Naujienos

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones rūpintis gyvūnų gerove. 2022-12-29 KODĖL REIKIA ATSISAKYTI „PRAMOGŲ” SU FEJERVERKAIS Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kuomet kaip bebūtų gaila, bet vis dar bus šaudomi fejerverkai, kviečiame atsisakyti šios „pramogos”, kuri yra kenksminga žmonėms ir jų turtui, kelia stresą ir mirtiną pavojų gyvūnams. Tikime, kad gyvūnus mylinti bendruomenė seniai atsisakė tokių „pramogų”, tačiau kviečiame atlikti švietėjišką misiją ir prašome paprotinti kaimyną, kuris jau nuo Kalėdų šaudo „saliutus” bei paaiškinti jam, kad fejerverkai pavojingi: – ŽMONĖMS. Fejerverkų keliamas triukšmas daro neigiamą įtaką žmonių, kenčiančių nuo potrauminio streso sutrikimo, autizmo, psichologinei būsenai. Nuo garsaus fejerverkų sprogimo gali trūkti ausų būgneliai (ypač tai pavojinga kūdikiams). Nesuirusios smilkstančios dalelės ar neatsakingas fejerverkų naudojimas gali apdeginti žmogų, sužeisti veidą ar net nuplėšti galūnes. Fejerverkų sprogimai kelia stresą nuo karo Lietuvoje prisiglaudusiems ukrainiečiams. – NAMINIAMS GYVŪNAMS. Mokslininkai nustatė, kad fejerverkų labiausiai bijo šunys. Jų klausa palyginti su žmonių yra stipresnė net keturis kartus. Be to jie girdi ne tik tylesnius garsus, bet ir aukštesnius tonus. Nuo stipraus garso net būdami namuose gyvūnai patiria didžiulį stresą: katės slepiasi po lova ar tamsiame kamputyje, o šunys paniškai blaškosi ieškodami ramesnės vietos, loja ar staugia, gali net apsišlapinti ar pradėti naikinti namų apyvokos daiktus. Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Pasitaiko atvejų, kai fejerverkai sužaloja gyvūnų akis, snukius, galūnes ar net pražudo juos. – LAUKINIAMS IR BENAMIAMS GYVŪNAMS. Triukšmingi fejerverkai ypač pavojingi miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams ir miesto benamiams šunims, katėms – jie yra išbaidomi, gali sutrikti jų orientacija erdvėje, išsigandę jie ima blaškytis o, susidūrę su kliūtimi, gali net žūti. Gyvūnai, paukščiai per klaidą prisiėdę neirių šiukšlių, likusių po fejerverkų, gali apsinuodyti ar net mirti. – ORUI. Teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų. Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neteisingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių. – APLINKAI. Naudojant fejerverkus lieka daug šiukšlių. Gatvėse paliktose pirotechnikos pakuotėse esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį. Nesudegusios, smilkstančios detalės gali sukelti gaisrus. KAIP APSAUGOTI AUGINTINIUS NUO FEJERVERKŲ Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, kai bus šaudančių fejerverkus, kartu su gyvūnų elgsenos specialiste Ugne Nedzinskaite parengėme rekomendacijas, kaip padėti augintiniams iškęsti fejerverkus: Fejerverkų metu laikykite gyvūnus namie: • Šaudant fejerverkams likite su augintiniais namuose, nevedžiokite jų - tai sumažina jų streso lygį bei padeda išvengti pabėgimo. • Jei tik yra galimybė išvykite į užmiestį, sodybą, ten, kur nešaudo fejerverkai. • Jei jūsų augintiniai gyvena lauko voljere, įveskite juos į patalpas, kad išvengtumėte gyvūno stresavimo ar net pabėgimo. Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų: • Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais. • Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima. • Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo. • Jei matote, kad reikia - paguoskite gyvūną. Pvz. jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant Jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan. • Jei jau visgi tenka išvykti - palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių. Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę: • Sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti. • Užtraukite užuolaidas - gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų. • Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą. Leiskite gyvūnams kur nors pasislėpti: • Leiskite savo gyvūnui pačiam susirasti saugią vietą ir pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta. • Jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) - apdenkite jį, patraukite nuo lango, taip suteiksite daugiau jaukumo. Pasirūpinkite, kad prieš fejerverkus gyvūnai būtų sotūs: • Pamaitinkite gyvūnus - sotūs gyvūnai yra ramesni, mieguistesni. • Pripildykite jų dubenėlius šviežio vadens - išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina. Skanėstų naudojimas: • Jeigu gyvūnas stresuoja tiek, kad neima skanėstų, tai jo streso lygis tikrai labai didelis ir kišti per jėgą skanėstų nereikia, nes nepadės. • Jeigu gyvūnas ima bent kokius nors skanėstus, tai reikėtų juos ir duoti (galima ir gausiai) siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jeigu įprastai taip gausiai skanėstų ir neduodate. • Jeigu gyvūnas fejerverkų metu ima tik kažkokios vienos rūšies, ypatingai mėgstamus, skanėstus, tai reikėtų turėtų jų atsargų. Vaistų naudojimas: • Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui. • Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas - rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto. Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju: • Būtinai paženklinkite savo gyvūną. • Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu. • Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus. Gyvūnų vedžiojimas „fejerverkų sezono” metu: • Šio laikotarpio pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu. • Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau - papulti po automobilio ratais. • Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos. Saugaus Jums ir Jūsų augintiniams šventinio savaitgalio!

Rudens pradžioje Lietuvą apskriejo žinia, kad ūkininką Kupiškio rajone galimai puolė vilkas, o vyras apsigynė peiliu. Šią savaitę paaiškėjo, kad ūkininką užpuolęs gyvūnas buvo ne vilkas, o šuo. Pats ūkininkas tyrimo išvadomis netiki, toliau tvirtina, kad jį puolė vilkas. O gyvūnų teisių gynėjai kelia versiją, kad nudobimas peiliu galbūt galėjo būti ir žiaurus elgesys su gyvūnu. Portalas tv3.lt jau rašė, kad rugsėjo 1 d. ūkininką Kupiškio rajone užpuolė agresyviai nusiteikęs gyvūnas, vyras gindamasis panaudojo peilį. Anksčiau manyta, kad tai buvo vilkas arba jo mišrūnas, bet tyrėjų išvados rodo ką kita. Nustatyta, kad tai buvo šuo. Ūkininkas atsakė, kaip po sužalojimų jaučiasi Skelbta, kad gyvūnas puolė ūkininką Elfaizą Ismailovą ir kando jam į galūnę. Paklaustas, kaip jaučiasi dabar ir kokia jo rankos būklė, vyras atsakė: „Sugijo, bet biškį skauda vis tiek. Spausti negaliu.“ E. Ismailovas prisimena, kad minėtas „žvėris“ sukėlė žalos jo ūkiui, papjovė naminius gyvulius. „Du teliukai, vienas kumeliukas ir šešios avys. <...> Per mėnesį jis sutvarkė tuos gyvulius“, – nuostolius vardijo jis.  „Naktį, girdžiu, šuo loja. Atėjo šuo ir vėl atgal bėga. Jagdterjeras, veislinis, medžioklinis. Išėjau laukan, kieme buvo dvi ožkos. Žiūriu, prie ožkų vilkas jau. Jau derina pagaut. Aš kaip pradėjau rėkt… Nebijo balso, ėjo į tolį. O kitą naktį vėl šuo lojo, girdžiu, prie avių. <...> Prie gyvulių būdelės buvo jis ir šoko ant manęs. Aš ranką į priekį… Jis ranką kaip čiupo, pastvėrė“, – pasakojo E. Ismailovas.  Kai į įvykio vietą atvažiavo ekspertai, vieni spėliojo, kad tai galimai vilkas, o kiti teigė, kad panašu į šunį, – koks tai gyvūnas, nebuvo iki galo aišku, prisimena E. Ismailovas. Tyrimo rezultatai akivaizdūs: „Tai grynas grynas šuo“  Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nurodė ištirti gyvūno kūną ir atlikti genetinį tyrimą. Rezultatai rodo, kad gyvūnas neturėjo visiškai jokių vilko DNR pėdsakų. Tyrimą atlikusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Miškotyros doktorantė Rūta Kembrytė komentavo plačiau apie tyrimo rezultatus.  „Genetiniai tyrimai parodė, kad tai buvo šuo. Šitą pavyzdį [mėginį – tv3.lt] sulyginome su turimais vilkų duomenimis ir turimais šunų duomenimis. Rezultato analizės parodė, kad peiliu sužalotas individas yra šuo“, – minėjo ji.  R. Kembrytė pažymėjo, kad DNR tyrimo rezultatai – ypač tikslūs. Nekyla abejonių – tai nebuvo ir mišrūnas.  „Tai šimtu procentų akivaizdus rezultatas. Kiekvienas individas turi savo DNR, savo žymenis. <...> Turime išdirbtus metodus ir taikome žymenų rinkinį, kuris labai tiksliai parodo, ar tai šuo, ar vilkas. Negalėjo tai būti mišrūnas – jeigu būtų, tai tyrimas parodytų, kiek vilko, o kiek šuns yra. Šiuo atveju, tai grynas grynas šuo“, – akcentavo VDU doktorantė. Taip pat R. Kembrytė pasidalino dokumentu, kur pažymėtos genetinio tyrimo išvados.  Tuo tarpu ūkininkas E. Ismailovas ir dabar tiki, kad jį puolė vilkas. Sužinojęs apie tyrimų rezultatus jis tvirtino: „Čia nesąmonė, žinokit. Pagal vaizdą, pagal spalvą, viskas grynai… Tas pats vilkas. Nuotraukoje atrodo mažesnis, bet jis buvo didelis, bajavas, apie 40 kilogramų. “Vyras teigė, kad turėjo minčių užsakyti gyvūno mėginių tyrimą kitur: „ Reikėjo man paimti iš jo kraujo, duoti kitur tyrimą padaryti, į Latviją.“ Mažesnis, lengvesnis už vilką, bet „neįgudusi akis“ galėjo apsirikti  Portalas tv3.lt susisiekė ir su kita mokslininke, tyrusia gyvūno kūną. VDU Medžioklėtyros laboratorijoje dirbanti Renata Špinkytė-Bačkaitienė atskleidė, kad gyvūną su vilku galėjo sumaišyti nebent „neįgudusi akis“. Kai gyvūno kūnas pateko ant tyrėjų stalo, pagal požymius tapo aišku, kad tai negali būti vilkas.  „Neįgudusiai akiai, žinoma, buvo galima sumaišyti su vilku, kol dar nėra galimybės ramiai apžiūrinėti tą kūną. O jau kai turėjome kūną, galėjome jį vartyti, mums nekilo abejonių – matėsi, kad tai ne vilkas“, – pasakojo mokslininkė.  R. Špinkytė-Bačkaitienė komentavo plačiau, iš kokių požymių vizualiai galėjo spręsti, kad tai buvo ne vilkas.  „Dydis – mažesnis akivaizdžiai už vilką. Svoris – pusė, panašiai, suaugusio vilko svorio. Galva, letenos, nagų spalva, kailio struktūra – visa tai neatitiko vilko požymių. Tai buvo šiek tiek panašu neįgudusiai akiai, bet jeigu žiūrint tiems, kas turi patirties ir žino, kaip atrodo vilkas, matėsi, kad neatitiko vilko požymių“, – apibendrino VDU mokslininkė. Moteris papildė, kad gyvūno puolamas žmogus tikrai galėjo susidaryti įspūdį, kad į jį artėja plėšrūnas, o ne šuo.  „Tikrai nekeista, jei žmogus puolamas pagalvojo, kad tai vilkas. Tikrai daug kas taip pagalvotumėm. Bet kai kūnas yra prieš akis, tikrai matosi, kad tai ne vilkas“, – akcentavo ji.  Apskritai šuns sveikata buvo gera, rodo tyrimai. „Nei jis parazitų turėjo. Kailis gražus, imitimas geras, skrandis pilnas. Viskas su juo buvo gerai“, – šuns sveikatą apibūdino pašnekovė.   Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtino, kad šuniui nebuvo nustatyta pasiutligė. Gyvūnų teisių gynėjai domisi istorija  Tuo tarpu socialiniuose tinkluose žmonės ėmė kelti klausimus, ar tik šuns nudūrimas peiliu nebuvo žiaurus elgesys su gyvūnu.  Organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė minėjo, kad domisi šia istorija.  „Mums žinoma ta situacija. Mums iš pat pradžių buvo aišku, kad tai nėra vilkas. Iš to, kiek turime informacijos, manome, kad tai buvo žiaurus elgesys su gyvūnu“, – komentavo ji.  Tuo tarpu pats ūkininkas E. Ismailovas teigia, kad peilį panaudojo gindamasis, mat gyvūnas jį puolė ir jis neturėjo kitos išeities.  „Jeigu peilio nebūtų, tikrai man būtų kapas. Su peiliu aš gyniausi. Rankos mano nepaleido – paėmė ir purto. O šuo taip nedaro: vieną pusę kanda, paskui kitą ima. O čia toks gyvūnas ima, nori plėšti“, – sakė jis.  VMVT atstovas Rosvaldas Gorbačiovas tv3.lt informavo, kad dėl ūkininko E. Ismailovo laikomų gyvulių ir gyvūnų tarnyba nėra sulaukusi nė vieno nusiskundimo. „Mes neturėjome jokių skundų, kad gyvūnai neprižiūrėti <...> ar kažkas būtų blogai tame ūkyje“, – teigė jis. Institucija tvirtina, kad tai buvo būtinoji gintis  Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Marius Kazlauskas patvirtino, kad šuo puolė ūkininką, o šis gynėsi.  „Žmogui kelintą naktį avis pjovė. Išgirdo, kad šunys loja, žmogus nuėjo iki aptvaro, o ten ties susiaurėjimu gyvūnas ėjo link jo. Pamatęs, kad niekur pabėgt nebeišeis, gyvūnas puolė jį. <...> Puolė, tai žmogus gynėsi paprasčiausiai. Nemedžiojo jis toje vietoje, juk namų teritorijoje, kieme“, – teigė jis.  Pagal AAD turimą bylos medžiagą, E. Ismailovas panaudodamas peilį atliko būtinosios ginties veiksmus, patvirtino M. Kazlauskas.  „Savo būtinąją gintį įvykdė. Kas norėtų, kad gyvūnas užpultų žmogų, perkąstų ranką, gerklę… Maža, kuo gali pasibaigti. Žmogus gynė savo gyvūnus, gynė save patį, dėl to taip ir įvyko“, – apibendrino Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas.  AAD duomenimis, Kupiškio rajone vis daugėja atvejų, kai vilkai slampinėtų aplink gyvulių ūkius, tačiau jie nelinkę pulti žmonių. Tokių atvejų Lietuvoje nepasitaikė per paskutinius 11 metų, teigė M. Kazlauskas. TV3 Straipsnis: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/aiskeja-siaubingo-ispuolio-kupiskio-rajone-detales-tai-buvo-ne-vilkas-bet-ukininkas-netiki-n1194924

#GGI gerų darbų gyvūnams Advento kalendorius Neatsiejamas didžiųjų žiemos švenčių atributas yra Advento kalendorius, kurį tradiciškai pradedame atidenginėti gruodžio pirmą dieną. Ieškome ten paslėpto skanėsto, siurprizo ar dovanėlės. Norime ir mes su savo bendruomene pasidalinti šia žaisminga tradicija bei padovanoti Jums kasdienes idėjas, kaip prasmingai, kartu su savo keturkojais šeimos nariais, laukti šv. Kalėdų!

Mieli draugai, Kartu su mūsų projekto Draugiški Gyvūnams ambasadoriumi Kaizeriu sveikiname Jus su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais!   Besibaigiantys metai pateikė mums ne vieną iššūkį, tačiau sutelkė mus ir išmokė bendrystės. Šventes pasitinkame dėkodami Jums už gerumą ir dosnumą, kuris leido mūsų organizacijai teikti pagalbą gyvūnams Lietuvoje ir Ukrainoje.  Šias Kalėdas pasitinkame su viena didžiausių pergalių savo veikloje - su priimta įstatymo pataisa dėl draudimo laikyti gyvūnus juos skriaudusiems asmenims.  Šventes pasitinkame nesustodami padėti ir mūsų broliams ukrainiečiams, vildamiesi kuo greitesnės pergalės prieš juos užpuolusius priešus.  Linkime Jums jaukių švenčių su savo artimaisiais, žinoma, nepamirštant ir augintinių.  Už taikų bei draugišką pasaulį ir žmonėms, ir gyvūnams!  GGI komandos varduBeatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė

Dalinamės įrašu iš Seimo posėdžio, kurio metu buvo priimtos įstatymo pataisos dėl draudimo laikyti gyvūnus žiauriai su jais besielgusiems. https://youtu.be/ErkCjCk8xME Prieš balsavimą, seimo salėje pasigirdo nuomonių „neapkrauti institucijų kažkokiais bereikalingais registrais, kurie tik eikvos biudžeto lėšas". Norime priminti, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jau seniai reikėjo draudimo laikyti gyvūnus ir buvo eikvojamos valstybės biudžeto lėšos. Paskaičiuokite, kiek prie žiauraus elgesio su gyvūnais bylų turi dirbti pareigūnai, tie patys teismai tam, kad asmuo būtų nubaustas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir iš jo gyvūnas būtų konfiskuotas.Paskaičiuokite privalomo gyvūno konfiskavimo, jo išlaikymo kaštus.  O kokia prasmė gyvūną konfiskuoti, jei asmuo sekančią dieną įsigis kitą? Taip gyvenome iki šiol - nieko negalėjome padaryti, turėjome tik beviltiškai stebėti iš šalies, kol asmuo vėl įvykdys nusikaltimą su nauju gyvūnu. Priėmus įstatymo pataisas „ratas" užsidaro - institucijoms, teismams gyvūną konfiskavus, skriaudikas kitą dieną gyvūno įsigyti negalės. Ir būtent taip bus taupomos valstybės biudžeto lėšos - negali įsigyti, laikyti gyvūno, negali jo kankinti, todėl mažės pareigūnų darbo krūvis.  Nevyriausybinėms organizacijoms taip pat sumažės darbo krūvis ir jos jėgas galės nukreipti kitiems darbams. Su balsavimo rezultatais galite susipažinti čia:- https://bit.ly/Balsavimo-Rezultatai-GGAI- https://bit.ly/Balsavimo-Rezultatai-ANK

Rinkdami Kalėdų dovanas, kai kurie žmonės nusprendžia, kad jų artimieji apsidžiaugtų po egle radę gyvūną. Deja realybė visai kitokia - dovanoti gyvūnai dažnai po švenčių būna išmetami arba atsiranda gyvūnų prieglaudose. Plačiau apie tokias dovanas ir jų paskemes dovanų gavėjams bei gyvūnų prieglaudoms žiūrėkite LNK TV žinių reportaže. Mūsų kolegė Lina Vaitekūnaitė jame pasidalino organizacijos pozicija, kad gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas būsimo gyvūno šeimininko sprendimas, o ne šventinių jausmų vedamas spontaniškas poelgis. https://youtu.be/y8T3VKU2uMo

Su dideliu džiaugsmu pranešame, kad po kelių intensyvaus darbo metų Lietuva pagaliau pribrendo pokyčiams - šiandien Lietuvos Respublikos Seimas priimtos įstatymo pataisos draudžiančios laikyti gyvūnus su jais žiauriai besielgusiems asmenims.Už šio projekto vystymą ir įgyvendinimą dėkojame esamiems ir buvusiems Seimo nariams Ieva Pakarklytė, Aiste Gedviliene, Dovilė Šakalienė bei Linui Balsiui. Dėkojame visiems Seimo nariams palaikiusiems šias įstatymų pataisas. Sveikiname visą gyvūnus mylinčią bendruomenę su šiuo istoriniu įvykiu - kūčių naktį gyvūnai turės kuo pasidžiaugti! Su patvirtintais projektais galite susipažinti čia:- Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 6 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas: https://bit.ly/GGI-GGAI-Pakeitimas- Administracinių nusižengimų kodekso 346 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas: https://bit.ly/GGI-ANK-Pakeitimas Susipažinti, kaip įstatymas skynėsi kelią, galite čia: https://bit.ly/GGI-Del-Draudimo

Informacija paruošta gyvūnų elgesenos specialistės Ugnės Nedzinskaitės, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. „Kaip sako šuniukas? O kačiukas? O arkliukas? O karvytė?“, - šiuos klausimus visi girdėjome kai mokėmės kalbėti ir pažinti pasaulį. Tačiau – koks paradoksas – būtent bandymas gyvūnų kalbą „pritempti“ prie žmonių kalbos atitolina galimybę suprasti gyvūnus. Ar gyvūnai bendrauja garsais? Žinoma! Tačiau neįgudusiai žmogaus ausiai (daugumos gyvūnų klausa kur kas jautresnė, nei žmonių) ši kalba sunkiai suprantama. Mokslininkai netgi bandė suklasifikuoti ir užrašyti, pavyzdžiui kačių verbalinę kalbą. Deja, matant rezultatus ant popieriaus aiškiau netapo. Skirtumą tarp „miAaauuuu“ ir „miaauuU“ mums gali būti sunku suvokti. Tačiau ar dažnai matote valandomis viena su kita miauksinčias kates ar draugiškai susiamsinčius šunis? Dažniausiai gyvūnų kalba lieka negirdima. Tačiau ją galima stebėti. Gyvūnai bendrauja kūno kalba – judesiais, pozoms, išraiškomis, mimika ir elgesiu. Kiekvienos rūšies kalba šiek tiek skiriasi, tačiau yra ir tam tikrų panašumų. Atsitraukimas ar nusisukimas paprastai byloja apie nenorą bendrauti. Susigūžimas, sustingimas – apie baimę. Iššiepti dantys – grasinimą, kuris neretai atsiranda iš tos pačios baimės („nekišk prie manęs rankų, arba...“). Įdėmus žvilgsnis rodo susidomėjimą, priartėjimas, glaustymasis – kontaktą ir pasitikėjimą. Sustingęsl „kietas“ žvilgsnis gali byloti apie ketinimą pulti. Uodega ir kailio šiaušimas Tačiau kiekviena rūšis turi savo „žargoną“ – plačiai ir energingai vizginama uodega, jeigu ji priklauso šuniui, greičiausiai rodys džiaugsmą. Jeigu katei – susierzinimą. Plačiais uodegos mostais blogą nuotaiką gali pademonstruoti ir žirgai. Tačiau pabrukta tarp kojų uodega tiek šunų, tiek kačių atveju rodys baimę. Pašiauštas kailis (piloerekcija) bylos apie įtampą, gąsdinimą ar agresiją. Tačiau šunys ir katės kailį šiaušia skirtingai - katėms paprastai pavyksta daug efektingiau, o pašiaušto šuns kailio kai kuriais atvejais galima netgi nepastebėti. Lekavimas ir žiovulys Lekavimas gali atsirasti dėl karščio ar didesnio fizinio krūvio. Tačiau jį gali iššaukti ir stresas. Tai labiau būdinga šunims, katės lekuoja palyginus retai. Dar pora šunims būdingų kūno kalbos aspektų bylojančių apie patiriamą įtampą yra žiovulys (ne, šunys žiovauja ne dėl to, kad nori miego) ir lūpų laižymas. Jeigu paglostytas šuniukas nusisuko ir apsilaižė ar pradėjo lekuoti – kažkas yra ne taip. Gal nepatinka tai, kuri vieta glostoma, gal pats glostantis, gal kažką skauda, o gal gyvūnas šiuo metu tiesiog nori būti paliktas ramybėje. Ir tokių kūno kalbos ženklų yra daugybė. Ir dar yra menas mokėti juos sujungti į rišlią kalbą. Kodėl reikia mokėti suprasti gyvūno kūno kalbą? Pagrindinis bendrumas tarp žmogaus ir gyvūno kalbos – pradžioje visada pasakoma pakankamai tyliai ir mandagiai. Tačiau, jeigu žmogus ar gyvūnas lieka neišgirstas, jis pradeda „kelti balsą“ tokiais būdais, kurie jo rūšiai priimtiniausi. Mes galime rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius, įžeidinėti. Kartais net paleisti į darbą kumščius. Gyvūnai neturi verbalinės kalbos galimybių, leidžiančių subtiliai pajuokti ar grubiai įžeisti. Tačiau jų kalbos arsenale yra dantys ir nagai, ar, priklausomai nuo rūšies, kanopos, ragai, snapai. Ir, jeigu mes nesuprasime subtilesnės kalbos, jie pasitelks šiuos argumentus, kurie paprastai būna suprantami tik dalinai – gyvūnas paliekamas ramybėje, tačiau jam užklijuojama „agresyvaus“ ar „neprognozuojamo“ etiketė. Nors iš tikrųjų neprognozuojami, nesupratingi ir baisūs jam buvome mes, žmonės. Kai kurie šunų elgesį tyrinėjantys mokslininkai linkę manyti, kad didžioji dalis to, ką mes vadiname „nepageidaujamu elgesiu“ iš tiesų yra pagalbos prašymas, kai gyvūnas nesugeba susidoroti su jo patiriamomis problemomis savarankiškai. Padėti jam galima tik jį suprantant. Jei mes suprantame gyvūną, mums tampa lengviau užtikrinti jo gerovę ir juo tinkamai pasirūpinti. Be to, tinkamai skaitydami kūno kalbą, galime geriau įvertinti gyvūno ketinimus ir nuotaikas, kas užtikrina saugumą.

Šaltomis žiemos dienomis benamiai gyvūnai ieško kur sušilti, todėl dažnai slepiasi po ką tik priparkuotais automobiliais, prie jų variklių ar ant padangų. O tai gali tapti jų sužalojimo ar net žūties priežastimi. Prieš sėsdami į automobilį ir užvesdami variklį, atlikite kelis paprastus veiksmus pabelskite į kapotą, patikrinkite ar po juo nesislepia kačiukas;įspirti į padangas; spūstelti garsinį signalą. Taip pabaidysite besislepiantį gyvūną bei apsaugosite jį nuo sužeidimo ar net išsaugosite jo gyvybę 

Dažniausiai pasitaikantys ir lengvai aplinkinių pastebimi gyvūnų gerovės pažeidimai yra:per mažas voljeras;trumpa grandinė; gyvūnas neturi būdos arba ji netinkama, nėra pavėsio;netinkamas voljero/laikymo vietos pagrindas (pvz. gyvūnas nuolat baloje, purve, ant grotų ar pan.). ANK 346 str. 1 d. (mažai pavojinga veika) atveju gali būti taikoma žodinė pastaba arba gali būti skirta bauda nuo 30€* iki 4000€*. *Priklausomai nuo nusižengimo kvalifakcijos pagal jo pavojingumą, kartotinumo. Šis pažeidimas yra aktualus ypač žiemą, kai dėl netinkamos gyvūno priežiūros, jis gali tiesiog sušalęs žūti, todėl svarbu nelikti abejingam gyvūno kančiai. Deja, Lietuvoje dar įprasta rišti šunis prie grandinės, laikyti kiauroje būdoje ar tiesiog ant šlapios ir šaltos žemės. Lankydamiesi per šventes gimtinėje, atkreipkite dėmesį į miestelio ar kaimo, kuriame svečiuojatės, lauke gyvenančius šunis. Nelikite abejingais ir informuokite Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jei pamatysite pririštų ant trumpų grandinių, kiaurom būdom ar išvis be jų, gyvenančius ant sniego ar per didžiausius šalčius neįvedamų į namus gyvūnus. Kaip jiems padėti? Kviečiame naudotis GGI parengtu įrankiu – teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįsta gyvūnų gelbėjimo instrukcija, kuria vadovaudamasi, padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali kiekvienas. Skaitykite, kokių veiksmų turėtumėte imtis pastebėję per mažą voljerą, trumpą grandinę, jei gyvūnas neturi būdos arba ji netinkama, nėra pavėsio, netinkamas laikymo vietos pagrindas: https://bit.ly/GGI-Irankis-Voljeras-Buda Kilus klausimams ar nerandant Jums aktualaus atvejo, susisiekite su mumis info@ggi.lt. Siekime kartu - 0 tolerancijos gyvūnų skriaudikams  Norintys padėti mums stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, tai gali padaryti:- Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok

https://youtu.be/rjovjczH7zE Nors Lietuvos kaimuose šuo dažniausiai pririštas prie būdos, netrukus taip laikydami gyvūnus žmonės gali būti nubausti. Seimas jau ima svarstyti tokį draudimą. Mūsų kolegė Lina Vaitekūnaitė LRT žinių reportažui išsakė organizacijos poziciją, jog požiūris, kad gyvūnas rišamas prie būdos turi keistis, nes taip žalojama ne tik jo psichika, bet ir kūnas. „Būdamas pririštas gyvūnas negali nieko apsaugoti. Tuo labiau – negali apsisaugoti pats. O jeigu gyvūno reikia tik kaip signalizacijos, šiais laikais manau yra begalę sprendimų, kaip apsaugoti savo turtą“. Plačiau apie šią įsisenėjusią gyvūnų gerovės problemą ir kaip ją planuojama spręsti žiūrėkite LRT reportaže. O kol kas pastebėję, kad gyvūnas pririštas prie būdos ant per trumpos grandinės, turi per mažą voljerą, gyvūnas neturi būdos arba ji netinkama, nėra pavėsio, netinkamas laikymo vietos pagrindas, informuokite Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal mūsų parengtą gyvūnų gelbėjimo instrukciją: https://bit.ly/GGI-Irankis-Voljeras-Buda

Šiandien kviečiame užsukti į veterinarijos klinikas ir susipažinti su veterinarijos gydytojais bei jų pacientais. Šiai dienai sterilizacijų Ukrainoje programoje sterilizuota/kastruota 1 129 gyvūnų (859 katės/katinai ir 270 kalių/šunų). Per pastarąjį mėnesį atidarėme du naujus sterilizacijos punktus Slovianske ir Vovchanske. Visada galite prisidėti prie pagalbos Ukrainos gyvūnams:Pasidalinti su savo pažįstamais Ukrainoje apie sterilizacijų taškus, kuriuose vykdomos nemokamos , t.y. Jūsų finansuojamos sterilizacijos. Nemokamoms sterilizacijoms gyvūnus gali registruoti savanoriai, gatvėse prižiūrintys gyvūnus, ir senoliai, namuose laikantys gyvūnus. Sterilizacijų punktai: https://bit.ly/GGI-UA-SterilizacijosInformuodami mus, kuriame regione reikalinga pagalba sterilizuojant gyvūnus, bei pasidalindami kuratorių ar veterinarijos klinikų, galinčių imtis šio projekto, kontaktais juose - pabandysime padėti. Prisidėdami finansiškai:- Bankiniu pavedimu: LT597300010171499262, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPal- Aukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams Už pagalbą organizuojant projektą esame dėkingi Yuliya Firka ir Irka Ice bei jų atstovaujamoms organizacijoms Pomoc zvířatům UA / Допомагаємо тваринам UA ir Барбос

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones rūpintis gyvūnų gerove. Dovanojamos katės ir šunys daug dažniau patenka į prieglaudą, kadangi dovanos gavėjas  nedalyvauja augintinio pasirinkimo procese, gauta dovana yra jam primesta ir neatitinka gyvenimo būdo, finansinių galimybių, gal jis net neturi noro rūpintis keturkoju. Nepatikusį megztinį, nenaudingą suvenyrą ar dar vieną puodelį pakankamai lengva grąžinti, padovanoti iš naujo arba numesti į palėpę ir pamiršti. Tačiau gyvūnai yra gyvos, kvėpuojančios, jaučiančios būtybės, kurių negalima iš naujo padovanoti ar grąžinti, jei jos neatitinka žmogaus noro. Augintinių dovanojimo problema yra aktuali visus metus - juos dovanoja gimtadieniams, sukaktuvių metinėms, Kalėdoms. Ypač ši problema būna aktyvi prieš Kalėdas. Impulsyvus noras paimti gyvūną iš prieglaudos prieš šventes nėra geras sprendimas, nes gyvūnas nėra DOVANA ar gerumo akcijos pagrindas. „Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas suaugusiųjų sprendimas, o ne šventinių jausmų vedamas spontaniškas poelgis. Deja, vis dar turime visuomenei priminti seną tiesą – gyvūnas ne daiktas ir ne dovana“, - sako „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Vaikas Kalėdoms prašo šuniuko ar kačiuko? Atsakingi tėvai pirmiausia vaikui išaiškins, kad gyvūnas – ne dovana, o įsipareigojimas, kurį prisiimama visa šeima 10-20 metų laikotarpiui.  Mes raginame nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Ir jeigu sprendimas teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus. Prieš priimant gyvūną į namus aptarkite su vaikais ir kitais šeimynykščiai būsimus rūpesčius: Šuniuką reikia vedžioti, o kačiukui reikia keisti kraiko dėžutę. Su gyvūnais reikia užsiimti, žaisti, dresuoti ir  skirti dėmesio, nes jie, ypač šunys, yra socialūs gyvūnai. Gyvūną reikia maitinti, duoti jam skaniukų, palepinti mėsos gabaliuku. Gyvūnas gali apsirgti, o jų gydymas tikrai nepigus. O kur dar pastovios išlaidos nukirminimui, vaistams nuo erkių, skiepams ar profilaktikai. Gyvūną reikia šukuoti, prausti, kirpti plaukus ir nagus. Pasitaiko, kad vaikams ar kitiems šeimos nariams atsiranda alergija gyvūnui, todėl labai patariame su gyvūnu susipažinti ir praleisti su juo kažkiek laiko jo aplinkoje - aplankyti jį prieglaudoje ar pas veisėją, priklausomai nuo to, kokį gyvūną nusprendėte priimti į šeimą. Atsisakydami jo, po kurio laiko praleisto Jūsų šeimoje, Jūs traumuosite gyvūną. Įsitikinkite, ar gyvūnas sutars su kitais Jūsų laikomais gyvūnais ar mažais vaikais. Įvertinkite, ar neplanuojate šeimos papilnėjimo. Pagalvokite, ar turėsite kur palikti gyvūną kelionių metu ir ar galėsite jį pasiimti su savimi, jei priimsite sprendimą emigruoti. Gyvūnas ne daiktas, ne žaislas, kurį atsibodusį galima nutrenkti į tvartą ar prirakinti prie būdos, ar atiduoti į prieglaudą. Gyvūnas gyva ir sociali būtybė, kuriai reikės mažiausiai 10 metų Jūsų finansinio ir emocinio įsipareigojimo. Šiuo Kalėdiniu laikotarpiu, skirkite laiko ir: Pažiūrėti su vaikais mūsų ruoštus edukacinius filmukus, apie tai, kokie iššūkiai laukia auginant gyvūnus: https://bit.ly/GGI-Edukaciniai-Filmukai Aplankykite gyvūnų prieglaudą, pavedžiokite ten šuniukus, padėkite sutvarkyti kačių namelius, pažiūrėkite kaip į tai reaguoja vaikai, o ir patys vaikai supras, ar jie tikrai nori šuniuko ar kačiuko. O praėjus švenčių šurmuliui, galėsite priimti teisingą sprendimą, nes gyvūnas ne dovana, o atsakingas sprendimas Jūsų šeimai.

Impulsyvus noras paimti gyvūną iš prieglaudos prieš šventes nėra geras sprendimas, nes gyvūnas nėra DOVANA ar gerumo akcijos pagrindas.Gyvūno priėmimas į šeimą turi būti labai gerai apgalvotas, tai turėtų būti atsakingas suaugusių sprendimas neįtakota šventinių jausmų. https://youtu.be/x1QD9OBb99k Ar galima dovanoti gyvūną senyvo amžiaus žmonės? Ar galima tenkinti vaiko užgaidą turėti šuniuką? Ką reikia įvertinti, nusprendus priimti gyvūną į šeimą? Nesenstančios tiesios apie tai mūsų vadovės Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė prieš metus vykusiame pokalbyje su DELFI.lt žurnaliste .#GyvūnasNeDovana

2022 m. rugpjūčio 20 d. į GGI kreipėsi asmuo, nurodydamas, kad Kuršėnuose netinkamomis sąlygomis laikomas šuo. Šuo nemaitinamas ir negirdomas, nuolat cypia, pririštas trumpa grandine, o pranešimą vainikuoja tai, kad kalytė nėra sterilizuota, o jos palikuonys dingsta nežinia kur jau ne pirmą kartą. Dėl šio įvykio kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Šiaulių departamentą. Norime pasidžiaugti ir kartu padėkoti pareigūnams už operatyvų veikimą šioje situacijoje. Pareigūnės tą pačią dieną gavusios informaciją apie šį incidentą atliko patikrinimą ir paėmė gyvūną iš netinkamų laikymo sąlygų. Bloga žinia ta,kad informacijos apie tolimesnę eigą mes negauname, kadangi, anot institucijos, mes nesame proceso šalis, turinti teisę gauti tokią informaciją. Gaila, kad negalime pasidalinti su visuomene apie tokių atvejų baigtį: apie nuobaudų dydžius, poveikio priemonių taikymą. Prašome Jūsų nelikti abejingiems skriaudžiamiems ir neprižiūrimiems gyvūnams.Naudokite mūsų parengtą gyvūnų gelbėjimo įranki - informuokite atsakingas institucijas ir reikalaukite iš jų rezultatų.  Įrankį rasite čia: https://bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai Norintys padėti mums stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, tai gali padaryti:- Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- Aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok

Mūsų teisininkė Ieva Sebeckytė LNK TV žinioms papasakojo apie GGI sukurtą įrankį, kuris skatins visuomenę labiau įsitraukti į gyvūnų gerovės problemų sprendimą ir kad su vienokia ar kitokia smurto prieš gyvūnus forma susidūrę gyventojai nepasimestų, o imtųsi veiksmų. Į vieną instrukciją sudėjome informaciją, reikalingą kiekvienu gyvūno gelbėjimo etapu: kokiais atvejais į kokią instituciją ir kokia forma – telefonu ar raštu – reikia kreiptis, per kiek laiko institucija privalo sureaguoti ar pateikti atsakymą. Su įrankiu susipažinti ir jį išbandyti galite čia: https://bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai Dėkojame aukok.lt už galimybę sukurti įrankį . Turime siekti kartu, kad visuomenėje būtų nulinė tolerancija žiauriam elgesiui su gyvūnais, jų nepriežiūrai .

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2022-11-11 viešam susipažinimui paskelbė du projektus ir pakvietė pateikti pasiūlymus:  Dėl gyvūnų augintinių veisėjų ir gyvūnų augintinių laikino apgyvendinimo paslaugos teikėjų veiklos atitikties gyvūnų gerovės kriterijams vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (ĮSAKYMAS).Dėl VMVT direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ pakeitimo (ĮSAKYMAS). GGI, būdama VMVT Patariamosios grupės gyvūnų gerovės klausimams nagrinėti narė, pateikė savo pasiūlymus. Tiesa, pirmajam projektui pasiūlymų neteikėme, nes netikime jo galima atnešti nauda. Antrajam projektui pateikėme šiuos pasiūlymus: Asmenys, kreipdamiesi į VMVT teritorinį padalinį dėl gyvūnų augintinių veisėjų veiklos registracijos, prašyme dėl ūkio subjekto įregistravimo visų pirma turi pateikti veisimui naudojamų gyvūnų mikroschemų duomenis. Atsiradus naujam gyvūnui, kurį asmuo nori veisti (įskaitant asmeninėms reikmėms laikomą gyvūną ar atsivestus veisiamų gyvūnų jauniklius) ir atsiradus naujam gyvūnui, kurio asmuo nenori veisti (įskaitant šeimos narių gyvūnus) turi įregistruoti/apie tai pranešti VMVT per 10 dienų nuo tokio gyvūno įsigijimo.Nevartoti sąvokos „pavojingi šunys“, kadangi tokia sąvoka nėra įtvirtinta įstatyme.Veisėjas privalo pateikti negyvenamųjų arba gyvenamųjų patalpų, kuriose ketina veisti gyvūnus, planą, kadastro duomenis, kitus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro.Palikti nuostatą dėl giminingo veisimo draudimo užtikrinimo.Nesutikome, kad veterinarinis leidimas nereikalingas gyvenamosios patalpoms. Papildyti, kad veisėjas turi pareigą nurodyti, ar atliko gyvūnams kupiravimo procedūrą. Nurodyti, kad jeigu dėl med. priežasčių veisėjas privalėjo atlikti gyvūno kupiravimo procedūrą, per 2 darbo dienas nuo procedūros atlikimo turi apie tai informuoti VMVT, priešingu atveju, institucija turi pareigą pradėti administracinio nusižengimo tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu pagal ANK 346 str. 16 d. Dalyvavimas teisėkūroje yra viena pagrindinių GGI veiklų. Mūsų teisininkų komanda prisidėjo ir prisideda prie įstatymų, susijusių su gyvūnų gerove, kūrimo ar pakeitimų inicijavimų. Parsisiųsti Norintys padėti mums stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, tai gali padaryti:- Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565, VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos, Įmonės kodas: 302842427- PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal- @aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok

Šiandien #DosnumoAntradienis - pasaulinė dosnumo diena, kviečianti žmones aukoti lėšas, daiktus, savo laiką, kurių dėka Nevyriausybinės organizacijos, tame tarpe ir mes, gali daryti gerus darbus, kurti geresnį pasaulį, gelbėti jį. Mes savo veikla stengiamės teisinėmis priemonėmis stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais, prievartą ar nepriežiūrą Lietuvoje. Tačiau be Jūsų pagalbos tai būtų sunku padaryti. Kviečiame Jus šią dosnumo dieną dar kartą pasidalinti su kenčiančiais ar pradėti savo dosnumo kelionę   Būsime dėkingi Jums už aukojamas lėšas GGI, kurios padės mums stabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais.Tai gali padaryti aukok.lt platformoje: www.bit.ly/GGIaukok  Būsime dėkingi Jums, jei neliksite abejingi skriaudžiamiems gyvūnams ir naudosite mūsų parengtą jų gelbėjimo instrukciją: https://bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai  Būsime dėkingi, jei dirbsime kartu - joks gyvūnas nenusipelno žiauraus elgesio su jais! 

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Lietuvoje vis dar apstu atvejų, kai gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis ar patiria smurtą, o jam padėti – tarsi misija neįmanoma. Valstybinės institucijos dažnai reaguoja vangiai, o viešąjį interesą ginančių gyvūnų gerovės organizacijų galimybės padėti – ribotos, mat žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų yra daug, o jų nagrinėjimas ir sprendimas teisiniu keliu trunka ištisus mėnesius. Todėl VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) parengė įrankį – teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįstą gyvūno gelbėjimo instrukciją, kuria vadovaudamasi padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali pati visuomenė – pavieniai asmenys ar organizacijos.  Tikslas – įgalinti visuomenę imtis veiksmų  Gyvūnų gelbėjimo instrukcija arba informacinė schema yra GGI vykdomo projekto „Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais“ dalis, prie kurio prisideda ir patys šalies gyventojai, remdami projektą Aukok.lt platformoje. Pagrindinis šios instrukcijos tikslas – įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais.  „Kai gyventojai susiduria su smurtu prieš gyvūnus, dažnai jie kreipiasi į mus, nes GGI gina viešąjį interesą – imamės atvejų, kai reikia ginti bešeimininkius gyvūnus ar kai gyvūnus reikia gelbėti nuo jų pačių šeimininkų. Viešąjį interesą giname teisinėmis priemonėmis. Tačiau mūsų komandos, teisininkų nėra tiek, kad gebėtume padėti visiems skriaudžiamiems gyvūnams Lietuvoje. Todėl parengėme įrankį, pagal kurį pasirūpinti skriaudžiamais gyvūnais galės ir daugiau žmonių, – sakė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   – Tikimės, kad tokiu būdu pačiai visuomenei edukuojantis ir vis labiau įsitraukiant, ne tik smurto prieš gyvūnus užkardymas, bet ir visi kiti gyvūnų gerovės srityje vykstantys pokyčiai bus spartesni, efektyvesni. Nes patys gyventojai gali labai daug ką pakeisti ir norime juos padrąsinti, padėti, nes kai žinai mechanizmą ir disponuoji reikiama informacija, tai ir nepraeiti pro šalį, o imtis veiksmų – lengviau“.  Gyvūną muša. Į ką kreiptis?  Dažna situacija – su smurtu prieš gyvūnus susidūrę gyventojai nežino, į ką kreiptis pagalbos, todėl galiausiai nesiima jokių veiksmų. Iš dalies tai lemia ir institucijų, atsakingų už gyvūnų gerovę, gausa – priklausomai nuo konkretaus atvejo, institucijų kompetencija yra paskirstyta tarp policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, savivaldybių.  „Kad su vienokia ar kitokia smurto prieš gyvūnus forma susidūrę gyventojai nepasimestų, o imtųsi veiksmų, surinkome ir į vieną instrukciją sudėjome informaciją, reikalingą kiekvienu gyvūno gelbėjimo etapu: kokiais atvejais į kokią instituciją ir kokia forma – telefonu ar raštu – reikia kreiptis, per kiek laiko institucija privalo sureaguoti ar pateikti atsakymą. Prie instrukcijos pridėjome ir pranešimo dėl nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejo formą. Taip pat įvardijome teisės aktus, kuriais už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos yra įpareigotos imtis veiksmų. Pateikėme informaciją, už kokias veikas kaip yra baudžiama. Jei institucijos pateiktas atsakymas netenkina, instrukcijoje nurodyta, kokiai aukštesnei instancijai jį galima apskųsti. Įvardytos kiekvienam žingsniui reikalingos įstaigos ir jų kontaktai, – plačiajai visuomenei skirtą kartu su teisininkais paruoštą įrankį komentavo GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Paprastai tariant, tai tarsi minimalus teisinės kalbos, teisinių žinių ir formų rinkinys, kuris padės kreiptis į institucijas taip, kad jos privalėtų reaguoti ir imtis veiksmų“.  B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipė dėmesį, jog didžiuma gyvūnų nepriežiūros atvejų yra paprasti, o vadovaujantis gyvūnų gelbėjimo instrukcija, įveikiami ir teisinio išsilavinimo neturintiems žmonėms: „Svarbiausia – susirinkti informaciją apie konkrečią situaciją, faktines aplinkybes ir jas aprašyti, jei yra galimybė – nufotografuoti, o jau pateikus prašymą ar pareiškimą valstybinėms institucijoms, sekti eigą. Jei atsakymo nesulaukta suėjus numatytam terminui, institucijai savo kreipimąsi reikia priminti. Deja, tikrovė tokia, jog dažnai informacijos apie atvejo nagrinėjimo eigą tenka ieškoti patiems pareiškėjams“.  Jei institucijos priimtas nutarimas ar sprendimas netenkina ir jį norima skųsti, o teisinės procedūros patiems gyventojams pasidaro pernelyg sudėtingos, tuomet jau rekomenduojama kreiptis į GGI. „Ne tik giname viešąjį interesą teisiniu keliu, bet ir konsultuojame“, – sakė GGI teisininkė Raminta Ramanauskaitė.    Svarbu laikytis įstatymo raidės    Vienas pagrindinių projekto tikslų – paskatinti žmones ne tik veikti, bet daryti tai teisėtais būdais. Laikytis tvarkos ir ginti gyvūnus teisiniu keliu, o ne savivaliaujant, reikalinga siekiant tvaraus, ilgalaikio rezultato ir sykiu skriaudėjo atsakomybės.  „Pakankamai dažnas atvejis, kai žmonės neapsikenčia žiauraus elgesio su gyvūnu ir, užuot oficialiai kreipęsi į institucijas, kas, reikia pripažinti, užtrunka, tiesiog pavagia skriaudžiamą gyvūną ir taip jį tarsi išgelbėja, – tam kartui, tą konkretų gyvūną. Bet jei skriaudikas nepajuto savo veiksmų pasekmių, jam neteko už juos atsakyti, tai, labai didelė tikimybė, jog artimiausiu metu jis įsigis kitą augintinį, su kuriuo elgsis lygiai taip pat, kaip ir su ankstesniuoju. Ir jokių teisinių argumentų jį sustabdyti nebus, nes smurtas, kad ir kaip biurokratiškai tai skambėtų, nebuvo oficialiai užfiksuotas. Gyvename teisinėje valstybėje, tad, norėdami kažką pakeisti ar įrodyti, turime tai daryti teisėtais būdais“, – pabrėžė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Jai antrino ir R. Ramanauskaitė, kuri atkreipė dėmesį į teisiniams procesams, teismams reikalingų įrodymų patikimumą. „Norint padėti žiaurų žmogaus elgesį ar nepriežiūrą patiriančiam gyvūnui, reikia eiti įstatymo keliu, laikantis procedūrinių reikalavimų. Tam, kad surinkti reikiami duomenys vėliau teismuose ar ikiteisminėse institucijose būtų pripažinti tinkamais įrodymais, – sakė R. Ramanauskaitė. – Priešingu atveju, žmogui imantis saviveiklos, neretai ne tik kad gyvūnui nepadedama, bet ir sau pačiam prisidaroma teisinių problemų. Ir tokių atvejų – ne vienas“.  Ji atkreipė dėmesį, jog dalis didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių atvejų, kai iš nelegalių gyvūnų daugyklų buvo paimami gyvūnai, teismuose baigėsi praktiškai fiasko būtent dėl teisiškai netinkamai organizuotų ir apskritai ties legalumo riba balansavusių operatyvių patikrinimų, kurių rezultatas – bent dalį gyvūnų teko grąžinti ankstesniems jų savininkams.  Tikimasi, jog kartu su teisininkais paruošta schema – gyvūnų gelbėjimo instrukcija – bus naudinga ne tik gyventojams, bet ir kitoms gyvūnų gerovės srityje veikiančioms organizacijoms. Gyvūnų gelbėjimo instrukciją rasite čia: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai . Kilus klausimams ar nerandant Jums aktualaus atvejo, susisiekite su mumis info@ggi.lt. Pranešti apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus galite info@ggi.lt. Prisidėkite prie jų sprendimo" per aukok.lt platgormą: www.bit.ly/GGIaukok, PayPal pavedimu: www.bit.ly/GGIPayPal,Bankiniu pavedimu: LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee platformoje.  Dėkojame, kad nesate abejingi gyvūnų gerovei!

Rusijai užpuolus Ukrainą, supratome, kad turime padėti ne tik žmonėms, bet ir nuo karo kenčiantiems gyvūnams. Greitai organizavome savanorių grupę, kreipiamės į Jus finansinės pagalbos ir, nepraėjus nei parai, pradėjome vykdyti pagalbos projektą „Ukrainos gyvūnai”. Nors pradžioje parama buvo chaotiška - svarbiausia padėti, tačiau vėliau viską sustygavome, radome partnerių ir skirtingais projekto etapais vykdėme ir vykdome įvairius pagalbos projektus:* Finansinės paramos rinkimas ir jos suteikimas prieglaudoms, savanoriams besirūpinantiems benamiais gyvūnais;* Paramos maistu, vaistais rinkimas ir gabenimas partneriams Ukrainoje;* Nugabentos paramos paskirstymo organizavimas prieglaudoms, asmenims, organizacijoms užsiimančiomis gyvūnų gelbėjimu karo metu;* Pagalba evakuojant gyvūnus iš karo zonos;* Laikinų globėjų Lietuvoje, galinčių priglausti gyvūnus iš Ukrainos, paieška;* Gyvūnų vakcinacijos projektas;* Gyvūnų sterilizacijos projektas. Deja, Ukrainos gyvūnams vis dar reikalinga Jūsų pagalba: * Atėjus žiemai ir rusams susprogdinus Ukrainos energetikos infrastruktūrą, jiems ypač reikia generatorių.* Vis dar reikalingas maistas gyvūnams, kuriuos gatvėse maitina savanoriai, gyvenantiems sunkiai besiverčiančiose šeimose.* Sterilizacijos projektui, kurį šiuo metu organizuojame, kuris nepaisant elektros sutrikimų, jis vyksta.Prašome Jūsų nesustoti aukoti asmeniškai, su draugais, kolegomis, o galbūt net galite skirti dalį pelno nuo įmonės pardavimų bei padėti mums užpildyti kuo daugiau vilkikų maistu gyvūnams. Artėja #GerumoAntradienis, žiemos šventės Kalėdos, kurių metu įprasta dalintis gerumu. Nepamirškite ir mažųjų keturkojų karo aukų iš Ukrainos. Prašome Jūsų nesustoti aukoti: asmeniškai, su draugais, kolegomis (pvz. kalėdinių vakarėlių metu surengti aukcionus), o galbūt net galite skirti dalį pelno nuo įmonės pardavimų. Norintys paremti „Ukrainos gyvūnai" projektą, tai gali padaryti:Bankiniu pavedimu:
 LT597300010171499262, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”
, Įmonės kodas: 302842427
PayPal pavedimu: https://bit.ly/GGI_PayPalAukok.lt platformoje: http://bit.ly/GGI_Aukok_Ukrainos_gyvunams Pagalbos Ukrainos gyvūnams naujienas galite sekti čia: https://bit.ly/Ukrainos-Gyvunai-Naujienos