Pastaruoju metu žiniasklaidoje mirga antraštės: „VMVT inicijuoja draudimą rišti šunis prie būdos“, „VMVT ieško sprendimų dėl gyvūnų priedangose“, “VMVT siūlo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus”. Matant šiuo pranešimus, susidaro įspūdis, kad po ilgo letargo miego ši valstybinė institucija staiga tapo pagrindinė gyvūnų gerovės vėliavnešė. Tačiau ar taip yra?
Draudimas rišti šunis prie būdos – 5 metai nuoseklaus GGI darbo
GGI prie šio klausimo dirba jau penkerius metus. Patys inicijavome darbo grupes (į kurias kvietėme ir VMVT), kai dar visi šios minties kratėsi kaip per didelio pokyčio Lietuvai, inicijavome pasiūlymų teikimą Seime 2024 m., o jų nepriėmus – nenuleidome rankų. Toliau vykdėme aktyvią komunikaciją, išstatėme lauko stendus visoje Lietuvoje, surinkome virš 36 000 Lietuvos žmonių parašų po peticija, remiamės tarptautine analize ir šiuo klausimu bendradarbiaujame su užsienio organizacijomis, tokiomis kaip „Eurogroup for Animals“, „GAIA”, „FAADA”, „Intercids” bei kitomis. Aplinkos ministerija (AM) galiausiai nusprendė draudimo rišti pataisą pateikti Seimo rudens sesijoje, tad iki tol yra vykdomi susitikimai ir derinamos detalės, įtraukiant ir mūsų užsienio partnerius, kad būtų priimta geriausia įmanoma praktika.
VMVT šiame procese, kiek mes matome, nedalyvauja, kaip ir nedalyvauja daugelyje kitų gyvūnų gerovės klausimų, kur dalyvauti turėtų, tačiau viešumoje iškyla kaip „iniciatoriai“.
Su visa mūsų nueito kelio istorija galite susipažinti čia: https://ggi.lt/risimas-prie-budos/
Gyvūnai ekstremalių situacijų metu ir priedangose
Tai dar viena tema, kurioje GGI siekia pokyčio jau seniai. Esame turėję ne vieną susitikimą su PAGD bei Aplinkos ministerija, kuriuos patys ir inicijavome, ieškodami realių sprendimų, kaip pasirūpinti, kad keturkojai būtų įleidžiami į priedangas kartu su šeimininkais, o iš institucijų viešumoje būtų matoma teisinga komunikacija. Vedėme mokymus su Raudonuoju kryžiumi. Kol mes dirbame „ant žemės“, dauguma komandos narių po darbo savo laisvalaikio sąskaita, VMVT radijo eteryje pasakoja, kaip jie „ieško sprendimų“, nors jų nebuvo nė viename iš šių susitikimų. Ačiū @edvardas.kubilius.9, kad kalba šia tema – ji labai svarbi.
Išsamiau apie tai, kodėl dabartinę situaciją būtina keisti, skaitykite čia: https://ggi.lt/zmones-su-gyvunais-i-priedanga-gali-buti-neileisti-kodel-tai-butina-keisti/ bei kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms – čia: https://ggi.lt/ekstremalios-situacijos/
14 metų patirties ir keista strategija
Mes pažįstame VMVT, o jie – mus. Jau 14 metų aktyviai siekiame sisteminių pokyčių gyvūnų gerovės srityje Lietuvoje ir, galbūt ne visada noriai iš abiejų pusių, bet vardan gyvūnų bendradarbiaujame vieni su kitais, nors kartais ir atrodo, kad esam paskutinė gyvūnų NVO, vis dar turinti lūkesčių šiai institucijai – kitų tikėjimas užmuštas senokai. Vis tik paskutiniu metu net mūsų riba peržengta. Nesuprantame, kas vyksta: ar tai nauja strategija savintis svetimus darbus, ar institucijoje pradėjo dirbti žmonės, kurie visiškai nesigaudo, kas iš tiesų daroma dėl gyvūnų gerovės mūsų šalyje, todėl vietoje pečių surėmimo darbai dubliuojami? Mums tikrai negaila, kad VMVT dirbtų dėl gyvūnų tomis pačiomis temomis, tiesą pasakius, tai mūsų vis dar neišsipildžiusi svajonė – juk kartu rezultatų pasiekti būtų kur kas lengviau ir porą kartų per tiek metų tai net pavyko, tad kam lipti vieni kitiems per galvas?
Didžioji dalis VMVT pasiūlymų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams pas juos yra atėję būtent iš GGI, bet su mumis niekas nei derinta, nei supažindinta, užteks sužinoti apie tai iš žiniasklaidos. Į darbo grupes kviečiami nesame, tai arba jos nevyksta, arba tikrai nebesame kviečiami, todėl natūralu, kad ir mes renkamės kviestis tas institucijas, su kuriomis bendrauti sekasi kokybiškiau. Į didelę dalį klausimų atsakymai yra ne nuoširdžiu noru, o biurokratišku nusimetimu remti “mes negalim, nes xxx”, kai tuo tarpu kažkodėl policija gali, AM gali, PAGD gali, savivaldybės gali, nes ko nori, tą randi – arba galimybę nusimesti, arba galimybę veikti. Dar palaukit kol parašysim, kaip VMVT mano, kad NVO neturėtų gauti gyvūnų atstovo statuso teisiniuose procesuose, kad jie ir toliau galėtų teikti abstrakčius atsakymus, kurie gyvūnų gelbėtojams nieko nesako.
Šis įrašas nėra apie tai, kas ką padarė. Jis yra apie tai, kad tokio dydžio ir biudžeto valstybinė institucija negerbia ir nevertina nevyriausybinės savanoriškais pagrindais veikiančios organizacijos, kuri jau 14 metų daro realius pokyčius gyvūnams, kurie iš tiesų turėtų ateiti ne iš NVO, bet iš VMVT, o NVO turėtų būti įtraukti kaip pastiprinimas. Ir apie tai, kad jeigu ne tie keli normalūs žmonės tokio dydžio institucijoje, tai mes, kartu su kitomis organizacijomis ir visuomene, jau būtume praradę bet kokį tikėjimą jos darbais. Ir čia ačiū norime pasakyti Pauliui Bušauskui, Gintarei Mockevičienei (kuri šiuo metu nedirba, bet vis tiek verta padėkos), Dianai Šutovienei, Daivai Kazlauskienei, Alvydui Stukui, Artūrui Šimkui ir Mindaugui Kašinskui – tik jų dėka mes vis dar esame kažkokiam dialoge su VMVT.
Mes ir toliau dirbsime, kad gyvūnai Lietuvoje būtų saugūs ir kviečiame institucijas keisti savo požiūrį bei dirbti kartu.
GGI jėga – tai realūs darbai, o ne tuščios antraštės. Norėdami, kad tokie sisteminiai pokyčiai vyktų sparčiau, prisidėkite prie mūsų veiklos: https://ggi.lt/parama/
GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė
