Naujienos

GGI LNK žiniose apie draudimą laikyti gyvūnus

https://youtu.be/IpaMjpAFgy8 Reportažas kiek neaiškus, tad patiksliname, kad bausmės padidintos ANK ir BK buvo, tačiau jau penktus metus vis nepriimamas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims. Apie tai LNK žiniose GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
skaityti daugiau

Spaudos konferencija Seime

Šiandien vykusios spaudos konferencijos Seime metu GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė kalbėjo apie draudimo laikyti gyvūnus žiauriai pasielgusiems įteisinimo būtinybę. Kviečiame žiūrėti įrašą. Dėkojame Seimo narei Ievai Pakarklytei ir jos komandai už konferencijos organizavimą bei įdedamą darbą dėl draudimo įteisinimo. https://youtu.be/hnupDAyzrQc
skaityti daugiau

Gyvūnų ženklinimas Lietuvoje: ypač dideliu aktyvumu išsiskiria rajonai

Daugiau nei 116 tūkstančių augintinių – tiek jų buvo paženklinta ir įtraukta į Gyvūnų augintinių registrą per nustatytą pereinamąjį metų laikotarpį, kai pasiutligei imlių augintinių – šunų, kačių ir šeškų laikytojai turėjo juos paženklinti ir registruoti. Visgi gyvūnų gerovės srityje veikiančios organizacijos akcentuoja ne tik jau pasiektus rezultatus, bet atkreipia dėmesį į kaip reikiant įsibėgėjusį ir tebesitęsiantį procesą: ženklinimas ir toliau išlieka intensyvus. Malonių staigmenų, paneigiančių įsisenėjusius mitus, pateikia ir ženklinančiųjų demografiniai duomenys – pirmauja rajonai.   Vos per metus paženklintų gyvūnų padaugėjo 30 proc.  Numanoma, jog iš viso Lietuvoje gali būti apie 1 milijoną 150 tūkstančių šunų ir kačių, iš kurių apie 550 tūkstančių yra šunys ir apie 600 tūkstančių – katės.  „Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta 287 324 gyvūnų, iš kurių 193 427 yra šunys ir 93 897 – katės, – tiek gyvūnų augintinių yra aiškiai identifikuoti ir turi teisėtus savininkus. Iš viso tai – apie 35 procentų visų Lietuvoje galimai laikomų šunų ir 16 procentų kačių, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė. – Tokius skaičius, turint omenyje, jog apie trečdalis gyvūnų buvo paženklinti vos per praėjusius kalendorinius metus, sulig prievolės įvedimu, vertiname ypač teigiamai. Ne vienerius metus siekėme, kad gyvūnų ženklinimas Lietuvoje apskritai būtų privalomas, todėl vos per pirmus metus pasiekti rezultatai yra labai geri. Matome ir tyrimai rodo, jog didžioji visuomenės dalis žino apie privalomąjį gyvūnų ženklinimą, jį palaiko ir aktyviai įsijungia į procesą“.   Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo svarbą bei naudas vardijo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Gediminas Vaičionis: „Savivaldybės visuomet pasisakė už gyvūnų ženklinimą ir registravimą. Pagrindinės naudos – bešeimininkių gyvūnų kontrolė, o gyvūnui pasimetus – šeimininkų atsekamumas. Benamių gyvūnų gaudymo ir globos funkcijas, numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, vykdo savivaldybės, tačiau be privalomojo ženklinimo jos nuolat susiduria su kliūtimis. Apskritai gyvūno identifikavimas yra svarbiausia sąlyga sprendžiant bet kokius su gyvūnais susijusius klausimus ir toliau praktiškai darbuojantis gyvūnų gerovės srityje – užtikrinant, kad išlaidos benamių gyvūnų globai nustotų augti, benamių gyvūnų prieglaudose mažėtų, taip pat tvarkant, gerinant įstatymus bei visą sistemą. Lygiai taip pat kaip ir su ūkiniais gyvūnais: kol jie nebuvo suženklinti, tol nei gyvūnų skaičiaus žinojome, nei paramos galėjome skirti, nei kitų problemų spręsi. Tai gyvūnų ženklinimas yra pagrindas, privalomąjį gyvūnų augintinių ženklinimą ir registravimą turėjome įsivesti jau labai seniai“.  Neženklinimo žala tenka valstybei, visuomenei  Gyvūnų ženklinimas bei savininkų atsekamumas yra ir pačių gyventojų raginimas prisiimti atsakomybę bei rūpintis savo gyvūnais. Kasmet savivaldybės beglobių gyvūnų priežiūrai skiria šimtatūkstantines sumas ir šie kaštai – augantys: 2019 metais iš savivaldybėms skiriamo biudžeto beglobių gyvūnų priežiūrai skirta 807 tūkstančiai eurų, 2020 metais – 895 tūkstančiai eurų, 2021 metais buvo perkoptas milijonas – pasirūpinti beglobiais valstybei kainavo 1 milijoną 36 tūkstančius eurų.    „Daugiausia tai yra laikinosios globos išlaidos, kuomet gyvūnas yra paimamas ir jį reikia transportuoti, pasirūpinti jo išlaikymu įstatymo nustatytą laikotarpį. Priklausomai nuo turimų sutarčių, visus šiuos darbus organizuoja ir už juos moka savivaldybės“, – pasakojo G. Vaičionis.  GATO vadovė atkreipė dėmesį, jog dažniausiai iš gatvės į prieglaudas patenka jau suaugę gyvūnai, vadinasi, turintys ar turėję šeimininkus, tad augintinio ženklinimas ir registravimas yra ypač svarbus juos nustatyti: „Per metus šalies prieglaudos pasipildo 15 tūkstančių beglobių gyvūnų. Galimybė bent dalį jų sugrąžinti teisėtiems savininkams leistų sumažinti ir valstybės, ir nevyriausybinio sektoriaus, kuris yra išlaikomas visuomenės, išlaidas. Pavyzdžiui, gyventojai prieglaudoms bei kitoms gyvūnais besirūpinančioms organizacijoms per metus paaukoja apie 800 tūkstančių eurų. Šiuo metu beglobiais rūpinasi valstybė, nevyriausybinės organizacijos. Turime už gyvūną tenkančią atsakomybę sugrąžinti ir to gyvūno savininkui, o privalomasis augintinių ženklinimas – viena iš būdų tai padaryti“.  Gera žinia – rajonai griauna mitus  Viena iš gerųjų ženklinimo žinių – griaunamas mitas, neva „kaime gyvūnų niekas neženklins“. Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo statistika rodo priešingus rezultatus. Iki gegužės 2 dienos aktyviausiai gyvūnus ženklinančioms savivaldybėms pavyko pasiekti itin aukštų rezultatų, pavyzdžiui, Kelmės rajone  paženklinta 68 proc. visų laikomų šunų, Kalvarijos, Tauragės ir Kauno rajonuose – 55 proc. šunų,  Klaipėdos rajone – 50 proc., o Utenos rajono savivaldybėje buvo paženklinta 41 proc. visų laikomų kačių“, – sakė GATO vadovė.  Iš 60 Lietuvos savivaldybių šešiose paženklinta 50–70 proc. visų laikomų šunų, trisdešimt septyniose savivaldybėse – 30–50 proc. visų laikomų šunų, septyniolikoje – 10–30 proc. visų laikomų šunų. Trejose savivaldybėse paženklinta 20–40 proc. visų laikomų kačių, trisdešimt devyniose – 10–20 proc. kačių, aštuoniolikoje – mažiau nei 10 proc. „Sulig gegužės 1 diena paženklinta ir gyvūnų augintinių registre užregistruota daugiau nei trečdalis visų Lietuvoje laikomų šunų ir beveik penktadalis kačių. Bendraujame su veterinarijos gydyklomis, turime žinių, jog dėl besiženklinančiųjų antplūdžio vizitai yra keliami į gegužę, birželį. Vien per balandžio mėnesį kai kuriose savivaldybėse ženklinamų gyvūnų procentinis augimas siekė 65–70 proc. Tad galima drąsiai teigti, jog šiandien turimi rezultatai dar nėra galutiniai, – sakė B. Kymantaitė. – Itin iškalbinga ir demografinė ženklinimo statistika, iš kurios matyti, jog rajonų gyventojai linkę ženklinti ir registruoti savo augintinius labiau nei gyvenantieji didmiesčiuose ar miestuose. Tad labai norėtųsi, kad tam tikrų politikų ir visuomenės tarpe gyvuojantis žmonių rūšiavimas pagal gyvenamąją vietą, priskiriant jiems vienokį ar kitokį požiūrį į gyvūnus, pagaliau baigtųsi“.  Į gyvūnų laikymą žiūrima vis atsakingiau   „Gyvūnų ženklinimas yra procesas. Džiugu, kad ženklinimo statistika Lietuvoje yra stabiliai auganti. Kaip toliau vyks gyvūnų ženklinimas, priklausys nuo kontrolę vykdančių institucijų, taip pat nuo pačios visuomenės, kuri pastaruoju metu – labai keičiasi: tampame vis atsakingesni gyvūnų augintojai ir vis mažiau gyventojų išlieka pakantūs ar toleruoja situacijas, kai prieš gyvūnus yra smurtaujama“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, vyksta gyventojų informavimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina. Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Dar 27 tonоs maisto pasiekė Ukrainos gyvūnus

Per pastarąsias dienas Ukrainą pasiekė dar du vilkikai maisto šunims ir katėms, kuris artimiausiu metu bus išsiųstas į “karščiausius” taškus tiems, kam reikia gyvūnų maisto. Nuoširdžiai dėkojame: Visiems aukojusiems projektui „Ukrainos gyvūnai” - be Jūsų aukų negalėtume nupirkti taip reikalingo maisto ukrainiečiams gyvūnams; Vežėjams labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ ir Fondui „Sunrise” - už nemokamą krovinių pristatymą iš Lietuvos į sandėlius Ukrainoje; Už pagalbą rengiant paramos vežimo dokumentus - muitinės brokeriui Dariui Narvilui; Už galimybę nerealiomis kainomis nupirkti maisto katėms ir šunims - Kauno Grūdai ir Žalioji Banga; Mūsų partneriams, per kuriuos maistas bus skirstomas Ukrainos viduje - Благодійний фонд "Мяу-Гау". Mes ir toliau renkame paramą maisto gyvūnams pirkimui, todėl būsime dėkingi, jei prisidėsite Jums patogiu būdu: Finansiškai - bit.ly/GGI-Finansine-Pagalba Maistu - bit.ly/GGI-Humanitarine-Pagalba Nuotraukos jau iš Ukrainos
skaityti daugiau

Lietuvoje vyksta visuotinis augintinių ženklinimas: kokie regionai pirmauja ir kokias (ne)ženklinimo priežastis įvardija gyventojai?

Paženklinti gyvūnus augintinius laiku, t. y. iki įstatymu numatyto termino, lieka kelios savaitės. Remiantis naujausiomis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisomis, iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai.  Turimais duomenimis, ženklinimas Lietuvoje – kaip reikiant įsibėgėjęs: paženklinta per trečdalį gyvūnų. Dar tiek pat gyvūnų savininkų planuoja tai padaryti artimiausiu metu.  Tarp ženklinimo naudų – ir viešosios tvarkos užtikrinimas  Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre įvestas siekiant įvairių tikslų, tarp kurių svarbiausi – gyvūnų gerovės užtikrinimas, sudarant galimybę nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas, taip pat beglobių gyvūnų mažinimas, – gyvūnų ženklinimas yra laikomas efektyvia prevencine priemone.  Valstybei ne mažiau aktuali ir užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolė. Galiausiai, gyvūnai augintiniai ženklinami ir dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, taip pat siekiant nustatyti, kiek gyvūnų augintinių apskritai yra Lietuvoje.   „Jei mūsų uoliųjų miškininkų dėka pakankamai tiksliai žinome, kiek laukinių žvėrių turime, tai naminių gyvūnų skaičiaus – nėra, jis apskaičiuojamas remiantis hipotetinėmis skaičiuoklėmis. Nesame išskirtiniai, Europoje yra daug šalių, neturinčių tikrųjų gyvūnų augintinių skaičių. Visgi tikslas – orientuotis į šalis, kurios žino, kas vyksta jų kieme ir rodyti gerą pavyzdį kitiems. Juolab tai aktualu dabartinėje, Ukrainos, situacijoje, kuomet turime įsivertinti ir ekstremalias situacijas. Turime žinoti, kiek gyvūnų valstybėje esame išsiveisę ir kiek jų turime išmaitinti“, – sakė Kęstutis Navickas, Žemės ūkio ministras.  Tarp ženklinimo lyderių – atskiri rajonai ir didmiesčiai  Kadangi būtinoji ženklinimo sąlyga – įtraukti paženklintą gyvūną į Lietuvos Respublikos Gyvūnų augintinių registrą, iš nuolat Registre pasipildančių duomenų matyti, kaip procesas vyksta. Iki balandžio 7 d. aktyviausiai gyvūnus ženklinančiuose rajonuose registruota apie 30 proc. gyvūnų. Tarp lyderių – Utenos (34 proc.), Kauno (32 proc.), Tauragės (28 proc.), Klaipėdos (27 proc.) rajonai, Kalvarijos (29 proc.) savivaldybė.   Jei žiūrima kačių ar šunų ženklinimo atskirai, skaičiai – kiek kitokie. Pavyzdžiui, yra rajonų, kuriuose paženklinta apie 50 proc. šunų. Tarp lyderių – Kauno (48 proc.), Tauragės (47 proc.) ir Klaipėdos (43 proc.) rajonai.  Skaičiuojant ne procentais, o konkrečiais skaičiais, pirmauja šalies didmiesčiai – Vilniuje paženklinta per 50 tūkst. gyvūnų, Kaune – per 30 tūkst., Klaipėdoje – per 12 tūkst.  „Gyvūnų ženklinimas yra procesas, kaip kad ir visuomenės švietimas. Tad jau dabar matomus rezultatus vertiname teigiamai. Procesai gyvūnų gerovės srityje, deja, bet apskritai vyksta gana lėtai, todėl šiuo metu pasiekti rezultatai yra išties džiuginantys, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.  Remiantis preliminariais duomenimis, kurie surenkami pagal kitus su gyvūnais augintiniais susijusius duomenis, pvz., VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ pateikiamą užregistruotų augintinių statistiką, Europos augintinių maisto gamintojų asociacijos duomenis ir kt., numanoma, jog iš viso Lietuvoje gali būti apie 1 mln. ir 150 tūkst. šunų ir kačių, iš kurių apie 550 tūkst. yra šunys ir apie 600 tūkst. – katės.  Tyrimo duomenimis, paženklintų gyvūnų skaičius gali kopti per 60 proc. Numanomus gyvūnų skaičius Lietuvoje bei Gyvūnų augintinių registre fiksuojamus ženklinimo mastus patvirtina ir vasario pabaigoje rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Joje dalyvavo 1015 respondentų iš visos Lietuvos. Tyrimo metu buvo aiškinamasi šalies gyventojų nuomonė dėl gyvūnų ženklinimo ir registravimo.  Apie 34 proc. respondentų teigė, jog turi šunį, o 29 proc. apklaustųjų įvardijo, kad turi katę. Kad namuose augina šešką, nurodė 1 proc. tyrimo dalyvių. 47 proc. respondentų nurodė, jog augintinių neturi.  34 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog jie jau paženklino savo augintinius, o 30 proc. respondentų sakė, jog ketina tai padaryti artimiausiu metu.  „Tad jei gyventojai vykdys savo planus ir prie jau paženklintų 30 proc. gyvūnų, ką rodo ir statistika, ir tyrimo duomenys, prisidės dar 30 proc. gyventojų, kurie ketina tai padaryti, įvesto visuotinio privalomojo ženklinimo rezultatas būtų per 60 proc., t. y. du trečdaliai gyvūnų. Manau, tokie skaičiai ženklinimui, kuris pradėtas vos prieš metus, yra didžiulė sėkmė“, – sakė B. Kymantaitė.  Gyventojai supranta ženklinimo naudas  Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.), kurie paženklino ir užregistravo savo augintinius, supranta ženklinimo vertę – jie teigė, jog tai yra naudinga tiek augintiniui, tiek šeimininkui. 42 proc. nurodė, jog paženklino savo gyvūnus laikydamiesi nustatytos tvarkos, 22 proc. apklaustųjų rinkosi atsakymą „taip daroma visose civilizuotose šalyse“. Kadangi gyvūnų ženklinimas – privalomas, 16 proc. tyrimo dalyvių nurodė įvykdę prievolę, nes tiesiog nenorintys mokėti baudų. Dažniausiai nurodytos priežastys, dėl ko tyrimo dalyviai nepaženklino savo augintinių, yra didelė kaina arba tai, jog augintinis neišeina į lauką.   Tarp apklausoje dalyvavusių asmenų tik 12 proc. nieko nežinojo apie šiuo metu vykstantį privalomąjį gyvūnų ženklinimą. Pusė jų sakė, jog gyvūnus susiženklins.  Reaguodama į tai, jog daliai gyventojų privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas gali tapti finansine našta, Vyriausybė patvirtino ženklinimo išlaidų kompensavimo mechanizmą socialinę pašalpą gaunantiems asmenims ir gyvūnų globėjams. Pagal valstybės numatytą tvarką, visiems socialinės pašalpos gavėjams ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos daugiausia už trijų augintinių (šunų, kačių ar šeškų) paženklinimą ir užregistravimą, kompensacijos dydis – iki 15 eurų už kiekvieną gyvūną. Prieglaudose – 15 tūkst. beglobių per metus  „O kai žmonės sako, kad savo gyvūnų neženklina, nes jie neišeina į lauką – tai kaip tada gyvūnų prieglaudos yra nuolat perpildytos? Juk didžiuma į jas patenkančių gyvūnų – suaugę. Per metus į Lietuvos prieglaudas patenka 15 tūkstančių gyvūnų. Klausimas, kiek jų galėtų būti sugrąžinti tikriesiems savininkams, jei tik gyvūnai turėtų poodines mikroschemas, lieka atviras“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, šiuo metu vyksta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina.  Ženklinimo ir viešinimo kampaniją „Paženklink mane“ organizuoja Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija ir nevyriausybinės organizacijos – GATO bei VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI). 
skaityti daugiau

Gyvūnų evakuacija iš Ukrainos

*Dar 19 gyvūnų iš Ukrainos saugiai pasiekė Lietuvą. Apie paskutinę mūsų ne itin sėkmingą kelionę jau pasakojome, tačiau smagu pranešti, kad po visų nesėkmių 10 kačių ir 9 šunys iš Ukrainos prieglaudos saugiai pasiekė Lietuvą. Šiuo metu jie yra karantinuojami Vilniaus gyvūnų globos namai, dėkojame Vilniaus miesto savivaldybė už priėmimą. Ačiū Žygimantui iš DR.VET už suteiktą apžiūrą, VšĮ "Naminukai" atstovams už pagalbą pargabenant dalį iš Lazdijų, ir, žinoma, ekipažams: pirmąjį sudarė Pavel Ščiglo ir Greta Forosenko, antrąjį Akvilė Okunevičiūtė, Marius Abelkis ir Vitalis Mozūraitis.  Toliau gyvūnai bus Gyvūnų gerovės tarnyba PIFAS globoje. Jų atstovai gyvūnus pasitiko atvykstant, susipažino ir jau susidraugavo. Tolimesnes naujienas apie juos galėsite sekti ten, bet pasidalinsime ir mes.  Ačiū ir visiems, kurie norėjo prisidėti, net jei jų pagalbos šį kartą ir neprireikė – kitą kartą tikrai prireiks  Kai gyvūnai galės ieškoti naujų namų arba laikinos namų globos – anketas užpildę žmonės, laukite mūsų skambučių! Ekipažų įspūdžiai iš kelionės: Pavel: „Kas labiausiai stebina iš abiejų kelionių į Ukrainą - žmonės šioje šalyje, ir tai kad net ir esant tokiai situacijai gyventojai nepraranda žmogiškumo, rūpinasi ne tik vienas kitu bet ir gyvūnais. Jie yra itin susitelkę, todėl tam tikrą prasme jie jau laimėjo ši karą.“ Greta: „Negana to, kad važiuojame į Ukrainą karo metu, tai važiuojame dar ir su tokiais iššūkiais. Bet su tokia komanda, kai visi buvome kaip kumštis, niekas nebaisu! Svarbiausia misija įvykdyta - gyvūnai išgelbėti ir parvežti į Lietuvą! Nesutrukdė mums nei ratų pametimas, nei lenkų užsispyrimas ir naujos jų išgalvotos taisyklės dėl sienos kirtimo su gyvūnais Trečias kartas pasirodo tikrai nemeluoja, ir mes jau saugiai grįžome namo! Ačiū dar kartą visiems už šią nuostabią kelionę!“  Akvilė: „Čia buvo 41-a valanda kelyje, 41-a valanda nemiego. Lenkai jau antrą kartą neįsileido mūsų su gyvūnais pas save. Ukrainoje komendanto valanda, naktis, esam kažkur, neaišku, kur. Sėdim autobusiuke, galvojam, ką daryt, gi turi būti kažkokia išeitis. Kažkas sako “čia gero sprendimo nėra, reikia išsirinkti mažiausiai blogą ir bandyti”. Suprantam, kad reikia pamiegoti, nes tikrinti savo nemiego limitus čia nėra vieta. Visas ekipažas šeimyniškai susigrūdam į vieną busiuką, užkandam mūsų išgelbėtojo Vitalio atsivežto maisto, kurį pasipjaustėm ant per puse sulenkto A-4uko popieriaus, ir bandom numigti bent porą valandų. Po truputį pradeda švisti, komendanto valanda baigėsi, galim judėti kito boarder‘io link ir iš naujo bandyti laimę. Pakeliuje į pagalbą prisijungia 4-ios ukrainietės. Įtampa didelė, visi pavargę, gyvūnai 2-a para uždaryti narvuose. Noras keliauti namo ir išlaisvinti gyvūnus, sunkiai nupasakojamas. Ir, kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja! Mus, šiaip ne taip, bet praleido!! Visi išlipom iš autobusiuko, ašaros bėga, apsikabinimai dalinami į kairę ir į dešinę, visi vieni kitiems dėkoja. Kaip gera būti “NAMIE” ir kaip svarbu yra nepasiduoti pirmam nesklandumui atsitikus!“ Marius: „Aš tai nesitikėjau, kad teks nakvoti Lenkijoje ant tralo, kirsti 3 kartus Ukrainos sieną, per sieną vežti 4 ukrainietes, bet siuntinys pristatytas, gyvūnai sveiki gyvi vietoje.“ 
skaityti daugiau

RENKAMA PARAMA UKRAINOS GYVŪNAMS

Karui Ukrainoje niekaip nesibaigiant, gyvūnams vis dar reikia mūsų visokeriopos pagalbos. Renkame paramą šiais dalykais:- Sausu maistu - Lašais nuo erkių- Tabletėmis nuo kirminų- Transportavimo boksais katėms- Transportavimo narvais šunims (įvairių dydžių)- Palutėmis- Kraiku Visa parama tikslingai pasiekia prieglaudas, iš kurių poreikį gauname tiesiogiai, tad ji yra tikrai labai labai svarbi. SURINKIMO VIETOSVILNIUJE: 1. PetCity Domus ProUkmergės g. 308, Bieliūnų g. 1, VilniusDarbo laikas:Pirmadienis-sekmadienis 10:00 - 21:00 val. 2. YZIpet gyvūnų prekių parduotuvė Nemenčinės pl. 1C, VilniusDarbo laikas:Pirmadienis-ketvirtadienis 10:00 - 19:00 val.Penktadienis 10:00 - 18:00 val.Šeštadienis 10:00 - 16:00 val. 3. Jeruzalės veterinarijos klinikaJeruzalės g. 7, VilniusDarbo laikas:Pirmadienis-penktadienis 08:00 – 20:00 val. Šeštadienis 08:00 – 18:00 val. KAUNE: 1. 1000lt verslo centras, 506 kab.Taikos pr. 88A, Kaunas 51182 Tel. nr. +370 665 18080Darbo laikas: IŠ ANKSTO SUSITARUS Kilus klausimams dėl paramos ar norint bendradarbiauti, skambinkite Linai +370 606 88989 Taip pat galite prisidėti ir finansine parama:Pavadinimas: VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”Juridinio asmens kodas: 302842427Organizacijos sąskaita: LT597300010171499262 (Swedbank)Banko kodas: 73000SWIFT/BIC: HABALT22arba aukok.lt -> https://www.aukok.lt/projektai/Padekime-Ukrainos-gyvunams AČIŪ už jūsų gerumą, o taip pat - prašome, nepamirškite ir Lietuvos prieglaudų
skaityti daugiau

Petro Auštrevičiaus dėka – parama medikamentams

Penktadienį P. Auštrevičiaus biure vyko ukrainietiškų barščių ir paramos Ukrainai vakaras. Vakaro metu GGI ir GATO su susirinkusiais aptarė iššūkius, su kuriais susiduriame teikiant pagalbą Ukrainai, ko trūksta ir kuo galima prisidėti. Buvo surinkta 1200 EUR parama tikslingam medikamentų nupirkimui Ukrainoje esantiems gyvūnams. Esame labai dėkingi, kad neabejingi kenčiantiems gyvūnams išlieka ne tik fiziniai asmenys, įmonės, bet ir politikai prisideda realiais darbais.
skaityti daugiau

Padėka už transporto priemones

Kartais ne tik gerais dalykais norisi pasidalinti. Taigi vakar mūsų ekipažai išvyko ketvirtą kartą į Ukrainą, bet pirmą kartą kelionė buvo tokia nesėkminga nuo pat pradžių. Iš vakaro pasikrovus pilnus du autobusiukus paramos (ačiū Arvydui ir Mariui už darbą), buvome ramūs kaip niekad - viskas puikiai suplanuota, laukiam starto. Tuomet pradėjo kelti neramumą vieno automobilio sankaba (nors juo naudojamės ne pirmą kartą, ačiū spaustuvei UAB Friskas už nuolatinį savo transporto priemonės skolinimą). Ankstų rytą prieš išvykstant sutiko priimti mūsų draugai Servisas By Autospela. Patvirtinus, kad būtų nesaugu su šia sankaba išvykti, jie davė savo autobusiuką misijai, ačiū jiems. Persikrovėme, dokumentus pertvarkėme, išvykome. Nuvykus beveik iki Lazdijų pradėjo užsideginėti gero nežadančios lemputės viena po kitos kaip užkeiktos. Čia gi mūsų draugai iš serviso mikliai suorganizavo, kad autobusiuką vėl pakeistume į kitą, ačiū Inter Cars Lietuva, kad sutiko paskolinti, nes trečią iš eilės surasti tai jau ne juokas! Nuvykome iki Alytaus, vėl perkrovimas, vėl dokumentų keitimas, vėl išvykstam. Viskas pagaliau ok, džiaugėsi Pavelas su Greta ekipaže  Na ir čia nesėkmių istorija norėtume pasakyti, kad pasibaigė, bet nesibaigė. Juokėsi antras ekipažas, sudarytas iš Mariaus ir Akvilės, iš pirmojo iki kol patys nepametė rato prie Varšuvos būdami. O toliau jau turbūt matėt mūsų įrašą – tas ratas atgal jau be mechanikų ir neužsidėjo. Čia, esame be galo dėkingi, nes į pagalbą suskubo daugybė žmonių! Mūsų draugės draugo draugas Lenkijoje (aha, Gabija čia apie Tave) padėjo nutempiant autobusiuką, na o Vitalis, kurio iki vakar nei nepažinojome, atsiliepė ir tiesiai iš spektaklio teatre išlėkė iš Marijampolės Varšuvos link. Marius su Akvile sušalę ir pavargę laukė pagalbos, nes atšaukti misijos nebuvo kaip. Ir sulaukė paryčiais. Vėl parama buvo perdėta, žmonės surinkti, keliavo toliau.  Jie visi jau Ukrainoje o kas bus toliau – pamatysime turbūt rytoj.  Dar kartą ačiū visiems, kad nelikote abejingi, ačiū ekipažams, kad išbandymus priėmė su humoru ir vis tik pasiekė Ukrainą, kur pagalba dabar labai labai reikalinga. Ir ačiū visai GGI komandai, kad nesėkmės nesustabdo gerų darbų.
skaityti daugiau

Ukrainos gyvūnai – tragiškoje padėtyje. Pagalba organizuojama ir iš Lietuvos

Humanitarinei krizei Ukrainoje aštrėjant, ji neišvengiamai paliečia ir gyvūnus. Didžiulė jų dalis neteko savo šeimininkų ir atsidūrė gatvėje. Kiti palikti uždaryti vieni namuose, kurie per laiką tampa mirtinais spąstais. Yra prieglaudų, į kurias dėl karo veiksmų neįmanoma patekti ištisas savaites – jose gyvūnai uždaryti narvuose be maisto ir vandens. Žirgynai išleidžia arklius gelbėtis nuo bado į laukus, kur dar neželia žolė... Su tokia tikrove susiduria nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų gerovės organizacijos, gelbstinčios Ukrainos gyvūnus ir nuolat bendraujančios su prieglaudomis bei savanoriais, kurie rizikuoja gyvybe ir vyksta padėti gyvūnams į pavojingiausius taškus.  Iš skelbtis nepanorusio rėmėjo – 80 tonų maisto  Lietuvoje Ukrainos gyvūnams renkama parama pinigais ir maistu. „Per 100 tūkstančių eurų, apie 100 tonų maisto – tiek paramos Lietuvos žmonės ir įmonės jau yra paaukojusios projektui „Ukrainos gyvūnai“, – sakė projektą organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.   80 tonų maisto paaukojo viešintis nepanoręs rėmėjas. Įmonių ir gyventojų suvežtas, suaukotas maistas nuolat keliauja Ukrainos gyvūnams. Nuo pat karo pradžios į Ukrainą išvyko 6 vilkikai su maistu. Pagalba – gyvybiškai svarbi, tad parama Ukrainos gyvūnams renkama ir toliau.   „Šiuo metu remiame per 100 Ukrainos prieglaudų, kitų gyvūnus turinčių organizacijų bei fizinių asmenų. Su visomis globojamomis prieglaudomis palaikome tiesioginį ryšį, kalbamės su jų atstovais kasdien, todėl labai gerai žinome, kuo jie gyvena, su kokiais sunkumais susiduria, kokios pagalbos jiems labiausiai reikia“, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Praktiškai visos prieglaudos kovoja su badu – tragiškai trūksta maisto. Išsekusios vaistų atsargos – nėra antibiotikų, nuskausminamųjų, eutanazijai naudojamų preparatų.  Didžiulė problema – prieglaudos, kurios yra atsidūrusios itin pavojingose zonose, pavyzdžiui, šalia humanitarinių koridorių, į kurias praktiškai neįmanoma patekti, tad gyvūnai yra palikti be maisto, vandens. „Viešojoje erdvėje yra labai daug pagalbos prašymų, informacijos apie paliktus gyvūnus, iki kurių niekas nenuvyksta. Yra žinoma ir apie žuvusius savanorius, kurie vyko gelbėti gyvūnų į karštuosius taškus ir kurių automobilis buvo apšaudytas“, – pasakojo B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Ji pabrėžė, jog pagalba gyvūnams – tai ir pagalba žmonėms, mat tie, kurie prižiūri prieglaudas, negali pasirūpinti savo saugumu ir evakuotis, nes turėtų arba palikti gyvūnus likimo valiai, arba pasiimti juos su savimi, kas šiuo metu neįmanoma dėl Lenkijos, Lietuvos pasieniuose taikomų teisinių ribojimų.  Veikiama per partnerius Ukrainoje   Ukrainoje veikla buvo vykdoma per partnerius „UAnimals“, UPAW (feisbuke – „Tailed hostages of war“), šiuo metu bendradarbiaujama su labdaros organizacija „Together we can“. „Paramą skirstome atsakingai, tikriname, kam ji atitenka, todėl vietos partnerių pagalba mums – itin svarbi, – apie tai, kaip organizuojama veikla tarp Ukrainos ir Lietuvos, pasakojo GGI vadovė. – Lietuvoje surinkta parama maistu, medikamentais pirmiausia keliauja mūsų partneriams Ukrainoje, į jų sandėlius. O iš jų toliau paskirstoma per tarpusavyje bendradarbiaujančius mūsų ir ukrainiečių koordinatorius“.  Kadangi projekto „Ukrainos gyvūnai“ metu finansinė parama rinkta ir teberenkama tikslingai – Ukrainos prieglaudoms, ji skiriama tik prieglaudoms. Parama maistu teikiama plačiau, jos gali kreiptis ne tik prieglaudos, bet ir kitos gyvūnų turinčios organizacijos bei privatūs asmenys.  „Piniginė parama skiriama prieglaudoms, kurios vis dar atranda galimybių įsigyti maisto. Ir kalbama nebe apie specialų maistą šunims ar katėms. Šiuo metu ten labai džiaugiamasi, jei gyvūnams išmaitinti iš kokių ūkininkų dar pavyksta nusipirkti bulvių ar kruopų. Iš viso yra 21 finansiškai remiama prieglauda“, – pasakojo GGI vadovė.  Gyvūnų evakuavimo klausimai stringa VMVT  Kartu su GGI gyvūnų išvežimo iš Ukrainos klausimais dirbančios VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė sako, jog padėti gyvūnams sudėtinga ir dėl iki karo buvusios prastos padėties: „Beglobių mastai šalyje – didžiuliai. Yra prieglaudų, kurios turi per tūkstantį gyvūnų. Kalbame apie zoologijos sodų evakuaciją, bet gyvūnų gabenimui skirtų narvų juose – nėra“.  Gyvūnų evakuacija – itin opi problema ir dėl teisinių, biurokratinių kliūčių iš Lietuvos pusės. „Šiuo metu į mūsų šalį vienas asmuo gali įvežti iki penkių gyvūnų, registruotų savo vardu. Esant tokioms taisyklėms, organizuota prieglaudų, zoologijos sodų, cirkų evakuacija yra tiesiog neįmanoma. Jau ne kartą kartu su GGI esame kreipęsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT), prašydami, kad ji nesudarytų kliūčių gyvūnų gabenimui iš Ukrainos ir kad būtų taikomos supaprastintos, dabartinę situaciją atitinkančios, procedūros“, – sakė B. Kymantaitė.  Šiuo metu įvairios gyvūnų gerovės organizacijos, balansuodamos ties legalumo riba, gabena gyvūnus iš Ukrainos, registruodamos asmeniui po penkis gyvūnus. „Visgi tai ne tik kad itin išbrangina ir apsunkina procesą, bet ir padaro jį nebekontroliuojamą. Kai tuo tarpu konkrečios gyvūnų gerovės organizacijos kartu su pagelbėti apsiimančiomis prieglaudomis siūlosi apsiimti ir vykdyti organizuotą, kontroliuojamą, skaidrų gyvūnų gabenimą, kuomet būtų pasirūpinta tiek gyvūnų skiepijimu, tiek ir jų karantinavimu bei tolesne priežiūra, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Iš karo zonos atkeliaujantys gyvūnai – sudėtingi. Vieni tapę agresyvesni, kiti – sutrikę, treti – kaukia imituodami apie pavojų pranešančių sirenų garsus, todėl ne tik dėl pasiutligės grėsmės, bet ir dėl galimų psichologinių, elgesio pakrikimų šie gyvūnai pirmiausia turi patekti į prieglaudas, kur žmonės moka elgtis su gyvūnais, išmano jų elgseną, o tik tada – pas kažką į namus. Tuo tarpu dabar gyvūnai iš karo zonos tampa savanorių, kurių vieni apie gyvūnus nusimano daugiau, kiti – mažiau, galvos skausmu, nes keliauja tiesiai pas juos į namus. Todėl raginame VMVT palengvinti gyvūnų atvežimo į Lietuvą sąlygas, tam, kad gyvūnų keliavimas būtų aiškiai kontroliuojamas ir galėtume tinkamai jais pasirūpinti vardan mūsų pačių saugumo“.  Priglausti gyvūnus pasisiūlė per 3 tūkstančius žmonių  Pradėjus organizuoti pagalbą Ukrainos gyvūnams, GGI kvietė atsiliepti žmones, kurie galėtų laikinai priglausti iš karo zonos atgabenamus gyvūnus. Priimti gyvūnus pasisiūlė per 3 tūkstančius Lietuvos žmonių. „Kai tik gyvūnai bus pradėti gabenti į Lietuvą centralizuotai ir jiems bus suteikta visapusiška pirminė pagalba, bus kreipiamasi į pasisiūliusiuosius priglausti gyvūnus laikinai ar visam laikui. Esame labai dėkingi, kad prisidėjusiųjų prie pagalbos Ukrainos gyvūnams – taip daug“, – sakė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog dabar, kai Lietuvos gyventojai gausiai aukoja ir padeda Ukrainai, sunkiau išgyvena mūsų pačių prieglaudos, todėl gyventojai prašomi neužmiršti ir jų. Planuojama, jog kai tik atsiras galimybė vežti gyvūnus didesniais kiekiais, pirmiausia juos priims Lietuvos prieglaudos, visgi ir jos – nuolat perpildytos, todėl gyventojai kviečiami aktyviau priglausti dabar prieglaudose esančius gyvūnus. Priglausti gyvūną, atlaisvinti prieglaudoje vietos – dar vienas būdų, kaip galima padėti Ukrainos gyvūnams.  Norintys paremti Ukrainos gyvūnus finansiškai, gali tai padaryti čia https://ggi.lt/ukrainos-gyvunams-saskaita/.  Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
skaityti daugiau

Gyvūnų ženklinimas – vienas iš būdų pasiruošti ekstremaliai situacijai

Pastaruoju metu daug kalbama apie šalies, piliečių pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Nes kuo geriau yra pasiruošta vienam ar kitam galimam scenarijui, tuo operatyviau valstybė gali veikti ir tuo mažesni nuostoliai patiriami. Tinkamas pasirūpinimas gyvūnais augintiniais dabar, kuomet gyvūnai yra paženklinami ir susižiūrima skiepų bei gyvūno augintinio pasų, yra tiek adekvatus veiksmas dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, tiek ir vienas iš valstybės stiprinimo būdų bet kokioje ekstremalioje situacijoje.  Neskiepyti, neženklinti gyvūnai apsunkina keliavimą Šiuo metu Lietuvoje vyksta privalomasis pasiutligei imlių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas poodinėmis mikroschemomis bei jų registravimas Gyvūnų augintinių registre.  „Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas įvestas kaip kertinis dalykas, sulig kuriuo galimybės užtikrinti gyvūnų gerovę bei toliau veikti šioje srityje tampa nepalyginamai didesnės. Visgi karo Ukrainoje akivaizdoje, kai mus pasiekia informacija ir apie beviltiškoje padėtyje atsidūrusius gyvūnus ar kai su gyvūnais iš šalies bėgantys žmonės susiduria su problemomis valstybių pasieniuose, akivaizdu, kad gyvūnų ženklinimas mikroschema ir jų registravimas savininkų vardu tampa ir itin svarbia ekstremalių situacijų valdymo priemone. Legalus, kiek tai įmanoma – sklandus sienos kirtimas su gyvūnu įmanomas tik turint rankose gyvūno dokumentus – gyvūno pasą, o jis išduodamas tvarkingam, t. y. paskiepytam, paženklintam gyvūnui“, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.  Jai antrina ir pagalbos Ukrainai projektą „Ukrainos gyvūnai“ organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Ji pasakojo, jog su sunkumais dėl neskiepytų, nesuženklintų gyvūnų susiduriama ne tik Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur asmenys su dokumentų neturinčiais gyvūnais per sieną praleidžiami tik išimties tvarka dėl karo veiksmų, o gyvūnai yra privalomai skiepijami, bet ir labiau į žemyninę Europą nutolusiose šalyse, kur jokių palengvinimų kirsti sieną su gyvūnu nėra: „Žmonės nuvyksta, pavyzdžiui, iki Didžiosios Britanijos, ir jei jiems kaip karo pabėgėliams patekti į šalį didesnių kliūčių nebūtų, tai gyvūnas be dokumentų kirsti sienos negali. Todėl žmonės yra priversti arba apsigręžti ir keliauti kitur, arba jie turi palikti savo gyvūnus pasienyje ir tai vyksta – augintiniai paliekami dėžėse, šunys pririšami prie stulpų ar medžių. Jei gyvūnai būtų turėję dokumentus, jų šeimininkams nebūtų reikėję imtis tokių drastiškų veiksmų“.  Europos gyvūno augintinio pasas – tik paženklintiems gyvūnams  Ko reikia, kad gyvūnas taptų mobilus ar transportabilus, o kirsti sieną su juo nebūtų didesnių problemų? Gyvūnas turi būti skiepytas nuo pasiutligės. Pasaulyje pasiutligės proveržių itin saugomasi, užsikrėtimo atveju ši liga gali būti mirtina gyvūnui ir žmogui, tad gyvūno vakcinavimo fakto pasienio punktuose žiūrima itin griežtai. Taip pat gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą. „Europos gyvūno augintinio paso niekaip neišsiimsite, jei gyvūnas bus, pavyzdžiui, neženklintas, todėl to dar nepadariusieji kviečiami suskubti“, – gyventojus ragino B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Ji pabrėžė, jog jei gyvūnas paženklintas, didėja tikimybė, jog pasimetęs ar laikinai kur nors paliktas gyvūnas vėliau gali būti sugrąžintas tikriesiems savininkams.   Galvojant apie vieno ar kelių gyvūnų gabenimą, būtina pasirūpinti reikiamu narvų kiekiu.  B. Kymantaitė atkreipė dėmesį, jog gyvūnų ženklinimas yra viena iš priemonių per ekstremalias situacijas sumažinti chaoso, praradimų mastą, kas yra aktualu ir gyventojams, ir valstybei: „Ekstremalios situacijos yra valdomos žymiai lengviau, jei joms yra ruošiamasi, arba kitaip – didinamas įvairių sričių pasiruošimas ir atsparumas. Tad kuo geriau būsime pasiruošę, tuo mažesnė tikimybė, kad gyventojai ar net gyvūnai virs nevaldoma našta ir tuo daugiau veiksmų laisvės turės su ekstremalia situacija besitvarkančios valstybinės institucijos“.  Ji akcentavo, jog tinkamas pasiruošimas ekstremalioms situacijoms – jokiu būdu ne baimės ar panikos požymis, o, priešingai, yra ekstremalių situacijų prevencija – kuo geriau esame pasiruošę reikiamu momentu greitai suvaldyti situaciją, tuo trumpiau ekstremali situacija gali tęstis. Ženklinimas ir registravimas – beglobių mažinimo priemonė    Viena yra pasirūpinti nuosavu augintiniu, ir jau visai kas kita, kai evakuoti tenka tūkstančius gyvūnų turinčius zoologijos sodus, cirkus, gyvūnų prieglaudas. „Atsakingos valstybinės institucijos turi būti įsivertinusi tokius dalykus kaip tikslus valstybėje laikomų gyvūnų skaičius, jų rūšys. Kai vienoje prieglaudoje yra per 1000 gyvūnų, tai faktas, kad juos evakuoti ar net išmaitinti ekstremalių situacijų sąlygomis bus labai sudėtinga. Tuo tarpu jei valstybėje siekiama mažinti beglobių skaičių, nuolat skatinamas jų atidavimas kad ir laikiniems globėjams ir tų gyvūnų skaičius prieglaudoje – 50, tai situacija ir ekstremaliu atveju bus visiškai kitokia. Tai mūsų valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ženklinti ir registruoti gyvūnus, kas yra ir beglobių mažinimo prieglaudose priemonė, vertinu itin teigiamai – kaip labai reikalingą pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, kaip vieną iš šalies atsparumo didinimo žingsnių. Todėl skatiname gyventojus, laikančius augintinius, savo asmeniniais veiksmais prisidėti prie situacijos gerinimo valstybėje“, – akcentavo B. Kymantaitė.   Ženklinimas mikroschema ir registravimas kaip strateginė valstybės pasitelkiama priemonė yra beglobių prevencija, mat kuo daugiau gyvūnų bus suženklinta, tuo didesnė tikimybė jiems pasimetus būti sugrąžintiems į namus.  „Norėdami padėti savo pačių valstybei ir gyvūnams, gyventojai turi ženklinti ir savo vardu registruoti gyvūnus ir, jei tik yra galimybė, ne pirkti, o priglausti beglobius, kad prieglaudose jų būtų kuo mažiau“, – sakė GATO vadovė.   Privalomasis gyvūnų ženklinimo terminas – 2022 m. gegužės 1 d. Iki to laiko visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis, o duomenys apie gyvūnus bei pagrindinė informacija apie savininkus – įtraukti į Gyvūnų augintinių registrą.  Daugiau informacijos apie šiuo metu vykstantį privalomąjį ženklinimą rasite el. svetainėje pazenklinkmane.lt.  
skaityti daugiau

Gyvūnų nepriežiūros atvejai

Gavus pranešimą apie Liepkalnio g., Vilniuje, laikomą pririštą grandine, užveržta apie kaklą, šunį be maisto, vandens, pastogės ir į vietą nuvykusi GGI atstovei bei įsitikinus, kad gyvūno laikymo sąlygos išties tokios, kaip nurodyta pranešime, buvo kreiptasi į VMVT ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnu ir spręsti dėl šuns konfiskavimo (toliau – Prašymas). Pagal GGI Prašymą abi institucijos atliko patikrinimus vietoje.VMVT pareigūnai neplaninio patikrinimo metu nustatė, jog gyvūno laikymo sąlygos neatitinka Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, gyvūnas buvo neženklintas, neatlikta revakcinacija nuo pasiutligės, gyvūno savininkei buvo duoti nurodymai per numatytą terminą pašalinti trūkumus, sutvarkyti šuns laikymo vietą ir pastatyti naują būdą. Už nustatytus pažeidimus paskirta administracinė nuobauda – bauda. Gyvūno laikytoja per numatytą terminą pagerino šuns laikymo sąlygas – pastatė naują būdą, pašalino pašalinius daiktus, gyvūną vakcinavo ir paženklino poodine mikroschema. Praneškite apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus info@ggi.lt.Prisidėkite prie jų sprendimo per aukok.lt, PayPal arba LT777300010133231565 (Swedbank). Taip pat galite tapti nuolatiniu rėmėju www.bit.ly/GGIContribee ir www.bit.ly/GGIPatreon platformose ir skirti 1,2% GPM. Dėkojame už neabejingumą gyvūnų gerovei!
skaityti daugiau

Vykstant visuotiniam augintinių ženklinimui, socialiai remtini asmenys ir gyvūnų globėjai kviečiami kreiptis kompensacijų

Iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje mikroschema turi būti paženklinti ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukti visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai. Siekdama įgyvendinti augintinių ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslus ir sykiu padėti socialiai pažeidžiamiems gyventojams bei gyvūnų globėjams, Vyriausybė patvirtino ženklinimo išlaidų kompensavimo mechanizmą socialinę pašalpą gaunantiems asmenims ir gyvūnų globėjams. Jie kviečiami pasinaudoti minėtų augintinių ženklinimo ir registravimo išlaidų kompensacijomis ir per nustatytą terminą suženklinti savo laikomus augintinius.  Pagal valstybės numatytą tvarką, visiems socialinės pašalpos gavėjams ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos daugiausia už trijų augintinių (šunų, kačių ar šeškų) paženklinimą ir užregistravimą, kompensacijos dydis – iki 15 eurų už kiekvieną gyvūną.  „Kadangi mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse vidutinė ženklinimo kaina yra apie 15 eurų, o didesniuose miestuose – apie 20 eurų, gyvūnų ženklinimo išlaidų našta, priklausomai nuo pasirinkto paslaugos tiekėjo įkainių, sumažinama 75–100 procentų. Šios išlaidos augintinių savininkams arba augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiantiems asmenims bus kompensuojamos iš Žemės ūkio ministerijai skirtų asignavimų“, – sakė Saulius Kunickis, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus patarėjas.  Ženklinantiems gyvūnus dabar – paprastesnė tvarka  Jei gyvūnas yra ženklinamas ir registruojamas dabar (nuo Vyriausybės patvirtinto kompensacijų aprašo įsigaliojimo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), paslaugos socialinės pašalpos gavėjams ir gyvūnų globėjams suteikiamos nemokamai, o patirtos išlaidos kompensuojamos paslaugų teikėjams (veterinarams arba ženklinimo paslaugas teikiantiems asmenims), kurie dėl patirtų išlaidų apmokėjimo turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (NMA).  „Manome, jog tokia tvarka itin supaprastina išlaidų kompensavimo mechanizmą, mat pačiam jo savininkui nereikia mokėti už paslaugą, užtenka susirasti pigiausiai augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas teikiantį veterinarijos gydytoją ar kitą paslaugų teikėją“, – ženklinimo įgyvendinimo palengvinimą akcentavo Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.  Viena svarbiausių kompensacijos sąlygų socialinės pašalpos gavėjams yra ta, kad jie paslaugos teikėjui turi pateikti pažymos, patvirtinančios, kad 2021 m. gegužės 1 d.–2022 m. gegužės 1 d. laikotarpiu jis yra socialinės pašalpos gavėjas, kopiją. Tokią pažymą socialinės pašalpos gavėjas gali gauti savivaldybėje, kurioje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.   „Kompensacijos gali būti mokamos už gyvūnų ženklinimą bei registravimą tik tuo atveju, jei gyvūnai buvo atvesti iki 2021 metų gegužės 1 d. ir paženklinti bei užregistruoti Gyvūnų augintinių registre nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. Paženklinus gyvūnus po minėto termino, kompensacijos nebus mokamos“, – aiškino S. Kunickis. Kompensaciją galima gauti ir atgaline tvarka. Gyvūnų globėjas ar socialinės pašalpos gavėjas, kuris paženklino gyvūną ar gyvūnus nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki kompensacijų aprašo įsigaliojimo tvarkos (2021 m. gruodžio 31 d.), turi kreiptis į kompensacijas tvarkančią NMA savarankiškai. Socialiai remtinas asmuo turi pateikti prašymą kompensuoti išlaidas už privalomojo gyvūnų ženklinimo ir registravimo paslaugą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir pažymą, patvirtinančią socialinės pašalpos jam skyrimą, o gyvūnų globėjai – užpildytą prašymą ir už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros ir pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją.  Gyvūnai ženklinami visoje Europos Sąjungoje  „Norėdama įgyvendinti Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymą ir sykiu padėti finansinių sunkumų turintiems gyventojams, valstybė dalijasi finansine našta su socialinės pašalpos gavėjais ir gyvūnų globėjais, kompensuodama gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo išlaidas. Tikėtina, kad parama, dažnu atveju socialinės pašalpos gavėjams ir gyvūnų globėjams padengsianti iki 100 procentų išlaidų, šioms socialinėms grupėms bus veiksminga paskata susiženklinti bei registruoti savo laikomus gyvūnus, – sakė S. Kunickis.   Gyvūnai augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūnų gerovės užtikrinimas, sudarant galimybę nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių pagerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Kita svarbi priežastis – užkrečiamųjų gyvūnų ligų kontrolė. Galiausiai gyvūnai augintiniai ženklinami ir dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, siekiant paskatinti gyvūnų laikytojus atsakingiau rūpintis gyvūnais, kad jie nepadarytų žalos kitiems asmenims, tinkamai jais rūpintųsi, o gyvūnui augintiniui pasiklydus, būtų galimybė nustatyti jo savininkus pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau kaip 56,04 tūkst. žmonių. GATO duomenimis, jie gali laikyti apie 5 proc. visų Lietuvoje laikomų šunų ir kačių. „Siekiant, kad kuo daugiau žmonių paženklintų savo laikomus gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, pradėta viešinimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai bus supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis. Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje gyventojai ras ne tik visą reikiamą informaciją, bet ir žemėlapį, kuriame pateikiami arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina“, – sakė B. Kymantaitė.  Ženklinimo bei viešinimo kampaniją „Paženklink mane“ organizuoja Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija ir nevyriausybinės organizacijos – GATO bei VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI).  „Visuotinis gyvūnų ženklinimas – vienas kertinių procesų, itin svarbių gyvūnų gerovės užtikrinimui. Džiaugiamės, kad po kelerių metų valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų darbo, visuomenės įsitraukimo, šis procesas – privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas bei registravimas – vyksta“, – sakė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.  Išsamią NMA informaciją apie kompensavimo mechanizmą galite rasti čia. Susipažinti su kompensacijas reglamentuojančiu LR Vyriausybės nutarimu bei rasti užpildyti reikiamas formas galima čia.  Daugiau informacijos: VšĮ GATO  El. p. info@gyvunuapsauga.lt Mob. 8 694 69 993 
skaityti daugiau

Prašymas VMVT dėl gyvūnų iš Ukrainos atvežimo į Lietuvą

Vakar kartu su mūsų kolegomis GATO kreipėmės raštu į VMVT direktorių bei kitus atsakingus asmenis dėl gyvūnų vežimo iš Ukrainos į Lietuvą problemų. Besitęsiant karui iki šiol nėra išspręsta viena didžiulė problema – į šalį nėra įleidžiami daugiau negu 5 gyvūnai vienam asmeniui, o atsakingos institucijos iki šiol neišreiškė aiškios pozicijos, tai kaip spręsime šitą problemą? Dabartinė tvarka galioja fiziniams asmenims, bet neapima prieglaudų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios tiesiogiai sutaria su Ukrainos prieglaudomis, jog gali paimti jų gyvūnus, kurių bus daugiau negu 5 (penki). Mes, kaip organizacija, norime pabrėžti, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikata yra prioritetas, o būtent atsakingas nevyriausybinis sektorius bei gyvūnų prieglaudos gali užtikrinti tinkamą gyvūnų laikiną laikymą – gyvūnų karantinavimą, ženklinimą, vakcinavimą. Manome, jog nėra teisinga, kad į šalį gali atvykti asmuo su max 5 gyvūnais, tačiau nevyriausybiniam sektoriui durys yra uždarytos – daugiau negu 5 gyvūnų pervežti negalima. Taip pat, mūsų tikslas ne atvežti didelį kiekį gyvūnų į Lietuvą, nes su savais beglobiais ne puikiai susitvarkome, o po karantino ir dokumentų sutvarkymo saugiai išskirstyti juos po mūsų partneres užsienio šalis, nes visi kartu galime daugiau.Visų Ukrainos gyvūnų neišgelbėsim, bet tuos, kuriuos galim – išgelbėkim. Todėl raginame VMVT palaikyti mūsų poziciją ir sudaryti sąlygas daugiau nei penkių gyvūnų įvežimui į Lietuvą.Nuotraukoje Ukrainos prieglaudos Best friends gyvūnai.
skaityti daugiau

Antras gyvenimas

Nepaisant siaubingos padėties Ukrainoje ir labai daug darbų, susijusių su pagalba jų gyvūnams, kiti darbai sulėtėję, bet nesustoję: štai prieš daugiau nei metus laiko suorganizavome jungtinį patikrinimą, kuriame dalyvavo GGI, policija, VMVT bei viešoji tvarka, ir konfiskavome siaubingos būklės šunį, vardu Uraganas. Vėliau jis daugiau nei metus laiko praleido Vilniaus gyvūnų globos namuose (Grindoje), nes kažkodėl niekas nepanoro jo priglausti! praradę viltį kreipėmės į savo draugus ir partnerius Pet Rescue Finland (ypatingas ačiū Liisa Leitzinger) ir štai neilgai trukus Uraganas ne tik rado naujus namus, bet ir buvo nugabentas į pačią Suomiją, kur apsigyveno jį labai mylinčioje šeimoje bei su nauju gyvenimu gavo naują vardą - Amos. Nuostabu, ar ne? Dėkojame visiems, kad padedate mums daryti tai, ką darome. Primename, kad vis dar galite skirti mums 1,2% savo GPM (instrukcija čia -> https://ggi.lt/.../uploads/2022/02/2022-Kaip-skirti-12.pdf) bei prisidėti kitais būdais -> https://ggi.lt/parama/
skaityti daugiau

Ukrainos prieglaudoms reikalinga mūsų visų pagalba

Dėkojame, kad registruojatės anketoje dėl gyvūnų priėmimo į savo namus ar pagalbos juos transportuojant, jūsų jau virš 1500! Kviečiame ir toliau registruotis: https://bit.ly/UkrainosGyvūnai Dedame visas pastangas bendraujant su Ukraina ir Lenkija, tačiau gyvūnų išvežimas šiuo metu yra per sudėtingas, o galbūt ir ne reikalingiausias žingsnis. Dabar ypatingai svarbu padėti prieglaudoms, kurios rūpinasi ne tik savo gyvūnais, bet ir likusiais be šeimininkų. Dauguma jų neturi pakankamai maisto atsargų ir finansų joms įsigyti, kol įsigijimas vis dar yra įmanomas, todėl pradėsime kelti informaciją apie kiekvieną iš jų, ko ir kiek tiksliai reikia, kaip padėti. Aukoti galėsite arba tiesiogiai prieglaudoms į jų sąskaitas, arba į mūsų sąskaitą, atidarytą būtent Ukrainos prieglaudų reikmėms. VISI PINIGAI PASIEKS PRIEGLAUDAS, kurioms pagalbos reikia labiausiai, projekto administravimui jokia dalis nebus skirta: VšĮ "Gyvūnų gerovės iniciatyvos" LT897300010171249917 Taip pat kontaktuojame su institucijomis Ukrainoje dėl galimybės įvažiuoti teikti humanitarinę (gal reikėtų vadinti animalitarinę) pagalbą vietoje, tad jei atsirastų žmonių, kurie pasiryžtų važiuoti esant tokioms galimybėms - susisiekite su mumis beatrice@ggi.lt.
skaityti daugiau