Pavasaris daugeliui asocijuojasi su atgimimu, tačiau gamtai tai dažnai tampa negailestingu išbandymu. Nors žolės deginimas vis dar klaidingai vadinamas „apsivalymu“, tiesa yra viena – tai beprasmė mirtis viskam, kas gyva.
Ugnis nesirenka. Jos kelyje atsidūrę ežiai, kiškių jaunikliai, perinčios paukščių poros ar naudingi vabzdžiai neturi jokių šansų pabėgti. Jie tiesiog sudega gyvi savo namuose.
„Tai iš esmės yra ėjimas prieš gamtą. Keliamas pavojus žmonių sveikatai, teršiamas oras, o žala gamtai – milžiniška, o naudos – jokios“, – sako GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė.
Šioje karuselėje dalinamės:
Kodėl žolės deginimas yra nusikaltimas, o ne pagalba ūkiui?
Kaip saugiai ir naudingai sutvarkyti pernykštę žolę?
Kokios baudos gresia pažeidėjams?
Skaičiai kalba patys už save: vien per 2026 m. pradžią Lietuvoje jau išdegė virš 39 hektarų plotų. Tai plotai, kuriems atsistatyti prireiks ne vienerių metų.
Pastebėję deginamą žolę – nedelsdami skambinkite 112.
Gyvūnų gerovė ir saugi aplinka priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Skirkite GGI savo 1,2 % GPM, kad ir toliau galėtume šviesti visuomenę bei dirbti dėl geresnio gyvūnų rytojaus: