Reidų metu mes pamatome ir galime jums parodyti tai, ko daugelis mieliau nepastebėtų: kaip gyvena šunys, kurių gerovė patiems šeimininkams rūpi mažiausiai.
Vieną iš sausio reidų apvažiavome 10 adresų. Nors dalis pranešimų nepasitvirtino, trys lokacijos tapo akivaizdžiu įrodymu, kad Lietuvoje gyvūno gyvybė dažnai priklauso ne nuo šeimininko „meilės“, o nuo svetimų žmonių gailestingumo.
Išskiriame atvejį, kur radome neženklintą vilkšunio mišrūną. Jo namai – kiaura būda tiesiai ant žemės, o aplink sukrauta tiek šlamšto, kad šuo, užsikabinęs grandine, jau ne kartą vos nepasikorė. Šunimi rūpinasi kaimynė, kuri ir užtikrina, kad nepasikartotų praėjusios vasaros tragedija, kai šuo iš bado buvo prisivalgęs trąšų ir apsinuodijo. Mes būdą prikimšome šiaudais, kad jam nebetektų miegoti ant įšalusios žemės ir laukiame institucijų reakcijos apie šį atvejį.
Kitose kritinėse vietose istorijos panašios: grandinės, purvynas, vietoj maisto ir vandens – tik ekskrementų krūvos ir gyvūno poreikių neatitinkančios būdos. Užfiksuoti atvejai, kur net po institucijų apsilankymo sąlygos „pagerintos“ tik formaliai – pastatytos naujos, bet per mažos ir neapšiltintos būdos, tad šunys vis tiek palikti drebėti šaltyje.
Kartu su atsakingomis institucijomis tikimės, kad šiose vietose šunų laikymo sąlygos būtų iš esmės pakeistos.
Ne tik mes, bet ir jūs galite tai pasiekti – prisijunkite prie daugiau nei 28 tūkst. pasirašiusių peticiją, kad grandinių era pagaliau baigtųsi: