai, bus skatinami kitų šalių veisėjai ir veisimas persikels į kitas šalis! Dėl įstatymo pataisų padaugės įvežamų iš kitų šalių šunų. Ką Lietuva iš to laimės? Kuo daugiau šunų iš už sienos, tuo geriau? Ir vėl nukentės Lietuvos žmonės, jų šunys bei mūsų šalies ekonomika." - Kaip šis draudimas susijęs su Lietuvos ekonomikos žlugdymu ir gyvūnų įvežimu iš kitų šalių? Be to, kyla klausimas, kodėl veisėjai, jei jiems taip rūpi Lietuvos ekonomika, perka atitinkamų veislių šunis iš Rusijos ir Baltarusijos, o ne iš ES ar kitų išsivysčiusių šalių, kur kupiravimas draudžiamas? Jei veisėjai nesugebės rasti „gerų šunų kraujų“, kur jie nėra kupiruojami, tai nereikia išvis veisti šunų. 10. "Kas tie įstatymo pataisų iniciatoriai, Seimo narių patarėjai gyvūnų gerovės klausimais? GGĮ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė drąsiai reiškia „revoliucines” mintis apie gyvūnų gerovę: “…Na o galiausiai apie veisimą gali turėti nuomonę kokią nori ir gali kliedėti, kad “žinių neturim, todėl esam prieš”, bet pasakysiu vieną kartą aiškiai ir viešai: tiek mano, tiek GGI organizacijos pozicija yra ir bus, kad gyvūnai nėra prekės, jie neturi būti veisiami ir pardavinėjami, jie neturi atlikti jokios funkcijos ir neturi tarnauti žmogui, nei jų namų prižiūrėti, nei jų avių ganyti, nei kiaulių prižiūrėti, nei šiaip sau būti gražūs. Taip pat, kaip niekas nesirenka vaikų pagal lytį, spalvą, plaukų ilgį ir aktyvumą, taip neturėtų būti ir su jokia kita gyva būtybe. Ir kol žmonių požiūris į tai nepasikeis, tol gyvūnams niekada žemėje nebus gerai, nes juos žmogus išnaudos savo keisčiausiems norams nuo valgymo iki grožio konkursų. Jei su mūsų nuomone nesutinki – man viešai visiškai absoliučiai neįdomu.” Išversime į lietuvių kalbą: žmonės turi išvis atsisakyti laikyti bet kokius gyvūnus, o turimus paleisti į laisvę, tik tada gyvūnams bus gerai ir jie galės gyventi bei daugintis kaip patys nori. Mažai kas žino, kad panašią idėją prieš keletą metų PETA bandė įstatymais įtvirtinti Brazilijoje, panašu, kad ateina Lietuvos eilė. Pakalbėkime apie tai, kaip šie patarėjai laikosi to paties LR GGAĮ. Įstatyme yra nuo 2003 metų galiojantis draudimas laikyti kovinius šunis – vadinamųjų kovinių šunų Lietuvoje šiuo metu tiesiog negali būti." - Tokia kraštutinė GGI vadovės citatos interpretacija parodo LKD desperaciją ir realių argumentų, galinčių paneigti priimtos pataisos reikalingumą, neturėjimą. 11. "Pakalbėkime apie tai, kaip šie patarėjai laikosi to paties LR GGAĮ. Įstatyme yra nuo 2003 metų galiojantis draudimas laikyti kovinius šunis – vadinamųjų kovinių šunų Lietuvoje šiuo metu tiesiog negali būti. LR GGAĮ 8 straipsnis. Kovinių ir pavojingų šunų įvežimas, įsigijimas, laikymas, veisimas, registravimas, ženklinimas, dresavimas ir prekyba jais 1. Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai. Tuo tarpu VšĮ „Šuniukų fėja“ atstovaujanti Skaistė Svidraitė visai Lietuvai giriasi, kad laiko dvidešimt kovinių šunų ir renka lėšas vadinamųjų kovinių šunų prieglaudai. Labai įdomu, kas išdavė šiam asmeniui leidimą laikyti tokius šunis? Dar įdomiau, kad minėtas asmuo ir ateityje planuoja šių globotinų (kovinių šunų) buvimą, nes priešingu atveju tokios prieglaudos egzistavimas neturi prasmės. Nebent ji puikiai supranta, kad kovinių šunų Lietuvoje negali būti ir nebus, todėl numatytas kitas scenarijus, tiesiog dabar apie jį kalbėti per anksti. Taigi, jeigu prisidengsi gražiais šūkiais, niekam nerūpės, net jei pažeisi įstatymą – „didvyriai“ neteisiami." - Skaistė Svidraitė priglausdama gyvūnus įstatymų nepažeidžia. Prie kovinių šunų yra priskiriami tik pitbulterjerų veislės šunys, o pitbulių Lietuvoje yra tiek, kiek galima suskaičiuoti ant vienos rankos ir jie pas Skaistę tiesiog nepatenka. Kaip veisėjams turėtų būti puikiai žinoma, tam tikros veislės šuo ar tos veislės mišrūnu yra įvardijamas tik toks šuo, kurio tėvai buvo kilmingi arba bent vienas iš tėvų kilmingas, kitu atveju tai yra tiesiog mišrūnai. Pavojingoms veislėms priskirta yra daugiau nei 1 veislės šunys, ir tie neva pavojingos veislės šunys taip pat sėkmingai Lietuvoje dauginami, Skaistė surankioja išmėtytus, ir nepaisant to, su dokumentais ar be, iškastruoja, taip nutraukdama dauginimo grandinę ir randa namus pagal nustatytus teisės aktus. 12. "Štai dar viena pataisų iniciatorių citata: „Tiems, kurie verkia, kad neteisinga atbuline data tokį draudimą priimti, mes turime retorinių klausimų: kur jūs buvote prieš 21 metus? kaip jūs naktį miegate, žinodami, kad kuriate paklausą gyvūnų žalojimui? kaip jums negėda save išvis gyvūnų mylėtojais vadinti? Atsakymų nereikia, apgalvokite savo vertybes." - Ačiū, kad cituojate GGI vadovės žodžius. Mums ši citata taip pat labai patinka. 13. „Kupiruotų“ gyvūnų tema iškelta kaip pati svarbiausia gyvūnų gerovės tema, nors ji yra tik lašas jūroje kalbant apie gyvūnų gerovės situaciją Lietuvoje. Pataisų iniciatoriai be sąžinės graužaties spekuliuoja emocijomis ir sąmoningai nepaiso faktų. Kalbama apie mistinius fantominius amputuotų galūnių (kažkodėl ausys tapo galūnėmis) skausmus ir iškylančias sveikatos problemas, nors tai tik kažkieno nuomonė, nepagrįsta jokiais faktais. Sąmoningai užmirštama, kad ausys ir uodegos buvo trumpinamos tik tam tikros paskirties šunims, ir tai buvo daroma ne dėl grožio, o dėl gyvūno gerovės, siekiant išvengti skausmingų sužalojimų šuniui atkiekant savo darbą – ginant bandą nuo vilkų (uodega ir ausys labai jautrios, pačiuptas už ausies šuo patiria stiprų skausmą ir dėl to gali žūti kovoje su vilku), saugant plonas ilgas uodegas nuo sužalojimų (lūžių, atsimušus į kietą paviršių, supjaustymų aštrioje žolėje) medžioklės metu, dirbant karinėse, apsaugos bei gelbėjimo tarnybose." - Neigti, kad egzistuoja toks reiškinys, kaip fantominiai skausmai – nebrandu ir neprofesionalu. Tai, kad kupiruoti šunys kenčia skausmą, taip pat gali patirti ir fantominį skausmą, seniai įrodyta, apie tai galima rasti daug informacijos (pvz. https://www.avma.org/.../welfare-implications-tail...). Taip pat nereikėtų užstrigti laike – tai, kad anksčiau „darbiniams“ šunims buvo trumpinamos ausys ir uodegos, nereiškia, kad tai turėtų būti daroma ir dabar. Anksčiau ir vergovė buvo normalu ir kiti dalykai, kurie šiais laikais smerkiami. Parodykite nors vieną šunį, kuriam šiais laikais būtinai reikėjo kupiruoti ausis ar pašalinti uodegą dėl jo atliekamo „darbo“? Turbūt tokio nei su žiburiu nerasime, šiandien kupiruojama išskirtinai dėl „grožio“ ir mados. Kaip LKD paaiškintų pvz. dobermanų kupiravimą? Juk tai nėra darbinis, o tarnybinis šuo, kuriam tikrai nebūtina trumpinti ausų, kad jis galėtų gaudyti vagis ar tikrinti patalpas. Reiktų nustoti kliedėti apie tai, kas buvo praeityje. Šiandien gyvename visai kitokiame pasaulyje, tokiame kur žiaurumui lieka vis mažiau vietos, į tai ir turėtume orientuotis, o ne nuolat dairytis atgal ir teisintis, kad „juk anksčiau taip buvo daroma“. 14. "Nuolatinis šios temos eskalavimas, spekuliavimas neva „moksline” informacija, šunų savininkų prilyginimas smurtautojams, „efektingų” terminų naudojimas siekiant labiau įjautrinti visuomenę, ausis vadinant „galūnėmis”, veterinarinę ausų kirpimo procedūrą „galūnių nukapojimu”, o šunį su trumpinta uodega – „suluošintu” (bet sterilizacijos nevadinant „priverstiniu pilvo organų išpjovimu” ir kastruoto šuns – „sužalotu ” bei morališkai traumuotu), tik kiršina visuomenę ir nepadeda spręsti problemų. Ypač skaudu, kai žmonės, auginantys veislinį šunį kaip šeimos narį, darantys viską, kad jo gyvenimas būtų visavertis, net neketinantys veisti, vis tiek „gerovininkų” piešiami kaip šunų išnaudotojai ir „pasipinigautojai”, o jei publikuoja nuotrauką su mylimu augintiniu – dar ir apkaltinami smurto prieš gyvūnus propagavimu. Seniai peržengtos sveiko proto ribos, iš esmės įteisintas moralinis smurtas prieš „kitokius“, o kas bus toliau – deginimas ant laužų?" - Gyvūnų kupiruotojų mes neprilyginame žalojantiems gyvūnus, jie tiesiogine prasme ir yra tie žalojantys gyvūnus. Tai aiškiai nurodoma ir įstatyme, priskiriant kupiravimą žiauriam elgesiui su gyvūnais. Jei gyvūnų kupiruotojai rado šalį, kurioje leidžiama kupiruoti ir ten nuvežė gyvūną ir jį kupiravo, tai padarė nusikaltimą ir grįžus į Lietuvą bus nubausti. Apskritai, jei gyvūno šeimininkas nupirko iš kitos šalies kupiruotą gyvūną ir taip sukūrė paklausą kupiravimui, jau yra moralinis nusikaltimas ir gyvūnų mylėtojais vadintis neturėtų. Egzistuoja šalys, kuriose legalus gyvūnų kupiravimas – Rusija, Baltarusija, kai kuriose Afrikos valstybėse – mergaičių lytinių organų apipjaustymas yra legalus, yra šalių, kur ištekinamos mergaitės (Pvz. Sudane gali būti ištekinamos 10-ies metų mergaitės), bet tai juk nereiškia, kad ten atlikęs kitam kenkiančius veiksmus, moraliai būsi mažiau nusikaltėlis. Žiaurus ir žalojantis elgesys neturėtų būti teisinamas, net jei jis atliktas šalyje, kurioje konkretūs žalojantys veiksmai yra legalūs teisiškai. Norėtųsi,, jog organizacija, dirbanti su gyvūnais – LKD – būtų gyvūnų gerovę propaguojanti, o ne atvirkščiai, gyvūnų gerovės pokyčiams pagalius į ratus kišanti įstaiga. Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Nuotrauka Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja: "Kaip atrodyčiau, jei turėčiau ausis".
skaityti daugiau

Ar tokio gyvenimo jie nusipelnė?

Nors GGI specializuojasi gyvūnų augintinių srityje, kartais gaunami pranešimai šokiruoja ir priverčia imtis veiksmų ir dėl kitų rūšių gyvūnų. Viena iš tokių istorijų buvo šie ūkiniai gyvūnai. Istorija gana sena, nes iki pat dabar teko žaisti pelę-katę su institucija, mums tvirtinant, kad informacijos mes negauname, o jiems tvirtinant, kad jie ją siunčia. Iš pateiktos vaizdinės medžiagos aiškiai matyti, kad ūkiniai gyvūnai laikomi mėšle, sunkiai juda, geriamo vandens nematyti ir apie jų talpų higieną net neverta kalbėti. @Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba "atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu pranešime minimų pažeidimų nenustatė. Laikomų gyvūnų laikymo sąlygos atitinka specialiuosius veršelių laikymo, biologinio saugumo priemonių galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose, specialiuosius biocidų produktų, veterinarinių vaistų apskaitos, sveikatingumo reikalavimus. Todėl nagrinėjant Jūsų Prašymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal LR ANK 346 straipsnį ir Prašyme nurodytus faktus, apie galimą žiaurų elgesį su gyvūnais, VMVT Priežiūros departamento Panevėžio apygardos priežiūros skyrius nenustatė pagrindo fiziniam asmeniui vykdyti administracinio nusižengimo teiseną." Klausimas mums kyla, ar 10 dienų (iki kol nuo mūsų pranešimo VMVT nuvyko į ūkį) užteko šitam mėšlui išdžiūti ir todėl pažeidimų nerasta, ar nerasta jų dėl kažkokių kitų priežasčių, bet mūsų tikslas yra šiuos gyvūnus aplankyti prasidėjus lietaus sezonui ir imtis atitinkamų veiksmų. Nuo šiol atvejų apsiimame tiek, kiek tam turime finansinės paramos, tad prisidėti galite per aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba į projektui dedikuotą sąskaitą Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498.
skaityti daugiau

Ar pamenate žiurkėnus Aleksoto turguje?

Įrašą pradėsime nuo įžangos DĖMESIO! GYVŪNŲ NEPRIEŽIŪROS IR ŽIAURAUS ELGESIO ATVEJŲ SPRENDIMO PROJEKTAS YRA STABDOMAS DĖL TRŪKSTAMOS FINANSINĖS PARAMOS. Prisidėti galite per aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba į projektui dedikuotą sąskaitą Swedbank LT34 7300 0101 6930 1498. Atvejų bus apsiimta tiek, kiek tam bus lėšų Toliau apie gyvūnus Nuo kovo mėnesio teko vargti, kol gavom galutinę informaciją dėl Aleksoto turguje parduodamų žiurkėnų, kurie buvo laikomi ne tik į stiklainius panašiose tarose, bet ir plastikiniuose rutuliuose, kad jiems bėgant šie rutuliai ridentųsi ir džiugintų mažai sąmoningumo ir atjautos turinčius žmones. Gyvūnų pardavimas turgavietėse, lauko sąlygomis ir kitomis, fiziologinių poreikių neatitinkančiomis sąlygomis, prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tokie asmens veiksmai laikyti netinkami ir prilyginami žiauriam elgesiui su gyvūnais. Vakar pagaliau išsikovojome atsakymą, kad nustatyta, jog asmuo yra registruotas Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše ir vykdo gyvūnų augintinių veisimo veiklą (dekoratyvinių paukščių ir graužikų veisimas) ir turi suteiktą veterinarinio įregistravimo numerį. Įvertinus turimą informaciją, VMVT pareigūnai kelis kartus vyko gyvūnų augintinių veisėjo vykdomos veiklos adresu įvertinti, ar laikomasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovę ir apsaugą, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimą ir registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Visais atvejais veterinarinė kontrolė nebuvo atlikta, nes gyvūnų augintinių veisėjo vykdomos veiklos adresu nebuvo rasta, į kontaktinio telefono skambučius ūkio subjektas atsakė, kad yra išvykęs, o kitais atvejais atsisakė sudaryti sąlygas atlikti neplaninius patikrinimus. Gyvūnų augintinių veisėjui nesudarius sąlygų pareigūnams atlikti patikrinimus buvo pradėta ANK teisena ir taikyta administracinė nuobauda pagal 505 straipsnį 1 dalį. Taip pat 2024-09 02 surašytas sprendimas „Dėl ūkio subjekto veiklos sustabdymo“ ir gyvūnų augintinių veisėjui sustabdyta gyvūnų augintinių veisimo veikla.
skaityti daugiau

Įtakingi balsai: ar tikrai nuomonės formuotojai prisideda prie gyvūnų gerovės?

Nuomonės formuotojai – tai ne tik visuomenėje žymūs bei nusipelnę asmenys, bet ir socialinių tinklų žvaigždės, subūrusios tūkstančius sekėjų.Tokie asmenys gali lengvai daryti įtaką ar net formuoti sekėjų nuomonę, pasirinkimus ir elgesį. Nepaisant to, kad iš tokio asmens tikimasi laikytis reglamentuotų etikos normų, kai kurie jas pažeidžia to net nesuprasdami. Tokių atvejų dažnai pasitaiko ir kalbant apie gyvūnų gerovę. Vieši pažeidimai Nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) atstovai atskleidžia, kad dažnai mato žinomus žmones, aktorius, pramogų verslo atstovus, kurie įsišunina ar įsikatina gyvūnus iš prieglaudų bei skatina tai daryti savo sekėjus, viešai piktinasi įvykiais, kurių metu dėl žmonių kaltės nukenčia gyvūnai bei ragina priimti gyvūnų gerovei svarbius teisės aktų pakeitimus. „Visada norisi kalbėti apie tuos pavyzdžius, kurie daro teigiamą pokytį. Tikrai turime didelį būrį gyvūnus mylinčių ir tai deklaruojančių žinomų žmonių. Dirbdami gyvūnų gerovės srityje, šiuos žmones socialinėje erdvėje pastebime bei neretai sulaukiame jų palaikymo. Vertiname tai, nes socialinių tinklų ir nuomonės formuotojų įtaka šiandien yra didelė ir gali padėti stipriai pasistūmėti į priekį sprendžiant kokią problemą ar darant pokytį visuomenės sąmoningumui“ – apie nuomonės formuotojų įtaką gyvūnų gerovei pasakoja VšĮ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė. Deja, GGI dažnai sulaukia pranešimų iš gyvūnų gerovei neabejingų žmonių apie vieno ar kito žinomo žmogaus „Instagram“ ar „Tik Tok” platformose pastebėtus netinkamo elgesio su gyvūnais atvejus. Daug neigiamo dėmesio sulaukė Lietuvoje aktoriaus Gyčio Ivanausko pasidalintas video, kuriame vyras šunį pakėlęs už pavadėlio suko ore. Visuomenė piktinosi ir siuntė organizacijai žinutes kaip viena žinoma Lietuvos verslininkė Simona Lipnė filmavo savo vaikus prie Baltijos jūros traiškančius medūzas. Organizacija sulaukė informacijos apie tai, kaip televizijos laidų vedėja Dijora besitvarkydama kieme kaip šiukšles mėtė baseine rastas varles, kaip žymus nuomonės formuotojas Naglis Bierancas piktinosi ant namo fasado lizdą sukančiomis kregždėmis, kurias pastarasis teigė planuojantis pašalinti stipria vandens srove. Visai neseniai GGI gavo pasipiktinusių žmonių žinutes dėl garsaus Lietuvos keliautojo Aurimo Valujevičiaus savo „Youtube“ paskyroje transliuojančio kankinamą sužvejotą ungurį. Visuomenę ypač šokiravo žymaus ūkininko Petro Šiaučiuno elgesys su ėdžiose užstrigusia avimi, kurią jis pjudė šunimi. Apie netinkamo arba žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, pastebėtus socialiniuose tinkluose, GGI pagal galimybes stengiasi informuoti atsakingas institucijas. Už kai kuriuos nusižengimus žymūs žmonės sulaukė nuobaudų. Pasitaiko ir atvejų, kad pakanka viešumo, nes kilęs ažiotažas, įsitraukusi žiniasklaida internete palieka ilgalaikį neigiamą pėdsaką to žymaus žmogaus istorijoje. Pasirinkimas paties nuomonės formuotojo rankose Anot GGI vadovės Beatričės Vaitiekūnaitės, Lietuvoje yra nemažai aukšto sąmoningumo bei empatiškų socialinėms problemoms, taip pat ir gyvūnų gerovei, nuomonės formuotojų. Jie nuoširdžiai palaiko nevyriausybines organizacijas bei remia jas savo turiniu ir taip prisideda prie visuomenės sąmoningumo pokyčio. GGI taip pat bendradarbiauja su ne vienu žymiu žmogumi, kurie palaiko organizaciją, dalinasi jos turiniu. „Kai kurie žinomi žmonės skatina visuomenės empatiją ir rūpestį gyvūnais: aukoja prieglaudoms, patys yra priglaudę keturkojį ir kviečia tai padaryti kitus, edukuoja žmones, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu, demonstruoja, kad tai visų pirma šeimos narys, vertas meilės ir pagarbos. Tokia informacija labai vertinga ir prisideda prie bendrų pastangų kelti gyvūnų gerovės lygį Lietuvoje“. Skaitmeninės rinkodaros agentūros „Matomi“ bendraįkūrėja, su nuomonės formuotojais ir jų keliamo turinio koordinavimu dirbanti, socialinių tinklų ekspertė Urtė Poznanskytė atkreipia dėmesį, kad nuomonės formuotojų paskyros yra jų asmeninės platformos, tad tai, ką kelti į savuosius socialinius tinklus yra jų pasirinkimas. „Nuomonės formuotojai prieš keliant turinį turėtų atkreipti dėmesį, ar jų keliamas turinys nenusižengia moralės ar etikos normoms. Brandu atsižvelgti į visas normas ir tai daryti dėl visuomenės gerovės, tačiau jie neša atsakomybę tik prieš save ir savo reputaciją. Nuomonės formuotojas gali turėti skirtingą nuomonę apie tam tikrus dalykus, tačiau jei ji visuomenėje nėra vertybiškai priimtina, tai gali atsiliepti partnerysčių nutraukimais su prekių ženklais, jo auditorijos gretų sumažėjimu. Šiais laikais visuomenei daromi geri darbai nelieka nepastebėti. Nuomonės formuotojai, prisidėdami prie įvairių asociacijų ir labdarų, išreiškia savo poziciją tam tikrais klausimais. Tokių organizacijų rėmimas ir dalinimasis apie jas yra sveikintina ir skatinama. Iš tiesų, nuomonės formuotojų paskyros yra dideli medijų kanalai, kuriuos galima būtų išnaudoti ne tik pramoginiam turiniui, bet ir visuomenės edukavimui ir sąmoningumo formavimui“, – pastebi specialistė. Pasielgus netinkamai – itin svarbus viešas atsiprašymas Daugumą aukščiau aprašytų žiauraus ir netinkamo elgesio su gyvūnais atvejų vienija tai, kad viešai sudrausminus gyvūno skriaudėjus, jie neprisipažįsta klydę, neatsiprašo visuomenės, bet dar ir imasi tyčiotis iš gyvūnus užstojusių asmenų. „Nuomonės formuotojų supratimas apie nešamą atsakomybę už viešai skelbiamą turinį ir gyvūnus – labai skiriasi. Gali būti, kad kartais ne iš blogos valios, o paprasčiausio žinių trūkumo nuskriaudžiamas gyvūnas. Tačiau čia labai svarbu priimti pastabą ir pripažinti klydus. Kitu atveju demonstruojamas netinkamas elgesys gali paskatinti ir sekėjus panašiai elgtis, nes sekėjai neretai lygiuojasi į savo sekamus herojus, – teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė. Geras tokio atvejo pavyzdys, kai žinomas renginių organizatorius, po visuomenės pasipiktinimo dėl jo į draugus svaidomų varliagyvių, jis ne tik viešai atsiprašė visuomenės, bet ir paaukojo vienai gyvūnų prieglaudai.” Kvietimas labiau įsitraukti Nuomonės formuotojų įtakos potencialas prisidedant prie įvairių socialinių iniciatyvų – taip pat ir gyvūnų gerovės kūrimo Lietuvoje – didžiulis, tačiau ne visada yra iki galo išnaudojamas. Gyvūnų gerovės aktyvistai, tarp jų ir GGI yra atviri bendradarbiavimui ir bendroms iniciatyvoms su nuomonės formuotojais bei juos globojančiomis talentų agentūromis, nes tiki, kad socialinių tinklų įžymybės daugeliui yra autoritetas, ypač jaunimui, paaugliams, todėl jų rodomas empatiškas požiūris į gyvūnus gali daryti pokytį visuomenės elgsenoje su gyvūnais. Informacija parengta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Prie organizacijos veiklos prisidėti galite: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Įstatymo pakeitimai dėl draudimo kupiruotus gyvūnus veisti, parduoti ir eksponuoti renginiuose

Supažindiname su galutiniu įstatymo pakeitimu. Nuoroda: https://bit.ly/KupiravimoIstatymas
skaityti daugiau

Išrinkime gyvūnams palankų Seimą

Norime pasidalinti vakar dienos akimirkomis Seime ir priminti, kad jūs galite būti apolitiški, galit netikėti rinkimais, bet jeigu mylite gyvūnus - kiekvieno iš jūsų pareiga yra juose sudalyvauti ir išrinkti gyvūnams palankų Seimą. Per šią Seimo kadenciją gyvūnams buvo pasiekta tiek teigiamų pokyčių, kiek nebuvo jokioje kitoje kadencijoje ir tai buvo padaryta dėl jame dirbusių Seimo narių, neabejingų gyvūnams bei girdinčių gyvūnų gerovės atstovus, kad ir kokia tai rinkėjų neatnešanti ir laikui imli tema yra. Turbūt jau vienareikšmiškai žinote, kad dėl gyvūnų daug dirbo ir daug pasiekė Seimo narė Ieva Pakarklytė, prisidėjo ir Aistė Gedvilienė, tačiau norime, kad atkreiptumėte dėmesį ir į kitus Seimo narius, pvz. vakarykščio balsavimo rezultatus galite matyti ir atkreipti dėmesį į balsavusius prieš, susilaikiusius bei balsavusius už štai čia: https://bit.ly/SeimoNariaiGyvunams Taip pat, primename, kad mūsų kolegos Tušti narvai renka gyvūnų sergėtojų komandą. Daugiau informacijos rasite jų profilyje. Gražaus savaitgalio linkime!
skaityti daugiau

PRIIMTAS GALUTINIS DRAUDIMAS VEISTI, PARDUOTI IR EKSPONUOTI RENGINIUOSE KUPIRUOTUS GYVŪNUS

Gyvūnų kupiravimas Lietuvoje draudžiamas jau 21 metus, tačiau parodose, pardavimų skelbimuose ir gatvėje vis dar matome šunis, nukarpytomis ausimis bei uodegomis. Sveiko proto suprasti, kad dėl jokių tikslų nereikia būti gyvūnų žalojimo priežastimi (linkėjimai atitinkamiems veisėjams) trūko, todėl mes, GGI, kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja ir Seimo nare Ieva Pakarklytė, paskyrėme beveik du metus, kad uždraustume veikas, kurios propaguoja tokį žiaurų elgesį su gyvūnais. Po šiandieninio balsavimo Seime galutinai priimtas draudimas kupiruotus gyvūnus veisti, parduoti ir eksponuoti renginiuose. Ačiū Aiste Gedviliene ir visiems Seimo nariams, balsavusiems už šį projektą. Viliamės, kad kita Seimo kadencija bus taip pat draugiška gyvūnams Tiems, kurie verkia, kad neteisinga atbuline data tokį draudimą priimti, mes turime retorinių klausimų: kur jūs buvote prieš 21 metus? kaip jūs naktį miegate, žinodami, kad kuriate paklausą gyvūnų žalojimui? kaip jums negėda save išvis gyvūnų mylėtojais vadinti? Atsakymų nereikia, apgalvokite savo vertybes.
skaityti daugiau

Ar naudojatės gyvūnų gelbėjimo instrukcija?

Mūsų organizacija ne tik sprendžia gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus, bet ir siekia įgalinti kiekvieną žmogų imtis veiksmų pačiam. O jų imtis kur kas lengviau, kai turi gerą instrukciją po ranka. Todėl kviečiame nepamiršti naudotis GGI parengta instrukcija bei, esant poreikiui, konsultuotis su mumis dėl atvejų. Su įrankiu susipažinti ir jį išbandyti galite mūsų svetainėje: https://bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai Kaip naudotis įrankiu? Išsirinkite konkretų gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejį ir skaitykite, kokių veiksmų turėtumėte imtis. Dažniausiai pasitaikantys gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejai: Per mažas voljeras, trumpa grandinė, neturi būdos, nėra pavėsio, netinkamas laikymo vietos pagrindas. Gyvūno nemaitinimas, negirdymas. Gyvūno mušimas. Gyvūno padarymas beprižiūriu. Gyvūno padarymas bešeimininkiu. Gyvūno laikymas tamsoje. Kupiravimas. Dauginimas. Gyvūno žūtis, suluošinimas. Zoofiliniai veiksmai su gyvūnais. Dresavimas, sukeliant gyvūnui skausmą. Kilus klausimams ar nerandant Jums aktualaus atvejo, susisiekite su mumis info@ggi.lt. Taip pat primename, kad GGI veiklą paremti galite per aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Dirbkime gyvūnų gerovei kartu https://ggi.lt/gyvunu-neprieziuros-atvejai/?fbclid=IwY2xjawFNiRlleHRuA2FlbQIxMAABHUffOEHGgFCBJai9_vOIelsTTopY0ZKOzSt4XlwHvgrSoUdWFDVGdfAnWA_aem_GIBfu3e7ss-wdCPuGNaDIA
skaityti daugiau

PAVOGTAS ŠUO IŠ PRIEGLAUDOS „LESĖ”

Iš gyvūnų globos organizacijos @vilniauslese penktadienio vakarą buvo pavogtas šuo vardu Lordas. Vyras, galimai pavogęs šunį, pirmiausia apsilankė pamainos metu, prieglaudoje dirbę savanoriai ir Policija buvo informuota, tačiau rūpintis, kur dingo šuo, pradės tik pirmadienį. Svarbu rasti asmenį, kuris kelia pavojų gyvūnams, ir jį nubausti, kad ateityje tokių situacijų pasikartotų kuo mažiau. Įtariamasis neigia, kad turi šunį ir kad ji paėmė. Prašome visų pagalbos ieškant Lordo ir užtikrinant, kad kaltininkas būtų tinkamai nubaustas. Jeigu turite bet kokios informacijos apie šunį ar galimai jį pavogusį asmenį, nedelsdami susisiekite su VšĮ „Lesė” arba 112. Padėkime kartu sugrąžinti Lordą ten, kur jis turi būti – saugioje aplinkoje!
skaityti daugiau

Šuo – povo sargas

Turbūt daug kas matėte istoriją, kur asmuo pats socialiniame tinkle "Facebook" pasidalino istorija, kaip prižiūrėti ir apsaugoti povą. Gyvūno laikytojas nurodė, kad šunį pririšo vidury lauko. Jam nepasirodė nenormalu taip laikyti gyvūną: be galimybės pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų, ant saulės kaitros, be pavėsio. Sureagavome iš karto, kreipėmės į VMVT, gavome atsakymą, kad Prašyme pateikta informacija pasitvirtino, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį. Mūsų žiniomis, šuo taip nebelaikomas, tikimės iš institucijos gauti galutinį atsakymą, kokios baudos gyvūno laikytojas sulaukė. Kiek dar metų turi praeiti, kad žmonių mentalitetas pasikeistų? Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.ltwww.bit.ly/GGIaukok, PayPal www.bit.ly/GGIPayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
skaityti daugiau

Šiandien nekupiravimo projekto svarstymas Seime atidėtas, tačiau kad ir kiek keli suinteresuotieji stengsis, jis vis tiek įvyks ir projektas priimtas bus

Šiandien mes nelabai nuotaikoje vynioti žodžius į vatą, tai gal pasakysime taip, kaip yra. Lietuvoje yra kelios gyvūnų gerovės organizacijos, veikiančios daug metų, padariusios didžiulį pokytį, turinčios kompetencijos šioje srityje. Jų tikslas - geresnis gyvenimas gyvūnams. Žmogus gyvūną turi gerbti, nežaloti ir neišnaudoti. Ir tada yra keli žmogeliai, kurie, matyt, nieko daugiau gyvenime nemoka, tad pelnosi iš gyvūnų ir tą daro bet kokia kaina. Nepaisant to, kad jau beveik visam pasauliui aišku, kad gyvūnų žalojimas yra baustinas, tame tarpe ir kupiravimas, jie vis dar peza apie teorijas, egzistavusias prieš 47 metus. Tas teorijas valkioja po feisbukus ir visur kitur. Jiems į darbą turbūt eiti nereikia, tai vidury baltos dienos sėdi prie Seimo, išsidėlioję statulėles, nes tai didžiausias gyvenimo pasiekimas. Ir tas net ne jų, o jų šunų. Bet keisčiausia, kad vis dar atiranda Seimo narių, kurie šitam absurdui pasiduoda, dieną prieš galutinį svarstymą Seime pateikia kažkokias buitiškai surašytas ir su protu susipykusias pastabas, kurių jaučiam net patys neskaitė, bile klausimas būtų vilkinamas dar ilgiau. Mažu dar spės tie statulėlių surinkinėtojai prastumti porą papildomų vadų. Labai norėtųsi, kad po dviejų metų tampymosi pirmyn atgal, nuolatinių diskusijų ir aiškinimų, šis klausimas būtų pagaliau uždarytas ir judėtume link kitų darbų, nes jų tikrai yra, na bet dar teks palaukti tos sveiko proto dienos. Tikimės ir padarysime viską, kad nebeilgai.
skaityti daugiau

Rytoj – dviejų metų darbo finišo tiesioji

Primename, kad kupiruoti gyvūnus Lietuvoje draudžiama jau per 20 metų, nes tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu, tačiau įstatymas pilnai nepasiteino, nes vis dar matome nemažai gyvūnų su nukarpytomis ausimis ir/ar uodegomis. Dalis jų ne tik auginami sau, bet naudojami pasipelnymo tikslais. Akivaizdu, kad reikėjo imtis papildomų priemonių, kurios sumažintų norą taip gyvūnus žaloti, todėl kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdėme komunikacijos kampaniją prieš gyvūnų žalojimą, o su Seimo nare Ieva Pakarklytė inicijavome projektą Seime, kurio tikslas - uždrausti veisti, parduoti ir renginiuose eksponuoti kupiruotos gyvūnus. Balsavimas vyks jau rytoj, tad jau šiandien kreipėmės individualiai į kiekvieną Seimo narį, primindami apie projekto svarbą bei būtinybę dalyvauti balsavime, na o jus kviečiame taip pat parašyti Seimo nariams laiškus, asmenines žinutes arba paminėti komentaruose, ypač tuos, kurie praeitame balsavime nedalyvavo, kad šį kartą atrastų tam laiko, nes balsavimas yra galutinis. Balsavusiujų sąrašas: http://surl.li/xqwiti Prie GGI veiklos kviečiame prisidėti Jums patogiu būdu, kad daugiau gerų pokyčių gyvūnams įvyktų: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Verta perskaityti: pasimetusius gyvūnus nuo šiol galite pristatyti policijai

"Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bepriežiūrį gyvūną sulaikiusiems asmenims siūlytina per 3 dienas kreiptis į savivaldybę, policiją ar gyvūnų globėją. Jeigu bepriežiūrį gyvūną augintinį sulaikęs asmuo negali pasirūpinti gyvūnu augintiniu, siūlytina iš karto kreiptis į artimiausią gyvūnų globėją. Jei asmuo neturi interneto ar nemoka juo naudotis, jis visada gali paprašyti veterinarijos gydytojo, į kurį kreipėsi, surasti Internete artimiausią gyvūnų globėją." - Aplinkos ministerija (AM). Atrodo, kad juokaujam? Nelabai. Atsimenate mūsų įrašą apie tai, kad dėl duomenų apsaugos gyvūnus augintinius radę žmonės dažnai užstringa su jais, nes veterinarijos klinika, net jei randa mikroschemą, negali duoti šeimininkų kontakto, o tik patys jiems paskambinti? Tačiau jei šeimininkas tuo metu neatsiliepia ar susisiekti neišeina, gyvūną radęs žmogus lieka stovėti su tuo gyvūnu ir daryti neaišku ką, nes privačios veterinarijos klinikos neturi rūpintis pamestais gyvūnais? Dėl šios situacijos mesm kreipėmės į AM , kuri yra atsakinga už gyvūnų ženklinimą ir dar daugybę kitų gyvūnų gerovės klausimų. Kreipėmės ne raštu, o asmeniniu laišku, paaiškinančiu, kad taip, kaip veikia įstatymas, sudaromos problemos pasimetusiam gyvūnui greičiau grįžti namo ir našta užkraunama niekuo dėtam piliečiui, tikėdamiesi betarpiško bendradarbiavimo ir bendro pamąstymo, kaip tą problemą būtų galima spręsti ar bent patobulinti sistemą. Gavome atsakymą. Šalto teisinio rašto pavidalu. Raštas aiškina, kaip veikia įstatymas, nors to mes neprašėme ir iš mūsų kreipimosi turėtų būti labiau negu aišku, kad mes žinome, kaip veikia įstatymas - šūdinai. Kadangi kėlėme klausimą, kad savivaldybės, atsakingos už bepriežiūrius gyvūnus, vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirba, AM mano, kad tuomet dėl rastų gyvūnų žmonės turi kreiptis į: 1. Policiją. Nes policija tikrai neturi, ką veikti, žmogžudystės, vagystės, kiti baisūs dalykai nevyksta, todėl nuo šiol jie važinės paimti rastų gyvūnų. Ką toliau su jais darys - nežinia. Ką AM galvoja, neaišku. 2. Gyvūnų globėją. T.y. prieglaudą. Įstaigą, dažniausiai ne pelno siekiančią, kuri ir taip sprendžia pasekmes to, kad šalis nesusitvarko su benamiais gyvūnais: sterilizacijų ir švietimo iš valstybės vis dar kritiškai trūksta, na bet čia atskira tema. Tai dabar AM galvoja, kad jie štai savo darbelį atidirba už mokesčių mokėtojų pinigėlius, duris uždaro ir ilsisi, o iš žmonių paramos ir savanorių pagalba veikiančios, gyvūnais ir taip ne savo noru pertekusios prieglaudos turi priimti pamestus gyvūnus. Be akivaizdaus absurdo dar liūdniau tai, kad ši situacija puikiai parodo institucijos, dirbančios su gyvūnų gerove, požiūrį. Beje, šiai institucijai pavaldi ir VMVT. Kokių teigiamų pokyčių su tokiu požiūriu galime tikėtis?
skaityti daugiau

Kol atsakingi piliečiai rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų augintiniais, ši šeimininkė paleidinėja savo nekastruotą gyvūną pasiganyti kaip avelę

Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai šunys laksto palaidi, t.y. bepriežiūriai. Ir vis dar pasitaiko atvejų, kad jie palaidi laksto ne dėl netyčinio nutikimo, o yra sąmoningai paleidžiami "pasilakstyti". O dar pasitaiko ir kad pasilaksto nekastruoti gyvūnai. Ką pasakyti apie tokius šeimininkus? Nežinom. Bet, matomai, jei nesusivokia, kad vieną dieną gali sulaukti skambučio dėl to, kad jų šuo išbėgo į gatvę, sukėlė avariją ir pražudė žmones, tai juo labiau nesusivokia, kad papildomų benamių gyvūnų Lietuvai nereikia. Gera žinia, kad jei nesusivokia - tam yra įstatymai, nes savo augintinio ir aplinkinių saugumą užtkrinti privalu ir palikti bepriežiūrius juos draudžiama. Šiuo atveju asmuo gavo žodinę pastabą už padarytą administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, numatytą kodekso 346 straipsnio 1 dalyje. Ar to užtenka? Mes manome, kad ne, nes atvejis ne netyčinis, o piktybinis, pasikartojantis, o šeimininkė iš viešosios erdvės matosi arogantiška, tad kažin, ar išvadas pasidarys. Ar žodinė pastaba geriau nei nieko? Taip, nes įvykis jau užfiksuotas ir antrą kartą lauks jau nebe tik žodinis įspėjimas. Nuotraukose - skirtingų asmenų skirtingose vietose užfiksuotas tas pats šuo be priežiūros. Liudininkai teigia, kad jis dažnai palaidas. Kviečiame neabejingus piliečius stebėti aplinką ir pastebėjus šį šunelį ir vėl bepriežiūrį, fiksuoti nuotrauka arba video, laiką ir vietą bei atsiųsti tiesiai mums info@ggi.lt. Dėkojame! Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Savanorystė gyvūnų gerovės srityje

Kaip Lietuvoje keičiasi požiūris į savanorystę? Ar savanorių gyvūnų srityje vis dar trūksta? LNK žinios GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
skaityti daugiau

Istorija apie tai, kaip katinas kentėjo, bet visi susitaikyt norėjo

2024 m. birželį į VšĮ „Tautmilės globa“ kreipėsi žmonės dėl katino prieglobsčio. Žmonės informavo esą iš Ukrainos ir jiems staiga reikia grįžti į gimtinę. Dėl nurodytos priežasties nebegali kurį laiką (tiksliai neįvardijo) laikyti savo augintinio. Asmenys pasirašė laisvos formos atsisakymo raštą. Perėmę gyvūną į globą VšĮ „Tautmilės globa“ savanoriai pastebėjo, kad katinui traumuota dešinė galinė koja. Susisiekę su šeimininkais gavo informaciją, kad gyvūnas prieš tris mėnesius toks grįžo iš lauko. Šeimininkai teigė, kad vežė į veterinarijos kliniką apžiūrai ir veterinarijos gydytojas rimtų sužalojimų nematė. Jų teigimu buvo suduota vaistų, nuo ko netikslino. Kylant abejonėms, savanoriai savo iniciatyva katiną nuvežė atlikti tyrimus, t. y. padaryti rentgeno nuotraukas. Kaip teigia savanoriai, jie liko visiškai šokiruoti tuo, ką pamatė: koja lūžusi ir jau suaugusi per tris vietas. Tai parodo, kad gyvūnas buvo negydomas. Prognozės liūdnos, galimai kojos amputacija. Toliau seka įdomi dalis, kad asmenys, atidavę katiną, nori jį atsiimti, tačiau VšĮ „Tautmilės globa“ atstovė su tuo nesutinka dėl galimai žiauraus elgesio: veterinarinės pagalbos nesuteikimo, abejingumo gyvūno kančioms bei iškilusios grėsmės gyvybei. Iš veterinarijos klinikos UAB “Veterinarinės Medicinos Centras Begemotas” pateiktas išrašas patvirtina gyvūno sunkią būklę, netinkamą priežiūrą: “<...>Trauma galimai įvykusi daugiau nei prieš 3 mėnesius, anksčiau gydymas taikytas nebuvo. Ortopedinė apžiūra (gyvūnas seduotas): priekinės kojos - n.y., galinė kairė koja - n.y., Galinės dešinės kojos raumenys atrofuoti, jaučiama didelė raumenų kontraktūra, koja nėra stabili ties šlaunikauliu, jaučiama krepitacija, mobilumo ties kelio sąnariu nėra, šlaunikaulio galvutė išnirusi iš klubaduobės dorsaliai. Įsivertinus pokyčius apžiūros metu ir turimą informaciją iš prieglaudos nuspręsta amputuoti galinę dešinę koją atliekant disartikuliaciją ties klubo sąnariu.” Atsižvelgiant į išdėstytą situaciją, mes, GGI, ėmėmės veiksmų dėl tyrimo pradėjimo dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, kai šiam gresia suluošinimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalis), kadangi dėl nesuteiktos būtinos veterinarinės pagalbos laiku, gyvūnas patyrė kančias ir jam grėsė suluošinimas. GGI teisininkė sulaukė skambučio iš VMVT. Skambučio metu buvau paprašyta atsiimti pareiškimą, nes neva asmuo, atvežęs katę, susitaikė su prieglaudos atstove. GGI atsakymas buvo neigiamas, nes, visų pirma, jie yra institiucija, priimanti sprendimą, antra – kaip gali susitaikyti? Ar katinas irgi susitaikė su šeimininkais, nes negali kalbėti? Yra teisės aktai ir jie visiems taikomi vienodai. Kiek vėliau gavome atsakymą, kad tyrimas vis tik nebus atliekamas, bet jau dėl kitų priežasčių: "Informuojame, kad nagrinėjant Jūsų Prašymą ir pridedamus dokumentus nustatyta, kad Globos namuose pildomoje Gyvūno registracijos kortelėje, įmonės UAB „Veterinarinės Medicinos Centras Begemotas“ išraše iš ligos istorijos ir Gyvūno augintinio pažymėjime nesutampa duomenys apie gyvūno tapatybę, kadangi aukščiau minimuose dokumentuose katino gimimo data ir vardas skiriasi. Pažymime, kad Globos namai priėmė gyvūną laikinajai globai tiesiogiai iš gyvūno laikytojo, tačiau pagal Globos namų pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti gyvūno savininko tapatybės. Pateiktuose dokumentuose fiksuota tik asmens vardas ir pavardė be papildomų asmens duomenų. Taip pat nepateikta gyvūno perdavimo sutartis kur būtų numatytos gyvūnų perdavimo sąlygos ir laikytojo atsakomybė atsisakant gyvūno. Prašyme nurodytu telefono numeriu susisiekti nepavyksta. Informuojame, kad atliekant tyrimą nenustatyti asmenys, kurie galimai susiję su netinkamu elgesiu su gyvūnų veika, todėl tyrimas nebus atliekamas." Kas čia įvyko, suprasti sudėtinga, bet mums panašu į visų nuėjimą lengviausiu keliu. Kaip žmonės nustos skriausti gyvūnus, jei yra nebaudžiami? Prie GGI veiklos prisidėti galite Jums patogiu būdu: www.ggi.lt/parama
skaityti daugiau

Kaip manote, kada Lietuvoje tokios pramogos pranyks?

38 metai gyvūnus verčiant fotografuotis su praeiviais. Taip, į Aplinkos apsaugos departamentą kreipėmės dėl leidimų, laikymo sąlygų, gyvūnų sveikatos. Skyriaus pareigūnams asmuo pateikė papūgos teisėto įsigijimo dokumentus ir Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Leidimą prekiauti gyvūnais, jų dalimis, ir gaminiais iš jų (pagrindinė veiklos rūšis – gyvūnų viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų). Vizualiai vertinant, papūga atrodė sveika, normalaus įmitimo, snapas sveikas, plunksnos neišpešiotos, žaizdų nėra, judri, neapatiška, stereotipinių požymių nėra, kad gyvūnas serga požymių nebuvo, todėl nebuvo būtinybės kviesti papildomai Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos specialistų dėl laikymo sąlygų ir sveikatingumo įvertinimo. Tai viskas, ką mes iš savo pusės galime padaryti, kad ir kaip nepritartume tokiam gyvūnų "darbui". Joks gyvūnas nenori būti tampomas kiaurą dieną, ar karštą, ar šalta, verčiamas lipti ant 30 skirtingų žmonių ir su jais fotografuotis. Patikėkit, jums irgi nepatiktų. Ką belieka daryti? Niekada tokiomis pramogomis nesinaudoti ir apšviesti aplinkinius, kad to nedarytų.
skaityti daugiau

Tai kam iš tiesų reikalingi naktiniai taikikliai: šernams ar elnių ragams?

Vilius Paskevicius savo įraše puikiai panagrinėjo, kam žmonės ieško ir naudoja naktinius taikiklius ir kaip, į tai atsižvelgiant, juos reklamuoja labai laimingas Rokas Babarskas iš "Optic Spot" (optinių taikiklių, termovizorių, priedėlių parduotuvės) "Priedėlis - termovizorinis prietaisas skirtas tvirtinti prie šautuvo optikos padarant ją naktinio matymo taikikliu. Lietuvoje draudžiamas elnių medžioklėje, nachališkai stumtas ir įteisintas šaudyti šernus prisidengiant Afrikiniu kiaulių maru, kurį sukėlė medžiotojai. Sukėlus marą jie įgavo progą įsiteisinti taikiklį su kuriuo dabar šaudys elnių (ir kitus) trofėjus - pagrindinė priežastis dėl ko ir reikėjo tokio taikiklio. Išvakarėse istorinio naktinio ir beribio (šiemet dar ir panaikinti elnių šaudymo limitai) elnių šaudymo sezono, tamsos padarai domisi prekyboje esančiu gausiu termo priedėlių asortimentu. Kad neužknistų karštają linija atsakinėti vis į tą patį klausimą - kaip su priedeliu matosi elnio ragai - ko gero aukso amžių išgyvenantis naktinių taikiklių karalius surengia video šou, kur pasidabinęs elnio galva vaikšto po lauką ir pademonstruoja naikiklių galimybes." Eikit pažiūrėti reklaminio video (https://www.youtube.com/watch?v=WB9d8nQPI8s), kol jis dar neištrintas. Nors, tiesą pasakius, nemanome, kad trins. Naglumo viršūnė jau yra pasiekta ir su dideliu pasididžiavimu.
skaityti daugiau

GGI pozicija dėl zoologijos sodų

Gauname daug žmonių žinučių, žiniasklaidos skambučių ir laiškų dėl įvykio zoologijos sode (skaityti straipsnį nuorodoje komentare), tad norime atsakyti visiems vienu kartu, kad zoologijos sodai ir laukiniai gyvūnai nėra GGI veiklos, o, svarbiausia, kompetencijos sritis, todėl galime tik išreikšti savo nuomonę, tačiau ne imtis konkrečių veiksmų. Ta mūsų nuomonė daug kam nepatiks, bet mes ją vis tiek parašysime, nes kitaip užklausos nesibaigs. Važiuojam. Pradėkime nuo to, kad, mūsų nuomone, zoologijos sodai nebeturėtų egzistuoti. Mūsų nuomone, jie yra žemo intelekto žmonių pramoga ir visiška atgyvena, netinkanti moderniam pasauliui, turinčiam galybę puikių alternatyvų. Sapalionės apie saugomas rūšis neatitinka tikrovės, nes tų saugomų rūšių ten geriausiu atveju 1%. Rūšis saugoti galima ir nepardavinėjant bilietukų žmonėms, kurie eina spoksoti, šerti, baksnoti ir triukšmauti gyvūnų aplinkoje. Yra rezervatai, yra kitos vietos su ten dirbančiais profesionalais. Bet apie darbuotojus pakalbėsime truputį vėliau. Toliau, sapalionės apie edukaciją taip pat yra tik sapalionės, nes jokia edukacija negali vykti, rodant gyvūnus jiems absoliučiai nenatūralioje aplinkoje, be jų natūralios elgsenos. Ko mes mokome savo ten vedamus vaikučius? Kad Lietuvoje gyvena žirafos? Ne, jos čia negyvena. Kad kupranugariai šoka? Ne, jie nešoka, tai stereotipinis elgesys, kai gyvūnai išprotėja. Kad delfinai kasosi į stiklą? Ne, jie nesikaso, jie bando nusižudyti, trankydami galvą į stiklą. Kiekvienas iš jūsų, kuris mokate pinigus, kad nueitumėte į zoologijos sodą, esat ne mažesnis blogis nei tie darbuotojai, kurie į garažą uždarę merdintį gyvūną atsistoję rūkė. Jūsų pinigais šis konclageris yra kuriamas ir išlaikomas ir nežinojimas bei intelekto trūkumas nuo atsakomybės neatleidžia. Toliau galime pakalbėti apie darbuotojus ir vadovus tokių vietų. Dažniausiai tai yra žmonės, kurie apskritai prie gyvūnų neturėtų būti priledžiami, bet paradoksaliai štai jie yra tiesiogiai atsakingi už gyvūnų gyvenimus. Ar tai, ką skaitome šiame straipsnyje (mes nebuvome, savomis akimis nematėme, bet esame linkę tikėti žmonėmis, kurie buvo, matė, filmavo) yra normalu? Ne. Ar yra neįprasta? Irgi ne. Nes tokiose vietose dirbantiems asmenims dažniausiai ant gyvūnų nusispjaut. Galime panagrinėti viršininko požiūrį: 1. "Sodo vadovas situacijos nesureikšmina ". Taip, gamtoje vyksta žiaurūs dalykai, bet normaliam žmogui nėra visai normalu nei žiūrėti, kaip vieną gyvūną galabija kiti, nei palikti merdėti kančiose, kai yra išrastos visos priemonės jei jau nebe padėti, tai bent kančias nutraukti, nei numesti dar gyvą į garažą ir ten palikti. O štai žmogui, kuris šiuos gyvūnus į aptvarus uždarė be galimybės pasirinkti, kur jie nori būti ar be galimybės pabėgti, tai yra normalu. Situacijos jis mat nesureikšmina, nes gi ne pirmas kartas. 2. "Mes matėme, kad jis jau prieš dvi dienas buvo toks… Bet manėme, kad ten praeis". Atrodo, kad skaitome ne veterinaro, zoo sodo vadovo komentarą, o kaimiečio, baigusio 2 klases ir nemačiusio gyvūno savomis akimis. Pasakyti daug nėra ką, tik labai aiškiai suprasti, kad jam laikas grįžti į mokslus. 3. "Tai ir tai dar ačiū darbuotojams, kad jie atėjo." Nes šiaip tai aišku zoo sodo darbuotojų darbas nėra prižiūrėti gyvūnus, tai džiaukimės, kad atėjo, nes galėjo ir neateiti, kava šąla. Aišku visiems metų metus, kad zoo sodai Lietuvoje ir ant gyvūnų, ir ant institucijų, ir ant gyvūnų gerovės gynėjų, ir ant lankytojų yra, atsiprašome už išsireiškimą, padėję skersą. Kodėl tai vyksta, sunku pasakyti. Kodėl vienos įmonės atsakomybę neša, o štai kitų sukontroliuoti niekas nesugeba arba nesiteikia, paaiškinti negalime. Matyt, yra povandeninės srovės, kurios kažkam naudingos. Situacija eilinį kartą bus užglaistyta, vaikučiai plos katučiu, matydami kenčiančius gyvūnus, o tėveliai finansuos tragedijas. Galiausiai norime pasakyti žodį ir sofos riteriams, kurie amžinai aiškina komentaruose, kaip organizacijos daro blogai tą, aną, trečią, kaip turi daryti kitaip, dabar ir vėl mums rašinėja, kaip mes "privalom kažką daryti", kai patys nesugeba nei trijų sakinių perskaityti, kad žinotų, jog su zoo mes nedirbame. Tai žinot, kelkit subines nuo sofų ir darykit patys vietoje komentarų rašinėjimo, nes per tokius didvyrius užsidarys ir tos kelios likusios organizacijos, kurios dėl gyvūnų dirba. Turėjome puikią organizaciją, kuri dėl zoo sodų gyvūnų gerovės kovojo daugybę metų ir padėjo labai daug gyvūnų, bet nebėra ir jos. Priežastis įvardinti galėtų tik pati organizacija, bet iš patirties žinome, kad tie riteriai motyvacijos verstis per galvą savo gerovės sąskaita tikrai neprideda. Jūs mūsų neprivalote remti (kertam lažybų to niekada ir nedarėt), tad neikit ir į mūsų puslapį skaityti naujienų bei rašinėti, susikurkit savo ir ten rašykit, ką tik norit. Sėkmės!
skaityti daugiau