Informacija paruošta Simonos Survilaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Tikime, kad dauguma augintinių šeimininkų savo mylimus keturkojus prižiūri tinkamai: skiria jiems pakankamai laiko, energijos, meilės ir kitų išteklių. Tačiau praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kada pažeidžiamas gyvūnų priežiūrą Lietuvoje reglamentuojantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, o taip pat atskiras taisykles yra numačiusios visos mūsų šalies savivaldybės. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius didžiųjų savivaldybių – Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių – taisyklių punktus, bei kas yra sakoma apie dažniausiai pasitaikančius šunų priežiūros aspektus.
Vedžiojimas pavadėliu
Bendrai tariant, taisyklėse nurodoma, kad gyvūnai privalo būti vedžiojami pavadėliu jeigu šalia yra kitų žmonių, o sutrumpintas jis turi būti tiek, kad nekeltų pavojaus kitiems žmonėms. Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse taip pat atskiriama, kad bendro naudojimo patalpose pavadėlį reikia sutrumpinti iki 1 m ilgio. Nieko apie vedžiojimą pavadėliu nesakoma tik Vilniaus miesto savivaldybės taisyklėse, tačiau tokiu atveju galioja bendros LR patvirtintos taisyklės, kuriose nurodoma, jog šunis privaloma vedžioti su pavadėliu.
Vežimas liftu
Vilniaus miesto ir rajono bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių taisyklės numato, kad liftu gyvūnus vežti galima tik jeigu tam neprieštarauja kiti liftu važiuojantys asmenys. Kauno miesto savivaldybė taip pat numato, kad „klausimą dėl gyvūnų vežimo liftu daugiabučiuose namuose, kuriuose įkurtos bendrijos, sprendžia bendrijų valdybos arba namo gyventojų visuotinis susirinkimas“. Nieko apie vežimą liftu nėra pasakyta Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių taisyklėse.
Vedimas laiptine
Šunis laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose privaloma vesti su pavadėliu, sutrumpintu tiek, kad nekeltu grėsmes aplinkiniams. Antsnukis būtinas pavojingiems ir koviniams šunims. Klaipėdos miesto ir rajono taisyklės draudžia šunis palikti ar išleisti vienus į laiptines. Niekada gyvūno palikti be priežiūros ne savo pačių valdose primygtinai rekomenduoja ir GGI.
Ekskrementų surinkimas
Šunų išmatų surinkimas iki šiol yra karštai aptarinėjamas klausimas, dalijantis visuomenę į atskiras stovyklas. Apie tai jau esame rašę https://ggi.lt/augintinio-ekskrementai-kuo-surinkti-kur-galima-mesti-ir-ko-tiketis-palikus-viesa-vieta-apkakota/ . Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato baudas savo augintinių ekskrementų nesurenkantiems šeimininkams, taip pat tai aptariama ir savivaldybių taisyklėse. Kauno miesto ir rajono savivaldybės taip pat nurodo, kad „asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, turi turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti“ – privaloma būti pasiruošus pasirūpinti augintinio paliekamais ekskrementais bei kitomis šiukšlėmis.
Keliavimas viešuoju transportu
Keliavimas viešuoju transportu neaptariamas Vilniaus miesto, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių skelbiamose taisyklėse, tačiau šiose savivaldybėse vis tiek galioja Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės. Daugeliu atvejų keturkojus būtina vežti arba jiems tinkamose „tarose“, arba su antsnukiu ir pavadėliu. Nemokamai juos vežti galima tik jeigu jie neužima papildomos keleivio vietos (sėdynės). Vilniaus rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad pasodinus gyvūną ant sėdynės ją reikia tinkamai paruošti, „kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu“, o „gyvūnų priterštas vietas gyvūno savininkas nedelsdamas privalo išvalyti“. Kauno miesto savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „jei vežamas gyvūnas trikdo keleivius ir jie yra nepatenkinti, asmuo su gyvūnu turi išlipti iš viešojo transporto priemonės artimiausioje stotelėje“. Kauno rajono savivaldybės taisyklės nurodo, kad šeimininkas privalo „užtikrinti, kad gyvūnas nebus žalojamas ir nepatirs streso, bus užtikrintas jo saugumas. Ilgesnio vežimo metu gyvūnas turi būti reguliariai maitinamas ir girdomas“. Tą patį visais atvejais rekomenduoja ir GGI.
Antsnukio naudojimas
Savivaldybių taisyklėse (išskyrus Vilniaus, kur nieko neminima) nurodoma, jog pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami su antsnukiu. Kiti šunys – atsižvelgiant į charakterį bei veislę. Primename,
kad yra veislių, kurioms antsnukio naudoti negalima, tai akcentuojama ir savivaldybių taisyklėse.
Vilniaus miesto savivaldybė numato, kad šunis draudžiama vesti su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais – tam paantrina ir GGI.
Voljero įrengimas ir nuotolis nuo kaimynų
Dažniausiai taisyklėse minima voljerų savybė – tai, kad jie turi būti įrengti taip, jog šunys negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Vilniaus rajono ir Kauno miesto savivaldybės nurodo konkrečius aukščius tiems atvejams, kai šuo laikomas atviroje savininko valdoje ar vienkiemyje – 1,8 ir 2 m. Nors voljerų dydis neaptariamas savivaldybių skelbiamose taisyklėse, jį reguliuoja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas. Kiekvienam šuniui, priklausomai nuo svorio ir to, kiek kartų per dieną yra paleidžiamas pabėgioti, reikia nuo 4 iki 30 kvadratinių metrų ploto. Plačiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575 Kai kuriose savivaldybėse taip pat nurodoma, kokiu atstumu voljeras gali būti pastatytas nuo kaimyninių valdų. Vilniaus rajone – ne arčiau 2 m, Kauno mieste ir rajone – ne arčiau 3 m.
Būdos įrengimas
Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės nurodo, kaip reikia įrengti šuns būdą. Ji privalo būti tokia, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Taip pat turėtų būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo, kad vieta būtų apsaugota nuo vandens. Būdos angą rekomenduojama uždengti, kad per ją nepatektų krituliai. Savivaldybėse, kuriose nurodomas būdos nuotolis nuo kaimynų, jis toks pat, kaip ir voljero.
Grandinės ilgis
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad, jeigu šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų iš žemės valdos, kurioje yra laikomas, ribos. Vis dėlto, GGI primygtinai prašo gyvūnų grandinėmis nerišti ir laikyti juos palaidus aptvertose ribose arba jiems tinkamai įrengtuose voljeruose.
Laikymas savo žemės valdose
Penkiose iš šešių (išskyrus Vilniaus miesto) savivaldybėse nurodoma, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos, o pastaroji būtų aptverta tvora. Tokiu atveju, matomoje vietose turi būti pakabintas ne mažesnis nei 8 cm skersmens pločio ženklas su įspėjamuoju užrašu. Rekomenduojama prie žemės valdos vartų įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
Papildomos laikymo lauke sąlygos
Kai kuriose savivaldybėse numatomos papildomos laikymo lauke sąlygos. Bendrai tariant, lauke laikomi gyvūnai privalo būti apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų, draudžiama lauke palikti ekstremaliomis karščio ir šalčio sąlygomis.
Specialios sąlygos
Kai kurios savivaldybės nurodo tam tikras specialias sąlygas, susijusias su gyvūnų laikymu. Kauno mieste už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo mokėti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą. Kauno rajono savivaldybės taisyklėse skelbiama, kad „pradėti laikyti šunį ar katę daugiabučiuose namuose galima tik gavus kaimynų, kurių butai ribojasi sienomis, lubomis ir grindimis, raštišką sutikimą“, be to, katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre.
Taisykles rasite paspaudę ČIA arba ant paveikslėlio žemiau:
Naudingos nuorodos:
Vilniaus miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.506602
Vilniaus rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9039d4007c5911e4abe983995522ea30
Kauno miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/20a5a130249911e5b336e9064144f02a
Kauno rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f6e618a0265111e6acf89da936cb7409
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f01366b091cc11e9ae2e9d61b1f977b3
Klaipėdos rajono savivaldybės informacija: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/SAV.485030
LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8DDDD8D87491
Dėl Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.B7EE5FD42575
Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisyklės: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.60AB55353BB3
Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.
Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti. Taip paimama dešimtimis briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai.
Žvėrių ir paukščių jaunikliai labai retai tampa našlaičiais. Pievoje ar miške rastas elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai nebūna vienas. Pajautusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis susigūžia savo guolyje. Gamtai netinka žmonių pasaulio principai, ir jautrumas šiuo atveju yra net žalingas. Svarbu kuo greičiau pasišalinti ir žvėrelį palikti jo motinai. Taip pat yra ir su paukščių jaunikliais – palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų. Pelėdžiukai iš drevės ar inkilo išropoja pūkuoti, su prasikalusiomis sparnų plunksnomis, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip pelėdžiukų nesunaikina kiaunės.
Nors Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius, tačiau žmonės dar dažnai nepaiso šio draudimo. Jeigu apie paimtą gyvūnų jauniklį sužinoma ne iš karto, grąžinti jį tėvams nebeįmanoma. Laikomas namuose šis jauniklis negali užaugti sveikas, jam grįžti atgal į gamtą reikia ilgo adaptacijos laikotarpio. Kai kurie žmonių užauginti gyvūnai gamtai yra tiesiog prarasti.
Aplinkos ministerija primena, kad visa laukinė Lietuvos gyvūnija priklauso valstybei. Imti gyvūnus iš gamtos be leidimo galima tik radus sužeistą ar sergantį žvėrį ar paukštį. Kad jam būtina globa, konstatuoja veterinarijos gydytojai ar gyvūnų globos tarnybų specialistai.
Visi neteisėtai paimti gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą gresia administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės kristų, bus skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Šaltinis: am.lt
Informacija paruošta Evelinos Žičkutės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Romantiškas pasivažinėjimas užmiesčio keliu sutemus gali baigtis tragiškai. Kasmet vairuotojų susidūrimai su gyvūnais nusineša tiek pastarųjų, tiek žmonių gyvybių. Vis dėlto, susidūrimas ne visada baigiasi mirtimi. Kol medikai rūpinasi žmonėmis, kas suteikia pagalbą gyvūnams? Gauti tikslų atsakymą sunku net susisiekus su keliomis skirtingomis institucijomos.
Paskambinus 112 ir pranešus apie avariją, kurioje nukentėjo laukinis gyvūnas, į įvykio vietą siunčiama policija, o informacija apie sužeistą žvėrį perduodama budintiems Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro pareigūnams. „Vadovaudamiesi nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu ir Medžioklės taisyklėmis), gavę pranešimą apie autoįvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba“, – rašoma Pranešimų priėmimo centro atsakyme.
Tačiau patys medžiotojai tokios atsakomybės kratosi. „Medžiotojai nėra veterinarai ir jie nėra kviečiami žvėries būklei nustatyti, – teigia moterų medžiotojų klubo prezidentė Ramutė Juknytė,- pastarieji kviečiami arba nutraukti sužeisto žvėries kančias, arba paimti gyvūną, jeigu jis iš karto žūsta. Nors žvėris ir nėra sumedžiojamas, bet pagal LR medžioklės įstatymo 3 straipsnį priklauso tam medžioklės plotų naudotojui t.y. medžiotojų klubui arba būreliui, kurio plotuose įvyko nelaimingas atsitikimas“.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė nurodo, kad gyvūno likimą visgi sprendžia aplinkosaugininkas, priėmęs pranešimą. „Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) Pranešimų priėmimo skyrių (telefonu 8 5 273 2995) arba pateikti informaciją Bendrajam pagalbos centrui numeriu 112. Tai galima padaryti bet kuriuo paros metu. Teikiant informaciją reikia nurodyti kiek įmanoma tikslesnę vietą ir apibūdinti gyvūną (negyvas, sužeistas ar pan.). Savo ruožtu, gavęs informaciją AAD Pranešimų priėmimo skyriaus budintis pareigūnas priims sprendimą, ką toliau daryti: kviesti medžiotojus ar gyvūnų globėjų asociaciją.“, – teigia ji.
Anot specialistės, tolimesni veiksmai su sužeistu gyvūnu dažniausiai priklauso nuo to, kuri gyvūno kūno dalis buvo kliudyta: „Priklausomai nuo sužalojimo, priimamas sprendimas mėginti gydyti arba nutraukti gyvūno kančias. Atkreipiame dėmesį, kad automobiliui partrenkus laukinį gyvūną dažniausiai sužalojimai būna nepagydomi, kadangi dažnai tokio susidūrimo metu gyvūnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies sužalojimus, o tokius sužalojimus ypatingai sunku išgydyti ir tikimybė, kad gyvūnas išgyvens ir galės toliau gyventi gamtoje – labai maža.“
Taip pat I. Krikštopaitytė informuoja, jog laukinio gyvūno negalima gelbėti pačiam: „Vairuotojas, partrenkęs žvėrį, niekada negali pasiimti numušto laukinio gyvūno, nes už tai gresia administracinė atsakomybė. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.“ Pasiteiravus, ar pats procesas neatrodo sudėtingas, kada, pvz. vidury nakties reikėtų stovėti šalikelėje su sužeistu ežiuku ir laukti galimai iš kito miesto važiuojančios Gyvūnų globėjų asociacijos, I. Krikštopaitytė paaiškino: „Gyvūnais turi pasirūpinti specialistai. Visų pirma, specialistai žino, kaip tinkamai gyvūnai turėtų būti nugabenami iki pagalbos suteikimo vietos, nes tik tinkamai gabenant, bus galima gyvūnui suteikti tinkamą pagalbą. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad laukiniai gyvūnai vengia žmogaus ir bet koks žmogaus kontaktas jiems sukelia papildomą stresą. Dar daugiau, ne visos veterinarijos klinikos turi kompetencijos gydyti laukinius gyvūnus, todėl laukinio gyvūno gabenimas nuo klinikos iki klinikos gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Savo ruožtu, lengvai sužeisti laukiniai gyvūnai greičiausiai išgyvens, todėl geriau nereikėtų jų trikdyti ir palikti gyti patiems.“
Kai kurie vairuotojai, patekę į avariją su laukiniu gyvūnu, dvejoja, ar skambinti 112, baimindamiesi, jog be automobilio remonto dar teks sumokėti ir baudą. Tačiau tai labiau mitas, nei reali praktika – įvertinus aplinkybes, dažniausiai pasirodo, jog vairuotojas net norėdamas nebūtų išvengęs smūgio, tad bauda neskiriama.
Norint išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais, patariama atsisakyti nereikalingų kelionių už miesto ribų žvėrių migracijų metu bei sutemus ar anksti ryte. Jei tai neišvengiama, rekomenduojama pasirinkti saugų greitį ir būti ypatingai atidiems, ypač ten, kur matomi ženklai apie laukinių žvėrių ant kelio pavojų. Taip pat verta atkreipti dėmesį, jog jei kelią perbėgo stirna, šernas ar kitas gyvūnas, labai didelė tikimybė, jog paskui ją tuoj išlėks antras , visas jų būrys arba jaunikliai, todėl patariama stabdyti transporto priemonę ir šiek tiek palaukti pakelėje.
Jei susidūrimo nepavyko išvengti, skambinkite 112. Atvažiavusi policija užfiksuos įvykį, jei gyvūnas žuvo – kūną paims medžiotojai (miesto ribose – sanitarinės tarnybos). Jeigu negyvas gyvūnas trukdo eismui, galite pabandyti patraukti kūną nuo kelio arba padėti atšvaitą, kad vairuotojai būtų įspėti. Prisiminkite, kad sužeistas gyvūnas gali elgtis neprognozuojamai, ir jo judinti nereikėtų.
Jeigu gyvūnas dar gyvas, informuokite apie tai policiją ir aplinkosaugininkus numeriu 8 5 273 2995.
Kiti naudingi kontaktai:
Sužeistais laukiniais žvėrimis ir paukščiais rūpinasi Kaune įsikūrusi Gyvūnų globėjų asociacija, visą parą budintys numeriai patiems skubiausiems atvejams – 8 655 70058 ir 8 686 44828, internetinis puslapis, kuriame yra ir daugiau naudingos informacijos – gga.lt
Laukinukus taip pat globoja Kauno „Laukinė Lesė“,+370 640 56861, https://www.facebook.com/laukinelese/
Vilniuje esanti Buivydiškių klinika, adresu Justiniškių g. 64, numeriai 8 (5) 2353 280, 8 663 777 37, puslapis http://bvkklinika.lt, laukinius gyvūnus priima nemokamai.
Ką daryti nutrenkus naminį gyvūną?
Priešingai nei stirną ar kiškį, šunį ar katę nuvežti pas veterinarus galima patiems. Vilniuje visą parą veikia klinikos „Greitoji žirafa“, esanti adresu Žemynos g. 2B (prieš važiuojant paskambinti (+370 606 98886, (5) 2705945) ir „Vetpulsas“, esantis Pavilnionių g. 35-41 (naktį skubiu atveju prieš važiuojant skambinti 862081292). Kaune, Technikos g. 39, „Siaurio Šnaucerio“ klinikoje visada yra budintis gydytojas (+37069821728). Klaipėdoje budinčio veterinaro numeris 8 604 34947, adresas Žalioji g. 22. Panevėžyje skubiu atveju skambinti 861411369, Rožių g. 39A.
Už negyvų naminių gyvūnų surinkimą nuo kelio ir pagalbą sužeistiems (darbo valandomis) Vilniuje atsakinga „Grinda“, telefono numeris – 1355. Kauną, Kauno rajoną, Jurbarką, Kaišiadoris, Kėdainius, Širvintas, Trakus, Alytaus miestą ir rajoną, Šalčininkus, Varėną, Ignaliną, Klaipėdos miestą ir rajoną, Neringą, Šilutę, Kretingą, Palangą, Plungę ir Rietavą aptarnauja „Nuaras“.
Taip pat galima bandyti skambinti prieglaudoms, tačiau jos nėra įsipareigojusios atsiliepti visą parą.
Reikia paminėti, kad, yra savivaldybių, kur atsakingos tarnybos paprasčiausiai nėra, arba ji dirba ribotomis valandomis. Tokiu atveju būtų galima skambinti privačiam budinčiam veterinarui arba gyvūnų prieglaudai, tačiau savivaldybėje gali nebūti ir tokių. Rimtai pasiryžę išgelbėti gyvūną,žmonės turėtų važiuoti į artimiausią miestą, kuriame yra budintis veterinaras.
Jei turite klausimų, kas atsakingas ir kur skambinti jūsų mieste ar gyvenvietėje, kreipkitės į savo savivaldybę.
Daugiau informacijos, kaip elgtis konkrečiose situacijose, rasite www.ggi.lt/duk
Įvykis |
Kur kreiptis |
| Sužeisti laukiniai žvėrys ir paukščiai | Gyvūnų globėjų asociacija, Kaunas, tel. nr.: 8 655 70058; 8 686 44828 |
| „Laukinė Lesė“, Kaunas, tel. nr.: 864056861 | |
| Buivydiškių klinika, Vilnius, tel. nr.: 8 (5) 2353 280; 8 663 777 37 | |
| Naminiai gyvūnai | „Greitoji žirafa“, Vilnius, tel. nr.: 8606 98886, 8 (5) 2705945 |
| „Vetpulsas“, Vilnius, tel. nr.: 862081292 | |
| „Siaurio Šnaucerio“ klinika, Kaunas, tel. nr.: 869821728 | |
| Budintis veterinaras Klaipėdoje tel. nr.: 860434947 | |
| Skubi pagalba Panevėžyje tel. nr.: 861411369 |
