Naujienos

Kinijoje atsisakoma kosmetikos bandymų su gyvūnais

photo-1547836291-f794e30d524a
Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, remiantis www.livekindly.co pateikta informacija ir siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Gansu provincijos nacionalinio medicinos produktų asociacijos pateiktas pranešimas užbaigia kosmetikos bandymus su gyvūnais tiek importuotiems, tiek vidaus rinkoje pagamintiems produktams. Tarptautinė gyvūnų gerovės organizacija ,,Cruelty Free International“ (CFI) pripažįsta žinias kaip ,,svarbų žingsnį“ link gyvūnų testavimo visame pasaulyje baigties. Prieš tai Kinija buvo žinoma kaip šalis, bandanti tarptautinius ir vietinius produktus su gyvūnais jau jiems patekus į rinką. ,,Kinijos valdžios patvirtinimas, kad kosmetikos bandymas su gyvūnais po patekimo į rinką nebėra norma yra didžiulis ir sveikintinas žingsnis teisinga kryptimi“, - teigia CFI generalinė direktorė Michelle Thew savo pareiškime. Nors tai dar nereiškia, jog kosmetikos kompanijos gali iškart importuoti produktus į Kiniją ir būti paskelbtomis ,,draugiškomis gyvūnams“, organizacija džiaugiasi šalies progresu. ,,Tikimės, kad tai nuties kelią į tikrus teisinius pokyčius, kurie padėtų tiek gyvūnams draugiškoms kompanijoms ir Kinijos vartotojams, tiek tūkstančiams gyvūnų“, - teigia Thew. Kinija pradėjo atsitraukti nuo kosmetikos bandymų su gyvūnais jau prieš kurį laiką. 2018-ųjų metų spalį Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas paskelbė ieškantis perspektyvių alternatyvų kosmetikos bandymams su gyvūnais, atkreipdamas dėmesį į tai, kad gyvūnams draugiškų metodų paieška ir vystymas yra didžiausias prioritetas organizacijai. Ateitis su kančių nesukeliančia kosmetika atrodo vis labiau įmanoma ir daugybė šalių imasi veiksmų tokio tipo testavimams uždrausti. Šių metų pradžioje Australijoje kosmetiniai gyvūnų bandymai buvo visiškai uždrausti. Pagal naują įstatymą Australijoje gyvūnų testų rezultatai daugiau nebus laikomi produkto saugumo įrodymu. Tai reiškia, kad visi kosmetikos prekių ženklai turės įrodyti prekės efektyvumą ir saugumą be gyvūnų išnaudojimo. Šis žingsnis buvo giriamas ir gyvūnų gerovės grupės ,,Humane Society International“. Organizacijos kampanijos vadovė Hannah Stuart teigė: „Šis draudimas parodo tiek globalines tendencijas pabaigti kosmetinį žiaurumą, tiek Australijos visuomenės norą nevystyti kosmetikos išnaudojant gyvūnus.“ Šaltinis: https://www.livekindly.co/china-ends-animal-testing-requirements-cosmetics/
skaityti daugiau

Mažametės mergaitės akivaizdoje šeimos šuniuką sudraskusio šuns šeimininkams 150 Eur bauda

childpuppytime
Informacija paruošta Giedrės Gudelytėsiš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Ar pamenate visai neseniai nutikusį įvykį, kai palaidas šuo mažamečio vaiko akivaizdoje mirtinai sudraskė šeimos šunį? Glaudžiai bendradarbiaujame su sudraskyto šuniuko šeimininkais ir stengiamės padėti konsultuodami teisiniais klausimais bei palaikyti morališkai. Tikime, kad informacijos sklaida apie tokius skaudžius įvykius gali užkirsti kelią jų pasikartojimui. Na, o dabar apie viską iš pradžių. 2018 m. gegužės 9 d. vakarą apie 21 val. ponia L. M. su dukra ir 2 metų amžiaus anūke bei šeimos augintiniu – mažo dydžio senyvo amžiaus šuniuku, vaikščiojo lauke. Šuniukas buvo pririštas, o dėl senyvo amžiaus ir gero charakterio būdo jis buvo labai ramus ir anūkė galėdavo laikyti jo pavadėlį, šuniukas visada labai gražiai eidavo šalia net ir anūkei važiuojant su dviratuku. Staiga, nežinia iš kur atsirado didelis erdelterjero veislės šuo (policijos duomenimis), kurį moterys ir anksčiau buvo mačiusios lakstantį palaidą netoliese, šis šuo netikėtai puolė mažąjį šeimos šuniuką, iš siaubo ir išgąsčio rėkdamos moterys bandė apginti savo augintinį, tačiau jis buvo sudraskytas per kelias minutes, sudraskyto šuns šeimininkės dukra dar mėgino ieškoti visą parą dirbančios veterinarijos klinikos ir gelbėti mylimą gyvūną, kai suvokė, kad jos rankose gyvybė jau užgeso, šuniuko kūnelis buvo permirkęs krauju. Galime tik mėginti suprasti, ką tuo metu jos išgyveno, kokį siaubą patyrė matydamos draskomą gyvūną ir ką jautė bijodamas dėl savo saugumo, juk šuo bet kuriuo metu galėjo pulti ir jas, o ką jau kalbėti apie 2 metukų amžiaus anūkės patirtą šoką ir psichologinį sukrėtimą. Po kelių minučių su dviračiais atvažiavo šuns šeimininkas su savo sūnumi ir pasiėmė palaidą šunį, tiesiog taip paprastai, lyg nieko nebūtų nutikę. Moterys iškvietė policiją ir surašė pareiškimą dėl įvykio. Po kelių dienų ponia L. M. kreipėsi į mus ir mes nedelsdami sutikome pagelbėti. Padėjome pateikti patikslintą pareiškimą policijai bei septynių Linų gatvėje Vilniuje gyvenančių kaimynų raštišką liudijimą, kad šis šuo nuolat pastebimas palaidas su GPS pavadėliu ir neprižiūrimas šeimininkų. Kaimynystėje gyvenantys žmonės baiminasi dėl savo bei savo augintinių saugumo, didelis šuo kelia grėsmę visiems aplinkiniams. Mažametė ponios L. M. anūkė po šio įvyko ne tik sunkiai užmiega, bet ir pradėjo bijoti šunų bei nebevažinėja dviratuku. 2018 m. gegužės 24 d. ponia L. M. gavo raštišką pranešimą dėl pareiškimo patikrinimo Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate, kurį pateikė Vyresnioji tyrėja L. U. Pranešime nurodyta, kad poniai Ž. V. Š. (palaido šuns šeimininkei) skirta administracinė 150 € bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį. Nutarime pripažinta, kad poniai Ž. V. Š. priklausantis erdelterjero veislės šuo (policijos duomenimis) išlaužęs tvorą ir ištrūkęs iš aptverto teritorijos užpuolė ir mirtinai sudraskė poniai L. M. priklausantį mišrios veislės šunį. Tyrimo metu nustatyta, kad šuo dažnai bėgioja be priežiūros kitiems žmonėms prieinamoje teritorijoje, šuo nėra skiepytas. Nutarime taip pat pripažinta, kad ponia Ž. V. Š. neužtikrino laikomo šuns tinkamos priežiūros, kad šuo nekeltų ir nesudarytų žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, taip pažeisdama 2013 rugsėjo 18 d. Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijose taisyklių tvirtinimo Nr. 30-2001 5.4 punktą, 2013 m. gegužės 2 d. „Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“ Nr. B1-336 7.3 punktą, 39 punktą ir 43 punktą bei padarė pažeidimą numatytą LR ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje. Sunkinančių aplinkybių tyrimo metu nustatyta nebuvo, o lengvinanti aplinkybe – prisipažinimas ir nuoširdus galėjimasis padarius nusižengimą arba pagalba išaiškinant nusižengimą. Erdelio terjero veislės šuns šeimininkė neatvyko į posėdį ir nutarimas buvo priimtas jai nedalyvaujant. Ponia L. M. nesutiko su nutarimu ir su mūsų pagalba pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui nepraleidus numatyto termino. Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį: „ Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 € iki 120 €“. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį: „ Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 100 € iki 300 €. Nesuprantame, kodėl galutinė bauda 150 €, nutarime nebuvo atsižvelgta, kokio dydžio žala buvo padaryta poniai L. M., jos dukrai ir anūkei, tiek materialinė, vertinant šeimos augintinį kaip turtą, kurį šeima puoselėjo 20 metų, tiek ir psichologinė. Nutarime taip pat neįvertinta, kad mažametė, vos 2 metukų, ponios L. M. anūkė patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, kuris gali turėti įtakos mergaitei visam gyvenimui. Svarbu paminėti, kad nei šuns šeimininkė, nei jos šeimos nariai neatsiprašė dėl padarytos žalos ar įvykio apskritai, nepasiūlė jokios pagalbos ir nė karto nepasiteiravo, kaip laikosi mažametė ponios L. M. anūkė. Taip pat nutarimu neužtikrinama, kad poniai Ž. V. Š. priklausantis šuo ir toliau nelakstys palaidas be priežiūros bei nekels grėsmės aplinkiniams. Netoliese gyvenantys žmonės nesijaučia saugūs, bijo išeiti pasivaikščioti su savo augintiniais. Ponios L. M. pateiktame skunde akcentuojama, kad gyvūno padarymas bešeimininkiu ir jo nepriežiūra, elgesys, dėl kurio gyvūnas žuvo ar buvo suluošintas pagal LR BK 310 straipsnio 1 dalį laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Taip pat labai svarbu paminėti, kad pagal ANK 346 straipsnio 20 dalį, už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius pažeidimus, gali būti skirtas gyvūnų konfiskavimas. Šiuo atveju, konfiskavimas nebuvo skirtas. Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI) iš karto sutiko padėti gyvūno globos klausimu, jei jis būtų konfiskuotas., taip užtikrinant visavertę agresyvaus šuns priežiūrą, kinologų bei veterinarų konsultacijas. Su nekantrumu laukėme, kada Vilniaus miesto apylinkės teismas pateiks skundo nagrinėjimo išvadas ir buvome pasiruošę pagelbėti poniai L. M., kad teisinėmis priemonėmis būtų pasiektas teisingumas šioje žiaurioje istorijoje. Reziume – po dar kelių sprendimo skundų buvo pasiekta, kad šuns neprižiūrėjusiems šeimininkams paskirta 150 eurų bauda.
skaityti daugiau

Naminių gyvūnų skiepijimas – sveiko gyvenimo garantas

photo-1525253086316-d0c936c814f8
Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Naminių gyvūnų sveikata priklauso nuo daug jų organizmams įtakos darančių faktorių. Rūpestis, teisingas maitinimas, mankšta ir veterinaro nurodymų laikymasis padeda mūsų draugams būti sveikiems bei laimingiems. Vienas iš svarbių būdų padėti gyvūnėliams – prižiūrėti jų imuninę sistemą, kovojančią su ligų sukėlėjais. Tam, kad apsaugotume mažuosius draugus nuo galimai mirtinų ligų, juos būtina paskiepyti. Kaip veikia skiepai (vakcinos)? Skiepas (vakcina) – biologinės kilmės preparatas, padedantis sužadinti imuninę sistemą prieš tam tikrą ligą. Paskiepijus gyvūną, jo organizmas pradeda gaminti specifines gynybines ląsteles prieš ligos sukėlėjus. Vėliau tos ligos sukėlėjui patekus į organizmą imuninė sistema be vargo su juo susidoroja. Skiepai yra saugus imuniteto stiprinimo metodas, tačiau, kaip ir kiekvieną medicininė procedūra, turi mažą galimybę sukelti šalutinį poveikį, labai retais atvejais alergines reakcijas. Besibaiminantiems dėl skiepų primename: neskiepytam gyvūnui rizika susirgti sunkiomis infekcinėmis ligomis yra ženkliai didesnė, o ligos, nuo kurių apsisaugoti padeda skiepai, daug pavojingesnės gyvūnui nei galimas vakcinų šalutinis poveikis. Nors skiepyti gyvūnai nėra šimtu procentų apsaugoti nuo infekcijos rizikos, tačiau jie kur kas lengviau įveikia ligas, išvengia komplikacijų. Kokie skiepai būtini naminiams gyvūnams? Kompleksinė šunų vakcina apsaugoja nuo tokių ligų kaip šunų maras, parvovirusinis gastroenteritas, hepatitas, leptospirozė ir paragripas. Dalyvaujantiems parodose šunims dar rekomenduojamas skiepas nuo šunidžių kosulio. Kačių kompleksinė vakcina apsaugos nuo rinotracheito, panleukopenijos, leukemijos, o priklausomai nuo gyvenimo būdo gali prireikti skiepyti ir nuo rinotracheito, kalcivirozės. Šeškai skiepijami standartinėmis šunų vakcinomis, nuo pasiutligės mėsėdžių maro. Triušiams skirtos specialios vakcinos nuo virusinės hemoraginės ligos ir miksomatozės. Lietuvos Respublikoje tiek šunis, tiek kates būtina skiepyti nuo pasiutligės. Gyvūnui reikalingas vakcinas paskirs veterinaras, atsižvelgęs į jo gyvenimo būdą, amžių ir sveikatą. Kada turėtų būti skiepijami gyvūnėliai? Skiepijant šuniukus gali būti taikomos kelios vakcinavimo schemos. Tinkamiausia konkrečiam gyvūnui parenkama pagal jo amžių ir riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Jeigu 2 mėn. amžiaus šuniukas dar nebuvo skiepytas, jam paprastai taikoma dviejų vakcinavimų schema: pirmą kartą skiepijamas 9 sav. amžiaus komplekcine vakcina, antrą kartą – 12 sav. amžiaus revakcinuojamas kompleksine vakcina ir papildomai skiepijamas nuo pasiutligės. Kai kuriais atvejais 2 mėn. amžiaus šuniukams taikoma ir trijų vakcinavimų schema, skiepijant jį 8, 11 ir 14 sav. Jeigu augintinis tėra 6 sav. amžiaus, rekomenduojama jį skiepyti tris kartus – 6, 9 ir 12 sav. amžiaus. Visais trimis atvejais revakcinacija turėtų būti atliekama kasmet (jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje) – taip išlaikomas susiformavęs imunitetas. Kačiukus skiepyti užtenka du kartus, tačiau pirmosios vakcinos laikas priklauso nuo konkretaus gyvūno ir jo amžiaus. Pirmą kartą kačiukai skiepijami 9 arba 12 sav. amžiaus, antrą kartą – po 3–4 sav. Nuo pasiutligės skiepijama tik nuo 12 sav. amžiaus. Kates, kaip ir šunis, būtina revakcinuoti kasmet (jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje). Šeškų vakcinavimo schema panaši į šunų – skiepijami 2 mėn. amžiaus šeškiukai, revakcinuojama po 3–4 sav., tada atliekamos kasmetinės vakcinacijos. Triušiams pirmoji vakcinacija atliekama 10 sav. amžiaus, revakcinuojama po 4 sav. Imunitetas nuo miksomatozės išlieka 6 mėnesius, o nuo trušių virusinės hemoraginės ligos – 12 mėnesių, todėl revakcinuojant triušį būtina į tai atsižvelgti. Tikslų profilaktinių skiepų planą jūsų gyvūnui sudarys veterinarijos gydytojas. Kaip pasiruošti skiepams? Reikia turėti omenyje, kad vakcinuojami tik kliniškai sveiki, blusų neturintys gyvūnai. 10 dienų prieš skiepijimą iš organizmo turi būti pašalintos parazitinės kirmėlės – tai daroma sušeriant vaistus nuo kirminų. Jų nepašalinus skiepas gali sukelti komplikacijas arba net mirtį. Augintinių negalima skiepyti po operacijos ar sveikstant po ligos. Idealiu atveju patartina vengti ir streso (persikėlimo į naują vietą, triukšmingų vakarėlių, svečių). Svarbu žinoti, kad du kartus neskiepytų šuniukų negalima vesti į lauką tose vietose, kuriose galimas jo kontaktas su sergančiais šunimis arba jų išmatomis. Kam reikia skiepyti taip dažnai? Gali kilti klausimas, ar tikrai būtina dar mažus augintinius skiepyti kas kelias savaites. Primename, kad vakcinacija užtikrina stipraus imuniteto susiformavimą. Kol jaunikliai žindo motiną, pagrindines nuo ligų apsaugojančias medžiagas jie gauna iš motinos pieno. Su laiku mažėjant pieno kiekiui gyvūnėlio imuninė sistema silpsta – tokiu atveju padeda vakcinacija. Pirmuosius porą gyvenimo mėnesių augintinių imuninė sistema yra silpna, o po skiepijimo susiformavusios apsaugojančios medžiagos konkuruoja su gautomis iš motinos pieno – todėl būtina gyvūnėlius revakcinuoti kelis kartus. Dabar atsiranda nuomonių, kad revakcinuoti gyvūnus kiekvienais metais nėra būtina. Pasak taip teigiančiųjų, užtenka gyvūną vaikystėje paskiepyti tris kartus, po metų skiepą pakartoti, o tuomet skiepytis ne kas metus, o kas trejus. Manoma, kad tokios naujos vakcinavimo schemos tinkamos iš namų neišeinančioms katėms bei mieste gyvenantiems, po laukus ir miškus nelakstantiems šunims. Primename, kad net ir beveik visą savo laiką tik namuose leidžiantys gyvūnai gali užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Daugiausia ligų sukėlėjų slypi mus supančioje aplinkoje, ypač – dirvožemyje, tad su batais į namus infekciją gali atnešti bet kuris žmogus. Todėl skiepyti augintinius būtiną, o apie skiepų dažnumą rekomenduojame pasitarti su savo augintinio veterinaru. Taip pat primename, kad savo gyvūnus profilaktiškai nuvesti pas veterinarą būtina bent kartą per metus.
skaityti daugiau

Senolis – į slaugos namus. O jo augintinis?

photo-1515851829312-8cb055f27f6c
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.  Situacija: vienišas senelis paguldomas į ligoninę ilgesniam laikui. Arba, kol galėjęs, tol tvarkęsis savarankiškai, o dabar išvežamas į slaugos namus. Arba miršta. Visais atvejais – namo artimiausiu metu, ar net visai, nebegrįš. Ką artimiesiems arba institucijoms daryti su bute ar name likusiais senolio gyvūnais? Pirmiausia derėtų paminėti, jog keturkojai augintiniai neretai yra vieninteliai nuolatiniai senelių palydovai tiek mieste, tiek kaime. Pasirūpinimas jų likimu po seno šeimininko nelaimės ar mirties – tai ne tik rūpinimasis gyvūnų gerove apskritai, bet ir pagarbos ženklas žmogui, kuris ne vienerius metus augino, šėrė, vedžiojo ir mylėjo savo šuniuką ar katinėlį. „Paleistas į laisvę“ – tai yra išmestas į lauką - naminis gyvūnas neišgyvens, jis nepratęs ieškotis maisto pats, nepratęs prie temperatūros pokyčių, o jei dar yra vyresnio amžiaus, ligotas, neskiepytas, nesterilizuotas ar nekastruotas, pavojų skaičius tik išauga. Užrakintas ar užkaltas viduje šuo arba katinas paprasčiausiai iš lėto, kankindamasis nutrokš ir mirs iš bado, nekalbant apie nešvarą namuose, kurią paliks nevedžiotas ir netvarkytas. Ar to nusipelnė mylimas garbaus amžiaus žmogaus draugas? Kita situacija – rūsių užkalimas nepatikrinus, ar ten nepasiliko šiltesnės vietos ieškančios benamės katės. Jau ir taip patyrusių kančią – kažkada žmonių ištrenktų į gatvę – jų laukia siaubinga mirtis iš troškulio ir bado. Gaila, bet kai kurių gyventojų ir bendrijų atstovų tai nejaudina – rūsys turi būti užkaltas ir dabar pat. Deja. Kaipgi spręsti šias problemas? Geriausias būdas – asmeninė iniciatyva. Jei tik turite nors menkiausią galimybę, priglauskite gyvūną savo namuose, arba reguliariai ateikite jo pašerti, pavedžioti, pabūti drauge. Atminkite, jog dėl susidariusios situacijos jis stresuoja taip pat, ar net dar labiau, nei jūs! Jeigu toks variantas netinka, ieškokite jam naujų namų – nufotografuokite, aprašykite ir įkelkite į skelbimus. Galite paprašyti prieglaudų, kad pasidalintų – arba, jei yra reikalinga laikina globa, padėtų rasti globėjus. Prieš dovanojant gyvūną labai rekomenduojama jį bent jau kastruoti ar sterilizuoti – taip galėsite būti ramūs, kad pasaulyje nepadaugės beglobių, niekam nereikalingų, namų ieškančių ir nerandančių mažylių. Jeigu gyvūnas nenukirmintas ir neskiepytas, šių procedūrų atlikimas būtų indėlis į augintinio sveikatą. Jeigu negalite tuo pasirūpinti patys, įsitikinkite, jog padarys naujieji šeimininkai. Neatiduokite šuns ar katino bet kam, vien tam, kad „nebebūtų problemos“. Paklausinėkite apie būsimus namus, apie tai, kas keturkojį prižiūrės, ar bus kasmet skiepijamas ir taip toliau. Įsitikinkite, jog nauji šeimininkai – patikimi žmonės! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ taip pat nori pasiūlyti pagalbą: jeigu jūsų artimas žmogus atsigulė į ligoninę ar slaugos namus, nepalikite jo brangių augintinių likimo valiai, pririštų ar uždarytų. Jeigu niekaip nepavyksta rasti išeities patiems, kreipkitės į mus – nepažadame, kad perimsime globą, tačiau per savo kanalus ieškosime sprendimo, galimų globėjų ar naujų namų, taip pat pasidalinsime patarimais ir patirtimi, ką daryti. Jeigu žinote atvejį, kuomet gyvūnai yra palikti vieni be priežiūros, praneškite mums. Taip pat skatiname kreiptis, jeigu yra įtarimas, jog rūsyje bus suvisam užkaltas ten įsmukęs gyvūnas. Nors „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ negali pažadėti, jog tikrai padės, bet užtikrina, jog padarys viską, kad pagalbos prašymas būtų išgirstas tarp tų, kurie gali rasti susidariusios situacijos sprendimą. Kreiptis numeriu: 868600626
skaityti daugiau

Rescue + Freedom Project: saving animals used in testing

cage monkey
Prepared by Evelina Žičkutė, a volunteer of the public institution „Animal Wellbeing Initiative“ in order to encourage the animal owners to protect their animals and take care of their wellbeing Animal testing is often lacks society‘s attention. The reason behind is probably that cruel animal testing is controlled and watched over by scientists, doctors and soldiers. We tend to trust them. It is probable that our naivety is also to be blamed for. When we see the word „cosmetics“, we immediately think about beauty, taking care of our skin, rose petals and pure coconut milk. Even when people hear that some of cosmetics they use are tested in animals, they might start wondering: what‘s wrong in washing a rabbits‘fur with a fragrant shampoo? However, people are not aware that the ingredients of such cosmetics were rubbed into a rabbit‘s shaved skin and were dripped to its eyes to see if it still can see. To see if those ingredients might cause cancer or birth defects in their offspring’s, rabbits were fed with those ingredients by force. Such animal testing is carried out without anaesthesia and sooner or later it completely destroys animals‘inner and outer organs; animals become blind and ill. A rabbit used in testing is no longer needed, therefore it is strangled, its neck is broken or it is beheaded. Probably these are even some of the gentlest cases as during some medical experiments animals were and still sometimes are being gutted while still alive. In 2012, PETA released undercover video footage leaked by a whistleblower of a military trauma training course conducted by military contractor. In the video, course participants and instructors laugh and joke as live goats have their legs broken and amputated with tree trimmers, are stabbed, and have their internal organs pulled out. Not only rabbits are used in animal testing, but also mice, rats, hamsters, guinea pigs, fishes, dogs, cats, pigs, goats, monkeys and other animals. A right of animals to live a decent life without pain was defended even when such experiments had some theoretical meaning, for example, when it helped to have a breakthrough in human medicine etc. Nowadays, we live in a modern technology world and animal testing is beyond immoral. Moreover, it is possible to test the same things without animals. For example, Germans refused using animals in army training, when the USA army representatives suggested them to do so. Germans pointed out that animal testing is prohibited in their law and it is not effective enough, as there are other more effective options. Furthermore, it is also proved that animal testing is not useful because we are not the same. It is possible to test many things while using mannequins, for example, during auto accidents simulation. It is also possible to use computer simulation programs (in silico), analyse cells (in vitro) etc. If scientists stop testing animals and start analysing human cells, they might get a better result. Thalidomide had no negative effects on mice or rat offspring’s, however women, who took this medicine to fight their morning sickness witnessed birth defects in their babies. Other medicine, fialuridine had no negative effects on mice, rats, dogs, monkeys. However 5 people who took it died and 2 survived only after liver transplantation. Another similar case is that of tregalizumab. First tested in monkeys, then a smaller dose of this medicine was delivered to 6 people. Their body temperature rose immediately, vomiting and diarrhoea started, their organs did not work normally. The death was right behind the corner. However, death is even closer to those who receive the very first experimental dose and their life is not protected at all. For example, beagles are dogs that are used the most in animal testing. Beagles are gentle and they tolerate anything humans do, so, it is as right to say that beagles are used as the most naive. Started in 2004 as the small USA charity organization, which saved animals in south California, in 2010 it was reached out by research laboratory asking if it could take in two “experimentally-spent” beagles. The video of the two beagles taking their first steps of freedom, touching the grass, seeing the sky, and being able to finally play went viral and thus was born the Beagle Freedom Project. In 2018, Beagle Freedom Project became a part of the Rescue + Freedom Project, a charity dedicated to rescuing all animals from caged cruelty, whether in a laboratory experiment, a pen at a racing track, factory farm confinement, or the binding twine used in Chinese dog meat markets. We talked with Lex Kartane, one of the project volunteers How did you come up with an idea of joining Rescue + Freedom project? What is your position in this organization? Lex: I decided to start volunteering in this organization when I could start fostering animals. I chose Rescue + Freedom Project mainly because they are not only saving animals from research laboratories, but they are also educating people. Every rescued animal and its new owner is a new symbol of those animals that are still in research laboratories. I am currently guarding one little doggie and helping in events held in north California. Do you recall your first impression? What makes this organization to stand out? Lex: Rescue + Freedom Project (previously known as Beagle Freedom Project) is an unique organization because the majority of animals they rescue spent the big part of their lives in research laboratories, where they were used in animal testing. Once we rescue an animal, it directly goes to a new foster home, where it is being held under rehabilitation for the first few months. The rehabilitation time is different as it depends on each animal and its health issues. Some animals are fast at adapting at a new lifestyle and really want the love of a human, while others are still afraid of humans even after several months. I am so excited to be a part of this amazing project, help those animals that were tortured right from their first days and tell their stories to everyone who wants to hear them. Could you tell us any special situation or moment that you cannot forget? Lex: One of the most incredible situations to witness was when a group of rescued beagles first felt freedom. Seeing them making first steps on the grass, sniffing at each other freely and without no cages was amazing. In your opinion, why animal testing is still used, when there are other, more ethical options? Lex: It is very hard to answer such question as more and more scientists are against animal testing. In my opinion, one of the reasons why animal testing is still an issue is that people are not open for changes. It is sad to admit that many tests are being carried out year after year, without any changes. The same experiment after the same experiment… Money and a huge business is another, more important reason. Tell us more about your rescued dogs. Lex: I am currently taking care of a dog named Raggie and a dog named Lyra, both of them were rescued from research laboratories. Raggie. Raggie was supposed to stay at my home for a while, but we decided to keep him. At the beginning Raggie was not aware of how to be a dog, as he lived in a research laboratory before and was in a cage all the time (except for tests). He could not climb the stairs, jump on the sofa, walk with a leash or pee outside. He even ate his first small snack in half an hour! Raggie learned so much during first two weeks: every day marked a new achievement. Raggie realized that people are not going to hurt him anymore and started trusting me and my husband Shani. Raggie had many nightmares during first months, luckily, now it happens less and less. He learned how to play with other dogs and toys. Raggie had two tattoos: one inside his ear and another one on his tummy. Before Raggie had no name, he had only a tattooed number. He was debarked. He started making some noises after 2 months. He is now so happy, so attached to me. He loves to go to a beach or dog parks. Lyra. I am in charge of Lyra now, she will live with me for a while and we will look her a new home after her rehabilitation. Lyra was also used for animal testing. She had a blood disease thrombocytopenia, probably as a result of the experiments she suffered. She is only 11 months old. At the beginning Lyra could have suffered bleeding from her eyes, nose or have a terminal brain bleeding. Luckily, we found her a treatment that seems to work, so the future seems to be bright. Now she is not in danger of bleeding terminally, we are continuously decreasing her drug dose and she even started to play a little! Lyra was also not aware of the free life, however she still trusts people so much, even after living in cages. She always comes to have a pat and she loves to jump on our knees. Her favourite things are tummy rubbing, ear scratching and just being next to a human being. Shani and I always call her our perfect Lyra. What would you say to those, who say "they are just animals"? Lex: Animals feel pain, are conscious and want to enjoy life as much as people do (people technically are also animals). Moreover, nowadays we have so much other options apart from animal testing, which are even more precise and correct. What could an ordinary person make in order to make a change? Lex: Very good question! One of the most important and easiest options: do not buy products tested on animals. You can find on the internet and see if the product was tested on animals or not. Animal testing can be used almost for everything: drugs, toilet cleaners, washing powder, cigarettes, cosmetics, tea or even chocolate. It is about time to end the archaic practice of using living creatures for our own good. By the way, nowadays you can choose from so many options, so why would you not choose to buy a shampoo that was not tested on unarmed, innocent creatures? Sources: http://atsakingakosmetika.lt/bandymai-su-gyvunais/ https://www.peta.org/issues/animals-used-for-experimentation/animals-used-experimentation-factsheets/military-war-animals/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK232082/ https://www.thesun.co.uk/news/2917810/elephant-man-drug-testing-trial-tgn1412/
skaityti daugiau

Rescue + Freedom Project: gelbstint bandymams naudojamus gyvūnus

cage monkey
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Bandymai su gyvūnais – tema, kuriai skiriama nepakankamai visuomenės dėmesio. Galbūt to priežastis yra faktas, jog žiaurumai vyksta už daugybės uždarų durų, kurias sergsti mokslininkai, medikai ir kariai – atstovai profesijų, kuriomis pasitikima. Galbūt čia kaltas naivumas – paminėjus žodį „kosmetika“ pirmiausia į galvą šauna grožis, rūpestis savo oda, rožių žiedlapiai ir tyras kokosų pienelis. Net išgirdę, kad kosmetikos gaminys yra bandytas ant gyvūnų, žmonės gali nesuprasti – kas čia tokio, kad kokio nors triušio kailis buvo ištrinktas kvepiančiu šampūnu? Deja, tokie žmonės nežino, kad kosmetinio gaminio ingredientai buvo trinami į nuskustą triušio odą ir lašinami į akis tikrinant, ar apaks. Triušiai buvo priverstinai šeriami preparatu testuojant, ar susirgs vėžiu, ar palikuonys bus išsigimę. Tokie bandymai, atliekami be nuskausminimo, anksčiau ar vėliau negrįžtamai sužaloja vidinius ir išorinius gyvūno organus, apakina ir suluošina jį. Bandomasis triušis nebereikalingas – tad yra uždusinamas, sulaužomas jo kaklas arba nukertama galva. Ir tai, ko gero, yra netgi vienas švelnesnių variantų, mat atliekant medicininius eksperimentus, gyvūnai buvo ir kai kur tebėra skrodžiami gyvi. 2012 metais PETA paviešino įrašą, kur kariškiai, treniruojami nepasimesti karo lauke, juokauja stebėdami, kaip ožiams kertamos kojos ir traukiami lauk vidaus organai. „Bandomasis triušis“ tėra posakis – bandymams naudojamos pelės, žiurkės, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, žuvys, šunys, katės, kiaulės, ožiai, beždžionės ir kiti gyvūnai. Gyvūnų teisė į orų gyvenimą be skausmo buvo bandoma ginti dar tada, kada tokie eksperimentai bent jau teoriškai galėjo turėti prasmę – mokslinius pasiekimus žmonių medicinoje, ir panašiai. Dabar, šiuolaikiniame technologijų amžiuje, daugiau nei neetiška naudoti gyvas, jaučiančias būtybes bandymams, kurie gali būti atlikti be jokio skausmo niekam. Pavyzdžiui, JAV armijai pasiūlius Vokietijai karinėms treniruotėms naudoti gyvūnus, vokiečiai atsakė, kad tai neatitinka įstatymų bei nėra pakankamai efektyvu – egzistuoja geresnių, jau naudojamų alternatyvų. Be to, vienas tyrimas atskleidė, kad gyvūnai netinkami naudojimui dėl skirtingos anatomijos. Dauguma įvairių sričių bandymų gali būti atliekami naudojant žmonių manekenus (pvz. imituojant avariją), kompiuterinės simuliacijos būdu (in silico), ląstelių tyrimo metodu (in vitro), ir pan. Naudojant žmonių ląsteles išauga tikimybė, jog rezultatai bus tikslūs, priešingai nei eksperimentuojant su gyvūnais. Talidomidas nepakenkė pelių ir žiurkių jaunikliams, tačiau šiuo vaistu rytinį pykinimą malšinusios moterys susilaukė apsigimusių kūdikių. Kitą vaistą – fialuridiną – gerai pernešė pelės, žiurkės, šunys, švilpikai ir primatai – bet jo gavę penki žmonės mirė, o du išgyveno tik po kepenų transplantacijos. Išbandytą ant beždžionių, sumažintą teralizumabo dozę gavo šeši pacientai žmonės. Akimirksniu pakilo temperatūra, prasidėjo vėmimas ir viduriavimas, ėmė strigti organų veikla. Mirtis buvo čia pat. Vis dėlto, dar dažniau mirtis būna šalia tų, kurie gauna pirmąją eksperimentinę dozę, ir kurių gyvybė nesaugoma. Kalbant apie šunis, dažniausiai pasirenkami bigliai – dėl jų švelnaus charakterio ir tolerancijos žmogaus elgesiui. Kitaip tariant, jie pasirinkti kaip patikliausi. 2004 metais JAV gimė nedidelė organizacija, gelbėjusi pietų Kalifornijos gyvūnus. 2010 metais ji sulaukė skambučio iš mokslinių tyrimo insitituto su prašymu paimti du „eksperimentaliai sunaudotus“ biglius. Pamačius, kaip šuneliai pirmą sykį kojomis paliečia žolę, įkvepia gaivaus oro ir pamato dangų... radosi projektas „Beagle Freedom Project“. 2018 metais visos veiklos sudėtos į vieną – „Rescue + Freedom Project“ – kuris rūpinasi bandymams naudotų gyvūnų adaptavimu naujam gyvenimui, šunų iš Kinijos mėsos rinkos gelbėjimu, ir, tiesą sakant, visa kita įmanoma pagalba gyvūnams. Apie savanorystę projekte bei gyvūnų išnaudojimo problemą kalbame su Lex Kartane. Kaip sugalvojote prisijungti prie Rescue + Freedom projekto? Kokios jūsų pareigos organizacijos veikloje? Lex: Pradėti savanoriauti šioje organizacijoje nusprendžiau, kai gyvenimo aplinkybės leido pradėti globoti gyvūnus. Rescue + Freedom Project pasirinkau būtent dėl jų misijos ne tik gelbėti gyvūnus iš laboratorijų, bet ir vykdyti šviečiamąją veiklą. Kiekvienas globojamas gyvūnas ir jų globėjai tampa tarsi visų kitų gyvūnų, kurių nepavyko išgelbėti iš laboratorijų, ambasadoriais. Šiuo metu globoju vieną šunytę ir padedu renginiuose, jei kokių būna vakarų Kalifornijoje. Koks buvo pirmasis įspūdis? Kuo išskirtinė ši organizacija? Lex: Rescue + Freedom Project (anksčiau žinomas kaip Beagle Freedom Project) yra išskirtinė organizacija, nes dauguma jų išgelbėtų gyvūnų didžiąją savo gyvenimo dalį praleido laboratorijose, kur juos naudojo bandymams. Tik išgelbėti iš  laboratorijų visi gyvūnai pirmiausia keliauja pas globėjus, kur pirmuosius mėnesius vyksta reabilitacija. Priklausomai nuo gyvūnėlio ir traumų, kurias jiems teko patirti, reabilitacijos laikotarpis skiriasi. Vieni buvę laboratorijų gyvūnai greitai pripranta prie namų gyvenimo, ir labai nori meilės, kiti net ir po kelių mėnesių bijo žmonių prisilietimo. Labai džiaugiuosi, kad galiu būti dalimi šio nuostabaus projekto ir atverti savo namų duris tiems gyvūnams, kurie buvo išnaudojami nuo pat gimimo. Ir tuo pačiu papasakoti jų istorijas tiems, kas domisi. Ar buvo kokia situacija ar įvykis, kuris įstrigo atmintyje? Lex: Viena iš pačių nuostabiausių situacijų, kurias teko patirti savanoriaujant, buvo matyti daugiau negu dešimties išgelbėtų biglių pirmuosius žingsnius laisvėje. Matyti, kaip jie pirmą kartą vaikščiojo ant žolės, galėjo apuostyti vieni kitus nebe per grotas ir narvus, o laisvėje. Kodėl, jūsų nuomone, net esant žmoniškiems būdams, bandymai su gyvūnais vis dar vyksta? Lex: Labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes vis daugiau ir daugiau mokslininkų pasisako prieš bandymus su gyvūnais. Mano nuomone, viena iš priežasčių, kodėl vis dar vyksta bandymai su gyvūnais, yra ta, kad žmonės ne visuomet yra atviri pokyčiams. Liūdna pripažinti, kad daugybė bandymų vykdomi metai iš metų, be jokių pokyčių. Tas pats eksperimentas po to paties… Kita ir daug didesnė priežastis yra pinigai, ir verslas, kuris yra didžiulis. Ar galėtumėte pasidalinti savo šuniukų istorijomis? Auginate du išgelbėtus biglius? Lex: Šiuo metu auginu šuniuką, vardu Ragis, ir globoju kitą šunytę, vardu Lyra. Jie abu buvo išgelbėti iš laboratorijų. Ragis. Ragis į mano namus atkeliavo kaip globotinis, bet pasiliko čia visam laikui. Iš pradžių Ragis nežinojo kaip būti šuniuku, prieš atkeliaudamas pas mus jis gyveno laboratorijoje, visą laiką uždarytas narve (tik bandymų metu praleisdavo laiką ne jame). Jis nežinojo, kaip lipti laiptais, kaip užšokti ant sofos, vaikščioti su pavadėliu ar šlapintis lauke. Net suvalgyti pirmąjį mažiuką skanėstą jam užtruko daugiau negu pusvalandį! Per pirmąsias dvi savaites Ragis išmoko tiek daug - kiekvieną dieną turėjome naują didžiulį pasisekimą. Jis suprato, kad žmonės jo nebeskriaus, ir išmoko pasitikėti manimi ir mano sutuoktiniu Shani. Pirmuosius mėnesius Ragis sapnuodavo daugybę košmarų, bet laimei dabar jų pasitaiko mažiau ir mažiau. Ragis išmoko žaisti tiek su kitais šuniukais, tiek su žaislais. Ragis turi dvi tatuiruotes: vieną ausies viduje, kitą ant pilvuko. Prieš atkeliaudamas pas mus jis neturėjo vardo, tik numerį, kuris ir buvo ištatuiruotas. Jo balso stygos taip pat buvo išoperuotos. Užtruko beveik du mėnesius, kol pradėjo leisti pirmuosius garsus. Dabar jis labai laimingas, absoliučiai prisirišęs prie manęs, mėgsta eiti į paplūdimį ar šunų parkus. Lyra. Lyra yra mano globotinė, tai reiškia, kad ji gyvena pas mus laikinai ir po reabilitacijos ieškos naujų namų. Lyra, kaip ir Ragis, buvo naudojama bandymams. Pas mus ji atkeliavo su nekokia diagnoze - trombocitopenija. Tai kraujo liga, ir veterinarai mano, kad ji gavo ją kaip šalutinį poveikį dėl eksperimentų, kurie buvo daromi. Ji yra labai jaunutė, tik 11 mėnesių. Pačioje pradžioje Lyrai grėsė pavojus pradėti kraujuoti iš nosies ar akių, ar mirtinai nukraujuoti į smegenis. Laimei, po kelių apsilankymų pas skirtingus veterinarus, suradom gydymą, kuris buvo (ir vis dar yra) labai veiksmingas ir prognozės labai geros. Po 3 mėnesių gydymo nebėra pavojaus nukraujuoti, mažiname vaistų dozę ir ji pradėjo truputį žaisti! Kaip ir Ragis, pačioje pradžioje Lyra nežinojo gyvenimo laisvėje, bet jos pasitikėjimas žmonėmis, net ir po gyvenimo narve, yra neįtikėtinas. Ji visados ateina būti paglostyta ir labai mėgsta užšokti ant kelių. Pilvuko kasymas, ausyčių glostymas ar tiesiog buvimas šalia žmogaus, kuo arčiau prisiglaudus, jos mėgstamiausias dalykas. Drauge su Shani mes visada ją vadiname mūsų tobuląja Lyra (our perfect Lyra). Ką galėtumėte atsakyti tiems, kurie sako "juk tai tik gyvūnai" ? Lex: Gyvūnai jaučia skausmą, turi sąmonę ir nori mėgautis gyvenimu, taip pat kaip ir žmonės (kurie techniškai irgi priklauso gyvūnų karalystei). Be to, šiais laikais yra daugybė alternatyvų, kurios ne tik, kad nenaudoja gyvūnų, bet ir suteikia tikslesnius, geresnius rezultatus. Ką galėtų padaryti eilinis žmogus, kad situacija pasikeistų į gera? Lex: Labai geras klausimas! Vienas iš svarbiausių (ir lengviausių) būdų norint pakeisti situaciją į gerą - tai neremti tų kompanijų ir nepirkti tų produktų, kurie yra bandomi ant gyvūnų. Yra daugybė informacijos tiek internete, tiek išmaniųjų telefonų programėlėse, kuriose galima labai lengvai pasižiūrėti, ar produktas buvo išbandytas ant gyvūnų, ar ne. Beveik viskas, ką tik galit įsivaizduoti, gali būti išbandyta ant gyvūnų, pradedant narkotinėmis medžiagomis, tualetų valikliais, skalbimo milteliais, cigaretėmis, ir baigiant kosmetikos priemonėmis, vaistais, arbatomis ar net šokoladu. Atėjo metas technologijų amžiui pateisinti savo vardą ir užbaigti archajiškas, gyvas būtybes išnaudojančias praktikas, ir verčiau dirbti jų labui. Tuo metu eiliniams žmonėms prekių ir paslaugų pasirinkimas kaip niekada platus, tad kodėl nepasirinkus šampūno, kurį kuriant nebuvo naudotas smurtas prieš beginkles, visiškai niekuo dėtas gyvas būtybes? Šaltiniai: http://atsakingakosmetika.lt/bandymai-su-gyvunais/ https://www.peta.org/issues/animals-used-for-experimentation/animals-used-experimentation-factsheets/military-war-animals/ https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK232082/ https://www.thesun.co.uk/news/2917810/elephant-man-drug-testing-trial-tgn1412/
skaityti daugiau

12075 maisto porcijos prieglaudų gyvūnams

12075 maistas
12075 vnt. - toks įspūdingas maisto porcijų skaičius prieglaudų gyvūnams šiemet pasiekė mus su kiekvieno iš jūsų pagalba! :) AČIŪ #MarsLietuva už tai, kad niekada nelieka abejingi gyvūnams, o per tris akcijos "Parodyk augintiniui eglutę" metus jie jau padovanojo 25000 maisto porcijų!!! Jau šį savaitgalį paskutinė parama atsidurs likusiose prieglaudose, o mes, tuo tarpu, dalinamės akimirkomis :) Nors parama buvo dalinama proporcingai pagal prieglaudų globojamų gyvūnų skaičių, mes džiaugiamės, kad jos ne konkuruoja, o padeda vienos kitoms, tai perleisdamos savo paramą tiems, kam pagalbos reikia labiau, tai padėdamos atsigabenti ar tiesiog draugiškai patardamos. Galiausiai akcijos parama išsidalino taip: Sos Gyvūnai 3400 vnt. Felium Domus 2600 vnt. (dalinasi su Mažąja Beglobių Pastoge) Klajūnas 2000 vnt. Lesė 1400 vnt. Beglobis 1350 vnt. Naminukai 1150 vnt. Šlapia nosytė 175 vnt. Ačiū jums, kad trečius metus iš eilės aktyviai dalyvaujate akcijoje, atkeliaujate į renginį, fotografuojatės, "laikinate", skleidžiate žinią ir padedate mums padėti prieglaudose besiglaudžiantiems keturkojams! Ačiū komandai, kuri į šį renginį įdeda daug laiko ir širdies - tai yra neįkainojama <3 <3 <3 Elena Rutkauskaitė, Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, Andrius Pliuskys, Austė Petkevičiūtė, Aušrine Stockute, Stela Bartusevičiūtė, Indrė Skirkevičienė, Milda Siemka, taip pat visai projekto neBrisius.lt komandai bei kitiems.
skaityti daugiau