Dar visai neseniai, birželio 20 dieną, Vilniuje ūžė jau aštuntą kartą vykstantis vienas didžiausių kultūrinių renginių – Kultūros naktis. Jo metu vilniečiai ir miesto svečiai galėjo aplankyti daugybę renginių ir performansų. Ne vieno, pasirinkusio savo maršrutą į šventę pro Kudirkos aikštę, akį patraukė ir spalvingi žvėreliai, kurie draugiškai kalbino praeivius ir dalino skrajutes.
Trys linksmi žvėreliai – katinas, zuikis ir paršelis – tai nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ surengta akcija, kurios metu buvo siekiama populiarinti vieną iš naujų organizacijos projektų – internetinę parduotuvę Murmarket. „Praeiviai domėjosi akcijos idėja ir netgi patys prieidavo paklausti, kas čia vyksta ir paprašyti skrajutės. Taip pat maloniai nustebino, kad buvo labai daug pozityvių žmonių. Žinoma, pasitaikė tokių, kurie sakydavo „ačiū, nereikia“, bet tokių tikrai nebuvo daug. Nepaisant to, kad su kostiumu buvo tikrai nešalta ir tai atėmė nemažai jėgų, tikrai pakartočiau tokią akciją dar kartą.“ – minėjo viena iš akcijos dalyvių bei projekto Murmarket koordinatorė Goda Misevičiūtė. Gyvūnėliai noriai bendravo su praeiviais ir atsakinėjo į iškilusius klausimus apie projektą ir pačią organizaciją. Paklausta, apie patį projektą mergina paminėjo, kad jis susikūrė visai neseniai ir gyvuoja dar tik pora mėnesių, tad buvo nuspręsta jį pareklamuoti vieno didžiausių kultūrinių renginių festivalio metu. „Žinoma, esame nevyriausybinė organizacija, tad labai norėtume padėkoti šios akcijos remėjams kostiumų nuomos įmonei „Merkada“, kurių dėka ir atsirado šie trys linksmi personažai“. Mergina taip pat pridūrė, kad šis „jaunas“ projektas skiriasi nuo kitų savo pobūdžiu – „Projekto idėja yra išskirtinai tik gyvūnų tematika gaminami produktai, bet skirti žmonėms. O projekto šūkis – būk stilingas ir atsakingas vienu metu!“
Pakalbinome ir pačią idėjos sumanytoją bei organizacijos “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (GGI) vadovę Beatričę Vaitiekūnaitę. „Mintis kilo pačiai nuolat ieškant drabužių su gyvūnais. Kai neieškai, atrodo, kad yra pilna, bet kai tik pradedi ieškoti – jie visi kažkur pasislepia. Taip pat, pamaniau, kad tai būtų puiki galimybė organizacijos veiklai gauti šiek tiek pinigėlių, kadangi iki šiol ją daugiausiai išlaikau iš savo asmeninių lėšų. O pavadinimą sugalvoti padėjo „Padlyzos“ projekto komanda“. Pagrindinė parduotuvės idėja – pasiūlyti būdų, kaip atrodyti stilingai ar papuošti namus gyvūnų stilistikos suvenyrais ir kartu elgtis atsakingai. Pirkdami rankų darbo suvenyrus ir aksesuarus žmonės prisideda prie organizacijos gyvavimo, jos veiklos bei kartu remia jaunus kūrėjus ir smulkųjį verslą.
Bet bene didžiausia atrakcija buvo galimybė nusifotografuoti su linksmaisiais GGI žvėreliais. Norinčių buvo nuo pačių mažiausių iki gana garbaus amžiaus žmonių, kurie fotografavosi tiek po vieną, tiek grupėmis. „Vienu metu mums visiems trims žvėreliams teko nusifotografuoti kažkur 10 žmonių kompanijoje. Pamatę, kad mielai fotografuojamės, žmonės net peštis pradėjo, kas po ko eis fotografuotis“ – įspūdžiais dalinosi viena iš renginio dalyvių. Kadangi akcijos eigą įamžino ir organizacijos fotografė, praeiviai, panorę įsiamžinti, galės save surasti ir pažymėti renginio albume, kurį galima rasti nevyriausybinės organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“Facebook profilyje.
Internetinę parduotuvę Murmarket galima rasti adresu www.murmarket.lt, taip pat socialiniame tinkle Facebook. Daugiau informacijos apie organizaciją “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” bei jos organizuojamus projektus galima rasti puslapyje www.ggi.lt
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“
Ada Kamarauskaitė
Daugumai žmonių patinka rengtis patogiais, šiltais, švelniais, prabangiais drabužiais. Dažnai tokie drabužiai pagaminti iš vilnos pluošto. Kaip žinoma, vilna yra vertinama nuo senų laikų. Drabužiai pagaminti iš vilnos yra neteplūs, mažai glamžosi, o tinkamai prižiūrimi gali būti ir ilgaamžiai. Iš vilnos gaminami įvairūs drabužiai, nuo kojinių iki suknelių, todėl pasirinkimas ką ir kaip nešioti yra gana didelis. Tačiau ar susimąstome, kaip ir iš ko šie drabužiai pagaminti?
Vilnos rūšys
Vilnos rūšių yra labai įvairių. Populiariausios: avies, merino, alpakos, angoros, kašmyro, moheros vilnos. Jos pasirinkimas priklauso nuo tankio, švelnumo, šiurkštumo ar tiesiog nuo to, kokio gyvūno vilna yra. Taip pat jos pasirinkimas priklauso nuo našumo ir naudos, kadangi kiekvienos vilnos rūšies kiekis per metus yra skirtingas, jis svyruoja net keleto kilogramų skirtumu.
Avies vilna. Šios rūšies vilna yra viena iš populiariausių. Iš jos gaminami drabužiai, patalynė, užklotai. Tai švelnus ir minkštas audinys, kuris yra sveikas. odai, sulaikantis šilumą ir nepraleidžiantis šalčio. Avies vilna yra populiari visame pasaulyje, todėl jos paplitimas taip pat yra didelis. Šios rūšies vilnos kaina nėra didelė, 100 g audinio kaina yra apie 8-10 Lt. Avies vilna yra kerpama. Šis procesas gyvūnui nėra skausmingas tais atvejais, kai su gyvūnu elgiamasi atsargiai ir švelniai. Tačiau pramonėje to dažniausiai nėra. Čia avys kerpamos mechaniniu būdų, su kirpimo mašinėlėmis, kurios dažnai pažeidžia avies odą. Avys kerpamos maždaug 2-3 kartus per metus, dažniausiai gegužės, spalio ir gruodžio mėnesiais. Įdomu yra tai, kad prieš kirpimą avys negirdomos ir nešeriamos apie 13-14 valandų.
Alpakos vilna. Šios rūšies vilna yra prabangos prekė. Paprastai ši vilnos rūšis šilumą išlaiko apie 4-6 kartų daugiau negu avies vilna. Alpakos ožkos kerpamos kartą per metus, taigi, nuo vienos ožkos gaunama apie 3kg vilnos. Nesukelia alerginių reakcijų, todėl rekomenduojama į alergiją linkusiems žmonėms. Daugiausiai šio audinio gaunama iš Pietų Amerikos. 100 g alpakos vilnos rūšies kainuoja apie 15 Lt. Alpakos yra kerpamos panašiai kaip avys: jų vilna yra nuskutama specialiomis mašinėlėmis. Procesas nėra skausmingas, jeigu su gyvūnu elgiamasi švelniai ir atsargiai.
Alpakos
Angoros vilna. Tai viena iš švelniausių ir ploniausių vilnos rūšių. Būtent dėl to, kad angoros vilna yra plona, dažnai ji yra maišoma su kitais audinių pluoštais, tam kad drabužis būtų tvirtesnis. Angoros triušių plauko ilgis gana didelis, jis siekia apie 6-7 cm. Nuo vieno angoros triušio per metus gaunama apie 1 kg vilnos. 100 g angoros vilnos kainuoja apie 20 Lt. Apie 90% angoros vilnos gaunama iš Kinijos, kur žiaurus elgesys su gyvūnais nėra baudžiamas, tad daugumoje fermų jų kailis yra pešamas rankomis triušiams būnant sąmoningiems. Dalis iš jų nuo skausmo miršta, likę gyvi metami atgal į narvus. Angoros triušiai yra auginami nuo dvejų iki penkerių metų, o jų kailis pešamas kas du-tris mėnesius. Nuoroda į video, kaip žiauriai elgiamasi su angoros triušiais.
Angoros triušis
Angoros vilna. Tai viena iš švelniausių ir ploniausių vilnos rūšių. Būtent dėl to, kad angoros vilna yra plona, dažnai ji yra maišoma su kitais audinių pluoštais, tam kad drabužis būtų tvirtesnis. Angoros triušių plauko ilgis gana didelis, jis siekia apie 6-7 cm. Nuo vieno angoros triušio per metus gaunama apie 1 kg vilnos. 100 g angoros vilnos kainuoja apie 20 Lt. Apie 90% angoros vilnos gaunama iš Kinijos, kur žiaurus elgesys su gyvūnais nėra baudžiamas, tad daugumoje fermų jų kailis yra pešamas rankomis triušiams būnant sąmoningiems. Dalis iš jų nuo skausmo miršta, likę gyvi metami atgal į narvus. Angoros triušiai yra auginami nuo dvejų iki penkerių metų, o jų kailis pešamas kas du-tris mėnesius. Nuoroda į video, kaip žiauriai elgiamasi su angoros triušiais.
Kašmyro vilna. Viena prabangiausių vilnos rūšių. Kadangi kašmyro vilnos siūlas yra cilindro formos, todėl jis yra švelnus ir turi šilkinį blizgesį. Daugiausiai kašmyro vilnos atvežama iš Indijos ir Kinijos, o aukščiausios kokybės vilna gaunama iš Mongolijos regiono. 100 g šios vilnos rūšies kainuoja apie 20 Lt. Kašmyro ožkos yra šukuojamos arba nupešamos pirštais. Jų kailis nušukuojamas nuo gyvūno papilvės, čia auga švelnūs ir lengvi pūkeliai. Šios ožkos šukuojamos kartą per metus, po žiemos, kai baigiasi šalčiai. Procesas nėra skausmingas. Iššukavus vieną ožką iš jos gaunama apie apie 200 g, tačiau gamybai tinka tik apie 100 g iššukuoto audinio.Vilnos gavimas iš ožkų yra vienas švelniausių vilnos gavimo būdų.
Kašmyro ožkos
Moheros vilna. Moheros vilna pasižymi švelnumu, minkštumu ir tvirtumu. Todėl šios rūšies vilnos drabužiuose ir kituose produktuose galima rasti gana didelį kiekį. Vis dėl to, šios rūšies vilna yra maišoma su kitais audiniais, kadangi šio audinio siūlai atsiskiria vienas nuo kito. Dažniausiai mohera maišoma su šilku, tuomet produkto audinys yra natūralus, švelnus ir tvirtas. Daugiausiai šios vilnos rūšies atvežama iš Pietų Europos, Pietų Afrikos ir Australijos. 100 g moheros vilnos kainuoja apie 30 Lt. Ši vilna gaunama šukuojant ožkas. Procesas nėra skausmingas, kai su gyvūnu elgiamasi atsargiai. Šukuojama specialiomis šukomis, kurios surenka audinio pluoštą, arba pešama pirštais. Ožkos šukuojamos po žiemos, kuomet šalčiams praėjus gyvūnui šiltoji kailio dalis nebereikalinga. Brangiausia ir geriausia vilna yra gaunama nuo pirmo vaikelio kirpimo, tuomet ji būna švelniausia ir ploniausia.
Moheros vilna
Kuo merinai naudingesni vilnos pramonei nei kiti?
Daugiausiai šios vilnos atkeliauja iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Merinosų vilna yra ypatingai plona, apie 7 kartus plonesnė už kitas vilnos rūšis, todėl daugiausiai naudojama apatinių drabužių gamyboje. Taip pat merinosų vilna yra viena iš švelniausių, kadangi jos tankis yra mažesnis negu kitų vilnos rūšių. Šios vilnos kaina svyruoja tarp 20-30 Lt už 100 g.
Merino avinai yra pelningiausi pagal vilnos kiekio gavimą. Per metus iš jų gaunama iki 17 kg vilnos. Šios rūšies avinai skutami vien tam, kad galėtume šiltai apsirengti ir apsikloti, kai tuo tarpu merinai šąla nuskusti iki pat odos. Yra faktų, kaip šios rūšies avinai nuskutami taip stipriai, jog jų odoje lieka grioveliai, tam kad iš gilesnių griovelių išaugtų ilgesnis ir tankesnis kailis. Tokiu būdu, kai gyvūnas nuskutamas iki kraujo, padidėja tikimybė, kad jis užsikrės ir susirgs infekcine liga, kuri sukelia gyvūno mirtį. Kitaip tariant, nuskustas gyvūnas gali mirti.
Kaip įsitikinti, ar vilna tikrai 100% vilna?
Padeginus vilnonį siūlą ar audinį atvira liepsna, vilna ne užsidega, o iš lėto anglėja, kaip svylanti mediena. Aukštos kokybės vilnos gaminiai yra pažymėti „Woolmark“ ženklu.
Pramoninė nauda lygi gyvūnų kančiai
Tokiose pramonės šakose, kuriose naudojami gyvūnai tam, kad pasiekti didelį pelną, gyvūnai stipriai nukenčia. Čia jų teisės ir laisvės dažnai nepaisomos. Dauguma mano, kad avis reikia kirpti, nes per didelis vilnos kiekis ant jų kūno yra didelė našta pačiam gyvūnui. Taip pat manoma, kad be žmogaus įsikišimo šie gyvūnai neišgyventų, t.y. žmonės privalo nuskusti avis, kad joms būtų lengviau ir patogiau išgyventi. Tai yra mitas. Kiekvienas gyvūnas turi turėti kailio ant savo kūno. To būtinai reikia tam, kad gyvūnas galėtų prisitaikyti prie temperatūros pokyčių ir išorinių aplinkos veiksnių.
Kur dingsta humaniškumas
Dauguma žmonių mano, kad avys, ožkos, angoros triušiai ir visi kiti gyvūnai, iš kurių gaunama vilna, yra švelniai ir atsargiai nukerpami, stengiantis jų nesužeisti. Tai nėra visiška tiesa. Pramonėje į gyvūnų gerovę atsižvelgiama labai mažai. Ką tik gimę avinėliai vos kelių savaičių pradedami kirpti. Patinėliai kastruojami be anestetikų. Pramoniniai fabrikai, kuriuose apdorojamas šių gyvūnų kailis, neatsižvelgia į gyvūnų skausmą. Internete randama video, kuriuose galima pamatyti, kaip žiauriai apdorojami gyvūnai pramoninei naudai, pelnui gauti. Žiauru yra tai, kad gyvūnai ne tik kankinami pramoninei naudai, bet taip pat auginami siaubingomis sąlygomis. Vienoje patalpoje auginami šimtai ar net tūkstančiai gyvūnų. Jie neturi erdvės laisvai judėti. Tokios judėjimo spragos sukelia kitas gyvūnų ligas, tokias kaip sąnarių ar kaulų suaugimas.
Faktai:
• Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje mėgstamiausia sporto šaka – avių kirpimas.
• Merinosai – tikri vilnos čempionai. Iš vieno avino per metus gaunama iki 17 kg vilnos pluošto, iš kurio gaunama apie 8000 km siūlo!
• Kitos avių veislės per metus gali atauginti ne daugiau nei 6-7 kg vilnos.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekia supažindinti žmones su informacija apie gyvūnų panaudojimą pramonės srityje ir padėti jiems apsispręsti priimant sprendimus dėl vilnos bei kitų gaminių naudojimo. Nepamirškime, kad gyvūnų gerovė yra kiekvieno iš mūsų valioje.
Nuorodos:
http://www.youtube.com/watch?v=vLnkWAhBLBM#t=47
http://www.youtube.com/watch?v=k3KYcEW50cQ#t=114
https://www.youtube.com/watch?v=jfiU5LNmEQc
VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”
Živilė Valentaitė
Kas turi nutikti, kad 12 metų ištikimai šeimininkui tarnavęs šuo vieną dieną taptų nereikalingas? Galbūt šuo toks tapo dėl to, kad paseno? Gal dėl to, kad kurčias, raišas? Pasirodo, šuniui namuose tiesiog nebeliko vietos. Neliko vietos keturkojui ir savininko širdyje, kai vieną gražią dieną šuo buvo surastas, o šeimininkui pranešta, jog jis sveikas, gyvas ir pasiruošęs grįžti namo.
Praėjusią savaitę į portalo lrytas.lt redakciją paskambinusi alytiškė Eglė Rumzytė pasakojo, kad jos namuose šiuo metu glaudžiasi 12 metų amžiaus auksaspalvių retriverių veislės kalytė, vardu Šera. Šuo turi kilmės dokumentus, jo ausyje ištatuiruota skaičių kombinacija „0260“.
Šuo į Eglės namus atklydo neatsitiktinai. Šera buvo rasta klaidžiojanti Antavilių soduose, Vilniuje. Šunį radę ir laikinai priglaudę žmonės susisiekė su Lietuvos kinologų draugija. Pagal tatuiruotę pavyko atsekti, iš kokio veislyno kilęs šis šuo. Paaiškėjo, jog tai – auksaspalvių retriverių veislyno „Rojaus obuoliukai“ šuo. Šio veislyno šiuo metu nebėra, tačiau buvusi jo savininkė E.Rumzytė rado ir priglaudė savo pačios veislynui priklausiusį ir kažkieno pamestą šunį.
„Šį šunį daugiau nei prieš dešimtmetį iš manęs įsigijo vilnietis Linas Veikalas“, – portalui lrytas.lt sakė Eglė. Tai, jos teigimu, liudija turimi dokumentai.
Sužinojusi, kur šiuo metu gyvena tikrasis šuns savininkas, ir nuvažiavusi pas jį į namus, tikėjosi, kad tai jam bus labai džiugi naujiena. „Kai pasakiau, kad radau jo šunį, jis man pasakė, kad šuns jam nebereikia, nes neturi sąlygų jam auginti“, – šeimininko abejingumo sukrėsta kalbėjo Eglė.
Anot Eglės, šeimininkas aiškino, kad šuo neva pats pabėgo, kai išvažiavo prie miško pailsėti. Tačiau keturkojui pabėgus, jo ieškoti nė nesistengė.
„Šeimininkas papasakojo, apsisuko ir nuėjo. O aš ir likau stovėti netekusi amo“, – emocijų neslėpė Eglė. Ji nedelsdama apie tai informavo policiją ir parašė pareiškimą.
Paleido į laisvę
Kad 12 metų namuose gyvenęs šuo tapo nereikalingas, patvirtino ir pats buvęs šeimininkas. Kailrytas.lt telefonu susisiekė su L.Veikalu, jis tvirtino, jog namuose nebeturi sąlygų šuniui auginti. „Šuo pabėgo, kai mes buvome gamtoje, netoli gyvenamojo rajono. Tačiau po to jo nebeieškojome“, – sakė buvęs šuns šeimininkas.
Į prieglaudą šuns nuvežti Linas nesiteikė, mat, anot jo, „žinant, kokios ten gyvenimo sąlygos, palikti jo prieglaudoje nenorėjome“. Tiesa, surasti naujus namus bandė pats, tačiau nesėkmingai.
Jo manymu, šuo, pabėgęs netoli gyvenamojo rajono, turi viltį surasti žmones, pas kuriuos galėtų gyventi. „Manau, kad pas naujus žmones jam bus geriau negu su manimi“, – kalbėjo šeimininkas.
Tai papasakojęs Linas tik paklausė: „O tai kaip čia viską suprasti, jūs dabar apie tai rašysite?“
***
Šiuo metu šuo gyvena Eglės namuose Alytuje. Ten jis greičiausiai ir pasiliks, mat tokiam šuniui rasti naujus namus iš tiesų labai sunku – jis kurčias, sunkiai vaikšto.
Eglė pasakojo, kad Šera rasta labai purvina ir išsekusi. Jai diagnozuotas ausų uždegimas. Manoma, kad senas šuo apkurto būtent dėl laiku negydytos ir užleistos ligos.
Maždaug per savaitę ji tapo judri ir žaisminga.
Kiek laiko šuo klaidžiojo vienas – neaišku. Nuo buvusių šeimininkų namų Pylimėliuose (Vilniuje) iki Antavilių sodų, kur ji buvo rasta, – apie 10 kilometrų.
Bauda – iki 1 tūkst. litų
Kokią atsakomybę turi prisiimti šuns šeimininkas, paleidęs šunį be priežiūros, pasiteiravome Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės. Anot jos, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu yra ir gyvūno, priklausančio nuo žmogaus, palikimas. „Tai reiškia, kad gyvūną palikus, jis gali žūti“, – komentavo B.Kymantaitė.
Be to, pagal savivaldybės nustatytų gyvūnų laikymo taisyklių, draudžiančių palikti gyvūną be priežiūros, taikomas įspėjimas arba bauda iki 200 litų.
„Šeimininkas turi suvokti, kad gyvūnas, sąmoningai paliktas be priežiūros, gali badauti, valkatauti. Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu“, – aiškino gyvūnų teisių gynėja. Nenuostabu, kad toks palaidas gyvūnas gali kelti grėsmę aplinkiniams.
B. Kymantaitės teigimu, realiausia bausmė, galinti grėsti piliečiui, palikusiam šunį be priežiūros, galėtų būti taikoma pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnį, kuriame už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą numatyta administracinė nuobauda nuo 100 iki 1000 litų.
Šaltinis: http://augintinis.lrytas.lt/
Straipsnio nuoroda
