Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Prieš metus projektas „Draugiški Gyvūnams“ jau kalbėjo apie Lietuvos ir užsienio paplūdimius, kurie skirti poilsiautojams laiką leisti kartu su savo mylimais augintiniais. Šis klausimas išliko aktualus ir šiemet, nes atostogų sezonas prasidėjo kaip niekada vasarišku oru – tad noras ištrūkti prie jūros ar ežeriuko sukasi ne vieno galvoje. Gyvūnų šeimininkams, tiesa, aktuali dar viena tema – prie kurių vandens telkinių galima atsivesti savo keturkojus šeimos narius? Šio klausimo teiraujamės savivaldybių. Galbūt nebūtina niekur toli važiuoti?
Vilnius
Keturkojai vilniečiai gali mėgautis Neries vandeniu Vingio parke esančiame Augintinių paplūdimyje. Tikslus adresas – M. K. Čiurlionio 112, šalia stadiono ir šaudyklos. Rasti padės ženklai, nurodantys, jog teritorija priklauso augintiniams.
Kaunas
Į gyvūnams draugiškų vietų sąrašą Kaunas įtraukė antrąjį marių paplūdimį.
Palanga, Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Pirmoji Melnragė, Smiltynė
Palangoje gyvūnų zona yra priešingoje pusėje nuo pirmos maudyklos. Nidoje gyvūnų zona yra Šiauriniame paplūdimyje, netoli sporto zonos. Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje – nuo centrinių paplūdimių į Nidos pusę. Pirmojoje Melnragėje – prie šiaurinio molo, sporto teritorijoje. Smiltynėje – už moterų pliažo, prie pietinio molo. Rasti padės informaciniai ženklai ir gelbėtojai.
Utena
Utenoje su augintinias galima lankytis poilsiavietės zonoje prie Utenos tvenkinio, Vestuvių gatvėje bei poilsiavietėje prie Dauniškio ežero, Papievių gatvėje. Taip pat gyvūnai laukiami poilsiavietėse prie Ilgio ežero, Antalgės kaime, Leliūnų seniūnijoje; prie Dusyno ežero, Šiaudinių kaime, Vyžuonų seniūnijoje; prie Labės ežero, Tauragnų kaime, Tauragnų seniūnijoje.
Panevėžys
Prie „Ekrano“ gamyklos tvenkinio bei Piniavoje, prie Lėvens upės, vestis augintinių negalima, tačiau lankytis ir maudyti leidžiama kitur, kur yra priėjimas prie vandens, nenaudojamas žmonių.
Šiauliai
Vertingas atsakymas atėjo iš Šiaulių – nors tokio paplūdimio nėra, jis galėtų būti, jei miestiečiai parodytų iniciatyvą. Norintys pakeisti situaciją turėtų kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biurą su prašymu, kad paplūdimiuose būtų įrengtos zonos lankytis su gyvūnais.
Alytus
Specialių paplūdimių gyvūnams Alytuje nėra, tačiau juos vedžioti ir maudyti galima už 20 metrų nuo žmonių paplūdimio.
Birštonas
Galima atsivesti prie Birštono tvenkinių, negalima maudyti fontanuose.
Elektrėnai
Nors draudžiama vedžioti ir maudyti paplūdimiuose, tai galima daryti už paplūdimio teritorijos. Taip pat savivaldybės poilsio zonose.
Jurbarkas, Kauno rajonas, Kazlų Rūda, Pakruojis, Panevėžio rajonas, Plungė, Šiaulių rajonas, Ukmergė
Su augintiniais galima lankytis prie tų vandens telkinių, prie kurių nėra ženklo, draudžiančio tą daryti. Taipogi reikia laikytis bendrųjų taisyklių – pavadėlis, antsnukis, maišeliai ekskrementams, netrukdymas kitiems. Taip pat negalima maudyti.
Kupiškis
Kupiškyje savo augintiniui galima parodyti Uošvės Liežuvį, prie Lėvens tvenkinio.
Švenčionys
Galima atsivesti prie vandens telkinių, kuriuose neįrengti paplūdimiai. Augintiniai turi būti su pavadėliu.
Draugiškus paplūdimius gyvūnams galima rasti ir tinklapyje www.draugiskigyvunams.lt pasirinkus atitinkamą filtrą.
Informacija paruošta Kamilės Sakalauskaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Alytaus ambasadorius Bagis
Kauno ambasadorė Lilė
Kauno ambasadorės Batsy ir Bugė
Kauno ambasadoriai Lumi ir Perkūnas
Kauno ambasadorius Hachiko
Klaipėdos ambasadorė Arfa
Klaipėdos ambasadorius Sidnis
Kupiškio ambasadorius Armanis
Panevėžio ambasadorius Kaizeris
Tauragės ambasadorius Kazanova
Vilniaus ambasadorė Bella
Vilniaus ambasadorė Dina
Vilniaus ambasadorė Kamanė
Vilniaus ambasadoriai Taiga ir Yuki
Visagino ambasadorė Kuba
Šiaulių ambasadorė Jorė
Dar visai neseniai, norėdami praleisti daugiau laiko su savo augintiniu ne namuose, kartu išeiti vakarienės ar pietų, puodelio kavos ar apsipirkti, turėdavote gerai pasukti galvas– draugiškų gyvūnams kavinių, restoranų, parduotuvių ir kitų vietų tekdavo gerai paieškoti tiek dideliuose, tiek mažesniuose miestuose. Tačiau augant gyvūnų mylėtojų poreikiams bei aktyvumui, o kartu – ir verslo atsakingumui bei inovatyvumui, vietų, kuriuose esate laukiami su savo augintiniais, sparčiai daugėja – vien šiuo metu Lietuvoje jų galima suskaičiuoti apie devynis šimtus. Tai – vienas iš projekto „Draugiški Gyvūnams“ tikslų ir siekiamybių.
Organizacijos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, kurios tikslas – ne tik spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, bet ir skatinti visuomenės sąmoningumą, projekto dėka galite lengvai ir patogiai rasti vietas savo mieste, kuriose būsite laukiami su savo augintiniais. Projektą atstovauja ambasadoriai skirtinguose miestuose, jų užduotis – ieškoti gyvūnams draugiškų vietų, bendrauti su jų savininkais bei vadovais, bei, žinoma, kurti teigiamą gyventojų nuomonę apie augintinius viešose vietose. Šiuo metu juos sutikti galite Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Visagino, Kupiškio ir Tauragės miestuose.
„Su savo šunimi daug keliauju, lankausi kavinėse bei kitose vietose: turguje, pašte, parduotuvėse ir pan. Todėl dažnai pagalvodavau, jog būtų smagu tokių vietų savo mieste, Panevėžyje, turėti kuo daugiau. Tapusi viena iš projekto ambasadorių džiaugiuosi, jog tokios iniciatyvos padeda pakeisti žmonių požiūrį į šunis – mažėja diskriminacija dėl veislės bei išvaizdos. Visada norėjau pakeisti žmonių, mąstančių, jog geriausio žmogaus draugo vieta – prie būdos ar voljere, nuomonę. Šuo – šeimos narys ir geriausias draugas, kurio nereikia bijoti. Privalome auginti tokius šunis, su kuriais visi žmonės jaustųsi gerai, o pamatę – nusišypsotų. Tokią aplinką ir padeda kurti projektas „Draugiški Gyvūnams,“- pasakoja Panevėžio miesto ambasadorė Saulė.
Iniciatyvos kuo daugiau laiko su savo augintiniu praleisti ne tik laisvalaikio metu, bet ir darbe, sulaukusios nemažo populiarumo užsienyje, skinasi kelią ir Lietuvoje. Tai formuoja šiuolaikiškos, draugiškos įmonės įvaizdį, kurioje darbuotojai gali jaustis laisvai, lyg namuose, patiria mažiau streso bei yra geresnės nuotaikos.
„Augintiniai į mūsų biurą užsuka tada, kada patogu ar būtina šeimininkams – susiklosčius tam tikroms asmeninėms aplinkybės arba tiesiog norint paįvairinti darbo dieną. Niekada nekilo minčių, jog tai galėtų trukdyti darbui, nes daugybė „Mars“ korporacijoje atliktų tyrimų rodo, kad augintiniai praskaidrina biuro atmosferą, priverčia padaryti pertraukėlę ir išeiti į lauką, šyptelėti rašant svarbų elektroninį laišką. Sąmoningai įsigytas ir atsakingai prižiūrimas augintinis niekada niekam nesutrukdys. Mums patinka, jei augintiniai jaučiasi šeimininko darbe kaip namie, ir jų menkų pražangų neprisimename,“- gerąja patirtimi dalinasi UAB „Mars Lietuva“ korporacinių reikalų vadovas regionui Mindaugas Rupšys.
„Projekto sėkmės paslaptis – jame dalyvaujantys žmonės: tiek draugiškų gyvūnams vietų savininkai ar vadovai, tiek ir mūsų ambasadoriai. Pastarųjų atliekamas darbas yra vienas iš alternatyvių būdų prisidėti prie gyvūnų gerovės idėjų platinimo visoje Lietuvoje,“ – teigia VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Anot jos, svarbu, jog augintiniai su šeimininkais praleistų kuo daugiau produktyvaus ir įdomaus laiko, o šios iniciatyvos dėka tai įgyvendinti tampa vis paprasčiau.
Norėdami prisidėti prie projekto savo mieste (tapti gyvūnams draugiška vieta ar vienu iš ambasadorių), apsilankykite puslapyje www.draugiskigyvunams.lt , kuriame taip pat galite rasti minėtų vietų sąrašą, ar susisiekite el.paštu draugiski@ggi.lt. Iniciatyvoje dalyvauti kviečiami asmenys, turintys socializuotą augintinį ir mėgstantys kartu su juo aktyviai leisti veiklą.
Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
2019 metų gegužę socialiniuose tinkluose buvo išplatintos nukankintos karvės vaizdai iš Šilutės rajono Usėnų seniūnijos Meišlaukių kaimo. Vienoje iš paskelbtų nuotraukų buvo matoma stipriai sulysusi karvė, iš kurios telikę kaulai, oda ir galva. Gyvulys leisgyvis gulėjo lauke ant šieno. Kitoje nuotraukoje buvo matoma jau nebegyva karvė, grandine pririšta prie automobilio ir tempiama žeme.
Pasak vietinių kaimo gyventojų, situacija minėtame ūkyje nesikeičia eilę metų, karvės paliekamos likimo valiai nugaišti, vėliau neteisėtai užkasamos aplink teritoriją.
2019-05-15 VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ su pranešimu apie žiaurų elgesį su ūkiniais gyvuliais Šilutės rajone kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Po minėto pranešimo į Šilutės rajone Usėnų seniūnijoje esantį Meišlaukių kaimą, siekdamos atlikti patikrinimą ūkininkės laikomų galvijų bandoje, nuvyko Klaipėdos ir Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios gydytojos-inspektorės. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ūkininkė laiko 28 galvijus ir 13 melžiamų karvių. Viena karvė buvo rasta apdengta šiaudais, jau nebegyva. Ją ūkininkė priverstinai paskerdė 2019-05-15. Minėta karvė po apsiveršiavimo 2019-04-23 buvo apžiūrėta veterinarijos gydytojo. Įtariama, kad karvei buvo parezė (paralyžius). Pirmąją pagalbą karvei suteikęs veterinarijos gydytojas nurodė ūkininkei, kad pastaroji paskambintų, jeigu bus reikalinga tolimesnė jo pagalba. Tačiau ūkininkė į specialistą daugiau nesikreipė, o karvę gydė pati. Anot ūkininkės, ji pirko karvei vaistų, tačiau tai įrodančių dokumentų pateikti negalėjo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai konstatavo, kad karvė sirgo ir kankinosi apie mėnesį nuo balandžio vidurio. Pasak ūkininkės, priverstinai paskersta, negyva karvė buvo pririšta prie automobilio, siekiant ją nutempti į kitą vietą, kad Rietavo veterinarijos sanitarijai būtų paprasčiau ją paimti utilizavimui. Tačiau toks ūkininkės elgesys yra taipogi nepriimtinas. Anot Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos pareigūnų, karvę reikėjo tempti šliuze ar įkelti į kitą transporto priemonę.
Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos pareigūnai nurodė, kad minėtame ūkyje buvo rasta ir daugiau pažeidimų. Jauni, 6 mėnesių neturintys veršeliai, buvo pririšti grandinėmis, kai veršelius pririšti galima tik nuo 6 mėnesių. Du galvijai buvo pametę po vieną įsagą. Ūkyje trūko bendros tvarkos.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ iš Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavo atsakymą, kad karvės savininkei 2019-05-17, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo I skirsnio 4 straipsnio 2 punkto 2 ir 15 papunkčiais, surašytas protokolas už žiaurų elgesį su gyvūnu, paskirta bauda, sudarytas trūkumų šalinimo planas. Patikrinimo metu nustatyta, kad kiti galvijai yra normalaus įmitimo, pašaro turi.
Remiantis LR įstatymais, dėl žiauraus elgesio su gyvūnu galima skirti baudą nuo 50 iki 1200 eurų. Kadangi ūkininkė nebuvo nė karto bausta, jai skirta pusė minimalios baudos – 25 eurai. Žiūrint į ūkininkei skirtos baudos dydį, kyla klausimas, ar tik tiek Lietuvos teisinėje sistemoje yra vertinamos gyvos būtybės kančios? Ar mums tiek terūpi gyvybė, kai kalba eina ne apie žmogų?
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žiauriu elgesiu su gyvūnais yra laikomi šie veiksmai: veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis; nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas; kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Siekdami, kad mėnesį laiko be veterinarinės pagalbos besikankinusios karvės savininkė būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. už žiaurų elgesį su gyvūnu, 2019-06-04 VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos” kreipėsi su pareiškimu į Šilutės rajono policijos komisariatą.
Neilgai trukus, 2019-06-06, iš Šilutės rajono policijos komisariato buvo gautas atsakymas, kad dėl minėto atvejo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o ūkininkei surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Valstybės teisinėje sistemoje, skiriant bausmę tiek už administracinį nusižengimą, tiek už nusikalstamą veiką, turėtų būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, t. y. bausmė turėtų būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ar įvykdytai nusikalstamai veikai. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį, bet ir paveikti nusižengusį ar nusikaltusį individą, kad šis susilaikytų nuo pažeidimų darymo ateityje. Skyrus ūkininkei 25 eurų baudą, nors toks baudos dydis ir atitinka galiojančius teisės aktus, abejotina, kad ši bausmė pasieks savo tikslus. Tikėtina, kad taip lengvai „išsisukęs“ asmuo toliau tęs savo veiklą tokiu būdu, kaip elgėsi iki šiol, ir tik laiko klausimas, kada vėl bus gautas iškvietimas į minėtą ūkį.
Žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų nepriežiūros atvejų Lietuvoje daug – žiniasklaida mirga apie smurtą patiriančius gyvūnus, šunis laikomus ant trumpų grandinių, palaidus be priežiūros lakstančius keturkojus. Tyliai kenčia ne tik augintiniai ir gyvuliai, bet dažnai ir aplinkiniai žmonės, kurie bijo imtis veiksmų.
Dažnai žmonės nežino kaip elgtis konkrečiose situacijose, į ką kreiptis ir kaip pagerinti kenčiančių gyvūnų dalią. Didelę įtaką daro tai, kad atsakingos institucijos neturi pakankamai praktikos, kaip spręsti šiuos atvejus, ar nuvertina gyvūną kaip jausmus turintį sutvėrimą. Kadangi žiniasklaidoje apie žiauriai su gyvūnu pasielgusio asmens nuobaudas kalbama mažai, tai neužkerta kelio tokių atvejų pasikartojimui.
Jau dabar galite prisidėti prie žiauraus algesio su gyvūnais stabdymo per aukok.lt platformą: https://www.aukok.lt/projektai/Stabdykime-ziauru-elgesi-su-gyvunais
Projektas siekia kompleksiškai spręsti minėtą problemą:
Spręsti gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejus – patyrusi teisininkų ir konsultantų komanda rinks medžiagą, rengs dokumentus, bendradarbiaus su institucijomis ir sieks, kad šie atvejai būtų tinkamai ištirti bei skirtos atitinkamos baudos ar bausmės, o gyvūnų kasdienybė būtų pagerinta. Taip pat, formuos taip trūkstamą teisinę praktiką gyvūnų gerovės srityje.
Įgalinti žmones ir organizacijas veikti – paruošime schemą, kuria vadovaujantis žmonės žinos, kur kokiu atveju turi kreiptis, parengsime pavyzdinių teisinių dokumentų rinkinį, konsultuosime proceso eigoje, padėsime parengti dokumentus. Žmonės galės tiesiogiai prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje.
Kelti visuomenės sąmoningumą – viešinsime aktualią informaciją, supažindinsime su galimybėmis gerinti gyvūnų gyvenimo sąlygas, pažindinsime su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio su gyvūnais pasekmėmis.
Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Planuojate šeimos atostogas, savaitgalio išvyką ar stovyklavimą su palapinėmis gamtoje? Tai gali būti puiki veikla tiek jums, tiek jūsų šuniui. Įsivaizduokite dešrelių kepimą ant laužo, apsikabinimus po žvaigždėmis, ilgus pasivaikščiojimus gamtoje ir, žinoma, voveres! Iškylavimas su šunimis turi daug privalumų ir žmonėms. Tai nebrangu, atpalaiduoja ir gali būti patiriama grupėje arba vienam pačiam su savo augintiniu. Bet prieš pradedant pakuotis daiktus, perskaitykite ir įsitikinkite, kad žinote šiuos keturis dalykus, kurie užtikrins jūsų ir jūsų keturkojo draugo pasiruošimą bei malonumą išvykos metu.
Prieš pradėdami planuoti išvyką ir pirkti būtinus reikmenis, įsitikinkite, kad šunį galima vežtis į kelionę. Šunys, kurie daug loja, neturi socialinių įgūdžių arba mieliau renkasi leisti laiką namie tikriausiai nebus pasiruošę iškylauti. Yra daugybė faktorių (pavyzdžiui, kiti gyvūnai ir stovyklautojai), kurie gali suerzinti šunį tiek sausakimšose, tiek mažau apstatytose stovyklavietėse. Niekas nenori visą naktį girdėti šuns lojimo.
Vienas ar keli bandymai jums turėtų padėti įsitikinti ar noras ir sugebėjimas iškylauti yra šuniuko kraujyje. Pradėkite nuo mažo žingsnelio – surenkite stovyklavietę kieme ar kitoje vietoje šalia namų. Tai padės išsiaiškinti ar jūsų palapinė yra pakankamai didelė visiems gerai išsimiegoti ir kaip gyvūnas reaguoja į naujus garsus ir erdvę. Jeigu nesate užtikrinti, pakartokite iškylą daugiau kartų, kad šuniukui tai taptų rutina.
Taip pat turite įsitikinti, kad šuo yra pakankamai sveikas šiam nuotykiui. Nuveskite jį pas veterinarą apžiūrai ir išsiaiškinkite ar jis turi visus būtinus skiepus, juk niekada nežinote su kuo jis gali susidurti laukinėje gamtoje. Užtikrinkite, kad šuniukas būtų apsaugotas nuo dirofilariozės (,,širdies kirminų“). Kirminų užkrato nešiotojai yra uodai, tad jei keliausite į drėgną ir šiltą vietą, jūsų šuniui reikės apsaugos. Taip pat gera idėja būtų paženklinti augintinį mikroschema.
Kai jau įsitikinote, kad jūsų šuo yra pasiruošęs stovyklauti, išsiaiškinkite jūsų pasirinktos stovyklavietės taisykles. Dauguma stovyklaviečių, leidžiančių atvykti su šunimis, jiems netaiko papildomų mokesčių, bet dėl viso pikto reiktų įsitikinti dėl taisyklių ir ribojimų prieš atvykstant. Taip pat turėtumėte paieškoti netoli vykstančių veiklų, kurios tiktų ir jūsų šuniukui. Kai kuriose stovyklavietėse yra šunų parkų, kituose yra tiek šunims, tiek jums tinkančių pasivaikščiojimo takelių, pasiplaukiojimo, plaukimo kanojomis galimybės ir t.t.
Dabar jau esate pasiruošę dėtis daiktus! Iškylavimui su šunimis gali prireikti papildomos vietos. Būtini reikmenys kaip šunų maistas, vanduo, skanėstai, dubenėliai ir maišeliai išmatoms turėtų būti sąrašo viršuje. Taip pat po ranka turėkite gyvūno dokumentus. Pasiimkite naminio gyvūno pirmos pagalbos rinkinį, kuriame turėtų būti tvarsčių, antiseptiko žaizdoms, marlės, medicininio pleistro, bukos žirklės ir pincetas. Taip pat rekomenduojame turėti liemenę, pavadėlį ir mietą, prie kurio poreikiui esant būtų galimą pririšti pavadėliu šunį, suteikiant jums abiem laisvės judėti.
Pasiruoškite pranešamam orui. Gali prireikti papildomų rankšluosčių nuvalyti išsipurvinusias letenėles ar šlapią kailį, užuolaidų pavėsiui sukurti, papildomų antklodžių. Jūsų šuo turėtų turėti identifikavimo kortelę su kontaktine informacija ir šviesele, kad būtų gerai matomas naktį. Jei jūs keliausite į žygį, šuo gali padėti nešti daiktus. Leiskite jam (bent kartą!) nešti savo daiktus specialioje šunų kuprinėje.
Jeigu esate iškylavimo naujokas, pasvarstykite apie šiuos daiktus (kaip palapinė, miegmaišis ar čiužinys) ir kokių jų būtent reikia prieš juos pirkdami:
1. Kiek dvikojų ir keturkojų iškylautojų apsistos palapinėje? Palapinių būna ir vienam žmogui, ir visai šeimai iki 8 žmonių. Turėkite omenyje, kad šuniui reikėtų tiek pat vietos, kiek dar vienam žmogui, spręsdami kokio dydžio palapinę reiktų pirkti.
2. Ar jūs keliaujate tik su kuprine ant pečių ar su automobiliu? Žmonės, keliaujantys be automobilio turėtų atsižvelgti į daiktų svorį, norėdami išvengti per sunkios naštos. Palapinė dviem žmonėms idealiai turėtų sverti mažiau nei 1.5 kg.
3. Su kokiu oru susidursite? Visada gera idėja nusipirkti palapinę su storesniu, neperšlampamu dugnu, kuris geriau išlaikys šilumą ir apsaugos nuo susidėvėjimo ar plyšimų. Taip pat būtina su savimi turėti papildomą apsauginį dangalą palapinei ypač lietingo oro atveju. Oras yra svarbus ir renkantis miegmaišį bei jo storį ir šiltumą.
4. Miegmaišio formą taip pat reiktų apsvarstyti. Kokono ir mišrios (kokono ir stačiakampio) formos miegmaišiai dažniausiai suteikia daugiausiai šilumos ir yra lengvi, tačiau jei miegmaišį dalinsitės su augintiniu, geriausia alternatyva būtų erdvesnis stačiakampio formos miegmaišis. Taip pat galite nupirkti specialų miegmaišį šuniukui, tada jums dalintis nereikės.
5. Jeigu norite miegoti minkščiau, investuokite į čiužinį. Svarbu atsiminti, kad gyvūnai kartais sudrasko daiktus. Nors pripučiami čiužiniai yra patogiausi, jie taip pat lengvai praduriami. Turistinis kilimėlis nėra taip greitai sugadinamas, be to yra lengvesnis.
Kai jau atvyksite statytis palapinės, atsižvelkite į šiuos patarimus:
Galiausiai prisiminkite, kad iškylavimas su augintiniu yra skirtas išvengti kasdienybės šurmulio ir pabūti gamtoje. Taigi, išjunkite elektrinius prietaisus, pamirškite kasdienius reikalus ir pasimėgaukite gamta su šuniuku. Jūs abu tikrai būsite patenkinti šiuo sprendimu.
Šaltinis:
Informacija paruošta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
,,Facebook“ susilaukė kaltinimų dėl šunų kovoms pasaulinio masto platformą suteikimo po to, kai puslapyje buvo atrasta kovų organizatorių ir nesąžiningų šuniukų prekybininkų platformos naudojimo pėdsakų.
Gyvūnų teisių organizacija ,,Lady Freethinker“ teigia, kad socialinių medijų milžinas nesugeba laikytis savo politikos, kuri draudžia tiek žiaurų turinį, tiek prekybą gyvūnais.
Pranešime ,,Negailestingas pogrindinis šunų kovų pasaulis ,,Facebook‘e“ pateiktame britų laikraštyje ,,Observer“ socialinis tinklas ,,Facebook“ yra kaltinamas tapimu pagrindine terpe diskusijoms apie tam tikrus šunis ir veisėjus, dažnai įsivėlusius į nelegalią prekybą. Dažniausiai tokie pokalbiai vyksta uždaruose forumuose.
Nuo 2018-ųjų gruodžio iki šių metų vasario ,,Lady Freethinker“ tyrėjai atliko paiešką ,,Facebook“ ir rado grupių, puslapių ir profilių reklamuojančių kovas ir šunų, naudojamų kovoms, prekybą. Buvo rasta daugiau nei 2000 pranešimų ir 150 puslapių. Sudėjus penkių populiariausių grupių narių skaičių susidarė daugiau nei 160 000 ,,Facebook“ vartotojų.
Tyrėjui pranešus ,,Facebook“ apie 26 atvejus, žeidžiančius socialinio tinklo anti – žiaurumo taisykles, kompanija sureagavo tik į šešis. ,,Facebook“ pasiūlė tyrėjui užblokuoti, pašalinti iš draugų arba nustoti sekti įžeidžiančius ar nemalonius pranešimus. Kai kuriuose pranešimuose buvo kalbama kiek kovų tam tikri šunys laimėjo. Kiti pardavinėjo šuniukus, atvestus sėkmingų kovų nugalėtojų. Daugybėje nuotraukų matėsi grandinėmis prirakinti šunys su iššieptais dantimis ir sužeistais snukiais.
,,Žiaurumo ir šunų išnaudojimo lygis yra pasibaisėtinas. ,,Facebook“ yra dažnai naudojamas gerų pokyčių siekimui, bet kaip mūsų pranešime pastebima, tinklas nesugeba apsaugoti nekaltų gyvūnų nuo išnaudojimo ir galimos mirties. ,,Facebook“ neįgyvendindamas savo paties taisyklių prieš gyvūnų žiaurumą bendradarbiauja vykdant nusikalstamus veiksmus prieš gyvūnus“, pabrėžė ,,Lady Freethinker“ steigėja Nina Jackel.
Tyrime buvo ieškoma ir terminų, dažniausiai asocijuojamų su šunų kovomis. Taip pat buvo sekamos ,,Facebook“ siūlomos grupės, kurios dažniausiai skatino šunų kovas. Buvo susirūpinta dėl daugybės uždarų grupių, kurios galimai susijusios su šia ,,pramoga“.
Daugybė puslapių ir grupių turėjo užkoduotą terminologiją, dėl kurios iš pirmo žvilgsnio grupės nebuvo galima susieti su nelegaliomis šunų kovomis. Šuo galėjo būti apibūdinamas kaip ,,didysis čempionas“ (laimėjęs penkias kovas) ar ,,čempionas“ (laimėjęs tris kovas). Dažnai užsiminta ir apie aptvarus (1,2×1,2m), kuriuose šunys paprastai kovoja.
,,Lady Freethinker“ pradėjo peticiją internetu (DefeatDogfighting.org), kurioje reikalaujama, kad ,,Facebook“ susektų ir pašalintų turinį, susijusį su šunų kovomis, kurios nepaisant nelegalumo daugelyje šalių išlieka dažna pogrindžio veikla. Už įstatymo ribų paskelbta Jungtinėje Karalystėje nuo 1835 ir laikoma kriminaline veikla JAV, veikla migravo į socialinius tinklus.
„Facebook“ atstovas pranešė apie pradėtą tyrimą: ,,Turinys, platinantis gyvūnų kovas nėra leidžiamas ,,Facebook“. Mes esame dėkingi, kad ,,Lady Freethinker“ atkreipė mūsų dėmesį į šiuos pranešimus. Mes susisiekėme su organizacija, kad gautume informaciją, reikalingą tolesniam tyrimui. Jei žmonės ,,Facebook“ platformoje pamato kažką, kas jų nuomone žeidžia visuomenės normas, skatiname pranešti tai mums, kad mūsų komanda galėtų imtis veiksmų.“
Šaltinis:
https://www.theguardian.com/world/2019/may/26/facebook-gives-global-platform-to-illegal-dogfights
Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA
