Naujienos

Nuolat palaidas, neprižiūrimas, nevakcinuotas šuo – tokio aprašymo sulaukėme iš pranešėjo, neapsikentusio esamos situacijos gyvenvietėje. Pranešėjas kreipėsi ir į seniūniją, ir į savivaldybę dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, tačiau iš atsakingos institucijos sulaukė tik vieno – patarimo kreiptis į teismą. Kreipėmės į Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su prašymu atlikti tyrimą ir nubausti asmenį, kuris nesilaiko teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu jau žinome, kad asmuo nubaustas, o nuobauda padėjo pasiekti tikslų, t. y. gyvūnas vedžiojamas su pavadėliu. Apmaudu, kad asmenys, paleisdami šunis, nesusimąsto, kad jis gali būti nutrenktas, suvalgyt kažką nuodingo, sužaloti kitą gyvūną ar asmenį. Apmaudu, kad dažnu atveju, tik nuobaudų pagalba asmenys pradeda suprasti, kad teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymasis privalomas visiems. Apmaudu, kad institucijos, šiuo atveju seniūnija ir savivaldybė nusimetinėjo atsakomybę ir užuot išsprendę problemą siuntinėjo žmogų nuo vienų durų prie kitų. Džiugu, kad žmonės nelieka abejingi, nenuleidžia rankų po atsakingų institucijų atmestinų atsakymų ir atkakliai sprendžia su gyvūnų gerove susijusias problemas patys. Ši istorija yra puikus pavyzdys, kad užsispyrimas duoda rezultatą. Nelikite abejingi, padėkite gyvūnams naudodamiesi mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai

„Mano šuo nieko nedaro“. „Išleidau savo šunį palakstyti, o jis grįžęs mirė, nes kažką suvalgė - greičiausiai nuodų”. „Radau savo šunį nutrenktą pakelėje”. Dažnos nerūpestingų šeimininkų frazės. O jie dar nežino, ar jų šuo neužpuolė kito gyvūno ar žmogaus. Savivaldybių taisyklėse nurodoma, kad šunys viešose vietose privalo būti vedžiojami pavadėliu, o jeigu šalia yra kitų žmonių, turi būti sutrumpintas tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Nesilaikant šių taisyklių: gresia finansinės baudos; gali nukentėti Jūsų pačio gyvūnas - palįsti po ratais, suvalgyti primėtytų nuodų, pasiklysti, būti užpultas didesnio gyvūno; gresia finansinė rizika, jei jūsų šuo užpuolė kitą gyvūną bei jį sužalojo ar atėmė gyvybę; gresia atsakomybė, jei jūsų šuo apkandžiojo, sužalojo žmogų. Pavadėlis nėra laisvės nuosprendis – yra ir ilgų, ir trumpų variantų, leidžiančių augintiniui palakstyti, pauostinėti, tačiau taip pat ir neprarasti kontrolės, jei augintinis susiduria su pavojingais dirgikliais. Marija Ivanavičienė , po jos šuns Lučio užpuolimo, prašo žmonių elgtis atsakingai ir vedžioti savo šunis prisegtus pavadėliais.

„Šuniukų fėja" vadovė Skaistė Svidraitė pasakoja, kokioms kančioms „šeimininkai” pasmerkia savo augintinius po kupiravimo. Ar žinojote, kad uodegas šalina 3 dienų amžiaus šuniukui be narkozės, o be uodegos šuo negali parodyti savo emocijų, po ausų karpymo šuo gali justi fantominius skausmus ir nenorėti, kad būtų liečiama jo galva? Nors kupiravimas yra draudžiamas įstatymo, Lietuvoje vis dar įprasta matyti gyvūnus trumpintomis galūnėmis. O kas liūdniausia, kad tokiam gyvūno žalojimui jį pasmerkia veisėjai, vet. gydytojai ar šeimininkai - žmonės, nuo kurių priklauso gyvūno gerovė. Apie visa tai kviečiame klausytis laidoje „Augintinių studija”. Mūsų organizacija kartu su Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja dirbame ta linkme, kad įstatymas, draudžiantis kupiruoti gyvūnus, būtų sugriežtintas ir tokiems „gyvūnų mylėtojams” būtų priimtas draudimas kupiruotus šunis veisti, parduoti ir eksponuoti.

Gyvūnų elgsenos specialistė, Stebuklingi draugai įkūrėja Ugnė Nedzinskaitė paaiškino, kodėl aktoriaus G.Ivanausko „performansas”, kurio metu jis suko šuniuką už petnešų, yra bloga mintis, ir kodėl tai pavojinga augintiniui. Dėkojame Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja įkūrėjai Skaistei Svidraitei už iškeltą viešumon problemą bei jos viešinimą

Mūsų organizacija smerkia aktoriaus Gyčio Ivanausko performansą „Helikopteris”, kurio metu jis suko apie save pririštą ant pavadėlio šunį. Iš šuns kūno kalbos buvo matyti, kad gyvūnas stresavo ir jam tai nepatiko. Dar vakar atliktoje apklausoje mūsų sekėjai nubalsavo, kad šis elgesys protu nesuvokiamas. Deja atsirado keli balsai, kam pasirodė tai normalu. Dėkojame visiems, kas mus žymėjote, kas dalinotės šia situacija, kas rašėte pranešimus epolicija.lt . Tikimės, kad institucijos sureaguos tinkamai. Tikimės, kad ir pats performanso atlikėjas sureaguos tinkamai ir kaip įprasta atsakingiems žmonėms - nuoširdžiai, o ne su kaltinimais, atsiprašys bendruomenės. Ši situacija atskleidė liūdną realybę: - Tokių ir žiauresnių „performansų” vyksta kasdiens, tačiau žmonės dalinasi ir piktinasi žymesnių žmonių nusižengimais. - Tai normalu - jie yra žymūs, kai kurie save vadina influenceriais, turi tūkstantines, jei ne šimtatūkstantines gretas sekėjų, kurie jais tiki, dievina, kopijuoja ar net laukia, kad ta įžymybė susimaus. - O susimovusios įžymybės dažnai elgiasi, kaip eilinis neišsilavinęs žmogus, kuris nei supranta ką padarė, nei pripažįsta, nei atsiprašo, nei kaltina kitus ar dar pasiunčia ant trijų raidžių. - O sekėjai tai mato ir priima kaip normą, nes tas influenceris dažnai būna to žmogaus stabukas ar net vienintelis informacijos šaltinis. Žmonės seka influencerius, tiki jais, tapatinasi su jais. Ir jei jų influenceris suka šunį už pavadėlio, nuleidinėja išsigandusį šuniuką nuo čiuožyklos, mėto varles per tvorą, traiško medūzas, atiduoda šunį mamai, kai tie tampa nebepatogūs jų gyvenime, demonstruoja savo kupiruotus šunis, perka gyvūnus iš daugintojų ar iš gyvūnus kupiruojančių veisėjų, ką daro paprastas žmogus? Jis tai priima kaip normą ir mūsų gyvūnų gyvūnų gerovės organizacijų pastangos kelti visuomenės sąmoningumą eina per niek. O juk influenceris yra lyderis ir verslas. O lyderiaujantys verslai šiais laikais siekia būti socialiai atsakingais, rūpinasi savo įvaizdžiu, komunikacija, sprendžia krizes, skiria paramas bendruomenių ar net globalioms problemoms spręsti. Kodėl ir influenceriams nepradėjus elgtis, kaip verslams ar bent atsakingiems visuomenės veikėjais? Mums NVO labai reikia bendruomenių lyderių palaikymo!

Prieš kelias dienas į mus kreipėsi Eurogroup for Animals su prašymu padėti Dniepre įsikūrusiai prieglaudai Пегас-спасение лошадей и диких животных , kurią ištiko nelaimė: sudegė gyvenamas pastatas, kuriame gyveno prieglaudos darbuotojai, sudegė stogas; apdegė gyvūnų aptvarai bei prieangis, kuriame gyveno šuniukai; sudegė 16 tonų sausų pašarų, grūdų, kombinuotų pašarų arkliams, šunims, katėms, karvėms, asilams, kupranugariams ir paukščiams. Šio maisto būtų pakakę daugiau nei 4 mėnesiams 800 gyvūnų; gaisro metu žmonės nenukentėjo, tačiau iš aptvarų paleisti gyvūnai pabėgo ir jų ieškoma. Su šia prieglauda bendravome nuo karo pradžios, padėdavome jiems Jūsų suaukotais pinigais bei maistu. Tai tikrai didelė ir labai gyvūnus mylinti prieglauda! Prašome Jūsų pagal galimybes padėti šiai prieglaudai paaukojant tiesiai į jų sąskaitą . 5375 4141 1963 9804 Rusina Olena Olegivna (Mono) 5168745613349429 Rusina Elena („PrivatBank“) (Note - charity help!) PayPal: flaffuhouse@gmail.com flaffuhouse@gmail.com GO TDC "Pegas" IBAN – UA503052990000026008050292368 Gavėjo kodas - 40446493 AT KB "PRIVATBANK" Prieglaudos gyvenimą sekti galite oficialiame jų Facebook puslapyje: Пегас-спасение лошадей и диких животных

Tokių istorijų vis dar apstu. Dar žiemą visą Lietuvą apskriejo žinia, kad keli Klaipėdos „Saulėtekio“ progimnazijos septintokai mirtinai suspardė benamį katiną ir visą tai nufilmavę paviešino internete. Praeitą savaitę Radviliškio rajone, Pakiršinio kaime trys trečiokai pagaliais negyvai uždaužė benamį katinėlį. „Pagrindinės ir esminės priemonės, tikslu prevenciškai užkirsti kelią vaikų ir nepilnamečių žiauraus elgesio su gyvūnais atvejams, yra atsakingas vaikų nuo mažens ugdymas, auklėjimas, pagarbos ir atjautos gyvūnams skiepijimas nuo pat mažumės, sveikų santykių ir saugios psichologinės atmosferos šeimoje kūrimas. Taip pat labai svarbus visų grandžių – ugdymo įstaigų, gyvūnų teisių apsaugą prižiūrinčios institucijos – VMVT, teisėsaugos bei pačių vaikų tėvų – tarpusavio bendradarbiavimas, tikslingų socialinių programų kūrimas, diegimas ugdymo įstaigose, visuomenėje“, - sako mūsų teisininkės Raminta Ramanauskienė. Mūsų vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad beglobių gyvūnų problemai spręsti būtina aktyviau įsitraukti į PSP („Pagauk–Sterilizuok–Paleisk“) programas ir suprasti, kad tai yra mūsų visų problema. „Pirmiausia, žmonės turi vienytis vykdyti PSP programas, kad gyvūnų gatvėse bent jau nedaugėtų. Beglobiai gyvūnai yra visų mūsų problema ir, deja, kai ji nepriklauso niekam, yra stumdoma nuo vieno ant kito. o sprendimo galiausiai nėra. Tad čia turime imtis iniciatyvos: rinkti parašus, keliauti į savivaldybes, prašyti skirti sterilizacijoms pinigų iš biudžeto, kaimynams susivienyti ir visiems finansiškai prisidedant sterilizuoti lauko gyvūnus“, - sako Beatričė. Apie įvykį ir kokios bausmės gresia nepilnamečiams skaitykite straipsnyje: https://bit.ly/46ssubB Nelikite abejingi žiauriam elgesiui su gyvūnais, visada informuokite atsakingas institucijas, o tai galite padaryti pasinaudodami mūsų paruošta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai Tik aktyvios visuomenės dėka gali įvykti polytis tiek žmonių, tiek atsakingų institucijų galvose

Matote, kad gyvūnai mokomi ar dresuojami, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones, nelikite abejingi ir informuokite atsakingas institucijas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Ką daryti, jei matote gyvūną, kuriam keliamas skausmas dresuojant? Gyvūnų gerovės pažeidimas: Dresavimas sukeliant gyvūnui skausmą. Numatyta atsakomybė: Bauda nuo 30€* iki 6000€*. *Priklausomai nuo nusižengimo kvalifikacijos pagal pavojingumą, nusižengimu sukeltų pasekmių - atsiradusios grėsmės gyvūno žūčiai/suluošinimui Kam pranešti: Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite mūsų parengta gyvūnų gelbėjimo instrukcija: https://ggi.lt/dresavimas-sukeliant-gyvunui-skausma/ Jei gavote atsakymą, jog atsakinga institucija netirs Jūsų atvejo ar nesutinkate su gautu atsakymu – praneškite mums (info@ggi.lt), esant pagrindui apskųsime sprendimą įstatymų numatyta tvarka. Byloms dėl gyvūnų gerovės labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų pagalbos gyvūnams Jums tinkamu būdu https://ggi.lt/parama/

Nepraeikime pro šalį. Lengva tikėtis, kad padės kažkas kitas, bet padėti galime tik mes patys. Matydami benamę katę ar šunį, neapsimeskime, jog jų nėra. Neapsimeskime, jog jie nėra alkani ar jais pasirūpins kiti „geri žmonės”. Galbūt gyvūnas yra pasimetęs ir jo ieško mylinti šeima. Galbūt gyvūnas serga ir jam reikia pagalbos. O galbūt jis yra sušalęs, išalkęs, nusilpęs ir jam tiesiog reikia saugaus kampelio, maisto ir vandens. Nepraeikite ir pro Lulu. Ji ieško ilgalaikių namų ir žmogaus, kuriam galėtų atiduoti visą savo meilę iš švelnumą. VšĮ „Mažas draugas”, kur ir yra Lulu šiuo metu, aprašymą apie ją pradėjo žodžiais: „Nors aš nematau Tavęs, bet jaučiu Tave”. Ir tikrai, atrodo, kad Lulu jaučia, kur yra savanoriai ir nuolat būna šalia, suka ratus aplink juos ir murkia. Regėjimo ji neteko dėl ligos, tačiau tai netrukdo džiaugtis pasauliu, šypsotis kiekvienai dienai ir mylėti. O myli Lulu visus: ir kitas katytes, ir žmones, ir švelnius saulės spindulius, krintančius ant mažos jos nosytės. Neišsigąskite Lulu – nors nemato, bet jai smagu jausti švelnius rankos paglostymus, gera ir jauku prisiglausti prie žmogaus. Ši maža rainiukė, laukianti savųjų šeimininkų ir nekantraujanti nuspalvinti Jūsų dieną, nors pati tų spalvų matyti negali. Dėl Lulu kreipkitės į gyvūnų globos organizaciją - VŠĮ Mažas draugas . Nuotraukas užfiksavo: Deimantas Foto ir Smalsūs Objektyvas

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje plinta pagalbos prašymas į Lietuvą atvežamiems benamiams šunims iš Sakartvelo. Iš gautų pranešimų sužinojome, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra apie 12 šunų, dar tris skelbimus rašanti moteris planuoja atvežti. Šioje situacijoje matome dvi galimas problemas: Pasiutligės galimybė, kuri yra įvežant į ES šalis gyvūnus augintinius iš trečiųjų Europos šalių, jei gyvūnas yra neskiepytas ir neturi pasiutligės antikūnų serologinio tyrimo. Atkeliaujantys gyvūnai turi būti ne jaunesni kaip 4 mėnesių amžiaus, kadangi šunis galima skiepyti sulaukus 12 savaičių, o pasiutligės antikūnams susidaryti reikia 21 dienos ir tik tada daryti testą, kuris parodo, ar gyvūnui susidarė imunitetas nuo pasiutligės. Be skiepo nuo pasiutligės gyvūnai turi būti pilnai paskiepyti ir skiepu nuo virusinių ligų. Suprantame, kad, kai žmogui rūpi gyvūnai, jis vadovaujasi emocijomis ir nori išgelbėti visus pasaulio gyvūnus. Deja, mes turime ir Lietuvoje ką gelbėti – prieglaudos tiesiog braška per siūles nuo benamių gyvūnų, 30 šuniukų iš Akmenės vis dar ieško, kas juos priglaustų, vaikai gatvėse užmušinėja benamius kačiukus (neseniai nuskambėjusi tragiška istorija Radviliškyje ar anksčiau įvykusi Klaipėdoje), savivaldybės neskiria apskritai arba pakankamai lėšų ir pajėgumų PSP programoms, žmonės nesterilizuoja savo gyvūnų. Dėl viso šito pas mus pačius labai daug benamių gyvūnų. Mums kyla klausimas, tikimės, kad situaciją stebi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei klausimai kyla ir jiems: Ar atvykę gyvūnai yra karantinuojami 21 dieną, t. y. laikomi po vieną ir neturi visiškai jokio kontakto su kitais gyvūnais? Ar atvežti gyvūnai yra perskiepijami, jiems padaromi testai patikrinti, ar susidarė imunitetas pasiutligei. Suprantame, kad norisi padėti, bet pradėkime nuo „savo kiemo”, kuriame pilna beglobių, o jei visgi vežate gyvūnus, tai laikykitės VMVT nustatytų reikalavimų, kuriuos rasite čia https://bit.ly/3Q5AY2H

Kviečiame žiūrėti mokymų paskutinę dalį, kurioje mūsų organizacijos projektų koordinatorė Lina Vaitekūnaitė papasakojo, kaip svarbu prieš rašant pareiškimą, surinkti įrodymus, į ką atkreipti dėmesį, kaip juos rinkti, kad institucijos neturėtų galimybės nereaguoti į pareiškimą. Kad paskatinti žmones imtis teisinių veiksmų, Lina pasidalino geraisiais pavyzdžiais bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Lina mūsų organizacijoje yra atsakinga už žiauraus elgesio atvejus, per jos rankas pereina gauti pranešimai, ji vyksta į įvykių vietas. Būtent ji kaip niekas kitas žino, kaip svarbu padėti gyvūnui ne tik fiziškai, bet ir teisiškai, kad gyvūnų skriaudėjai neliktų nenubausti, o jų bylos formuotų teisinę praktiką bei šviestų visuomenę ir stabdytų ją nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. Visą mokymų įrašą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/GGI-Mokymai Už video medžiagą dėkojame Elvinui - http://www.twentynine.lt Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/

Dar rugpjūčio pabaigoje sulaukėme pranešimo apie galimai žiaurų elgesį su šuniu. Pranešėjas nurodė, kad pastebėjo žaizdotą, apleistą ir gan išliesėjusį šunelį, kuriam reikalinga pagalba. Pranešėjas pridėjo ir vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad šuo turi žaizdų. Gavę tokią informaciją, nedelsiant kreipėmės į Lietuvos policiją su prašymu pradėti tyrimą, kad išsiaiškinti šuns žaizdų atsiradimo priežastis bei kodėl gyvūnui nėra suteikiama veterinarinė pagalba. Iš policijos pareigūnės, tyrusios mūsų pranešimą, sužinojome, kad situacija ne visai tokia, apie kokią susidarėme nuomonę. Šuo mylimas, vedžiojamas ir maitinamas, "gyvena, kaip lordas" – sako patys laikytojai. Šuneliui 14 metų. Žaizda, matoma ant snukučio, atsiradusi dėl ligos. Šuns laikytojas policijos pareigūnei papasakojo, kad tos klinikos, į kurias jis kreipėsi, atsisakė šunelį operuoti dėl šuns amžiaus. Į šią situaciją įsikišus mums bei policijos pareigūnei, šiai dienai, gyvūnas yra išoperuotas. Šuns sveikatos būklė gera, juo toliau rūpinasi savininkė. Labai dėkojame pareigūnei už bendradarbiavimą ir rūpinimąsi gyvūno gerove. Dėkojame ir pranešėjui, nelikusiam abejingu ir pranešusiam mums apie šunelį. Kartais situacija būna ne tokia tragiška, bet vis tiek reikalinga pagalba gyvūnui. O gyvūnų savininkams norime patarti, kad veterinarijos gydymo įstaigą rinktųsi atsakingai ir nenuleistų rankų išgirdę nepalankią diagnozę - visada pravartu pasikonsultuoti ir su kitais gydytojais. Byloms dėl gyvūnų gerovės labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų pagalbos gyvūnams Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/

Penktadienį įvyko mūsų organizacijos prašytas susitikimas, skirtas su atsakingomis institucijomis aptarti, kaip vyksta įstatymo dėl draudimo laikyti gyvūnus vykdymas. Susitikimą organizavo Seimo narė Ieva Pakarklytė . Jame dalyvavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) , Aplinkos ministerija , Lietuvos policija , Fėjų kaimas - VšĮ Šuniukų fėja bei GGI atstovai. Susitikimo metu paaiškėjo, kaip draudimas veikia praktikoje bei su kokiais iššūkiais susiduriama jį taikant. * Per 9 draudimo galiojimo mėnesius jau 13 asmenų neteko teisės laikyti gyvūnus dėl VMVT ir Policijos paskirtų sankcijų. * Susitikime dalyvavusi Aplinkos ministerijos atstovė pažadėjo pateikti informaciją, ar buvo šiemet pritaikytas draudimas dėl laukinių gyvūnų. * Seimo narė Ieva Pakarklytė paprašys tokių duomenų ir Savivaldybių asociacijos - jei nuobaudas skyrė savivaldybių vešiosios tvarkos skyriai. * Kadangi tokių žmonių skaičius dar (laimei!) nėra didelis, įstatymo laikymąsi institucijos užtikrina įprastomis tikrinimo priemonėmis - atskiro algoritmo, kaip tai daryti, neturi. * Pvz. VMVT tikrina GAR’e ar asmuo neužregistravo naujo gyvūno. Kyla abejonių, ar toks būdas efektyvus, kadangi žmonės vis dar nejaučia pareigos registruoti savo augintinių. * Kaip minėjo Lietuvos policijos atstovas, organizuotos kontrolės nėra, kadangi šio įstatymo vykdymas nėra prioritetinė policijos veikla, vykdant kasdienes funkcijas užvažiuojama patikrinti, tačiau didėjant draudimų skaičiui žadama algoritmą sukurti. * Institucijos kėlė įstatymo trūkumus. Vienas jų - draudimas taikomas tik gyvūno šeimininkui, tačiau ne jo šeimos nariams. Taip pat, draudimas netaikomas, jei asmuo nuskriaudžia ne savo gyvūną (išskyrus atvejus, kai gyvūnas nužudomas). * Kitas trūkumas - draudimas pritaikomas laikyti tam tikrą rūšį gyvūnų. Pvz. jei nusikaltimas buvo padarytas prieš šunį, tai jam ir draudžiama laikyti šunį, tačiau katės, žiurkėno ar kito gyvūno - nedraudžiama. * VMVT atstovas prašė paskatinti įtraukti į įstatymo vykdymą ir Savivaldybių atstovus. Sutarėme periodiškai susitikti dėl šio klausimo, apsikeisti informacija bei ieškoti sprendimų (jei reikia ir teisėkūroje), kad šis draudimas efektyviai veiktų bei užtikrintų gyvūnų gerovę.

Ar žinojote, kad Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta turėjo taisyklę, kad jai senstant negalima įsigyti naujų karališkųjų šunų. Deja ši taisyklė buvo pažeista - princas Andrew padovanojo mamai tris korgius. O ir pati karalienė neužilgo įsigijo ketverių metų kokerspanielę. Kas nutiko su šuniukais po karalienės mirties? Du korgius Sandy ir Muicką pasiėmė karalienės sūnus Andrew su savo buvusia žmona Sarah Ferguson. O kaip kiti du šunys? Pranešama, kad korgis Candy mirė likus keliems mėnesiams iki karalienės mirties. Remiantis kai kuriais pranešimais kokerspanielę Lissy paėmė jos treneris Ianas Openshaw. Kas nutiks su išėjusio anapilin šeimininko augintinu? Tai nepatogus klausimas, bet labai svarbus ir kurį turėtų apsvarstyti kiekvienas vyresnio amžiaus žmogus bei jo giminaičiai. Augintinis yra ilgalaikis įsipareigojimas, o pasirūpinimas juo reikalauja atsakomybės ir pastovaus dėmesio. Tiek senjorui, tiek senjoro giminaičiams reikėtų įvertinti augintinio priėmimo į šeimą galimybes - finansines, sveikatos, fizinių jėgų bei aptarti, kas bus su augintiniu susirgus ar mirus šeimininkui. Geriausia senjorams priimti į šeimą vyresnio amžiaus gyvūnus, kad sutaptų abiejų gyvenimo būdas, o ir tikėtina, kad augintinis nepergyvens šeimininko. Naminiai augintiniai yra prieraišios ir jaučiančios būtybės. Jos labai išgyvena šeimininkų netektį. Žmonėms nereikėtų būti egoistais ir senatvėje apsikrauti gyvūnais, kuriais senjorui sunegalavus ar išėjus anapilin nebus kam pasirūpinti. Apstu skelbimų - mirus šeimininkui dovanojame katę, šunį. Neseniai teko skaityti skelbimą, kad šeimininką išvežus į ligoninę, jo katinas liko užrakintas bute. O kiek skelbimų, kad mirus šeimininkui šuo paliekamas pririštas kaime prie būdos likimo valiai. Augintinis yra atsakomybė, o ne žaisliukas jaunam, ar senam.

Dažnai tenka susidurti, kad tiek žmonės, tiek organizacijos fiziškai padeda nuskriaustiems gyvūnams, tačiau nesiima veiksmų, kad padėti jiems teisinėmis priemonėmis. Kodėl tai vyksta - galimai dėl nusivylimo institucijų darbu arba įstatymų nežinojimo. Su tikslu šviesti visuomenę bei tam, kad gyvūnų skriaudėjai neliktų nenubausti, mes parengėme mokymus „Žiauraus elgesio su gyvūnais stabdymas teisinėmis priemonėmis”. Dalinamės mūsų teisininkės, advokato padėjėjos Ievos Sebeckytės paskaita „Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais”. Visą mokymų įrašą galite žiūrėti čia: https://bit.ly/GGI-Mokymai Už video medžiagą dėkojame Elvinui - http://www.twentynine.lt Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/

Seimo narė Ieva Pakarklytė mūsų organizacijos prašymu pateikė įstatymų projektus, kurie padės gyvūnus ginančioms nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti gyvūnus teisiniuose procesuose. Projektui buvo pritarta ir jis iškeliavo į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą tobulinimui. Jau ne kartą rašėme apie tai, kad dažnai susiduriame su problema, kai institucijos nepripažįsta mūsų nukentėjusiaisiais bylose, kuriose mes atstovaujame nuskriaustus gyvūnus, ko pasekoje mes ne tik nežinome, ar buvo padėta gyvūnui, bet ir negalime apskųsti priimtų nutarimų dėl baudų, kurios dažnai būna juokingos, nes galimai institucijai lengviau yra paskirti 30 eur baudą, nei rinkti įrodymus dėl gyvūno ir galvoti, kur paskui jį dėti konfiskuotą. Štai Jums išgalvotas pavyzdys, nors tokių ir dar baisesnių realybėje apstu. Gyvūno savininkas atsisako jo ir atveža į prieglaudą. Gyvūnas yra sergantis, neprižiūrėtas, lūžusi koja, įaugusi grandinė, gyvūnas bijo žmonių, jam reikalinga veterinaro pagalba. Prieglauda priima gyvūną ir kreipiasi į atitinkamą instituciją su pareiškimu dėl gyvūno kankinimo arba dėl grėsmės jo žūčiai/suluošinimui (ANK 346 str. 16 d. arba 18 d.). Pagal tai yra privaloma konfiskacija ir draudimas laikyti gyvūnus. Institucija atsako, kad pradėjo teiseną pagal kitą straipsnio dalį ir skyrė 30 eur baudą buvusiam savininkui, nors prieglaudos prašymas buvo ne toks. Šito sprendimo NIEKAS negali apskųsti. Gyvūnas yra prieglaudoje fiziškai, jis jau realiai priklauso prieglaudai, jis yra prieglaudos problema ir finansinė našta, bet prieglauda procese yra niekas. Asmuo sumoka baudą ir viskas. Byla uždaryta. Prašome Lietuvos Respublikos Seimas Teisės ir teisėtvarkos komiteto, jo pirmininkės Irena Haase, suprasti gyvūnų aktyvistų išreikštą poreikį tokiems įstatymų pakeitimams ir leisti mums padėti gyvūnams. Tik turint gerą teisinę praktiką galima bus užtikrinti, kad institucijos atsakingai vykdytų savo pareigas, o nusikaltėliai prieš gyvūnus būtų nubausti. Taip pat, tai padės vykdyti prevencinį darbą siekiant užkardyti nusikaltimus prieš gyvūnus bei taip kelti Lietuvos piliečių sąmoningumą gyvūnų gerovės atžvilgiu. Teisinio reglamentavimo darbams mums labai reikalingi šios srities specialistai, o tai yra finansinės išlaidos, todėl prašome prisidėti prie mūsų kovos dėl gyvūnų Jums tinkamu būdu: https://ggi.lt/parama/ Kviečiame žiūrėti posėdį bei paraginti savo apygardų Seimo narius kitą kartą balsuoti už projektą. Dabar 55 Seimo nariai balsavo UŽ, 1 prieš, 47 susilaikė. Posėdžio nuoroda: https: //www.youtube.com/watch?v=zKRKEfmUlPc&t=3626s

isai neseniai Į „Facebook" buvo įkeltas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip žmogus su šuniu sėdi ant suolo vaikų žaidimo aikštelėje. Iš vaizdinės medžiagos buvo daromos prielaidos apie galimai atliekamus zoofilinius veiksmus. Iki pat kreipimosi į pareigūnus dienos, bandėme išsiaiškinti tikrąsias šios istorijos aplinkybes ir gauti kuo daugiau informacijos apie gyvūną, jo laikytoją. Galiausiai surinkę informaciją kreipėmės į Lietuvos policija . Šiai dienai jau gavome atsakymą, kad asmuo baudžiamas nebus, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Kas dėl šio įvyko buvo padaryta, kaip nustatyta, kad tai nebuvo zoofiliniai veiksmai - informuoti nebuvome.

ATNAUJINTA: šiandien Seimas balsavo, kad kailių fermų Lietuvoje nebeliktų. Prašome, kad Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašytų šį draudimą. Ši „Gyvūnų ministerija“ laida yra kaip niekad svarbi šiandien - šiandien lemiamas balsavimas Lietuvos Respublikos Seimas dėl kailių fermų draudimo. Šiuo metu jau devyniolika Europos valstybių uždraudė gyvūnų kankinimą vardan puošmenos. Ar Lietuva šiandien taps dar viena valstybe atsisakiusi gyvūnus kankinančio ir žudančio dėl mados verslo? Kas iš tikro vyksta kailinių žvėrelių fermose? Kas yra suinteresuotas brutaliu gyvūnų žudymu dėl prabangos ir pasipuikavimo bei kokius argumentus jie naudoja gindami savo brangiausią vertybę - pinigus? Visą laidą žiūrėkite Laisvės TV YouTube kanale: https://youtu.be/tImIEUAC9hs O pažiūrėję laidą dar spėsite parašyti Seimo nariams ir priminti, kokį sprendimą jie turi atlikti šiandien. Parašykite jiems ir parodykite, kad Lietuvoje kailių fermų nebus bit.ly/parasykseimonariui2 Plačiau apie kovą dėl kailių fermų draudimo - Tušti narvai .

Prasidėjusi rudens sesija Seime bus svarbi gyvūnams, už jų gerovę kovojančioms gyvūnų gerovės organizacijoms, gyvūnus mylintiems žmonėms. Mūsų organizacija laukia balsavimo dėl gyvūnų kupiravimo draudimo. Šio draudimo iniciatoriais yra mūsų organizacija – nors kupiravimas Lietuvoje yra draudžiamas jau seniai, vis tik atsiranda „gudručių” apeinančių ar net ignoruojančių įstatymą, todėl turėjome ieškoti kelių, kaip papildomai užkirsti kelią gyvūnų žalojimui. Ne kartą kreipėmės į Seimo narius, diskutavome, teikėme pasiūlymus dėl šio žiauraus su gyvūnais elgesio uždraudimo (plačiau - https://shorturl.at/yzKLY). Taip pat sieksime, kad būtų priimti Lietuvos Respublikos Seimas narės Ieva Pakarklytė užregistruoti įstatymų projektai, kurie padės gyvūnus ginančioms nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti gyvūnus teisinėse bylose. Dėjome daug pastangų, kad ši problema būtų išgirsta, o mūsų teisininkės rengė šių įstatymų formuluotes. Laukia trečias, paskutinis balsavimas dėl vienos žiauriausių industrijų - kailių fermų - draudimo (plačiau Tušti narvai - https://shorturl.at/lqyzI). Vis dar atviras klausimas dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje draudimo (plačiau Linas Jonauskas - https://shorturl.at/osyP0). Kaip visada - neapsiesime be Jūsų. Prašome būti aktyviais ir nesutoti kalbinti savo išrinktus Seimo narius, kurie dar neapsisprendę ar neturi nuomonės aukščiau išvardintais klausimais, o dar blogiau - jų sprendimas yra žalingas gyvūnų gerovei. Kalbėkite su savo išrinktais Seimo nariais, kad jie nepadarytų didžiausios savo gyvenime klaidos - nesuteptų savo sažinės gyvūnų kančia ir krauju. Padėkite ir organizacijoms kovojančioms už gyvūnų gerovę tiek savo aktyviais veiksmais, tiek finansiškai. Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais kartu

Mitas, kad erkės pavojingos tik vasarą. Veterinarai rekomenduoja saugoti augintinius nuo erkių visus metus. Ruduo grybų, pasivaikščiojimų miškuose metas, todėl nepamirškite pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo augintiniais. Net grįžę iš kiemo - patikrinkite save ir savo augintinius. Mūsų kolegė pasakojo, kad grįžusi iš pasivaikščiojimų Vilniaus kiemais, ji dažnai nuo šuns nurankioja erkes. Laimei jis naudoja veterinaro rekomenduotą apsaugą nuo šių pavojingų voragyvių. Pasirūpinkite pastovia savo augintinių apsauga nuo erkių Dalinkitės šia informacija