Siekiant sumažinti beglobių gyvūnų skaičių veterinarijos gydykloje UAB AH Fiona skelbiama šunų ir kačių kastracijos-sterilizacijos akcija.
Akcijos metu katės sterilizacija – 60 lt/17,38 eur,
katino kastracija – 30 lt/8,69 eur,
kalytės sterilizacija nuo 150 lt /43,44 eur,
šuns kastracija nuo 60 lt /17,38 eur (priklausomai nuo gyvūno kūno svorio).
Akcija vyksta iki 2015-01-30.
Akcija gali naudotis socialiai remtini žmonės: pensininkai, daugiavaikės šeimos, invalidai.
Išankstinė registracija tel.: 8 65057888
Mus rasite: S. Stanevičiaus g. 14 b, Vilniuje.
Nesvarbu kiek Tau metų, turi auginti ar ne, bet jei myli gyvūnus – dalyvauti renginyje tiesiog būtina! Gyvūnai – mūsų gyvenimo dalis, kuri neatsiejama nuo žmogaus! Mes turime neužmiršti, kad auginant bet kokį gyvūną įsipareigojame juo rūpintis ir laikytis tam tikrų taisyklių. Tad renginio metu turėsite galimybę sužinoti, kaip socializuoti savo keturkojį ir ko nepamiršti pasivaikščiojimų metu.
Jei nesi abejingas gyvūnams, jų interesams ir nori nuotaikingai praleisti šeštadienio popietę, atvyk prie Šiaulių Lapės 12 valandą ir būk pasiruošęs linksmybėms!
Tavęs laukia:
Įdomūs gyvūnų pasirodymai (gyvūnų dresūros ir sporto klubas „Akela“);
Susipažinimas su naujai besikuriančiais gyvūnų globos namais („Šiaulių letenėlė“);
Galimybė laimėti fotosesiją savo augintiniui! („AistėSudintaitė Photography“).
Mes (MRU studentės studijuojančios Vilniuje ir negalinčios pamiršti savo gimtųjų namų – Šiaulių) laukiame Tavęs ir primename, jog lauke jau vėlyvas ruduo, tad nepamiršk šiltų drabužių ir geros nuotaikos!
DĖMESIO RENGINYS NEMOKAMAS!
Daugiau apie renginį.
Renginyje pasirodys:
http://klubasakela.lt/
https://500px.com/aiiste
http://www.dresuroscentras.lt/
https://www.facebook.com/pages/Šiaulių-letenėlė/715330268538051?fref=ts
Neseniai internete pasklido dainininko, dainų kūrėjo ir autoriaus, DJ‘ėjaus straipsnis apie vegetarizmą, veganizmą ir tai, kokią įtaką gyvulininkystės ūkiai turi mūsų visuomenei ir pasauliui. Straipsnis sukrečiantis ir priverčia susimastyti. Tikimės, kad susimastysite ir jūs. GGI komanda
Moby straipsnis
Porą metų atgal kalbėjausi su Al Gore (red. past.: Albertas Arnoldas Goras jaunesnysis – JAV gamtosaugininkas aktyvistas. 1993-2001 metais buvo Bilo Klintono viceprezidentas. Sukūrė filmą „Nepatogi tiesa“ („An Inconvenient Truth“)), paklausiau jo labai paprasto, tačiau aiškaus klausimo: „gyvulininkystė sukuria apie 18 procentų visų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Kodėl to nepaminėjai nei savo knygoje nei filme?“. Jo atsakymas buvo nemaloniai atviras. Perfrazuojant jis atsakė: „Daugumai žmonių gyvulininkystės įtaka klimatui yra pernelyg nepatogi tiesa“.
Mes mėgstame gyvulinės kilmės produktus. Na, tiksliau jūs mėgstate gyvulinės kilmės produktus. Aš esu veganas jau 28-erius metus. Tad, būsiu atviras, net neprisimenu jų skonio. Tačiau kaip rūšis, mes mėgstame jų produktus. Labai!
Įdomumo dėlei: kiekvienais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose užauginama ir nužudoma apie 10 milijardų galvijų. Visame pasaulyje mes užauginame ir paskerdžiama apie 56 milijardus gyvūnų. Jei mokate skaičiuoti, tai reiškia, kad maistui mes nužudome 1,776 gyvūnų kiekvieną sekundę! Ir į šiuos skaičius neįtraukiame žuvies ir jūros gėrybių.
Bet nepaisant to, kad esu veganas dėl etinių priežasčių, aš nenoriu rašyti apie etiką su gyvūnais ūkiuose. Aš noriu rašyti apie tai, kaip gyvulininkystė žudo mus ir mūsų planetą. Ir taip, aš žinau kaip tai skamba hiperbolizuotai. „Tai žudo mūsų planetą!” Tačiau kartais hiperbolė nebūna hiperbolė. Kartais tai tiesiog akį rėžianti tiesa. Pradėsiu nuo klimato kaitos.
Jungtinių tautų organizacija išleido konservatyvią ataskaitą, kur jie pareiškė, kad gyvulininkystė yra kalta dėl 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Palyginant: gyvulių ūkiai yra atsakingi už didesnį kiekį šių dujų sukūrimo nei automobilius, laivus, autobusus, sunkvežimius, motociklus ir lėktuvus kartu sudėjus!
Bet mes mėgstame savo gyvūnus. Ar bent jau mėgstame juos auginti ir valgyti. Tad mes vykdome mainus: gyvūnų produktai į klimato kaitą. O klimatas yra komplikuotas. Ir klimato kaita yra komplikuota. Bet gyvulių ūkių rolė klimato pasikeitimuose yra paprasta ir aiški.
O kaip badas? Žemėje šiuo metu yra apie 7 milijardai žmonių ir nemaža dalis jų yra labai labai alkani. Straipsnis po straipsnio ir knyga po knygos vis užduoda tą patį klausimą: „Kaip mes išmaitinsime žmones pasaulyje, kai jų bus 8, 9 ar 10 milijardų?“. Diskusija pasisuka į tręšimą ir GMO produkcijos auginimą ariamoje žemėje. Tačiau štai jums skausmingai paprasta idėja: nustokite maitinti žmonių maistą gyvuliams! 1 paundui (~0.45kg) užauginti reikia apie 15 paundų (~7 kg) grūdų (1 kg mėsos reikia 14 kg grūdų). Kilogramas mėsos gali išmaitinti keturis žmones poros valandų laikotarpiui. Kaip pavyzdys su grūdais būtų toks, kad 7-ių kilogramų grūdų užtektų išmaitinti 13 žmonių visą dieną. Todėl žiūrint globaliai, mes neturime bado problemos, mes turime gyvulininkystės problemą. Maitindami savo maistą gyvūnams ir tuomet valgydami juos mes elgiamės panašiai, kaip žiemos metu šildytume namus ir degintume malkas lauke.
Kalbant apie žiemą: porą metų atgal, pavargęs nuo šaltų Niujorko žiemų, aš išsikėliau į Kaliforniją. Paskutinius metus Los Andžele turėjome maždaug 362 gražias ir saulėtas dienas. Per Kalėdas džiaugėmės 25 laipsnių temperatūra ir nebuvo nei vieno debesėlio danguje. Kas yra puiku, nepaisant fakto, kad Kalifornija ir visi vakarai kenčia nuo baisiausios sausros istorijoje.
Kaip kaliforniečiai, mes buvome paprašyti po dušu praleisti mažiau laiko ir išnaudoti mažiau vandens vejos ir gėlių laistymui. Abi idėjos yra geros, bet vėlgi grįžkime prie palyginimų: ilgas dušas sunaudoja apie 150l vandens, kuomet 150g sveriančiam mėsainio paplotėliui pagaminti prireikia nuo 15,000 iki 68,000 litrų vandens. Daugiau nei 90% Kalifornijos vandens nukeliauja į žemdirbystės ir gyvulininkystės ūkius. Kai kurie ūkiai elgiasi ypač atsakingai ir 1 kilogramui sojos pupelių sunaudoja apie 1600 litrų vandens. Tiesa, yra ir labai vandeniui reiklių rūšių: ryžiai ir medvilnė, bet daugiausia iš ūkių sunaudoja gyvulininkystės ūkiai. Kiekvienam kilogramui vištos reikia beveik 4000 litrų vandens, kiaulienos – 4400 litrų. Asmeniškai, aš su mielu noru sudaryčiau susitarimą su Kaliforniją, kad po dušu praleisčiau mažiau laiko, jei jie nebetiektų vandens gyvulininkystės ūkiams. Jei aš po dušu praleisčiau minimaliai laiko, galėčiau išnaudoti vos 20 litrų vandens ir po 132 nusiprausimų būčiau sunaudojęs tiek pat vandens, kiek reikia pagaminti 0,5 kilogramo jautienos.
Taigi, mes jau paskaičiavom, kad turint maždaug 56 milijardus mėsai ir gyvuliniams subproduktams auginamų gyvūnų, sunaudojame labai daug vandens ir grūdų ir sukuriame labai daug anglies dioksido ir metano dujų. Tačiau šie milijardai gyvūnų taip pat sukuria labai daug atliekų – matomų ir labai šlykščių atliekų. Na ir vėl paskaičiuokime: gerieji Filadelfijos žmonės per metus vidutiniškai pagamina apie 1,000,000 tonų šlapimo ir fekalijų. O viena (taip, tik viena) kiaulų ferma per metus pagamins apie 1,600,000 tokių pat atliekų. Dėl tokių atliekų yra užteršiami mūsų ežerai ir upės, todėl žydi vanduo, o visos fekalijos dar papildomai užteršia gruntinius vandenis. Ir pagrindinis kaltininkas – gyvuliai. Jie sukuria 3 kartus daugiau tokių atliekų nei žmonės. Beje, dėl tos pačios priežasties, Arizonos universiteto mokslininkai nustatė, kad mūsų virtuvėse yra 3 kartus daugiau fekalijose esančių parazitų, nei mūsų tualetuose! Ir viskas dėl atvežtos mėsos. Kodėl? Gyvūnai gyvena jų pačių išmatose, tuomet yra paskerdžiami, supakuojami ir galiausiai atsiranda ant mūsų stalų. Su visais ne taip laukiamais papildais. Beje, be šių dovanėlių, jie taip pat atsiveža ir pesticidus, antibiotikus, hormonus, cholesterolį ir riebalus. Todėl nustojami valgyti mėsą, mes stipriai sumažintume širdies ligų, diabeto ir kai kurių vėžio rūšių skverbimąsi į mūsų gyvenimą.
Ir pabaigsiu su Alberto Einšteino mintimi, kad „Niekas taip nepridės žmogaus sveikatai ir nepadidins šansų išgyventi šioje žemėje taip, kaip vegetarinės mitybos evoliucija“.
Šaltinis: http://www.huffingtonpost.com/moby/moby-meat
Šuniukas – labai svarbi vaiko gyvenimo dalis, nes kažkokiu stebuklingu būdu jis sugeba su vaiku užmegzti ypatingą ryšį. Ši straipsnio dalis apie šunis, nes jų dažniausiai ir nori vaikai. Apie šuns ir vaiko draugystę, pasakoja trijų vaikų mama, Vilniaus teritorinės muitinės kinologė, vokiečių aviganių veislyno „Laukinė vilkauogė“ savininkė Živilė Čepulienė. Jos namuose kartu su vaikais auga šeši suaugę šunys, devyni šuniukai ir katė.
Minusai svarbiau
Prieš apsisprendžiant pirkti šunį, pirmiausia reikėtų pasidomėti, kokie bus jo laikymo minusai. Ką reikės paaukoti, kaip atrodys namai. Iš tikrųjų šunį perka tėvai sau – ne vaikui. Jie turėtų suprasti, kad perka gyvūną mažiausiai 10-čiai metų ir visą tą laiką reikės juo rūpintis. Pagirtina, kad vaikas auga su šunimi, nes kitaip mato ir suvokia patį gyvenimą, supranta, kas yra rūpestis, skausmas. Pati augindama tris vaikus matau, kaip lengvai šunys su jais užmezga kontaktą, kaip „susikalba“. Tad laikydami namuose šunį mes auginame jautresnius, atsakingesnius vaikus. Aišku, jeigu šunį laikome gražiai – ne prikabinę ant grandinės.
Poveikis vaikui
Užsienyje yra taikoma programa vaikams, kurių sutrikusi elgsena, arba paaugliams, linkusiems į nusikaltimus. Toje programoje dalyvauja šunys. Vaikai, būnami specialiuose centruose, augina ir dresuoja šunis – būsimus neįgaliųjų palydovus. Vaikai turi pagalbininkų – mokytojų, tačiau patys dresuoja, o vėliau, įdėję be galo daug pastangų, darbo ir meilės, šunį turi atiduoti. Toks problemiškas vaikas, kuris paaukoja pusantrų metų ruošdamas šunį, maža to, jam tenka savo numylėtinį padovanoti, jaučiasi atlikęs didžiulį darbą, kuris pakelia vaiko savęs vertę. Manau, kad smarkiai „apsiverčia“ paauglio, kuris darė bloga ir matė vien tik bloga, vertybių skalė.
Pati auginu šunis ir esu dirbusi su neįgaliais vaikais. Pastebėjau, kad vaikams rūpi tik šunys, tai juos glosto, liečiasi, glaudžia, o suaugęs žmogus reikalingas tik tam, kad pasakytų šuns vardą. Vaiko ir šuns ryšys nepaprastas.
Šuo namuose
Man šuo – tai gėris namuose. Vaikas turi tai, su kuo gali bendrauti ir kuo rūpintis. Šunys su vaikais bendrauja ne per komandas. Šunys yra gaujos gyvūnai ir jiems vaikas – lyg dar vienas jų gaujos mažylis. Todėl tas ryšys toks stiprus ir vaikas visą laiką auga apsuptas dėmesio. Šuniui įdomu žaisti su vaiku, o šiam nereikia turėti išgalvoto draugo, nes turi tikrą. Vaikai su šunimis pykstasi ir taikosi, bendrauja kaip su savo bendraamžiais. Su šunimi kalbasi, pasakoja jam istorijas, jį piešia, sveikina gimtadienio proga. Jokiu būdu nesakau, kad reikia vaiką atriboti nuo bendraamžių, tik tai, kad grįžęs namo turi padarą, kuris supranta, ką vaikas jam sako. Jis turi „draugelį“ tiesiogine to žodžio prasme. Tėvai gali išnaudoti šią draugystę ir eiti kartu pasivaikščioti, taip stiprinti ryšį su savo vaikais. Be to, vaikas bus šuns „pavedžiotas“ ir tikrai neužsisėdės prie kompiuterio.
Aš su malonumu stebiu, kaip mano metų dukrytė Melisa žaidžia su 2 mėn. šuniuku. Kur buvę, kur nebuvę, jie visada kartu. Na, ir kas, kad vienas skaudžiau įkanda, kitas skaudžiau įžnybia, vienas ar kitas cypteli, bet, žiūrėk, ir vėl kartu. Nors yra vyresnis brolis, sesė, tėvai, dėmesio pakanka, mažiausieji negali vienas be kito. Mano mažoji žino, kur šuniukas, ir eina ieškoti mėgdžiodama jo garsą.
Šuo ir bakterijos
Gaila vaikų, kurie yra prigąsdinti, prigrasinti, kad negalima laikyti šuns, nes reikėtų nuolatos dezinfekuoti visus namus. Gaila, kad kai kuriems vaikams šuo yra siejamas su kažkokiu blogiu.
Šiais laikais yra sausų šampūnų. Jais ištrintas šuo kvepės taip, kaip mums patinka. Aš šito būdo neišbandžiau, nes nesu įsitikinusi, kad pačiam šuniui naujas kvapas patinka. Iš tiesų „voljeriniai“ šunys turi stiprų kvapą, bet pusmetį palaikyti namuose nebesmirdi.
Kartais pagalvoju, kas prieš 100 metų žinojo žodį „alergija“? O vaikai kaime augdavo su vištomis, ožkomis, karvėmis… Aišku, kai yra šuo, tvarkos reikia laikytis. Tame kambaryje, kuriame mano mažoji Melisa ropoja, šunys nevaikšto, nes išties nemalonu, kai vaikas, kuris viską deda į burną, aplimpa gyvūno plaukais. Sterilumo mūsų namuose nėra, bet mano šunys švarūs, neturi nei blusų, nei kirminų. Nesakau, kad su kiekvienu sutiktu šunimi ar kate reikia leisti vaikui glėbesčiuotis, bet su savais leidžiu. Šunys nulaižo košę nuo mažylės skruostų. Ar tai estetiška – kitas klausimas. Kiekvienas turi savo požiūrį.
Norėčiau pabrėžti, kad šuns seilės turi antiseptinių savybių ir jeigu praryja kokį nors negerą daiktą, šuniui iš nasrų dvokia apie 15 min. – kol seilės sunaikina bakterijas. Todėl, kai mano vaikas lauke nusibrozdina kelį ir po ranka neturiu antiseptinių priemonių, duodu šuniui palaižyti žaizdą. Aišku, tai ne dezinfekcija, bet pirmoji pagalba.
Jaunas ar vyresnis?
Jeigu apsisprendėte pirkti šuniuką, apgalvokite, kokio norėtumėte. Dažniausiai sprendimą lemia jo išvaizda, o reikėtų pasidomėti šuns charakteriu ir kam jis skirtas. Pagalvokite, ką norite veikti su šunimi, ar mėgstate ilgus pasivaikščiojimus, aktyvų gyvenimo būdą, ar, priešingai, daugiausia laiko praleidžiate namuose. Taip pat svarbu ir šuns dydis. Mažas šuniukas, tarkim, jorkšyro terjeras, labai gražus, nedaug suėda, bet gležnas. Tarkim, šeimoje yra metų vaikas ir parsinešite jorkšyriuką, telpantį į delną, vaikas norės jį paimti, glausti, spausti. Tokį šuniuką nesunku sužeisti, kartu lengva susipykti su vaiku, kuris verks, kad nori šuniuko, o jūs jį slepiate.
Nereikia bijoti imti jau paauginto šuniuko, jis greitai pripras naujuose namuose ir vaikui su juo gali būti saugiau. Nes mažas šuniukas (iki 4 mėn.) dar turi pieninius dantukus, kurie yra smailūs lyg adatos ir „sminga“ visur, o dažniausiai į vaiką. Tad po valandos mažylis jau gali nebenorėti šuns, kuris urzgia, kandžiojasi, „ėda“ žaisliukus. Prisimenu, kaip augo mano vaikai. Jie sėdėdavo ant sofos ir sakydavo, kad nori į tualetą, tada aš patraukdavau mažą šuniuką, kuris miegodavo prie sofos ir tykodavo, kada jie nulips. Vyresnis šuo jau žaidžia kitaip, atsargiau, daro „savo reikalus“ lauke, nereikia keltis naktimis jo išvesti.
Nėščioji ir šuo
Žmonės gąsdina besilaukiančias moteris, kad šunį reikės atiduoti, kai gims vaikas. Ne viena taip ir padaro. Aš manau, kad negalima gąsdinti mamų, nes jos laukdamos vaiko neturi galvoti, kas gali blogo nutikti. Juo labiau kad tiesa – visiškai kitokia. Suaugęs šuo yra kūdikiui mažiau pavojingas negu jo metais vyresnis broliukas, kuriam įdomi naujagimio nosytė, akytės, nori jį paimti ir panešioti. Kad ir kaip mamos ant manęs pyktų, aš geriau vaiką palikčiau su suaugusiu šunimi nei su kitu mažu vaiku.
Kai parsivežame kūdikį iš ligoninės, juk „neištremiame“ iš namų vyresnių vaikų, o šunį kartais atiduodame, paliekame tėvams. Nesuprantu, kam to reikia. Šuns elgesį formuojame mes patys. Jis yra gaujos gyvūnas ir jei gaujos vadai, šeimininkai, jaučia nerimą, žiūri šnairomis, bijo, kad kažkas blogo įvyks, šuo pajunta grėsmę, kurią kelia kūdikis, ir yra pasiryžęs tą įtampą įveikti. Taigi grėsmę kūdikiui kelia ne šuo, o jo šeimininkai. Imdami šunį, negalime jo „sužmoginti“ ir manyti, kad jis supras mūsų žodžius. Jei apsisprendžiame šunį laikyti, privalome pasidomėti ir jo prigimtimi, kad žinotume, kaip su juo elgtis.
Atminkite: suaugęs žmogus yra šuns vadas ir šuo atkartoja tai, ką jam parodote. Jeigu vadas bijo, bėgioja, šuo bėga iš paskos ir irgi bijo. Tad jei parsivešite naujagimį ir elgsitės ramiai: neuždarysite šuns kitame kambaryje, neslėpsite savo vaiko nuo jo, nebijosite, keturkojis įnamis vaiką tuoj pat pripažins savo gaujos nariu ir jo neskriaus.
Kur pirkti?
Beveislį šuniuką galima paimti iš prieglaudos, įvairių globos organizacijų. Jei norite veislinio, rinkitės iš veislynų. Labai svarbu neskubėti ir nepirkti pagal pirmą pamatytą skelbimą. Pasidomėkite veislėmis, nes daugelis gražių ir mielų šuniukų vėliau išauga į neklusnius medžioklinius šunis. Žmonės nusiperka biglį ar haskį ir įsivaizduoja, kad galės išeiti pasivaikščioti be pavadžio, bet iš tiesų tokio malonumo jiems neteks patirti.
Siūlyčiau pasidomėti veislynais, nes jie suteikia tam tikras garantijas.
Pigiau galima nusipirkti šuniuką be dokumentų turguje ar pas žmones, bet ne vienam paskui tenka brangiai mokėti gydant šuniuką, auginami nestabilios psichikos gyvūnai ir meilė šunims griūva kaip kortų namelis. Geriausiai užmegzti kontaktą su keliais veislynais ne kaip pirkėjams, o kaip žmonėms, besidomintiems veisle. Pasakykite, kad norite atvažiuoti pasižiūrėti šunų. Jei pasiimsite vaiką, matysite, kaip suaugę šunys elgiasi su juo. Jei jo bijo, nėra gerai, nes tik ne itin stabilios psichikos šuo bijo vaikų, kurie yra kitokie nei suaugusieji. Na, o jei jūsų veislyne nepriims -vadinasi, ten „kvepia“ tik verslu, ne sąžiningu veisimu. Kartu rinkitės ir veisėją. Jis turėtų suteikti visą informaciją apie tai, kaip auginti šunį, kaip su juo elgsis, padėti visais iškilusiais klausimais. Jei išaiškėtų kokia nors šuns genetinė liga, atgausite dalį pinigų ar visą sumą – kaip būsite susitarę. Jei pirksite šunį be dokumentų, to tikrai nebus.
Dar labai noriu išsklaidyti mitą apie parodas. Jos yra šunų, tinkančių veisti, atranka. Neatitinkantys standarto, agresyvūs ir bailūs šunys negauna leidimo kergtis. Dažniausiai pardavinėjantys be dokumentų šuniukus sako, kad nenorėjo eiti į parodas. Iš tiesų šuniui pakanka dviejų parodų per visą gyvenimą, kad galėtų būti veisiamas.
Naudingi patarimai svajojantiems apie šuniuką:
– mažas vaikas negali pats vesti į lauką šuniuko, nes mažą šunį gali pavogti. Didelis šuo gali pamanyti, kad koks praeivis vaikui kelia grėsmę, tad gali sutiktąjį ir apkandžioti;
– prieš įsigydami šuniuką, įsigykite ir narvą. Šuo, kitaip nei žmogus, nebijo mažų erdvių ir narve gerai jaučiasi. Tai bus jo namai, saugi vieta. Palikdami šuniuką narve būsite tikri, kad nesuniokos namų ir nesusižeis pats. Svarbu, kad narvo šuo nesietų su bausme;
– pirkite šunį panašiai kaip automobilį. Juk pasidomite, kas yra po kapotu, koks variklis ir pan. Taip pat atsakingai žiūrėkite ir į naują šeimos narį. Sužinokite, kas šuns tėvai, pasidomėkite charakteriu, veislės ypatumais;
– pirkdami šunį pas veisėjus greičiausiai pasirašysite sutartį, kurioje bus numatyta jūsų ir veisėjo atsakomybė;
– niekas negali garantuoti, kad šuo bus sveikas. Bet jei susirgs kokia nors įgimta liga, iš veisėjo gausite visą reikiamą pagalbą, o jei tai numatyta sutartyje – ir dalį ar visą sumą;
– ne visi vados šuniukai tinka parodoms ir veisti. Tokie kainuoja mažiau. Pigiau galima įsigyti ir šuniuką, kuris turi veislės „broką“. Tai yra per daug tam tikros spalvos, balta dėmė, jei veislei ji nebūdinga, neišdygęs dantukas, blogas sąkandis. Toks šuniukas kainuoja gerokai mažiau už vadinamą parodų, bet yra visavertis veislės atstovas;
– vienas didžiausių mitų yra teiginys, kad kalė bent kartą turi atsivesti palikuonių. Tai netiesa, todėl jei turite kalytę, galite ją sterilizuoti ir neteks bijoti rujų;
– jei važiuojate pasižiūrėti šuniukų, bet nesate tikri, ar pirksite, neimkite su savimi pinigų. Maži šuniukai iškart pavergia savo grožiu. Nenusipirkę pirmo pasitaikiusio turėsite galimybę aplankyti daugiau veislynų, kuriuose yra šuniukų, ir vakare ramiai apsispręsti;
– dažnai geri veislynai bet kam neparduoda šuniukų, todėl jei norėsite jį įsigyti, bendraukite su veisėjais, įrodykite, kad sugebėsite juo rūpintis, ir nusiteikite laukti, kol kalė atsives jūsų šuniuką.
Šaltinis: tavovaikas.lt
Gruodžio pabaigoje gyventojai, besiruošiantys keliauti su gyvūnais ar įsigiję naminį gyvūną, turės pasirūpinti naujos formos dokumentais. Taip pat keisis gyvūnų ženklinimo tvarka. Veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė sako, kad tai susiję su Europos sąjungos reikalavimais.
„Keisis pati paso forma savo struktūra, šiek teik išdavimo tvarka, kadangi tokius dokumentus galės išduoti tik tai tam tikri veterinarijos gydytojai. Dokumentas bus išduotas tik tai augintinio savininkui, pateikusiam asmens tapatybės dokumentą. Nauja paso forma bus išduodama nuo gruodžio 29 dienos, bet senos formos augintinio pasai taip pat bus sėkmingai naudojami toliau, kol bus vietos įrašui. Šiuo metu kaip tik yra derinamas naujos paso formos spausdinimas ir mes norime, kad tą dokumentą žmogui būtų patogu naudoti tiesiog visą gyvūno gyvenimą, kad nereikėtų jo dažnai keist, papildomai mokėt ir panašiai. Kaina nebus vien tik už dokumentą, kadangi yra tam tikros sąlygos, kada tas dokumentas gali būti išduodamas“,- aiškino R. Sirutkaitytė.
Pasus veterinarijos gydytojai galės išduoti tik sveikiems, specialiomis mikroschemomis ar tatuiruotėmis paženklintiems gyvūnams. Veterinarijos tarnyba ragina savininkus iš anksto pasidomėti norimų aplankyti valstybių reikalavimais, kurie keliami įvežamiems gyvūnams.
Šaltinis: ziniuradijas.lt
Lietuvos savivaldybės nebegalės gyventojų reikalauti registruoti ir ženklinti laikomus šunis ir kates, nusprendė teismas. Iki šiol už privalomai suženklintų augintinių laikymą savivaldybės iš gyventojų imdavo rinkliavą. Vis tik keliaujantiems su savo augintiniu į užsienį teks paženklinti keturkojį poodine mikroschema.
Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje galiojančių Gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, kad „šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus” prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui.
Bylą teismas pradėjo pagal Petro Auštrevičiaus prašymą ištirti, ar Vilniuje galiojančios taisyklės neviršija savivaldybių administracijos kompetencijos gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.
„Savivaldybių renkamas mokestis atbaidydavo gyvūnų savininkus nuo šunų ir kačių ženklinimo. Žmonės pasirinkdavo verčiau nežymėti savo gyvūno, nei mokėti nežinia kam skirtą mokestį, už kurį gyvūnų augintojams netiekiamos jokios arba tik minimalios paslaugos”, – teismo sprendimą komentavo Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.
Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, surinktos rinkliavos patenka į bendrą savivaldybės biudžetą ir nėra skirstomos tikslingai. Kai kurios savivaldybės dalį lėšų skiria benamių gyvūnų gaudymui, karantinavimui ir eutanazijai, todėl šunis ir kates auginantys žmonės iš surinktos rinkliavos negauna jokių paslaugų.
B.Kymantaitė sako, kad šunis auginantiems gyventojams labiausiai trūksta vietų, kur būtų leidžiama vedžioti šunis be pavadėlių.
Rinkliavos prasmė – neaiški
Kačių augintojai, Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės teigimu, iš savivaldybės gaunamų paslaugų trūkumu nesiskundžia, tačiau ir reikalaujamo mėnesinio mokesčio už katės laikymą daugiabučiame name prasmė nėra aiški. „Dažnu atveju katė visą gyvenimą praleidžia namuose ir niekaip neprisideda prie miesto taršos”, – sakė ji.
Todėl, B.Kymantaitės teigimu, gyventojai vengia registruoti savo augintinius – juos užregistravus ir identifikavus poodine mikroschema žmonėms, gyvenantiems daugiabučiuose namuose, atsiranda prievolė savivaldybei mokėti mėnesinę rinkliavą už šuns ir katės laikymą bute.
Prieš porą savaičių Lietuvos Gyvūnų teisių apsaugos organizacijai pasiūlius gyventojams nemokamai suženklinti šunis be prievolės registruoti juos savivaldybėse ir mokėti mokestį, vos per 3 dienas gyvūnus suženklinti pasiryžo net 100 šunų augintojų.
„Apmaudu, bet šiuo metu esantys rinkliavų rinkimo ir panaudojimo motyvai atbaido gyventojus suženklinti savo augintinius. Tad dėl neaiškių rinkliavų beglobių gyvūnų daugėja ir problema tik aštrėja, o ne dingsta”, – sakė Brigita Kymantaitė.
Dviejų didžiausių Lietuvos miestų savivaldybėse yra užregistruoti tik daugiau nei 21 tūkst. šunų ir beveik 4 tūkst. kačių, nors organizacija FEDIAF (Europos naminių gyvūnų augintinių maisto industrijos federacija, angl. „The European Pet Food Industry Federation”) skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso yra net 740 tūkst. šunų ir 670 tūkst. kačių.
Brigita Kymantaitė sakė tikinti, jog šis precedentas įsigalios ir kitose savivaldybėse, kuriose yra reikalaujama užregistruoti ir paženklinti laikomą šunį ar katę bei mokėti rinkliavą.
Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.
Keliaujantiems į užsienį registracija privaloma
Tačiau planuojantys vykti į užsienį su savo augintiniu (šunimi, kate, šešku), keturkojį bus privaloma paženklinti poodine mikroschema. Be to, jiems bus išduoti naujos formos gyvūnų augintinių pasai.
Pasai ir ženklinimas keičiami įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) reglamentui, kuriuo nustatyti reikalavimai gyvūnų augintinių vežimui iš vienos ES valstybės į kitą ir jų įvežimui į ES teritoriją iš trečiųjų šalių.
Gyventojai, besiruošiantys keliauti su gyvūnais augintiniais ar įsigiję naminį gyvūną, turės pasirūpinti naujos formos dokumentais ir atkreipti dėmesį į augintinių keliones reglamentuojančių taisyklių pasikeitimus. Priklausomai nuo to, į kokią šalį bus keliaujama, gali prireikti atlikti ir daugiau procedūrų ar tyrimų, pavyzdžiui, sugirdyti vaistų nuo helmintų, atlikti pasiutligės antikūnų titro nustatymo tyrimą laboratorijoje ir panašiai.
Po gruodžio 29 d. galios ne tik naujos formos gyvūnų augintinių pasai, bet ir anksčiau išduoti seno pavyzdžio dokumentai, kurių numeriai yra iki LT 010500.
Naujus pasus veterinarijos gydytojai galės išduoti tik sveikiems gyvūnams, privalomai paženklintiems poodinėmis mikroschemomis arba tatuiruotėmis (jei jos padarytos iki 2011 m. liepos 3 d.). Poodinių mikroschemų kodai (tatuiruočių numeriai) bus susieti su identifikavimo dokumentuose įrašyta informacija.
Gyvūno augintinio pasas – tai privalomas dokumentas vežant šunis, kates, šeškus į kitas šalis, taip pat naudojamas nacionaliniu lygiu kaip gyvūno vakcinaciją nuo pasiutligės bei kitas atliktas veterinarines procedūras patvirtinantis dokumentas.
Šaltinis: augintinis.lrytas.lt
Jau įpusėjus rudeniui, skubame pasidalinti dar viena istorija apie nevyriausybinės organizacijos “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” vykdomą projektą. Šį kartą jo herojė – kalaitė labai vasarišku vardu – Pienė. Prieglaudose besiglaudžiantys gyvūnai išvaizda dažnai skiriasi nuo tų, kurie gyvena namuose, o tai – svarbus veiksnys skatinant patraukti potencialių šeimininkų dėmesį. Tad bendradarbiaujant su šunų kirpykla „Baltos uodegos“ pradėtas vykdyti projektas, kurio metu prieglaudose atsidūrę gyvūnai išmaudomi, nukerpami bei stengiamasi kitaip atskleisti jų “gerąsias puses”. Taip ne tik siekiama spręsti perpildytų prieglaudų problemą, bet ir pagerinti pačių gyvūnų savijautą. Jau esame rašę apie pirmąjį projekto herojų Badį, Pienė – dar viena laimingoji.
O istorija, kaip Pienė atsidūrė „Tautmilės“ prieglaudoje gana įprasta. Gegužės mėnesį kalytė atklydo pas garbaus amžiaus žmones į kiemą, tačiau šie, nors ir būdami geros širdies, neturėjo galimybių ją priglausti. Senoliai, ieškodami išeities atvežė Pienę į prieglaudą. Buvo tikėtasi, kad atsiras šuns pasigedę šeimininkai, tačiau Pienė šioje prieglaudoje taip ir pasiliko.
Pienė prieglaudoje praleido jau 5 mėnesius, tad buvo nuspręsta jai suteikti daugiau žavesio, kad būsimi šeimininkai tikrai ją pastebėtų. Spalio pabaigoje ji pateko į “Baltų uodegų” kirpyklos kirpėjos Ingridos Vaitiekauskaitės rankas, kur buvo išprausta, sušukuota ir visaip kaip išgražinta. Pienė po visų procedūrų buvo sugrąžinta į prieglaudą pasipuošus ir laiminga laukti savo naujųjų šeimininkų.
Pienė – tikra dama. Ji jau maždaug 5-6 metų amžiaus, tad yra išmokusi, ką dera žinoti geram augintiniui. Kalytė labai draugiška, paklusni, bet moka būti ir žaisminga. Jau nuo pirmosios dienos prieglaudoje šuo darbuotojus pripažino kaip geriausius draugus. Savanoriai įtarė, kad iki šiol šunelis gyveno lauke prie būdos, todėl itin vertina žmogaus dėmesį ir draugiją, mielai eina kartu pasivaikščioti. Pienė yra ramaus būdo, tvarkinga, tad puikiai tinka šeimoms su vaikais.
Kalaitė po procedūrų „Baltų uodegų“ kirpykloje bei vizito pas veterinarą jau laukia, kada galės vėl pajusti žmogišką rūpestį ir meilę. Ir, žinoma, gražinti jos dvigubai daugiau.
Dėl Pienės globos kreipkitės:
+370 65071786 Tautmilė
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nustatė ir trečiadienio posėdyje turėtų pritarti vietos rinkliavai už gyvūno registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Nauji įkainiai eurais įsigaliotų nuo sausio 1 dienos.
Kaip rašoma sprendimo projekte, vienkartinė rinkliava už šuns, katės registravimą sieks 12 eurų, mėnesio rinkliava už nekastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų nekastruoto šuns laikymą daugiabučiame name – 2,3 euro, mėnesio rinkliava už kastruoto mažo šuns ir ne vyresnio kaip 1 metų kastruoto šuns laikymą daugiabučiame name – 1,4 euro.
Laikantys nekastruotą ir vyresnį kaip 1 metų šunį daugiabučiame name savivaldybės biudžetui kas mėnesį turės sumokėti 4,3 euro, laikantys kastruotą vyresnį kaip 1 metų šunį – 2,9 euro.
Mėnesio rinkliava už nekastruoto pavojingos veislės šuns ir pavojingos veislės šuns mišrūno, kuriam laikyti Savivaldybės administracija išdavė leidimą iki 2013 m. sausio 1 d., laikymą daugiabučiame name sieks 8,7 euro. Tokio paties, tik kastruoto, šuns – 5,8 euro.
Mėnesio rinkliava už kovinio šuns ir kovinio šuns mišrūno, kuriam laikyti Savivaldybės administracija išdavė leidimą iki 2013 m. sausio 1 d., laikymą daugiabučiame name bus 17 eurų.
Pinigines praverti turės ir kačių augintojai. Siūloma, kad mėnesio rinkliava už nekastruotos katės laikymą daugiabučiame name būtų 1,2 euro, kastruotos katės – 0,6 euro.
Šaltinis: augintinis.lrytas.lt
