Skirtingais laikotarpiais skirtingose Lietuvos vietose daugybę metų tęsiasi gerai žinoma, tačiau valstybinių institucijų iki šiol nesutvarkyta gyvūnų kaupimo drama. Ši istorija pasiekė kritinį tašką, kai prieglaudos „Plungės priglaustukai“ komanda, atsiliepusi į pagalbos šauksmą apie gyvūnus Šilalės rajone, pateko į vietą, kurią galima pavadinti tikru pragaru žemėje. Tai, kas turėjo būti žmogaus gyvenamoji erdvė – virtuvė – buvo tapusi ankštu ir tamsiu šunų kalėjimu. Gyvūnai buvo įkalinti narvuose tiesiog ant savo išmatų, o aštri smarvė ir nevalyvumas neleido viduje net kvėpuoti.

Tądien prieglauda paėmė 3 šunelius ir grįždami sustojo prie seniūnijos pasikalbėti su seniūnu. Šis pasakė, situacija jam žinoma, nes jis ten yra lankęsis, tačiau jis nieko padaryti negali, nes, kiek žinoma, tuo adresu jau buvo parašytas anoniminis skundas į VMVT, ir atsakymas buvo, kad pažeidimų nenustatyta. Seniūnas pritarė, kad gyvūnai turi būti nedelsiant paimti ir pasirašė, kad su jo žinia, į organizacijos globą patenka 5 šunys, kurie paimami dėl blogų sąlygų. Dar trys šunys keliaus kitur, o dar vienas laksto pabėgęs, tad yra gaudomas ir bus perduotas toliau gyvenantiems kaimynams.
Vienas labiausiai sukrėtusių radinių šiose džiunglėse buvo senas, visiškai kurčias ir gyvenimo džiaugsmą praradęs šuo, vardu Vilčius. Jo istorija atima žadą: dėl nuolatinio laikymo šaltyje jo ausys buvo nušalusios ir tiesiog nukritusios. Vilčius yra gyvas įrodymas, ką reiškia metų metus trunkanti nepriežiūra ir institucijų abejingumas. Ne mažiau tragiška ir vienuolikmetės kalytės Ajos (Amilios) būklė – tik ją išgelbėjus paaiškėjo, kad nuolat segimos per mažos ir plonos petnešos diena iš dienos taip giliai pjovė jai pažastį, kad suformavo seną, randėjančią ir nuolat atsinaujinančią žaizdą. Ajai jau atlikta operacija, tačiau jos laukia ilgas antibiotikų kursas ir reabilitacija. Tuo tarpu kiti išgelbėti šunys – Rudis, Juodis ir Aiša – šiuo metu jaučiasi geriau ir pamažu atsigauna saugioje aplinkoje. Šie penki šuneliai yra „Plungės priglaustukų“ globoje.
O kur tie likę 3? Mūsų didelei nuostabai jie yra “Tautmilės prieglaudoje”, kuriai pačiai dar visai neseniai VMVT neleido priiminėti naujų gyvūnų ir nors leidimas šiai prieglaudai jau atnaujintas, vis tik taip atsitinka dažniausiai ne dėl puikių laikymo sąlygų. Kodėl Vilniaus rajone esanti prieglauda vyko iki pat Plungės paimti 3 šunų, kai nesusitvarko su savais reikalais, yra klausimas, į kurį galimai atsakymą turime, bet kol kas neparašysime. Ką parašysime, tai kad tikimės ir tikrai stebėsime, ar šie 3 šunys nebus sugrąžinti jiems pragarą pakūrusiai kaupikei.
Mūsų žiniomis, šeimininkė guli ligoninėje, tačiau grįžusi nori ir ketina gyvūnus susigrąžinti. Ši situacija neturi nugulti į stalčius kaip dar viena „liūdna istorija“, todėl GGI kreipėsi į VMVT su prašymu pradėti administracinę teiseną dėl galimai žiauraus elgesio su gyvūnais. Mūsų tikslas – kad institucijų tyla pagaliau baigtųsi, o už sisteminį gyvūnų kankinimą asmenys sulauktų realios atsakomybės. Mes sieksime, kad teisinės priemonės užtikrintų, jog šie gyvūnai niekada negrįžtų į ankstesnę irštvą, o asmeniui būtų taikomas draudimas laikyti gyvūnus – įstatymai Lietuvoje turėtų veikti labui tų, kurie patys negali pasiskųsti.
Sisteminė kova už teisingumą reikalauja didelių išteklių, todėl prie teisinės kovos išlaidų kviečiame prisidėti remiant GGI: www.ggi.lt/parama
O norinčius prisidėti prie šunelių gydymo ir išlaikymo kviečiame aukoti „Plungės priglaustukams“: https://plungespriglaustukai.lt/paramos/
Mes negalime pakeisti jų praeities, kurioje jie buvo pamiršti sistemos, bet kartu mes privalome užtikrinti, kad likusi jų senatvė būtų šviesi, saugi ir be skausmo.


