2025 m. birželio 27 d. socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie sodybą, iš kurios gyventojams išsikrausčius buvo palikti gyvūnai be priežiūros – vienas šuo ir devynios katės. Sekančią dieną GGI nepriežiūros atvejų specialistė Lina Vaitekūnaitė nuvykusi į vietą pasikalbėjo su kaimynais, kurie patvirtino, kad sodybos gyventojai išsikraustė maždaug prieš mėnesį, palikdami šunį pririštą grandine be maisto ir vandens, o kates – laisvai lakstančias teritorijoje.
Kalbantis paaiškėjo, kad šuns savininkai, grįžę į sodybą, atrišo šunį nuo grandinės ir pareiškė, kad gyvūnas jiems nebereikalingas. Kaimynai tuo metu šunį laikinai priglaudė savo kieme ir rūpinosi juo bei katėmis, jas maitindami iki tolimesnių veiksmų. GGI kartu su VšĮ „SOS gyvūnai“ ir policijos pareigūnais vėliau paėmė šunį ir tris kates, kurie vėliau buvo perduoti į VšĮ „SOS gyvūnai“ globą.
Veterinariniai dokumentai patvirtino aiškią nepriežiūrą: šuo turėjo odos pažeidimų, ausų infekciją, susivėlusį kailį, buvo nei ženklintas, nei sterilizuotas. Kačių situacija irgi parodė, kad jomis nebuvo rūpinamasi.
Nuo šio taško prasidėjo procesas, kuris turėjo atsakyti į paprastą klausimą – kas atsako už tai, kas įvyko. Tik, deja, procesas buvo sudėtingas: policija atsisakė pradėti tyrimą, vėliau byla buvo grąžinta papildomam vertinimui, tačiau galutiniai sprendimai vėl baigėsi atsisakymu pradėti administracinę teiseną. Prokuratūros įsikišimas realios krypties atsakomybei nesuteikė – procesas grįždavo į tą patį tašką, kuriame pažeidimas fiksuojamas, bet atsakomybė neatsiranda.
Galutinį sprendimą priėmė Vilniaus rajono savivaldybė – administracinė teisena nepradėta. Motyvai: asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, pripažintas nepakaltinamu, o kitas su gyvūnais susijęs asmuo nelaikomas atsakingu, nes pažeidimo metu dar nebuvo teisiškai paskirtas globėju. Kitaip tariant – teisiškai nelieka subjekto, kuriam būtų galima taikyti atsakomybę.
Situacija, kurioje gyvūnai buvo akivaizdžiai palikti be priežiūros, laikomi netinkamomis sąlygomis ir dėl to paimti iš laikymo vietos, baigiasi be jokios atsakomybės už padarytą žalą.
Nors šiandien galime pasidžiaugti, kad gyvūnai saugūs – nuotraukose galite pamatyti minėtą šunį besimėgaujantį nauju gyvenimu –, tačiau ši istorija dar kartą parodo, kaip lengvai sistema gali konstatuoti pažeidimą, bet tuo pačiu nepasiekti jokio realaus atsakomybės rezultato.
O mes norime jus pakviesti pasirašyti peticiją dėl draudimo laikyti šunis pririštus prie būdos. Ši istorija yra ne tik apie šeimininkų paliktą gyvūną. Ji yra ir apie grandine pririštą šunį, paliktą išgyventi tiek, kiek jis varžomas pančių sugebės: