Kas gi mums gelbsti, kai suserga mūsų auginami gyvūnai? Žinoma, į pagalbą skuba veterinarijos gydytojai. Minint pasaulinę veterinarijos dieną, kuri šiais metais skirta gyvūnų gerovei, norisi dar kartą pakalbėti apie kartu su mumis gyvenančius augintinius – šunis ir kates. Tiek šunys, tiek katės mūsų namus pripildo džiaugsmu, jaukumu, ramumu, šalia jų pailsime po sunkios darbo dienos, su jais išeiname pasivaikščioti (ir tuo pačiu leidžiame pailsėti savo pavargusioms akims nuo įtempto darbo kompiuteriu) aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Snieguolė Trumpickaitė Dzekčiorienė.
Subalansuota mityba
Šunų ir kačių gera savijauta yra tiesiogiai susijusi su sveika subalansuota mityba. Tinkamai šeriami mūsų augintiniai yra sveiki ir žvalūs. Augintinių pašare neturi trūkti būtinų maisto medžiagų – baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių.
Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Juos gyvūnai gali gauti gyvūninių ir augalinių baltymų pavidalu. Turint galvoje, kad šunys yra mėsėdžiai, lengva suprasti, kad jiems reikia žymiai didesnio kiekio baltymų nei žmonėms. Katėms reikalingas dar didesnis baltymų kiekis racione, o taip pat didesnis jų kiekis turėtų būti gaunamas gyvūninių baltymų pavidalu. Yra 10 svarbių amino rūgščių, kurių šunų ir kačių organizmas negali sintetinti, todėl visas jas mūsų augintiniai turėtų gauti su pašare esančiais baltymais. Kačių organizmas nesugeba gaminti amino rūgšties taurino, kurios trūkumas sukelia daugybę medžiagų apykaitos o tuo pačiu ir sveikatos problemų. Taurino gausu žuvyse, paukštienoje, smulkiuose graužikuose, tuo tarpu augaliniuose produktuose jo randami tik pėdsakai.
Riebalai yra gausus energijos šaltinis, kaip ir baltymai jie gali būti gyvūninės ir augalinės kilmės. Riebaluose yra svarbių riebiųjų rūgščių, kurios nėra gaminamos gyvūnų organizme ir kurios yra labai svarbios ir tarnauja kaip riebaluose tirpių vitaminų nešėjai, vaidina svarbų vaidmenį ląstelėse vykstančiuose procesuose. Nors riebalų svarba yra didžiulė, tačiau taip pat nereikia pamiršti, kad per didelis jų kiekis gali sukelti sveikatos problemas.
Mineralinės medžiagos ir vitaminai dalyvauja daugybėje svarbių organizmo biologinių procesų, jie svarbūs kaulų ir dantų formavimuisi, nervinių impulsų perdavimui.
Angliavandeniai taip pat yra energijos šaltinis, tačiau reikia nepamiršti, kad duodant per didelį jų kiekį gyvūną galima lengvai nutukinti.
Atkreiptinas dėmesys
Surasti tinkamą maistą savo šuniui ar katei nėra taip paprasta. Renkantis ėdalą, visada reikia atkreipti dėmesį į sudėtines jo dalis, į baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir angliavandenių kiekį. Žiūrėkite, kad pašaras atitiktų gyvūno amžių, energijos poreikį, fiziologinę būklę ar net veislę. Mažo svorio, nepasižymintiems dideliu aktyvumu šunims per dieną reikia gauti žymiai mažesnį kalorijų kiekį nei didesniems ir labai aktyviems šunims. Namuose laikomos katės paprastai sunaudoja mažiau energijos, nei tos, kurios išleidžiamos į lauką, todėl ir jų su maistu gaunamas kalorijų kiekis turėtų būti mažesnis. Visoms situacijoms tinkančios kalorijų skaičiavimo formulės nėra, kadangi kiekvieno gyvūno gyvenimo būdas ir medžiagų apykaita yra saviti, todėl savo augintinio svorį turite nuolat stebėti patys. Net ir mažo kaloringumo pašaruose esantis kalorijų kiekis gali smarkiai skirtis.
Dienos racionas
Amerikos nacionalinė mokslo akademija nurodo, kad šuniukai per dieną turėtų gauti 56 g žalių baltymų ir 21 g riebalų, apie 15 kg sveriantys suaugę šunys – 25 g baltymų ir 14 g riebalų, apie 15 kg sveriančios vaikingos ar žindančios kalės – 69-158 g baltymų ir 29-67 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 296 kilokalorijų (nedidelių iki 5 kg sveriančių ir aktyvumu nepasižyminčių šunų) iki 3170 kilokalorijų (apie 40 kg sveriančių vaikingų kalių) per dieną. Kačiukui per dieną reikia apie 10 g žalių baltymų ir 4 g riebalų, apie 4 kg sveriančiam suaugusiam katinui – apie 12,5 g žalių baltymų ir 5,5 g riebalų, apie 4 kg sveriančiai žindančiai katei – 41 g žalių baltymų ir 12 g riebalų. Kalorijų poreikis svyruoja nuo 170 kilokalorijų (šiek tiek virš 2 kg sveriančių nenutukusių namuose auginamų kačių) iki 1091 kilokalorijos (apie 9 kg sveriančių vaikingų ar žindančių kačių) per dieną. Tačiau kai kurioms egzotinėms laukinėms katėms kalorijų poreikis gali būti netgi mažesnis arba didesnis nei nurodyta.
Pavojingi produktai
Anot specialistės, maistas, kurį mes valgome neatitinka mūsų augintinių mitybos poreikių. Kuo daugiau augintinius lepinsime savo maistu, tuo mažiau jie norės ėsti savąjį. Taig, jūsų augintinis gaus nepakankamą jam reikalingų vitaminų, mineralų, amino rūgščių kiekį ir per didelį tų medžiagų kiekį, kurio jam nereikia. Pavyzdžiui tiek šunims, tiek katėms negalima duoti svogūnų ir česnakų (bet kokia forma – žali, virti, kepti, miltelių pavidalo), nes jie gali sukelti anemiją. Pavienė nedidelė gauta dozė tokio poveikio neturės, tačiau didelė dozė ar nedidelės nuolatinės dozės gali sukelti apsinuodijimą. Šerdami gyvūną savo maistu sudarome visas prielaidas greitam jo nutukimui arba gyvūnas gali tapti itin išrankus maistui (ir ne būtinai pačiam geriausiam maistui). Vėliau labai sunku atpratinti šunį ar katę nuo tokio įpročio.
Yra produktų, kurių, kad ir kaip norėtumėme įtikti savo augintiniui, geriau neduoti net ir lepinimo tikslais. Nors atrodo įprasta katėms duoti pieną, tačiau pasirodo, kad dauguma kačių netoleruoja piene esančios laktozės, jų virškinimo sistema nesugeba perdirbti pieno produktų, dėl ko gali sutrikti virškinimas ir pasireikšti viduriavimas. Kai kuriems šunims pieno produktai taip pat gali sukelti virškinimo sutrikimus, viduriavimą ir alergiją maistui.
Vynuogės ir razinos šunims bei katėms sukelia inkstų veiklos sutrikimus, net nedidelis jų kiekis sukelia sveikatos problemas, kurių pirmas požymis vėmimas. Didelės kofeino dozės katėms ir šunims gali būti mirtinos. Apsinuodijimo kofeinu požymiai – neramumas, padažnėjęs kvėpavimas, smarkus širdies plakimas, raumenų drebėjimas. Kofeino gausu arbatoje ir kavoje, kakavoje, šokolade, kai kuriuose gaiviuosiuose ir tonizuojančiuose gėrimuose. Taigi, prieš duodami savo augintiniams produktų, kurių sudėtyje yra kofeino, gerai pagalvokite. Šokolade be kofeino, taip pat yra panašios į jį medžiagos teobromino, kuris yra pavojingas šunims ir katėms. Duodant savo augintiniams bet kokios rūšies šokoladą (nors pavojingiausias yra tamsusis šokoladas), jame esantis teobrominas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, traukulius ir net mirtį. Šunims ir katėms taip pat pavojingi yra saldumynai, į kurių sudėtį įeina saldiklis ksilitolis. Ksilitolis kačių ir šunų organizme didina insulino kiekį, kuris savo ruožtu mažina cukraus kiekį kraujyje ir sukelia kepenų veiklos sutrikimus.
Jeigu namuose kepate mielinius kepinius, o šalia sukiojasi jūsų augintinis, nesugalvokite numesti jam gabalėlio mielinės tešlos. Mielinė tešla turi savybe kilti, ji tai darys ir jūsų augintinio skrandyje. Tempdamas skrandžio sieneles, tešlos kilimas sukels stiprų skausmą. Be to dėl tešloje vykstančios fermentacijos gaminasi alkoholis, kuris gali sukelti apsinuodijimą.
Kačių nereikėtų pernelyg dažnai šerti kepenimis, nes toks racionas gali sukelti apsinuodijimą viatminu A. Šio apsinuodijimo simptomai – kaulų deformacija, osteoporozė.
Šunims negalima duoti avokadų, makadamijų riešutų, persimonų, persikų, slyvų. Avokaduose esanti medžiaga persinas yra toksiška šunims. Vos keli makadamijų riešutai jūsų augintiniui gali sukelti apsinuodijimą. Jeigu šunį šersite šokoladu, kurio sudėtyje yra makadamijų riešutų, patys to nenorėdami, galite likti kalti dėl savo šuns mirties. Persimonų, persikų ir slyvų sėklos sukelia šunims plonųjų žarnų uždegimą. Nepatartina su savo augintiniais dalinti sūriais maisto produktais, per didelis druskos kiekis sukelia apsinuodijimą natriu, kurio simptomai yra vėmimas, viduriavimas, apatija, drebulys, pakilusi kūno temperatūra.
Kaip pastebi S. Trumpickaitė Dzekčiorienė,viena dažniausių augintinių apsinuodijimo priežasčių – žmonėms skirtų vaistų prarijimas. Todėl vaistus reikia laikyti gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. Niekada gyvūnams neduokite savo vaistų, kai kurios vaistuose esančios veikliosios medžiagos tinka žmonėms, tačiau yra labai pavojingos gyvūnams.
Šaltinis: augintinis.lrytas.lt
Straipsnio nuoroda
Gavome pranešimą apie neprižiūrimą, sunkios būklės kumelę. Nuvykus į vietą su ŽGA atstovais, kumelė buvo apžiūrėta bei iškviestas veterinarijos gydytojas, kuris atliko apžiūrą bei suleido būtinus vaistus.
Veterinaro išvada: „Kumelės kanopos deformuotos, ko pasekoje išsikraipė kojų sąnariai ir patiria didelius skausmus. Kumelė sunkiai vaikšto, jai reikalinga skubi bei nuolatinė kanopų priežiūra. Kadangi savininkas kumelei nesuteikia būtinosios pagalbos – netvarko kanopų, nors jos jau yra deformuotos ir iškreipė kojų sąnarius, nekviečia veterinarijos gydytojo, nors kumelė patiria didelius skausmus taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Jau dabar kumele yra stipriai suluošinta bei padariniai negalės būti išgydomi iki galo, tačiau nesuteikus reikiamos pagalbos, kumelei gresia žūtis.“
Ne gana to bandant gražiuoju perimti kumelę, buvo užpultas mūsų savanoris ir sudaužytas automobilis. Dėl šio įvykio parašytas pareiškimas ir dabar bandoma perimti kumelę su VMVT bei policijos pagalba.
Unikalus projektas Lietuvoje „Socialinis taksi“ kviečia Vilniaus mieste veikiančias NVO dalyvauti projekte, kuris pagrįstas neįgaliųjų įtraukimo į ilgalaikę savanorystę NVO veiklose įgyvendinimu.
Trumpai apie projektą:
Projekto veiklose kviečiamos dalyvauti dvi dalyvių grupės: negalią turintys žmonės (kurie norėtų savanoriauti nevyriausybinėse organizacijose) ir NVO, kurios šiuos žmones galėtų priimti ilgalaikei savanorystei. Projekto tikslai tiesiogiai siejasi glaudžiu bendradarbiavimu su NVO.
Naudojantis efektyvia, motyvavimo priemonėmis paremta įtraukties į NVO strategija, integruoti negalią turinčius žmones į NVO veiklas, sudarant reikiamas sąlygas šių žmonių ilgalaikiam užimtumui bei skatinant jų socialinę integraciją į visuomenę.
Projekto veiklos:
1. Pristatyti projektą, motyvuoti ir atrinkti projekte dalyvauti
nevyriausybines organizacijas.
2. Projekte dalyvaujančioms NVO bus užtikrinta sėkminga judėjimo negalią
turinčių žmonių integracija į organizacijų veiklas, sukuriant reikalingą
palaikymą ir suteikiant trūkstamas žinias.
3. Motyvuoti judėjimo negalią turinčius žmones ilgalaikei
savanorystei NVO.
4. Suteikiant reikalingas kompetencijas, sėkmingai integruoti judėjimo
negalią turinčius žmones į projekte dalyvaujančių NVO veiklas.
5. Negalią turinčių žmonių savanorystė NVO.
Kokia nauda dalyvaujančioms NVO?
1. Į projektą įsitraukusios NVO dalyvaus specialiuose mokymuose, kurių metu
įgis specifinę komunikavimo ir darbo su negalią turinčiais žmonėmis
patirtį, efektyvios ir sėkmingos šių žmonių integracijos į savo NVO veiklas
kompetencijas ir įgūdžius, kurias vėliau galės sėkmingai pritaikyti ir
kitose su neįgaliaisiais susijusiose savo veiklose ir projektuose.
2. Neįgaliuosius ilgalaikei savanorystei priimančios NVO turės neeilinę
progą į savo veiklas įtraukti apmokytus, savanorystei pasirengusius ir
motyvuotus žmones, kurie projekto laikotarpiu įgyvendins NVO jiems skirtas
pareigybes ir darbus.
3. NVO apsisprendimas priimti negalią turintį žmogų ilgalaikei
savanorystei, suteiks išskirtinę patirtį, o visuomenėje kurs socialiai
atsakingos ir integralios organizacijos įvaizdį.
Daugiau informacijos apie projektą rasite adresu:
http://socialinistaksi.lt/news/v/socialinis-taksi-kviecia-vilniuje-veikiancias-nvo-ir-negalia-turincius-zmones-dalyvauti-savanorystes-projekte
ir telefonu: 862340248
—————————–
Kas yra „Socialinis taksi“?
Tai sistema, kuri leidžia žmonėms su judėjimo negalia tapti mobilesniais ir savarankiškesniais planuojant savo kasdienines veiklas. Projekto tikslas – nevaržomas žmonių su negalia mobilumas dirbant, mokantis, bendraujant ir įsitraukiant į aktyvų socialinį ir kultūrinį visuomenės gyvenimą. Paslauga užtikrina efektyvų judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas, o tinkamai pritaikyti automobiliai klientui vežimėlyje kelionės metu leidžia jaustis saugiai ir patogiai.
„Socialinio taksi“ MISIJA:
Padidinti žmonių su judėjimo negalia Lietuvoje mobilumą ir pagerinti jų socialinį gyvenimą, kuriant nacionalinį mobilumo tinklą Lietuvoje.
Vargu ar yra tokių šeimininkų, kurie trokšta išleisti šimtus ar net tūkstančius litų veterinarijos klinikose, kad išgydytų savo susirgusį ar sunegalavusį šunį.
Taigi, visa informacija, kurią toliau perskaitysite, skirta tiems, kurie nori taupyti ne tik savo pinigus ir laiką, bet ir pailginti keturkojo gyvenimą. Lietuvos kinologų draugijos seminare „Namai pagal šunį“ gydytoja ir Veterinarijos klinikos įkūrėja Vaida Valašimaitė pasakojo, kaip tinkamai rūpintis savo šunimi ir ką privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas.
Veterinarinė profilaktika
Šuniui būtina: vaistai nuo kirminų, skiepai, priemonės nuo blusų, profilaktinis sveikatos patikrinimas.
Pirmieji vaistai nuo kirminų privalomi šuniui sulaukus trijų savaičių, vėliau – iki pirmųjų skiepų likus 7–10 dienų. „Skiepijant šuo turi būti sveikas, neturėti parazitų“, – tvirtino V.Valašimaitė.
Dažniausiai pasitaikantys parazitai šuns organizme – askaridės ir kaspinuočiai. Iki pusės metų šuniui vertėtų vaistus nuo kirminų duoti kas mėnesį. Suaugusiam šuniui vaistų nuo kirminų reikia rečiau. Kaip teigė veterinarė, vienas požymių, kad šuo turi kirminų, – bandymas čiuožti ant užpakalio.
Pirmaisiais gyvenimo metais šuo skiepijamas nuo maro ir enterito, pasiutligės. Nuo vienų metų šunį skiepyti patartiną kartą per metus.
Anot V.Valašimaitės, dažniausiai pasitaikanti reakcija į skiepus – gumbelis skiepo vietoje, snukio, akių tinimas, vėmimas, viduriavimas, pakilusi temperatūra.
Šunį būtina saugoti nuo blusų ir erkių. Blusos perneša kirmėlių kiaušinėlių, erkės – mirtiną ligą babeziozę. Anot veterinarės, nėra 100 proc. apsaugančių priemonių, tačiau norėdami kuo veiksmingesnės apsaugos, reikėtų naudoti specialius antkaklius, purškiklius, lašus.
Jei šuo liūdnas, neėda, atsisako eiti į lauką, sunkiai juda, neįprastai ilgai miega, daugiau nei įprasta laka ir šlapinasi – tai sutrikusios sveikatos požymiai. Atminkite, kad jokiu būdu negalima duoti žmonėms skirtų vaistų, šuns negalavimams gydyti.
Pastebėję, kad šuo susižeidė, o žaizda kraujuoja, dezinfekuokite vandenilio peroksidu, apriškite žaizdą tvarsčiu ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą.
Ausų priežiūra ir valymas
Jei veislinio šuns ausų forma netaisyklinga – jas galima koreguoti. Vokiečių aviganių, prancūzų buldogų ausis galima pastatyti, o nulėpusias (mopsų, pointerių, anglų buldogų) suformuoti taip, kad ausys būtų taisyklingas. Taisyklingai suformuotose ausyse kaupiasi mažiau nešvarumų.
Prieš valant, riekia apžiūrėti, ar nėra daug išskyrų. „Jei šuo purto galvą, kasosi, ausys gali būti nešvarios arba jose prisiveisė ausų erkučių, prasidėjo uždegimas ar užaugo polipai“, – teigė V.Valašimaitė.
Įprastai šunų ausyse plaukų nebūna. Tačiau kai kurių veislių šunų ausų ertmėse, pavyzdžiui, taksų, Maltos bišonų, yra plaukų. Plaukus būtina pešioti, nes kitaip ausyje kaupsis išskyros ir ausis taps puiki terpė parazitams kauptis ir bakterijoms daugintis.
„Nebijokite valyti šuns ausų, tikrai jų nesužalosite“, – sakė veterinarė. Ji tikino, kad šuns vidinė ausies sandara kitokia negu žmogaus. „Nepateksite ten, kur galite pažeisti šuns ausį, nes ausies landa užsukta 90 laipsnių kampu“, – tvirtino V.Valašimaitė.
Iš pradžių ausis valykite vatos tamponėliu, suvilgytu ausų valikliu, skirtu gyvūnams. Valiklis tirpdo sierą, tad lengviau ją išvalyti. Pirmiausia valykite šlapiu tamponėliu, po to sausu. Valykite tik iš apačios į viršų, nes kitaip sustumsite nešvarumus gilyn. Išvalę vatos tamponėliais, imkitės ausų krapštukų. Geriausia, kad jie būtų lankstūs, nelūžtantys. Anot veterinarės, šią procedūrą atlikite, kai šuo pavargęs.
Normalu, jei ausis tenka valyti kas savaitę, kas mėnesį ar dar rečiau. Negerai, jei jose per keletą dienų prisikaupia nešvarumų. Jei patys nepajėgiate išvalyti šuns ausų, kreipkitės į veterinarus ar į gyvūnų grožio saloną.
Nagai: kodėl reikia juos kirpti?
Nagų ilgis priklauso nuo to, kiek sugniaužta pėda. Į lauko grindinį nutrinti nagai – signalas apie galimą problemą ar sveikatos sutrikimą. „Tai gali būti stuburo ar kojų traumos. Ypač jei nutrinti tik vienos letenos nagai“, – teigė V.Valašimaitė. Be to, nagai negali būti suskilinėję, grublėti, deformuoti.
Nagus kirpti reikia, kad būtų sveiki ir juose nesikauptų purvas, grybeliai ir kitų infekcinių ligų sukėlėjai. Jei reguliariai nekerpate šuns nagų, jie gali nulūžti ir pažeisti gyvnagį, kuriame daugybė kraujagyslių.
Kirpdami šuns nagus, stenkitės nepažeisti gyvuonies. „Jei įkirpote, skausmas šuniui bus tik momentinis, tačiau kraujavimas gausus. Kraujuojančio nago nereikia aprišti, nes tai kraujavimo nesustabdys. Prieš kirpdami nagus būkite pasiruošę kalio permanganato grūdelių. Jei netyčia per daug nukirpote nago, užberkite keletą grūdelių ant kraujuojančios vietos. Taip prideginsite žaizdą ir kraujavimas sustos“, – patarė veterinarė.
Nagų priežiūrai galima naudoti ir dildę, taip išvengsite nemalonumų. Kaip teigė V.Valašimaitė, šunį prie įvairių grožio procedūrų reikia pratinti nuo mažens.
Akių priežiūra
Kaip minėjo veterinarė, ne visiems šunims būtina speciali akių priežiūra. Akių priežiūra svarbiausia ilgaplaukiams, plaukuotu snukiu bei trumpasnukiams šunims. Plaukai lenda į akis, jos ašaroja ir pradeda pūliuoti. Jei nesiruošiate dalyvauti parodose, apkirpkite šuns snukio plaukus, kad jie nesukeltų diskomforto.
Dėl raukšlėto snukio akių problemų turi trumpasnukiai šunys. Nevalant gali prasidėti bakterinis uždegimas ar net chlamidiozė. „Nevalant snukio raukšlių, ypač aplink akis, oda ims šusti“, – tikino veterinarė.
Odą aplink akis patartina valyti naudojant specialius valiklius. Jei akys linkusios ašaroti, galima naudoti sausinamuosius cinko preparatus.
Žinokite, kad paraudusios akys įspėja apie problemą. Tai gali būti ir trečiojo voko atsiradimas, ir įaugusios blakstienos. Tad pamatę, kad šuns akys atrodo neįprastai, nedelskite ir vežkite pas veterinarus. Vertėtų atminti, kad dėl netinkamos mitybos ir alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus gali gausiai ašaroti akys, pagausėti išskyrų.
Dantų priežiūra
Nieko tokio, jei pirmieji pieniniai dantys neiškrito patys, o nuolatiniai jau pradėjo dygti. Dažniausiai tai mažų šunų veislių problema. Anot veterinarės, rauti pirmuosius dantis reikia tuomet, kai kiti dantys auga netiesiai arba ne savo vietoje. Geriausia, jei dantis rautų specialistai, nes raudami patys, galite palikti danties šaknį.
„Šaknis gali tapti daugelio kitų ligų priežastimi“, – teigė V.Valašimaitė. Prieš raunant dantis, veterinarijos klinikose daroma nestipri ir nekenksminga narkozė.
Kalbėdama apie dantų valymą, veterinarė pabrėžė, kad dėl netinkamos priežiūros gali atsirasti auglių. Tai ypač aktualu tiems šunims, kurių sąkandis yra netaisyklingas.
Pasak specialistės, apnašas būtina valyti dezinfekuojamuoju skysčiu. Jį tiesiog įpilti į šuns dubenėlį su geriamuoju vandeniu. Taip pat galima naudoti ir purškalą, kuris tirpdo apnašas. Bent kartą per savaitę reikėtų valyti dantis dantų šepetėliu ir pasta, kuri, kaip teigė veterinarė, gali būti net ir vištienos ar kepenėlių skonio. Šuns dantims valyti tiks ir žmonėms skirti šepetėliai.
„Jei šuo nesileidžia, kad jam būtų valomi dantys, galima naudoti gelį. Užteptas ant dantų jis tirpdo apnašas“, – tikino V.Valašimaitė ir pridūrė, jog ši priemonė skirta tik tinginiams. Atminkite, kad apnašos pavojingos, nes jų struktūra korėta ir dėl to greitai kaupiasi bakterijos.
Profilaktiškai dantų priežiūrai tinka ir žaislai, kurie valo dantis. Juos retsykiais taip pat galima aptepti dantų pasta. Jei pastebėjote, kad šuns dantų apnašos ir akmenys dideli, vertėtų atlikti valymą ultragarsu.
Kailio ir odos priežiūra
Vienų šunų šukuoti visiškai nereikia, trumpakailius tenka šukuoti retai, o yra tokių, kuriuos šukuoti būtina – tai ilgaplaukiai šunys, kurių kailio plaukai ploni ir linkę veltis. Kruopščiai šukuoti reikia afganų kurtus, cvergšnaucerius, Jorkšyro terjerus.
Šiurkščiaplaukiai šunys šeriasi nedaug, jei jų kailis pešamas. „Nebijokite – šiurkščiaplaukių šunų kailis pešamas be jokios skausmo“, – tikino V.Valašimaitė.
Veterinarė teigė, kad svarbu atkreipti dėmesį, ar oda yra išberta, nuplikusi, paraudusi. Jei pastebėjote nors vieną šių požymių, vertėtų kreiptis į veterinarus ir sureguliuoti mitybą. „Pradėjus šerti savo šunį taisyklingai ir sveikai, dauguma odos ir kailio problemų išnyksta savaime“, – pasakojo V.Valašimaitė.
Atminkite, kad kai kurių šunų maudyti nėra reikalo, nebent šuo labai išsipurvinęs, o plikus, bekailius šunis būtina maudyti bent kartą per savaitę, naudoti kremus ir kitas odos priežiūros priemones.
Maudydami šunį naudokite profesionalius šampūnus pagal kailio tipą. Svarbu gerai išskalauti šampūną. Jei šuo maudysis jūroje – būtinai perliekite gėlu vandeniu. Išmaudę šunį nepalikite jo džiūti drėgnoje ar vėjuotoje vietoje, kad nesušustų, neprasidėtų uždegimas.
Šaltinis: augintinis.lrytas.lt/
Straipsnio nuoroda
Viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ įkūrėją ir vadovę Beatričę Vaitiekūnaitę (25 m.) nesunku pastebėti. Gyvas žvilgsnis ir nuoširdi šypsena žada įdomų pokalbį. „Į problemas, susijusias su benamiais, miestų ir kaimų gatvėse paliktais gyvūnais, žmonės per daug nesigilina, nes gyvūnai nėra prioritetas. Tačiau toks mąstymas – klaidingas“,– teigia B. Vaitiekūnaitė.
Meilė gyvūnams – iš tėvų
„Gimiau Kaune, tačiau vos ketverių su tėvais persikraustėme į Vilnių, – pasakoja B. Vaitiekūnaitė. – Baigusi mokyklą pasirinkau dabar itin perspektyviomis laikomas maitinimo verslo organizavimo studijas. Vis dėlto su šia sritimi gyvenimo nesusiejau. Kai pasakoju apie save, žmonės nuolat stebisi mano pasirinkimų įvairove: ir maitinimas, ir politika, ir gyvūnai.“
Anot jos, vadovaujant VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ padeda politikos srityje įgyta patirtis.
„Prieš organizacijos įkūrimą daugiau nei trejus metus buvau Lietuvos gyvūnų globos draugijos savanorė. Kaip kilo tokia mintis? Ko gero, norą padėti gyvūnams paveldėjau iš šeimos. Gyvūnus myli mano tėvai, myliu ir aš,– sakė B. Vaitiekūnaitė. – Jeigu prakalbome apie savanorišką veiklą, galiu pasakyti, kad niekas manęs neskatino, pati nuolat pamąstydavau: „Bus laiko – savanoriausiu.“ O laiko vis neatsirado. Vieną dieną supratau, kad pasiteisinimų bus visą gyvenimą, o jei nori būti savanoris, toks ir būk. Veiklai, kuria nori užsiimti, laiko visada rasi.“
Šviečiamoji misija nėra lengva. Kartais tenka bendrauti su žmonėmis, į kuriuos atsimušame tarsi į sieną. Dažniausiai jie vyresni, jų požiūris į gyvūnus jau susiformavęs, jiems šuo turi būti pririštas prie būdos.
B. Vaitiekūnaitė
B. Vaitiekūnaitės savanorystės istorija prasidėjo pasitelkus „Google“. Ji domėjosi institucijomis, besirūpinančiomis gyvūnų globa, vaikų bei senyvų žmonių padėtimi, ir joms išsiuntė begalę laiškų bei anketų. „Didelei mano nuostabai, niekas neatrašė,– prisiminė jauna moteris. – Tiesa, po pusmečio gavau laišką dėl renginio, kuriame reikia svečius registruojančio žmogaus, bet tai viskas.“
„Tuomet šias organizacijas susiradau socialiniame tinkle „Facebook“ ir ėmiau sekti jų veiklą. Kartą pamačiau žinutę, kad reikia transporto nuvežti gyvūną pas veterinarą. Tą kartą atsiliepiau ir kaip reikiant įklimpau,– nusišypsojo pašnekovė.– Taip ir savanoriavau. Tapau šios organizacijos projektų vadove. Visą laiką dirbau šiek tiek kitaip nei visi, nes didžioji dalis mūsų rūpinosi gyvūnų gelbėjimu, o mano sritis – žmonių švietimas.“
Reikia kovoti su priežastimis, o ne pasekmėmis
„Lietuvoje atidaroma vis daugiau gyvūnų prieglaudų, tačiau priežastys, lemiančios poreikį, nesprendžiamos. Reikia įsisąmoninti, kad prieglaudos – ne išeitis,– aiškino pašnekovė. – Augantis prieglaudų skaičius ir jų užimtumas yra akivaizdus įrodymas, kad kol kas problemos sprendžiamos netinkamai.“
„Visas mūsų darbas yra nukreiptas į žmogaus mąstyseną ir ugdymą tų dalykų, kurių šiuo metu stinga ir dėl kurių gyvūnai tampa benamiai, yra neprižiūrimi, dėl tų pačių priežasčių gausu žiauraus elgesio istorijų. Norėdami spręsti šią problemą švietimu užsiimame mokyklose, per žiniasklaidą, kreipiamės į vyresnius žmones,– organizacijos veiklą trumpai apibūdino B. Vaitiekūnaitė. – Šviečiamoji misija nėra lengva. Kartais tenka bendrauti su žmonėmis, į kuriuos atsimušame tarsi į sieną. Dažniausiai jie vyresni, jų požiūris į gyvūnus jau susiformavęs, jiems šuo turi būti pririštas prie būdos.“
Kai kūrėme „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ interneto puslapį, norėjau teigiamas emocijas sukeliančio dizaino. Pamenu, sakiau: „Noriu, kad gyvūnėliai būtų linksmi, apvalūs, galbūt animaciniai.“
Nors iš pradžių šie prašymai kitiems atrodė keisti, dizainerė greitai pagavo mano mintį“,– sakė pašnekovė ir prasitarė labai nenorėjusi, kad organizacijos simboliu taptų liūdno Rekso veidas, verčiantis žmogų jausti kaltę.
Dalijasi gerosios praktikos pavyzdžiais
„Turime daug ir įdomių projektų. Vienas jų – neseniai pradėtas projektas neBrisius.lt, sukurtas pagal amerikiečių išbandytą modelį. Svetainėje rasite įkvepiančių išgelbėtų gyvūnų istorijų,–
idėją pristatė pašnekovė. – Kitaip nei pirmtakas, lietuviškas projektas bus be pabaigos.“
B. Vaitiekūnaitė prasitarė, kad savo istoriją papasakoti jau panoro daugiau nei 350 gyvūnus mylinčių žmonių.
„Taip pat šiuo metu kuriame naują projektą, kuris pasirodys visai netrukus. Tai bus internetinė parduotuvėlė, kurioje pardavinėjami drabužiai, aksesuarai ir kiti daiktai, susiję su gyvūnų tematika, bet skirti žmonėms“,– planus atskleidė pašnekovė.
Šaltinis: bznstart.lt
Straipsnio nuoroda
Kauniečių šeima pateko į nemalonų incidentą. Reido metu pareigūnams pasirodžius, kad jų mišrūnas panašus į kovinį ar pavojingos veislės šunį, kauniečiams buvo skirta 200 litų bauda ir, negana to, jiems pasakyta šunį iškeldinti iš daugiabučio. Jų pusėn stojantys gyvūnų teisių gynėjai sako, kad šeima nepadarė jokio nusižengimo, nes veterinarijos gydytojai nustatė, kad šuo yra mišrūnas ir specialaus leidimo jo laikymui nereikia.
Oficialūs dokumentai nepadėjo
Kaune gyvenanti mišrūno šeimininkė Regina gyvūnų teisių aktyvistus informavo, kad jos augintiniui yra devyni metai ir jis į kauniečių namus pateko atsitiktinai. Žmonės, suradę vos mėnesio benamį šuniuką, jo pasigailėjo ir nusprendė jam suteikti stogą virš galvos. Labai greitai augintinis tapo tikru šeimos nariu. Šeimininkai ilgus metus juo rūpinosi, kaip reikalauja taisyklės, užregistravo savivaldybėje, suženklino, mokėjo rinkliavą. Šeimininkų teigimu, laikantis nustatytos tvarkos šuo visada būdavo vedžiojamas su pavadėliu ir antsnukiu.
Tačiau, nepaisant to, kauniečių šeima dėl savo keturkojo sulaukė rimtų nemalonumų, kai Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Saulėtekio policijos nuovados pareigūnų patikrinimo metu buvo nuspręsta, kad gyvūnas panašus į kovinį ar į pavojingų rūšių veislių sąrašo šunį. Šiai šunų kategorijai mišrūnas priskirtas vadovaujantis išoriniais jo požymiais. Ir dėl to šeimininkams už tokio šuns laikymą daugiabutyje buvo skirta 200 litų bauda.
Be to, pasak šeimininkų, buvo liepta šunį priregistruoti nuosavame name, nes pagal dabar galiojantį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą koviniai ir pavojingoms veislėms priskiriami šunys daugiabučiuose gyventi negali. Išskyrus tuos atvejus, jei jie buvo „legalizuoti“ iki šių metų sausio pirmosios.
Pareigūnų neįtikino šuns registracijos dokumentai, kuriuose veterinarijos gydytojas patvirtino, kad šuo yra mišrūnas. Pasak gyvūnų teisių gynėjų, kadangi šeima turėjo oficialų dokumentą, kuriame keturkojo pavojingumas nėra nurodytas, ji iki nustatytos datos nustatyta tvarka šuns neregistravo.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Kęstutis Kasciukevičius GRYNAS.lt teigė situacijos plačiai komentuoti negalintis, kadangi policijos pareigūnų sprendimas yra apskųstas teismui. Nepaisant to, jis atskleidė, kad kauniečių šuo buvo patikrintas reido metu. O jį pavojingų mišrūnų grupei, pasak pašnekovo, priskyrė ne policijos pareigūnai, bet Gyvūnų registracijos centro darbuotojai.
Pareigūno teigimu, šuns savininkas prisipažino jo neregistravęs specialiame registre. Nors, pasak jo, laikant pavojingą mišrūną tai yra būtina. Norint gauti specialų leidimą, K. Kasciukevičiaus teigimu, be kita ko, reikėjo išklausyti specialius kursus, gauti medicininę pažymą ir pan. „Bauda skirta dėl leidimo neturėjimo. Ji yra nuo 200 iki 400 litų. Šiuo atveju buvo skirta minimali“, – tikino pareigūnas.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kviečia visuomenės narius, pasisakančius už teisingą pavojingų šunų skirstymą ne pagal išvaizdą, o pagal kiekvieno šuns elgseną, pasirašyti peticiją, kuri bus perduota seimo nariams. Peticiją rasite čia >>>>
Šaltinis: delfi.lt
Straipsnio nuoroda
2014 m. balandžio 13 d., 11-14 val.
Kalvarijų g. 125, Vilnius (FOKO fotostudija)
Kaip ir kodėl gimsta geros nuotraukos
Emocija ir natūralumas
Psichologinis faktorius portretinėje fotografijoje
Reportažinis fotografavimo stilius
Fotosesijos eiga A-Z
Kaina asmeniui – 50 Lt
Lektorius – fotografas Gediminas Trečiokas | www.gembis.com
Pusė surinktų lėšų bus paaukota labdaringai veiklai –
organizacijai GGI (gyvūnų gerovės iniciatyvos) | www.ggi.lt
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“– ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmę, o priežastį, užkertant kelią beglobių gyvūnų atsiradimui.
Registruotis < Būtina išankstinė registracija! (vietų skaičius ribotas)
Daugiau informacijos teiraukitės el. paštu: gediminas@gembis.com arba
tel.: 8 611 55154
