Skaitykite visą straipsnį paspaudę: ČIA
Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Žinome, jog judėjimas, aktyvus gyvenimo būdas ar bet kokia kita sportinė veikla yra neatsiejama nuo geros žmogaus sveikatos bei savijautos. Mums nereikia to papildomai mokytis, tai tarsi savaime suprantamas sveikos gyvensenos rodiklis. Kyla klausimas, kaip gi yra su mūsų geriausiais draugais – augintiniais? Ar jiems būtinas sportas gerai sveikatai palaikyti, ar mes turime rūpintis jų kūnu taip pat kaip savuoju?
Daugeliui žmonių, kurie laiko vienus ar kitus augintinius, atrodo, kad jų gyvenimas yra labai paprastas: miegoti, valgyti, šiek tiek pažaisti ir suteikti mums džiaugsmo. Tačiau turime nepamiršti, kad augintiniai nėra tik mūsų džiaugsmo patenkinimas, tai – gyvas organizmas, kuriam taip pat reikia visokeriopos priežiūros. Šunų sporte svarbu stiprinti raumenis bei išleisti visą perteklinę energiją, taip keturkojai gali išlaikyti gerą sveikatą visą savo gyvenimą. Sportuojant kartu, tiek šuo, tiek šeimininkas mokosi pažinti vienas kitą, šuo ima reaguoti į šeimininko balsą bei kūno kalbą, taip pat tampa paklusnesnis.
Pasaulyje vis labiau ima populiarėti šunų sporto klubai. Pavyzdžiui, Amerikoje šunų sportas yra populiarus ir labai teigiamai vertinamas. Vienas garsiausių šunų sporto klubų „Doggy fitness club“ skelbia: „Pavargęs šuo yra laimingas šuo!“ – jis skatina paversti savo augintinio dieną pačia geriausia. Sporto programa yra sudaryta ne tik iš fizinio lavinimo, tačiau ir psichologinės stimuliacijos, atliekant meditaciją ir masažus, taip pat gerinant socializacijos lygį. Tačiau, šis klubas yra įdomus tuo, jog jo įkūrėja Silvana nuo pat mažens mylėjo šunis, tačiau negalėjo jų auginti, nes turėjo sunkią alergiją. Jos meilė keturkojams buvo tokia stipri, kad nepaisydama jos, ji įsigijo šunį ir jos alergija buvo išgydyta. Skamba neįtikėtinai, ar ne? Kaip Silvana sako: „Meilė tikrai užkariauja visus!“
Besiklausant tokių istorijų, norisi, jog ir mūsų šalyje augintiniai būtų laimingi ir reikiamai prižiūrėti. Taigi, pakalbinome pirmojo šunų sporto klubo Lietuvoje „Doggy gym“ savininką Simoną Damašių, norėdami sužinoti detalesnę informaciją apie jo sporto klubą bei sporto naudą šunims.
Kas jus paskatino atidaryti pirmąjį šunų sporto klubą Lietuvoje?
Su žmona turime keturis šunis: du jorkšyro terjerai ir du bulterjerai. Bulterjerai pas mus yra parodiniai šunys, todėl norėjau, kad jie atrodytų kuo sportiškesni. Pats sportuoju, tad norėjau, kad ir šunys būtų sportiški, nes tik nuo pasivaikščiojimų šuo nesutvirtės. Pradėjau ieškoti, ar yra tokių sporto klubų Lietuvoje. Kadangi nieko neradau, nusprendėme atidaryti savo.
Kokie užsiėmimai vyksta Jūsų šunų sporto klube?
Pas mus šunų šeimininkai patys pasirenka, ko jų augintiniams reikia. Vieni atvedami savo malonumui, kiti dėl parodinės eisenos pagerinimo. Kiti nori, kad šuo sulieknėtų ir priaugtų raumenų. Yra augintinių, kurie ruošiami šunų jėgos sportui. Sporto inventoriaus pasirinkimas platus: elektriniai bėgimo takeliai, savaeigiai bėgimo takeliai, lipimas į sieną, svorių tempimas.
Kokią naudą jie teikia augintiniui bei jo šeimininkams?
Sportas šunims kaip ir žmogui: geresnė savijauta, tvirtesni raumenys, geresnė ištvermė, nekankina viršsvoris. Treniruočių metu šeimininkai praleidžia laiką kartu, skatindami ir pagirdami savo augintinį. Tačiau yra ir tokių šunų, kuriems nereikia jokių paskatinimų – jie tiesiog jaučia malonumą sportuojant.
Ar yra kokios atskiros šunų grupės, kurioms itin rekomenduojama lankytis tokiuose sporto klubuose?
Šunų neskirstau į grupes, kad kažkuriems daugiau ar mažiau reikėtų sportuoti. Viskas priklauso nuo šeimininkų požiūrio į sportą.
Su kokiais sunkumais tenka susidurti šunims sporto metu ir Jums pačiam kaip šunų treneriui?
Pradžioje visada sunkiausia pripratinti šunį prie bėgimo takelių. Būna, kad tenka užtrukti ir keturias treniruotes, nes visas pratinimas vyksta skanėstų pagalba. Kai šuo supranta, kad tai malonumas, užtenka atsistoti prie bėgimo takelio ir šuo pats užlipa. Tai tikriausiai pats pratinimas ir yra sunkiausia dalis, nes viską darome per teigiamas emocijas šuniui.
Papasakokite kokį vieną trumpą linksmą įvykį, kuris nutiko treniruojant šunis?
Net nežinau, nes linksmų nutikimų pasitaiko dažnai. Linksmesni gal tokie įvykiai, kad šunims duodant pailsėti po treniruotės ant savaeigio bėgimo takelio, man atsitraukus šunys vėl lipa ant jo, o man tada tenka bėgti stabdyti takelį, kad šuo nuo jo nenuvažiuotų. Arba man atsisėdus ant bėgimo takelio šuo užlipa ir nustuminėja mane nuo jo.
Kaip dar galvojate tobulinti savo veiklą, galbūt turite kokių naujų idėjų savo veiklos pagyvinimui?
Idėjų turiu labai daug, bet viskas remiasi į finansus. Turiu tikrai gerus sumanymus, ką padaryti, bet manau laikas viską parodys.
Kokį lietuvių požiūrį pastebite mūsų visuomenėje apie tokio pobūdžio veiklą (nes Lietuvoje kol kas tai nauja)?
Kadangi toks sporto klubas kol kas pirmas Lietuvoje, tai girdžiu visokių nuomonių. Daug kas giria, bet ir daug tokių, kurie sako: „Eik dvi valandas pasivaikščioti su šunimi ir tiek.“ Tokiems visada atsakau: „Yra žmonės, kurie vaikšto dvi valandas, ir yra žmonės, kurie dvi valandas sportuoja sporto salėje.“
Kaip auginsime savo augintinius – ar vesime juos į sporto salę, ar tiesiog pasivaikščiosime – renkamės mes patys, tačiau turime nepamiršti pasirūpinti jais taip, kaip galime labiausiai. Nors šunys ir nemoka kalbėti, tačiau jie mums bus dėkingi širdyje, rodydami savo meilę ir ištikimybę.
Informacija paruošta Kamilės Rutkaitės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
2019 metų gegužės pabaigoje Lietuvos internetiniuose portaluose šmėžavo nuskandinto šunelio nuotrauka. Aiškėjant istorijos detalėms, straipsnių komentaruose buvo aršiai aptarinėjama, kokių bausmių nusipelnė penkių šuniukų šeimininkas ir juos nuskandinęs vyras.
Gegužės 27 dieną Šilalės seniūnė sulaukė skambučio iš miesto gyventojos Ievos Urbonaitės, kuri pranešė, kad tvenkinyje plūduriuoja negyvas šuniukas. Atvykusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ištraukė jo kūną, tačiau iš karto netoliese buvo pastebėtas plastmasinis „Maxima“ maišelis, kuriame buvo rasti dar trys nugaišę šuniukai. Maišelis kartu su keturiais kūnais buvo perduotas policijai. Penktasis šuniukas nebuvo rastas.
Tiriant nusikaltimą, buvo greitai išaiškintos augintinių šeimininko ir vyro, nuskandinusio šuniukus, tapatybės. Visų pirma, rastas liudininkas pasakojo, kad gegužės pabaigoje daugiabučio namo kieme susitiko su šunų šeimininku, kuris su savimi nešėsi tris jaunus šuniukus ir prasitarė, kad jo augintinė atsivedė aštuonis, bet kadangi jam jų buvo per daug, penkių atsikratė ir pasiliko tik panašiausius į haski veislę šunis.
Apklaustas šunų šeimininkas liudininko pasakojimo nepaneigė. Jis patvirtino, kad jo haski veislės augintinė atsivedė aštuonis šunelius ir jis, suprasdamas, kad negalės jų visų išlaikyti, leido iš matymo pažįstamam vyrui penkis šuniukus pradanginti. Buvo sudarytas susitarimas, kad pažįstamajam bus atsilyginta alkoholiniais gėrimais. Taigi, gegužės 25 dieną, apie 14 valandą, jis užsuko pas šunų šeimininką, nešinas plastmasiniu „Maxima“ maišeliu. Dėl alkoholio kiekio šeimininkas neatsimena, kada vyras su šuneliais išėjo, bet ryte atsikėlus jų namuose neberado.
Gegužės 28 dieną Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – PK) veiklos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, po kurio buvo priimtas prokuroro nutarimas. Nusikalstama veika buvo pilnai ištirta ir šunis nuskandinęs vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai sužinojusi Ieva Urbonaitė informavo VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvas“ (toliau – GGI) ir tada buvo nedelsiant kreiptąsi į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK veiklos skyrių su prašymu pateikti prokuroro nutarimą ir pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. GGI gavo atsakymą, jog jie negali suteikti informacijos, nes ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais buvo išsiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui sprendimo priėmimui. GGI iš karto pateikė jiems prašymą dėl procesinių dokumentų pateikimo.
Rugpjūčio 8 dieną GGI pasiekė teismo baudžiamasis įsakymas, kuriame rašoma, jog seniau neteistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir šuniukus nuskandinęs vyras pripažino savo kaltę ir teigia, kad gailisi savo poelgio. Pirmiausia jam buvo skirti šeši mėnesiai viešųjų darbų po 30 valandų per mėnesį, o po to bausmė buvo sumažinta iki keturių mėnesių viešųjų darbų įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką keičiant santykiu – viena arešto para lygi šešioms valandoms viešųjų darbų.
Taip pat, teismo baudžiamajame įsakyme nė žodžiu nebuvo užsiminta apie šuniukų šeimininko atsakomybę. Tai netenkino GGI, todėl buvo vėl kreiptąsi į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK veiklos skyrių ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šeimininko, paskatinusio šių gyvūnų mirtis, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. GGI procese atstovavusi advokato padėjėja Ieva Sebeckytė teigė: „Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog gyvūnų savininkas V. B. organizavo žiaurų elgesį su gyvūnais, t. y. surado asmenį E. L., kuris paskandintų penkis šuniukus. Šią aplinkybę patvirtina pačio V. B liudijimas, kuriame jis nurodo, jog: „Vienas iš matymo pažįstamas vyriškis pasisiūlė jam nereikalingus šuniukus sunaikinti, tai yra juos nuskandinti. Kadangi tiek daug šuniukų atsivedė jo kalė, jis neprieštaravo, jog iš matymo pažįstamas asmuo juos sunaikintų.“ Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog likę trys šuniukai ir jų Haski veislės mama, liko V. B nuosavybėje. Nepaisant to, iki mums kreipiantis į prokuratūrą, šunų savininkas V. B. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl sutikimo paskandinti jo penkis šuniukus, o likę trys šuniukai bei Haski veislės šuo nebuvo konfiskuoti.“ Tad buvo prašoma iš šeimininko konfiskuoti keturis likusius gyvus augintinius. Į prašymą buvo atsižvelgta, skubos tvarka buvo suorganizuota krata gyvūnų šeimininko namuose. Dar prieš ją atliekant GGI iš anksto suorganizavo, kam bus perduoti šunys. Tačiau įvykus kratai, gyvūnų ten nebebuvo.
Rugsėjo 6 dieną buvo sulauktas Tauragės apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas. Teismas pripažino šuniukų savininką kaltu ir skyrė jam šešis mėnesius viešųjų darbų po 30 valandų per mėnesį. Tačiau bausmė, kaip ir šunų skandintojui, buvo sumažinta iki keturių mėnesių – viso 120 valandų viešųjų darbų.
„Jei policijos pareigūnai būtų iš karto tinkamai atlikę savo darbą – kartu su skandintoju nubaudę ir šuniukų savininką bei konfiskavę iš jo likusius gyvūnus – šiandien negalvotume, kokia gi baigtis ištiko likusius tris mažylius ir jų mamą. Kas atsakingas už šitokį aplaidumą? Labai gaila, kad teisybė stipriai priklauso nuo to, pas kokį pareigūną pateksi. Esame labai dėkingi už operatyvumą ir visokeriopą pagalbą pareigūnams, kurie tyrė mūsų skundą dėl nenubausto savininko ir šią savo kolegų klaidą ištaisė. Tačiau likusių gyvūnų, kuriuos dar galėjome išgelbėti, tai nebesugrąžins – jų likimą galime tik nuspėti.“ – teigia VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų, dar daugiau jų laukia eilėje. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis, konsultuoja fizinius asmenis bei organizacijas. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams.
Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Hossein Ghaem
Dar vienas gyvūno nepriežiūros atvejis. Šį kartą – Palangoje. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI) buvo informuoti apie Palangoje (Kunigiškėse) nuosavo namo voljere nuolat kaukiantį šunį. Liudininkų teigimu, šuo niekada nebuvo vedžiojamas, o pats voljero grindinys dengtas akmenukais.
GGI nedelsdami rugsėjo 4 dieną kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją. Pranešime administracija buvo informuota apie susidariusią situaciją, kurią buvo prašoma ištirti vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 23 d. patvirtintu „Gyvūnų laikymo Palangos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės“ draudimu: ,, <…> laikyti gyvūnus jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis<…>.“ Taip pat pranešime buvo prašoma informuoti apie atliktus kontrolės veiksmus ir gyvūno savininko atžvilgiu taikytas kontrolės priemones ar sankcijas.
Atsakymas iš Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo gautas to paties mėnesio 24 dieną. Dokumente buvo informuojama, kad pagal GGI gautą prašymą savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai atliko patikrinimą nurodytu adresu ir dėl pažeistų gyvūnų laikymo taisyklių šuns šeimininkui buvo paskirta nuobauda. Gyvūno savininkas taip pat buvo supažindintas su taisyklių nuostatomis ir raštiškai įpareigotas jų laikytis.
Norėtume pasidžiaugti tuo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija greitai sureagavo į GGI pranešimą ir gyvūno savininkas neliko nenubaustas. Visgi paties šuns likimas dabar nėra aiškus – po patikrinimo jo niekas nematė ir negirdėjo, tad viliamės, kad gyvūno savininkas nesuskubo atsikratyti augintinio pačiu žiauriausiu būdu. Dėl šios aplinkybės išsiaiškinimo GGI vėl kreipėsi į institucijas ir laukia jų atsakymo.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite aukok.lt platformą: http://bit.ly/padekgyvunams. Prisidėkime prie savo visuomenės modernėjimo visi drauge.
Informacija paruošta Kamilės Lebedytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
Jeff Griffith
Tūkstančiai registruotų lenktyninių žirgų Australijoje išsiunčiami į skerdyklas taip pažeidžiant lenktynių taisykles, gyvūnų atidavimo politiką ir nepaisant gyvūnų gerovės garantijų.
Oficialiais duomenimis, gautais iš Australijos nacionalinės grynakraujų jojamųjų žirgų lenktynių institucijos „Racing Australia“, kiekvienais metais skerdyklose atsiduria mažiau nei vienas procentas žirgų, nebetinkamų lenktyniauti. Tai reiškia, jog pagal žirgų lenktynių industrijos duomenis, maždaug 34 žirgai kasmet atsiduria skerdyklose. Tačiau remiantis dviejų metų trukmės tyrimu – šis skaičius yra kur kas didesnis.
Elio Celotto, lenktyninių žirgų apsaugos koalicijos narys, pranešė, jog vien per savaitę vienoje skerdykloje yra nužudoma kur kas daugiau nei 34 žirgai. „Vidutiniškai skerdykloje yra paskerdžiama 4000 žirgų per metus“, – skaičiavo Celotto. Skerdžiamų žirgų kiekis šokiravo industrijos ekspertą-profesorių Paul McGreevy, gyvūnų gerovės ir elgesio žinovą, turintį 25 metų tiriamąją patirtį grynakraujų jojamųjų žirgų industrijoje. „Tokios žinios sukrės visą industriją iš esmės, – kalbėjo profesiorius McGreevy, – industrijai nėra šansų apsiginti. Tai yra akivaizdus pažeidimas, nesutampantis su tuo, kas buvo teigiama oficialiai. Išaiškėjo tiesa – grynakraujai žirgai patenka į skerdyklas ir tose įstaigose su jais dažniausiai elgiamasi siaubingai.“ Tas pats tyrimas atskleidė, jog kai kuriose Australijos skerdyklose užfiksuota tai, ką profesorius McGreevy apibūdino kaip netinkamą elgesį su gyvūnais – žirgų uždarymas garduose, kuriuose jie negali pajudėti, bei darbuotojų naudojamas elektrošokas. Skerdyklose žirgai spardomi, trypiami bei engiami.
Į skerdyklas išsiunčiami net prieš tai itin vertinti žirgai-čempionai. „Tai, kad leidome taip elgtis su žirgais-atletais yra visiškai nepriimtina, – kalbėjo profesorius McGreevy, – tai yra siaubinga praktika. Už tokį varganą gyvūnų galą atsakinga yra lenktynių industrija.“ Baisi lenktyninių žirgų gyvenimo baigtis – kas savaitę pasikartojantis reiškinys, nepaisant „Racing Australia“ priimtos „skaidrumo taisyklės“, pagal kurią nuo 2016 metų reikalaujama registruoti ir sekti visus žirgus nuo jų gimimo iki senatvės. Atsižvelgdama į Naujojo Pietų Velso lenktyninių kurtų varžybų draudimą, paskelbtą 2016 metais, grynakraujų jojamųjų žirgų industrija taip pat įgalino naujas taisykles, orientuotas į gyvūnų gerovę, jų apsaugą bei rūpinimąsi žirgais prieš, per ir po jų lenktyninių karjerų.
Reformų esmė buvo uždrausti žirgų, laikomų bergždžiais, skerdimo praktiką. 2018 metais „Racing NSW“ generalinis direktorius Peter V’landys pranešė: „Tikslas – jog visiems žirgams, tiek lenktyniaujantiems, tiek gyvenantiems NSW būtų surasti namai.“ Bet nepaisant to, lenktyniniai žirgai vis tiek siunčiami į skerdyklas.
„Dėl vadovybės yra iškilęs didžiulis klaustukas ir taip pat eilinį kartą kilo problema su savireguliacija, – kalbėjo profesorius McGreevy, – kai lažinamės dėl arklių varžybų, mes tampame industrijos dalimi. Mes nusipelnėme daugiau, arkliai nusipelnė daugiau, žmonės, mylintys šią industriją nusipelnė daugiau. Industrija nuvylė daugybę žmonių ir žirgų.“ V’landys tikino nežinojęs, kad NSW žirgai būtų siunčiami į skerdyklas, tiek NSW, tiek kitose valstijose. „Jei tai iš tiesų vyksta, mes dėsime visas pastangas ir naudosimės įstatymo galia, kadangi tai yra taisyklių pažeidimas“, – teigė V’landys. NSW ūkvedys patvirtino, jog ištirs šį atvejį.
Vadeliotojų lenktyniavimo industrija taip pat prisidėjo prie masinio žudymo. Paaiškėjo, jog ristūnai, dalyvaujantys vadeliotojų lenktynėse taip pat siunčiami į skerdyklas, nepaisant gyvūnų apgyvendinimo taisyklių. Rugsėjį vykusiuose senato komiteto svarstymuose dėl „žirgų atsekamumo“ įvykdomumo, „Harness Racing Australia“ generalinis direktorius Andrew Kelly pasakė, jog taisyklės buvo formuojamos su nuostata „nuo pradžios iki galo“. „Harness Racing NSW“ generalinis direktorius John Dumesny pranešė, jog jo organizacija vysto žirgų apgyvendinimo strategiją: „Turime apgyvenimo programą, kuomet industrijos žmonės suranda apgyvendinimą savo pačių žirgams.“
Straipsnis verstas iš anglų kalbos: https://horseracingkills.com/2019/10/17/the-racing-industrys-darkest-secret-exposed/?fbclid=IwAR0rlbpMH2E84CKPAZqU_kGPhlO19Ac4vQkgjf1ohKhoffZCu0BUmXI3R9I
Susipažinkite – drąsi ir už teisybę iki galo pasiruošusi kovoti Daiva bei jos šunelis Amigo. Nors nuotraukoje atrodo laimingas ir nerūpestingas, Amigo yra sužalotas. Jo kojoje – iki gyvenimo galo įstrigusi kulka, kuri liko nuo to laiko, kai į jį šovė Daivos mamos kaimynas. Jam nepatiko, jog šuo užsuko pauostyti krūmų į jo kiemą, todėl ėmėsi, jo nuomone, adekvačių veiksmų – šovė į gyvūną, kuris vos per plauką liko gyvas. Dar didesnis šokas Daivai buvo tuomet, kai ikiteisminis tyrimas dėl gyvūno suluošinimo buvo nutrauktas. Motyvai – šuo didelis, agresyvus ir išvis – nėra ko šuniui lakstyti po svetimus kiemus.
Amigo šeimininkė Daiva nenuleido rankų – ieškojo pagalbos ir kreipėsi į GGI. Mes pasiūlėme kvalifikuotus teisininkus, kurie apskundė prokurorės nutarimą. Šiai dienai nutarimas yra panaikintas, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iš naujo, asmeniui, suluošinusiam gyvūną, pareikšti įtarimai, surašytas kaltinamasis aktas dėl LR BK 310 str. 1 d. Kadangi asmuo, peršovęs gyvūną, kaltės nepripažįsta, baudžiamoji byla nagrinėjama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose. Laukia ilga kova, apie kurios eigą informuosime.
Amigo pasisekė – jis kartu su Daiva drąsiai kovoja už teisybę ir siekia, jog jį sužalojęs asmuo būtų nubaustas. Tačiau daugybė gyvūnų neturi tokio artimo žmogaus, galinčio skirti tiek laiko ir kitų sąnaudų. Todėl tai darome mes, o jūs galite padėti mums spręsti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus aukodami čia: http://bit.ly/padekgyvunams.
Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia keturkojus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus – ilgam netekties liūdesiui. Pirmąjį lapkričio savaitgalį tuo įsitikino ir vilnietis Liudvikas Launikonis, kurio šeimos akyse nuo smarkaus vidinio kraujavimo mirė vos vienerių metų augintinė Panama. Liūdnai pasibaigusios kovos dėl Panamos gyvybės sukrėstas vyras kelia klausimą: kodėl žiurkių nuodus, galinčius tokiose kančiose pražudyti gyvybę, Lietuvoje vis dar gali įsigyti bet kas ir bet kada?
Nuodai pražudė vyro augintinę: kitose šalyse ši problema turi sprendimą
Žiurkių nuodais apsinuodyta pirmąjį lapkričio savaitgalį Vilniuje, Santariškių mikrorajone, M. Marcinkevičiaus gatvėje – nuo jų Launikonių augintinės būklė pradėjo blogėti. Šeimos nariai netrukus pastebėjo, jog augintinę pykina. Sekmadienio vakarą gyvūnas sunkiai kvėpavo, todėl iškart buvo nuvežtas į naktinę veterinarijos kliniką. Joje atliktas kraujo tyrimas iš pradžių nieko įtartino neparodė, tad gydytojai įtarė apsinuodijimą maistu, o švokštimą aiškino tuo, kad vemiant į plaučius patenka skysčio. Vis dėlto, šeimininkams jie patarė atvykti sekančią dieną ir atlikti rentgeną. Gyvūnui grįžus namo, padėtis blogėjo.
„Pirmadienį, atlikus rentgeną, išsiaiškinta, kad žarnyne nieko nėra, bet skrandis pilnas neaiškios kilmės skysčio. Šuo buvo staigiai pristatytas į veterinarijos kliniką, kur po tyrimų nustatyta, kad tai – kraujas. Dėl labiausiai paplitusių uždelstos trukmės antikoaguliantų žiurknuodžių, kurie sustabdo kraujo krešėjimą, buvo prasidėjęs ūmus vidinis kraujavimas. Veterinarai bandė šuniuką gelbėti, tačiau nesėkmingai. Net jei požymiai būtų buvę pastebėti dieną prieš, greičiausiai būtų buvę per vėlu. Išgelbėti gyvūną galima tik per pirmąją valandą nuo jų suėdimo, nes maždaug tiek laiko užtrunka, kol nuodų kapsulės ištirpsta skrandžio skystyje“, – kovą dėl augintinės gyvybės prisimena L. Launikonis.
Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Augintinės netekęs vyras svarsto, jog nuodų neprofesionalams pardavimo apribojimas sumažintų tokio žiauraus elgesio mastą.
„Liūdime ir norime, kad būtų pradėta diskusija dėl žiurkių nuodų pardavimo neprofesionalams Lietuvoje uždraudimo. Šiuo metu nuodų už labai mažą kainą gali nusipirkti bet kas. Neprofesionalams paspendus spąstus, graužikai dažnai pabėga, miršta ir tampa lengvu grobiu šunims, katėms ar laukinei gyvūnijai.
Nuodų simptomus atpažinti yra ypač sunku, nes šuo gali vemti ir be kraujo, o jų mirtinas poveikis gali nužudyti augintinius per 2–3 dienas. Augintinis miršta žiauria mirtimi, kraujuodamas iš burnos bei nosies. Manau, kad kiekvienas šuns šeimininkas pritars, kad tokie nuodai ir neatsakingas jų naudojimas nužudo ne „gyvūną“, o šeimos narį“, – sako L. Launikonis.
Kalbant apie prekybos nuodais ribojimo poreikį, galima paminėti ir pavyzdžius kitose šalyse. Didesnės vakarų Europos valstybės, kaip Danija, Norvegija, Vokietija, o taip pat ir JAV Kalifornijos valstija, jau yra uždraudusios nuodų pirkimą ir naudojimą neprofesionalams. Nyderlanduose šis draudimas įsigalios nuo 2023 m.
Laiku nepastebėjus simptomų, apsinuodijimas baigiasi augintinio netektimi
Vilniuje visą parą veikiančios veterinarijos klinikos „Greitoji žirafa“ gydytoja Rita Notkuvienė teigia, jog klinikoje su apsinuodijimo simptomus turinčiais augintiniais susiduria kelis kartus per savaitę. Anot jos, dažniausiai tai būna dėl lauke suvalgytų ar tiesiog netinkamų maisto produktų.
„Deja, bet pasitaiko ir rimti apsinuodijimo atvejai. Net ir žiurkių nuodai yra skirtingi, dažniausiai išskiriami pagal veikliąsias medžiagas. Kraujo krešumą slopinantys nuodai – antikoaguliantai, vis dar dažniausiai sutinkami apsinuodijus gyvūnui. Cholekalciferolis – vitaminas D3, kuris didina kalcio kiekį kraujyje, bei pažeidžia inkstų funkciją. Bromethalinas – sukeliantis neurologinius reiškinius, traukulius, paralyžių“, – aiškina R. Notkuvienė.
Kalbant apie graužikų nuodus, veterinarijos gydytoja pabrėžia, jog apsinuodijusiems gyvūnams visuomet yra reikalinga skubi pagalba. Įtariant, kad augintinis galėjo suėsti bent truputį nuodingos medžiagos, visuomet svarbu kreiptis į veterinarijos gydytojus.
„Jeigu žinote, kada šuo turėjo kontaktą su nuodais – kuo skubiau vimdykite gyvūną. Jei apsinuodijo katinas, namų sąlygomis vimdyti nerekomenduojame. Į veterinarijos kliniką rekomenduojame kreiptis iš karto, jei žinote, kad augintinis rado nuodų, net jei ir pavyko išvimdyti šunį namuose.
Taip pat visuomet rekomenduojame kreiptis atsiradus pirmiems negalavimo simptomams, nelaukti kelias dienas ir nesitikėti, kad praeis savaime. Dažnai pasitaikantys simptomai yra silpnumas, vangumas, apsunkintas kvėpavimas, kosulys su krauju arba be kraujo, pašviesėję arba pakraujavę dantenos, lengvai atsirandančios kraujosrūvos odoje. Retesniais apsinuodijimo žiurknuodžiais atvejais, atsiranda vėmimas, viduriavimas su krauju. Simptomai gali išryškėti 5 dienų bėgyje po nuodų suvartojimo, o laiku nesikreipus į veterinarijos kliniką prasideda vidinis kraujavimas, kuris dažnai baigiasi augintinio netektimi“, – aiškina veterinarijos gydytoja.
R. Nortkuvienės manymu, kovoje su gyvūnų nuodytojais žiurknuodžių įsigijimo apribojimai ir draudimai nėra tinkama išeitis, nes jei žmogus norės, vienaip ar kitaip vis tiek gaus šių medžiagų. „Tikslingi augintinių nuodijimo žiurknuodžiais atvejai mūsų praktikoje pasitaiko retai. Dažniau apsinuodijimai žiurknuodžiais įvyksta namų aplinkoje, sodybose, kur nuodai nėra saugiai padėti ir juos aptinka augintiniai. Manau, geresnis sprendimo būdas yra nepaleisti gyvūnų nuo pavadėlio nepažįstamoje aplinkoje, o jeigu augintinis mėgsta viską ragauti – galbūt vedžioti ne tik su pavadėliu, bet ir su antsnukiu, kuris leistų laisvai kvėpuoti ir judėti, tačiau trugdytų pagriebti gatvėse besimėtančias „gėrybes”, – pataria veterinarijos gydytoja.
Nuodų pardavimo ribojimas problemos neišspręstų, tačiau ją sumažintų
Žiurkių nuodais apsinuodiję ir nunuodyti gyvūnai – opi problema. Kokius jos sprendimus mato gyvūnų teisių gynėjai? Kaip aiškina „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, nuodų įsigijimo apribojimas problemos neišspręstų, tačiau padėtų sumažinti šių atvejų skaičių.
„Sutinku su tuo, kad tikrai norintis pakenkti gyvūnui ras būdų įsigyti nuodų, net jei jų įsigijimas būtų apribotas. Tačiau tikime, kad, apsunkinus kelią bet kur laisva ranka įsigyti žiurkių ar kitokių nuodų, bent dalinai problemą tai tikrai spręstų. Nuodytojai nenori patekti niekam į akiratį, sukelti klausimų, tad, jei, pavyzdžiui, turėtų pirkti tik specializuotoje parduotuvėje ir palikti asmens duomenis arba išvis įsigyti tik su leidimu – jie to nedarytų“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Anot jos, itin svarbu, kad, vedžiodami šunis, žmonės nepaleistų jų nuo pavadėlių, stebėtų, ką daro, ką uosto, kuo domisi jų šuo, o jei šuo linkęs lauke rinkti maistą – galbūt vertėtų dėti antsnukį. Taip pat reikėtų akylai stebėti kitus šunų vedžiojimo vietose esančius žmones ir, pastebėjus kažką įtartino, fiksuoti, pranešti institucijoms. Taip pat, saugantis nuo apsinuodijimų, ji pataria burtis gyventojų bendruomenėms, kurios pasidalintų laikais, kas ir kada vedžioja šunį ir stebi aplinką.
„Labai svarbu, kad nunuodytų augintinių šeimininkai pirmiausia gautų veterinaro išvadą dėl susirgimo ar mirties priežasties ir kreiptųsi į policiją, o tuomet proceso nepaleistų iš rankų – ragintų teisėsaugą dirbti savo darbą, nes ir vagies gali nerasti, jei jo neieškosi. Dažnai policija nesivargina nei apklausti aplinkinių gyventojų, nei patikrinti artimiausių kamerų, nei paskelbti, kad ieškomi ką nors matę žmonės, nes gyvūnų gerovė vis dar nėra prioritetas mūsų teisinėje sistemoje.
Iki kol tų nuodų nesuvalgys koks nors vaikas – tada visi griebsis už galvų. Gera žinia, kad daug ką gali padaryti pats šeimininkas. Aš ne kartą esu beldusis pas žmones į duris su gyvūnais susijusiais klausimais, nes žinojau, kad kitu atveju byla niekur nenueis. Tuomet surinktą informaciją perdaviau policijai ir bylos baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Nesakau, kad šiais atvejais tikrai būtų tas pats ir nesakau, kad nuodytojus rasti lengva, tiesiog sakau, kad nereikia laukti, reikia veikti patiems“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Kalbos apie žiurknuodžių pardavimo ribojimą Seime nutilo: inicijuos naują tyrimą
Praėjusiais metais, reaguojant į dažnus tyčinio augintinių nuodijimo atvejus, laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė Dovilė Šakalienė prabilo apie siūlymą riboti žiurknuodžių įsigijimą. Paklausta, kodėl šis siūlymas neprasiskynė kelio Seime, ji nurodo, kad sprendimas sulaukė šalto teisinio vertinimo iš kolegų ir teisininkų.
„Pirminė mano diskusija su kolegomis teisininkais dėl žiurknuodžių įsigijimo ribojimų atskleidė keletą problemų. Deja, pagal dabartinį teisinį reguliavimą gyvūnas iš esmės yra daiktas – turtas, nuosavybė, tad gyvūno nunuodijimas yra nuosavybės sunaikinimas. Dauguma atvejų tai būtų mažaverčio turto sunaikinimu. Aišku, mums, gyvūnų mylėtojams, toks šaltas teisinis vertinimas sunkiai derinasi su trauma praradus mylimą augintinį ir dar jo patiriamomis kančiomis.
Antras iššūkis – ribojimo būdo ir apimties nustatymas. Elektroninė registracijos sistema, kur būtų galima fiksuoti kas, kada ir kokių nuodų įsigijo, reikštų papildomas išlaidas valstybei – matant aršias kovas dėl biudžeto, šis variantas vargu ar sulauktų palaikymo artimoje ateityje“, – pastebi D. Šakalienė.
Anot jos, ribojimas įsigyti nuodus, pavyzdžiui, leidžiant tik asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą (kaip ūkininkui apsaugoti grūdus), greičiausiai sulauktų miestiečių pasipiktinimo, nes deratizacijos paslaugos daugeliui per brangios ir paprasčiau rūsyje pabarstyti nuodų pačiam.
„Visgi, matydama, kad piktybinis augintinių nuodijimas tęsiasi, kaip suprantu, atvejai kartojasi vis dažniau, planuoju nedelsiant kreiptis į Seimo tyrimų skyrių prašydama lyginamosios analizės, kaip reglamentuojamas žiurknuodžių ir kitų nuodų įsigijimas kitose ES šalyse, ar yra šalių, kur taikomi apribojimai. Viliuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kuris būtų realistiškas ir nesupriešintų gyvūnų mylėtojų ir kitų miesto gyventojų“, – teigia D. Šakalienė.
šaltinis: delfi.lt
