Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA
Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
„O kas čia tokio? Atėjo pavasaris, jis pats prašosi būti išleistas į gryną orą“, – sako moteriškė, daugiabučių namų rajone išleidusi į kiemą palakstyti ir gamtinių reikalų atlikti savo pusamžį, neženklintą, neregistruotą ir nekastruotą katiną. „Mano šuo yra draugiškas, nesikandžioja, o vakare visada grįžta namo“, – pasakoja nuosavų namų gyvenvietėje savo augintinį paleidžiantis vyriškis, nematantis tame nieko blogo. Tačiau pasižvalgyti rajone paleistas katinas gali ne tik dingti ir sukelti papildomų rūpesčių šeimininkams, bet ir „padovanoti“ laukinei katei nepageidaujamą prieaugį, o paleistas „draugiškas“ šuo – išgąsdinti iš mokyklos grįžtančius vaikus ir kitus žmones.
Dažnas nepagalvoja apie tai, kad leisti augintiniui lakstyti be priežiūros viešose erdvėse nėra saugu. Stagiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs gyvūnas gali sukelti avarinę situaciją, kurioje galimai nukentės ar žus jis pats, bus apgadinta transporto priemonė, sužaloti joje važiavę žmonės ar net blogiau. Be priežiūros lakstantis augintinis gali būti užpultas kitų gyvūnų ar piktų ketinimų turinčių asmenų. Gyventojai, sutikę bėgiojantį palaidą šunį, dažnai jaučiasi nesaugiai, o ir įprastai draugiškai besielgiantis šuo, patekęs į jam mažai pažįstamą aplinką, pajutęs grėsmę, gali užpulti. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Socialiniuose tinkluose vis dažniau viešinami atvejai, kai gyvenamųjų namų kiemuose, parkuose ir kitose erdvėse gyvūnams paliekama nuodų, į maistą pridedama aštrių, vidinius organus žalojančių daiktų ( pvz. adatų), siekiant taip atsikratyti nepageidaujamų, šeimininkų neprižiūrimų, laisvai lakstančių gyvūnų. Siekdami apsaugoti savo keturkojus šeimos narius, neleiskite jiems bėgioti vieniems bei stebėkite aplinką. Būdami šalia, galėsite pastebėti numestą įtartiną maistą, neleisti gyvūnui prie jo prisiartinti, o suėdus – greitai identifikuoti grėsmę ir kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją. Šeimininkams atidžiai nestebint savo augintinių, tokie atvejai dažniausiai baigiasi tragiškai, nes apsinuodijimas nustatomas pavėluotai.
Paleidžiami laisvai lakstyti nekastruoti ar nesterilizuoti augintiniai dažnai turi visas galimybes nevaržomai daugintis, taip kurdami nereikalingą prieaugį, kuris didina beglobių gyvūnų skaičių ne tik viešosiose erdvėse, bet ir prieglaudose. Beglobiai gyvūnai taip pat platina ne vieną sunkią ligą. Bene pavojingiausia iš jų – pasiutligė, kuria gali užsikrėsti tiek mūsų augintiniai, tiek mes patys. Sergančiai katei pakanka palaižyti pažeistą žmogaus odą – taip paprastai užkratas gali paplisti dideliame asmenų rate. Valkataujančios katės taip pat yra kirminų sukeliamų ligų platintojos. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrėsti rizikuoja vaikai, žaisdami smėlio dėžėse, kuriose katės atlieka savo gamtinius reikalus. Sterilizuojant, kastruojant, skiepijant gyvūnus, užkertamas kelias jiems daugintis, platinti pavojingas ligas, o kartu mažinamos beglobių gyvūnų problemos.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ dažnai sulaukia pranešimų dėl viešose erdvėse paleistų, dažniausiai – šunų. „Mūsų tikslas – spręsti minėtas situacijas ir informuoti visuomenę, jog svarbu rūpintis gyvūnų gerove, nepamirštant, kad į šeimininko pareigas įeina ne tik bendrinė augintinio priežiūra (maitinimas ar ligų gydymas), bet ir atsakingas elgesys viešojoje erdvėje. Tai padeda užtikrinti ne tik gyvūno, bet ir aplinkinių saugumą,“ – teigia organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Dažnai pasitaiko ir smurto prieš bešeimininkius ar beprižiūrius gyvūnus atvejų. Tokiais gyvūnais vadinami ir tie, kuriuos šeimininkai paleidžia už privačios teritorijos ribų: šeimininko pareiga yra užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų, siekiant apsaugoti jo fizinę būklę, o taip pat – aplinkinius asmenis. Išleisdami gyvūną už savo valdomos teritorijos ribų, rizikuojate, jog jis patirs pašalinių asmenų sukeltą žiaurų elgesį bei smurtą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bei bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti tokį elgesį. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą yra numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pagal minėtą įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu taip pat laikomas sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. Taigi, paleisdami savo augintinį laisvai „tyrinėti“ aplinką už savo privačios teritorijos ribų, rizikuojate ne tik jo sveikata ir gerove, bet ir nesilaikote įstatymų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Gyvūno neprižiūrintis šeimininkas, leidęs šiam lakstyti palaidam, pirmą kartą baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 120 eurų. Toks pats gyvūno nepriežiūros atvejis sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl gyvūno nepriežiūros, atsirado realios žalos asmens sveikatai ar turtui, tokio gyvūno šeimininkas baudžiamas bauda nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 550 eurų. Taip pat šeimininkui reikėtų atlyginti gyvūno padarytą žalą, kuri nukentėjusiojo asmens naudai gali būti išieškota ir teismo tvarka.
Svarbu jausti atsakomybę už įsigytą ar priglaustą gyvūną, siekiant užtikrinti ne tik jo, bet ir aplinkinių asmenų saugumą. Skatiname nepalikti gyvūno vieno, o radus šeimininko „pamirštą“ šunį ar katę, kreiptis į atsakingas institucijas, taip užtikrinant ir jo, ir aplink esančiųjų gerovę. Radus pasimetusį gyvūną ir grąžinant jį šeimininkui, turėtų būti pildomas gyvūno priėmimo – perdavimo aktas. Tokiu būdu užfiksuojamas faktas, kad žmogus su gyvūnu elgėsi neatsakingai, o surašytas dokumentas dažnai skatina šeimininką daugiau tokių klaidų nekartoti.. Mūsų parengtą gyvūno priėmimo-perdavimo akto šabloną rasite prisegtą žemiau.
Rasto gyvūno priėmimo-perdavimo aktas
Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Ar galite įsivaizduoti kiek laimingesniu taptų pasaulis be benamių šunų? Nyderlandai ėmėsi iniciatyvos ir visiems šunims surado namus. Jie visiškai keičia gyvūnų likimus ir suteikia galimybę gyventi laimės ir meilės pilną gyvenimą. Tam užtikrinti vyriausybė ėmėsi specialių veiksmų, metodo ,,surinkti, sterilizuoti, skiepyti, identifikuoti, gražinti“. To dėka 2016-aisiais Nyderlandai tapo pirmąja šalimi išlaisvinusia šiuos gyvūnėlius nuo vienatvės ir pavojingo gyvenimo gatvėse. Norėtųsi, kad šis modelis prigytų ir visame likusiame pasaulyje.
Jau nuo XIX amžiaus šunų populiacija Nyderlanduose buvo didelė. Beveik kiekviena šeima šalyje turėjo augintinį šunį, žmonės į tai žiūrėjo kaip į socialinio statuso simbolį. Bet didelė šunų populiacija paskatino ir pasiutligės plitimą, kuri greitai tapo viena iš dažniausių mirties priežasčių. Skatinami baimės daugybė gyvūnų augintojų pradėjo palikinėti šunis likimo valiai. Tai buvo laikoma legaliu veiksmu ir gatvės sparčiai pildėsi įvairių veislių benamiais.
Nyderlandai norėjo pakeisti taip susiklosčiusią situaciją. Vienas iš pirmųjų veiksmų buvo tam tikros dienos, kuriomis buvo daroma sterilizacija ir kastracija. Šios operacijos buvo nemokamos ir padengiamos vyriausybės. Dėl to 70 procentų patelių buvo sterilizuotos. Šunys taip pat buvo ištirti norint išsiaiškinti, kokių skiepų ir kokio tolesnio gydymo kiekvienam iš jų reikėjo.
Paskutinis žingsnis, turėjęs išspręsti šią problemą visiems laikams buvo vyriausybės priimti du įstatymai, saugantys gyvūnus ir užtikrinantys jų sveikatą ir gerovę. Gyvūnų savininkai buvo skatinami aprūpinti gyvūnus jiems būtinu gydymu ir panaikinti žiaurumą prieš gyvūnus. Šito įstatymo nepasydami gyvūnų augintojai galėjo tikėtis iki trijų metų kalėjimo ir didesnės nei ~14 200 eurų (16 000 dolerių) baudos.
Norintys namie auginti šunį arba pasiima jį iš prieglaudos, arba perka veislinius šunis, kurie kai kurių manymu yra sveikesni ir gražesni. Nyderlandų vyriausybė pakėlė mokesčius norintiems pirkti šunis. Natūralu, kad padidėjusios išlaidos privertė šuniukų augintojus susimąstyti apie alternatyvius gyvūnų įsigijimo būdus tuo pačiu ir padidindamos benamių šunų įsigijimo atvejų skaičių.
Pradėta dar viena kampanija, kuria buvo siekiama dar labiau atkreipti dėmesį į problemą. Jos dėka suteikta galimybė tam tikrą laiką prižiūrėti benamius šunyčius. Žmonės vienas po kito pamildavo juos ir daugiau nei milijonas benamių kampanijos dėka sugebėjo surasti šeimą ir saugius namus sau. Tai turėjo didelę įtaką šalies gyventojams ir 90 procentų Nyderlandų populiacijos įsigijo benamius šunis.
Vyriausybės sukurta programa siekė užkirsti kelią visoms su gyvūnais susijusioms nelaimėms. 2011-aisiais jų darbą pratęsti pavesta grupei policininkų ,,Animal Cops“, kurie turėjo užtikrinti šunų saugumą. Šiandien šunyčiai Nyderlanduose ne tik patogiai gyvena savo namuose, bet ir yra laukiami didžiojoje dalyje šalies parduotuvių, restoranų ir kitų įstaigų.
Informacijos šaltinis:
Informacija išversta Julijos Driukaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Thomas Jordan Jaunesnysis (49) buvo įtariamas aplaidžia ir abejinga savo augintinių priežiūra. Kovo mėnesį atlikus du tyrimus įtarimai pasiteisino ir gyvūnų organizme buvo rastos draudžiamos medžiagos. Po lenktynių Glazge viename iš šunų Milesian Sandy organizme rasta kokaino, kitame (Leaha Millie) – vaistų nuo infarkto. Po šio atradimo Didžiosios Britanijos greihaundų taryba pareiškė, kad šių šunų treneris lenktynėse nebėra laukiamas.
Prieš metus Jordan dėdė William Rae (71) susilaukė atsakomybės dėl vieno iš savo šunų svaiginimo narkotikais.
Kaltinamajame pranešime apie Jordan buvo atsiliepiama kaip apie visiškai lenktynių taisyklių nepaisantį trenerį.
Nepriklausomas mokslinis konsultantas profesorius Tim Morris teigė: ,,Kokainas yra nervų sistemos stimuliantas, kuris gali turėti įtakos šuns pasirodymui lenktynėse ir kenkti šuns gerovei.“. ,,Scotland Against Greyhound Exploitation“ judėjimo atstovė taip pat neslėpė savo nuomonės: ,,Šie šunys rizikuoja sužeidimais ir mirtimi lenktynėse net ir be godžių trenerių išnaudojimo ir apsvaiginimo.“
Jordan vardas tokio tipo kontekste matomas jau nebe pirmą kartą. 2017-ųjų spalį jis buvo siejamas su greihaundu Tristanu ir jo organizme aptiktu žymiu kokaino kiekiu.
Informacijos šaltinis:
https://www.thesun.co.uk/news/9501834/greyhound-high-on-cocaine/
Avialinijų, vykdančių skrydžius į Lietuvą ir iš jos, reikalavimus gabenant gyvūnus galite rasti paspaudę ČIA arba ant paveikslėlio žemiau:
Svarbu:
– keliaujant į kitas šalis reikia papildomai pasidomėti šalies nacionaliniais reikalavimais dėl išimčių taikymo! ES šalių reikalavimus galite rasti čia:
https://ec.europa.eu/food/animals/pet-movement/ms-websites_en, kitų šalių reikalavimų ieškokite internete.
– Gyvūno stresui sumažinti patariama į narvą įdėti jo mėgstamą žaisliuką. Taip pat tam galima naudoti ir vaistus: Kalm (homeopatiniai vaistai su valerijonu ir melisa), kurį reikėtų suduoti kelios dienos prieš stresines situacijas, Zylkene (sudėtyje: magnio steratas, maltodekstrinas), kuris nėra žalingas organizmui, lašai X-STRESS (homeopatinis vaistas), kurį reikėtų suduoti likus 2-3 valandoms iki skrydžio).
Informacija ruošiama
