Naujienos

Lankome prieglaudas, kuriose laikomi šunys iš daugyklų

https://youtu.be/QVeJWWDxTcY #LaisveGyvunams
skaityti daugiau

GGI įtraukti į ŽŪM darbo grupę dėl gyvūnų augintinių gerovės kontrolės probleminių klausimų sprendimo

Po VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" dalyvavimo susitikime Žemės ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė gyvūnų augintinių gerovės kontrolės probleminių klausimų sprendimui. Darbo grupei pavesta išanalizuoti galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias gyvūnų augintinių įvežimo į Lietuvos Respubliką kontrolę, taip pat nelegalaus gyvūnų augintinių dauginimo, prekybos ir gerovės kontrolę, nustatyti galimus teisinio reglamentavimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumus bei parengti rekomendacijas / pasiūlymus minėtoms problemoms spręsti."Į vieną vietą, bendram tikslui sutelkti savo sričių profesionalai, tikiu, sugebės rasti bei priimti reikalingus sprendimus, kokybiškai diskutuoti ir pasiekti reikiamus susitarimus", - sako GGI atstovė Kamilė Sakalauskaitė.   "Džiaugiuosi, kad ŽŪM į darbo grupę įtraukė ir dvi nevyriausybines organizacijas - GGI ir GATO. Tai tikslinga, nes būtent šios organizacijos daug metų dirba dėl sisteminių pokyčių, ruošia teisės aktų pasiūlymus, dalyvauja darbo grupėse, mina institucijų slenksčius ir atlieka kitą nepopuliarų darbą vardan gyvūnų gerovės Lietuvoje." - teigia GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Informaciją apie darbo grupės rezultatus bus galima sekti ir www.ggi.lt Pridedamas Žemės ūkio ministro įsakymas. Parsisiųsti
skaityti daugiau

Už šuns nužudymą – 6 mėn viešųjų darbų bei priteista piniginė suma

Ar pamenate vilkšunį Atą, kurį piktybinis kaimynas padūrė peiliu ir šunelio gyvybė užgeso?  Vakar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje E. N. pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Teismas E. N. pripažino kaltu, ir jam paskirti 𝘀̌𝗲𝘀̌𝗶 𝗺𝗲̇𝗻𝗲𝘀𝗶𝗮𝗶 𝘃𝗶𝗲𝘀̌𝘂̨𝗷𝘂̨ 𝗱𝗮𝗿𝗯𝘂̨, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nukentėjusiojo ieškinį teismas tenkino iš dalies ir jo naudai iš E. N. priteisė 1 010,70 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti, 500 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 700 eurų patirtų atstovavimo išlaidų. Džiaugiamės, kad šeimininkai pradinį sprendimą skundė ir ėjo iki galo, nes tik tokiu būdu bus suformuota teisinga teisinė praktika gyvūnų skriaudėjų atžvilgiu.  DĖMESIO: GGI laikosi taisyklės, kad gina viešąjį interesą arba gyvūnus, kuriuos reikia gelbėti nuo jų pačių šeimininkų, tai reiškia, kad neužsiimame atvejais, kai gyvūnas turi savininką, nes nėra teisinga tokias teisines išlaidas apmokėti iš kitų žmonų suaukotų pinigų, o taip pat fiziškai neturime laiko apsiimti visus atvejus, kadangi esame vienintelė Lietuvoje organizacija priimanti žmonių užklausas ir teisiškai sprendžianti nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus. Tačiau pradinis sprendimas mus pribloškė, todėl komanda ir teisininkai sutiko gilintis ir konsultuoti nemokamai - dėkojame jiems. Plačiau -> https://klaipedos.teismai.lt/naujienos/uz-mirtinai-suzalota-kaimyno-suni-vyrui-skirta-bausme/245?fbclid=IwAR1-vXlnyJ1SV4alq7mHgTJoPfnCTnEmJJKYr2FCsLsSCIVdXsfIlh_48rI#.X2CjeyZi3QQ.facebook
skaityti daugiau

Žiaurus elgesys su gyvūnais | Žinių radijas

https://www.youtube.com/watch?v=qJKt328nXw4 #LaisvėGyvūnams
skaityti daugiau

Kauno rajone iš daugyklos sėkmingai išgelbėti 82 baisiomis sąlygomis laikyti šunys

Rugsėjo 10-os dienos vakare Kauno rajone po 12 valandų trukusios operacijos, kurioje dalyvavo projekto „Laisvė gyvūnams“, gyvūnų prieglaudų „Dogspotas“ ir „Lesė“, Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos atstovai ir policija, iš nelegalios veisyklos buvo konfiskuoti 82 įvairių veislių šunys.  https://www.youtube.com/watch?v=a4ob3TaMtP8 Pranešimas apie galimą nelegalų gyvūnų veisimą buvo gautas iš vienos gyvūnų prieglaudos. „Ryte atvykę į vietą radome aklina tvora aptvertą namą. Telefonu susisiekus su veisėja, ši teigė nesanti namie ir grįšianti tik 19 val. Nors visi matėme, kad namo viduje yra žmogus, netgi po pokalbio su policija moteris kategoriškai nesutiko įsileisti pareigūnų anksčiau ir ignoravo bet kokius prašymus. Tarnybos ir projekto „Laisvė gyvūnams“ komanda visą dieną budėjo aplink namą, saugodami, kad gyvūnai nebūtų išgabenti. Lygiai 19 val. buvome įleisti į vidų, tad galima suprasti, jog veisėja visą dieną kuopėsi ir karštligiškai ruošėsi patikrinimui“,- pasakojo įvykio vietoje buvusi „Laisvės TV“ direktorė Gabija Milašiūtė. https://www.youtube.com/watch?v=fm8T3GnINdE Moters, kuri buvo registruota kaip veisėja, laikanti dvi buldogų veislės kales, name pareigūnai rado 82 itin prastomis sąlygomis laikytus šunis. 11 iš jų – naujagimiai. Dalis narvuose laikomų gyvūnų buvo sugrūsti po 6 į vieną narvą, daugumoje narvų nebuvo net vandens dubenėlių, šunys gyveno savo išmatose. Konfiskuoti šunys buvo perduoti ne gelbėjimo operacijoje dalyvavusių prieglaudų atstovams, o sutartį su Kauno rajono savivaldybe turinčiai gyvūnų gelbėjimo įstaigai „Nuaras“. Projekto „Laisvė gyvūnams“ iniciatoriaus Andriaus Tapino teigimu, „Būtinai domėsimės kokiomis sąlygomis bus apgyvendinti ir laikomi perimti šunys ir koks tolimesnis jų likimas“.  Netylant pagalbos šauksmams dėl visoje Lietuvoje išsislapsčiusių nelegalių gyvūnų daugyklų ir vis didėjant neabejingų žmonių, pasiryžusių gelbėti gyvūnus iš „koncentracijos stovyklų“ būriui, gyvūnų teises ginanti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir „Laisvės TV“ pakvietė žmones veikti organizuotai ir atsakingai. „Vietoje to, kad patys pultų į atlapus galimiems daugintojams, informacijos apie nelegalų gyvūnų veisimą ir išnaudojimą turinčių asmenų prašome pateikti ją specialioje registracijos anketoje (nuoroda į anketą - https://forms.gle/CW2tYqLRXm8yXcUGA). Ši sėkminga šunų išvadavimo operacija tik įrodo kaip svarbu veikti ne chaotiškai, o tikslingai, turint aiškų veiksmų planą ir pasitelkus reikiamas tarnybas“, – sako organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Šiuo metu „Laisvė gyvūnams“ anketoje užregistruota bemaž 80 įtarimą keliančių vietų.  GGI turimais duomenimis, šiuo metu iš daugyklų jau išgelbėta daugiau nei 450 gyvūnų, nuolat atnaujinamus duomenis apie į prieglaudų globą perduotus gyvūnus galima rasti čia: https://ggi.lt/laisve-gyvunams/. Visais jais pagal paskirtus regionus rūpinasi „Lesė“, „Penkta koja“, „Klajūnas“, „Šiaulių letenėlė“, „Nojus“, „Sos-gyvūnai“, „Būk mano draugas“, „Nuaras“, „Keturkojo viltis“ ir kitos  gyvūnų prieglaudos.  „Laisvė gyvūnams“ - ilgalaikis VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI)  ir „Laisvės TV“ projektas, kuriuo siekiama sistemingai stabdyti nelegalų gyvūnų dauginimą ir išlaisvinti nepateisinamoje vergovėje esančius gyvūnus. Dėl centralizuotos paramos gyvūnų gelbėjimui ir jau išgelbėtiems gyvūnams įmonės ir fiziniai asmenys kviečiami susisiekti su „Gyvūnų gerovės iniciatyvomis“.
skaityti daugiau

Startavo iniciatyva „Laisvė gyvūnams“: bus siekiama suardyti Lietuvoje išsikerojusį gyvūnų koncentracijos stovyklų tinklą

Ukmergės Gyvūnų globos namai "Klajūnas" Netylant pagalbos šauksmams dėl nelegalių ir koncentracijos stovyklas primenančių gyvūnų daugyklų, išsislapsčiusių visoje šalyje, „Laisvės TV“ ir gyvūnų teises ginanti organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pradeda projektą „Laisvė gyvūnams“. Jo tikslas – ilguoju laikotarpiu užkirsti kelią bet kokiai gyvūnų išnaudojimo veiklai Lietuvoje.  „Kreipiamės į visuomenę, sunerimusią dėl kankinamų ar nelegaliai tragiškomis sąlygomis laikomų ir dauginamų gyvūnų: situacija valdoma, koordinacinis centras suformuotas, mūsų į bendrą tikslą nukreiptą veiklą jau parėmė ir neabejingas verslas. Suvienijome jėgas su „Laisvės TV“, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos policija, šalies gyvūnų prieglaudomis bei savanoriais. Bendradarbiaukime ir elkimės atsakingai – ir šios juodosios skylės mūsų šalyje greit neliks“, – ragina organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Pasak B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės, dėl gyvūnų gerovės sunerimę žmonės neturėtų imtis savavališkų veiksmų – imti gyvūnų iš nelegalių jų laikymo vietų, priglausti juos namuose ar mėginti savo jėgomis perduoti prieglaudoms. Anot jos, savavališkas pavienių žmonių mėginimas „gelbėti“ gyvūnus gali būti traktuojamas tiesiog kaip jų vagystė, o viešai internete skelbiami galimų daugyklų adresai – išankstinis jų perspėjimas.  „Mūsų tikslas – ne tik išgelbėti gyvūnus, bet ir užtikrinti, kad dabartinės kampanijos metu visi veiksmai būtų atliekami pagal galiojančius įstatymus. Privalu teisiškai užfiksuoti, kad gyvūnas buvo netinkamai laikomas tam tikroje vietoje, apibūdinti jo laikymo sąlygas, pasiėmimo ir atidavimo tam tikrai įstaigai faktus“, – pažymi B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Pasak organizacijos vadovės, šiuo metu esminis žingsnis – registruoti visų galimai nelegaliu gyvūnų dauginimu ir jų kankinimu užsiimančių vietų koordinates, kurias tikrinti važiuos specialiai suformuotos komandos – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos policijos, prieglaudų, „Laisvės TV“ bei „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ atstovai. Šiuo metu užregistruota daugiau nei 50 įtarimą keliančių taškų. Nuoroda į registraciją (duomenų konfidencialumas garantuojamas):  https://forms.gle/CW2tYqLRXm8yXcUGA Per kelias dienas iš nelegalių daugintojų jau paimta beveik 200 šunų. Visais jais pagal regionus rūpinasi gyvūnų prieglaudos „Lesė“, „Penkta koja“, „Klajūnas“, „Šiaulių letenėlė“, „Nojus“, „Sos-gyvūnai“, „Būk mano draugas“, „Nuaras“, „Keturkojo viltis“. Pagrindiniai poreikiai prieglaudoms – kokybiškas „premium“ klasės maistas, voljerai, dezinfekcinės priemonės, pirštinės, antkakliai, pavadėliai. Dėl centralizuotos paramos įmonės ir fiziniai asmenys kviečiami susisiekti su „Gyvūnų gerovės iniciatyvomis“. Iniciatyvos „Laisvė gyvūnams“ globėja tapo Gargžduose įsikūrusi maisto gyvūnams augintiniams gamintoja bendrovė „Mars Lietuva“, įsipareigojusi remti projektą iki metų pabaigos.   „Vienas iš pasaulinės korporacijos „Mars“ tikslų – mažinti beglobių augintinių populiaciją visame pasaulyje. Korporacija kitose šalyse jau yra įgyvendinusi sėkmingų projektų šioje srityje. Savo   turimus žinių ir patirties, sprendžiant panašias problemas, išteklius panaudosime ir Lietuvoje, tikėdamiesi reikšmingai pasistūmėti gindami gyvūnų teises“, – sako Mindaugas Rupšys, „Mars Lietuva“ Korporacinių reikalų vadovas regionui. VšĮ Penkta koja Prieglauda ,,Nojus" - Kauno Gyvūnų Gerovės Namai
skaityti daugiau

Nepakentusios VMVT abejingumo gyvūnų gerovės organizacijos kreipiasi į Vyriausybę

Po pastarųjų įvykių, paviešinus klestinčius ir visą Lietuvą sukrėtusius gyvūnų daugyklų židinius, dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nekompetencijos bei abejingumo ignoruojant šalyje įsisenėjusias gyvūnų nepriežiūros problemas, šiandien 24 gyvūnų gerovės organizacijos kreipėsi į Vyriausybę, ragindamos ministrą pirmininką inicijuoti esminius pavaldžios institucijos pokyčius.  STT atlikta korupcijos rizikos analizė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontrolės subjektų priežiūros ir gyvūnų gerovės kontrolės veiklos srityse 2020 Organizacijų kreipimasis į Ministrą Pirmininką 2020 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vis dažniau sulaukia priekaištų iš nevyriausybinių gyvūnų gerovės ir apsaugos organizacijų dėl savo institucinio neveiksnumo bei inspektorių nekompetentingumo. Anot organizacijų atstovų, VMVT inspektoriai negeba atlikti fizinio gyvūnų sveikatingumo vertinimo bei nėra susipažinę su teisės aktų reikalavimais. Dažniausiai po aplaidžių patikrinimų gyvūnai yra paliekami teisės aktus pažeidžiančių ir juos kankinančių daugintojų priežiūroje taip neoficialiai įregistruojant neteisėtą veiklą, sudarančią palankias sąlygas gyvūnų išnaudojimui ir kankinimui. „Į Vyriausybę besikreipusios organizacijos jau eilę metų fiksuoja pažeidimus dėl neteisėtai veikiančių daugyklų. Kiekviena iš jų galėtų papasakoti savo istorijas, kaip organizacijos savanoriai, pateikę gyvūnų nepriežiūrą fiksuojančią vaizdinę medžiagą, kurioje atskleidžiamos šiurpios augintinių laikymo sąlygos bei žiaurus elgesys su jais, taip ir nesulaukė realaus atsako iš atsakingos valstybinės institucijos. Tuo tarpu į patikrinimo vietas atvykę inspektoriai gyvūno fizinę sveikatą vertina tik per atstumą, o dažnu atveju net neina į nešvarias, sudėtingą priėjimą turinčias patalpas – tvartus, sandėliukus – kur dažniausiai būna negailestingai uždaryti gyvūnai“, – teigia Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė. Norint kreiptis į teismą dėl netinkamomis sąlygomis auginamo gyvūno konfiskavimo, būtina turėti ne tik vaizdinius įrodymus, bet ir išsamų VMVT inspektorių patikrinimo protokolą, kuris turi lemiamą reikšmę teisme sprendžiant žiauraus elgesio su gyvūnu atvejį. Tad nekvalifikuoti ar neatsakingai, paviršutiniškai atlikti inspektorių patikrinimai ne tik užkerta kelią siekiant apsaugant gyvūną nuo tolimesnių kančių, bet ir gyvūnų skriaudėjams sudaro nebaudžiamumo įspūdį, kuris toliau skatina tiek žiaurų šeimininkų elgesį su augintiniais, tiek nelegalių daugyklų plėtimąsi. „VMVT inspektorių nekokybiškai atlikti patikrinimai lemia tai, kad su gyvūnais žiauriai besielgiantys daugintojai lieka nenubausti ir išvengia bet kokios atsakomybės. Pastarieji įvykiai įrodo, kad mūsų šalies institucijoje, kuri turėtų būti atsakinga už gyvūnų gerovę ir jų apsaugą, jau eilę metų dirba savo veterinarinių medicinos mokslų žinių netaikantys inspektoriai, dėl kurių abejingumo šiandien matome itin drąsius, nelegalius veislynus kuriančius gyvūnų daugintojus, kurie peržengia visas žmogiškumo ribas ir ramiai miega, žinodami, kad liks nenubausti“, – teigia kitos, kreipimąsi pasirišusios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. 
skaityti daugiau

Jonavoje konfiskuotas metaliniu strypu muštas šuo ieškos naujų namų

Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove. Dažnas iš mūsų augintinį supranta kaip savo šeimos narį – apgyvendina jį kartu jaukiuose namuose, rūpinasi jo priežiūra bei skiria visą reikalingą dėmesį. Tačiau iki šiol vyrauja ir kita praktika: šuo, gyvenantis kieme ir atliekantis sargo funkciją, neretai pamirštant skirti laiko net elementariai jo priežiūrai. Pasitaiko atvejų, kada augintiniai laikomi siaubingomis sąlygomis, neturi pastogės, geriamo vandens, nėra reguliariai maitinami ar net žalojami fiziškai. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) sulaukė pranešimo apie Jonavoje mušamą bei neprižiūrimą šunį. Liudininkų teigimu, neblaivus vyriškis vieliniu strypu stipriai „auklėjo“ prie būdos pririštą savo augintinį. Gyvūnas neturėjo jokio dubenėlio nei maistui, nei vandeniui, o grandinė, naudota vietoj įprasto antkaklio, apsivijusi aplink kaklą. Toks elgesys yra draudžiamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu bei savivaldybių patvirtintų gyvūnų laikymo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, GGI kreipėsi į Kauno apskrities, Jonavos rajono VPK (vyriausiąjį policijos komisariatą). Į procesą buvo įtraukta ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybai patikrinus atvejį, nustatyta, jog gyvūnas neturi vakcinavimo nuo pasiutligės įrodančio dokumento, yra pririštas prie būdos, o vietoj antkaklio naudojama grandinė, taip sukeliant nepatogumo jausmą. Taip pat užfiksuota, jog augintinis pastoviai neturi vandens. Atlikto patikrinimo metu užfiksuoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pažeidimai, paskirta administracinė 50 EUR nuobauda bei administracinio poveikio priemonė – šuns konfiskavimas. Po konfiskacijos šuo yra gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ globoje. „Apžiūros metu šuniui sužalojimų nenustatyta, bendra būklė gera, įmitimas normalus, išorinių parazitų nerasta. Emocinė būklė: elgėsi atsargiai, bet pakalbinus po truputį pradėjo bendrauti ir vizginti uodegą“, - teigė gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ atstovas Giedrius Survila. Praėjus reikiamam laiko tarpui, jei šeimininkas neapskųs Jonavos rajono VPK nutarimo, šuniui bus ieškomi nauji, atsakingi namai. Apie tolimesnę įvykio eigą GGI informuos savo socialiniuose tinkluose, internetinėje svetainėje bei spaudoje.  „Suprantu, kad gyvūnui prieglauda nėra geriausia vieta, tačiau paimti jį iš sąlygų, kuriose jis gyveno, yra teisingas policijos sprendimas. Šunelis nusipelnė turėti geresnį gyvenimą ir mes labai tikimės, kad norintys jam suteikti naujus namus susisieks su mumis (GGI) arba tiesiai su Nuaru. Planuojama, kad šunį bus galima dovanoti nuo rugsėjo 17 dienos“ – situaciją komentavo su šiuo atveju dirbusi GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Atsižvelgdama į esamą situaciją bei nuolat iškylančius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, GGI inicijavo projektą, kuriuo siekiama įteisinti draudimą turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Norėdami prisidėti prie šio arba panašių žiauraus elgesio, gyvūnų nepriežiūros atvejų sprendimų, tai galite padaryti aukok.lt portale: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais/
skaityti daugiau