Ši istorija prasidėjo nuo žinutės, kurios galėjo ir nebūti, jei žmogus būtų pasirinkęs patogesnį kelią – apsimesti, kad nemato. Į GGI kreipėsi Greitosios medicinos pagalbos tarnyba darbuotoja Auksė Niedzviegaitė, kuri į vietą vyko visai kitu tikslu, tačiau pamačiusi tragiškomis sąlygomis laikomą šunį neliko abejinga.
Gyvūnas buvo laikomas be geriamo vandens, be maisto, aplink – vien išmatos. Toks vaizdas, pro kurį, atrodytų, turėtų būti neįmanoma praeiti. Vis dėlto žinome, kad labai dažnai praeinama – nes „ne mano reikalas“, „ne dėl to atvykau“, „gal kas nors kitas pasirūpins“.
Šį kartą buvo kitaip. Auksė pamatė gyvūną kančioje, užfiksavo situaciją ir perdavė informaciją mums. Mes savo ruožtu kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios specialistai nuvykę į vietą patvirtino, kad šuo buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis. Taip pat nustatyta, kad gyvūnas neženklintas ir nevakcinuotas nuo pasiutligės. Gyvūno laikytojas įpareigotas pašalinti pažeidimus ir apie atliktus pokyčius informuoti VMVT Kauno departamentą, o VMVT Kauno apygarda pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 343 str. 1 d. ir 346 str. 1 d.
Šia istorija norime parodyti, kiek daug gali paprastas neabejingumas. Kartais užtenka pastebėti tai, ką kiti praleidžia pro akis, kad pagalbos sulauktų tie, kurie patys negali pasiprašyti geresnio gyvenimo.
Auksė su mumis pasidalino ir kita istorija. Vasario mėnesį kelyje ji aptiko du mažus kačiukus, besilaikančius iš paskutiniųjų. Greitosios pagalbos automobilyje esančia, žmonėms gelbėti skirta įranga buvo bandoma palaikyti gležnas gyvybes. Vienos katytės širdelė, deja, neatlaikė ir ji iškeliavo į vaivorykštės šalį, tačiau mažas berniukas buvo stabilizuotas, sustiprėjo ir jam buvo rasti namai.
Tokios istorijos primena, kad padaryti galime daugiau, nei kartais patys manome. Auksė nebuvo iškviesta gelbėti gyvūno, bet tą dieną ji tapo žmogumi, kuris pastebėjo jo kančią ir neleido jai likti nematomai.
Ačiū, Auksei, kad sutiko pasidalinti šia istorija, o mes tikimės, kad ji įkvėps nė vieną pasirinkti neabejingumą pamačius pagalbos reikalaujančią silpnesnę gyvybę. Kiekvienas iš mūsų gali tapti jų herojumi – sustoti, užfiksuoti, pranešti ir tapti pirmu žingsniu į pagalbą.