Informacija paruošta Ievos Majauskaitės ir Paulinos Kaikarienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Įsigiję augintinį daugelis mūsų suprantame, kad tai naujasis šeimos narys, kad būsime atsakingi už savo keturkojį daugiau nei 10 metų. Kartais galbūt rūpinamės juo kaip savo vaiku, galbūt laikome geriausiu draugu arba švelniu vaikų mokytoju. Tačiau nepaisant to, dažnai išgirstame apie
žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Skriaudėjai dažnai lieka nepakankamai nubausti, todėl norėdami mūsų šalyje matyti kuo mažiau pranešimų apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, turime imtis veiksmų.
Užsienio praktika rodo, jog reikalingos bent kelios priemonės, siekiant užkirsti kelią gyvūnų nepriežiūrai. Pirmiausia – tai žmonių neabejingumas ir pilietiškumas, kad pastebėjus netinkamą elgesį su gyvūnu būtų imamasi reikiamų veiksmų, svarbiausiai – būtų pranešama policijai ar gyvūnų gerove besirūpinančioms organizacijoms. Taip pat svarbu, kad tokie asmenys neliktų nenubausti. Šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Lietuvoje numatomi keli baudžiamojo kodekso pakeitimai: griežtesnės bausmės kankinantiems gyvūnus, įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose bei draudimas nuo 3 iki 5 metų laikyti gyvūną. Anot Seimo nario L. Balsio, teismų praktika rodo, kad už gyvūnų kankinimą teisti žmonės linkę savo elgesį kartoti, o šiuo metu net nėra įstatyminio pagrindo neatiduoti dėl žiauraus elgesio paimtų gyvūnų: „Būna, kad susimoka baudą, atimami gyvūnai, o jie ateina ir reikalauja – grąžinkit mano gyvūnus, nes tai mano nuosavybė ir jie toliau su jais žiauriai elgiasi. Nėra iki šiol jokios įstatyminės normos, kuri draustų jiems grąžinti atimtus ar naujus gyvūnus laikyti“.
Draudimas turėti augintinį po žiauraus elgesio su juo ar nusižengimo, inicijuotas VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ organizacijos. Panašūs draudimai šiuo metu jau taikomi ne vienoje pasaulio valstybėje: Lenkijoje – iki 10 m., Suomijoje ir Švedijoje – 2 m., Rumunijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 m., Norvegijoje ir Italijoje – 3 m. Taip pat Suomijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Maltoje numatytas draudimas laikyti gyvūną jį skriaudusiam asmeniui nuo 3 iki 5 metų. Seimo narė Dovilė Šakalienė pabrėžia: „Šiandien jūs galite prisidėti prie saugesnės ir jautresnės Lietuvos kūrimo“.
Deja, bet šiuo metu tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kol kas bausmių sugriežtinimo nėra, t.y. draudimas turėti kitą gyvūną, net ir netekus prieš tai neprižiūrėto ar kankinto, dar neįsigaliojęs, o tik svarstomas. Efektyviausias būdas sumažinti gyvūnų nepriežiūros atvejus arba juos palaipsniui naikinti – kalbėti garsiai ir užtikrintai. Pritaikius vienam asmeniui bausmę daugiau dėmesio į tai atkreiptų ir kiti potencialūs gyvūnų skriaudėjai. Toks atsakingas pavyzdys, tikėtina, jog kiek išgąsdintų piliečius, kurie jaučiasi laisvai skriausdami už save silpnesnį gyvūną ir yra baudžiami nepakankamai arba tiesiog negriežtai, apsiribojant pinigine bauda. Tai neabejotinai reikia sustabdyti ir keisti visuomenės požiūrį tiek į naminį, tiek į ūkyje laikomą gyvulį.
Draudimui laikyti gyvūną pritaria ir įvairios Lietuvos gyvūnų prieglaudos. Viena iš jų – VšĮ „Lesė“. Organizacijos Kauno skyriaus atstovė pabrėžia: „Manau, kad kaip ir dauguma organizacijų nenustebinsiu atsakydama, kad bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais ne tik turi, bet ir privalo būti griežtinamos. Net ir moksliškai yra įrodyta, kad žmonės, kurie smurtavo prieš gyvūnus, bus labiau linkę smurtauti ir prieš kitus žmones. Negana to, tie išpuoliai prieš gyvūnus būna tokie sadistiški, norint sukelti kuo daugiau skausmo ir kančių, kad sunku ir protu suvokti. Savaime aišku, kad kol įsigalios toks draudimas turės praeiti nemažai laiko. Lygiai taip pat suprantama, kad tokie draudimai nebus itin lengvai įgyvendinami – visi žinome, kokia gausybė beglobių gyvūnų yra Lietuvoje, ir kaip lengva įsigyti šuniuką/kačiuką. Tačiau bet kokie žingsniai, siekiantys/griežtinantys bausmes smurtautojams yra tik sveikintini, nes tik palengva galima kažką pakeisti“. VšĮ „Penkta koja“ organizacija taip pat pritaria draudimo siūlymui: „Manome labai teigiamai, jei tik kas prižiūrės, kad šie reikalavimai būtų vykdomi ir jų laikomasi. Kol kas tas Lietuvoje vyksta sunkiai“. Bausmių griežtinimo idėjai pritaria ir dar viena gyvūnų organizacija VšĮ „Naminukai“: „Palaikom šį siūlymą ir manome, jog jis yra reikalingas, taip pat pasiteisinęs ir taikomas daugumoje išsivysčiusių pasaulio valstybių“.
Tačiau vis tik tokiam draudimui įsitvirtinti Lietuvoje reikia nemažai laiko, viskas turi vykti mažais, bet užtikrintais žingsneliais. Svarstymas griežtinti bausmes skriaudėjams jau yra pakankamas ir sveikintinas žingsnis žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų mažinimui. Ne paslaptis ir tai, jog beglobių gyvūnų mūsų šalyje yra gausybė, todėl ir jų įsigijimas yra itin prieinamas kiekvienam žmogui. Neabejotina tik viena – draudimo inicijavimas buvo ir yra reikalingas, tikimasi, jog Seimas priims tinkamą, logišką ir gyvūnų gerovei palankų sprendimą. Skriaudėją nuo žiauraus elgesio su gyvūnu neturėtų sustabdyti vien tik didinamos baudos ar grasinimai teismais, bet ir jo paties kintantis suvokimas apie šią trapią būtybę, kuriai reikia meilės ir globos.
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Gyvūnų padėčiai šalyje gerėjant, vis dar pasitaiko nepriežiūros atvejų, išsprendžiamų tik neabejingų žmonių veiksmais ir kreipimųsi į atsakingas institucijas.
Dar 2016 metais „SOS gyvūnai“ pasidalino Vingio parke lakstančio haskio nuotrauka, tikėdamiesi, jog šeimininkai pamatys ir susigrąžins savo pabėgusį augintinį. Nors haskis buvo padovanotas naujiems šeimininkams 2017-05-11, situacija nepasikeitė. Prireikė dvejų metų, kad tikroji neva pasiklydusio haskio istorija iškiltų į viešumą
2018 metų rugsėjo šeštos dienos vakare prie Užupio kavinėje sėdinčios GGI neBrisius.lt projekto koordinatorės Elenos Rutkauskaitės šuns prisistatė palaidas haskis. Jo šeimininkų nesimatė, o pats šuo atkakliai lindo prie Elenos kalytės. Galiausiai šunims buvo leista apsiuostyti, bet palaidasis haskis nesitraukė dar kokių 15 minučių, taip trukdydamas ramiai sėdintiems žmonėms su tvarkingai pririštais augintiniais.
Nors vėliau haskis nubėgo, rytojaus dieną draugai atsiuntė Elenai nuotrauką, jog tas pats šuo laksto „Open Kitchen“ turguje. Apie aštuntą valandą vakaro, važiuodama namo, Elena vėl pamatė haskį, ir vėl palaidą, prie Užupio „IKI“. Tuo metu manydama, jog jis pasiklydęs, sustojo nufotografuoti, bet šuo nubėgo – pasirodo, grįžo į Tymo turgų, ir ten ėmė lįsti prie dar vieno su šeimininku stovinčio šuns – Niufaundlendo. Elenai pasiteiravus žmogaus, ar jis žino, kieno šitas haskis, paaiškėjo, jog jis Paupyje gyvenančių šeimininkų pastoviai paleidžiamas laisvai lakstyti.
Grįžusi namo, Elena paskelbė haskio nuotrauką internete ir žmonės ėmė rašyti, jog tai seniai žinoma Paupio bėda – šuo arba uždarytas kaukia, neduodamas ramybės kaimynams, arba yra laisvai paleidžiamas į lauką ir pridaro bėdų praeiviams – yra užpuolęs ne vieną žmogų ir šunį. O visi bandymai kalbėtis su šeimininkais – bevaisiai.
„Keista ir baugu, kad šeimininkai šitaip neatsakingai elgiasi“, – teigia Elena ir pabrėžia, jog tokio dydžio nekontroliuojamas šuo – rimtas pavojus mažų veislių šuniukams. Vienas įkandimas ir viskas. „Suprantu, kad šuo gali būti sudėtingas, bet yra dresūra ir priemonės, kurių imantis tikrai galima išspręsti bėdą. Čia akivaizdus, piktybinis šuns neprižiūrėjimas“, – komentuoja mergina ir priduria, jog toks šeimininkų elgesys kelia didžiulį pavojų ne tik kitiems žmonėms ir gyvūnams, bet ir pačiam haskiui – jį bet kada gali nutrenkti automobilis ar sužaloti pikti kaimynai. „Augintiniai – mūsų atsakomybė“, – gyvūnų augintojų sąmoningumą skatina Elena.
Tuo metu kita liudininkė pasakoja apie susidūrimą su minėtuoju haskiu rugsėjo ketvirtą dieną – palaidam šuniui pribėgus prie Užupio Angelo, mergina paskambino ant jo antkaklio buvusiu numeriu. Atsiliepę šeimininkai paprašė šunį paleisti. Po dviejų dienų, rugsėjo šeštą, tas pats haskis, tik jau be antaklio, užpuolė tos pačios merginos tvarkingai pavadėliu pririštą šunį, drauge su šeimininke buvusį „Užupio picerijoje“.
Įvykį, pasibaigusį veterinarijos klinikoje, praneša Rasa – rugsėjo septintą dieną minėtasis haskis iš pasalų puolęs jos Jorkšyro terjerą ir kandęs tiesiai į galvą. Tai patvirtina veterinaro išrašas ir sąskaita – 30 eurų.
Rugsėjo šeštosios vakare, liudija Kristina, jos kalytė buvusi užpulta haskio. Laimė, tąkart viskas baigėsi gerai.
Liudininkė Irma pasakoja, kad yra mačiusi palaidą haskį „Open Kitchen“ turguje ir prie tvenkinių, o prieš porą savaičių jis pribėgęs prie jos šuns, tačiau pavyko nuvyti.
Keli kiti žmonės liudijo, jog matė be šeimininkų lakstantį haskį įvairiose Užupio vietose. Birželio vienuoliktą dėl šuns nepriežiūros kreiptasi į policiją.
Surinkę liudininkų parodymus 2018 m. rugsėjo 18 dieną VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kreipėsi į atsakingas institucijas. Į aplaidaus elgesio su gyvūnu problemą rimtai žiūrėjusių žmonių dėka buvo pasiektas sprendimas – policija šeimininkei už augintinio nepriežiūrą skyrė 15 eurų baudą. Pranešimui pasikartojus bauda bus kur kas didesnė bei bus svarstoma šunį konfiskuoti. Į pranešimą taip pat sureagavo ir Vilniaus miesto savivaldybė bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
