Šios dienos saulėtą rytą GGI savanorė Fausta, praleido vesdama paskaitą „Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose“. Pradinių klasių moksleiviai susipažino su GGI veikla ir jos svarba Lietuvoje, suprato prieglaudų veikimo principą ir beglobių gyvūnų problemas, buvo supažindinti kaip tinkamai elgtis įvairiose situacijose su augintiniais. Buvo smagu stebėti kaip vaikai aktyviai domėjosi kiekviena pasakojama smulkmena ir kaip jie dalinosi savo patirtimis, kurios kartais nuliūdindavo. Jiems jau teko susidurti su smurtu prieš gyvūną, šuns užpuolimu, tačiau daugelis vis tiek klegėjo ir pasakojo istorijas apie augintinių išdaigas, kurios nė kiek nesumažino meilės jiems. Galiausiai mokėmės teisingai reaguoti į puolantį šunį ir suprasti jo elgsenos ypatumus. Tačiau didžiausią įspūdį jiems paliko savanorės kačiukas Kaigo su kurio pagalba praktiškai išmokome kaip taisyklingai laikyti, žaisti ir elgtis reikia su mažaisiais mūsų draugais. Labai dėkojame VMLR vadovėms už nuoširdų priėmimą ir galimybę sudalyvauti edukacinėje programoje.
Visus Vilniuje besirūpinančius benamėmis katėmis norime informuoti, kad nuo šiol bus daromos tam tikros išimtys dėl indelių laikymo šėrimo vietose. Kaip žinome, “Gyvūnų laikymo Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje taisyklių” 32 p. numatyta, kad visi indai, praėjus valandai po šėrimo, turi būti surinkti. Atsižvelgdami į tai, kad katėms karštuoju metų laiku gyvybiškai būtinas šviežias vanduo, VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” atstovai ir Gyvūnų priežiūros ir globos visuomeninės komisijos nariai sutarė su Vilniaus miesto savivaldybe, kad indelius vandeniui bus galima palikti šėrimo vietoje, jei jie bus pritvirtinti prie kačių namelio. Artimiausiu metu šie pakeitimai turėtų būti įtraukti tiek į Taisykles, tiek į kačių šėrėjams išduodamas programas.
Pritvirtinamų indelių galima įsigyti tiek internetinėse, tiek paprastose gyvūnų prekių parduotuvėse. Jie gali būti pakabinami (tokiu atveju rekomenduojama ištiesti tinklelį, vielą ar pan. tarp būdos kojų) arba prisukami.
Prezidentas Barakas Obama praėjusią savaitę pasirašė naują teisės aktą, kuris numato beprecedentinę apsaugą gyvūnams. Naujo įstatymo pagrindas – apriboti bandymus su gyvūnais ir įgalioti kurti naujas, technologijomis pagrįstas, bandymų alternatyvas.
Naujasis aktas įpareigoja, jeigu tik įmanoma, nebenaudoti bandymų su gyvūnais ir numato kurti bei vystyti naujus metodus, kaip in vitro ir in silico.
Kristina Sullivan, gydytojų komiteto už atsakingą mediciną viceprezidentė, teigia, kad: „Šis Lautenbergo aktas yra prasmingas ir galingas žingsnis visuomenės saugumui užtikrinti.Skatinama geriau kurti ir naudoti naujus, žmonėms tinkančius, cheminius bandymų metodus negu naudoti brangius bei nepatikimus bandymus su gyvūnais.
89 metų Frenkas Lautenbergas, senatorius iš Naujojo Džersio, buvo naujo akto kūrimo pradininkas. Senatorius dėjo visas pastangas, kad 1976 metų nuodingų medžiagų kontrolės įstatymas būtų pakeistas iš esmės, tačiau 2013 metais mirė ir nespėjo pabaigti pradėto darbo.
Naujai,vietoje Frenko Lautenbergo, išrinktas senatorius Koris Bukeris (veganas), tęsė pradėtą darbą ir drauge su kitais senatoriais pateikė prezidentui naujai parengtą aktą.
Šiais metais, Džono Hopkinso medicinos mokykla ir antra pagal dydį Brazilijos valstija pareiškė, kad sėkmingai šalina visus kosmetikos bandymus ir medicininius bandymus kuriems naudojami gyvūnai.
Šaltinis: http://vegnews.com/articles/page.do?pageId=8017&catId=1
Iškart po Kinijos plano sumažinti mėsos vartojimą šalyje, Arnoldas Švarcenegeris ir Džeimsas Kameronas susivienijo – tačiau ne statyti dar vieną „Terminatoriaus” filmą, o kovoti su klimato kaita ir pabrėžti, kokį neigiamą poveikį sveikatai daro mėsos ir pieno produktų vartojimas.
Ši veiksmo filmų žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius jau seniai iš savo gydytojų girdi, kad jam reiktų valgyti mažiau mėsos dėl jo paties sveikatos. Bet ar žinojote, kad jis nevartoja pieno produktų jau daugiau nei 40 metų?
Anok Arnoldo: „Jei jie jums sako valgyti daugiau mėsos, kad būtumėte stiprūs – neklausykite jų.“
Džeimsas, „Titaniko“ ir „Įsikūnijimo“ režisierius, jau seniai veganas ir gamtosaugininkas. Jis kartu su savo žmona yra tvirtai įsitikinę, kad yra tiesioginis ryšys tarp mėsos ir pieno produktų vartojimo bei klimato kaitos. Jie net įkūrė veganišką pradinę mokyklą Kalabasase, Kalifornijoje, su tikslu šviesti ateities kartas. Jis įžvalgiai pabrėžia: „Mėsa ir pieno produktai nėra sveika nei jums, nei aplinkai.“
Sekite Arnoldo pavyzdžiu – tapkite veganais dėl mūsų planetos, jūsų sveikatos ir dėl gyvūnų.
Šaltinis: http://www.peta.org/living/other/schwarzenegger-feels-fantastic-meat-free/
Ketvirtadienį Seimas priėmė Darbo partijos frakcijos teiktą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo atsisakyta nuo sausio 1 d. Lietuvoje įvesto priverstinio gyvūnų ženklinimo.
Pataisomis, kurioms pritarė 53 Seimo nariai, numatoma, jog mikroschemomis ženklinti bei registruoti Gyvūnų augintinių registre reikės tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates, šeškus. Tą padaryti turės ir minėtų gyvūnų veisėjai bei pavojingų šunų veislių savininkai, teigiama pranešime spaudai
„Nuo sausio 1 d. įsigaliojusi nuostata privalomai ženklinti visus gyvūnus visuomenėje sukėlė diskusijų audrą. Daugelis žmonių, ypatingai vyresnių ir gyvenančių atokesnėse Lietuvos vietovėse, išreiškė nepasitenkinimą šiuo sprendimu, nes ženklinimo procedūra yra papildoma finansinė našta gyvūnų augintojams. Taigi šiandien Seimas priimdamas mūsų teiktas pataisas žmonėms, kurie nėra veisėjai, neaugina pavojingų veislių šunų ir neveža augintinio už Lietuvos teritorijos ribų, paliko teisę savanoriškai nuspręsti, ar jie nori ženklinti savo augintinį, ar ne“, – pranešime spaudai teigia projekto iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.
Anot Seimo nario, šiuo metu Lietuvoje įvestas priverstinis gyvūnų ženklinimas – tai pirmas žingsnis į visuotinį gyvūnų apmokestinimą.
„Džiaugiuosi, jog Seimo nariai pagalvojo apie žmones, nes priverstinis gyvūnų ženklinimas mikroschemomis būtų tikrai gerokai pratuštinęs jų kišenes. Juk nėra nustatyta kainų lubų, procedūra kainuoja nuo 15 iki 30 eurų, o kur dar kelionė iki artimiausios veterinarijos klinikos? Be to, vieno gyvūno paženklinti neužtenka, jei augintis atsivestų palikuonių, jiems taip pat tektų privalomai diegti mikroschemas“, – sako K. Daukšys.
Primenama, jog Seimas po pateikimo yra pritaręs ir kitam Darbo partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei pavesti parengti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numatyti lėšas jos įgyvendinimui.
Šaltinis: delfi.lt
Dažna šlubavimo priežastis yra laminitas. Tai yra skausmingas audinių, kurie jungia kanopos kaulą su kanopos sienele, uždegimas.
Subklinikinis laminitas yra ankstyvoji laminito stadija, kai kanopos struktūriniai pokyčiai vyksta kanopos viduje be akivaizdžių išorinių požymių – arklys nešlubuoja, jam neskauda priekinių kojų.
Ūminis laminitas pastebimas iš karto. Žirgas nepaeina, turi specifinę stovėseną – ant galinių kojų perkelia daugiau svorio, o priekines pastato į priekį. Pastebėjus šiuos požymius, svarbu nuvesti arklį pas veterinarą per 1-2 dienas, kad neišsivystytų lėtinis laminitas.
Lėtinis laminitas pasireiškia tuo, kad kanopos kaulas atsiskiria nuo kanopos sienelės. Jei nedelsiantnegydomas, įvyksta kanopos kaulo rotacija ir kaulas nuslysta ir ima spausti padą. Tai galima palyginti su nago atsiskyrimu nuo guolio.
Priežastys ir rizikos faktoriai
Tradiciškai, laminitas yra laikomas storų arklių liga, bet viena ar kelios iš išvardintų priežasčių gali jį sukelti bet kokiam arkliui:
Kaip išvengti laminito
Profilaktika geriau nei gydymas, taigi štai keletas patarimų kaip sumažinti riziką:
Kaip gydyti ūminį laminitą
Arklys, kuris turi prieigą prie neribojamos šviežios žolės ar grūdų, gali suvalgyti milžinišką cukraus kiekį. Tai gali sukelti ūminį laminitą. Jei pastebėjote laminito požymius, štai patarimai, ką daryti:
Jei skausmas ryškiai nesumažėja per 3 – 7 dienas, jūs arba nepašalinote laminito priežasties, arba neteisingai parėmėte ar sutvarkėte kojas. Prisiminkite: jūs nesuvaldysite skausmo arklio kanopose tol, kol nepašalinsite laminito priežasties. Taigi susitelkite ne tik į skausmo malšinimą vaistų pagalba, teikite pirmenybę kanopų gydymui.
Jei skausmas ryškiai sumažėja, nes pašalinote priežastį ir tinkamai parėmėte kojas, prasidės gijimas. Tokiu atveju nereikia papildomos medicinos, nes arklio organizmas pats puikiai geba gydytis. Duokite motinai gamtai kelią, nes kuo labiau bus jaučiamas vaistų ir pašalinių gydymų kišimasis, tuo sunkiau bus arkliui pačiam gyti. Todėl:
12 taisyklių grįžtant prie darbo
Šaltinis: straightnesstraining.com
Rugsėjo mėnesį Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje veganų mugė „Vegfest LT“. Beveik pusšimtis gamintojų mugės lankytojams siūlys augalinių mėsos bei pieno produktų pakaitalų, veganiškų tortų, pyragų ir kitų saldumynų, įvairių ekologiškų produktų, be gyvūninio pluošto pagamintų drabužių bei aksesuarų, knygų apie augalinę mitybą ir veganų atributikos. Mugės sumanytojos Ventės Viteikaitės teigimu, veganų bendruomenė Lietuvoje auga itin sparčiai. Socialiniame tinkle „Facebook“ merginos įkurta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija daugiau nei 8000 narių. „Tai sparčiausiai pasaulyje plintantis judėjimas. Jungtinėje Karalystėje šiuo metu skaičiuojama per pusę milijono veganų, o Izraelyje veganai sudaro daugiau nei 5% visų gyventojų“, – aiškino V.Viteikaitė.
Tokio greito augimo nebegali ignoruoti ir verslas – prekybos centruose atsiranda atskiros veganiško maisto lentynos, o restoranai į meniu įtraukia vis daugiau patiekalų be gyvūninės kilmės produktų. Mintis surengti „Vegfest LT“ Ventei kilo apsilankius keletoje panašių renginių užsienyje. Jie itin populiarūs Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Ausralijoje, Rusijoje. Į juos susirenka tūkstančiai žmonių. Pernykščiame Londono veganų festivalyje apsilankiusi mergina prisiminė, jog lankytojų buvo tiek daug, jog norint patekti į vidų teko daugiau nei valandą stovėti eilėje. Nemažai veganų renginių organizuojama ir kaimyninėse Lenkijoje bei Estijoje.
Pasak V.Viteikaitės, organizuoti renginį paskatino noras į vieną vietą suburti veganiškus bei veganams draugiškus verslus. Atrinkdama mugės dalyvius didžiausią dėmesį ji kreipė į nedideles, iš vietinių žaliavų gaminančias įmones. „Nesitikėjau, kad susidomėjimas bus toks didelis. Šiuo metu jau yra užimtos beveik visos prekybos vietos“, – sakė pašnekovė. „Vegfest LT“ dalyvaus beveik pusšimtis įmonių. Renginio lankytojai galės paragauti iš augalų pagamintų kumpių, dešrelių, pieno pakaitalų, veganiškų sūrių, varškės sūrelių, ledų, paskanauti be kiaušinių, grietinės ir sviesto iškeptų keksiukų, įsigyti įvairių ekologiškų produktų, veganiškų receptų knygų, be odos ir vilnos pagamintų drabužių, rankinių ir avalynės, marškinėlių su veganiškais užrašais bei kitos atributikos. Renginyje staliukus turės ir kelios gyvūnų teisių organizacijos – jų nariai nemokamai konsultuos visus besidominčius augaline mityba bei veganizmu. Mugės metu taip pat bus skaitomos paskaitos, surengta maisto gaminimo pamoka.
Veganišką gyvenimo būdą žmonės renkasi, nes jis sveikesnis, pigesnis, ne toks žalingas aplinkai. Veganai nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių, medaus, atsisako kailių ir odos dirbinių, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. „Vegfest LT“ mugė vyks rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ nuo 10 iki 16 val. Įėjimas į renginį nemokamas.
Vegfest mugėje rasite ir GGI “Atsakingos kosmetikos” stendą
Šaltinis: skonis.lrytas.lt
Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2015 metus nuveiktus GGI darbus.
Gyvūnų mylėtojai Vilkaviškyje įgyvendina naujovę: jų dėka trys maitinimo įstaigos jau sutinka priimti klientus su augintiniais (Vilkaviškyje esanti kavinė „Pegasas“, valgyklėlė „Suvalkietiška virtuvė“ ir prie Paežerių dvaro įsikūręs „Aukso ragas“).
Nuvykę į kai kurias didžiųjų Lietuvos miestų maitinimo įstaigas, barus, viešbučius ant durų galite pastebėti lipdukus su užrašu „Draugiški gyvūnams“. Šie lipdukai ant įvairių įstaigų durų atsirado ne pelno siekiančios organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto dėka. Tokie ženkliukai su keturkojo pėdele reiškia, kad į šias kavines, barus ar kitas įstaigas galite drąsiai žengti drauge su savo augintiniu ir nebūsite išvyti.
Tokių vietų Lietuvoje vis daugėja. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Druskininkai, Panevėžys, Nida, Palanga – tai miestai, kuriuose galite rasti jau beveik 700 gyvūnams draugiškų vietų. Didžiąją jų dalį sudaro apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, tačiau yra ir daugiau nei pora šimtų maitinimo įstaigų. Lipdukais „Draugiški gyvūnams“ pažymėtos vietos įtrauktos ir į interaktyvų žemėlapį, kurį galima rasti interneto puslapyje draugiskigyvunams.lt
Šiuo metu maitinimo įstaigų, į kurias galima užsukti kartu su savo keturkoju, atsirado ir Vilkaviškyje bei greta jo.
– Pagalvojau, kad būtų gražu, jei ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Vilkaviškyje atsirastų vietų, kur žmonės galėtų užsukti, pavyzdžiui, papietauti su savo augintiniu. Ir labai smagu, kad tokių kavinių savininkų jau atsirado, – pasakojo Aistė Katolikaitė, šiuo metu studijuojanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje ir, be abejo, labai mylinti gyvūnus.
Aistė yra savanorė, priklauso „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ organizacijai. Šios organizacijos pagrindinis tikslas – spręsti ne beglobių gyvūnų problemos pasekmes, o šalinti priežastis, t. y. užkirsti kelią atsirasti beglobiams gyvūnams.
– Mūsų organizacija įsikūrusi Vilniuje, bet savanoriai dirba visoje Lietuvoje. Turime įvairių projektų, susijusių su gyvūnais, užsiimame švietėjiška veikla. Aš studijuoju Kaune, tad prisijungiau prie šio miesto komandos. Bet kadangi pati esu iš Vilkaviškio, noriu kažką gero padaryti ir savo mieste, – kalbėjo mergina.
A. Katolikaitė pasakojo, kad grįžusi į gimtinę užsuko į kelias kavines ir tiesiog pasikalbėjo su jų savininkais. Studentė paaiškino situaciją, supažindino įstaigų šeimininkus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išleistu įsakymu „Dėl augintinių laikymo viešojo maitinimo įmonėse“.
– Draugiškų gyvūnams kavinių personalas neprivalo nieko daryti papildomai, augintinių savininkai negali reikalauti, kad jų keturkojams būtų paruošta pašaro. Bet jie gali ateiti su gyvūnu, ramiai pasėdėti kavinėje, netgi atsinešti dubenėlį karštą dieną pagirdyti savo augintinį. Žinoma, šis turi būti neagresyvus, nekelti grėsmės aplinkiniams, – dėstė savanorė.
Visos trys įstaigos, Aistės teigimu, bus įtrauktos į jau minėtą žemėlapį, kad žmonės žinotų apie galimybę ten užsukti su savo augintiniais.
Pakalbinti visų trijų maitinimo įstaigų savininkai patvirtino, kad sutiko prisidėti prie gyvūnų mylėtojų iniciatyvos.
„Suvalkietiškos virtuvės“ savininkė Vilma Blažaitienė teigė labiausiai dvejojusi dėl to, kad nebūtų pažeistos higienos normos. Tačiau dvejonės išgaravo, kai susipažino su VMVT išleistu įsakymu.
Vis dėlto moteris sakė abejojanti, ar jos valgyklėlė sulauks daug tokių uodeguotų svečių: mat įstaiga dirba pietų metu ir čia žmonės dažniausiai užsuka tiesiai iš darbo, taigi – ir be augintinių.
„Pegaso“ kavinės savininkė Teisutė Čiapienė teigė, jog jų maitinimo įstaigoje keturkojai bus priimami tik šiltuoju sezonu ir tik lauke. – Ir tiktai tuo atveju, jei draugiškas pats gyvūnas – tuomet ir mes jam būsime draugiški. Jei šeima važiuoja pro šalį ir vežasi ramų, gerą šunį, kuris negąsdins klientų, – tegu ir būna tas augintinis šalia savo šeimininkų. Žinoma, tik nereikia jo sodinti ant kėdės ir šerti iš lėkščių, – kalbėjo T. Čiapienė.
Tuo tarpu kavinės-baro „Aukso ragas“ savininkas Zenius Savickas tvirtino, kad prie šeimininko kėdės kavinėje tupintis augintinis jam jokia naujiena.
– Pas mus tokių atvejų būna retai, bet tai – senas „reikalas“, pasitaiko kasmet. Dažniausiai žmonės su šuneliais užsuka vasarą: atvažiuoja apžiūrėti dvaro ir užeina – tai negi išvysi. Štai visai neseniai turėjome svečiuose tokį nemažą šuniuką. Daugiausia žmonės su savo augintiniais atsisėda prie staliukų lauke, nors būna, kad su mažu šuneliu užsuka ir į vidų, – pasakojo šeimininkas.
Z. Savickas tvirtino, jog nė karto dėl keturkojų nėra kilę jokių problemų. O jei savininkas pageidauja, kavinės personalas atneša gyvūnui į vienkartinį indą įpylęs vandens: juk vasarą karštis kamuoja ne tik žmones.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ organizacijoje savanoriaujanti Aistė Katolikaitė pasirūpino, kad ir Vilkaviškyje atsirastų maitinimo įstaigų, priimančių klientus su augintiniais.
Šaltinis: santaka.info
