Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Situacija: vienišas senelis paguldomas į ligoninę ilgesniam laikui. Arba, kol galėjęs, tol tvarkęsis savarankiškai, o dabar išvežamas į slaugos namus. Arba miršta. Visais atvejais – namo artimiausiu metu, ar net visai, nebegrįš. Ką artimiesiems arba institucijoms daryti su bute ar name likusiais senolio gyvūnais?
Pirmiausia derėtų paminėti, jog keturkojai augintiniai neretai yra vieninteliai nuolatiniai senelių palydovai tiek mieste, tiek kaime. Pasirūpinimas jų likimu po seno šeimininko nelaimės ar mirties – tai ne tik rūpinimasis gyvūnų gerove apskritai, bet ir pagarbos ženklas žmogui, kuris ne vienerius metus augino, šėrė, vedžiojo ir mylėjo savo šuniuką ar katinėlį. „Paleistas į laisvę“ – tai yra išmestas į lauką – naminis gyvūnas neišgyvens, jis nepratęs ieškotis maisto pats, nepratęs prie temperatūros pokyčių, o jei dar yra vyresnio amžiaus, ligotas, neskiepytas, nesterilizuotas ar nekastruotas, pavojų skaičius tik išauga. Užrakintas ar užkaltas viduje šuo arba katinas paprasčiausiai iš lėto, kankindamasis nutrokš ir mirs iš bado, nekalbant apie nešvarą namuose, kurią paliks nevedžiotas ir netvarkytas. Ar to nusipelnė mylimas garbaus amžiaus žmogaus draugas?
Kita situacija – rūsių užkalimas nepatikrinus, ar ten nepasiliko šiltesnės vietos ieškančios benamės katės. Jau ir taip patyrusių kančią – kažkada žmonių ištrenktų į gatvę – jų laukia siaubinga mirtis iš troškulio ir bado. Gaila, bet kai kurių gyventojų ir bendrijų atstovų tai nejaudina – rūsys turi būti užkaltas ir dabar pat. Deja.
Kaipgi spręsti šias problemas?
Geriausias būdas – asmeninė iniciatyva. Jei tik turite nors menkiausią galimybę, priglauskite gyvūną savo namuose, arba reguliariai ateikite jo pašerti, pavedžioti, pabūti drauge. Atminkite, jog dėl susidariusios situacijos jis stresuoja taip pat, ar net dar labiau, nei jūs!
Jeigu toks variantas netinka, ieškokite jam naujų namų – nufotografuokite, aprašykite ir įkelkite į skelbimus. Galite paprašyti prieglaudų, kad pasidalintų – arba, jei yra reikalinga laikina globa, padėtų rasti globėjus.
Prieš dovanojant gyvūną labai rekomenduojama jį bent jau kastruoti ar sterilizuoti – taip galėsite būti ramūs, kad pasaulyje nepadaugės beglobių, niekam nereikalingų, namų ieškančių ir nerandančių mažylių. Jeigu gyvūnas nenukirmintas ir neskiepytas, šių procedūrų atlikimas būtų indėlis į augintinio sveikatą. Jeigu negalite tuo pasirūpinti patys, įsitikinkite, jog padarys naujieji šeimininkai. Neatiduokite šuns ar katino bet kam, vien tam, kad „nebebūtų problemos“. Paklausinėkite apie būsimus namus, apie tai, kas keturkojį prižiūrės, ar bus kasmet skiepijamas ir taip toliau. Įsitikinkite, jog nauji šeimininkai – patikimi žmonės!
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ taip pat nori pasiūlyti pagalbą: jeigu jūsų artimas žmogus atsigulė į ligoninę ar slaugos namus, nepalikite jo brangių augintinių likimo valiai, pririštų ar uždarytų. Jeigu niekaip nepavyksta rasti išeities patiems, kreipkitės į mus – nepažadame, kad perimsime globą, tačiau per savo kanalus ieškosime sprendimo, galimų globėjų ar naujų namų, taip pat pasidalinsime patarimais ir patirtimi, ką daryti. Jeigu žinote atvejį, kuomet gyvūnai yra palikti vieni be priežiūros, praneškite mums. Taip pat skatiname kreiptis, jeigu yra įtarimas, jog rūsyje bus suvisam užkaltas ten įsmukęs gyvūnas.
Nors „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ negali pažadėti, jog tikrai padės, bet užtikrina, jog padarys viską, kad pagalbos prašymas būtų išgirstas tarp tų, kurie gali rasti susidariusios situacijos sprendimą.
Kreiptis numeriu: 868600626
Prepared by Evelina Žičkutė, a volunteer of the public institution „Animal Wellbeing Initiative“ in order to encourage the animal owners to protect their animals and take care of their wellbeing
Animal testing is often lacks society‘s attention. The reason behind is probably that cruel animal testing is controlled and watched over by scientists, doctors and soldiers. We tend to trust them. It is probable that our naivety is also to be blamed for. When we see the word „cosmetics“, we immediately think about beauty, taking care of our skin, rose petals and pure coconut milk. Even when people hear that some of cosmetics they use are tested in animals, they might start wondering: what‘s wrong in washing a rabbits‘fur with a fragrant shampoo?
However, people are not aware that the ingredients of such cosmetics were rubbed into a rabbit‘s shaved skin and were dripped to its eyes to see if it still can see. To see if those ingredients might cause cancer or birth defects in their offspring’s, rabbits were fed with those ingredients by force. Such animal testing is carried out without anaesthesia and sooner or later it completely destroys animals‘inner and outer organs; animals become blind and ill. A rabbit used in testing is no longer needed, therefore it is strangled, its neck is broken or it is beheaded. Probably these are even some of the gentlest cases as during some medical experiments animals were and still sometimes are being gutted while still alive. In 2012, PETA released undercover video footage leaked by a whistleblower of a military trauma training course conducted by military contractor. In the video, course participants and instructors laugh and joke as live goats have their legs broken and amputated with tree trimmers, are stabbed, and have their internal organs pulled out.
Not only rabbits are used in animal testing, but also mice, rats, hamsters, guinea pigs, fishes, dogs, cats, pigs, goats, monkeys and other animals.
A right of animals to live a decent life without pain was defended even when such experiments had some theoretical meaning, for example, when it helped to have a breakthrough in human medicine etc. Nowadays, we live in a modern technology world and animal testing is beyond immoral. Moreover, it is possible to test the same things without animals. For example, Germans refused using animals in army training, when the USA army representatives suggested them to do so. Germans pointed out that animal testing is prohibited in their law and it is not effective enough, as there are other more effective options. Furthermore, it is also proved that animal testing is not useful because we are not the same.
It is possible to test many things while using mannequins, for example, during auto accidents simulation. It is also possible to use computer simulation programs (in silico), analyse cells (in vitro) etc. If scientists stop testing animals and start analysing human cells, they might get a better result. Thalidomide had no negative effects on mice or rat offspring’s, however women, who took this medicine to fight their morning sickness witnessed birth defects in their babies. Other medicine, fialuridine had no negative effects on mice, rats, dogs, monkeys. However 5 people who took it died and 2 survived only after liver transplantation. Another similar case is that of tregalizumab. First tested in monkeys, then a smaller dose of this medicine was delivered to 6 people. Their body temperature rose immediately, vomiting and diarrhoea started, their organs did not work normally. The death was right behind the corner.
However, death is even closer to those who receive the very first experimental dose and their life is not protected at all. For example, beagles are dogs that are used the most in animal testing. Beagles are gentle and they tolerate anything humans do, so, it is as right to say that beagles are used as the most naive.
Started in 2004 as the small USA charity organization, which saved animals in south California, in 2010 it was reached out by research laboratory asking if it could take in two “experimentally-spent” beagles.
The video of the two beagles taking their first steps of freedom, touching the grass, seeing the sky, and being able to finally play went viral and thus was born the Beagle Freedom Project.
In 2018, Beagle Freedom Project became a part of the Rescue + Freedom Project, a charity dedicated to rescuing all animals from caged cruelty, whether in a laboratory experiment, a pen at a racing track, factory farm confinement, or the binding twine used in Chinese dog meat markets.
We talked with Lex Kartane, one of the project volunteers
How did you come up with an idea of joining Rescue + Freedom project? What is your position in this organization?
Lex: I decided to start volunteering in this organization when I could start fostering animals. I chose Rescue + Freedom Project mainly because they are not only saving animals from research laboratories, but they are also educating people. Every rescued animal and its new owner is a new symbol of those animals that are still in research laboratories.
I am currently guarding one little doggie and helping in events held in north California.
Do you recall your first impression? What makes this organization to stand out?
Lex: Rescue + Freedom Project (previously known as Beagle Freedom Project) is an unique organization because the majority of animals they rescue spent the big part of their lives in research laboratories, where they were used in animal testing. Once we rescue an animal, it directly goes to a new foster home, where it is being held under rehabilitation for the first few months. The rehabilitation time is different as it depends on each animal and its health issues. Some animals are fast at adapting at a new lifestyle and really want the love of a human, while others are still afraid of humans even after several months.
I am so excited to be a part of this amazing project, help those animals that were tortured right from their first days and tell their stories to everyone who wants to hear them.
Could you tell us any special situation or moment that you cannot forget?
Lex: One of the most incredible situations to witness was when a group of rescued beagles first felt freedom. Seeing them making first steps on the grass, sniffing at each other freely and without no cages was amazing.
In your opinion, why animal testing is still used, when there are other, more ethical options?
Lex: It is very hard to answer such question as more and more scientists are against animal testing. In my opinion, one of the reasons why animal testing is still an issue is that people are not open for changes. It is sad to admit that many tests are being carried out year after year, without any changes. The same experiment after the same experiment…
Money and a huge business is another, more important reason.
Tell us more about your rescued dogs.
Lex: I am currently taking care of a dog named Raggie and a dog named Lyra, both of them were rescued from research laboratories.
Raggie. Raggie was supposed to stay at my home for a while, but we decided to keep him. At the beginning Raggie was not aware of how to be a dog, as he lived in a research laboratory before and was in a cage all the time (except for tests). He could not climb the stairs, jump on the sofa, walk with a leash or pee outside. He even ate his first small snack in half an hour! Raggie learned so much during first two weeks: every day marked a new achievement. Raggie realized that people are not going to hurt him anymore and started trusting me and my husband Shani.
Raggie had many nightmares during first months, luckily, now it happens less and less. He learned how to play with other dogs and toys.
Raggie had two tattoos: one inside his ear and another one on his tummy. Before Raggie had no name, he had only a tattooed number. He was debarked. He started making some noises after 2 months.
He is now so happy, so attached to me. He loves to go to a beach or dog parks.
Lyra. I am in charge of Lyra now, she will live with me for a while and we will look her a new home after her rehabilitation.
Lyra was also used for animal testing. She had a blood disease thrombocytopenia, probably as a result of the experiments she suffered. She is only 11 months old. At the beginning Lyra could have suffered bleeding from her eyes, nose or have a terminal brain bleeding. Luckily, we found her a treatment that seems to work, so the future seems to be bright. Now she is not in danger of bleeding terminally, we are continuously decreasing her drug dose and she even started to play a little!
Lyra was also not aware of the free life, however she still trusts people so much, even after living in cages. She always comes to have a pat and she loves to jump on our knees.
Her favourite things are tummy rubbing, ear scratching and just being next to a human being. Shani and I always call her our perfect Lyra.
What would you say to those, who say “they are just animals”?
Lex: Animals feel pain, are conscious and want to enjoy life as much as people do (people technically are also animals). Moreover, nowadays we have so much other options apart from animal testing, which are even more precise and correct.
What could an ordinary person make in order to make a change?
Lex: Very good question! One of the most important and easiest options: do not buy products tested on animals. You can find on the internet and see if the product was tested on animals or not. Animal testing can be used almost for everything: drugs, toilet cleaners, washing powder, cigarettes, cosmetics, tea or even chocolate.
It is about time to end the archaic practice of using living creatures for our own good. By the way, nowadays you can choose from so many options, so why would you not choose to buy a shampoo that was not tested on unarmed, innocent creatures?
Sources:
http://atsakingakosmetika.lt/bandymai-su-gyvunais/
https://www.peta.org/issues/animals-used-for-experimentation/animals-used-experimentation-factsheets/military-war-animals/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK232082/
https://www.thesun.co.uk/news/2917810/elephant-man-drug-testing-trial-tgn1412/
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Bandymai su gyvūnais – tema, kuriai skiriama nepakankamai visuomenės dėmesio. Galbūt to priežastis yra faktas, jog žiaurumai vyksta už daugybės uždarų durų, kurias sergsti mokslininkai, medikai ir kariai – atstovai profesijų, kuriomis pasitikima. Galbūt čia kaltas naivumas – paminėjus žodį „kosmetika“ pirmiausia į galvą šauna grožis, rūpestis savo oda, rožių žiedlapiai ir tyras kokosų pienelis. Net išgirdę, kad kosmetikos gaminys yra bandytas ant gyvūnų, žmonės gali nesuprasti – kas čia tokio, kad kokio nors triušio kailis buvo ištrinktas kvepiančiu šampūnu?
Deja, tokie žmonės nežino, kad kosmetinio gaminio ingredientai buvo trinami į nuskustą triušio odą ir lašinami į akis tikrinant, ar apaks. Triušiai buvo priverstinai šeriami preparatu testuojant, ar susirgs vėžiu, ar palikuonys bus išsigimę. Tokie bandymai, atliekami be nuskausminimo, anksčiau ar vėliau negrįžtamai sužaloja vidinius ir išorinius gyvūno organus, apakina ir suluošina jį. Bandomasis triušis nebereikalingas – tad yra uždusinamas, sulaužomas jo kaklas arba nukertama galva. Ir tai, ko gero, yra netgi vienas švelnesnių variantų, mat atliekant medicininius eksperimentus, gyvūnai buvo ir kai kur tebėra skrodžiami gyvi. 2012 metais PETA paviešino įrašą, kur kariškiai, treniruojami nepasimesti karo lauke, juokauja stebėdami, kaip ožiams kertamos kojos ir traukiami lauk vidaus organai.
„Bandomasis triušis“ tėra posakis – bandymams naudojamos pelės, žiurkės, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, žuvys, šunys, katės, kiaulės, ožiai, beždžionės ir kiti gyvūnai.
Gyvūnų teisė į orų gyvenimą be skausmo buvo bandoma ginti dar tada, kada tokie eksperimentai bent jau teoriškai galėjo turėti prasmę – mokslinius pasiekimus žmonių medicinoje, ir panašiai. Dabar, šiuolaikiniame technologijų amžiuje, daugiau nei neetiška naudoti gyvas, jaučiančias būtybes bandymams, kurie gali būti atlikti be jokio skausmo niekam. Pavyzdžiui, JAV armijai pasiūlius Vokietijai karinėms treniruotėms naudoti gyvūnus, vokiečiai atsakė, kad tai neatitinka įstatymų bei nėra pakankamai efektyvu – egzistuoja geresnių, jau naudojamų alternatyvų. Be to, vienas tyrimas atskleidė, kad gyvūnai netinkami naudojimui dėl skirtingos anatomijos.
Dauguma įvairių sričių bandymų gali būti atliekami naudojant žmonių manekenus (pvz. imituojant avariją), kompiuterinės simuliacijos būdu (in silico), ląstelių tyrimo metodu (in vitro), ir pan. Naudojant žmonių ląsteles išauga tikimybė, jog rezultatai bus tikslūs, priešingai nei eksperimentuojant su gyvūnais. Talidomidas nepakenkė pelių ir žiurkių jaunikliams, tačiau šiuo vaistu rytinį pykinimą malšinusios moterys susilaukė apsigimusių kūdikių. Kitą vaistą – fialuridiną – gerai pernešė pelės, žiurkės, šunys, švilpikai ir primatai – bet jo gavę penki žmonės mirė, o du išgyveno tik po kepenų transplantacijos. Išbandytą ant beždžionių, sumažintą teralizumabo dozę gavo šeši pacientai žmonės. Akimirksniu pakilo temperatūra, prasidėjo vėmimas ir viduriavimas, ėmė strigti organų veikla. Mirtis buvo čia pat.
Vis dėlto, dar dažniau mirtis būna šalia tų, kurie gauna pirmąją eksperimentinę dozę, ir kurių gyvybė nesaugoma. Kalbant apie šunis, dažniausiai pasirenkami bigliai – dėl jų švelnaus charakterio ir tolerancijos žmogaus elgesiui. Kitaip tariant, jie pasirinkti kaip patikliausi.
2004 metais JAV gimė nedidelė organizacija, gelbėjusi pietų Kalifornijos gyvūnus. 2010 metais ji sulaukė skambučio iš mokslinių tyrimo insitituto su prašymu paimti du „eksperimentaliai sunaudotus“ biglius.
Pamačius, kaip šuneliai pirmą sykį kojomis paliečia žolę, įkvepia gaivaus oro ir pamato dangų… radosi projektas „Beagle Freedom Project“.
2018 metais visos veiklos sudėtos į vieną – „Rescue + Freedom Project“ – kuris rūpinasi bandymams naudotų gyvūnų adaptavimu naujam gyvenimui, šunų iš Kinijos mėsos rinkos gelbėjimu, ir, tiesą sakant, visa kita įmanoma pagalba gyvūnams.
Apie savanorystę projekte bei gyvūnų išnaudojimo problemą kalbame su Lex Kartane.
Kaip sugalvojote prisijungti prie Rescue + Freedom projekto? Kokios jūsų pareigos organizacijos veikloje?
Lex: Pradėti savanoriauti šioje organizacijoje nusprendžiau, kai gyvenimo aplinkybės leido pradėti globoti gyvūnus. Rescue + Freedom Project pasirinkau būtent dėl jų misijos ne tik gelbėti gyvūnus iš laboratorijų, bet ir vykdyti šviečiamąją veiklą. Kiekvienas globojamas gyvūnas ir jų globėjai tampa tarsi visų kitų gyvūnų, kurių nepavyko išgelbėti iš laboratorijų, ambasadoriais.
Šiuo metu globoju vieną šunytę ir padedu renginiuose, jei kokių būna vakarų Kalifornijoje.
Koks buvo pirmasis įspūdis? Kuo išskirtinė ši organizacija?
Lex: Rescue + Freedom Project (anksčiau žinomas kaip Beagle Freedom Project) yra išskirtinė organizacija, nes dauguma jų išgelbėtų gyvūnų didžiąją savo gyvenimo dalį praleido laboratorijose, kur juos naudojo bandymams. Tik išgelbėti iš laboratorijų visi gyvūnai pirmiausia keliauja pas globėjus, kur pirmuosius mėnesius vyksta reabilitacija. Priklausomai nuo gyvūnėlio ir traumų, kurias jiems teko patirti, reabilitacijos laikotarpis skiriasi. Vieni buvę laboratorijų gyvūnai greitai pripranta prie namų gyvenimo, ir labai nori meilės, kiti net ir po kelių mėnesių bijo žmonių prisilietimo.
Labai džiaugiuosi, kad galiu būti dalimi šio nuostabaus projekto ir atverti savo namų duris tiems gyvūnams, kurie buvo išnaudojami nuo pat gimimo. Ir tuo pačiu papasakoti jų istorijas tiems, kas domisi.
Ar buvo kokia situacija ar įvykis, kuris įstrigo atmintyje?
Lex: Viena iš pačių nuostabiausių situacijų, kurias teko patirti savanoriaujant, buvo matyti daugiau negu dešimties išgelbėtų biglių pirmuosius žingsnius laisvėje. Matyti, kaip jie pirmą kartą vaikščiojo ant žolės, galėjo apuostyti vieni kitus nebe per grotas ir narvus, o laisvėje.
Kodėl, jūsų nuomone, net esant žmoniškiems būdams, bandymai su gyvūnais vis dar vyksta?
Lex: Labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes vis daugiau ir daugiau mokslininkų pasisako prieš bandymus su gyvūnais. Mano nuomone, viena iš priežasčių, kodėl vis dar vyksta bandymai su gyvūnais, yra ta, kad žmonės ne visuomet yra atviri pokyčiams. Liūdna pripažinti, kad daugybė bandymų vykdomi metai iš metų, be jokių pokyčių. Tas pats eksperimentas po to paties…
Kita ir daug didesnė priežastis yra pinigai, ir verslas, kuris yra didžiulis.
Ar galėtumėte pasidalinti savo šuniukų istorijomis? Auginate du išgelbėtus biglius?
Lex: Šiuo metu auginu šuniuką, vardu Ragis, ir globoju kitą šunytę, vardu Lyra. Jie abu buvo išgelbėti iš laboratorijų.
Ragis. Ragis į mano namus atkeliavo kaip globotinis, bet pasiliko čia visam laikui. Iš pradžių Ragis nežinojo kaip būti šuniuku, prieš atkeliaudamas pas mus jis gyveno laboratorijoje, visą laiką uždarytas narve (tik bandymų metu praleisdavo laiką ne jame). Jis nežinojo, kaip lipti laiptais, kaip užšokti ant sofos, vaikščioti su pavadėliu ar šlapintis lauke. Net suvalgyti pirmąjį mažiuką skanėstą jam užtruko daugiau negu pusvalandį! Per pirmąsias dvi savaites Ragis išmoko tiek daug – kiekvieną dieną turėjome naują didžiulį pasisekimą. Jis suprato, kad žmonės jo nebeskriaus, ir išmoko pasitikėti manimi ir mano sutuoktiniu Shani.
Pirmuosius mėnesius Ragis sapnuodavo daugybę košmarų, bet laimei dabar jų pasitaiko mažiau ir mažiau. Ragis išmoko žaisti tiek su kitais šuniukais, tiek su žaislais.
Ragis turi dvi tatuiruotes: vieną ausies viduje, kitą ant pilvuko. Prieš atkeliaudamas pas mus jis neturėjo vardo, tik numerį, kuris ir buvo ištatuiruotas. Jo balso stygos taip pat buvo išoperuotos. Užtruko beveik du mėnesius, kol pradėjo leisti pirmuosius garsus.
Dabar jis labai laimingas, absoliučiai prisirišęs prie manęs, mėgsta eiti į paplūdimį ar šunų parkus.
Lyra. Lyra yra mano globotinė, tai reiškia, kad ji gyvena pas mus laikinai ir po reabilitacijos ieškos naujų namų.
Lyra, kaip ir Ragis, buvo naudojama bandymams. Pas mus ji atkeliavo su nekokia diagnoze – trombocitopenija. Tai kraujo liga, ir veterinarai mano, kad ji gavo ją kaip šalutinį poveikį dėl eksperimentų, kurie buvo daromi. Ji yra labai jaunutė, tik 11 mėnesių. Pačioje pradžioje Lyrai grėsė pavojus pradėti kraujuoti iš nosies ar akių, ar mirtinai nukraujuoti į smegenis. Laimei, po kelių apsilankymų pas skirtingus veterinarus, suradom gydymą, kuris buvo (ir vis dar yra) labai veiksmingas ir prognozės labai geros. Po 3 mėnesių gydymo nebėra pavojaus nukraujuoti, mažiname vaistų dozę ir ji pradėjo truputį žaisti!
Kaip ir Ragis, pačioje pradžioje Lyra nežinojo gyvenimo laisvėje, bet jos pasitikėjimas žmonėmis, net ir po gyvenimo narve, yra neįtikėtinas. Ji visados ateina būti paglostyta ir labai mėgsta užšokti ant kelių.
Pilvuko kasymas, ausyčių glostymas ar tiesiog buvimas šalia žmogaus, kuo arčiau prisiglaudus, jos mėgstamiausias dalykas. Drauge su Shani mes visada ją vadiname mūsų tobuląja Lyra (our perfect Lyra).
Ką galėtumėte atsakyti tiems, kurie sako “juk tai tik gyvūnai” ?
Lex: Gyvūnai jaučia skausmą, turi sąmonę ir nori mėgautis gyvenimu, taip pat kaip ir žmonės (kurie techniškai irgi priklauso gyvūnų karalystei). Be to, šiais laikais yra daugybė alternatyvų, kurios ne tik, kad nenaudoja gyvūnų, bet ir suteikia tikslesnius, geresnius rezultatus.
Ką galėtų padaryti eilinis žmogus, kad situacija pasikeistų į gera?
Lex: Labai geras klausimas! Vienas iš svarbiausių (ir lengviausių) būdų norint pakeisti situaciją į gerą – tai neremti tų kompanijų ir nepirkti tų produktų, kurie yra bandomi ant gyvūnų. Yra daugybė informacijos tiek internete, tiek išmaniųjų telefonų programėlėse, kuriose galima labai lengvai pasižiūrėti, ar produktas buvo išbandytas ant gyvūnų, ar ne. Beveik viskas, ką tik galit įsivaizduoti, gali būti išbandyta ant gyvūnų, pradedant narkotinėmis medžiagomis, tualetų valikliais, skalbimo milteliais, cigaretėmis, ir baigiant kosmetikos priemonėmis, vaistais, arbatomis ar net šokoladu.
Atėjo metas technologijų amžiui pateisinti savo vardą ir užbaigti archajiškas, gyvas būtybes išnaudojančias praktikas, ir verčiau dirbti jų labui. Tuo metu eiliniams žmonėms prekių ir paslaugų pasirinkimas kaip niekada platus, tad kodėl nepasirinkus šampūno, kurį kuriant nebuvo naudotas smurtas prieš beginkles, visiškai niekuo dėtas gyvas būtybes?
Šaltiniai:
http://atsakingakosmetika.lt/bandymai-su-gyvunais/
https://www.peta.org/issues/animals-used-for-experimentation/animals-used-experimentation-factsheets/military-war-animals/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK232082/
https://www.thesun.co.uk/news/2917810/elephant-man-drug-testing-trial-tgn1412/
Geriausias būdas – asmeninė iniciatyva. Jei tik turite nors menkiausią galimybę, priglauskite gyvūną savo namuose, arba reguliariai ateikite jo pašerti, pavedžioti, pabūti drauge. Atminkite, jog dėl susidariusios situacijos jis stresuoja taip pat, ar net dar labiau, nei jūs!
Jeigu toks variantas netinka, ieškokite jam naujų namų – nufotografuokite, aprašykite ir įkelkite įskelbimus. Galite paprašyti prieglaudų, kad pasidalintų – arba, jei yra reikalinga laikina globa, padėtų rasti globėjus.
Prieš dovanojant gyvūną labai rekomenduojama jį bent jau kastruoti ar sterilizuoti – taip galėsite būti ramūs, kad pasaulyje nepadaugės beglobių, niekam nereikalingų, namų ieškančių ir nerandančių mažylių. Jeigu gyvūnas nenukirmintas ir neskiepytas, šių procedūrų atlikimas būtų indėlis į augintinio sveikatą. Jeigu negalite tuo pasirūpinti patys, įsitikinkite, jog padarys naujieji šeimininkai. Neatiduokite šuns ar katino bet kam, vien tam, kad „nebebūtų problemos“. Paklausinėkite apie būsimus namus, apie tai, kas keturkojį prižiūrės, ar bus kasmet skiepijamas ir taip toliau. Įsitikinkite, jog nauji šeimininkai – patikimi žmonės!
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ taip pat nori pasiūlyti pagalbą: jeigu jūsų artimas žmogus atsigulė į ligoninę ar slaugos namus, nepalikite jo brangių augintinių likimo valiai, pririštų ar uždarytų. Jeigu niekaip nepavyksta rasti išeities patiems, kreipkitės į mus – nepažadame, kad perimsime globą, tačiau per savo kanalus ieškosime sprendimo, galimų globėjų ar naujų namų, taip pat pasidalinsime patarimais ir patirtimi, ką daryti. Jeigu žinote atvejį, kuomet gyvūnai yra palikti vieni be priežiūros, praneškite mums. Taip pat skatiname kreiptis, jeigu yra įtarimas, jog rūsyje bus suvisam užkaltas ten įsmukęs gyvūnas.
Nors „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ negali pažadėti, jog tikrai padės, bet užtikrina, jog padarys viską, kad pagalbos prašymas būtų išgirstas tarp tų, kurie gali rasti susidariusios situacijos sprendimą.
Kreiptis numeriu: 868600626
12075 vnt. – toks įspūdingas maisto porcijų skaičius prieglaudų gyvūnams šiemet pasiekė mus su kiekvieno iš jūsų pagalba! 🙂
AČIŪ #MarsLietuva už tai, kad niekada nelieka abejingi gyvūnams, o per tris akcijos “Parodyk augintiniui eglutę” metus jie jau padovanojo 25000 maisto porcijų!!!
Jau šį savaitgalį paskutinė parama atsidurs likusiose prieglaudose, o mes, tuo tarpu, dalinamės akimirkomis 🙂
Nors parama buvo dalinama proporcingai pagal prieglaudų globojamų gyvūnų skaičių, mes džiaugiamės, kad jos ne konkuruoja, o padeda vienos kitoms, tai perleisdamos savo paramą tiems, kam pagalbos reikia labiau, tai padėdamos atsigabenti ar tiesiog draugiškai patardamos.
Galiausiai akcijos parama išsidalino taip:
Sos Gyvūnai 3400 vnt.
Felium Domus 2600 vnt. (dalinasi su Mažąja Beglobių Pastoge)
Klajūnas 2000 vnt.
Lesė 1400 vnt.
Beglobis 1350 vnt.
Naminukai 1150 vnt.
Šlapia nosytė 175 vnt.
Ačiū jums, kad trečius metus iš eilės aktyviai dalyvaujate akcijoje, atkeliaujate į renginį, fotografuojatės, “laikinate”, skleidžiate žinią ir padedate mums padėti prieglaudose besiglaudžiantiems keturkojams!
Ačiū komandai, kuri į šį renginį įdeda daug laiko ir širdies – tai yra neįkainojama <3 <3 <3 Elena Rutkauskaitė, Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, Andrius Pliuskys, Austė Petkevičiūtė, Aušrine Stockute, Stela Bartusevičiūtė, Indrė Skirkevičienė, Milda Siemka, taip pat visai projekto neBrisius.lt komandai bei kitiems.
Information prepared by Giedrė Gudelytė from VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, in order to encourage people to protect their pets and their welfare
Have you ever, while looking at a snub-nosed dog photo on the Internet, thought it was very cute and charming? Believe me, you are not the only one. Snub-nosed dogs, such as pugs, bulldogs, boxers, Pekinese, griffons, and other breeds, subconsciously remind us of a cute monkey or even a child / baby. Not to speak about funny sounds they air – loud breathing, snoring or snorting. However, in finding out where all these sounds come from and how snub nose affects animal’s well-being, all „cuteness “disappears at a glance.
Among snub-nosed dogs, scientifically known as brachycephals, there is a particularly widespread brachycephalic airway obstruction syndrome, called BOAS (Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). The physiologically short, flattened or, in some cases, compressed muzzle, narrows or even blocks animal’s respiratory tract. Continuous heavy breathing, panting, shortness of breath, snoring, wheezing, and suffocation are just the tip of the iceberg of all the problems often encountered by a snub-nosed dog. Usually such dogs tire out quickly because their body is unable to supply the right amount of oxygen; as a result even with a little physical exercise their heart rate increases thus leading to an increased risk of heart attack. Because of the limited physical activity, dogs are very often overweight, which negatively affects the joints, the digestive system, the heart and the general well-being of the dog. At high temperatures, dogs are not able to cool properly by panting and often suffer from overheating. Often brachycephals experience various eye-related problems. Irregular structure of dogs’ skull causes wrinkles, over-compressed eyes, easily mechanically damaged (because of skull form) bulging eyes, frequent mechanical eye injuries, blocked tear ducts, and even blindness in the long run. One of the most common snub-nosed dog complaints is dental and jaw problems; due to irregular occlusion, teeth are often curved, jaw joints are overloaded and this causes pain and early loss of teeth. In addition, pathologically short jaws and altered oral cavity complicate eating, and sometimes even drinking – the dog is literally choking, causing food or water to enter the airways. It is also worth noting that due to irregular and complicated breathing, airways illnesses and allergies are more frequent.
After years and years of careful selection process to achieve the desired physiological characteristics, the man has created a “masterpiece” that would never have appeared in natural environment. The foundation of natural selection is simple – only the best-adapted specimen are destined to survive. It means that only the healthiest, strongest, most resistant, capable of adapting easily to changing environmental conditions and most enduring animals will survive; unfortunately, the man does not abide this principle.
Over the past century, most of the snub-nosed dog breeds have been bred to create a dog with more and more snub nose to make it more attractive and popular. The primary original purpose of the dog as a partner in hunting, a protector of homes and their owners, a guardian and tenderer of grazing cattle and exterminator of rodents or other uninvited “guests“ have long been discarded and appears not so important.
Today, it is more important for a dog to have an exceptional and captivating appearance; also, preference is given to small size dogs who can be carried around as plush toys. Few cares that because of the compressed / reduced posterior part of the body, which is characteristic for pugs and part of bulldogs, the dog may suffer from serious hip joint and spinal problems throughout his life. Today, it is more important to place a video in social networks that captures a bulldog snoring louder than the tractor than to look for reasons why the dog snores and how to alleviate his discomfort.
To ensure dog welfare, one should think not only about super owners, spacious homes, balanced nutrition, proper care, but also about what determines the physiology of the dog, its predisposition to various diseases and potential deformations. When choosing a new family friend, we encourage you to examine carefully the physiology of the future pet and the potential risks associated with it.
If you own a snub-nosed dog, pay regular attention to his breathing, also if he snores while sleeping. It is also worth noting that the problem of breathing may arise not only during sleep – normal dog breathing is hardly audible, except when the dog feels hot or after a very intense activity, but then you should only hear just audible breathing without any extraneous sounds – snoring, squatting, wheezing or the like. If you notice that your pet is heavily breathing, suffocating, flicking or snoring, be sure to consult a veterinarian about the airway obstruction. Be careful during warm season and try not to leave your pet in a hot environment, also help the dog to cool down. Observe your pet when he exceeds normal physical exercise, whether it gets tired too fast and starts to suffocate. It is not normal for any dog to snore and breathe heavily; if a dog does all this, it is a sign that a puppy is suffering from brachycephalic obstructed airways syndrome and needs urgent veterinary help.
We discuss snub-nosed dog physiology with dog behaviour specialist Ugnė Nedzinskaitė:
“If we were to look at the situation from the perspective of the five animal freedoms, brachycephaly strongly violates at least three of them, and the remaining other two are also affected.
Freedom not to suffer inconvenience – aggravated vital functions such as breathing, nourishment and drinking are in itself a major inconvenience, which in turn causes secondary inconvenience – restricted movement.
Freedom not to feel pain, not to be hurt, not to be sick – we would consider a person with innate brachycephalic pathologies (jaw deformities, obstruction of airways, stenosis of the nostrils, bursting eyes, etc.) disabled or at least sick. Paradoxically, our beloved pets tend to be deliberately maimed for the sake of strangely perceived beauty.
Freedom to behave naturally – for a natural dog what we call “a snout” is a multi-function body organ meant for eating, drinking, breathing, taking things, carrying and communicating with other dogs or people. In other words, for dogs, the muzzle is not only “a mouth”, but also “hands”. Due to the shortened jaws, many brachycephalic breeds have actually lost their “hands” function, which significantly limits natural behaviour of the dog. Deformed jaws limit the ability to change the expression of the muzzle and emit unusual sounds such as snorting, grunting, and so on. These dogs often have communication problems with other dogs.
Freedom from feeling fear/ stress – whether complicated breathing, choking by food and water, itchy skin wrinkles, pain caused by irregular teeth are the reasons for stress, you can easily ask yourself.
Freedom not to feel thirst and hunger – brachycephalic dog’s nutrition requires special attention. If the owner does not give it a sufficient importance, the risk that such dog will suffer from malnutrition will be higher than the dog’s with a usual head shape. It is true that this is influenced by the above-mentioned nutritional and drinking disorders, which are characteristic of snub-nosed dogs”.
The form of dog nostrils can also provide information about possible respiratory pathologies. Naturally, the nostrils should be open and round, Slot formed or elongated nostrils indicate existing breathing problems. True, even in the case of seemingly normal nostrils, the problems can lie deeper in those areas of the respiratory tract that are not visible to the naked eye, such as soft palate pathology or general airway constriction. The breathing of some snub-nosed dogs is so complicated that they cannot sleep in the normal position without losing breath. So the videos that show dogs snoring in a sitting or other unusual position are not funny – the animals are suffocating in a literal sense.
In summary, it can be emphasised that no animal should suffer, and especially due to the physiology that is determined by targeted human selection. Let us not forget that, despite the fact that it is common for us to see snoring bulldog or a pounding pug, it is a suffering for them. We encourage you not to contribute to the deliberate mutilation of animals and to consider all the pros and cons before purchasing a new family member
Informacija paruošta Giedrės Gudelytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Ar kada, pažiūrėję į kokio nors suplotnosiuko nuotrauką internete, pagalvojote, kad jis labai mielas ir žavus? Patikėkite, Jūs tikrai ne vieninteliai. Suploto, trumpo snukučio šunys, pavyzdžiui: mopsai, buldogai, bokseriai, pekinai, grifonai ir kitos veislės mums pasąmoningai primena mielą beždžionėlę ar net vaiką / kūdikį. Ką jau kalbėti, apie juokingus garsus, kuriuos jie skleidžia: šnopavimą, knarkimą, prunkštimą, tačiau pasidomėjus, iš kur atsiranda šie garsai ir kokį poveikį gyvūno savijautai daro plokščias jo snukutis, visas „meilumas“ iš karto dingsta.
Tarp trumpasnukių šunų, moksliškai vadinamų brachicefalais, yra itin plačiai paplitęs brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromas, sutrumpintai vadinamas BOAS (angl. Brachycephalic Obstructed Airways Syndrome). Dėl fiziologiškai trumpo, suploto ar kai kuriais atvejais suspausto snukučio, susiaurėja ar net užsiblokuoja gyvūno kvėpavimo takai. Nuolatinis apsunkintas kvėpavimas, lekavimas, oro trūkumas, knarkimas, švokštimas, dusimas – tai tik „ledkalnio viršūnė“ visų problemų, su kuriomis susiduria dažnas suplotnosiukas. Paprastai tokie šunys greitai pavargsta, nes organizmas nesugeba apsirūpinti reikiamu deguonies kiekiu, dėlto net ir nedaug fiziškai judant padažnėja ar sutrinka širdies ritmas ir tai lemia padidėjusią infarkto riziką. Dėl ribojamo fizinio krūvio labai dažnai šunys turi antsvorio, o tai kenkia sąnariams, virškinimo sistemai, širdžiai ir bendrai šuns savijautai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, šunys nesugeba pakankamai atsivėsint lekuodami ir dažnai kenčia nuo perkaitimo. Neretai brachicefalai patiria įvairių su akimis susijusių problemų: raukšlės, pernelyg suspaustos akys, lengvai mechaniškai pažeidžiamos (nes dėl kaukolės formos išsprogę) akys, todėl dažnos mechaninės akių traumos, užspausti ašarų latakai, o ilgainiui net ir aklumas – visai tai lemia netaisyklinga šuns kaukolės sandara. Viena dažniausių trumpasnukių bėdų yra dantų ir žandikaulių problemos, dėl netaisyklingo sąkandžio dantys būna kreivi, žandikaulių sąnariai pernelyg apkrauti ir tai lemia skausmus, ankstyvą dantų netekimą. Be to, patologiškai trumpi žandikauliai bei pakitusi burnos ertmė labai apsunkina maitinimąsi, o kartais net gėrimą – šuo tiesiog springsta, atsiranda grėsmė, kad maistas ar vanduo pateks į kvėpavimo takus. Taip pat verta paminėti, kad dėl netaisyklingo ir apsunkinto kvėpavimo padažnėja kvėpavimo takų ligos ir alergijos.
Per metų metus trukusią, kruopščią pageidaujamų fiziologinių bruožų atranką žmogus sukūrė „šedevrą“, kuris natūralioje gamtoje niekada nebūtų atsiradęs. Natūralios atrankos principas paprastas – išlieka geriausiai prisitaikę. Tai reiškia sveikiausi, stipriausi, atspariausi, gebantys lengvai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, ištvermingiausi gyvūnai išliks, deja, žmogus nesivadovauja tokiu principu. Per pastarąjį šimtmetį didžioji dalis suplotnosiukų veislių buvo veisiamos siekiant sukurti šunį su dar labiau suspaustu snukiu, kad jis būtų patrauklesnis ir populiaresnis, nes pirmykštė šuns paskirtis būti partneriu medžioklėje, apsaugoti namus ir šeimininkus, padėti ganyti ir saugoti gyvulius, atsikratyti graužikų ar kitų nekviestų „svečių“ jau seniai yra „antrame plane“. Šiandien daug svarbiau, kad šuns išvaizda būtų išskirtinė, ypatinga, žavi, kad šuo būtų itin mažas ir jį būtų galima nešiotis kaip pliušinį žaisliuką, tačiau nepagalvojama apie tai, kad dėl suspaustos / sumažintos užpakalinės kūno dalies, kuri itin būdinga mopsams ir daliai buldogų, šuo gali kentėti nuo rimtų klubų sąnarių bei stuburo problemų visą gyvenimą. Šiandien daug svarbiau socialinėje erdvėje patalpinti video, kuriame užfiksuotas garsiau už traktorių knarkiantis buldogas, nei pasidomėti, dėl ko šuo knarkia ir kaip jam būtų galima pagelbėti.
Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, reikėtų galvoti ne tik apie šaunius šeimininkus, erdvius namus, gerą mitybą, tinkamą priežiūrą, bet ir apie tai, kas lemia šuns fiziologiją, polinkį į įvairias ligas, deformacijas. Renkantis sau naują šeimos draugą, kviečiame atidžiai pasidomėti būsimojo augintinio fiziologija ir galimomis rizikomis.
Jei auginate suplotnosiuką, atkreipkite dėmesį į jo kvėpavimą, ar miegant jis neknarkia? Taip pat vertėtų paminėti, kad problema dėl kvėpavimo gali kilti ne tik miego metu – normalus šuns kvėpavimas yra negirdimas, išskyrus tuos atvejus, kai šuo labai sukaitęs ar po labai intensyvios veiklos, bet ir tada turėtų girdėtis tiesiog garsus kvėpavimas, be jokių pašalinių garsų – gargimo, kriuksėjimo, švokštimo ar pan. Pastebėjus, kad augintinis sunkiai kvėpuoja, dūsta, šnopuoja, dažnai krenkščia ar knarkia, būtinai kreipkitės į veterinarus dėl kvėpavimo takų nepraeinamumo. Būkite atidūs šiltuoju metų laiku ir stenkitės nepalikti augintinio karštoje aplinkoje, padėkite jam atsivėsinti. Stebėkite augintinį, kai jis patiria didesnį nei įprastą fizinį krūvį, ar jis nepavargsta pernelyg greitai ir ar nepradeda dusti? Jokiam šuniui nėra normalu knarkti, sunkiai kvėpuoti, dusti, tai požymiai, kad galimai šuniukas kenčia nuo brachicefalų oro takų obstrukcijos sindromo ir jam reikia skubios veterinarinės pagalbos.
Suplotnosiukų šunų fiziologijos tema kalbinome šunų elgsenos specialistę Ugnę Nedzinskaitę:
„Jei vertintume situaciją iš penkių gyvūnų laisvių perspektyvos, brachicefalija pažeidžia bent trejetą jų stipriai, o likusias dvi – mažų mažiausia sąlyginai.
Laisvė nepatirti nepatogumų – apsunkintos tokios gyvybiškai svarbios funkcijos, kaip kvėpavimas, maitinimasis, gėrimas jau savaime yra didžiuliai nepatogumai, savo ruožtu sukeliantys antrinius nepatogumus – apribotą judėjimą.
Laisvė nejausti skausmo, nebūti sužalotam, nesirgti – žmogų, su įgimtomis brachicefalijai būdingomis patologijomis (žandikaulių deformacijos, kliūtys kvėpavimo takuose, šnervių stenozė, išsprogę akys ir t.t.) mes laikytume neįgaliu, ar bent jau ligoniu. Paradoksalu, bet mylimus augintinius esame linkę tikslingai luošinti keistai suvokiamo grožio vardan.
Laisvė elgtis pagal savo prigimtį, išreikšti natūralų elgesį – natūraliai šuniui tai, ką mes vadiname „snukiu“, yra daug funkcijų atliekantis organas – nuo maitinimosi, gėrimo, kvėpavimo, iki daiktų paėmimo, nešiojimo bei komunikacijos su gentainiais ar žmonėmis. Kitaip sakant, šunims snukis – ne tik „burna”, bet ir „rankos”. Dėl sutrumpėjusių žandikaulių daug brachicefalų veislių faktiškai visiškai prarado „rankų” funkciją, kas gerokai apriboja natūralų šuns elgesį. Dėl deformuotų žandikaulių ribojamos galimybės keisti snukio išraišką bei skleidžiami neįprasti garsai: gargimas, kriuksėjimas ir pan. Tokiems šunims dažnai kyla komunikacijos problemų su gentainiais.
Laisvė nejausti baimės, nepatirti streso – ar apsunkintas kvėpavimas, springimas maistu, vandeniu, niežtinčios odos raukšlės, skausmas dėl neteisingai sudygusių dantų sukelia stresą – spręsti Jums patiems.
Laisvė nejausti troškulio ir alkio – brachicefalų šunų mityba reikalauja ypatingo dėmesio. Ir jei šeimininkas jo skirs nepakankamai, rizika, kad šuo maitinsis nekokybiškai bus didesnė, nei šuniui su įprasta galvos forma. Tiesa, šiai sričiai įtaką daro aukščiau minėti maitinimosi bei gėrimo funkcijos sutrikimai, kurie būdingi suplotsnukiams.“
Informacijos apie galimas kvėpavimo patologijas gali suteikti ir šuns šnervių forma – jos turėtų būti atviros ir apvalios formos, plyšio formos ar pailgos šnervės rodo, kad problemų su kvėpavimu jau yra. Tiesa, net ir esant iš pažiūros normalioms šnervėms, problemos gali slypėti giliau – tose kvėpavimų takų vietose, kurios plika akimi nematomos, pavyzdžiui, minkštojo gomurio patologija ar bendras kvėpavimo takų susiaurėjimas. Kai kurių suplotsnukių šunų kvėpavimas apsunkintas taip, kad jie negali miegoti įprastoje padėtyje nedusdami. Taigi, video, kuriuose matome knarkiančius ir knapsinčius sėdimoje ar kitoje neįprastoje padėtyje šunis, nėra juokingi – gyvūnai juose dūsta tiesiogine to žodžio prasme.
Apibendrinant, galima pabrėžti, kad joks gyvūnas neturėtų kentėti, o ypač dėl fiziologijos, kurią nulemia tikslinga žmogaus atranka. Nepamirškime, kad nepaisant to, jog mums įprasta matyti knarkiantį buldogą ar šniurpščiojantį mopsą, jiems tai yra kančia. Kviečiame neprisidėti prie sąmoningo gyvūnų luošinimo ir apsvarstyti visus privalumus ir trūkumus prieš įsigyjant naują šeimos draugą.
