Kažkurią dieną gauname pranešimą Facebook – buvome pažymėti po įrašu apie Klaipėdos zoologijos sodą.
Moteris su šeima nusipirko bilietus, nuėjo į Klaipėdos zoologijos sodą ir išėjo sukrėsta. Užuot gerai praleidusi laiką, ji, jos teigimu, pamatė purvinus aptvarus, liūdnus gyvūnus ir nykią aplinką. Apie tai ji parašė „Facebook“, pažymėjo atsakingas institucijas, mūsų NVO ir prašė įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas bei imtis priemonių.
Ačiū jai bent už tai – apie gyvūnų gerovės pažeidimus būtina kalbėti. Nors idealu būtų ir neremti vietų, kuriose pažeidžiamos gyvūnų teisės, ypač pamatinė jų teisė į laisvę.
Zoologijos sodas ir gerai praleistas laikas mums, gyvūnų gerovės aktyvistams, yra du nesuderinami dalykai. Mums zoologijos sodai – tai gyvūnų kalėjimai, kai laukiniai gyvūnai prievarta paimami iš jiems natūralios aplinkos ir uždaromi į narvus visam gyvenimui. O vėliau jau gimsta naujos kartos, kurios laisvės apskritai niekada ir nepažįsta. Nors kita vertus į kalėjimus sodina už nusikaltimą, o čia gyvūnus uždaro tiesiog dėl žmonių pramogos.
Tad turime paradoksalią situaciją.
Žmogus nusiperka bilietą į zoologijos sodą, savo pinigais paremia tą vietą, o tada nustemba, kad laukiniai gyvūnai gyvena sąlygomis, kurios visiškai neatitinka jų prigimties. Jei tas zoologijos sodas būtų švaresnis ir tvarkingesnis, tikėtina, kad moteriai net nebūtų kilusios tokios emocijos, kokias ji aprašo.
Daugelis žmonių į zoologijos sodą eina dėl pramogos, kiti tikėdami, kad remia edukaciją ir gyvūnų pažinimą. Tačiau abu nesusimąsto, kokia gali būti pramoga ar edukacija stebint narve uždarytą baltąjį lokį, žirafą, liūtą, kengūrą ar kitą laukinį gyvūną iš tolimų kraštų. O ir pamatęs gyvūną narve, tikrai nepažinsi jo laukinės prigimties, gyvenimo būdo, socialinio elgesio ar medžioklės instinktų.
Sakysite: „Bet vaikai juk turi pamatyti gyvūnus. Juk nenuvešiu jų į Afriką ar Australiją.“
Šiandien gyvūnus galime pažinti per dokumentiką, knygas, edukacines programas, technologijas ar net dirbtinio intelekto pagalba. O ir vežti į Afriką gal nereikia, nes safariai taip pat verti atskiro įrašo apie jų etiką.
Tad turiu jums vieną klausimą.
Ar tikrai verta, kad gyvūnas visą savo gyvenimą praleistų įkalintas mažame narve, ant betono, be natūralios aplinkos ir jam būdingų medžioklės plotų vien tam, kad jus ar jūsų vaikas galėtų jį pamatyti?
Jeigu jūsų atsakymas – „Neverta“, nuoširdžiai dėkojame. Tai reiškia, kad suprantate, jog gyvūno laisvė nėra mažiau svarbi už mūsų pramogas.
Jeigu jūsų atsakymas – „Verta“, tuomet paklausiu kitaip.
Ar jums būtų gera visą gyvenimą praleisti narve, į kurį kasdien ateitų spoksoti minios žmonių?
Ačiū, kad perskaitėte.
Ačiū, jei šis tekstas privertė susimąstyti.
Ačiū, jei nuspręsite nebepirkti bilietų į zoologijos sodus, delfinariumus ar akvariumus – vietas, kurių verslo modelis paremtas laukinių gyvūnų laikymu nelaisvėje žmonių pramogai.
Ir dar vienas prašymas. Jei pastebite gyvūnų gerovės pažeidimus, praneškite apie juos ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir atsakingoms institucijoms.
p.s. Šiaip pikta ir ant Aplinkos apsaugos departamentas , kad tiek metų nesusitvarko konkrečiai su šiuo Klaipėdos zoologijos sodu bei jo negerbiamu direktorium Legecku.
——
Šios savaitės nuomone pasidalino GGI savanorė Loreta
