Informacija paruošta Ievos Šalaviejutės ir Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Gyvūnų laikymo taisyklės aiškiai nurodo, kad šunis galima vedžioti tik su pavadėliu. Tačiau nemažai žmonių apie tai nesusimąsto ir nusižengia – paleidžia savo keturkojį palakstyti ar ramiai tursenti paskui. Juk jis ramus ir draugiškas, niekad nekanda, nieko nepuola, nemėgsta pavadėlio ir išvis, kam vargintis dėl eilinės taisyklės, kurios kas nenori, tas neklauso… Bet ar tikrai toks požiūris teisingas?
„Vis dažniau gatvėse tenka sutikti laisvai bėgiojančius šunis, o paprašius šeimininko šuniui prisegti pavadėlį, šis atšauna, jog gyvūnas draugiškas. Dažniausiai tie „draugiški šunys“ yra visiškai nedresuoti, jautriai reaguoja į visus dirgiklius, įžūliai lenda prie kitų keturkojų, o į šeimininko „ateik čia“ net nekreipia dėmesio. Tokie šunys dažnai kelia konfliktines situacijas. Ar tai tikrai būtina? Kodėl reikia rizikuoti vienu ar kitu šunimi?“, – nesupranta Elena Rutkauskaitė, „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ narė bei neBrisius.lt projekto koordinatorė. „Gana dažnai nedraugiškas šuo gali būti mažas, o tas laisvai lakstantis ir „draugiškas“ – didesnis. Pati auginu ir didelės, ir mažos veislės šunis. Labai gaila, bet nuolat tenka kęsti be pavadėlio vedžiojamų keturkojų išpuolius. Mano mažiesiems tai didelis pavojus ir rizika. Na, o kai vaikštinėju su didesniuoju ir šeimininkų prašau patraukti augintinius, žmonės net ima juoktis. Kai pasakau, kad nelaikysiu saviškio ir jis suės jų šunį – išsigąsta ir pabėga… Ar tai normalu? Kita didelė bėda: kai šuo yra be pavadžio, šeimininkai neprižiūri, kur ir kaip šis laksto. Žinoma, atlieka gamtinius reikalus ir ši „dovanėlė“ paliekama kažkam, kas į ją įlipęs nemėgs visos šunų giminės. Taip galiausiai susiformuoja pikta ir prieš gyvūnus nusiteikusi visuomenė. Būkim draugiški ir atsakingi. Ir tegu visiems būna patogu bei saugu. Gyvenkime taip, kad šeimininkui išėjus pasivaikščioti nereikėtų bijoti, kad jo augintinis vėl bus užpultas „draugiško“ šuns. Taisyklės galioja visiems.“
Palaidi šunys yra sukėlę problemų ne kartą – kovo mėnesį Klaipėdoje siautėjo asocialaus šeimininko šuo, apkandžiojęs ne vieną praeivį. Gegužės mėnesį Vilniuje pareigūnas nušovė šunį, sukandžiojusį du žmones. Už palaidą, žmones ir gyvūnus puolantį šunį nubausta Užupyje gyvenanti moteris. Prieš keletą metų GGI ėmėsi mišrūno, sukandžiojusio šunelį ir jo šeimininkę, bylos – šeimininkams skirta 500 litų bauda. Prieš kelis mėnesius Pavilnyje laisvas lakstęs ir kitą šunį sudraskęs keturkojis savo šeimininkams atnešė 150 eurų baudą.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346-tą straipsnį, gyvūno laikymo pažeidimai gali užtraukti ne tik 550 eurų baudą, bet ir gyvūno konfiskavimą bei įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ir kitose programose ar kursuose. Be to, dar egzistuoja ir paprasčiausias žmogiškumas – kaip šalia palaido šuns jaustis fobiją jiems turinčiam praeiviui?
Šuo – jūsų draugas, už kurį esate atsakingas. Tad rūpinkitės juo, kaip ir pažadėjote, kai įsigijote! Dalinamės patarimais, kaip tą daryti.
Lengviausia prie pavadėlio įpratinti mažą šuniuką. Vienas iš būdų, kaip tą padaryti, yra nukirminus, paskiepijus ir atlikus kitas veterinaro rekomenduojamas procedūras prieš pirmą kartą einant į lauką, tiesiog užsegti antkaklį (arba uždėti petnešas) ir prisegti pavadėlį. Visai galimas daiktas, kad to užteks, nes laukas šuneliui bus toks didžiulis įspūdis, kad nė nekreips dėmesio, jog staiga tapo pakinkytas. Jeigu kiltų problemų „rengiantis“ antkaklį ar petnešas vėliau, darykite tai tik prieš išeidami, kad ėjimas pro duris, leidimasis laiptais ir grynas oras nustelbtų nerimą dėl atsiradusio suvaržymo. Jauni šunyčiai imlūs naujoms patirtims, tad būkite švelnūs ir atsargūs, ir mažėlis labai greitai įpras prie to, kas natūralu visiems civilizuotai auginamiems pasaulio šunims.
Pravartu žinoti, jog yra šunų, kuriuos dėl storo sprando (gali lengvai išsinerti iš antkaklio), veržlumo (antkaklis gali užspausti trachėją arba pažeisti nuolat besitampančio, pirmyn raunančio šuns kaklo bei nugaros slankstelius) ir kitų priežasčių geriau vedžioti su petnešomis, o ne antkakliais. Pasitarkite šiuo klausimu su veislynu ar prieglauda, iš kurios įsigijote šuniuką, arba veterinaru. Taipogi pravartu paklausti specialistų patarimo tuo atveju, jei ketinate prie antkaklio ir pavadėlio pratinti vyresnio amžiaus ar sudėtingo charakterio šunį, kuris galimai niekada nebuvo prie jų pratintas.
Dar vienas būdas yra pratinti šuniuką prie antkaklio ir pavadėlio namuose.
• Užsekite antkaklį ir leiskite kelias dienas su juo pabūti, kad priprastų.
• Pripratusį prie antkaklio, supažindinkite su pavadėliu – pamažu.
• Pavedžiokite namuose.
• Po pirmo bandymo pavadėlį prisekite bent kartą per dieną.
• Kai šuo įpras su pavadėliu vaikščioti namie, galėsite vestis jį į lauką.
Taip pat egzistuoja ir kelios nepakeičiamos taisyklės, kurių dera laikytis:
• Negalima šuns stipriai tampyti su pavadėliu prieš jo valią, taip galite gyvūnui sukelti paniką.
• Valdykite augintinį lengvais pavadėlio truktelėjimais, lyg patardami jam judėjimo kryptį.
• Niekada nepamirškite, kad šeimininkas – jūs. Neleiskite šuniui jūsų tempti.
• Šuniui bandant per daug įtempti pavadėlį, staigiai juo truktelėkite. Tikslas – ne bausmė, o švelni elgesio korekcija.
Svarbiausia pratinant prie pavadėlio – švelnumas bei atkaklumas!
Šaltiniai:
http://www.teisidas.lt/index.php?newsid=1127
http://mypets.lt/2718/kaip-pripratinti-suni-prie-pavadelio/
https://ggi.lt/
https://www.facebook.com/petcity.lt/videos/2021725088113123/
Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Vis gerėjant pavasario orams kur kas maloniau išvesti į lauką pasivaikščioti savo numylėtus keturkojus. Vis dėlto, nors žiemos sniegas pasilikęs užmarštyje, jam nutirpus ne vienas pastebėjo, kad daugiabučių kiemai, šaligatviai ir pievelės „papuoštos“ gyvūnų paliktomis „dovanėlėmis“. Tuomet sunku ir pasidžiaugti pavasariu, kai išėjus pasivaikščioti tenka vinguriuoti tarp neatsakingų šunų šeimininkų nesurinktų savo augintinių išmatų.
Kodėl yra privaloma surinkti šunų paliktas „dovanas“?
Tam yra ne viena priežastis:
1. Paliekamos išmatos gali sukelti įvairius negalavimus ir ligas. Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, tarp keturkojų labiausiai paplitusios yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Primename, kad dėl jų nukentėti gali ir vaikai, besidžiaugiantys pavasariu, ką tik sudygusia žole ir smėlio dėžėmis.
2. Už nesurinktus savo gyvūno ekskrementus galite sulaukti ir nemažos baudos. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymą „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“, gyvūno laikytojas privalo gyvūnui priteršus viešoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus. Beje, pagal tą patį įsakymą, draudžiiama vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose ir stadionuose. Nesilaikantiems šio įstatymo gresia įspėjimas arba bauda iki 230 eurų.
3. Bene svarbiausia priežasits – dėl aplinkos švaros. Savo gyvūnų paliekamų ekskrementų nesurenkantis žmogus negerbia savęs ir aplinkinių.
Kaip surinkti savo šuns išmatas viešose vietose?
1. Išėjimui į lauką su gyvūnu patariame pasiruošti iš anksto – kišenėje turėti maišelį, kuriuo galėsite „dovanėles“ surinkti. Specialiai tam skirtų maišelių galite įsigyti visose gyvūnų prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse. Už kelis šimtus maišelių sumokėsite vos kelis eurus, tad piniginei tai tikrai brangiai neatsieis.
2. Keliaukite pasivaikščioti. Pamatę, kad augintinis jau atliko savo reikalus, įkiškite ranką į maišelį ir visa sauja surinkite, ką paliko gyvūnėlis.
3. Maišelį užriškite ir nuneškite į tam tikrose vietose pastatytą gyvūnų ekskrementų konteinerį-dėžę.
Į ką reikėtų išmesti maišelius su išmatomis ir kokius maišelius naudoti?
Paprastai rekomenduojama maišelius išmesti į specialiai tam skirtas dėžes – tam, kad nebūtų užterštos į mišrų atliekų konteinerius patenkančios antrinės žaliavos, kurios dar gali būti išrūšiuojamos ir perdirbamos. Vis dėlto, maišeliais su šunų krūvelėmis atsikratyti galima ir į bendrų atliekų konteinerius. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Agniaus Rudmino, tai ne bėda. „Sprendžiant šunų ekskrementų tvarkymo klausimus buvo diskutuota su Europos Komisijos specialistais. Šunų ekskrementai sukelia teršimo, šiukšlinimo problemų, tačiau dėl nedidelio susidarančių šių atliekų kiekio jų poveikis aplinkai nėra žymus. Todėl, nežiūrint į Europos Komisijos nustatytas komunaliniu biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, šunų ekskrementai gali būti priskiriami komunalinėms atliekoms ir šalinami sąvartynuose“, – teigia A. Rudminas.
Kalbant apie išmatų surinkimui naudojamus maišelius, primygtinai rekomenduojame naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius – kitaip maišelio žala aplinkai bus gerokai didesnė, nei jo turinio. Dažnai neva ekologiškų ir suyrančių maišelių gamintojai nenurodo savo gaminio sudėties – taip jie po skambiu ir neva „žaliu“ pavadinimu slepia faktą, jog net ir bioskaidus plastikas (angl. biodegradable plastic) visiškai nesuyra, o pavirsta į mažas granules ir teršia gamtą. Dėl to, renkantis maišelius išmatoms rinkti, primygtinai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, ar maišelis yra suyrantis, ar jo gamyboje nenaudojamas bioskaidus plastikas. Vienas geriausių variantų – kukurūzų krakmolo pagrindu gaminami maišeliai, kurie tiek gamtoje, tiek namuose kompostavimo dėžėse suyra maždaug per mėnesį. Tiesa, pasiryžusiems rinktis patį ekologiškiausią kelią, siūlome dar vieną labai paprastą variantą, geriausiai tinkamą šiltesniam metų laikui. Tai – išėjus pasivaikščioti su savo augintiniu po ranka nešiotis nedidelį kastuvėlį ir prireikus gyvūno išmatas tiesiog užkasti, išvengiant bet kokio galvos skausmo dėl maišelių ir atsikratymo jais.
Laikantis šių paprastų instrukcijų ir patarimų, savo viešą aplinką paversite kur kas malonesne tiek sau ir savo augintiniui, tiek visiems aplinkiniams.
Šaltinis: https://tavogyvunas.lt/instrukcija-kaip-surinkti-suns-ismatas-kieme-parke-ar-kitoje-viesoje-vietoje/
Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Po Gyvūnų Gerovės Asociacijos rekomendacijos Škotų nulėpausės Briuselyje tapo nebelaukiamos. Šios veislės katės, kaip ir keletas kitų veislių, buvo įtrauktos į draudžiamų kačių veislių sąrašą, praneša dienraštis La Dernière Heure.
Nulėpausės turi neįprastas nulinkusias ausis dėl veisimo programų, kurios sukelia joms stiprius skausmus. ,,Dėl šio genetinio defekto uždraudžiame veisti, parduoti, pirkti ar laikyti tokias kates“ – tvirtina Gyvūnų Gerovės Asociacijos sekretorė Bianca Debaets.
Kitas hibridinės kačių veisles, kaip pavyzdžiui Bengalijos kates (išvedama kryžminant kates ir leopardines kates) ar Savanos kates (kryžminant kates su afroazinėmis katėmis) taip pat uždraudžiama veisti ar pardavinėti Briuselyje dėl jų nesugebėjimo prisitaikyti prie gyvenimo nelaisvėje.
Žmonės, kurie jau turi vieną iš uždraustųjų kačių ir nori jas laikyti, privalo pranešti Briuselio vyriausybei, kuri tokiu atveju išduos leidimą. ,,Mes norime žinoti kur šios katės yra. Oficiali statistika pateikia 65, bet manome, kad jų gali būti ir daugiau“ – teigia Eric Laureys.
|  |
|
|
|
|
|
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Vėjuotą ir lietingą gegužės šeštadienį ištikimiausius gyvūnų mylėtojus Kaune subūrė penktą kartą įvykęs „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ – proga pasisukioti bendraminčių būryje, pamatyti ir sužinoti ką nors naujo, pasidžiaugti dar vienu renginiu, draugišku šunims, ir net laimėti prizų!
GGI buvo viena iš organizacijų, renginio metu pristačiusių savo veiklą – neBrisius.lt, „Draugiški gyvūnams“ ir kitus projektus. Taipogi su partneriais surengėme konkursą – prie specialios fotosienos fotografavęsi ir į socialinius tinklus nuotraukas su grotažymėmis #draugiskigyvunams ir #MarsLietuva kėlę lankytojai turėjo galimybę laimėti „Mars Lietuva“ apdovanojimus – penki daugiausiai patiktukų sulaukę žmonės savo augintinius pradžiugins DENTAstix kramtukų – atitaikytų pagal šuns ūgį – dėžėmis.
„Buvo smagu! Dalyvavo visokiausių šunų, nuo didžiulių senbernarų iki visiškai mažulyčių pinčeriukų. Buvo kačių, šeškas ir net mažutis voveriukas. Daug dėmesio sulaukė dresuotų šunų pasirodymas“, – pasakojo GGI savanorė Evenika. Tiesa, dalį lankytojų atsijojo sudėtingos oro sąlygos – vėsa ir lietus. „Vėjas vis bandė nunešti mūsų palapinę“, – šypsojosi Evenika. „O šiaip puiku, kad šunys galėjo pabendrauti vieni su kitais. Iš esmės, tokie renginiai labai reikalingi, ir, jei būtų geras oras, manau, būtų buvę dar daugiau dalyvių ir dar maloniau“, – apibendrino savanorė.
Renginio metu lankytojai galėjo susipažinti su ūkio gyvūnais, stebėti žirgų pasirodymą, konsultuotis su veterinarijos gydytojais ir gyvūnų maisto pardavėjais, klausytis koncerto. Taip pat buvo renkami egzotiškiausi ir stilingiausi augintiniai. Pastarojoje kategorijoje ypač pasižymėjo neBrisius.lt projekto koordinatorės šuo Bella.
Paspaudus ant paveikslėlio arba nuorodos, pamatysite per 2018 metus nuveiktus GGI darbus.
Šiltojo sezono pradžioje pasimaitinusios erkės išsivysto į kitą brandumo stadiją ir būna alkanos. Joms reikalingas kraujas, kuris užtikrina erkių gyvybines funkcijas ir leidžia joms sėkmingai sulaukti žiemos.
Erkės – nedideli, tačiau labai pavojingi nariuotakojai, kurie gali kaip reikiant apkartinti ne tik gyvūnų, bet ir jų šeimininkų gyvenimą. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daug šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria nemažas išlaidas juos gydydami. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkuisos ne tik suaugusios erkės, bet ir ankstyvosios jų vystymosi stadijos – nimfos. Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip Erkinis encefalitas, Laimo liga, Erlichiozė, kelių rūšių Babeziozė.
Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Ar gyvūnas užsikrėtęs ir kokia tiksliai erkių pernešama liga galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Visada geriau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ir sužinoti ar gyvūnas neužsikrėtęs, nei vieną kartą delsiant lemtingai pavėluoti.
Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau daug geriau naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Labai svarbu, kad priemonės būtų tinkamai naudojamos ir perkamos veterinarijos klinikose. Piemonių pasiūla yra didelė, tačiau ne visi turi teisę prekiauti vaistiniais preparatais. Nusipirkę apsaugos nuo erkių priemonių turguje ar zooprekių parduotuvėse rizikuojate nusivilti jų neveiksmingumu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.
Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais. Stebėkite gyvūną ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite namalonių ligų ir skaudžių netekčių. Gyvūnai, kuriais pasiryžtame rūpintis, gyvena ne taip jau ilgai, todėl elkimės atsakingai.
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, bendradarbiaujant su veterinare Vaida Valašimaite, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Daugiau informacijos apie mūsų veiklas galite rasti ČIA
