Gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“ žiniasklaidai paviešino filmuotą medžiagą iš Lietuvos kailių fermų. Vaizdo medžiagoje matomi vaizdai, nufilmuoti dvylikoje audines auginančių ūkių visoje Lietuvoje. Gyvūnai laikomi mažuose, nešvariuose narvuose. Iš video medžiagos taip pat galima spręsti, jog sužalotais ir sergančiais gyvūnais nebuvo pasirūpinta, o nugaišusios audinės paliekamos narvuose kartu su dar gyvomis. „Tuščių narvų“ aktyvistai pradės kampaniją „Kailininiams NE“. Jiems patikėtą vaizdinę medžiagą organizacijos atstovai perdavė policijai. Šie įvykiai tik pabrėžia šiuo metu svarstomo teisės akto dėl reikalavimų kailinių žvėrelių augintojams reikalingumą.
Gyvūnai laikomi mažuose, nešvariuose narvuose. Taip pat matomos kelios nugaišusios audinės, kas leidžia daryti išvadą, jog gyvenimo sąlygų neištvėrę gyvūnai paliekami narvuose kartu su dar gyvomis audinėmis.
„Tuščių narvų“ aktyvistai pradės kampaniją „Kailininiams NE“. Jiems patikėtą vaizdinę medžiagą organizacijos atstovai perdavė policijai. Organizacijos nuomone, ši vaizdo medžiaga pabrėžia šiuo metu svarstomo teisės akto dėl reikalavimų kailinių žvėrelių augintojams reikalingumą (juo bus nustatomi narvų dydžiai ir kiti reikalavimai šio verslo atstovams, -red. past.)
Kailių fermos „Šiaurinė lapė“ savininkas Vitas Palaitis buvo priblokštas išgirdęs, jog kažkas jam priklausančioje kailių fermoje filmavo gyvūnus. „Šiaurinėj lapėj“ kažkas kažką filmavo?! Ar jie slaptai filmuoti turi teisę? Tai nelegalu! Net neaišku, kur jie filmavo. Montažą padaryti šiandien gali kas nori. Ne pirmas, ir ne paskutinis kartas. Tokius dalykus daro ir Vakaruose, ir Danijoj. Aš, kaip savininkas, neprisiimu jokios kaltės ir nesutinku, kad pas mus yra žaizdoti žvėrys ar panašiai“, – kalbėjo V. Palaitis. Jis akcentavo, jog naktimis fermą saugo saugos tarnyba, o dienomis niekas nebuvo taręsis dėl leidimo filmuoti kartu su „Šiaurinės lapės“ darbuotoju.
„Lietuvos ryto“ televizija šiandien taip pat paruošė reportažą šia tema. Televizijos žurnalistams Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai teigė, kad negali bausti verslininkų, nes šalyje nėra patvirtinta žvėrelių laikymo tvarka.
Šaltinis http://grynas.delfi.lt
Susijusios nuorodos:
http://tv.lrytas.lt/?id=14145133781412525757
http://kailiniamsne.lt/
http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/6/589824/60_minuciu
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo per 2014–2015 metų medžioklės sezoną limito paskirstymo. Per netrukus prasidėsiantį vilkų medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 33 šiuos gyvūnus.
Jame nurodyta, jog Alytaus ir Utenos apskrityse bus galima sumedžioti po penkis vilkus, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus – po keturis, Kauno ir Tauragės – po tris, Klaipėdos ir Šiaulių – po du, Telšių – vieną.
Toks pats limitas buvo nustatytas ir praėjusį medžioklės sezoną.
Organizacija „Baltijos vilkas“ primena, kad praėjusių metų vilkų sumedžiojimo limitas buvo pakeistas. Prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas vilk7 apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų. Mokslinis apskaitos rezultatų perskaičiavimo pagrindimas ar ataskaita nebuvo pateikti nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei.
Siūlo neskatinti gyvulininkystės vilkų gyvenamose teritorijose
Todėl, nors šių metų vilkų sumedžiojimo limitas formaliai atitinka Plano nuostatas ir pagal jas yra maksimalus leistinas, GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, jis vis dar yra morališkai ydingas, nes remiasi pakoreguotu abejotino tikslumo praėjusių metų apskaitos rezultatu.
Organizacijos narių nuomone, medžioklė negali išspręsti vilkų daromos žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio.
„Problemą gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno“, – rašoma už vilkų apsaugą pasisakančios organizacijos puslapyje.
Jos atstovai mano, kad efektyvesnis sprendimas būtų parama apsaugos nuo plėšrūnų priemonėms įsigyti, efektyvus ir sąžiningas žalos kompensavimas, kaimo paramos programų subalansavimas.
Šaltinis: http://miske.lt
Gyvūnų gerovės iniciatyvoms labai reikia žmonių, norinčių atlikti praktiką šiose srityse:
fotografuojant;
maketuojant;
kuriant banerius;
rašant tekstus;
ieškant paramos;
dirbant su video/audio medžiaga;
rašant paraiškas ar organizuojant renginius bei akcijas.
Patirtis ne tik rimta, tačiau ir įdomi. Tad jeigu specializuojiesi ar mėgsti užsiimti viena iš mūsų išvardintų veiklų – rašyk mums praktika@ggi.lt
Daugiau žmonių turėsim – daugiau darbų padarysim.
Sulaukę Seimo balsavimo rezultatų dėl Gyvūnų gerovės įstatymo pataisų, kuriomis Lietuvoje įteisintas ritualinis skerdimas, gyvūnų teisėmis susirūpinę žmonės kreipėsi į prezidentę. Ji turėjo galią vetuoti šį įstatymą, todėl įvairios organizacijos užvertė Prezidentūrą laiškais su prašymais užtverti kelią žiauriam gyvulių skerdimo būdui Lietuvoje.
Vis tik prezidentė Dalia Grybauskaitė įstatymo pataisas pasirašė.
Prezidentės vyriausioji patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais Giedrė Kaminskaitė- Salters teigė, jog šis sprendimas turėtų padėti sustiprinti Lietuvos ekonomiką.
„Dėl Rusijos ekonominių sankcijų turime ieškoti naujų kelių šalies ekonomikai apsaugoti ir sustiprinti. Ši įstatymo pataisa – tai galimybė išplėsti Lietuvos mėsos produktų eksporto geografiją, rasti naujas rinkas ir taip padėti ne tik mėsos perdirbėjams, bet ir ūkininkams“, – rašė G. Kaminskaitė-Salters savo komentare GRYNAS.lt redakcijai.
Ji taip pat pridūrė, kad Seimo priimtos Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos neprieštarauja ES teisės normoms, kaip vykstant diskusijoms dėl ritualinio skerdimo įteisinimo akcentavo jo priešininkai.
„ES reglamentas dėl ūkinių gyvūnų apsaugos leidžia taikyti išimtį skersti gyvulius jų neapsvaiginus, kai išpildomos būtinos sąlygos, t.y. atliekamas ritualinis skerdimas ir skerdimas atliekamas skerdykloje. Ši nuostata dabar yra taikoma šiose ES valstybėse: Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Estijoje, Čekijoje, Bulgarijoje,“- rašė G. Kaminskaitė-Salters.
Šaltinis: http://grynas.delfi.lt/
