Po Lietuvą su augintiniu: ką žinoti ir aplankyti?

Atostogų sezonas įsibėgėja. Dažnas iš mūsų jau žino, kur ir kaip praleis šią vasarą. Juk tikrai yra ką pamatyti ir parodyti savo ištikimiausiems draugams: kad ir Vilniuje esantį, pirmąjį šalyje šunų paplūdimį, nedaug nuo sostinės nutolusį Karmazinų pažintinį taką (tiesa, jame teks įveikti daugybę laiptelių) ar daugybę kitų pažintinių takų visoje Lietuvoje, kurie nudžiugins ne tik jus, bet ir jūsų augintinius.

Taip pat, Lietuvoje atsiranda vis daugiau unikalių naujovių gyvūnų mylėtojams ir jų augintiniams. Druskininkuose įsikūręs restoranas „The House“ yra pirmasis restoranas Lietuvoje, kuris ruošia specialų meniu skirtą šunims. Šeimininkai galės parinkti savo augintiniui subalansuotą patiekalą, pagal tai, kokiu principu keturkojis įprastai maitinamas: specializuotu sausu maistu ar natūralia (Raw/Barf) mityba. Čia užsukę šunys galės paragauti kiaulienos šonkaulių, vištienos filė ar kapotos jautienos, patiekiamos su kiaušinio tryniu ir pagardintos ciberžole. Visų šunims skirtų patiekalų sudėtyje – tik naudingi gyvūnui produktai.

Ir būtinai keliaudami po Lietuvą, pasidomėkite įvairiomis vykstančiomis šventėmis, organizuojamais žygiais ar kitokio pobūdžio renginiais. Nemažai jų yra skirta šeimoms ar išskirtinai gyvūnų augintojams, todėl nepraleiskite progos susitikti su bendraminčiais. Tačiau, kad viskas vyktų sklandžiai, būtinai gerai „atlikti namų darbus“.

Pasiruošimas kelionei

Prieš leidžiantis į kelionę su augintiniu reikia tam tikro pasiruošimo. Pirmiausia apsvarstykite, koks kelionės laikas Jūsų augintiniui yra tinkamas, ar jo sveikatos būklė yra gera ir ar Jūsų keturkojo draugo būdas apskritai yra tinkamas keliavimui. Labai naudinga, ypač prieš ilgesnį kelią, apsilankyti pas veterinarą. Jis įvertins keturkojo būklę, suteiks, jei reikia, reikalingus skiepus. Gydytojas pakonsultuos, kaip susidoroti su nerimu, kurį gyvūnas gali patirti kelionės metu.

Taip pat pravartu sužinoti, ar žmonės, pas kuriuos keliaujate (jei apsistoti ketinate ne viešbutyje) nėra alergiški, tarkime, šunims.
Vienas svarbiausių dalykų prieš išvyką – augintinio čipavimas. Jei keturkojis jau turi čipą, galite papildomai pasirūpinti, kad ant jo antkaklio būtų nurodyti Jūsų kontaktiniai duomenys.

Kas turėtų sudaryti augintinio kelionės krepšį?

Pagrindiniai augintinio daiktai visiems yra puikiai žinomi: dubenėliai maistui ir vandeniui, patiesalas, galintis atstoti naminį guolį, maistas, vanduo. Tačiau jei susiruošėte į ilgesnę išvyką, vertėtų pagalvoti ir apie gyvūno pirmos pagalbos vaistinėlę. Niekada nežinome, kada gyvūnas gali susižeisti koją, įsiskelti nagą, apsinuodyti.

Kad mūsų draugas jaustųsi kiek įmanoma ramiau ir komfortiškiau, galite pasiimti ir jo mėgiamą žaislą.

Jei ketinate apsistoti viešbutyje, neprošal būtų ir šukos bei rankšluostėlis. Prieš apsistojant galėsite nuvalyti letenas ir iššukuoti besišeriantį kailį.
Jei keliaujate su palapine, nepamirškite, kad gyvūnas taip pat miegos joje. Tai labai aktualu didelių šunų savininkams, nes didelis šuo užima beveik tiek pat vietos, kiek ir žmogus. Tad keliaujant dviese reikėtų pagalvoti apie trivietę palapinę. Joje visi galėsite kokybiškai išsimiegoti. Dar vienas naudingas daiktas tiems, kurie mėgsta išvykas su dviračiais – dviračio priekaba gyvūnui. Jūsų keturkojis apdžiaugs gavęs galimybę pailsėti, nes jis tikrai pavargs nuolat bėgdamas greta. Prieš nusprendžinat su šunimi leistis į nuotykius, realiai įvertinkite kokį fizinį pasirengimą jis turi, ar jam reikia treniruočių. Juk visi suprantame, kad nedidukas ir tingus šunelis neištvers kopimo į kalnus. Šunims reikia fizinio pasirengimo taip pat, kaip ir žmonėms, tad savo kailiuotą keturkojį ruoškite palengva, be streso.

Atsižvelgiant į orus ir gyvūno kailį, pagalvokite ir apie šildančius arba vėsinančius gyvūno drabužius.

Kelionės metu

Likus maždaug keturioms valandoms iki išvykimo, pašerkite gyvūną. Taip maistas jau bus apvirškintas ir keturkojui bus lengviau. Jokiu būdu nemaitinkite jo važiuojančiame automobilyje. Šerkite jį sustoję ir tam skirdami laiko. Visuomet turėkite vandens.

Kelionėje labai svarbus augintinio saugumas. Naudokite specialius saugos diržus, užtikrinkite, kad gyvūnas nekritinėtų ir kitaip pavojingai nejudėtų automobilyje. Įsitikinkite, kad visos gyvūno dalys yra automobilyje. Kad ir kaip Jūsų šaunusis šeimos narys norės pakvėpuoti pro pravertą langą, tai gali būti pavojinga. Jis gali būti sužeistas pravažiuojančių automobilių ar kitų daiktų.

Viena labai dažnai daroma šeimininkų klaida yra šuns ar kito gyvūno palikimas stovinčiame automobilyje. Nepalikite jo ten nė minutei. Esant karštam orui staigiai įkaitęs automobilis gali per minutę tapti pražūtingas. Esant dideliems šalčiams gyvūnas neturės galimybės sušilti, nes bus įkalintas transporto priemonėje. Taip pat, svarbu leisti gyvūnui pajudėti, kai sustojate. Duokite šuniui laisvai pavaikštinėti, prasimankštinti.

Planuojantiems keliones su savo augintiniais primename, kad atsinaujinusioje projekto „Draugiški gyvūnams“ internetinėje svetainėje www.draugiskigyvunams.lt , galite rasti įvairias vietas, kuriose žmonės yra laukiami su savo keturkojais draugais. Draugiškų gyvūnams vietų žemėlapis apima visą Lietuvą, tad drąsiai galite planuotis maršrutą po mūsų šalį. Svetainėje rasite informaciją, kur galite apsistoti su savo keturkojais šeimos nariais, kur galite užsukti su jais pavalgyti, apsipirkti ir gauti įvairias paslaugas.

Linkime Jums linksmų vasaros kelionių po mūsų šalį su savo ištikimiausiais draugais!

“Draugiški gyvūnams” projektas LRT laidoje “Laba diena, Lietuva”

Mums jau 5-eri!

Šiandien yra lygiai penki metai nuo mūsų organizacijos įsikūrimo dienos. Buvo visko: linksmų ir liūdnų dienų, laimėtų ir pralaimėtų bylų, pasiteisinusių ir nepasiteisinusių projektų, pasimetimo darbų kelyje ir grįžimo į jį, didelių ir mažesnių laimėjimų. Tikime, kad per šį laiką, būdami paprasti žmonės savanoriai, vedami bendro tikslo, padarėme labai daug ir tikimės, kad padarysime dar tiek Organizacija dėkoja kiekvienam, vienaip ar kitaip prisidėjusiam prie veiklos gyvavimo. Triskart valio valio valio!   

20914706_1466510883442626_3781065383185436219_n bd5yrs

“Atsakinga kosmetika” kviečia tave į Karklę 2017

Mes labai laukiame! Rožinis triušelis jau pasiruošęs!

Kartu su The Body Shop dovanosime Jums prizus,

rinksime parašus prieš kosmetikos testavimą su gyvūnais ir žaisime!

You're invited to an-3 (1)

Atsakingų tarnybų abejingumas Lietuvoje nustelbia žmogiškumą

 

Vilniuje, lyg simboliškai, Džiaugsmo gatvėje įsikūrusiame Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Biologinės įvairovės priežiūros ūkio skyriuje (toliau – Gamtininkų centre) laikomiems gyvūnams, džiaugsmo gyventi, deja, nedaug. Taip galėtume įvardinti liūdną kasdienybę, kurią išvydome šioje, misiją šviesti ir lavinti moksleivius, bei rodyti tinkamą gyvūnų gerovės pavyzdį turinčioje įstaigoje.

Po gautų skundų apie galimą žiaurų elgesį su gyvūnais, Žirgų globos asociacijos (ŽGA) ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) atstovams bei nepriklausomam veterinarijos gydytojui apsilankius Gamtininkų centre, įvertintos 6-ių ponių, 2-jų asilų ir kitų gyvūnų laikymo bei priežiūros sąlygos. Vizito metu nustatyti daugybiniai ir ilgą laiką besitęsiantys gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimai, tokie kaip netinkamos gyvūnų laikymo sąlygos, per maži, netinkamai įrengti aptvarai, nesuteikiama galimybė fiziškai bendrauti su gentainiais, kurti bandą, sutrikusi gyvūnų psichologinė būklė, neteisinga mityba, nekontroliuojamas centro lankytojų vykdomas gyvūnų šėrimas, sveikatos sutrikimai, negrįžtami fiziologiniai pakitimai dėl laiku ir tinkamai neužtikrintos veterinarinės priežiūros- ilgą laiką netvarkytos kanopos, nesuteiktas būtinas jų gydymas.

Stebėti gyvūnai aplinkoje aiškiai išreiškia patiriamą fizinį ir psichologinį stresą, sunkiai juda ir vaikšto, stipriai priglaustos ausys, daužymas kanopomis į tvorą, apatija, blaškymasis aptvare, agresyvi reakcija į žmogų. Šie pažeidimai vizito metu buvo užfiksuoti vaizdinėje medžiagoje.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnis numato, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikomi šie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 16, 18, 20 dalys ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. numato atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais bei numato, kad gyvūnai, su kuriais žiauriai elgiamasi, gali būti konfiskuojami.

Atkreipiame dėmesį, kad pažeidimai pastebėti iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuojamoje švietimo įstaigoje, kur minėtos laikymo sąlygos atvirai pristatomos lankytojams, rengiamos ekskursijos vaikams, o pati įstaiga turi veterinarijos gydytojo etatą ir yra reguliariai tikrinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Veterinarijos gydytojas, dirbantis Gamtininkų centre, neatsakingai ir aplaidžiai vykdantis savo pareigas ir gaunantis už tai piniginį atlygį, nesutinka su kitų specialistų pateikiamomis išvadomis apie laikomų gyvūnų būklę ir tvirtina, kad savo darbą išmano, pareigas atlieka sąžiningai, laikydamasis visų gydytojo etikos normų.

Po apsilankymo Gamtininkų centre, nuvykome pasimatyti su Biologinės įvairovės priežiūros ūkio skyriaus vedėju Egidijumi Jasinskiu. Gamtininkų centro atstovas bendravo geranoriškai, teigia suprantantis, kad situacija yra bloga, netinkamą gyvūnų priežiūrą sąlygoja per mažas darbuotojų skaičius, jų kompetencijos stoka, finansinių resursų trūkumas. Įstaigos teritorija yra per maža, kad būtų galima užtikrinti tinkamą, visaverčius gyvūnų poreikius atitinkančią aplinką (vienam kanopiniam gyvūnui turi būti skiriama bent apie 500 kv. m. ploto). Žirgų globos asociacija kartu su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ Gamtininkų centrui pateikė išsamų raštą (peržiūrėti dokumentą) apie vizito metu užfiksuotus pažeidimus ir galimus tų pažeidimų sprendimo būdus.

Kitą dieną sulaukėme Gamtinio ir ekologinio ūkio skyriaus vedėjo Almanto Kulbio skambučio, kuris taip pat geranoriškai pripažino, kad susidariusi situacija yra nepatenkinama ir visais laikomais gyvūnais Gamtininkų centras tinkamai pasirūpinti neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių. Gyvūnai yra stipriai sužaloti ir tolimesnis jų laikymas reikalaus daug finansinių investicijų į gydymą bei priežiūrą, taip pat turi būti pertvarkytos laikymo sąlygos, suteikiant galimybę būti gryname ore, turėti laisvą judėjimą. Abipusiu susitarimu buvo nuspręsta, kad tolimesnį gyvūnų- 6-ių ponių, bei 2-jų asilų laikymą ir gydymą gali perimti Žirgų globos asociacija.

Biologinio valstybinio turto (gyvūnų) nuosavybės teisė nustatyta tvarka gali būti perduodama tik vienos švietimo įstaigos kitai arba perleidžiama aukciono būdu, todėl iškart susidūrėme su problema, kaip šiuos gyvūnus teisėtai perimti savo globai. Argumentuodami tuo, kad tinkamai savo funkcijų neatliekanti įstaiga turėtų būti suinteresuota bendrauti geranoriškai, siekdama išvengti didesnės atsakomybės ir savo iniciatyva ieškoti teisėto būdo perleisti gyvūnų nuosavybės teisę, kad šiems kuo skubiau būtų užtikrinta visavertė priežiūra. Atsižvelgiant į bendrą situaciją, tikėjomės operatyvios reakcijos ir noro bendradarbiauti.

Nesulaukus jokių žinių dėl sutarto dalies gyvūnų perdavimo ir įstaigos iniciatyvos spręsti vizito metu užfiksuotus pažeidimus, mūsų prašymu, Seimo narė Dovilė Šakalienė raštiškai kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, pateikdama išsamią įvykio ir užfiksuotų pažeidimų detalizaciją. (peržiūrėti dokumentą);

Gautas Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas šokiruoja (peržiūrėti dokumentą). Rašte teigiama, kad akivaizdūs, vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti gyvūnų gerovės pažeidimai nėra pagrįsti jokiais galiojančiais teisės aktais, o ŽGA ir GGI atstovų vizitų metu nebuvo atsižvelgta į papildomą svarbią informaciją apie gyvūnams suteikiamą laisvą judėjimą aptvertame 2 hektarų žemės plote šiltuoju metų laiku. Bendraudami su Gamtininkų centro darbuotojais išgirdome prieštaraujančią versiją. Jų teigimu, suteikti erdvų ganyklos plotą nėra jokių galimybių dėl per mažos Gamtininkų centrui priklausančios teritorijos. Kas šioje situacijoje kalba netiesą, nesiryžtame spręsti, tačiau kokiu tikslu Gamtininkų centro darbuotojai norėtų nuslėpti geresnes gyvūnų laikymo sąlygas užtikrinančius veiksnius, suprasti yra sunku.(peržiūrėti dokumentą)

Bendros gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygos Gamtininkų centre įvertintos kaip atitinkančios teisės aktų nustatytas normas, argumentuojant tuo, kad privalomų, periodiškai atliekamų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimų metu jokių pažeidimų nenustatyta, o į tarnybos išsakytas pastabas, Gamtininkų centras atsižvelgia ir sąlygas gerina pagal esančias galimybes.

Paskutinio patikrinimo metu, 2017 gegužės 10 d., Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surašė Gamtininkų centro patikrinimo aktą (peržiūrėti dokumentą) ir padarė išvadą, kad teisės aktų pažeidimų, dėl kurių būtų taikomos poveikio priemonės, nenustatyta. Akte pažymėta, kad gyvūnų laikymo vietos valomos ir dezinfekuojamos, gyvūnai šeriami pagal patvirtintas šėrimo normas, gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygos atitinka tos rūšies fiziologinius ir ekologinius poreikius. Akte taip pat pažymėta, kad praėjusio tikrinimo metu (2016-05-05) nustatyti trūkumai yra pašalinti.

Žirgų globos asociacija ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pateikė raštą (peržiūrėti dokumentą) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai su teisėtu reikalavimu pateikti informaciją apie visus 2012-2017 metų laikotarpiu Gamtininkų centre atliktus patikrinimus, juos atlikusius asmenis ir gautas tų patikrinimų išvadas.

Pastebime, kad Žirgų globos asociacijos ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovai Gamtininkų centre apsilankė 2017 gegužės 20 d., t.y praėjus vos dešimčiai dienų po įvykusio ir pažeidimų nenustačiusio paskutinio VMVT patikrinimo. Vizito metu, net kompetencijos neturintis žmogus, gyvūnų kanopų būklę iš pažiūros būtų galėjęs įvertinti kaip labai prastą. Akivaizdu, kad Gamtininkų centre tinkama kanopų priežiūra ir reikalingas gydymas nėra vykdomi jau labai seniai. Nepriklausomas veterinaras iš Latvijos, įvertinęs gyvūnų būklę, atlikęs pažeistų galūnių rentgeno nuotraukas, savo išvadoje teigia (peržiūrėti dokumentą), kad nepriežiūra galėjo tęstis penkis ar daugiau metų, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, šis veterinaras, negali būti laikomas kvalifikuotu ir jo išvada negali būti svariu argumentu vertinant šią situaciją.

Galime tik spėlioti, kaip Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų gerovės skyriaus specialistai – veterinarai, vykdyto patikrinimo metu šių akivaizdžių pažeidimų nesugebėjo ar nenorėjo užfiksuoti. (peržiūrėti dokumentą)

Istorijos eigoje, profesionalaus kalvio dėka buvo suteikta privaloma skubi pagalba ir sutvarkytos Gamtininkų centre laikomų gyvūnų kanopos, kiek tai buvo įmanoma padaryti, atsižvelgiant į komplikuotą jų būklę. Džiaugiamės, kad specialistų vizitų finansines išlaidas geranoriškai padengė pats Gamtininkų centras.

Ši situacija pasiekė aklavietę. Gyvūnai vis dar gyvena Gamtininkų centre, neturėdami laisvės pakankamai judėti, maitinami praeivių jiems kenksmingu maistu, nesulaukiantys būtinos veterinarinės priežiūros, palaužti psichologiškai. Mes siūlome savo pagalbą ir geranoriškai siekiame bendradarbiavimo, kad situacija būtų pakeista ir gyvūnams būtų padėta. Tam pasiūlyti net keli sprendimo būdai ir vienas iš jų – dalies gyvūnų perėmimas, atlaisvinant dalį teritorijos, kitų gyvūnų gyvenimo sąlygoms pagerinti. Tačiau atsakingų tarnybų abejingumas bei Švietimo ir mokslo ministerijos neveiksnumas šiandien Lietuvoje, atrodo, nustelbia žmogiškumą.

 

Gyvūnų žinios: 2017 rugpjūtis

Žiūrėti visas naujienas: ČIA

rugpjnaujienlaiskis17

Translate »