Kai GGI gauna informaciją apie galimą gyvūno nepriežiūros atvejį, pirmiausia įvertina turimą medžiagą. Daugeliu atveju jos trūksta, tad toliau bendraujame su pranešėjais idant ją gautume, kartais tenka susisiekti su kitais atvejį mačiusiais asmenimis, ieškoti informacijos internete, o kartais tenka vykti į vietą situaciją įvertinti savo akimis.
Atkreipiame dėmesį, kad pranešimus gauname iš visos Lietuvos ir ne po vieną kasdien, todėl vien pabendrauti, surinkti medžiagą ir surašyti teisiškai tinkamus dokumentus visiems atvejams yra sudėtinga, o ką jau kalbėti apie visos Lietuvos apvažinėjimą savanoriškais pagrindais veikiančiai organizacijai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalies atvejų įvertinti gyvai nėra įmanoma, nes VšĮ neturi įgaliojimų patekti į privačias valdas, o kartais ir dėl kitų aplinkybių.
Kaip vieną iš pavyzdžių šiandien papasakosime apie katiną, kurio nuotrauką matote. Situacijos eiga buvo tokia:
– gauta informacija apie galimai vet. pagalbos negaunantį ir neprižiūrimą gyvūną;
– kadangi informacija gauta su vaizdine medžiaga, teoriškai informacijos pakanka manyti, kad pranešimo informacija teisinga;
– važiuoti į kitą šalies galą ieškoti palaido lakstančio katino kaip ir neliko prasmės, prioritetą skiriame kitiems darbams;
– parengiame prašymą patikrinti situaciją institucijai;
– įvyksta patikrinimas, kuris pasitvirtina iš dalies – šeimininkai paaiškina, kad katinui yra suteikiama vet. pagalba, kiek tai yra įmanoma, tačiau jis labai senas, todėl operacijos daryti negali. Tačiau nustatyti kiti pažeidimai – katinas nei skiepytas, nei ženklintas, nei registruotas GAR ir vaikšto palaidas, kur nori;
– gyvūno šeimininkė baisiausiai įsižeidusi dievagojasi, kad yra didi gyvūnų mylėtoja ir rašo oficialius raštus, kad turime skundą (kuris yra ne skundas, o prašymas atsakingai institucijai įvertinti aplinkybes) atsiimti, nes kitaip ji kreipsis į teismą.
Skundo, kuris net nėra skundas neatsiimsime, nes nėra, ką atsiimti, ir čia mums kyla įvairių klausimų:
– ar tikrai turėdami visą informaciją, kurią turėjome, ir turėdami galybę kitų atvejų, su kuriais dirbame, turėjome važiuoti toli toli to katino ieškoti, ieškoti jo šeimininkų, su jais bendrauti ir aiškintis, kas vyksta, ar vis tik logiška remtis kaimynų pateikta informacija bei vietoje esančia gyvūnų gerovės institucija, kurios darbas yra tikrinti tokius atvejus?
– ar nėra puiku, kad atsakinga institucija apsilankė ir nustatė pažeidimus, kurie turės būti pašalinti ir gyvūnas pagaliau bus paskiepytas ir suženklintas, kaip tą numato įstatymas?
– ar žmogus, išties būdamas toks didelis gyvūnų mylėtojas, piktintųsi, kad aplinkiniai žmonės pranešė, o organizacija sureagavo bei institucija patikrino gyvūno gerovę? Ar vis tik pasidžiaugtų, kad aplinkiniai liko neabejingi ir situacija vienaip ar kitaip buvo išsiaiškinta? Taip, ji nepasitvirtino dėl ausų nepriežiūros, pasidžiaukime tuo, bet ar neturėtume pasidžiaugti ir tuo , kiek neabejingų pusių į tai sureagavo? Šeimininkams tereikėjo nurodyti situaciją paaiškinančias aplinkybes ir toliau ramiai gyventi.
Mes džiaugiamės, kad žmonės nepraeina abejingai, o praneša. Mes džiaugiamės, kad yra organizacijų, kurios gali sureaguoti. Džiaugiamės, kad yra institucijų, kurios gali patikrinti. Džiaugiamės, kad gyvūnų gerovės kartelė kyla, nes dar neseniai visi pro tokį gyvūną praeidavo kaip pro ne savo problemą.
Gyvūno šeimininkei atsakyta oficialiu raštu taip pat, tačiau liūdna, kad tokie gyvūnų mylėtojai eikvoja savo laiką įsižeidinėjimams ir organizacijos laiką gyvūnams, kai tuo tarpu abi pusės tą laiką galėtų skirti gyvūnams padėti.
Primename, kad dar galite suspėti paskirti 1,2% GPM GGI veiklai, kad ir kitais metais galėtume padėti gyvūnams: www.ggi.lt/gpm
